Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. R. ir V. J. R. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos Vilniaus rajono skyrius, valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjai J. R. ir V. J. R. kreipėsi į teismą, prašydami atnaujinti terminą palikimui priimti, atsiradusį po jų motinos A. L. mirties.

Vadovaujantis CPK 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 118, 175¹ straipsniuose nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų motina A. L.. Pareiškėjai į bylą pateikė (duomenys neskelbtini) palikėjos sudaryto testamento kopiją, iš kurios matyti, kad palikėja visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko savo vaikams J. R. ir V. J. R.. Į bylą pateiktas rašytinis įrodymas – valstybės įmonės „Registrų centras“ pažyma, patvirtina pareiškėjų ir palikėjos A. L. giminystę. Pareiškėjų teigimu, jų motinos mirties dieną jie buvo nepilnamečiai, todėl negalėjo įgyvendinti savo teisių priimti palikimą per įstatymo nustatytą terminą. Be to, pareiškėjai gyvena užsienyje ir neturėjo galimybių anksčiau kreiptis dėl palikimo priėmimo; todėl prašė atnaujinti įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įpėdinio palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą pratęsti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Palikimo priėmimą patvirtinančių veiksmų per šį laiką neatlikus ir teismui termino nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę, išskyrus atvejus, kai kiti palikimą priėmę įpėdinai tam neprieštarauja (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidariusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas.

Asmuo, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.50 straipsnis), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).

Nagrinėjamu atveju, teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytu įstatyminiu reglamentavimu, kasacinio teismo praktika, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, įvertinę ir išanalizavęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei termino praleidimo priežastis, kurios, aptariamu atveju pripažintinos svarbiomis, bei į tai, kad ginčas dėl teisės paveldėti nėra kilęs, įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo, - sprendžia, kad įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas priimti palikimą, atsiradusį po pareiškėjų motinos mirties, buvo praleistas dėl svarbių priežasčių; todėl pareiškėjų pareiškimas tenkintinas ir terminas atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis), juolab, kad suinteresuoti asmenys tam neprieštaravo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443, 576 – 578 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjų J. R. ir V.J. R. pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjams J. R., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. J. R., gim. (duomenys neskelbtini), praleistą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti, šio termino pradžią skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti pareiškėjams J. R., (duomenys neskelbtini), ir V. J. R., gim. (duomenys neskelbtini), kad jie turi teisę per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.