Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-04-29 · Civilinė byla Nr. e2S-1237-567/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-29
Bylos Nr.
e2S-1237-567/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03260-2021-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Neringa Švedienė
Ieškovas
A. B.
Atsakovas
R. R., N. Ž., E. L.
Kategorijos
Civilinės bylos Nr. e2S-1237-567/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03260-2021-5
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8084-807/2021 pagal ieškovų A. B. ir A. B. individualios įmonės „NONA MUSIC“ ieškinį atsakovėms R. R., N. Ž. ir E. L. dėl nuosavybės teisių gynimo ir įpareigojimo grąžinti turtą.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Ieškovai A. B. ir A. B. individuali įmonė „NONA MUSIC“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami įpareigoti atsakoves R. R., N. Ž. ir E. L. per 3 dienas nuo teismo spendimo įsiteisėjimo perduoti ieškinyje nurodytus kilnojamus daiktus (37 pozicijos) su visa juose esančia informacija (kompiuteriuose ir laikmenose). Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones:

1.1. areštą kilnojamiems daiktams: 1 ART Pro MPA (įsigijimo data 2001 m. rugsėjo 17 d. Tamsta Nr. 6716018)? Korg KARMA (įsigijimo data 2002 m. vasario 27 d. Muzikos Ekspresas Nr. 9172281)? ausinės Audiotechnica ATH M40 2 vnt. (įsigijimo data 2004 m. birželio 4 d. Tamsta ASI Nr. 2004000152)? Steinberg Midex3USB MIDI interfeisas (įsigijimo data 2004 m. liepos 26 d. Midiaudio MA Nr. 040107)? Tannoy Reveal SUB 10 kolonėlė (įsigijimo data 2004 m. rugsėjo 13 d. Midiaudio MA Nr 040195)? 1 Multigyslinis kabelis Proel EBN 8? 2 Pultai Proel RSM600 4 vnt.? Stovas Mikrofonui Pro100 3 vnt. ( įsigijimo data 2004 12 31 Tamsta ASI Nr. 20004001488)? 1 Kompiuteris AS4DC 2 MS Windows XP Namų anglų OĮG, 3 Philips 170V7FB 17"LCD monitorius (įsigijimo data 2006 09 29 Midiaudio MA Nr. 060599)? RME FireFace 400, Mag LCD LP717 17" monitorius (įsigijimo data 2007 02 28 Midiaudio MA Nr. 070153)? Canon Pixma MP160 printeris ir Hama USB kabelis type A (įsigijimo data 2007 06 27 BMS J60 Nr. 0711238)? DBX 223 Stereo 2Way/Mono 3Way Crossover Nr. 10 DBX 223 Stereo 2Way/Mono 3Way Crossover Nr. 10 DBX 223 Stereo 2Way/Mono 3Way Crossover Nr. (įsigijimo data 2007 07 02 Tamsta ASI Nr. 20071318)? JBL CONTROL 5 Kolonėlė 2 vnt. ( įsigijimo data 2007 09 27 Tamsta ASI Nr. 20071886)? stiprintuvas ART SLA 2" (įsigijimo data 2008 01 17 Tamsta ASI Nr. 20080110)? DAP D8552 Transportavimo dėžė (įsigijimo data 2008 05 31 Muzikos faktorius VFM/0003124)? 1 Cubase v 4 programa 2 WD MY BOOK HOME 500GB USB 2klės diskas ( įsigijimo data 2008 06 27 Midiaudio MA Nr. 080449)? Mogami kabeliai. 2 vnt. (įsigijimo data 2008 09 11 Midiaudio Ma Nr. 080629)? APC BackUPS ES 550 UPS (įsigijimo data 2009 01 04 BMS E38 Nr. 0900023)? 1 Cubase v 5 programa 2 Steinberg licenzinis raktas eLicenser C7819 ( įsigijimo data 2010 03 23 Midiaudio Ma Nr. 100132)? Laikiklis Proel APM215 mikrofonui 2 vnt. (įsigijimo data 2013 05 15 Tamsta ASI Nr. 20131024)? Samsung 3,5" 2TB USB 3.0 kietasis diskas (įsigijimo data 2013 10 03 OGMINA Nr. 11OGM0127895)? Samsung 3,5" 2TB USB 3.0 kietasis diskas ( įsigijimo data 2015 04 21 OGMINA Nr. 11OGM0156692)? Cubase Pro 8.5 Atnaujinimas iš Cubase 4 / 5 ( įsigijimo data 2016 11 04 asknet AG RE – 1600291149)? Kompiuteris Midiaudio AS7QC Plus ( įsigijimo data 2018 05 02 Midiaudio MA Nr. 180460)? 1 ExSYS EX16450 PCIe (Firewire 1934a valdiklis) 2 Asus GT710SL2GD5BRK vaizdo plokštė ( įsigijimo data 2018 05 29 Midiaudio MA Nr. 180575)? Stovas klavišiniam instrumentui K&M 1899301555 (įsigijimo data 2018 12 29 Tamsta ASI Nr. 20181360)? Mackie Big Knob Pasyvus (įsigijimo data 2018 12 31 Midiaudio MA 181510)? Ausinės AudioTechnica ATH M50x (įsigijimo data 2019 03 15 Audio guru AG Nr. 00000232) ir Cubase Pro 10 Atnaujinimas iš Cubase 7 / 7.5 / Pro 8 / 8.5 ( įsigijimo data 2019 12 05 asknet AG RE – 1900497294);

