Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, 2-395-861/2014

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2014-03-17
Bylos Nr.: 2-395-861/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-23950-2013-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Donata Kravčenkienė
Atsakovas: J. V.
Ieškovas: UAB „Padvaiskas ir Ko“
Advokatai: Edmundas Mikučiauskas

Kategorijos

44.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr.2-395-861/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23950-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: 44.5., 44.5.1., 89.,99.3., 116.1. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė,sekretoriaujant Romai Railianienei,dalyvaujant atsakovės J. V. atstovui advokatui Edmundui Mikučiauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Padvaiskas ir Ko“ ieškinį atsakovei J. V. dėl neteisėtais konkurenciniais veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir atsakovės J. V. priešieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Padvaiskas ir Ko“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 26 718,30 Lt dydžio žalos atlyginimą, 6 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas, uždrausti neteisėtus atsakovės veiksmus, t. y. įpareigoti atsakovę nedirbti UAB „Padvaiskas ir Ko“ konkuruojančiose įmonėse iki 2015-05-08. Nurodė, kad 2012-05-08 atsakovė, UAB „Padvaiskas ir Ko“ dirbusi žaliavų sandėlininkės – apskaitininkės pareigose, buvo atleista iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 127 straipsnio 1 dalį atsakovės prašymu. Pažymėjo, jog ieškovui tapo žinoma, kad darbuotojos išėjimo iš darbo priežastis – įsidarbinimas konkuruojančioje įmonėje UAB „Templari“. Nurodė, kad toks darbuotojos perėjimas dirbti į konkuruojančią įmonę pažeidžia tarp šalių sudarytą konfidencialumo ir nekonkuravimo sutartį bei teisėtus darbdavio interesus bei sukelia žalą ieškovui. Pažymėjo, jog UAB „Templari“ yra įkurta iš UAB „Padvaiskas ir Ko“ išėjus dviems aukštas pareigas užėmusiems darbuotojams. Paaiškino, jog tarp ieškovo ir atsakovės sudarytoje nekonkuravimo sutartyje yra numatyta, kad darbuotojas įsipareigoja be atskiro aiškiai išreikšto darbdavio sutikimo neatskleisti komercinių (gamybinių) paslapčių tretiesiems asmenims darbo sutarties galiojimo metu bei 2 metus po darbo sutarties nutraukimo. Nurodė, kad UAB „Templari“ perviliojo dirbti atsakovę su tikslu sužinoti, kokie pokyčiai įvyko UAB „Padvaiskas ir Ko“ po asmenų, įkūrusių ir iki šiol dirbančių UAB „Templari“ atleidimo, kokias naujas technologijas sukūrė ir įvedė ieškovas, kokius naujus produktus į rinką įvedinėja ieškovas bei kokius naujus klientus turi ieškovas. Paaiškino, jog minėta informacija disponavo atsakovė. Pažymėjo, kad minėta informacija yra konfidenciali ir sudaro UAB „Padvaiskas ir Ko“ komercinę paslaptį (b. l. 1-4).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį atsakovė J. V. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad vien atsakovės įsidarbinimas konkuruojančioje bendrovėje negali būti laikomas aplinkybe, leidžiančia preziumuoti ieškovo komercinių paslapčių ar kitos konfidencialios informacijos atskleidimą. Paaiškino, jog nepagrįstas ieškovo teiginys, kad atsakovei neva buvo laisvai prieinama informacija apie tai, kokias naujas technologijas sukūrė ieškovas, kokius naujus produktus į rinką įvedinėja bei kokius naujus klientus turi. Pažymėjo, jog ieškovas nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kokią konkrečią informaciją atsakovė atskleidė UAB „Templari“, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė atskleidė kokią nors ieškovo komercinę paslaptį ar kitą konfidencialią informaciją, tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta konfidencialumo ir nekonkuravimo sutartis nedraudžia atsakovei įsidarbinti su ieškovu konkuruojančiose bendrovėse, kadangi atsakovė ieškovo bendrovėje buvo įdarbinta žaliavų sandėlininke – apskaitininke, jos darbo funkcijos apėmė medžiagų, sudėtinių dalių, skirtų galutiniams produktams, skaičiavimą bei sandėlininkės pareigas, o UAB „Templari“ atsakovė yra įdarbinta porolono perdirbimo padalinio vadove, dabartinės jos darbo funkcijos apima galutiniams gaminiams reikiamo porolono kiekio bei išmatavimų apskaičiavimą, jo išpjovimą. Pažymėjo, kad UAB „Padvaiskas ir Ko“ tokia veikla apskritai nebuvo vykdoma, tai yra, ieškovas iš tiekėjų užsakydavo jau išmatuotą ir išpjautą poroloną, pats reikiamų kiekių neskaičiuodavo bei nepjaudavo, taigi atsakovės