Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. A. ieškinį atsakovui Pakruojo rajono savivaldybei dėl 2016-04-04 Pakruojo rajono savivaldybės mero potvarkio ir juo skirtos drausminės nuobaudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovė palaikė ieškinį, teikė iš esmės tuos pačius paaiškinimus, kurie nurodyti ieškinyje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Ieškovo ir atsakovo atstovų paaiškinimais, rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 19 d. su Pakruojo rajono savivaldybės administracija sudarė darbo sutartį Nr. 738 su ieškovu E. A., pagal kurią ieškovas dirba VšĮ Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriumi (10-11 b.l.). Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. AP-411 buvo pavesta Pakruojo rajono savivaldybės administracijos centralizuotam vidaus audito skyriui atlikti vidaus auditą Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centre (76 b.l.). Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyrius 2016 m. vasario 26 d. surašė viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro vidaus audito ataskaitą Nr. 2 (12-20 b.l.). Pakruojo rajono savivaldybės mero 2016 m. kovo 10 d. potvarkiu Nr. MV-1.1 sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta išnagrinėti 2016 m. vasario 26 d. viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro vidaus audito skyriaus išvadas ir pasiūlymus Pakruojo rajono savivaldybės merui (77 b.l.). 2016 m. kovo 15 d. raštu Nr. S-767(7.2) Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktorė paprašė ieškovo E. A. pateikti paaiškinimą dėl Audito ataskaitoje nurodytų darbo drausmės pažeidimų ir veiklos trūkumų, nustatydama terminą - kovo 17 d. (21 b.l.). 2016 m. kovo 17 d. raštu Nr. 377 ieškovas paprašė nurodyti, kokiu konkrečiai darbo drausmės pažeidimu yra įtariamas (nurodant pažeidimo padarymo laiką, vietą, kaltės įrodymus, kitas reikšmingas aplinkybes), taip pat suteikti ne trumpesnį kaip 14 dienų, terminą pasiaiškinimui pateikti (22 b.l.). 2016 m kovo 23 d. raštu Nr. S-887(7.2) Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktorė paprašė pateikti paaiškinimą dėl išvardintų Audito ataskaitoje nurodomų pažeidimų, nustatydama terminą - balandžio 4 d. 12 val. (23-24 b.l.). 2016 m. balandžio 4 d. raštu Nr. 478 Ieškovas pateikė paaiškinimus (25-29 b.l.). 2016 m. balandžio 4 d. 13.30 - 15.00 vykusio Pakruojo rajono savivaldybės darbo grupės, sudarytos VšĮ Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro vidaus audito ataskaitai Nr. 2 išnagrinėti, posėdžio metu darbo grupė nutarė siūlyti Pakruojo rajono savivaldybės merui skirti Ieškovui drausminę nuobaudą – pastabą (30-32 b.l.). 2016 m. balandžio 4 d. Pakruojo rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. MP-27 „Dėl drausminės nuobaudos viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriui E. A. skyrimo“ ieškovui paskirta drausminė nuobauda – pastaba (33 b.l.). Ieškovas šią skirtą drausminę nuobaudą 2016-04-27 apskundė darbo ginčų komisijai, tačiau Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisija 2016-05-25 priėmė sprendimą atsisakyti priimti ieškinį ir nagrinėti ginčą išankstine neteismine tvarka.

Ieškovas, ginčydamas mero potvarkiu paskirtą nuobaudą remiasi dviem pagrindais, t.y., kad skiriant nuobaudą buvo pažeista procedūra – nesilaikyta drausminės nuobaudos skyrimo termino, nustatyto Lietuvos Respublikos DK 241 straipsnyje, ir kad nuobauda skirta formaliai, neatsižvelgus į ieškovo pateiktus paaiškinimus ir nesant ieškovo veiksmuose pareiginio nusižengimo. Šio procedūrinio termino pradžią ieškovas sieja su 2016-02-26 Viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro vidaus audito ataskaitos sudarymu ir pasirašymu. Ieškovo teigimu 1 mėnesio terminas drausminės nuobaudos skyrimui baigėsi 2016 m. kovo 27 d. (įvertinus ieškovo laiką komandiruotėje kovo 25 d.). Atsakovas nesutinka su tokiais ieškovo argumentais ir teiga, kad sužinojimo apie ieškovo galimai padaryto drausminio pažeidimą data laikytina 2016 m. kovo 1 d., kuomet ataskaitą asmeniškai gavo Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktorė, terminas drausminės nuobaudos skyrimui prasideda 2016 m. kovo 2 d. ir baigiasi 2016 m. balandžio 5 d. (įvertinus ieškovo turėtų komandiruočių laiką).