1.2. turtą pavesti aprašyti ieškovo pasirinktam antstoliui, įpareigojant atsakoves sudaryti sąlygas patekti į patalpas (duomenys neskelbtini);

1.3. pavesti Vilniaus miesto 38-ojo biuro notarei sustabdyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą atsakovėms.

2. Ieškovai nurodė, kad ieškovą A. B. ir F. L. siejo ilgametė daugystė. Ieškovas dalyvavo F. L. teatrinėje kūryboje, kaip atlikėjas, prodiuseris, aranžuotojas. Ieškovas A. B. apie 1990 m. turėjo vieną stipriausių namų įrašų studijų Lietuvoje. Studijoje buvo kuriami ir daromi įrašai vaidybiniams ir dokumentiniams kino filmų garso takeliams bei teatro vaidinimų pasirodymams. Siekiant sukurti profesionalią įrašų studiją, ieškovas A. B. su P. A. įkūrė UAB „Dap audio“, kuri keletą metų veikė Vilniaus jaunimo teatre. Tuo metu F. L. buvo pagrindinis UAB „Dap audio“ klientas, kuriam ieškovas A. B. pasiūlė kreiptis į Atviros Lietuvos fondą su prašymu padėti įsigyti trūkstamą ir brangią daugiakanalio įrašymo techniką. Pasiūlymas buvo įgyvendintas, todėl prie Vilniaus Mažojo teatro buvo įkurtas „Kino ir Teatro muzikos archyvas“, kuriam vadovavo F. L. 1994 m. UAB „Dap audio“ buvo likviduota, įkuriant kelias individualias įmonės nusistovėjusioms specifinėms kryptims. Tokiu būdu atsirado F. L. įmonė „Kino ir teatro fondas“, veiklą vykdanti teatrinės muzikos srityje, taip pat A. B. individuali įmonė „NONA MUSIC“, kurios veikla – reklamos ir muzikinių projektų kūryba. F. L. padėjo Mažajam teatrui įkurti savo garso įrašų studiją, neturėdamas tinkamų patalpų, bendradarbiavo su A. B.individualia įmone „NONA MUSIC“, kuri barteriniu susitarimu naudojosi teatro įranga, nemokamai teikė įrašų paslaugas spektaklių pastatymams. A. B. individuali įmonė „NONA MUSIC“ pirko kompiuterius, garso kortas, stiprintuvus ir kt. Preliminari įrangos kaina 10 547,91 Eur. Ieškovas ir F. L. paskutinius kelerius metus bendradarbiavimą vykdė F. L. patalpose (duomenys neskelbtini), į kurias ieškovas 2018 m. gegužės mėn. perkėlė savo ir įmonės įrangą, kurioje taip pat saugomi ieškovo A. B. intelektinės veiklos kūriniai/informacija. (duomenys neskelbtini) F. L. mirė. 2020 m. lapkričio 12 d. ieškovas A. B. bandė patekti į F. L. patalpas, tačiau jose buvo pakeista spyna. Atsakovės yra F. L. paveldėtojos, kurios nesutinka grąžinti ieškovui ir jo įmonei priklausantį turtą bei siekia jį pasisavinti, todėl ieškovai priversti savo pažeistas teises ginti teismine tvarka. Siekiant apsaugoti ieškovo ir jo įmonės teises į ginčo turtą, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str.; CK 4.37 str., 4.98 str.; CPK 144 str.).