darbo funkcijos UAB „Templari“ iš esmės skiriasi nuo tų, kokios buvo UAB „Padvaiskas ir Ko“, be to, ieškovas apskritai pats nevykdė tokių veiksmų, kuriuos atsakovė atlieka UAB „Templari“, šias funkcijas ieškovui atlikdavo medžiagų tiekėjai. Nurodė, jog atsakovė savo darbinėje veikloje nenaudoja žinių, įgytų dirbant ieškovo bendrovėje, todėl ji nėra atlikusi jokių veiksmų, kurie leistų teigti, kad ji pažeidė nurodomą nekonkuravimo sutartį. Pažymėjo, jog nekonkuravimo sutarčiai keliama privaloma sąlyga, kad darbuotojui, įsipareigojančiam nekonkuruoti su darbdaviu, turi būti tinkamai kompensuojama už konstitucinės teisės dirbti norimą darbą ribojimą, nekonkuravimo sutartyje nurodyta, kad ieškovas mainais už darbuotojo nekonkuravimą įsipareigoja nenutraukti darbo sutarties nesant darbuotojo kaltės, užtikrinti tinkamas darbo sąlygas, o taip pat mokėti kvalifikaciją atitinkantį atlyginimą, tačiau pastarasis įsipareigojimas nėra ir negali būti laikomas kompensavimu už nekonkuravimą, nes pareigą mokėti atlyginimą už darbą nustato DK normos. Paaiškino, kad ieškovo įsipareigojimas nenutraukti darbo sutarties nesant darbuotojo kaltės nėra laikytinas tinkama ir protinga kompensacija už nekonkuravimą, atsakovės su ieškovu sudaryta darbo sutartis buvo terminuota, jos pasibaigimo terminą apibrėžiant konkrečiu įvykiu – A. V. dekretinių ir vaiko priežiūros atostogų pabaiga, sudaryta nekonkuravimo sutartis nenumatė atsakovei jokios kompensacijos už nekonkuravimo įsipareigojimą. Ieškovas taip pat nepagrįstai nurodė, kad atsakovė prašymą nutraukti darbo sutartį ieškovui pateikė siekdama įsidarbinti su ieškovu konkuruojančioje UAB „Templari“, kadangi atsakovė jau 2013 metų kovo mėnesį norėjo nutraukti darbo santykius su ieškovu, tuo metu ji siuntė savo gyvenimo aprašymą keliems potencialiems darbdaviams, 2013-03-12 iš UAB „Baltic Optical Disc“ atsakovė gavo pakvietimą į pokalbį dėl darbo, kurio metu jai buvo pateiktas pasiūlymas įsidarbinti šioje bendrovėje apskaitininke, tačiau šis potencialus darbdavys pageidavo, kad ji dirbti pradėtų nuo 2013-04-01, tai yra iki DK 124 straipsnyje nurodyto įspėjimo termino pabaigos. Nurodė, jog ieškovo atstovai, sužinoję apie atsakovės ketinimus, griežtai atsisakė nutraukti darbo sutartį anksčiau įspėjimo termino, todėl UAB „Baltic Optical Disc“ nesutikus su darbo pradžios terminu, atsakovė neteko galimybės įsidarbinti šioje bendrovėje, vėliau savo gyvenimo aprašymus atsakovė siuntė ir kitiems darbdaviams, tačiau nepavykus suderinti darbo sąlygų, galiausiai įsidarbino UAB „Templari“. Nurodė, kad atsakovė prašymą nutraukti darbo sutartį pateikė dėl to, jog jos netenkino bendra darbo atmosfera, 2012-03-01 jos užmokestis buvo padidintas iki 2 500 Lt, tačiau 2013 metų pradžioje ieškovo vadovas sušaukė darbuotojų susirinkimą, kuriame nurodė, kad visiems ne ginčo tvarka bus 20-30 procentų sumažintas darbo užmokestis, o su tuo nesutinkantys bus atleisti, netgi siūlė tokiems asmenims įsidarbinti UAB „Templari“. Pažymėjo, kad ieškovo atstovai atsakovę nuo metų pradžios nuolat spaudė pasirašyti prašymą dėl darbo užmokesčio sumažinimo, atsakovę nuolatinis buhalterės ir kitų asmenų spaudimas palaužė ir ji pasirašė minėtą prašymą. Paaiškino, kad atsakovės ieškovo vadovas neįžeidinėdavo, tačiau buvo atvejų, kai kitus darbuotojus, nepaisant jų kvalifikacijos ir kitų savybių, jis vadindavo alkoholikais bei kitaip žemindavo, tokia darbo aplinka atsakovę slėgė. Pažymėjo, kad ieškovas taip pat visiškai nepagrindžia tariamai patirtos žalos, atsakovės pareigos bei darbo funkcijos UAB „Templari“ iš esmės skiriasi nuo tų, kurias ji vykdė ieškovo bendrovėje, ieškinys grindžiamas tariama nauda, kurią, ieškovo teigimu, gavo ne atsakovė, o UAB „Templari“. Atsakovės teigimu, prašomos priteisti žalos dydis yra apskaičiuotas nepagrįstai, pagal ieškovo skaičiavimus vidutinis atsakovės atlyginimas paskutiniais metais iki darbo sutarties nutraukimo sudarė apie 12 226,50 Lt, šiuo metu atsakovės pajamos per mėnesį sudaro 1 926 Lt, taigi atsižvelgiant į tokį paskaičiavimą, atsakovė, netgi gaudama mažesnį atlyginimą, nei dirbdama ieškovo bendrovėje, be to, negaudama jokios kompensacijos už nekonkuravimo įsipareigojimą, turėtų ieškovui atlyginti žalą, kuri viršija jos faktines pajamas, kas reikštų esminę šalių nelygybę. Nurodė, kad sudarant nekonkuravimo sutartį, ieškovas siekė atimti atsakovei galimybę nutraukti darbo sutartį bei įgyvendinti konstitucinę teisę pasirinkti norimą darbą (b. l. 21-25).

