Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2017-10-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-4755-1015/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-10-10
Bylos Nr.
A6.-4755-1015/2017
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Pažeidėjas
G. G.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-4755-1015/2017Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02267-2017-8Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. spalio 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei,

dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei O. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) einančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) vadovo pareigas, gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G., UAB „(duomenys neskelbtini).“ vadovas, esant mokestinei nepriemokai valstybės biudžetui, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o būtent: Bendrovė laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. atliko šiuos nurodytus atsiskaitymus, kurie pažeidė VMI interesus dėl didelio atsiskaitymų kiekio yra pateikiama tik dalis finansinių operacijų): 1) 2016 m. gegužės 5 d. atliktas apmokėjimas UAB „Topo grupė“ – 101,85 eurų suma, nors atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI buvo skolinga 8 701,80 eurų; 2) 2016 m. spalio 10 d. atliktas apmokėjimas UAB „Žiemgalos automobiliai“ – 800 eurų suma, nors Bendrovė VMI buvo skolinga 11 293,34 eurų; 3) 2016 m. spalio 17 d. atliktas apmokėjimas UAB „Varlė“ – 1379,97 eurų suma, nors Bendrovė buvo skolinga VMI 11 255,54 eurų; 4) 2016 m. lapkričio 2 d. atliktas apmokėjimas UAB „Takara“ – 915 eurų suma, nors Bendrovė VMI buvo skolinga 11 830,84 eurų; 5) 2016 m. lapkričio 3 d. atliktas apmokėjimas UAB „Fragas“ – 628 eurų suma, nors Bendrovė buvo skolinga VMI 11 830,84 eurų; 6) 2016 m. lapkričio 9 d. atliktas apmokėjimas UAB „Žiemgalos automobiliai“ – 168 eurų suma, nors Bendrovė buvo skolinga VMI 11 826,27 eurų; 7) 2016 m. gruodžio 13 d. atliktas apmokėjimas UAB „Žiemgalos automobiliai“ – 16113,69 eurų suma, nors Bendrovė buvo skolinga VMI 8 823,35 eurų; 8) 2017 m. sausio 9 d. atliktas apmokėjimas UAB „Orfėjas“ – 181,50 eurų suma, nors Bendrovė buvo skolinga VMI 8 812,14 eurų. Taip jis pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo eiliškumą, pagal kurį skolininkas, neturintis pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, o ketvirtąja ir penktąja eile atsiskaityti atitinkamai pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti ir pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Tokiais veiksmais G. G. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, atstovaujamo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, Institucija), kaip kreditorės teises bei padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje Institucijos atstovė palaikė pareiškime išdėstytus prašymus. Nurodė, kad atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą buvo nustatyta, kad bendrovė turėjo skolą VMI, tačiau pažeisdama įstatymuose numatytą atsiskaitymo eiliškumą, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Bendrovė visiškai galėjo atsiskaityti su VMI, nes 2016 m. gruodžio 13 d. atliko mokėjimą UAB „Žiemgalos automobiliai“, pervesdama 16 113,69 eurų sumą, nors tuo metu nepriemoka VMI sudarė 8 823,35 eurų. Padaryta nepriemoka yra VMI nuostoliai, t.y. negautos pajamos, todėl teismui pripažinus G. G. kaltu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, atsiranda pagrindas priteisti iš jo VMI naudai 8829,31 eurų dydžio nuostolius. Taip pat nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini).“ šiuo metu yra iškelta bankroto byla ir mokestinės nepriemokos išieškojimas yra sustabdytas. Šiai dienai Bendrovės mokestinė nepriemoka VMI siekia 12 423,40 eurų. Prašo skirti G. G. sankcijoje numatytą baudą, artimą vidurkiui.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. G. į teismo posėdį neatvyko, nors teismo šaukimas, kuriame nurodyta bylos nagrinėjimo vieta ir laikas (taip pat ir išsiųstas Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimas dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn), jam buvo įteiktas asmeniškai. Neatvykimo priežastys teismui nežinomos. Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą taip pat negautas. Šių nustatytų aplinkybių pagrindu byla nagrinėta G. G. teismo posėdyje nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis).

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą – o būtent, Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. liepos 11 d. Operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (23.30-08)FR1042-4659 nurodytus duomenis (b. l. 13-15), duomenis apie atitinkamomis datomis išmokėtas sumas (b. l. 30-51) bei apie UAB „(duomenys neskelbtini).“ mokestines prievoles aktualiomis datomis (b. l. 20-37), teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas G. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, nes pažeidė atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, numatytą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos VMI, kaip kreditorės teises.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje be kita ko yra numatyta atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą).

