- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-19
- Bylos Nr.
- eTA-313-552/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00503-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“
- Atsakovas
- A. S.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovui A. S. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir pareiškėjas, VASA) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo A. S. (toliau – ir atsakovas) 1297,22 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. ir 63,29 Eur delspinigių.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad, vadovaudamasis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais (toliau – ir Rinkliavos nuostatai), atlieka komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje bei vykdo rinkliavos apskaičiavimą, apskaitą ir nepriemokų išieškojimą.
3. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto objektus: Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 63,9 kv. m., adresu: Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 319,56 kv. m., adresu: Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 16,67 kv. m. Atsakovui buvo išsiųsti mokėjimo pranešimai dėl 1297,22 Eur vietinės rinkliavos mokėjimo, tačiau nustatytais terminais atsakovas vietinės rinkliavos nesumokėjo.
4. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas laiku nesumokėjo vietinės rinkliavos, todėl jam buvo skaičiuojami delspinigiai (0,03 proc.) nuo kiekvieno ketvirčio pradelstos dienos, bet ne ilgesnį nei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ) nustatytą laikotarpį. Atsakovui paskaičiuota delspinigių suma yra 63,29 Eur.
5. Atsakovas atsiliepimo į prašymą nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti atsakovui viešo paskelbimo būdu, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta taip pat viešo paskelbimo būdu.
II.
6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 4 d. sprendimu VASA prašymą tenkino ir priteisė iš atsakovo A. S. pareiškėjui 1297,22 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., taip pat priteisė 63,29 Eur delspinigių.
7. Teismas, apžvelgęs aktualių teisės aktų nuostatas, nurodė, kad pareiškėjui yra pavesta apskaičiuoti Vilniaus mieste vietinės rinkliavos dydžius, išieškoti nesumokėtą vietinę rinkliavą iš mokėtojų įstatymų nustatyta tvarka, įskaitant neteisminį ir teisminį skolų išieškojimą.
8. Teismas nustatė, kad atsakovui A. S. nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektai, esantys adresu: Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 63,9 kv. m.; Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 319,56 kv. m,; Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 16,67 kv. m., nurodytas nekilnojamasis turtas yra Vilniaus miesto savivaldybėje, todėl teismas padarė išvadą, kad pagal Rinkliavų nuostatų 51 punktą atsakovas turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą už visus šiuos objektus.
9. Teismas nurodė, kad už atliekų tvarkymą pareiškėjas atsakovui apskaičiavo vietinę rinkliavą ir reguliariai siuntė vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimus dėl skolos. Atsakovas nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2021 m gruodžio 31 d. vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą nemokėjo, todėl susidarė 1297,22 Eur skola (už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. – 162 Eur; už 2019 metus – 244 Eur; už 2020 metus – 451,32 Eur; už 2021 metus – 439,9 Eur, už laikotarpį iki 2021 m. gruodžio 31 d.).
10. Įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas nebuvo vietinės rinkliavos mokėtojas ar tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku. Iš pateiktų duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas informavo atsakovą apie susidariusią skolą ir apie atsakovo pareigą sumokėti vietinę rinkliavą Rinkliavos nuostatų nustatyta tvarka ir terminais, duomenų, kad atsakovas vietinės rinkliavos įsiskolinimą būtų padengęs, teismas nenustatė, atsakovas nepateikė atsiliepimo į prašymą.
11. Apžvelgęs Rinkliavos nuostatų 60 ir 83 punktus, taip pat MAĮ 98 straipsnio 2 dalį, taip pat atsižvelgęs į tai, jog atsakovas nesilaikė įstatyminės pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku, teismas tenkino pareiškėjo prašymą priteisti 63,29 Eur delspinigių, skaičiuojant nuo kiekvieno ketvirčio pradelstos dienos 0,03 proc.
III.
12. Atsakovas A. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti ir skirti pareiškėjui 5000 Eur baudą.
Atsiliepimas
13. Atsakovas nurodo, kad visais adresais (Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini); Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini); Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini)) jį galima buvo rasti arba perduoti teismo pranešimą apie bylą per kitus asmenis, tačiau teismas to nepadarė. Atsakovo vertinimu, pranešimas apie teismo procesą viešo paskelbimo būdu neatitinka teisinės valstybės principo, todėl, tinkamai neinformavus pareiškėjo apie procesą, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas.
