Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Sandrai Kel, dalyvaujant ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ atstovui Tomui Valaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ atsakovams J. P., R. P. dėl skolos ir nuostolių priteisimo, kurioje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, BUAB „JRP Group“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovo atstovas palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti.

Atsakovai ir trečiasis asmuo BUAB „JRP Group“ neatvyko į teismo posėdį, pateikė prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „Mūpo“ (dabar – trečiasis asmuo BUAB „JRP group“) sudarė Lizingo sutartis (2006-08-21 Nr. LT037617, 2006-08-21 Nr. LT037618, 2010-01-21 Nr. LT085960, kuriomis ieškovas įsipareigojo iš trečiojo asmens nurodyto pardavėjo nupirkti sutartyse nurodytus daiktus ir perduoti juos naudoti ir valdyti trečiajam asmeniui, o šis įsipareigotojo sutartyse nustatytais terminais ir tvarka mokėti sutartines įmokas (b. l. 6-7; 8-9; 10-13; 18-23). Ieškovas, vykdydamas Lizingo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, nupirko ir perdavė trečiajam asmeniui valdyti bei naudotis: naują vilkiką MAN TGA 430XXL, naudotą puspriekabę SCHMITZ S01, balninį vilkiką RENAULT MAGNUM 440.19 (b. l. 14-17; 24-26). Ieškovas ir atsakovas J. P. sudarė Laidavimo sutartis (2009-04-14 Nr. LT026430, LT037617, LT037618, LT050768/L; 2010-01-21 Nr. LT085960/L), kuriomis atsakovas įsipareigojo įvykdyti trečiojo asmens neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles pagal Lizingo sutartis Nr. LT026430, LT037617, LT037618, LT050768, LT085960 (b. l. 27-28; 31-32). Ieškovas ir atsakovė J. P. taip pat sudarė Laidavimo sutartis (2009-04-14 Nr. LT026430, LT037617, LT037618, LT050768/L; 2010-01-21 Nr. LT085960/L-1), kuriomis atsakovė įsipareigojo įvykdyti trečiojo asmens neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles pagal Lizingo sutartis Nr. LT026430, LT037617, LT037618, LT050768, LT085960 (b. l. 29-30; 33-34).

Lizingo gavėjui ėmus netinkamai vykdyti prievoles pagal Lizingo sutartis, ieškovas išsiuntė 2010-03-23 pretenziją Nr. 01-20-28461, nurodydamas iki 2010-04-09 sumokėti 5391,11 Lt skolą, taip pat įspėjo, kad, to nepadarius, Lizingo sutartys bus vienašališkai nutrauktos (b. l. 35). Lizingo gavėjui nesumokėjus skolos per nustatytą terminą, ieškovas 2010-11-11 pranešimu Nr. 01-30-6029 vienašališkai nutraukė sutartis ir pareikalavo sumokėti skolą bei grąžinti lizingo dalyku buvusį turtą (b. l. 36). Lizingo gavėjui skolos nesumokėjus, ieškovas 2011-06-21 pranešimais Nr. SL-SR-10821 ir Nr. SL-SR-10822 pareikalavo, kad atsakovai, kaip Laiduotojai, įvykdytų trečiojo asmens, už kurį laidavo, neįvykdytas prievoles (b. l. 37-38; 39-40). Atsakovai neįvykdė laidavimo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų.

Ieškovo pateiktais duomenimis, trečiojo asmens UAB „JRP group“ skola pagal Lizingo sutartis – 4443,87 Lt (b. l. 41), palūkanos, apskaičiuotos nuo Lizingo sutarčių nutraukimo iki turto išpirkimo laikotarpio pabaigos, – 5729,30 Lt (b. l. 42).

Ieškovas, remdamasis tuo, kad, vienašališkai nutraukęs Lizingo sutartis ir pardavęs jų dalyku buvusį turtą, patyrė nuostolių, prašo priteisti iš atsakovų, kaip Laiduotojų, turto likutinės (neišpirktos) vertės ir turto pardavimo kainos skirtumą – 19 595,93 Lt (b. l. 43, 44-49), taip pat papildomas išlaidas, patirtas dėl lizingo dalyku buvusio turto pardavimo – 10 080,16 Lt (b. l. 50-54).