ANK nenustato kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, todėl vertinant bei nustatant ANK 120 str. 1 d. numatyto pažeidimo objektyviosios pusės požymius, turi būti vadovaujamasi kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą bei tvarką, tarp jų – ir Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurią skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Nustatyta, kad G. G. nuo 2014 m. sausio 13 d. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Iš VMI 2017 m. liepos 11 d. operatyvaus patikrinimo pažymos ir kitų byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2017 m. birželio 8 d. duomenimis Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 9994,03 eurų, tačiau laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. Bendrovė vykdė atsiskaitymus, apmokėdama sąskaitas kitiems kreditoriams (b.l. 13-51). 2017 m. liepos 11 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, kad Bendrovės vadovas, atvykęs į VMI, paaiškino, kad skola susidarė dėl debitorių įsiskolinimo ir Bendrovės apyvartinių lėšų trūkumų. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra iškelta bankroto byla.

Taigi esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad įmonėje buvo susidaręs lėšų trūkumas, todėl šioje situacijoje turėjo būti vadovaujamasi Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytomis nuostatomis dėl atsiskaitymo eiliškumo tvarkos. O būtent, kiek aktualu nagrinėjamu atveju, mokėjimai pagal kitus mokėjimo dokumentus galėjo būti vykdomi tik padengus mokestinius įsiskolinimus valstybės biudžetui. Tačiau jau minėti duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, esant mokestinei nepriemokai, pažeisdamas Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatą, atliko mokėjimus kitiems kreditoriams.

Minėtų duomenų pagrindu konstatuotina, kad G. G., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, kadangi minėtomis datomis – 2016 m. gegužės 5 d., 2016 m. spalio 10 d., 2016 m. spalio 17 d., 2016 m. lapkričio 2 d., 2016 m. lapkričio 3 d., 2016 m. lapkričio 9 d., 2016 m. gruodžio 13 d. ir 2017 m. sausio 9 d., turėdamas skolą VMI, pirmiau atsiskaitė su kitais kreditoriais, t.y. UAB „Topo grupė“, UAB „Žiemgalos automobiliai“, UAB „Varlė“, UAB „Takara“, UAB „Fragas“, UAB „Orfėjas“, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio prasme yra žemiau nei VMI, ir tuo pažeidė kreditoriaus (VMI) teises.

Šalies argumentai

G. G. nurodytos aplinkybės operatyvaus patikrinimo metu, jog skola VMI susidarė dėl debitorių įsiskolinimo ir Bendrovės apyvartinių lėšų trūkumų, esminės reikšmės, sprendžiant jo kaltės klausimą pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, neturi, nes CK 6.930¹ straipsnyje yra įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Savo ruožtu ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi aukštesnės eilės kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas nustačius, jog mokėjimas atliktas žemesnės eilės kreditoriui. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai, taigi ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Pažymėtina ir tai, kad Bendrovė turėjo galimybę visiškai atsiskaityti su valstybės biudžetu jau 2016 m. gruodžio 13 d., kadangi tą dieną UAB „Žiemgalos automobiliai“ buvo pervesta 16 113,69 eurų suma, nors nepriemoka valstybei tuo metu sudarė 8823,35 eurų.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nustatyti visi ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai, todėl G. G. pripažintinas kaltu padaręs šį pažeidimą.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymą numatyta galimybė skirti baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1400 iki 3000 eurų.

Skirdamas administracinę nuobaudą pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį bei vertindamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad G. G. lengvinančių ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius G. G.– byloje nėra duomenų apie jo baustumą, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis jis administracine tvarka baustas nebuvo. Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į tai, kad, kaip jau buvo minėta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo galimybę visiškai atsiskaityti su valstybės biudžetu jau 2016 m. gruodžio 13 d., kadangi tą dieną UAB „Žiemgalos automobiliai“ buvo pervesta 16 113,69 eurų suma, nors nepriemoka valstybei tuo metu sudarė 8823,35 eurų. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį nėra, G. G. skirtina ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda, didesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas minimumas bet mažesnė baudos vidurkis, t.y. 1800 eurų.

Dėl nuostolių atlyginimo

VMI pareiškime prašoma priteisti iš G. G. 8823,35 eurų žalai atlyginti, nes nustačius, kad G. G. padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, yra visos sąlygos priteisti iš jo atsiradusius nuostolius. Nurodoma, kad atsiradusi žala yra 8823,35 eurų mokestinė nepriemoka, žalos dydis yra aiškus, kadangi visa mokestinė nepriemoka susidarė iki 2017 m. rugpjūčio 23 d., t.y. pareiškimo surašymo dienos, ir ji galėjo būti padengta, jeigu būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo. Neteisėti G. G. veiksmai yra ANK 120 straipsnyje numatyti veiksmai, t.y. jis atsiskaitė su kitais kreditoriais, nors turėjo mokestinę nepriemoką VMI. Priežastinis ryšys - mokestinė nepriemoka būtų ženkliai mažesnė, jeigu G. G. laikytųsi CK 6.930¹ straipsnyje numatytos kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo eilės ir pirmiausiai būtų atsiskaitęs su VMI, o ne kitais kreditoriais. G. G. kaltė yra preziumuojama, pripažinus jį kaltu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Pareiškime pažymima, kad VMI prašo nuostolius atlyginti ne dėl to, kad Bendrovė nesugeba įvykdyti savo prievolių, bet dėl to, kad G. G. padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Minėto nusižengimo padarymas ir dėl jo kilusi žala yra asmeninė G. G. atsakomybė, o dėl neteisėtų veiksmų likusi nepadengta mokestinė nepriemoka (nuostoliai) yra G. G. atsakomybė.

