- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-02
- Bylos Nr.
- I-403-789/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01784-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- T. N.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 1.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. N. (T. N.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2016-05-02 pateikė teismui skundą kuriame prašė priteisti iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1–8).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014-07-01 iki 2015-05-01 buvo laikomas Lukiškių TI-K. Nurodė, kad buvo laikomas karantino kameroje kartu su penkiais asmenimis, kurios plotas buvo 7 m². Dėl kameroje esančio inventoriaus vienam asmeniui tenkantis plotas buvo apie 1,2 m². Teigė, kad sanitarinis mazgas buvo sudaužytas ir užkimštas, juo buvo neįmanoma naudotis. Pažymėjo, kad kameroje buvo tarakonų, per langą įlįsdavo žiurkės. Teigė, kad nuo 2014-07-01 iki 2015-05-01 buvo laikomas kamerose, kurių plotas buvo nuo 6 m² iki 8 m², jose buvo laikoma po 3-4 asmenis. Nurodė, kad sanitariniai mazgai atskirti maža 1,35 m sienele, tualetas nuo valgomojo stalo nutolęs vos 1,5 m. Nurodė, kad kameroje yra tik vienas langas, jis nėra valomas, dėl įrengtų grotų pats išvalyti negali. Teigė, kad per nedidelį langą natūralus vėdinimas nėra užtikrinamas, ventiliacija neveikia, kameroje drėgna ir tamsu, dienos šviesa neatitinka higienos normų. Nurodė, kad kameroje yra įrengtos dvi lempos, kurių šviesa yra labai stipri, nuo jos skauda akis ir galvą, patys išjungti šviesos negali, kadangi kamerose nėra jungiklių. Teigė, kad kameroje nėra jokių kaliniams skirtų spintų daiktams sudėti. Pažymėjo, kad kalinamieji per dieną surūko po 10-20 cigarečių, todėl tiek rūkantys, tiek nerūkantys kalinamieji yra priversti kvėpuoti tabako dūmais. Teigė, kad turi teisę 1 val. pasivaikščioti kiemelyje, tačiau pagal Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą išaiškinimą suimtasis arba nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 val. per dieną praleisti lauke. Nurodė, kad suimtieji ir nuteistieji ne rečiau kaip kartą per savaitę vedami 15 min. į dušą. Teigė, kad kameros temperatūra yra nuo 10°C iki 14°C, o vasara yra karšta, temperatūra siekia 35°C. Pažymėjo, kad maistas yra neskanus, nekokybiškas, jo energetinė vertė yra nuo 1300 kcal iki 1500 kcal. Atkreipė dėmesį, kad dėl tokių sąlygų patyrė dvasinius sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, kurie pasireiškė baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu, sutriko miegas, tarp suimtųjų nuolat kilo konfliktai. Pažymėjo, kad tapo irzlus ir dirglus.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojusioje naujoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma 76:2010), patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241, ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, nenustatytos. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Paaiškino, kad tam tikrais laikotarpiais, kurie nurodyti atsiliepime, pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus kameros plotas. Pripažino, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, tačiau Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie kyla dėl neteisėtų veiksmų. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai veikė (neveikė) neteisėtai. Būtina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas ir žalos padarymo faktas (b. l. 12–20).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad žala kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2014-07-01 iki 2015-05-01.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.
CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas) nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Taisyklių 11¹.2. p. nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 m².
Iš byloje atsakovės atstovo pateikto atsiliepimo matyti, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2014-08-05 iki 2014-08-12, nuo 2014-08-19 iki 2014-12-02, nuo 2014-12-09 iki 2014-12-16, nuo 2014-12-23 iki 2015-01-22, nuo 2015-01-27 iki 2015-03-24, nuo 2015-03-31 iki 2015-04-23 (228 dienos). Iš 228 dienų, praleistų Lukiškių TI-K, vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus šiomis dienomis: nuo 2014-08-05 iki 2014-08-07, 2014-08-26, 2014-08-30, nuo 2014-11-15 iki 2014-11-18, nuo 2014-11-25 iki 2014-12-01, 2014-12-10, nuo 2014-12-24 iki 2014-12-28, nuo 2015-01-07 iki 2015-01-12, 2015-01-27, 2015-01-28, 2015-01-29, 2015-03-12, nuo 2015-04-01 iki 2015-04-22 (54 dienos). Likusias 174 dienas vienam asmeniui tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose neatitiko teisės aktų reikalavimų.
Pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne kartą yra išaiškinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą byloje Kudla prieš Lenkiją, 2001-07-24 sprendimą Valašinas prieš Lietuvą). Be to, pagal EŽTT praktiką vien teisės aktais nustatyto kalinčiam asmeniui kameros ploto neužtikrinimas, atsižvelgus į konkrečias aplinkybes, gali sudaryti prielaidas žalos priteisimui (žr. EŽTT sprendimą Mandič ir Jovič prieš Slovėniją (pareiškimo Nr. 5774/10 ir 5985/10) ir Štrucl ir kiti prieš Slovėniją (pareiškimo Nr. 5903/10, 6003/10 ir 6544/10). Manytina, jog toks aiškinimas taikytinas ir nagrinėjamu atveju. Ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į aktuose nustatytą palatos plotą, pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad kameros yra apstatytos baldais, todėl laisvo ploto kamerose jam teko dar mažiau. Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato reikalavimo, apskaičiuojant vienam kalinimo įstaigoje laikomam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, eliminuoti kameroje laikomų baldų užimamą plotą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014-10-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1884/2014). Todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, į kamerų užstatymą baldais neatsižvelgiama.
Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir dėl to, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo drėgna, kameros neventiliuojamos, temperatūra jose neatitiko teisės aktų reikalavimų. Pažymėtina, kad tinkamos laisvės atėmimo vietų kondicionavimo sąlygos yra svarbus teisės į sveiką ir saugią gyvenamąją aplinką įgyvendinimo aspektas. Nuo 2015-11-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Higienos norma 134:2015 (toliau – ir Higienos norma 134:2015), kuria pripažinta netekusia galios Higienos norma 76:2010. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2014-08-05 iki 2015-04-23, todėl nagrinėjamu atveju taikoma Higienos norma 76:2010. Higienos normoje 76:2010 nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 p.); šiltuoju metų periodu gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra turi būti 18-28 oC, santykinė oro drėgmė – 35-65 %, oro judėjimo greitis – 0,15-0,25 m/s; šaltuoju metų periodu oro temperatūra turi būti 18-22 °C, santykinė oro drėgmė – 35-60 %, oro judėjimo greitis – 0,05-0,15 m/s (26 p.). Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 105, 107, 125, 129, 138, 168, 171, 173, 176, 293, 295, 301, 325, 330. Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Centras) pateiktuose patikrinimo aktuose nurodyta, kad patikrinimo metu išmatuota santykinė oro drėgmė ir temperatūra kamerose 105, 107 ir 125 atitiko Higienos normos 76:2010 26 p. reikalavimą, kuriame nustatyta, kad šiltuoju metų periodu gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti 35–65 %, šaltuoju metų periodu santykinė oro drėgmė turi būti 35-60% (b. l. 29). Iš Centro patikrinimo aktų taip pat matyti, kad tam tikrais laikotarpiais Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, temperatūra neatitiko Higienos normos 76:2010 reikalavimų (b. l. 32–33).
Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir dėl to, kad jam nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos pasivaikščioti Lukiškių TI-K kieme. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis buvo išleidžiamas pasivaikščioti ne daugiau kaip 1 valandą per parą. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 29 str. 1 d. suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 valandą pasivaikščioti gryname ore. Leidžiant pareiškėjui kasdien pasivaikščioti gryname ore 1 valandą, teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose veisėsi tarakonai ir žiurkės. Atsakovės atstovas atsiliepime pateikė dokumentus, iš kurių matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo sudariusi paslaugų teikimo sutartis su įmonėmis, kurios atliko Lukiškių TI-K kenkėjų kontrolės darbus Iš bylos duomenų matyti, kad Lukiškių TI-K administracija rūpinosi švaros ir tvarkos palaikymu kamerose. Jokių įrodymų apie kamerose esančius tarakonus ir kitus parazitus byloje nėra. Todėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų šiuo aspektu nenustatyta (b. l. 72–75).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas. Pažymėtina, kad tinkamas laisvės atėmimo vietų apšvietimas, galimybė gauti natūralios šviesos yra svarbus teisės į sveiką ir saugią gyvenamąją aplinką įgyvendinimo aspektas. Gyvenamosios kalinimo patalpos apšvietimo reikalavimai nustatyti Higienos normos 76:2010 22 ir 23 p. Pagal šiuose punktuose įtvirtintas nuostatas gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx, dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. Iš Lukiškių TI-K pateikto atsiliepimo matyti, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 105, 107, 110, 121, 125, 129, 138, 168, 171, 173, 176, 293, 295, 301, 325, 330. Lukiškių TI-K byloje pateikė Centro patikrinimo aktus, kuriuose, be kita ko, atlikti tyrimai ir dėl kamerų apšvietimo (b. l. 28, 37). Iš Centro patikrinimo aktų matyti, kad tam tikrais laikotarpiais Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, apšvietimas neatitiko Higienos normos 76:2010 reikalavimų (b. l. 25–26, 49–50).
Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir dėl to, kad Lukiškių TI-K rūkantieji asmenys buvo laikomi kartu su nerūkančiais. Izoliavimo reikalavimai, kurių turi būti laikomasi suimtuosius ir nuteistuosius uždarant kamerose, nustatyti Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. Šiame straipsnyje nepateikta nuostatų dėl rūkančiųjų ir nerūkančiųjų kalinimo ypatumų. Bausmių vykdymo kodekso 70 str., reglamentuojančio nuteistųjų atskirą arba izoliuotą laikymą pataisos įstaigose, 2–5 d. nustatytos bausmes atliekančių asmenų grupės, kurios turi ar gali būti izoliuotos. Šiose grupėse rūkantieji nėra paminėti. Bausmių vykdymo kodekso 70 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administracijos dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Suimtųjų (nuteistųjų) laikymo izoliavimo tvarką ir sąlygas Lukiškių TI-K nustato Lukiškių TI-K direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. 1-57 patvirtintas Suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašo 13 p. nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji, laikomi Lukiškių TI-K, į gyvenamąsias patalpas skiriami griežtai vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Bausmių vykdymo kodekso 70 str., atsižvelgus į įstaigos užpildymą, kriminogeninę būklę įstaigoje bei suimtojo (nuteistojo) rašytinį prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančių asmenų ir atvirkščiai. Taigi, iš aptartos Tvarkos aprašo nuostatos matyti, kad suimtasis (nuteistasis) turi teisę būti kartu su nerūkančiais asmenimis, tačiau jis privalo raštu dėl to pateikti prašymą. Pareiškėjas skunde nenurodė, kad kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją ir prašė jį perkelti į nerūkančiųjų kamerą, byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas būtų išreiškęs norą laikyti jį su nerūkančiais asmenimis. Nesant tokio prašymo, pareigūnai negali žinoti, kad asmuo yra rūkantis ir neturi įstatymo nustatytos pareigos laikyti jį vienoje kameroje su rūkančiais asmenimis. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus.
Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir dėl to, kad Lukiškių TI-K duše galėjo praustis 15 min. vieną kartą per savaitę. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 str. 4 d. nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu. Higienos normos 76:2010 68 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė praustis po dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Asmenų, laikomų Lukiškių TI-K, prausimasis duše organizuojamas, vadovaujantis 2010-03-04 Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. 1-40 patvirtinto Lukiškių izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo nuostatomis. Teisės aktuose nustatyta pareiga TI-K sudaryti sąlygas praustis visą kūną po šiltu vandeniu ne rečiau kaip kartą per savaitę, kitais atvejais pagal Higienos normos 76:2010 21 p. reikalavimus turi būti užtikrinamas šalto vandens tiekimas kamerų sanitariniuose mazguose. Pareiškėjo išvedimo į dušą tvarka ir kamerose tiekiamo vandens tvarka neprieštarauja teisės aktų reikalavimams, todėl Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai šiuo atžvilgiu nenustatyti.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad jam nebuvo skirtas pakankamas maitinimas. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 str. 5 d. nustatyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtiesiems, kuriems dėl medicininių priežasčių paskirtas racionalus maitinimas, – racionalaus maitinimo normas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose maitinimo normos, pagal kurias nedirbantiems vyrams energetinė maisto vertė sudaro 2298 kcal, dirbantiems – 3301 kcal. Maitinimas užtikrinamas pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138 patvirtintas Valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose taisykles. Pareiškėjas skunde nenurodė, kad dėl maitinimo kiekio ir kokybės kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją ar kitas institucijas. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo skundo argumentai dėl maitinimo kiekio ir kokybės atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 86 p. nustatyta suimtųjų teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų tardymo izoliatorių parduotuvėse, todėl pareiškėjas galėjo šia teise pasinaudoti. Lukiškių TI-K nepateikė teismui duomenų, kurie pagrįstų aplinkybes, jog Lukiškių TI-K laikomasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintų Fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad šiuo aspektu Lukiškių TI-K nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina ir dėl baldų trūkumo Lukiškių TI-K kamerose. Nurodė, kad Lukiškių TI-K kameroje nebuvo spintelių daiktams sudėti. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje „Tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“ nustatyta, kad kameroje turi būti stalas (1 vnt.) ir taburetės arba 2 vnt. stalo ilgio suoliukai. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad visose kamerose yra po vieną stalą ir lentyną maisto produktams laikyti, atsižvelgiant į kameros dydį. Kadangi kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių. Pareiškėjas nenurodė, kad prašė Lukiškių TI-K administracijos išduoti jam papildomų baldų, o ši atsisakiusi tai padaryti. Atsižvelgiant į tai, neteisėti Lukiškių TI-K veiksmai nenustatyti.