Šalies argumentai

Atsakovė teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašė 2012-08-01 UAB „Padvaiskas ir Ko“ Konfidencialumo ir nekonkuravimo sutarties Nr. 12 nuostatą, numatančią atsakovės įsipareigojimą darbo sutarties tarp šalių galiojimo metu bei 2 metus po darbo sutarties nutraukimo dienos nekonkuruoti su ieškovu pripažinti negaliojančia bei priteisti atsakovei iš ieškovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ginčijamos sutarties 1.1 punkte nustatyta, kad ieškovas mainais už darbuotojo nekonkuravimą įsipareigoja nenutraukti darbo sutarties dėl darbuotojo kaltės, užtikrinti tinkamas darbo sąlygas, o taip pat mokėti kvalifikaciją atitinkantį atlyginimą. Paaiškino, jog darbdavio pareigą mokėti atlyginimą už darbą nustato DK normos, todėl įpareigojimas mokėti atlyginimą nėra ir negali būti laikomas kompensavimu už nekonkuravimą, taigi ieškovas privalo vykdyti pareigą mokėti darbuotojui atlyginimą nepriklausomai nuo to, ar susitarimas dėl nekonkuravimo yra sudarytas, ar tokio susitarimo nėra. Nurodė, kad atsakovės su ieškovu sudaryta darbo sutartis buvo terminuota, jos pasibaigimo terminą apibrėžiant konkrečiu įvykiu – A. V. dekretinių ir vaiko priežiūros atostogų pabaiga. Pažymėjo, jog kadangi DK numato ne ilgesnę kaip trejų metų vaiko priežiūros atostogų trukmę, o atsakovė darbo sutartį su ieškovu sudarė 2010-11-05, sudarant nekonkuravimo sutartį, ieškovas iš esmės įsipareigojo nenutraukti darbo sutarties iki 2013 metų pabaigos, nekonkuravimo sutartimi ieškovas įsipareigojo neatlikti tokių veiksmų, kuriuos jam teisės aktai leistų atlikti tik esant ypatingoms aplinkybėms, apie kurių buvimą ar grėsmę joms kilti nebuvo žinoma. Pabrėžė, jog ieškovo įsipareigojimas nenutraukti darbo sutarties nėra laikomas tinkamu kompensavimu už įsipareigojimą nekonkuruoti, taigi nekonkuravimo sutartis nenumatė atsakovei jokios kompensacijos už nekonkuravimo įsipareigojimą, todėl sutartis, kuria be teisingo atlyginimo suvaržant konstitucinę teisę laisvai pasirinkti darbą, verslą, įtvirtinta esminė šalių nelygybė, neatitinka teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principų ir prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (b. l. 41-43).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovės priešieškinį ieškovas prašė priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad ieškovo ir atsakovės sudaryta sutartis sudaryta šalių gera valia, abi šalys sutiko su jos nuostatomis, įsipareigojo šios sutarties laikytis pilna apimtimi, bei šį įsipareigojimą patvirtino savo parašais, atsakovė iki pasirašant sutartį nekėlė klausimų dėl sutarties, ar jos dalies negaliojimo, sutiko su visu jos turiniu, ir įsipareigojo šios sutarties laikytis. Nurodė, kad sutartis buvo abiejų šalių suprasta ir pasirašyta, todėl privalo būti vykdoma visa jos apimtimi. Pažymėjo, kad 2012-08-01 UAB „Padvaiskas ir Ko“ konfidencialumo ir nekonkuravimo sutartis, įskaitant jos 12 punktą, išplečia ir papildo Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalį, taigi, sutarties nuostata dėl darbuotojo įsipareigojimo nekonkuruoti negali būti laikoma netisėta, nes pirmuosius metus po darbo sutarties nutraukimo atsakovė neturi teisės naudoti konfidencialios informacijos, sužinotos dirbant UAB „Padvaiskas ir Ko“ ne vien dėl to, jog yra pasirašiusi 2012-08-01 UAB „Padvaiskas ir Ko“ Konfidencialumo ir nekonkuravimo sutartį, bet ir dėl to, jog tai daryti jai draudžia Konkurencijos įstatymas (b. l. 59-60).

2014-02-25 teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, o priešieškinį tenkinti. Paaiškino, kad atsakovės darbo funkcijos pas ieškovą ir dabartinėje atsakovės darbovietėje skiriasi. Nurodė, jog nekonkuravimo sutartis pažeidžia darbuotojo konstitucinę teisę į darbą, teisę įsidarbinti. Taip pat nurodė, jog ieškovas jokiai įrodymais nepagrindė jo patirtos žalos (b. l. 110).

