Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alonos Romanovienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-01 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui I. D., trečiajam asmeniui I. D. individualiai įmonei „D.“ dėl nepagrįsto praturtėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar yra pagrindas pripažinti atsakovą I. D. nepagrįstai praturtėjus 2 405,29 Eur suma ieškovės sąskaita. Byloje nustatyta kad pagal 2014-01-13 žodinę rangos sutartį ieškovės bute buvo vykdomi statybos darbai. Ieškovė nurodė, kad atsakovas, kaip juridinio asmens I. D. IĮ „D.“ vadovas, vykdė statybos rangos darbus. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė aplinkybes, kad I. D. dirbo 10 dienų, per tą laiką ieškovė jam sumokėjo 9 000 Lt, nes buvo sutarę, kad remontas bus atliktas už 10 000 Lt per du mėnesius, tačiau ieškovė atsakovo paslaugų atsisakė, nes dirbta nekokybiškai, darbininkai buvo nekompetentingi. Byloje nustatyta, kad dėl minėtos žodinės vartojimo rangos sutarties pagrindu atliktų remonto darbų kokybės, masto bei kainos Palangos miesto apylinkės teisme (civilinė byla Nr. e2-46-890/2015) buvo nagrinėjamas civilinis ginčas, kilęs tarp I. D.IĮ „D.“ ir A. G. dėl skolos priteisimo. Minėtoje civilinėje byloje priimtas Palangos miesto apylinkės teismo 2015-03-19 sprendimas pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2015-09-02 nutartimi (civilinė byla Nr. e2A‑1064‑123/2015) ir I. D.IĮ „D.“ ieškinys dėl skolos priteisimo tenkintas iš dalies, ši nutartis yra įsiteisėjusi. Apeliantė akcentuoja, kad tarp ginčo šalių šioje byloje susiklostęs teisinis ginčas yra ne dėl to paties dalyko, tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu, kaip anksčiau išnagrinėtoje kitoje civilinėje byloje. Pažymėtina, kad jei pirmosios instancijos teismas būtų vertinęs, kad jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, jis, vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 3 punktu, būtų privalėjęs nutraukti bylą (jos dalį) dėl tapataus reikalavimo. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad teismas tyrė ir vertino ieškovės A. G. šioje byloje reiškiamus ieškinio argumentus dėl atsakovo I. D. nepagrįsto praturtėjimo.Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino civilinėje byloje Nr. e2A‑1064‑123/2015 priimtos Klaipėdos apygardos teismo 2015-09-02 nutarties prejudicinę galią. CPK 182 straipsnyje išvardytos aplinkybės, kurių įrodinėti nereikia. CPK 182 straipsnio 2 dalyje nustatyta teismo sprendimo prejudicinė galia, t. y. remiantis šios normos nuostatomis, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems toje byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad minėtoje kitoje civilinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis remiasi tiek ieškovė, tiek ir atsakovas. Be to, matyti, kad aplinkybė dėl ieškovės nurodomos 9 000 Lt sumos perdavimo buto remonto tikslu buvo įrodinėjama bei reikšminga ir kitoje civilinėje byloje. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į Klaipėdos apygardos teismo 2015-09-02 nutartyje nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes ir rėmėsi jomis, kaip turinčiomis prejudicinę reikšmę.Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, kad 9 000 Lt I. D. pasiėmė kaip fizinis asmuo. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ginčo lėšas atsakovui perdavė ieškovės bute atliekamam remontui, medžiagoms pirkti. Atsakovas I. D. šioje byloje neginčijo pinigų gavimo fakto ir nurodė, kad lėšos panaudotos medžiagoms ieškovės buto remontui pirkti. Ieškinį ieškovė grindė argumentais, kad atsakovas fizinis asmuo I. D. nepagrįstai praturtėjo, t. y. be teisinio pagrindo užvaldė ieškovės pinigines lėšas, kurių negalėjo ir neturėjo teisės gauti, todėl privalo jas grąžinti ieškovei. Apeliaciniame skunde ieškovė akcentuoja, kad atsakovas I. D. asmeniškai jam perduotų pinigų (ginčo dalyko) nedeklaravo jo vadovaujamo juridinio asmens ūkinėje komercinėje veikloje ir iš gautų grynųjų pinigų trečiojo asmens vardu deklaravo tik 695 Lt kasos pajamų orderiu, o kitų pinigų į įmonės kasą neįnešė. Taigi ieškovė ieškinį reiškė dėl likusios 8 305 Lt (2 405,29 Eur) sumos, kurią, ieškovės teigimu, atsakovas I. D. užvaldė be teisinio pagrindo ir taip nepagrįstai praturtėjo.Atsakovo atstovas 2017-01-05 teismo posėdžio metu nurodė, kad byloje pateiktas nenuginčytas apeliantės parašais patvirtintas raštelis, jog kvitų atsiskaityti už medžiagas pateikta už 8 305 Lt ir likutis yra 695 Lt. Nustatyta, kad byloje esančiame raštelyje (suvestinėje) ranka padaryti įrašai apie perduotas lėšas, viso – 9 000 Lt; taip pat byloje yra raštelis su ranka padarytais įrašais: „gauta 1 000 Lt 2014‑02-07, išleista: 748; 252 likutis“, taip pat įrašas: „8 000 – 7 557 = 443 likutis“ bei įrašas: „likutis 695“, prie šių duomenų pateikti du parašai (t. 1, b. l. 170; civilinės bylos Nr. e2‑46‑890/2015, b. l. 95). Ieškovė A. G. neigė pasirašiusi minėtą raštelį (suvestinę). Klaipėdos apygardos teismo 2017-01-19 nutartimi paskirta rašysenos ekspertizė, ar tyrimui pateiktoje suvestinėje/raštelyje esantys du parašai yra pasirašyti A. G.. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017-03-03 ekspertizės akto Nr. 11K-54(17) išvadoje nurodyta, kad tyrimui pateiktoje suvestinėje/raštelyje esantys du parašai yra pasirašyti A. G.. Minėto raštelio duomenys apie 1 000 Lt perdavimą ir iš šios sumos bei iš 8 000 Lt sumos likusius likučius buvo patiekti ir kitoje civilinėje byloje (civilinės bylos Nr. e2-46-890/2015, b. l. 95). Klaipėdos apygardos teismo 2015-09-02 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A‑1064‑123/2015, pažymėta, kad iš minėto raštelio matyti tik tiek, jog perduota 1 000 Lt suma, to neginčija nė viena šalis, tačiau kokiems tikslams perduoti pinigai, toks raštelis neįrodo. Nagrinėjamoje civilinėje byloje teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad raštelis tik įrodo ginčo dalyką, t. y. nepagrįsto praturtėjimo dalyką. Šioje civilinėje byloje ieškovė akcentavo, kad perdavė atsakovui 9 000 Lt, šios aplinkybės atsakovas I. D. neginčijo.CK šeštosios knygos III dalies XX skyriuje įtvirtintos turto išreikalavimo taisyklės taikomos tada, kai konstatuojami specialūs prievolės grąžinti turtą atsiradimo pagrindai: turtas gautas be teisinio pagrindo (CK 6.237 straipsnio 1 dalis), pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), asmuo be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėja (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). CK 6.237 straipsnis reglamentuoja pareigą gražinti be pagrindo įgytą turtą. Vadovaujantis CK 6.237 straipsnio 1–2 dalių nuostatomis, turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau. Tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011; 2013-07-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2013).CK 6.242 straipsnis, reglamentuojantis nepagrįstą praturtėjimą, numato, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu; nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2013 ir kt.).Pažymėtina, kad šiuo atveju tarp ieškovės ir individualios įmonės, kurios savininkas yra atsakovas, egzistavo sandoris dėl rangos darbų. Iš šalių byloje duotų paaiškinimų ir nurodytų aplinkybių apie remonto darbų eigą nustatyta, kad minėto rangos sandorio pagrindu dėl rangos darbų veiksmus atliko ir atsakovas. Ieškovė nurodė, kad ginčo lėšas atsakovui davė medžiagoms statybos darbams nupirkti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į Klaipėdos apygardos teismo 2015-09-02 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1064-123/2015, nustatytas aplinkybes, jog ieškovas (t. y. I. D. IĮ „D.“) atliktus darbus įvertino 14 832,22 Lt, ieškovas yra gavęs 9 000 Lt, iš kurių statybinėms medžiagoms išleista 1 946,69 Lt, bei teismo padarytas išvadas, jog atsakovė už atliktus darbus yra sumokėjusi 7 053,31 Lt, todėl iš atsakovės priteistina likusi už atliktus remonto darbus apskaičiuota suma – 7 778,91 Lt, ir pagrįstai šiomis aplinkybėmis rėmėsi, kaip turinčiomis prejudicinę reikšmę. Iš minėtų duomenų matyti, kad, įvertinus minėtoje civilinėje byloje Klaipėdos apygardos teismo įrodyta pripažintą medžiagoms įsigyti panaudotą lėšų dalį (t. y. 1 946,69 Lt), likusia 7 053,31 Lt dalimi iš A. G. ieškovės nurodomos sumos (įskaitymo būdu) buvo sumažinta I. D. IĮ „D.“ reikalavimo teisė A. G. už darbus. Minėti duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovės A. G. atsakovui I. D. (sutarties šalies I. D. IĮ „D.“ savininkui) perduota 9 000 Lt (iš jų ir prašoma priteisti 2 405,29 Eur (8 305 Lt)) suma buvo pripažinta, kaip panaudota atsiskaitymui pagal I. D. IĮ „D.“ ir A. G. žodinę vartojimo rangos sutartį, t. y. pagal sandorį.Pažymėtina, kad aplinkybės dėl ieškovės nurodomos lėšų sumos panaudojimo statybinėms medžiagoms pirkti įvertintos ir dėl jų pasisakyta kitoje civilinėje byloje, kurioje nustatytos aplinkybės pripažintinos turinčiomis prejudicinę reikšmę šioje byloje. Nors apeliantė akcentuoja, kad ieškovės lėšos atsakovui perduotos kaip fiziniam asmeniui, tačiau skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime pagrįstai įvertinta ir pažymėta, kad Klaipėdos apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2A‑1064‑123/2015 nustačius sutarties šalies I. D. IĮ „D.