Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam A. Č.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė – lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nedeklaruota (šiuo metu atlieka įkalinimo bausmę Alytaus pataisos namuose), išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, nuo 2019 m. kovo 5 d. vykdantis individualią veiklą, administracine tvarka baustas, teistas:

1) 2005 m. sausio 26 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį – 3MGL bauda;

2) 2005 m. rugpjūčio 17 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu atidėtas 1 metams;

3) 2005 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuria subendrinus su 2005 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu, paskirta galutine bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo;

4) 2006 m. lapkričio 10 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;

5) 2006 m. lapkričio 17 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 30 parų arešto bausme;

6) 2007 m. kovo 15 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (2 veikos) – 40 parų arešto bausme, kurią subendrinus su 2006 m. lapkričio 10 d. ir 2006 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiais, paskirta galutinė bausmė – 15 parų arešto;

9) 2019 m. balandžio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurią subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 11 mėnesių laisvės atėmimo;

11) 2019 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 294 straipsnio 2 dalį, subendrinta 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme

2007-2014 metais 17 kartų teistas Jungtinėje Karalystėje;

kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, 165 straipsnio 1 dalį.

1) 2003 m. lapkričio 7 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, bausmes subendrinus pagal 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalis – paskirta 45 parų arešto bausmė, pritaikius 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

12) 2017 m. gruodžio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalį, 253 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, BK 64¹ straipsniu, 66 straipsniu, galutine bausmė –59 paros arešto bausmės. 2018 m. gegužės 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie 2017 m. rugpjūčio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos neatliktos bausmės pridėta 2017 m. gruodžio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu neatliktos bausmės dalis ir paskirta subendrinta bausmė – 50 parų arešto bausmė;

13) 2019 m. kovo 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, galutinė – 29 parų arešto bausme;

14) 2019 m. balandžio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį paskirta 40 parų arešto bausmė, ją atliekant areštinėje. Įskaičius laikiną sulaikymo laiką galutinė bausmė – 39 paros arešto;

15 ) 2019 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 294 straipsnio 2 dalį, 1 metų laisvės atėmimo bausme

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, 165 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. G. ir D. G. 2018 m. gruodžio 11 d. apie 23.30 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, A. Č. priklausančiame bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, atvirai, bendrais veiksmais kartu išspyrę užrakintas aukščiau minėto buto A. Č. kambario duris, dėl ko išlūžo durų stakta su angos apvadu ir spynos liežuvėliu, prieš buto savininko valią, įsibrovė į A. Č. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), kambarį.

Be to, N. G. 2018 m. gruodžio 11 d. apie 23.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, A. Č. priklausančiame bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), prieš savininko A. Č. valią įsibrovęs į šio buto kambarį, tyčia kumščiu sudavė A. Č. šiam ne mažiau dviejų smūgių į galvos – veido sritį, šiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. Č. poodines kraujosruvas dešinio smilkinio, dešinės akies ir kairės akies apatiniuose vokuose, tai yra sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė fizinį skausmą.

Be to, N. G. 2018 m. gruodžio 11 d. apie 23.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, A. Č. priklausančiame bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino A. Č. priklausantį turtą, t. y. tyčia išspirdamas, minėto buto, A. Č. kambario duris, sulaužė 100 Eur vertės durų staktą su angos apvadu ir spynos liežuvėliu, po to, įsibrovęs į kambarį, paėmęs nuo grindų du svarmenis (hantelius), tyčia trenkė jais per sekciją, taip išdauždamas 150 Eur vertės du stiklus, po to trenkė svarmenimis į 100 Eur vertės lentynas, jas įlenkdamas bei į 50 Eur vertės televizorių „Samsung", kuriam nuo smūgio nukritus, suskilo jo korpusas bei sulaužė 30 Eur vertės anteną, taip sugadino nukentėjusiajam A. Č. priklausantį turtą viso už 430 Eur vertės priklausantį turtą.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikų kvalifikavimo ir motyvų