Ieškovas teismo posėdžiuose nedalyvavo, apie posėdžius jam buvo tinkamai pranešta. Apie 2014-01-16 teismo posėdį ieškovo atstovė buvo informuota pasirašytinai 2013-12-10 teismo posėdžio metu (b. l. 79). 2014-01-15 buvo gautas ieškovo prašymas atidėti 2014-01-16 teismo posėdį dėl įmonės vadovo komandiruotės (b. l. 81, 83). Teismas 2014-01-16 teismo posėdžio metu tenkino ieškovo prašymą ir posėdis buvo atidėtas 2014-01-28, apie jį ieškovui pasirašytinai pranešta teismo šaukimu 2014-01-21 (b. l. 88), tačiau 2014-01-28 teismo posėdyje nedalyvavo nei ieškovas, nei jo atstovas (b. l. 89). Teismo šaukimu pasirašytinai ieškovas buvo informuotas apie 2014-02-11 teismo posėdį, šaukimas jam įteiktas 2014-01-30 (b. l. 91), tačiau į minėtą posėdį šalys negalėjo atvykti ir posėdis šalių prašymu buvo nukeltas į 2014-02-25, apie kurį ieškovui pranešta pasirašytinai teismo šaukimu 2014-02-04 (b. l. 92). 2014-02-25 vykusiame teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas taip pat nedalyvavo (b. l. 110).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas. Priešieškinys tenkintinas.

Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų teisme, nustatyta, kad 2010-11-05 ieškovas UAB „Padvaiskas ir Ko“ ir atsakovė J. V. sudarė darbo sutartį Nr. 1127, pagal kurią atsakovė įsidarbino pas ieškovą žaliavų sandėlininke – apskaitininke (b. l. 6-7). 2012-08-01 tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta Konfidencialumo ir nekonkuravimo sutartis Nr. 12 (b. l. 11-12), sudarytas komercinių paslapčių sąrašas, su kuriuo atsakovė buvo supažindinta pasirašytinai (b. l. 13). 2013-04-16 atsakovės prašymu ji buvo atleista iš žaliavų sandėlininkės – apskaitininkės pareigų (b. l. 8). 2013-07-19, t. y. praėjus trims mėnesiam po atsakovės atleidimo iš darbo, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame nurodė, jog atsakovė 2013-05-08 įsidarbino konkuruojančioje UAB „Templari“ (b. l. 36-38) ir taip pažeidė šalių sudarytą konfidencialumo ir nekonkuravimo sutartį (b. l. 1-4). Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti Konfidencialumo ir nekonkuravimo sutarties Nr. 12 nuostatą, numatančią atsakovės įsipareigojimą darbo sutarties tarp šalių galiojimo metu bei 2 metus po darbo sutarties nutraukimo dienos nekonkuruoti su ieškovu, negaliojančia (b. l. 41-42).

Dėl Konfidencialumo ir nekonkuravimo sutarties sąlygų pažeidimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, kuris reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į civilinių teisinių santykių dinamiką bei vadovaujantis sutarčių laisvės principu, šalims yra užtikrinta teisė laisvai sudaryti tiek CK numatytas, tiek ir CK nenumatytas sutartis bei savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, svarbiausia, kad jos neprieštarautų įstatymui (imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei). Pagal CK 6.200 straipsnio 1 dalį šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant ir netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). CK 6.38 straipsnyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles.

Nekonkuravimo susitarimas, atsižvelgiant į jo prigimtį, pobūdį ir esmę, laikomas civiliniu teisiniu sandoriu nepaisant to, kad jis buvo sudarytas darbo sutarties šalių ir šiam susitarimui pagal įstatymo analogiją (CPK 3 str. 6 d.) yra taikytinas CK 2.164 straipsnis, reglamentuojantis prekybos agento ir jo atstovaujamojo konkurencijos draudimą, taip pat CK 6.154 – 6.228 straipsniai. CK 2.164 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prekybos agentas ir atstovaujamasis gali sutartyje numatyti, kad pasibaigus sutarčiai prekybos agentas ne daugiau kaip dvejus metus nekonkuruos su atstovaujamuoju. Tokia sutarties sąlyga turi būti išreikšta raštu. Nekonkuravimo susitarimas turi atitikti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2013). Nekonkuravimo susitarimu apribojama Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta darbuotojo teisė laisvai pasirinkti darbą, taip pat šis susitarimas, priklausomai nuo jo turinio, gali riboti ir kitą konstitucinį principą – darbuotojo ar kito asmens ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą (LR Konstitucijos 46 straipsnis). Atsižvelgiant į tokio susitarimo tikslus, interesų teisėtumą, nekonkuravimo susitarimas negalėtų būti sudaromas su bet kuriuo asmeniu (darbuotoju). Dažnai tai – vadovaujantys darbuotojai, tačiau vien faktas, kad asmuo eina vadovaujamas pareigas arba ne, savaime nereiškia, kad nekonkuravimo susitarimas atitinkamai gali arba negali būti sudarytas. Ar nekonkuravimo susitarimą buvo galima sudaryti konkrečiu atveju su konkrečiu darbuotoju, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į individualias aplinkybes, įvertinant darbuotojo pareigų pobūdį ir specifiką, darbe naudojamos informacijos kiekį ir svarbą įmonės veiklai, taip pat veiklos, kurią apima darbuotojo pareigos, santykį su visos įmonės veiklos apimtimi, jo įgytų žinių ir įgūdžių reikšmingumą, įtakos konkurencijai realumą ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2007).