14. Atsakovas akcentuoja, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra aišku, kokiais duomenimis vadovaujantis buvo nustatyta, jog atsakovas buvo supažindintas su pareiškėjo mokėjimo pranešimais apie vietinę rinkliavą. Atsakovas pabrėžia, kad tai, jog pareiškėjas mokėjimo pranešimus išsiuntė, nereiškia, kad atsakovas juos gavo ir buvo tinkamai informuotas apie įsiskolinimą.
Šalies argumentai
15. Pareiškėjas savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašo apeliacinį skundą atmesti.
16. Pareiškėjas nurodo, kad, vadovaujantis Rinkliavos nuostatų 65 punktu, tais atvejais, kai tam pačiam atliekų turėtojui priskaičiuota Rinkliava už daugiau negu vieną apmokestinamą nekilnojamojo turto objektą, jam siunčiamas vienas mokėjimo pranešimas jo deklaruotos nuolatinės gyvenamosios vietos adresu, todėl atsakovui buvo išsiųsti mokėjimo pranešimai (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., kas ir buvo nurodyta mokėjimo pranešimuose, be to, šį adresą atsakovas nurodo ir teismui pateiktuose dokumentuose.
17. Pareiškėjas pažymi, kad, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymu „Dėl Savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą sąskaitos administravimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ 11 punktu, mokėjimo pranešimus pirmą kartą Administratorius siunčia neregistruotąja pašto siunta, vėliau rinkliavos mokėtojo pasirinkimu mokėjimo pranešimai gali būti siunčiami ne tik paštu, bet ir elektroniniu paštu, talpinami tinklapio savitarnoje. Atsižvelgiant į tai, kad mokėjimo pranešimai siunčiami neregistruotąja pašto siunta tol, kol rinkliavos mokėtojai išreikš pageidavimą mokėjimo pranešimus gauti kitais būdais, rinkliavos mokėtojams atsiranda pareiga ne tik užtikrinti korespondencijos gavimą, bet ir kreiptis į pareiškėją, jeigu siekiama mokėjimo pranešimus gauti kitais būdais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
18. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 4 d. sprendimo, kuriuo tenkintas pareiškėjo VASA prašymas priteisti iš atsakovo A. S. 1297,22 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. ir 63,29 Eur delspinigių, pagrįstumas ir teisėtumas.
Žemesnės instancijos teismas
19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino, nustatęs, kad ginčo laikotarpiu atsakovui nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas Vilniaus mieste, todėl atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoju, tačiau byloje nėra duomenų, kad vietinės rinkliavos įsiskolinimą atsakovas būtų sumokėjęs, ar kad atsakovui būtų suteikta lengvata ir jis neprivalo mokėti vietinę rinkliavą už ginčo laikotarpį.
20. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pažymi, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie teismo procesą, be to, jam nebuvo tinkamai įteikti mokėjimo pranešimai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas dėl proceso pažeidimų.
21. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio, reglamentuojančio sąlygas teismo posėdžiui pradėti, 1 dalyje nustatyta, kad byla administracinio teismo posėdyje nagrinėjama tik tada, kai proceso dalyviams apie posėdžio laiką ir vietą iš anksto pranešta šaukimu, pranešimu arba viešo paskelbimo būdu. Proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 77 str. 3 d.).