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teisiamojo posėdžio metu konstatuoja.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 165 straipsnyje

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teisiamojo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamųjų N. G. ir D. G. kaltė, dėl jiems inkriminuojamos veikos pilnai įrodyta. BK 165 straipsnio saugoma vertybė (objektas) – žmogaus būsto neliečiamumas, o dalykas – pats žmogaus būstas. Žmogaus būstas neliečiamas. Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnis). Šie konstituciniai draudimai yra aktualūs vertinant tiek privataus asmens, tiek valstybės institucijų teisėtumą. Taigi pripažįstant veiksmą įsibrovimu, būtina nustatyti jo neteisėtumą. Neteisėtumui nustatyti būtini du požymiai: 1) kai tai buvo padaryta be savininko ar kito būsto teritorijoje teisėtai esančio žmogaus leidimo ir 2) neturint kito teisėto pagrindo (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 28 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje 1A-139-468/2017). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis N. G. spardė nukentėjusiojo A. Č. duris, bandė patekti į nukentėjusiojo kambarį neturėdamas nukentėjusiojo leidimo. Jam po pirmųjų bandymų nepavykus išspirti nukentėjusiojo durų, nukentėjusiojo duris išspirti padėjo D. G.. Minėtas aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu parodė liudytojas A. D., o teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. Č. parodė, kad jis girdėjo kaip į jo kambarį bandė veržtis N. G., tačiau išspyrus duris pirmiausiai jis pamatė stovintį D. G..

LR BK 24 straipsnio 1 dalis bendrininkavimą padarant nusikalstamą veiką apibrėžia kaip tyčinį bendrą dvejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimą darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, Nr. 2K-90/2013). Bendrininkavimas yra bendra kelių asmenų veika ir dėl to asmenys, pripažinti bendrininkais, nepriklausomai nuo jų konkretaus indėlio, atsako pagal vieną ir tą patį BK straipsnį. Paprastojo bendrininkavimo atveju dažniausiai visi bendrininkai tiesiogiai dalyvauja atlikdami objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos požymius sudarančius veiksmus (visus ar atskirą jų dalį). Tačiau nusikaltimo vykdytojais gali būti ir tie bendrai veikiantys asmenys, kurie nors tiesiogiai neatlieka nusikalstamos veikos sudėtyje aprašytų veiksmų, tuo pačiu metu būdami kartu su kitais vykdytojais nusikalstamos veikos darymo vietoje tiesiogiai jiems suteikia būtiną pagalbą: palaužia nukentėjusiųjų pasipriešinimą, neleidžia jiems pabėgti ir pan. (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-502/2009, Nr. 2K-89-139/2016). Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kuria forma (žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais), bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. Įrodinėjant susitarimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai būtų išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Apie buvusį susitarimą ir jo pobūdį sprendžiama iš kaltininkų atliktų veiksmų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog N. G. spardė nukentėjusiojo kambario duris, bandė pateikti į nukentėjusiojo kambarį, nepavykus išspirti, ėjo į balkoną iš ten bandyti patekti į nukentėjusiojo kambarį. Ir kaip parodė nukentėjusysis išgirdęs, jog N. G. eina į balkoną, tuo metu po stipraus spyrio durys atsidarė ir ten stovėjo D. G.. Tai abejonių nekelia, jog dėl G. kaltės. Išspyrus duris abu kaltinamieji įsiveržė į nukentėjusiojo kambarį. Todėl teismas neturi pagrindo abejoti, kad nusikalstama veika nebuvo padaryta. Taigi teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei kaltinamųjų kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo. Byloje nustatyta, kad kaltinamieji D. G. ir N. G. pažeidė nukentėjusiojo būsto (gyvenamojo kambario) neliečiamumą, todėl jų veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 165 straipsnio 1 dalį.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teisiamojo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo N. G. kaltė, dėl jam inkriminuojamos veikos įrodyta. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-654-885/2019). Nagrinėjamu atveju neginčijamai įrodyta, kad N. G. nemažiau nei dviem kartais sudavė nukentėjusiajam į veido sritį, taip padarydamas poodines kraujosruvas dešinio smilkinio, dešinės akies ir kairės akies apatiniuose vokuose. Minėtus sužalojimus patvirtina ne tik pats nukentėjusysis 2018 m. gruodžio 14 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos pateikta specialisto išvada, bet ir pačio kaltinamojo N. G. visiškas prisipažinimas, todėl N. G. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teisiamojo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo N. G. kaltė, dėl jam inkriminuojamos veikos įrodyta. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Sąvoka „svetimas turtas“ aiškintina kaip turtas, kuris nuosavybės teise priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-788/2019). Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšys ir padariniai, o subjektyvieji požymiai – kaltė. Paminėtina, kad baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Turto sunaikinimo dalykas yra nusikalstamos veikos darymo metu kaltininkui svetimas buvęs turtas. Pagal teismų praktiką svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, asmuo atsako tuomet, kai sunaikinto turto vertė yra didesnė nei 5 MGL (BK 190 straipsnis). Ši veika padaroma esant tiesioginei ar netiesioginei kaltininko tyčiai, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių pasekmių nori, arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia joms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-226-511/2018). Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu parodė, kad jo turtas buvo sugadintas ir kurį nukentėjusysis įvertino konkrečia pinigų suma, o būtent: buvo sulaužyta 100 Eur vertės durų stakta su angos apvadu ir spynos liežuvėliu, išdaužti 150 Eur vertės du stiklai, įlenktos lentynos, kurios vertintinos 100 Eur verte, televizoriui „Samsung", nuo smūgio nukritus, suskilo jo korpusas – įvertinta 50 Eur, bei sulaužyta 30 Eur vertės antena. Kaltinamasis N. G. padarytos veikos neginčija, prisipažino padaręs. Neneigė, jog galėjo sugadinti turtą, tačiau teigė, jog griūdamas su svarmenimis galėjo sudaužyti nukentėjusiojo turtą. Teismas kritiškai vertina šią kaltinamojo aplinkybę, kadangi iš įrodymų visumos, nukentėjusiojo parodymų matyti, jog turtas buvo gadinimas tyčia. Todėl teismas neturi pagrindo abejoti dėl padarytos veikos. N. G. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje

N. G. ir D. G. buvo kaltinami tuo, kad jie 2018 m. gruodžio 11 d. apie 23.30 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami kartu, A. Č. priklausančiame bute, esančiame adresu, (duomenys neskelbtini), po to kai išspyrė duris prieš buto savininko A. Č. valią įsibrovė į šio kambarį, bei N. G. panaudojus A. Č. atžvilgiu fizinį smurtą, tyčią smogiant ne mažiau kaip du kartus šiam į galvos – veido sritį, taip padarant sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukeliant fizinį skausmą, taip pat po to, kai N. G. daužydamas svarmenimis niokojo A. Č. turtą, sugadinęs nukentėjusiajam A. Č. priklausančio turto už 430 Eur, D. G. užtvėrė, ketinančiam išeiti iš kambario A. Č. kelią, sakydamas, kad nekviestų policijos pareigūnų ir neišleido ir, tęsdamas nusikalstamą veiką bendrais veiksmais kartu baugino A. Č., N. G. pasakius, kad sudegins ar susprogdins jo automobilį „Toyota Avensis", jei nukentėjusysis A. Č. kreipsis į policiją, šiais bendrais veiksmais kartu sudarydami nukentėjusiajam A. Č. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas padaryti pavojingą gyvybei ir sveikatai bei turtui veiką gali būti įvykdytas, tai yra buvo kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje.