Nagrinėjamu atveju 2010-11-05 atsakovė J. V. įsidarbino pas ieškovą žaliavų sandėlininke – apskaitininke (b. l. 6-7). 2012-08-01 tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta Konfidencialumo ir nekonkuravimo sutartis Nr. 12, pagal kurią atsakovė įsipareigojo be atskiro aiškiai išreikšto darbdavio (ieškovo) sutikimo neatskleisti darbdavio komercinių (gamybinių) paslapčių tretiesiems asmenims bei darbo sutarties tarp darbdavio ir darbuotojo (atsakovės) galiojimo metu bei 2 metus po darbo sutarties nutraukimo nekonkuruoti su darbdaviu, o darbdavys savo ruožtu įsipareigojo nenutraukti su darbuotoju darbo sutarties be pateisinamos priežasties, t. y. nesant darbuotojo kaltės, taip pat įsipareigojo užtikrinti darbuotojui tinkamas darbo sąlygas ir, atsižvelgiant į darbuotojo darbo kokybę, mokėti atitinkantį kvalifikaciją atlyginimą (b. l. 11-12). 2013-04-16 atsakovės prašymu ji buvo atleista iš žaliavų sandėlininkės – apskaitininkės pareigų (b. l. 8) ir 2013-05-08 įsidarbino UAB „Templari“. Ieškovo teigimu, UAB „Templari“ yra konkuruojanti su ieškovu įmonė, todėl atsakovė pažeidė tarp ieškovo ir atsakovės sudarytą Konfidencialumo ir nekonkuravimo sutartį Nr. 12. Kaip jau buvo minėta, nekonkuravimo susitarimas turi atitikti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Nekonkuravimo susitarimuose yra ypač svarbi šalių interesų pusiausvyra, t. y. darbdavio interesas turi būti ginamas kuo mažiau suvaržant darbuotojo veiksmus ir jo naudai nustatant sąžiningą ir teisingą kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2007). Iš byloje esančios Konfidencialumo ir nekonkuravimo sutarties Nr. 12 1.1. punkto matyti, kad ieškovas nekonkuravimo susitarimu įsipareigojo mokėti atlyginimą ir nenutraukti darbo sutarties be pateisinamos priežasties. Atsižvelgiant į tai, kad darbdavio ir darbuotojo sudaromu nekonkuravimo susitarimu apribojama LR Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė laisvai pasirinkti darbą ar verslą būtent toje srityje, kurioje darbuotojas turi aukštesnę kvalifikaciją, kartu ribojama jo galimybė gauti didesnes, nei kitose srityse pajamas, tai už įsipareigojimą nekonkuruoti turi būti teisingai atlyginama. Dėl to tik nustačius teisingą kompensaciją už nurodytus darbuotojo teisių suvaržymus, šie suvaržymai nevertintini kaip neproporcingi ir pažeidžiantys darbuotojų konstitucines teises. Priešingu atveju nekonkuravimas laikytinas įtvirtinančiu esminę šalių nelygybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2013). Taigi, nekonkuravimo sutarčiai keliama privaloma sąlyga, kad darbuotojui, įsipareigojančiam nekonkuruoti su darbdaviu, turi būti tinkamai kompensuojama už konstitucinės teisės dirbti norimą darbą ribojimą, todėl ieškovo įsipareigojimas mokėti atlyginimą ir nenutraukti darbo sutarties be pateisinamos priežasties nėra laikytina kompensacija. Darbo užmokestis yra atlygis darbuotojui už darbo sutartyje sulygtų funkcijų atlikimą, dėl jo šalys turi susitarti kiekvienoje darbo sutartyje (DK 95 straipsnio 3 dalis). Darbdavio pareigą mokėti atlyginimą už atliktą darbą nustato DK normos, todėl toks įsipareigojimas negali būti laikomas kompensacija už nekonkuravimą ir atsakovės teisės į darbą suvaržymą. Remiantis Konfidencialumo ir nekonkuravimo sutartimi Nr. 12 matyti, kad pagal jos nuostatas už nustatomus suvaržymus kompensacija pasibaigus darbo sutarties galiojimui nenumatyta. Darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį, apimantis pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą (DK 186 str. 1, 2 d.). Taigi, darbo užmokestis negali būti vertinamas kaip atlyginimas už ką nors kitą, nei darbuotojo darbas. Dėl to susitarimas dėl kompensacijos už nekonkuravimo įsipareigojimus turi būti aiškiai išreikštas apibrėžiant jos dydį ir paskirtį, taip atskiriant kompensaciją nuo sutartų kitos paskirties mokėjimų. Kompensacija už nustatytus apribojimus turi būti teisinga, t. y. proporcinga suvaržomų teisių apimčiai. Lietuvos Respublikos teisės aktuose konkretus minimalus kompensacijos dydis nenustatytas. Atsižvelgiant į bendrąsias teisės normas, jis neturi pažeisti CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų. Nustatant kompensacijos dydį per mėnesį turi būti įvertinama tai, kad nekonkuravimo susitarimu apribojama asmens galimybė panaudojant įgytą kvalifikaciją ir sukauptą darbo patirtį gauti pajamų pragyvenimui, taip pat į ribojimų apimtį bei kitas kiekvienu konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2013). Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog ieškovas Konfidencialumo ir nekonkuravimo sutartimi Nr. 12 suvaržė atsakovės konstitucinę teisę į darbą, nenustatydamas už šį suvaržymą kompensacijos, o kompensacija už darbuotojo teisių suvaržymą yra viena iš esminių šios sutarties sąlygų, taigi nekonkuravimo susitarimas nagrinėjimu atveju įtvirtino esminę šalių nelygybę.