Dėl atsakovų kaip Laiduotojų solidariosios pareigos vykdyti Lizingo gavėjo prievoles pagal Lizingo sutartis

Nagrinėjamoje byloje atsakovai, nesutikdami su ieškovo reikalavimu priteisti iš jų lizingo gavėjo UAB „JRP Group“ nesumokėtas pagal Lizingo sutartis sumas, remiasi tuo, kad ieškovas gali teikti reikalavimą BUAB „JRP Group“ bankroto byloje ir išsiieškoti skolą ir pagrindinio skolininko turimo turto. Pasak atsakovų, nėra pagrindo teigti, kad pagrindinis skolininkas neįvykdys savo įsipareigojimų, tai paaiškės tik bankroto proceso eigoje.

Tokius atsakovų nesutikimo su ieškiniu argumentus teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.

Su ieškovu sudarytomis Laidavimo sutartimis atsakovai įsipareigojo, UAB „Mūpo“ (dabar – BUAB „JRP group“) neįvykdžius prievolių pagal Lizingo sutartis, atsakyti Lizingo bendrovei kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, visu savo turtu, tomis pačiomis sąlygomis ir apimtimi, kaip ir UAB „Mūpo“ (Laidavimo sutarčių 3, 4 punktai).

Dėl laiduotojo solidariosios pareigos sampratos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad solidariosios prievolės nustatomos tam, jog kreditorius turėtų užtikrinimą, kad vieno skolininko prievolės neįvykdymas neturės įtakos prievolės įvykdymui, nes galima reikalauti, kad ją įvykdytų kitas bendraskolis. Solidariosios laiduotojo pareigos ypatumas yra tas, kad tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2011-12-29 nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad su ieškovu sudarytose laidavimo sutartyse atsakovai įsipareigojo už UAB „JRP group“ neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas pagal lizingo sutartis prievoles atsakyti kaip solidarieji bendraskoliai, ieškovas turi pasirinkimo teisę, kam reikšti reikalavimą dėl skolos ir nuostolių atlyginimo – pagrindiniam skolininkui UAB „JRP group“ ar laiduotojams, vienam iš jų ar jiems abiem (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Atsakovai neturi teisinio pagrindo reikalauti, kad ieškovas pirmiausia reikštų reikalavimus pagrindiniam skolininkui BUAB „JRP group“ (CK 6.80 straipsnio 2 dalis).

Dėl atsakovų kaip Laiduotojų prievolių pagal Lizingo gavėjo, už kurį laidavo, neįvykdytas Lizingo sutartis, apimties

Laiduotojo prievolių apimtį lemia asmens, už kurį laiduota, prievolių apimtis. Nagrinėjamu atveju atsakovų prievolių apimtis priklauso nuo Lizingo gavėjo, už kurį jie laidavo, t. y. trečiojo asmens BUAB „JRP group“, prievolių ieškovui apimtis.

Minėta, kad su ieškovu sudarytose Laidavimo sutartyse atsakovai įsipareigojo atsakyti Lizingo bendrovei solidariai su lizingo gavėju UAB „Mūpo“ visu savo turtu, tomis pačiomis sąlygomis ir apimtimi, kaip ir Lizingo gavėjas (Laidavimo sutarčių 3, 4 punktai). Pagal Laidavimo sutarčių 11, 13 punktų nuostatas, tuo atveju, jeigu Lizingo bendrovė nutraukia Lizingo sutartis, Lizingo gavėjui jas pažeidus, atsakovai įsipareigojo sumokėti Lizingo davėjo įsiskolinimus ir delspinigius bei likutinę neišpirkto turto vertę pagal Lizingo sutartis, įvykdyti kitus Lizingo gavėjo įsipareigojimus, be to, padengti visas Lizingo sutarčių nutraukimo, kitas lizingo bendrovės išlaidas, susijusias su šių sutarčių vykdymu.