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teisiamojo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamųjų N. G. ir D. G. kaltė, dėl jiems inkriminuojamos veikos neįrodyta. BK 145 straipsnio 2 dalį atsako ir tas, kas sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą, gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pvz., besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-88-942/2016).??? ???Sistemingu žmogaus bauginimu gali būti pripažinti pasikartojantys, ne vien tik žodžiu ar raštu, bet ir įvairiais kitais atvirais ar užmaskuotais būdais padaryti poelgiai, kuriais siekiama sukelti arba palaikyti baimės ir nesaugumo jausmą nukentėjusiajam. Bauginamasis poveikis gali būti išreikštas ir neteisėtu fiziniu poveikiu nukentėjusiajam ar kitam asmeniui, turto sugadinimu ar sunaikinimu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-648/2016). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, jog nukentėjusiojo bauginimas vyko konkretų laiko tarpą žodžiu, veiksmu ar kitais būdais. Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginančio pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą, o subjektyviai rodo kaltininko siekį įbauginti asmenį. Bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 220 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-90-689/2018). Nagrinėjamu atveju, teismo posėdžio metu, nukentėjusysis negalėjo tiksliai įvardinti grasinimų turinio, apart to, jog N. G. vieną kartą grasino daužydamas duris. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad nukentėjusysis negalėjo konkrečiai įvardinti kuriuo momentu jam kiekvienas atskirai ar kartu kaltinamieji grasino. Apklaustas nukentėjusysis teismo posėdžio metu parodė, kad jam grasino N. G., tačiau konkrečiai kiek kartų ir kokio pobūdžio grasinimo turinys buvo, negalėjo tiksliai pasakyti. Dėl galimai D. G. grasinimų, išreikštų nukentėjusiojo atžvilgiu, nukentėjusysis teismo posėdžio metu nenurodė. Taip pat teismas pažymi, kad duodamas parodymus teismo posėdžio metu, nukentėjusysis parodė, kad jam tuo metu ,,grasinimai nebuvo galvoje“ Todėl teismas atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusysis negalėdamas įvardinti kokio pobūdžio, kiek kartu jam buvo grasinta, neturi pagrindo vadovautis tik liudytojo, ikiteisminio tyrimo metu, duotais parodymais, kur nurodoma, kad nukentėjusiajam grasino N. G. ir D. G.. Teismas, nagrinėjamu atveju, vadovaujasi baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai), kadangi nėra surinkta pakankamai objektyvių duomenų įrodančių kaltinamųjų kaltę dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, todėl kaltinamieji negali būti pripažintini kaltais padarę nusikalstamą veiką BK 145 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į tai kaltinamieji N. G. ir D. G. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje išteisintini.

Dėl bausmių skyrimo

D. G. padarė vieną nesunkią nusikalstamą veiką, yra baustas administracine tvarka iki nusikalstamos veikos padarymo – 7 kartus, viso 10 kartų teistas bei 17 Jungtinėje Karalystėje, turi nepanaikinta ir neišnykusį teistumą – recidyvistas. Atlieka šiuo metu įkalinamo bausmę. Lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, jog nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje bei būdamas recidyvistu. Todėl skiriant bausmę atsižvelgta į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į jo padarymo aplinkybes, kaltės formą – tyčią, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir sunkinančių aplinkybių buvimą. Šią nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, todėl teismo vertinimu kaltinamasis nėra linkęs laikyti visiems priimtinų elgesio taisyklių. Teismo vertinimu, šioje byloje, bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę.

Paskirta bausmė bendrintina su 2019 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį.

Šioje byloje D. G. buvo paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), nesilankyti (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. Č., gyvenančiu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 78-79). Tačiau atsižvelgiant į tai, jog D. G. atlieka laisvės atėmimo bausmę kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas šioje byloje panaikintinas. (BPK 139 straipsnis).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2019-12-23

Į paskirtą bausmė laiką įskaičiuotinas D. G. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. gruodžio 12 d. 00.04 val. iki 2018 m. gruodžio 13 d., 10.25 val. (1 t., b. l. 75, 77) bei pagal 2019 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį atlikta bausmė.