Esant ginčui dėl termino nuobaudai skirti, teismas pirmiausiai pasisako dėl drausminės nuobaudos skyrimo termino, nes dėl šio termino praleidimo gali būti panaikinta drausminė nuobauda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2011, 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2011, 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2012 ir kt.).

Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 241 straipsnyje nustatyta, kad drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo, neįskaitant laiko, kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą, - ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas, jei darbo drausmės pažeidimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją), drausminė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas yra garantija darbuotojui, jog drausminė nuobauda jam gali būti taikoma tik per šį terminą nuo darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo momento. Pagal šią įstatymo nuostatą yra reikšminga ne pažeidimo padarymo diena, o jo paaiškėjimo momentas. Darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena laikoma ta diena, kurią apie darbuotojo padarytą pažeidimą tapo žinoma darbdaviui. Darbdaviui sužinojus apie darbuotojo padarytą pažeidimą prasideda DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eiga ir per šį vieno mėnesio terminą darbdavys turi apsispręsti ir skirti drausminę nuobaudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2011, 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2012 ir kt.).

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra procesinės prigimties, nurodantis laikotarpį, per kurį darbdavys turi apsispręsti ir gali skirti drausminę nuobaudą darbuotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. v. VšĮ Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centras, bylos Nr. 3K-3-518/2014). Kasacinės instancijos teismas taip pat suformavo taisyklę, kad kai darbdavys yra juridinis asmuo, darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo jam diena laikoma ta diena, kurią apie darbuotojo padarytą pažeidimą tapo žinoma darbdavio atstovams – juridinio asmens vadovui, administracijos pareigūnams (DK 14, 16, 24 straipsniai). Jeigu apie darbo drausmės pažeidimą tapo žinoma darbdavio atstovui, neturinčiam teisės skirti drausminę nuobaudą, jis privalo nedelsdamas apie tai pranešti darbdavio atstovui, turinčiam teisę skirti drausminę nuobaudą (DK 35 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-701/2016).

Aptariamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, kurios bylos aplinkybės atitinka nagrinėjamos bylos situaciją, konstatuota, kad darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena pagal DK 241 straipsnio 1 dalį aiškintina kaip ta diena, kurią darbdaviui arba jo atstovui (DK 14, 16, 24 straipsniai) tapo žinomas šių aplinkybių visetas: a) darbo drausmės pažeidimo faktas; b) darbo drausmės pažeidimą padaręs konkretus darbuotojas. Darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimas, nuo kurio prasideda DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas, reiškia, kad turima informacija nekelia pagrįstų abejonių dėl darbo drausmės pažeidimo fakto ir pažeidėjo asmens. Jeigu turima informacija neleidžia konkrečiai spręsti apie tai, kelia pagrįstų abejonių, gali būti atliekamas tyrimas, tačiau dėl jo atlikimo turi būti apsisprendžiama per protingą laiką. Nepagrįstas delsimas gali būti vertinamas kaip darbdavio pasinaudojimas jam suteikta diskrecijos teise apskritai nepradėti drausminės atsakomybės taikymo procedūrų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-701/2016).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodinėja, kad atsakovui apie padarytą pažeidimą tapo žinoma vidaus audito atskaitos sudarymo ir pasirašymo dieną – 2016 m. vasario 26 d. Atsakovo teigimu, apie padarytą pažeidimą tapo žinoma, kuomet ši ataskaita buvo įteikta asmeniškai Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktorei - 2016 m. kovo 1 d., nes ataskaitoje buvo konfidenciali informacija, todėl savivaldybėje įdiegta elektronine dokumentų valdymo sistema „Avilys“ nebuvo naudotasi, toje sistemoje ataskaita neregistruota ir neįkelta. Apklausta liudytoja D. M., dirbanti viešosios įstaigos Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus vedėja, teismo posėdyje paaiškino, kad audito ataskaitą sudarė, pasirašė ir įregistravo 2016-02-26 (penktadienį) savo skyriaus žurnale kaip vidaus dokumentą, neįkeldama to dokumento į savivaldybėje veikiančią elektroninę dokumentų valdymo sistemą, nes ataskaitoje buvo konfidencialios informacijos ir ji nenorėjo, kad su ataskaitos duomenimis susipažintų pašaliniai asmenys. Tuo pagrindu 2016-02-29 (pirmadienį) ji surašė lydraštį, kuriuo siuntė vieną ataskaitos egzempliorių pirminės sveikatos priežiūros centrui, išsikvietė ieškovą ir jam asmeniškai įteikė ataskaitą; po to jau darbo pabaigoje norėjo nešti kitą ataskaitos egzempliorių administracijos direktorei, tačiau pastaroji informavo, kad tik rytoj galėsianti su visa ataskaita susipažinti, todėl šis dokumentas buvo įteikta direktorei asmeniškai tik 2016-03-01. Liudytojos teigimu, savivaldybės raštvedyboje nėra tiksliai reglamentuota audito ataskaitos registravimo, perdavimo atitinkamiems subjektams tvarka, todėl ji taip elgėsi, vengdama galimo konfidencialios informacijos paviešinimo ir įteikdama į rankas ataskaitas tiek ieškovui, tiek administracijos direktorei. Teismas atmeta tokius atsakovo atstovų paaiškinimus ir liudytojos, kaip suinteresuotos bylos baigtimi, parodymus dėl tinkamo ir savalaikio audito ataskaitos įteikimo administracijos direktorei, nes jų nurodytos aplinkybės pagrįstos tik subjektyviu administracijos darbuotojų veiklos vertinimu ir formaliu požiūriu į savivaldybės vidaus dokumentų apskaitą, jų registraciją. Sutinka su ieškovo argumentais ginče, kad nėra jokių duomenų, pagrindžiančių atsakovo teiginius, kad audito ataskaita turėjo konfidencialios informacijos (nėra nuorodos pačioje ataskaitoje į ribotą dokumento naudojimą, kas lemtų ir norminiais aktais reglamentuoto tokio dokumento registraciją savivaldybės administracijoje). Todėl audito skyriaus vedėja, 2016-02-26 pasirašydama ataskaitą, privalėjo laikytis nustatytų bendrų elektroninės dokumentų valdymo sistemos „Avilys“ reikalavimų, patvirtintų 2010-09-07 Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. A-311 savivaldybės dokumentų rengimo, tvarkymo ir valdymo tvarkos aprašo 9-13 punktų reikalavimų, kuriuose numatyta, kad savivaldybėje parengti ir gauti su jos veikla susiję dokumentai turi būti registruojami, kad būtų įrodytas jų buvimas dokumentų apskaitos sistemoje ir užtikrinta paieška; kad dokumentai registruojami vieną kartą – jų pasirašymo ar tvirtinimo dieną, kol dokumentas neužregistruotas, jokios tolesnės procedūros negali būti atliekamos. Todėl ieškovas pagrįstai termino pradžią kildina iš 2016-02-26 Pakruojo rajono savivaldybės administracijos centralizuoto vidaus audito skyriaus ataskaitos sudarymo bei pasirašymo. Iš to seka, kad atsakovui jau 2016-02-26 dieną pasirašytos Audito ataskaitos pagrindu tapo žinoma galimas pažeidimų pobūdis ir asmuo, kuriam kyla galima atsakomybė dėl jų. Atsakovas yra viešas juridinis asmuo, todėl galėjo suprasti ir žinoti teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias drausmės nuobaudos skyrimo terminus ir veiksmus, kurių nedelsiant reikia imtis paaiškėjus byloje aptariamo pobūdžio pažeidimams (CK 1.5 straipsnis). Centralizuotas vidaus audito skyrius yra sudedamoji Pakruojo rajono savivaldybės administracijos dalis, todėl 2016 m. vasario 