Lizingo gavėjo civilinės atsakomybės apimtis, nutraukus sutartį dėl jo padaryto esminio sutarties pažeidimo, įtvirtinta CK 6.574 straipsnyje, nustatančiame lizingo davėjo nuostolių apskaičiavimo kriterijus. Lizingo davėjas turi teisę reikalauti iš lizingo gavėjo tiek, kiek jis būtų gavęs, jeigu sutartis būtų buvusi įvykdyta. Ši taisyklė reiškia, kad lizingo gavėjas turi atlyginti lizingo davėjo išlaidas, patirtas vykdant lizingo sutartį (t. y. susijusias su lizingo dalyko įgijimu, pristatymu ir pan.), kaip jos būtų atlygintos, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai, be to, sumokėti atlyginimą (palūkanas) lizingo davėjui už suteiktą finansavimą (teisę naudotis daiktu). Taip pat lizingo davėjas turi teisę reikalauti nuostolių, jeigu jų patyrė, pardavęs lizingo dalyku buvusį turtą. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, lizingo davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo sudaro skirtumas tarp lizingo gavėjo sumokėtų įmokų ir lizingo dalyko vertės kartu paėmus bei visos sumos, kurią lizingo davėjas būtų gavęs lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-01-27 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012). Teismų praktikoje pripažįstama lizingo davėjo teisė nuostolių, atsiradusių dėl likusios neišmokėtos lizinguoto turto vertės ir turto realizavimo kainos skirtumo, reikalauti tiek iš lizingo gavėjo, tiek iš laiduotojo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-06-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2013).

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013-05-13 nutartimi, įsiteisėjusia 2013-05-24, UAB „JRP Group“ iškelta bankroto byla, kurioje 2013-08-07 nutartimi patvirtintas 52 492,94 Lt dydžio UAB „Swedbank lizingas“ finansinis reikalavimas, kildinamas iš su šia Bendrove sudarytų iš viso penkių lizingo sutarčių (b. l. 73-74, 75-76). Teismo posėdyje ieškovo atstovas paaiškino, kad iš Lizingo gavėjo reikalaujama didesnės sumos, nes neišskaitytas pelnas, gautas pardavus lizingo dalyku buvusias transporto priemones. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje iš atsakovų, kaip laiduotojų, reikalaujama nuostolių suma yra sumažinta pelno, gauto pardavus dvi lizinguotas transporto priemones, suma.

Minėta, kad, pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalies nuostatas, solidariosios atsakomybės atveju kreditorius turi teisę pasirinkti, reikalauti skolos iš pagrindinio skolininko, iš laiduotojo ar iš jų bendrai, be to, reikalauti visos skolos ar jos dalies.

Dėl atsakovų kaip Laiduotojų pareigos įvykdyti Lizingo gavėjo, už kurį laidavo, pinigines prievoles pagal Lizingo sutartis

Atsakovai nekvestionuoja ieškovo reikalaujamos iš jų trečiojo asmens UAB „JRP group“ 4443,87 Lt skolos pagal Lizingo sutartis, taip pat 5729,30 Lt palūkanų, apskaičiuotų nuo Lizingo sutarčių nutraukimo iki turto išpirkimo laikotarpio pabaigos (b. l. 41, 42). Kadangi pagrindinis skolininkas nesumokėjo Lizingo davėjui nurodytų sumų, ieškovas turi teisę šių sumų reikalauti iš atsakovų kaip Laiduotojų, nes jie yra solidarieji su pagrindiniu skolininku bendraskoliai. Dėl to yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą dėl 4443,87 Lt skolos ir 5729,30 Lt palūkanų pagal trečiojo asmens Lizingo sutartis priteisimo iš atsakovų kaip Laiduotojų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis; Laidavimo sutarčių 3, 4, 11, 13 punktai).

Dėl atsakovų kaip Laiduotojų pareigos atlyginti Lizingo davėjo nuostolius, atsiradusius pardavus atsiimtą lizingo dalyku buvusį turtą, taip pat papildomas išlaidas, susijusias su Lizingo sutarčių nutraukimu

Minėta, kad Laidavimo sutartyse atsakovai, be kita ko, įsipareigojo sumokėti Lizingo bendrovei likutinę neišpirkto turto vertę pagal Lizingo sutartis, įvykdyti kitus Lizingo gavėjo įsipareigojimus, be to, padengti visas Lizingo sutarčių nutraukimo, kitas lizingo bendrovės išlaidas, susijusias su šių sutarčių vykdymu (Laidavimo sutarčių 11, 13 punktai).