Iš byloje esančios 2010-11-05 darbo sutarties Nr. 127 matyti, jog atsakovė ieškovo įmonėje dirbo žaliavų sandėlininke – apskaitininke, buvo priimta terminuotam laikotarpiui, t. y. iki A. V. dekretinių ir vaiko priežiūros atostogų pabaigos (b. l. 6-7), tuo tarpu atsakovei įsidarbinus UAB „Templari“ jos užimamos pareigos buvo porolono perdirbimo padalinio vadovė. Remiantis UAB „Padvaiskas ir Ko“ Žaliavų sandėlininko pareigybine instrukcija ir pareiginiais nuostatais nustatyta, jog žaliavų sandėlininkas tvarko jam patikėtą sandėlio ūkį, priima, išduoda ir saugoja materialines vertybes, racionaliai jas išdėsto patalpose, tvarko prekių apskaitą, pildo buhalterinius dokumentus, pildo pajamavimo, priėmimo – perdavimo dokumentus (b. l. 67, 68-69). Tuo tarpu iš UAB „Templari“ Porolono baro vadovo pareiginės instrukcijos matyti, jog porolono baro vadovas organizuoja ir kontroliuoja produkcijos gamybą, užtikrina reikiamą ir savalaikį žaliavų tiekimą bei produkcijos išvežimą į kitus gamybos padalinius, vadovauja gamybos darbuotojams, formuoja produkcijos gamybos politiką, ją tobulina, kontroliuoja gamybos plano vykdymą ir kita (b. l. 73-75). Taigi, remiantis minėtomis pareiginėmis instrukcijomis matyti, jog atsakovės dabartinė pareigybė ir jos funkcijos skiriasi nuo žaliavų sandėlininkės pareigybės.

Komercine paslaptimi (CK 1.116 straipsnio 1 dalis) laikoma informacija, jeigu ji turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Komercine paslaptimi gali būti informacija, kuri neprivaloma viešai skelbti, nėra žinoma tretiesiems asmenims ir ją pagal įstatymą nedraudžiama pripažinti komercine paslaptimi, kurią savininkas saugo protingomis pastangomis, pavyzdžiui, fizinėmis, techninėmis, teisinėmis, organizacinėmis ar kitokiomis priemonėmis, kuri turi komercinę vertę arba jos praradimas būtų komerciškai žalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2006). Tai, kad nurodyta informacija nėra visuotinai žinoma, nereiškia, jog informacija yra absoliučiai slapta. Be to, vien slaptumo nepakanka, informacija turi turėti tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę, informacija turi būti slapta dėl jos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas yra ją patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-422/2013). Ūkio subjektui priklausanti komercinę paslaptį sudaranti informacija užtikrina jo pranašumą prieš kitus ūkio subjektus, ji yra neatskiriamas rinkos elementas, jos atskleidimas tretiesiems asmenims gali lemti sąžiningos konkurencijos pažeidimą. Iš byloje esančio UAB „Padvaiskas ir Ko“ 2012-08-01 komercinių paslapčių sąrašo matyti, jog UAB „Padvaiskas ir Ko“ komercinėmis paslaptimis laikoma duomenys apie įmonės pirkėjus, duomenys apie įmonės tiekėjus, gatavos produkcijos pardavimo kainos, žaliavų pirkimo kainos, gamybos technologijos, darbo organizavimas, įmonės pardavimai, išreikšti vienetais ar pinigais, žinios apie darbuotojų skaičių padaliniuose, žinios apie darbuotojų užmokesčio dydį, rinkodaros strategija, gamybiniai pajėgumai, gamyboje naudojami įrengimai, gaminių savikaina, atskirų gaminių sudedamosios dalys, gaminių brėžiniai, matmenys ir išvaizda, gamybinių įrengimų išdėstymai (b. l. 13). Taigi, komercinių paslapčių sąraše yra išvardintos konkrečios komercinės paslaptys, būtent jų atskleidimas reikštų atsakovės neteisėtą konkuravimą su ieškovu, tačiau byloje ieškovas nepateikė nė vieno įrodymo, pagrindžiančio jo teiginius, jog atsakovė įsidarbino konkuruojančioje įmonėje ir atskleidė UAB „Templari“ UAB „Padvaiskas ir Ko“ komercines (gamybines) paslaptis. Konkurencijos įstatymo ar Konfidencialumo sutarties nuostatų pažeidimo faktas galėtų būti konstatuotas tik įrodžius, kad buvo perduota (gauta) konfidenciali informacija ir ji buvo panaudota konkurenciniais tikslais, tačiau šių aplinkybių ieškovas neįrodė. Atsakovės darbo sutarties su ieškovu nutraukimo ir atsakovės įsidarbinimo UAB „Templari“ panašus laikas rodo tam tikrus kryptingus veiksmus pradėti veiklą, analogišką vykdomai ieškovo, tačiau vien tik šis faktas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti buvus nesąžiningos konkurencijos veiksmus, arba to, kad atsakovė būtų suteikusi UAB „Templari“ pranašumą prieš ieškovą, panaudodama naujoje darbovietėje informaciją, kuri yra ieškovo komercinė paslaptis, o šios informacijos panaudojimas būtų padėjęs UAB „Templari“ įsitvirtinti konkurencinėje ginčo rinkos srityje apribojant bei pabloginant ieškovo konkurencijos galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2013). Be to, iš byloje esančių elektroninių laiškų (b. l. 27-35) matyti, jog atsakovė neturėjo tikslo įsidarbinti būtent UAB „Templari“, jau nuo 2013 m. kovo mėn. ji ieškojo naujo darbo, tarėsi dėl darbo pokalbių įvairiose įmonėse.