26 d. vidaus audito ataskaitos sudarymas ir jos pasirašymas laikytinas terminu, kuomet darbdavio atstovas buvo informuotas apie ieškovo galimai padarytus darbo drausmės pažeidimus. Nėra pagrindo konstatuoti, kad darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena, subjekto prasme, turi būti laikoma ta diena, kurią darbo drausmės pažeidimas paaiškėjo pačiai Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktorei, kai jai asmeniškai buvo įteikta ataskaita, nes dokumento, sąlygojančio ieškovui drausminės nuobaudos skyrimo procedūrą, pateikimas negali būti nulemtas iš esmės žmogiškojo faktoriaus, t.y. momento, kada skyriaus vedėja nuspręs kreiptis į administracijos direktorę, o pastaroji pagal savo užimtumą galės asmeniškai priimti atsakingo savivaldybės darbuotojo sudarytą ataskaitą. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 35 str. 1 d. aiškiai reglamentuoja, kad jeigu apie darbo drausmės pažeidimą tapo žinoma darbdavio atstovui, neturinčiam teisės skirti drausminę nuobaudą, jis privalo nedelsdamas apie tai pranešti darbdavio atstovui, turinčiam teisę skirti drausminę nuobaudą. Iš to seka, kad DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas drausminės nuobaudos skyrimui turėjo pasibaigti kovo 26 d., taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovas 2016 m. kovo 25 d. buvo komandiruotėje (šių aplinkybių atsakovas neginčija), terminas nuobaudai skirti pratęstinas dar viena diena ir šis terminas baigėsi 2016 m. kovo 27 d.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, sutiktina su ieškovo argumentais, kad 2016-04-04 mero potvarkiu ieškovui paskirta drausminė nuobauda skirta praleidus DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytą drausminės nuobaudos skyrimo terminą. DK 241 straipsnio numatyto vieno mėnesio termino nuobaudai skirti praleidimas yra esminis pažeidimas ir savarankiškas pagrindas nuobaudai naikinti, todėl 2016 m. balandžio 4 d. Pakruojo rajono mero potvarkis Nr. MP-27 „Dėl drausminės nuobaudos VšĮ Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriui E. A. skyrimo“, kuriuo ieškovui paskirta drausminė nuobauda – pastaba, naikintinas. Tenkinant ieškinį šiuo esminiu pagrindu teismas detaliai nebeanalizuoja atsakovo nurodyto drausminio pažeidimo esmės, sutikdamas su ieškovo argumentais, kad atsakovo sudarytos darbo grupės posėdis, kurio metu buvo analizuojami ieškovo pateikti paaiškinimai, vyko 2016 m. balandžio 4 d. nuo 13.30 val. iki 15 val., tačiau nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovo pateikti paaiškinimai apskritai būtų vertinti, darbo grupės posėdžio protokole tiesiog perkelti pažodžiui 2016 m. kovo 23 d. rašte nurodyti pažeidimai ir jokio ieškovo paaiškinimų vertinimo realiai neatlikta. Pakruojo rajono savivaldybės mero potvarkis, kuriuo paskirta nuobauda, taip pat priimtas 2016 m. balandžio 4 d., jame nurodyta, kad atsižvelgta ir į ieškovo paaiškinimus, ir į darbo grupės protokolą, tačiau jau vien iš pateiktų dokumentų priėmimo laiko bei turinio matyti, kad detaliai ir išsamiai pažeidimo tyrimas nebuvo atliktas, kas taip pat neatitinka drausminės nuobaudos skyrimo procedūros. Atmestini taip pat atsakovo teikti argumentai ginče, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą, galimai pažeidė l mėnesio ieškinio senaties terminą, nes darbo kodekso nuostatos nenumato termino, per kurį darbuotojas gali ginčyti drausminės nuobaudos, nesusijusios su atleidimu iš darbo, skyrimą. Be to, sutiktina su ieškovo argumentais, kad kreipdamasis į ikiteisminę instituciją - darbo ginčų komisiją, atitinkamai ieškovas operatyviai pasinaudojo savo teise skųsti darbdavio veiksmus, ir aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisija 2016-05-25 priėmė sprendimą atsisakyti priimti ieškinį ir nagrinėti ginčą išankstine neteismine tvarka, taip pat nesudaro pagrindo vertinti, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas.

Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė 968,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškinio parengimą ir ieškovo atstovavimą teisme (126 b.l.), todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo ieškovo naudai. Konstatuotina, kad advokato teisinių paslaugų įkainiai atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų rekomendacijų dydžius, todėl įvertinus ginčo sudėtingumą, teismas jų neturi pagrindo mažinti.

Valstybės biudžetui procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma iš atsakovo nepriteistina, nes ji mažesnė nei valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 414-418 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. A. ieškinį patenkinti.

Panaikinti 2016 m. balandžio 4 d. Pakruojo rajono mero potvarkį Nr. MP-27 „Dėl drausminės nuobaudos VšĮ Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriui E. A. skyrimo“ kuriuo ieškovui paskirta drausminė nuobauda – pastaba.

Priteisti iš atsakovo Pakruojo rajono savivaldybės, juridinio asmens kodas 111102598, ieškovo E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 968,00 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį apylinkės teismą.