Pagal ieškovo ir lizingo gavėjo UAB „Mūpo“ (dabar – UAB „JRP group“) sudarytų Lizingo sutarčių nuostatas tuo atveju, kai Lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartis, Lizingo davėjas, nutraukęs sutartis, turi teisę pareikalauti nedelsiant grąžinti lizingo dalyku esantį turtą bei atlyginti tokio dydžio nuostolius, kad Lizingo davėjas būtų grąžintas į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu Lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartis (CK 6.574 straipsnis); jeigu sutartys nutraukiamos pagal 11.1 punktą, sutartinės įmokos, sumokėtos iki nutraukimo, Lizingo gavėjui negrąžinamos, jis taip pat įsipareigoja atlyginti Lizingo davėjo patirtus nuostolius (Lizingo sutarčių Bendrųjų sąlygų 11.2.3, 11.3 punktai).

Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 6.574 straipsnyje nustatyti lizingo davėjo teisių gynybos būdai siejami su dviem lizingo sutarties ypatumais: su įprasta lizingo dalyko savybe – nusidėvėjimu per naudojimosi laikotarpį (amortizacija), bei su tuo, kad vyraujantis lizingo davėjo interesas yra ne nuosavybės, bet finansinis. Atsižvelgiant į tai ir numatant, kad susigrąžinto lizingo dalyko likutinė vertė gali nepadengti atliktų investicijų net ir įskaičius iki sutarties nutraukimo lizingo gavėjo atliktas periodines įmokas, įstatyme įtvirtinta lizingo davėjo teisė, nutraukus sutartį, ne tik susigrąžinti daiktą, bet ir papildomai reikalauti atlyginti nuostolius, t. y. sutarties nutraukimo dėl esminio jos pažeidimo padariniai CK 6.574 straipsnyje reglamentuojami taip, kad prioritetas suteikiamas lizingo davėjo investicijoms kompensuoti, o ne nuosavybės teise turimo daikto valdymo ir naudojimosi teisėms susigrąžinti. Toks reglamentavimas atitinka lizingo sutarties esmę, tikslą, jos šalių teises ir pareigas bei lizingo dalyko ypatumus. Lizingo dalyko amortizacija yra numatoma iš anksto, šalys šią aplinkybę įtraukia į sutarties sąlygas, o lizingo gavėjas, kaip daikto naudotojas, prisiima jos padarinius, lizingo įmokomis, be kita ko, dengdamas ir mažėjančią dėl amortizacijos turto vertę. Nuo turto vertės sumažėjimo dėl amortizacijos reikia skirti jo rinkos vertės pasikeitimą, kurį sunku iš anksto prognozuoti ir kurio rizikos pasiskirstymo šalims taisyklės negali būti analogiškos daikto amortizacijos padariniams, kurie yra neišvengiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013). Minėta, kad kasacinio teismo išaiškinta, jog lizingo davėjas, netinkamo sutarties vykdymo atveju susigrąžinęs objektą iš lizingo gavėjo, gali reikalauti susidariusio skirtumo tarp jau padarytų įmokų ir objekto balansinės vertės kartu paėmus bei visos sumos, kurią jis būtų gavęs lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-01-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012).

Atsakovai, nesutikdami su ieškiniu, teigia, kad Lizingo sutarčių šalių – UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „JRP group“ – atsakomybė pagal nurodytas sutartis nėra lygiavertė, ieškovas visas penkias su UAB „JRP group“ (buvęs pavadinimas – UAB „Mūpo“) sudarytas lizingo sutartis susiejo į vieną visumą, jas visas nutraukė ir susigrąžino transporto priemones, kurių išpirkimo vidurkis yra 70,18 proc.

Dėl šių atsakovų argumentų pažymėtina tai, kad atsakovai neatskleidžia, kokią reikšmę tinkamam Lizingo sutarčių vykdymui turėjo UAB „Mūpo“ (dabar – UAB „JRP group“) ir UAB „Swedbank lizingas“ 2009-04-15 susitarimas dėl Lizingo sutarčių vykdymo ir pagrindų nutraukti Lizingo sutartis papildymo (b. l. 79). Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog Lizingo sutarčių, sudarytų UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „Mūpo“ (dabar – UAB „JRP group“), vienašalis nutraukimas prieš terminą yra pripažintas neteisėtu. Dėl to, nagrinėdamas šią civilinę bylą, teismas vadovaujasi tuo, kad Lizingo sutartys, kurių tinkamas įvykdymas užtikrintas atsakovų laidavimu, nutrauktos teisėtai.