Pareiškėjas žalą kildiną taip pat iš to, kad sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atitvertas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo taisyklės) 14.5 p. nustatyta, jog sanitariniame mazge tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. LVAT praktikoje yra nustatęs, kad sanitarinio mazgo tinkamas atitvėrimas turi užtikrinti minimalų asmens privatumą, o 1,5 m aukščio sienelė nėra tinkamas asmens privatumo užtikrinimas (LVAT 2016-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1018-624/2016). Atsižvelgiant į bylos duomenis, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai šiuo aspektu nustatyti.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad prie langų buvo pritvirtintos grotos, todėl jis negalėjo išsivalyti langų. Pažymėtina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo taisyklės) 14.1 p. nustatyta, kad kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą, lango angoje įstatomos metalinės grotos, lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės apie lango įrengimą atitinka nurodytų teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovės atstovas pažeidė teisės aktus šiuo aspektu.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad, atvykus į Lukiškių TI-K, buvo laikomas karantino kameroje, kurioje tualetas buvo sulūžęs ir užkimštas. Higienos normos 76:2010 62 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį. Atsakovės atstovas paaiškino, kad kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius resursus. Iš Centro pateikto patikrinimo akto Nr. 13(13.3)-PA-71 matyti, kad kameroje Nr. 125 buvo nustatytas Higienos normos 76:2010 54 p. pažeidimas (kameroje buvo vizualiai nešvarūs unitazai) (b. l. 25–26). LVAT laikosi pozicijos, kad minėtų higienos normų nesilaikymas administracinių teismų praktikoje paprastai vertinamas kaip teisės į sveiką aplinką pažeidimas (LVAT 2013-11-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1546/2013, LVAT 2013-04-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-608/2013). Atsakovės atstovas atsiliepime iš esmės nepaneigė aplinkybių, susijusių su sulūžusiu ir užsikimšusiu tualetu, todėl teismas sprendžia, kad atsakovės atstovas nepaneigė netinkamų pareiškėjo kalinimo sąlygų šiuo aspektu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Vertinant, koks žalos atlyginimo dydis turėtų būti priteistas pareiškėjui, atsižvelgtina į tai, kad ginčui aktualiu metu pareiškėjas nė karto nesikreipė į Lukiškių TI-K direktorių su prašymais ar skundais dėl laikymo sąlygų. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjui netinkamos jo laikymo sąlygos sukėlė sveikatos negalavimų. Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, t. y. pažeidimo trukmę, atsižvelgiant į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgęs į naujausią LVAT praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (už kiekvieną praleistą dieną įkalinimo įstaigoje teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis priteisiama nuo 5 iki 9 eurų (LVAT 2016-08-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2227-520/2016, LVAT 2016-08-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-947-492/2016, LVAT 2016-08-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1805-756/2016, LVAT 2016-06-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2068-502/2016, LVAT 2016-07-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2015-624/2016), teismas konstatuoja, kad pareiškėjui priteistina 1 400 Eur suma yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl prašoma suma 20 000 Eur nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.
Lukiškių TI-K atsiliepime prašė priteisti 3,36 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad patyrė dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas. Lukiškių TI-K teigė, kad turėjo parengti medžiagą, vykdydamas teismo nutartį, kurią sudaro viso – 56 A4 formato lapai. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 patvirtintos Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 6 ir 7 p. ir Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informacinį pranešimą Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“ vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos kaina yra 0,06 Eur. Lukiškių TI-K realiai patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, materialinė išraiška yra 56 x 0,06, t. y. 3,36 Eur.
Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 p. nustatyta, kad ši tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Pareiškėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopiją, turi pateikti įstaigai atitinkamą prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 str. nuostatas. Šiuo atveju Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė, vykdydamas teismo nutartį, kaip tai yra nustatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 68 str. 3 d. Šiuo aspektu LVAT yra nurodęs, kad bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (LVAT 2016-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Atsižvelgiant į tai, Lukiškių TI-K prašymas priteisti patirtas išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2001-01-01 iki 2016-06-30 (su pakeitimais ir papildymais)) 85-87 str., 88 str. 1 ir 2 p., Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2016-07-01) 132 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 1 d.,
nusprendžia:
Pareiškėjo T. N. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui T. N. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 400 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų) neturtinės žalos.
Netenkinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.