“ savininkui (atsakovui) perduotą piniginių lėšų sumą 9 000 Lt ir medžiagoms įsigyti panaudotą piniginių lėšų sumą 1 946,69 Lt, iš esmės buvo pripažinta A. G. reikalavimo teisė į šių sumų skirtumą, t. y. 2 042,78 Eur (7 053,31 Lt) sumą, ir priešpriešinės reikalavimo teisės patenkintos įskaitymo būdu – nurodyta suma sumažinta A. G. prievolė.Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms susiklosčiusioje situacijoje teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog aplinkybės dėl ieškovės A. G. nurodomos lėšų sumos faktinio apskaitymo ar neapskaitymo atsakovo individualios įmonės veikloje nagrinėjamu atveju neturi esminės teisinės reikšmės, sprendžiant šioje byloje keliamą klausimą dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjimo ieškovės sąskaita. Nustačius, kad ieškovės A. G. atsakovui I. D. perduotos lėšos faktiškai panaudotos atsiskaityti pagal ieškovės su individualia įmone, kurios savininkas yra atsakovas, sudarytą rangos sandorį ir jo ribose, t. y. ieškovės prievolei, kilusiai dėl vykdytų remonto darbų, įvykdyti, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti ieškovės turto nepagrįstą sumažėjimą ir tuo pačiu atsakovo I. D. nepagristą praturtėjimą ieškovės sąskaita. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju nenustatyta sąlygų visuma, taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą, ir pripažinti pagrindą ieškovei priteisti lėšas iš atsakovo. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė ir įvertino įrodymus byloje, teisingai aiškino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas, dėl to ieškovės ieškinio reikalavimai skundžiamu sprendimu atmesti pagrįstai. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą naikinti ir priimti priešingą sprendimą, dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-01 sprendimas paliktinas nepakeistas.Dėl bylinėjimosi išlaidų.Bendroji taisyklė numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tarp jų ir išlaidas už advokato teisinę pagalbą, teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnis). Atsakovas I. D. pateikė rašytinius įrodymus apie 500 Eur išlaidas (t. 1 b. l. 159-160). Šios išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, neviršija CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatytų Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų nauja redakcija išdėstytų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nuostatose numatytų dydžių, įvertinus tai, kad byloje vyko keli teismo posėdžiai, šios išlaidos pripažintinos pagrįstomis ir priteistinos atsakovui I. D. iš ieškovės A. G. (CPK 98 straipsnis).Byloje buvo paskirta rašysenos ekspertizė, atsakovas I. D. už byloje atliktą ekspertizę sumokėjo 303,70 Eur. Apeliacinį skundą atmetus, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atsakovui priteistinas iš ieškovės (CPK 79 straipsnio 1 dalies, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, atsakovui iš ieškovės A. G. iš viso priteistina 803,70 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Dėl baudos skyrimo.

Atsakovas I. D. apeliacinės instancijos teisme pateikė prašymą skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę teismo nuožiūra skirtos baudos priteisiant atsakovui. Vadovaujantis CPK 95 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą apeliacinį skundą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 792 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti pagal CPK 95 straipsnį būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovės ieškiniu siekiama tą patį ginčą, kuris buvo išspręstas kitoje byloje, nagrinėti iš naujo. Kaip paminėta anksčiau, kitoje civilinėje byloje nagrinėtas ginčas nėra tapatus šioje byloje reiškiamiems reikalavimams. Nors ieškovės apeliacinis skundas pripažintas nepagrįstu, tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog apeliantė šį procesinį dokumentą, grįstą teisiniais argumentais, teikė nesąžiningai, realiai nesiekdama savo teisinių interesų teisminės gynybos, ar sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Nors apeliacinis skundas atmestas, tačiau tai savaime nepripažintina ieškovės piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis), dėl to atsakovo prašymas skirti ieškovei baudą atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-01 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui I. D. iš ieškovės A. G. 803,70 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Atsakovo I. D. prašymą skirti ieškovei A. G. baudą atmesti.