Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas D. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 4–8), prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Marijampolės AVPK), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 10 d. iki 2015 m. gruodžio 17 d. jis buvo laikomas Marijampolės AVPK areštinėje netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Paaiškino, kad buvo apgyvendintas perpildytose areštinės kamerose, kuriose buvo laikoma iki 5 asmenų, pareiškėjui teko mažiau nei 4 kv. m kameros ploto. Be to, kamerose nebuvo įrengtos spintos drabužiams, todėl asmeninius daiktus pareiškėjas laikė po lova, dviaukštės lovos įrengtos be kopėtėlių, sanitarinis mazgas neatitvertas sienele, todėl toje pačioje kameroje laikomi asmenys bei pareigūnai galėjo pareiškėją stebėti. Kamerose nuolat degė dieninis arba naktinis apšvietimas, naktį buvo išjungiama elektra, todėl nebuvo galimybės įjungti virdulį. Natūrali šviesa į patalpą nepateko, kadangi priešais langus įrengta tvora ir metalinis sietas, o patalpos yra rūsyje. Stalas pritaikytas tik 4 asmenims, todėl pareiškėjas valgyti turėjo sėdėdamas ant lovos. Kamerų būklė avarinė, patalpos nedezinfekuojamos, vėdinamos tik per langus, dėl netinkamos ventiliacijos kamerose kaupėsi drėgmė, dėl to nedžiūvo rūbai. Kameros švarai palaikyti išduodami šepečiai be kotų, indams plauti neišduotas specialus skystis, radijo taško, kabelinės televizijos nėra. Pareiškėjas taip pat pabrėžė, kad pasivaikščioti buvo vedamas 1 val. per parą, nors, jo manymu, turėjo teisę į ne mažiau kaip 8 val. trukmės pasivaikščiojimą. Pareiškėjas kartu akcentavo, kad prausykla buvo 30 × 30 cm dydžio ir sujungta su tualetu, dušu leidžiama naudotis tik kartą per savaitę, karštas vanduo netiekiamas, tualete vanduo nenusileidžia. Pastato konstrukcijose yra asbesto, dėl ko buvo žalojama pareiškėjo sveikata. Buvo išduodama sintetinė patalynė, nuo kurios kyla alergija, minkštas inventorius nedezinfekuojamas, gausu parazitų. Taip pat pareiškėjui buvo draudžiama turėti ilgalaikius pasimatymus su žmona. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad pareigūnai elgėsi netinkamai ir atsisakė priimti jo prašymus, teikdavo melagingą informaciją, grasino ir pan. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėjas tvirtino, kad nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, o dėl tokių netinkamų gyvenimo sąlygų areštinėje pareiškėjas patyrė dvasinius skausmus, depresiją, pablogėjo jo sveikata, t. y. jis patyrė neturtinę žalą.Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 17–22) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.Marijampolės AVPK paaiškino, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 6 ir Nr. 7, kuriose jam teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m kameros ploto. Nurodė, kad areštinės patalpos vėdinamos per langus, patalpose taip pat veikia mechaninė vėdinimo sistema. Pabrėžė, kad dviaukščių lovų įrengimas kamerose neprieštarauja galiojantiems teisės aktams, sanitariniai mazgai kamerose atskirti nuo gyvenamosios patalpos ploto pertvaromis, o pareigūnams stebint kamerą per langelį sanitarinio mazgo vieta į stebėjimo zoną nepatenka. Areštinėje laikomi asmenys yra aprūpinami valymo inventoriumi, tinkamu minkštuoju inventoriumi (čiužiniais, pagalvėmis, antklodėmis), švariais skalbiniais, graužikų bei buitinių parazitų patalpose nėra. Skalbimo paslaugas teikia uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Aktaja“, deratizacijos, dezinseksijos ir dezinfekcijos – UAB „Dezinfekcijos paslaugos“, bendrojo naudojimo patalpų, jose esančių įrenginių, dušinių, prausyklų valymo ir dezinfekavimo – UAB „eKopija“. Šiuo aspektu pažymėjo, kad duomenų, jog sutartiniai įsipareigojimai nebūtų vykdomi, nėra. Be to, akcentavo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galioję teisės aktai areštinėse laikomiems asmenims nenumatė ilgalaikių pasimatymų su artimaisiais. Atkreipė dėmesį į tai, kad areštinė įrengta Marijampolės AVPK pastate, kuris dengtas skardine stogo danga, taigi asbesto stogo dangoje nėra, o elektros tiekimas naktimis nėra nutraukiamas. Pasivaikščiojimai organizuojami kiekvieną dieną šviesiu paros metu, esant tinkamoms oro sąlygoms, pagal policijos areštinės viršininko sudarytą grafiką. Pareiškėjas turėjo realią galimybę pasivaikščioti areštinės kiemelyje, tačiau šia teise ne visada naudojosi. Pareiškėjui taip pat buvo suteiktos sąlygos praustis visą kūną po šiltu dušu vieną kartą per savaitę, dušo patalpos nuo persirengimo patalpų yra atskirtos sienele, o duomenų, kad duše nebūtų šilto vandens, neužfiksuota. Be to, pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesiskundė dėl sveikatos būklės ar netinkamų kalinimo sąlygų. Tuo tarpu jo skundo teiginiai yra abstraktūs, nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, Marijampolės AVPK teigė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo jokių neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėjo atžvilgiu.