N. G. padarė tris nesunkias nusikalstamas veikas, yra nebaustas administracine tvarka, teistas, iki nusikalstamos veikos padarymo – 12, viso 15 kartų. Turi nepanaikinta ir neišnykusį teistumą. Yra recidyvistas Atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje. Lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, jog nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje bei būdamas recidyvistu. Todėl skiriant bausmes atsižvelgta į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į jų padarymo aplinkybes, kaltės formą – tyčią, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir sunkinančių aplinkybių buvimą. Šias nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, todėl teismo vertinimu kaltinamasis nėra linkęs laikyti visiems priimtinų elgesio taisyklių. Teismo vertinimu ir šioje byloje bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę.

Paskirtos bausmės bendrintinos iš dalies sudedant, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4 dalimis.

Paskirtos bausmes bendrintinos su 2019 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų laisvės atėmimo bausme ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, pridedant paskirtos ir neatliktos bausmės dalį.

Šioje byloje N. G. buvo paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), nesilankyti (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. Č., gyvenančiu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 142-143). Tačiau atsižvelgiant į tai, jog N. G. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas šioje byloje panaikintinas. (BPK 139 straipsnis).

Į paskirtą bausmė laiką įskaičiuotinas N. G. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. gruodžio 12 d. 00.04 val. iki 2018 m. gruodžio 13 d., 10.20 val. (1 t., b. l. 137, 139-141) bei bausmės dalį atliktą pagal 2019 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį .

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-693/2019).

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis A. Č. ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį 1240 Eur sumai (1 t., b. l. 46-47 ). Neturtinę žalą įvertino 500 Eur, o turtinę 740 Eur. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-697/2018). Teismų praktikoje pripažįstama, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Paprastai, nustatant neturtinės žalos dydį bylose, <...> atsižvelgiama į nukentėjusiojo amžiaus grupės asmenims būdingus fizinės ir psichinės raidos ypatumus, socialinę brandą, situacijos suvokimo laipsnį, reakciją į prieš jį padarytą nusikalstamą veiką, įtaką nukentėjusiojo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, asmenybės formavimuisi. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-306/2010). Nagrinėjamu atveju teismas neabejoja, jog dėl nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė neigiamus išgyvenimus bei emocijas, buvo pažemintas, kadangi kaltinamieji nukentėjusiojo bute elgėsi amoraliai, ne tik sugadino jo turtą, bet ir jį sumušė. Tokiais veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala, kuri neabejotinai turi būti atlyginta. Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. G 4505/2018 (01) matyti, kad A. Č. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinio smilkinio, dešinės akies ir kairės akies apatiniuose vokuose sužalojimai. Todėl akivaizdu, kad A. Č. dėl tokio sužalojimo patyrė fizinį skausmą (dėl sumušimo), nepatogumus (dėl gydymo eigos) ir dvasinį sukrėtimą (dėl išgąsčio ir patirto streso). Visgi teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusysis niekaip nepagrindė ieškinyje bei iki įrodymų tyrimo pabaigos, kad dėl galimai kaltinamųjų veiksmų, patyrė išgyvenimus ir kaip jie pasireiškė. Teismas vertindamas minėtus faktus, mano esant tikslinga nukentėjusiojo A. Č. prašomą neturtinės žalos dydį mažinti. Todėl įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, nukentėjusiojo sužalojimo mąstą, tai, kad sveikata buvo sutrikdyta nežymiai ir nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, į kaltinamųjų kaltės formą, jog neturtinės žala padaryta kaltais veiksmais, taip pat į padarytos turtinės žalos dydį ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais nukentėjusiajai iš kaltinamųjų solidariai priteistina 300 Eur (trijų šimtų eurų) neturtinės žalos. Likusioje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos atmestinas.

Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, 6.263 straipsnio 2 dalimi, 6.283 straipsnio 2 dalimi, nuteistasis taip pat privalo atlyginti turtinius nuostolius nukentėjusiajam, kuriuos jis patyrė dėl neteisėta veika sugadinto ar prarasto turto, sužalojimų, patirtų nusikaltimo metu, gydydamosi, negautų pajamų. Baudžiamojo proceso išlaidų atlyginimą reglamentuoja BPK VIII skyrius. Tam, kad teismas pasisakytų dėl proceso išlaidų atlyginimo, proceso dalyvis, turi laiku pateikti tokį prašymą ir įrodymus, patvirtinančius išlaidų dydį. Civilinį ieškinio įrodinėjimo pareiga tenka civiliniam ieškovui, nagrinėjamu atveju A. Č.. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusysis A. Č. pateikė prašymą dėl turtinės žalos atlyginimo, kuriame prašoma priteisti 740 Eur. Minėtą sumą sudaro: 150 Eur už sudaužytas dvi stiklines sekcijos dureles, 100 Eur už dvi sulaužytas lentynas, 200 Eur už sugadintas kambario duris su stakta, 50 Eur už nepataisomai sugadintą ,,Samsung“ televizorių, 30 Eur už sulaužytą anteną, 150 Eur už 3x2 m. (viso 6 m²) kiliminę dangą, 10 Eur už sudažytą lėkštę ir stikliuką bei 50 Eur už degalus, kurie bus naudojami suniokotų daiktų išvežimui, naujų įsigytų daiktų transportavimui į nukentėjusiojo gyvenamą vietą. Teismas vertindamas nukentėjusiajam padarytus nuostolius, neturi pagrindo abejoti, kad juos nukentėjusysis patyrė, todėl iš kaltinamųjų solidariai priteistina 200 Eur suma už sugadintas kambario duris su stakta, ir 50 Eur už degalus, kadangi nusikalstamą veiką, numatyta BK 165 straipsnio 1 dalyje padarė abu kaltinamieji. Iš kaltinamojo N. G. priteistina 150 Eur už sudaužytas dvi stiklines sekcijos dureles, 100 Eur už dvi sulaužytas lentynas, 50 Eur už nepataisomai sugadintą ,,Samsung“ televizorių, 30 Eur už sulaužytą anteną, 150 Eur už 3x2 m. (viso 6 m²) kiliminę dangą, 10 Eur už sudaužytą lėkštę ir stikliuką.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. G. pripažinti kaltu pagal BK 165 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

Paskirtą bausmę bendrinti su 2019 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir paskirti galutinę 2 ( dvejų) metų ir 1 ( vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos -2019-12-23.

Į paskirtą galutinę bausmę įskaičiuoti D. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. gruodžio 12 d. 00.04 val. iki 2018 m. gruodžio 13 d., 10.25 val. ir bausmę atliktą pagal 2019 n. rugsėjo 17 d. Vilniaus apylinkės teismo nuosprendį

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), nesilankyti (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. Č., gyvenančiu (duomenys neskelbtini), panaikinti.

D. G. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį išteisinti BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu.

N. G. pripažinti kaltu pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir nuteisti:

- pagal BK 165 straipsnio 1 dalį skirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose;

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose;

- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį skirti 11 ( vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti sudedant iš dalies ir paskirti 1 (vienerių) metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Paskirtą bausmę bendrinti su 2019 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų laisvės atėmimo bausme ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, pridėti paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir paskirti galutinę 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2019-12-23.

Į paskirtą galutinę bausmę įskaičiuoti N. G. laikinajame sulaikyme išbūtas laiką nuo 2018 m. gruodžio 12 d. 00.04 val. iki 2018 m. gruodžio 13 d., 10.20 val ir bausmės dalį atliktą pagal 2019 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), nesilankyti (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. Č., gyvenančiu (duomenys neskelbtini), panaikinti.

N. G. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį išteisinti BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu.

A. Č. civilinį ieškinį turtinės žalos atlyginimo dalyje visiškai tenkinti ir priteisti solidariai iš D. G. ir N. G. 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų). Iš N. G. priteisti 490 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt eurų), o civilinį ieškinį neturtinės žalos atlyginimo dalyje tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš D. G. ir N. G. 300 Eur (tris šimtus eurų), likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus, o suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.