LR Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Konkurencijos laisvė garantuoja teisę ūkio subjektams pasirinkti priemones, kuriomis jie konkuruoja, tačiau ši teisė nėra absoliuti – ją įgyvendinant negalima pažeisti kitų subjektų teisių ir teisėtų interesų. Tik sąžininga konkurencija užtikrina ekonominę pažangą, todėl teisės normų draudžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmai. Nesąžininga konkurencija gali būti konstatuojama tik nustačius, kad subjektui įstatymas ar šalių susitarimas draudė konkuruoti, taip pat įrodžius, jog draudžiami veiksmai buvo atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2013). Sprendžiant dėl atsakovės J. V. atliktų veiksmų neteisėtumo pagal ieškovo nurodomas faktines aplinkybes, atsakovės veiksmai turėtų atitikti Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 dalyje įtvirtintą veiką, t. y. informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimą, perdavimą, skelbimą be šio subjekto sutikimo, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui, tačiau ieškovas, kaip jau buvo minėta, nepateikė nei vieno įrodymo, kuris pagrįstų jo teiginius. Be to, Konfidencialumo ir nekonkuravimo sutarties Nr. 12 nuostata, numatanti atsakovės įsipareigojimą darbo sutarties tarp šalių galiojimo metu bei 2 metus po darbo sutarties nutraukimo dienos nekonkuruoti su ieškovu pripažintina negaliojančia ab initio esant esminei šalių nelygybei (CK 180 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovės veiksmuose nėra neteisėtos konkurencijos, kadangi ieškovas neįrodė, jog atsakovei perduota konfidenciali informacija buvo panaudota UAB „Templari“ konkurenciniais tikslais, o atsakovės įsidarbinimo faktas UAB „Templari“ savaime nesudaro pagrindo konstatuoti nesąžiningos konkurencijos veiksmus, jie turi būti pagrįsti išsamiais įrodymais.

Dėl Konfidencialumo ir nekonkuravimo sutarties nuostatos, numatančios atsakovės įsipareigojimą darbo sutarties tarp šalių galiojimo metu bei 2 metus po darbo sutarties nutraukimo dienos nekonkuruoti su ieškovu, pripažinimo negaliojančiu.

Konfidencialumo ir nekonkuravimo sutarties 2.8 punktas numato, jog atsakovei (darbuotojui) draudžiama dirbti įmonėse užsiimančiose ta pačia veikla kaip ir UAB „Padvaiskas ir Ko“ 2 metus nuo darbo sutarties su darbdaviu nutraukimo dienos. Minėtu punktu darbuotojas taip pat įpareigojamas laikytis Sutarties 1 dalies 4 punkte nustatytų įsipareigojimų, kuriame apibrėžti konkuravimo su darbdaviu atvejai.

Atsakovė priešieškiniu prašo Konfidencialumo ir nekonkuravimo sutarties Nr. 12 nuostatą, numatančią atsakovės įsipareigojimą darbo sutarties tarp šalių galiojimo metu bei 2 metus po darbo sutarties nutraukimo dienos nekonkuruoti su ieškovu pripažinti negaliojančia ab initio, kadangi nekonkuravimo sutartyje atsakovei nebuvo numatyta kompensacija už jos teisės į darbą suvaržymą. Esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2013).