Visų pirma pažymėtina, jog nuostoliai yra piniginė žalos išraiška (CK 6.249 str. 1 d.). Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Žalos atlyginimo galimybę administracinio nusižengimo byloje numato ANK 665 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad jeigu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės ar apygardos teisme arba ne teismo tvarka institucijoje, padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas ar institucija gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiuoju pripažintos Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė nurodo, jog nesumokėjus mokesčių Institucija patyrė turtinę žalą dėl G. G. padaryto administracinio nusižengimo. Nurodoma, kad skola valstybės biudžetui pareiškimo surašymo dieną, t.y. 2017 m. rugpjūčio 23 dienos duomenimis siekė 8823,35 eurų. Mokestinė nepriemoka - atsirado dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ laiku nesumokėtų mokesčių, t. y., laiku nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio, pelno mokesčio, mokesčio už aplinkos teršimą, nekilnojamojo turto mokesčio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 str. 11 p., mokesčio nepriemoka – mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto įstatymo lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėta mokesčio suma. Institucijos prašoma šioje byloje priteisti žala kildinama iš mokesčių mokėtojo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ mokestinės prievolės nevykdymo. Tačiau mokestinė prievolė – mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 str. 20 p.) ir šios prievolės dalykas yra mokestis, kurį privalo mokėti mokesčio mokėtojas. Tuo tarpu žala – viena iš civilinės atsakomybės sąlygų. Teismo nuomone, institucija nepagrįstai tapatina UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ mokestinę nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d., su turtine žala, už kurią, institucijos teigimu, yra atsakingas G. G., nes jis padarė administracinį nusižengimą. Pažymėtina, kad administracinį nusižengimą G. G. padarė kaip įmonės vadovas, nes pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą, nustatytą CK 6.930¹ str. Tačiau byloje nėra nustatyta, kad G. G. veiksmai – neteisėtas veikimas VMI prie FM atžvilgiu būtų pasireiškęs mokesčių administratoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos jam teikimu ar kitokiais neteisėtais veiksmais mokesčių administravimo srityje. Dėl to Institucijos reikalavimas laikytinas teisiškai nepagrįstu. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 5 skirsnyje yra reglamentuota mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo tvarka, o minėto įstatymo 106 straipsnyje yra nurodyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdai: 1) duodant kredito įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos. Šis nurodymas vykdomas šio Įstatymo 63 str. nustatyta tvarka; 2) pateikiant laiduotojui arba garantui reikalavimą įvykdyti mokesčių mokėtojo prievolę ir už mokesčių mokėtoją sumokėti mokestinę nepriemoką (jeigu mokestinės prievolės įvykdymas užtikrintas laidavimu arba garantija); 3) duodant kredito įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš laiduotojo arba garanto sąskaitos, jeigu laiduotojas arba garantas nevykdo šio straipsnio 2 punkto reikalavimo. Šis nurodymas vykdomas šio Įstatymo 63 str. nustatyta tvarka; 4) priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto. Šį sprendimą vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teisės aktų reglamentuotas uždarosios akcinės bendrovės, kaip ribotos civilinės atsakomybės asmens, teisinis statusas patvirtina, kad šios bendrovės turtas yra atskiras nuo šio juridinio asmens dalyvių turto ir nuostolių, kuriuos Institucija patyrė dėl įmonės kaltės. Be to, informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra iškelta bankroto byla (civilinės bylos Nr. eB2-4634-553/2017), yra areštuotas visas jai priklausantis turtas ir nustatytas terminas kreditorių reikalavimams, atsiradusiems iki bankroto iškėlimo dienos, pareikšti. VMI pareiškus bankroto byloje reikalavimą dėl nuostolių, atsiradusių dėl mokestinės nepriemokos, atlyginimo, jų išieškojimas taip pat bus vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įvertinus minėtąjį reglamentavimą, Institucijos prašymas dėl nuostolių atlyginimo atmestinas, kadangi toks reikalavimas nagrinėtinas Civilinio proceso tvarka, o ne vadovaujantis ANK nuostatomis (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nutartis byloje AN2-71-337/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis byloje eAN2-119-654/2017).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

G. G. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skirti jam 1800 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų) eurų baudą.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl nuostolių (nepriemokos valstybės biudžetui) atlyginimo iš G. G. atmesti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo bylos Nr. A6-4755-1015/2017 ir įmokos kodą - 1001.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Teisėja Ingrida Mikužytė