Nagrinėjamu atveju ieškovas – Lizingo davėjas, nutraukęs su trečiuoju asmeniu UAB „JRP group“ – Lizingo gavėju – sudarytas Lizingo sutartis, nusprendė susigrąžinti lizingo sutarčių dalyku buvusias transporto priemones ir išsiieškoti nuostolius, kuriuos apskaičiavo kaip skirtumą tarp neišpirktos pagal Lizingo sutartis naudoto turto vertės (be PVM) ir šio turto pardavimo kainos (be PVM). Ieškovo pateiktais duomenimis, vilkiko MAN TGA 430 XXL neišpirkta vertė – 86 052,70 Lt, šis vilkikas parduotas už 67 330 Lt, patiriant 18 698,31 Lt nuostolį; naudotos puspriekabės SCHMITZ S01 neišpirkta vertė – 22 496,52 Lt, ji parduota už 27 622,40 Lt, t. y. gaunant 5125,88 Lt pelno; balninio vilkiko RENAULT MAGNUM 440.19 neišpirkta vertė – 19 834,70 Lt, jis parduotas už 13 811,20 Lt, t. y. patiriant 6023,50 Lt nuostolį (b. l. 43, 44-45, 46-47, 48-49).

Atsiliepime į ieškinį atsakovai teisingai nurodo, kad, pardavęs dvi iš penkių lizinguotų transporto priemonių, ieškovas nepatyrė nuostolio, priešingai – gavo pelno (b. l. 37, 39). Tačiau pažymėtina tai, kad, apskaičiuodamas iš atsakovų, kaip laiduotojų, reikalaujamus nuostolius, ieškovas sumažino jų dydį pelno, gauto pardavus nurodytas transporto priemones, suma (b. l. 43). Dėl atsakovų nurodytos aplinkybės, kad ieškovas gavo 20 000 Lt draudimo išmoką už vieną iš lizingo dalyku buvusių transporto priemonių (b. l. 80), pažymėtina tai, kad ši draudimo išmoka gauta už puspriekabę KRONE. Teismo posėdyje ieškovo atstovas paaiškino, kad gauta draudimo išmoka buvo panaudota būtent nurodytos puspriekabės likutinei vertei padengti ir nagrinėjamoje byloje iš atsakovų nereikalaujama nuostolių, susijusių su lizingo sutarties Nr. LT050768 dėl šios puspriekabės nutraukimu. Šiuos ieškovo atstovo paaiškinimus patvirtina byloje esantys įrodymai, konkrečiai – UAB „Swedbank lizingas“ laiduotojams siųsti 2011-06-21 pranešimai (b. l. 37-38, 39-40). Iš atsakovų prašoma nuostolių, patirtų pardavus lizingo dalyku pagal kitas tris lizingo sutartis buvusį turtą. Darytina išvada, atsakovų interesai nepažeisti, iš jų nereikalaujama daugiau, negu ieškovas realiai patyrė nuostolių dėl Lizingo sutarčių, už kurių tinkamą įvykdymą laidavo atsakovai, nutraukimo.

Atsiliepime į ieškinį atsakovai nurodo, kad ieškovui lizingo gavėjas UAB „Mūpo“ (dabar – BUAB „JRP group“) 2011-01-07 ir 2011-01-06 pateikė pranešimus (b. l. 81, 82), jog transporto priemonių, lizinguotų pagal Lizingo sutartis Nr. LT037617 ir Nr. LT050768, yra per maža, tačiau ieškovas į šias pastabas neatsižvelgė, transporto priemonių vertinimo neatliko, todėl neaišku, kokiais kriterijais remiantis buvo vadovaujamasi nustatant lizingo dalyku buvusių transporto priemonių kainą.

Tokių atsakovų argumentų teismas neturi pagrindo pripažinti pagrįstais. Ieškovas pateikė įrodymus, kad, atsiėmęs lizingo dalyku buvusias transporto priemones, jis kreipėsi į profesionalius tokių transporto priemonių pardavėjus, kurie šias transporto priemones įvertino ir nustatė jų vertę (b. l. 94-96). Kartu pažymėtina tai, kad tiek lizingo gavėjas UAB „JRP group“, tiek atsakovai kaip laiduotojai, kvestionuodami lizingo dalyku buvusių transporto priemonių kainą, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių kitokią šių transporto priemonių vertę. Pabrėžtina tai, kad iš ieškovo pateiktų į bylą aptariamų transporto priemonių vertinimo išvadų matyti, jog, nustatant vertę, buvo individualiai įvertinta kiekvienos transporto priemonės komplektacija, techninė būklė, eksploatavimo metu atsiradę defektai. Tuo tarpu atsakovų minimuose 2011-01-07 ir 2011-01-06 pranešimuose keliamos abejonės dėl vilkiko MAN ir puspriekabės KRONE pardavimo kainos yra abstrakčios, remiamasi galima vidutine rinkos kainas, neatsižvelgiant į konkrečios transporto priemonės būklę (b. l. 81, 82).