Kaip jau buvo minėta, nekonkuravimo susitarimas turi atitikti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Nekonkuravimo sutartyje turi būti nustatyta pusiausvyra tarp abiejų jos šalių interesų, darbdavio interesas turi būti ginamas kuo mažiau suvaržant kitos šalies darbuotojo veiksmus, šios naudai nustatant sąžiningą ir teisingą kompensaciją. Teisėtai sudarytas ir galiojantis nekonkuravimo susitarimas jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Jei nekonkuravimo susitarime nenumatyta teisingos kompensacijos už įsipareigojimą nekonkuruoti, toks susitarimas laikytinas įtvirtinančiu esminę šalių nelygybę ir pripažintinas negaliojančiu remiantis CK 6.228 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2012). Nagrinėjamu atveju Konfidencialumo ir nekonkuravimo sutartyje Nr. 12 atsakovei nebuvo nustatyta sąžininga ir teisinga kompensacija už jos teisių suvaržymą. Ieškovo įsipareigojimas mokėti atlyginimą ir nenutraukti darbo sutarties be pateisinamos priežasties nėra laikytina kompensacija. Darbo užmokestis yra atlygis darbuotojui už darbo sutartyje sulygtų funkcijų atlikimą, dėl jo šalys turi susitarti kiekvienoje darbo sutartyje (DK 95 straipsnio 3 dalis). Darbo užmokestis negali būti vertinamas kaip atlyginimas už ką nors kitą, nei darbuotojo darbas. Dėl to susitarimas dėl kompensacijos už nekonkuravimo įsipareigojimus turi būti aiškiai išreikštas apibrėžiant jos dydį ir paskirtį, taip atskiriant kompensaciją nuo sutartų kitos paskirties mokėjimų. Kompensacija už nustatytus apribojimus turi būti teisinga, t. y. proporcinga suvaržomų teisių apimčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2013).

CK 6.228 straipsnio 1 dalis nustato, jog šalys gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Be kitų aplinkybių, šiais atvejais turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog viena šalis nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad kita šalis nuo jos priklauso, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties, taip pat atsižvelgiant į sutarties prigimtį ir tikslą. Atsižvelgiant į tai, kad nekonkuravimo susitarime nebuvo aptarta esminė sąlyga – kompensacija atsakovei, kurios nebuvimas ieškovui suteikė perdėtą pranašumą, į tai, jog atsakovė kaip darbuotojas, buvo priklausoma nuo ieškovo, ekonomiškai silpnesnė, neturinti teisės srityje profesionalių žinių, teismas sprendžia, jog yra pagrindas Konfidencialumo ir nekonkuravimo sutarties Nr. 12 nuostatą, numatančią atsakovės įsipareigojimą darbo sutarties tarp šalių galiojimo metu bei 2 metus po darbo sutarties nutraukimo dienos nekonkuruoti su ieškovu (nuostata įtvirtinta Konfidencialumo ir nekonkuravimo sutarties Nr. 12 1.1. ir 2.8. punktuose) pripažinti negaliojančia ab initio (CK 180 str. 1 d.).

Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė J. V. pateikė įrodymus, jog patyrė 7 031 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 375 Lt dydžio žyminis mokestis už priešieškinio pateikimą (b. l. 44), 6 655 Lt už teisinių paslaugų teikimą – už atsiliepimo į ieškinį rengimą, priešieškinio rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose bei 1 Lt komisinis mokestis bankui už pinigų pervedimą (b. l. 94-109). Remiantis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo patvirtintais mokesčių dydžiais, atsakovės prašoma priteisti 6 655 Lt suma už teisinių paslaugų teikimą nuo rekomendacijose įtvirtinto maksimalaus dydžio nenukrypsta, tačiau vadovaujantis protingumo, būtinumo, sąžiningumo principais, atsižvelgiant į rengtų procesinių dokumentų apimtį, jų turinį, į tai, kad byla nėra didelės apimties, į vykusių teismo posėdžių skaičių ir jų trukmę, teismas atsakovės 6 655 Lt išlaidas už teisinių paslaugų teikimą laiko nepagrįstomis, todėl minėta suma mažintina ir iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 4 000 Lt patirtų išlaidų už teisinių paslaugų teikimą, iš viso iš ieškovo atsakovės naudai priteisina 4 376 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. l d.).

Vadovaujantis CPK 150 straipsnio 2 dalimi, ieškinį atmetus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-23 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovės turto areštas 26 718,30 Lt sumai – panaikintinos.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (29,88 Lt), yra didesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ IK-355 nustatyta minimali 10,00 Lt suma, todėl iš ieškovo priteisiamos 29,88 Lt pašto išlaidos (CPK 99 str. 2 d., 96 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priešieškinį tenkinti.

Konfidencialumo ir nekonkuravimo sutarties Nr. 12, sudarytos tarp ieškovo UAB „Padvaiskas ir Ko“, į. k. 123467284, ir atsakovės J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nuostatą, numatančią atsakovės įsipareigojimą darbo sutarties tarp šalių galiojimo metu bei 2 metus po darbo sutarties nutraukimo dienos nekonkuruoti su ieškovu, pripažinti negaliojančia.

Priteisti iš ieškovo UAB „Padvaiskas ir Ko“, į. k. 123467284, atsakovės J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 4 376 Lt (keturis tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo UAB „Padvaiskas ir Ko“, į. k. 123467284, 29,88 Lt (dvidešimt devynis litus 88 ct) pašto išlaidų valstybės naudai.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-23 nutartimi atsakovei J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Donata Kravčenkienė