22. ABTĮ 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kuriam pranešama arba kuris šaukiamas, šaukimas pristatomas į jo gyvenamąją vietą arba siunčiamas į jo darbovietę. Jei adresato gyvenamoji ir darbo vieta nežinomos, teismas gali šaukimus ir pranešimus įteikti paskelbdamas apie paskirtos bylos nagrinėjimo laiką ir vietą specialiame interneto tinklalapyje. Taigi įstatymas leidžia viešo paskelbimo būdą naudoti tik tais atvejais, kai proceso dalyvio gyvenamoji ar darbo vieta nėra žinomos. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini), Vilniaus m.) buvo paštu išsiųstas pranešimas apie teisme gautą pareiškėjo prašymą, tačiau jis grįžo neįteiktas (atsakovas neatsiėmė jo pašte per siuntos saugojimo terminą). 2023 m. kovo 2 d. buvo parengtas išsiųsti atsakovui tuo pačiu adresu paštu pranešimas apie teismo posėdį, tačiau duomenų apie šio dokumento išsiuntimą, įteikimą ar atsisakymą priimti dokumentą byloje nėra. Pažymėtina ir tai, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų kitose bylose, kuriose atsakovas dalyvavo procese, matyti ir kiti atsakovo gyvenamųjų ir darbo vietų adresai. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pasinaudojo teise įteikti procesinius dokumentus bei pranešti apie teismo posėdį atsakovui viešo paskelbimo būdu.
23. Vienas iš teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, yra 7 punkte apibrėžtas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš proceso dalyvių, kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad teismo šaukimai ir pranešimai – tai vieni iš svarbiausių teismo procesinių dokumentų, kuriais informuojama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Teismas negali nagrinėti bylos, kai nedalyvauja kuris nors iš byloje dalyvaujančių asmenų, jeigu jis nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nes tokiu atveju būtų pažeidžiama teisė būti išklausytam, šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principai. Šių principų nesilaikymas gali lemti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimą (žr., pvz., 2011 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-53/2011, 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1634/2012, 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1025-261/2018).
24. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad proceso šalių lygybės principas, būdamas sudėtine platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos dalimi, reikalauja, jog kiekviena šalis turėtų prieinamą galimybę pristatyti savo bylą tokiu būdu, kuris nepastatytų jos į žymiai nepalankesnę padėtį, palyginus su oponentu (žr., pvz., 2001 m. birželio 7 d. sprendimą byloje Kress prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 39594/98)). Šalių lygybės principas prarastų prasmę, jei vienai iš jų nebūtų pranešta apie teismo posėdį tokiu būdu, kad ji turėtų galimybę jame dalyvauti norėdama įgyvendinti savo teises, įtvirtintas nacionalinėje teisėje – kai tuo metu kita šalis tokias savo teises veiksmingai įgyvendina (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimą Š. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 37259/04)). Proceso greitumas yra svarbi siekiamybė, tačiau ji negali pateisinti vieno iš esminių principų – šalių teisės į rungtynišką procesą – nepaisymo (žr., pvz., 1997 m. vasario 18 d. sprendimą byloje Nideröst-Huber prieš Šveicariją (pareiškimo Nr. 18990/91)). Dalyvavimas teismo posėdyje įgalina vieną šalį pateikti argumentus dėl bylos esmės, o šių argumentų neperdavimas kitai šaliai, dėl ko ji negali į juos atsakyti, juolab kad poveikis teismo sprendimui, kurį būtų turėjusios priešingos šalies pateiktos pastabos, a priori (iš anksto) negali būti įvertintas, kelia grėsmę byloje dalyvaujančio asmens pasitikėjimui teisingumo vykdymu, paremtam inter alia (be kita ko, įskaitant) žinojimu, kad dėl kiekvieno byloje esančio dokumento bus galima pareikšti savo nuomonę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1722-602/2017, 2020 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-756/2020).
25. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsakovui apie teismo posėdį tinkamai nepranešė, neįsitikino, kad teismo šaukimą atsakovas gavo ar atsisakė priimti, dėl ko nesudarė sąlygų teismo posėdžiui pradėti ir bylą išnagrinėti. Tinkamas teismo procesinių dokumentų įteikimas yra svarbus procesinis veiksmas, nuo kurio priklauso teismo proceso, o kartu ir priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumas (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-185-525/2023.
26. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad tikrinamu atveju pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, teismo posėdyje nedalyvaujant atsakovui, kuriam ABTĮ nustatyta tvarka nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Atsižvelgus į tai ir nustačius, kad šia aplinkybe atsakovas grindžia savo apeliacinį skundą, jo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje 7 punkte nustatytu sprendimo negaliojimo pagrindu, perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p.). Nustačius proceso teisės normų pažeidimą, nevertinami kiti atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo A. S. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 4 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.