Nesutikimą su ieškiniu grįsdami tuo, jog lizingo dalyku buvusių transporto priemonių pardavimo kaina neatitiko jų rinkos vertės, atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovas nesistengė parduoti turto už kuo didesnę kainą ir kad turto pardavimo kaina neatitiko jo vertės pardavimo metu, todėl jų nesutikimo su ieškiniu argumentai atmestini kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad akivaizdu, jog lizingo davėjas, parduodamas lizingo dalyku buvusias transporto priemones, siekia gauti kuo didesnę kainą, nes taip galima realiai kompensuoti nuostolius, atsirandančius dėl lizingo sutarčių nutraukimo prieš terminą. Tuo tarpu gauti nuostolių atlyginimą iš bankrutuojančio lizingo gavėjo ar laiduotojų, kurie yra fiziniai asmenys, yra mažiau galimybių. Dėl to nesutiktina atsakovų pozicija, kad ieškovas nedėjo pastangų lizingo dalyku buvusį turtą parduoti už kuo didesnę kainą.

Išanalizavus ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad ieškovas reikalauja iš atsakovų tokio dydžio nuostolių, kurie sugrąžintų jį į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu Lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs Lizingo sutartis (CK 6.574 straipsnis). Atsakovų argumentai, kad ieškovas siekia praturtėti jų sąskaita, atmetami kaip teisiškai ir faktiškai nepagrįsti.

Apibendrinant išdėstytus argumentus, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų kaip laiduotojų 19 595,93 Lt nuostoliams, atsiradusiems dėl neišpirktos lizingo dalyku buvusių transporto priemonių vertės ir jų pardavimo kainos skirtumo, atlyginti yra teisėtas bei pagrįstas, todėl tenkintinas.

Teismas taip pat konstatuoja, kad ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovų papildomas išlaidas, kurios patirtos dėl lizingo sutarčių nutraukimo prieš terminą ir jų dalyku buvusių transporto priemonių realizavimo. Prašomų priteisti papildomų išlaidų dydį pagrindžia ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai (b. l. 50-54; 97-100). Atsakovai nepateikė įrodymų, paneigiančių šių išlaidų dydį (CPK 12, 178 straipsniai).

Kiti atsakovų atsiliepime į ieškinį nurodyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi byloje kilusiam ginčui išspręsti, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Dėl procesinių palūkanų

Iš atsakovų ieškovo naudai priteistinos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą 39 849,26 Lt sumą nuo bylos iškėlimo tesime 2013-07-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis) (žr., inter alia, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2011-12-29 nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus ieškinį, atsakovai ieškovui turi atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Dėl to ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos turėtos žyminio mokesčio išlaidos (1195 Lt) – iš kiekvieno atsakovo po 597,50 Lt.

Nagrinėjant bylą patirtos procesinių dokumentų išlaidos iš atsakovų nepriteisiamos, nes jų suma mažesnė kaip 10 Lt (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 270, 301 straipsniais, teismas

nutarė:

patenkinti ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį.

Priteisti ieškovui UAB „Swedbank lizingas“ (juridinio asmens kodas 111568069) iš atsakovų J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai 4443,87 Lt nesumokėtų mokėjimų, 5729,30 Lt palūkanų, 19 595,93 Lt nuostolių, 10 080,16 Lt papildomų išlaidų, iš viso – 39 849,26 Lt (trisdešimt devynis tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt devynis litus 26 ct), taip pat 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą 39 849,26 Lt (trisdešimt devynių tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimt devynių litų 26 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-07-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui UAB „Swedbank lizingas“ (juridinio asmens kodas 111568069) iš atsakovų J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 597,50 Lt (po penkis šimtus devyniasdešimt septynis litus 50 ct) žyminio mokesčio išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laima Ribokaitė