Atsiliepimas

3. Atsakovės R. R., N. Ž. ir E. L. pateikė atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydamos jį atmesti. Nurodė, kad atsakovės yra F. L. įpėdinės ir priėmė palikimą, joms turi būti išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, juolab, ieškinys nėra reiškiamas dėl paveldėjimo. Šiuo metu nustatinėjama kilnojamųjų daiktų priklausomybė ir siekiama situaciją išspręsti geranoriškai, nes F. L. patalpomis, kuriose galimai yra ieškovo daiktai, naudojosi ir kiti asmenys. Ieškovas neįrodė, kad ginčo turtas priklauso jam. Neegzistuoja būtina sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi atsakovės geranoriškai grąžina ieškovui A. B. didžiąją dalį įrašų studijoje buvusių kilnojamųjų daiktų, nors yra įsitikinusios, jog kilnojamieji daiktai priklausė F. L., kadangi buvo pirkti už jo lėšas. Dalies ginčo daiktų atsakovės nerado patalpose. Grąžinami kilnojamieji daiktai nėra reikalingi atsakovėms, kaip darbo priemonės ar įrankiai, todėl, gerbdamos F. L. valią leisti šiais daiktais naudotis ieškovui, atsakovės perduoda šiuos daiktus naudotis ieškovui, o turto nuosavybės teisės klausimai bus išspręsti galutiniu teismo sprendimu. Perduotini daiktai yra pas atsakovių atstovę advokatų kontoroje, iš kur suderintu laiku bus perduoti ieškovui ar jo atstovei. Akivaizdu, kad nėra jokio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikmenose yra išlikusi visa F. L. kūryba, į kurią jokios teisės ieškovui nepriklauso. Jeigu paaiškėtų, kad kokie nors kūriniai, kurių įrašai šiuo metu yra pas atsakoves, priklauso ieškovui, nepriklausomai, ar paveldėjimo liudijimas būtų išduotas, ar ne, atsakovės nebūtų įgijusios jokių teisių į šiuos kūrinius.

Šalies argumentai

4. Ieškovas A. B. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsakovės pripažįsta ieškinio reikalavimus. Vien tas faktas, kad daiktų priėmimo–perdavimo akte nurodyti duomenys apie kitus daiktus, kuriuos ir toliau vengiama perduoti, patvirtina, jog pareikšti ieškinio reikalavimai yra pagrįsti. Atsakovės iki šiol nebendradarbiauja su ieškovu, vengia grąžinti turtą. Visi daiktai buvo patalpose, todėl atsakovės nepagrįstai nurodė, kad nerado dalies daiktų. Visas perdavimo–priėmimo procesas turi būti vykdomas, dalyvaujant visoms šalims ir jų atstovams, nes priešingu atveju gali būti ir daugiau nerasta turto.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 25 d. nutartimi nutarė atmesti ieškovo A. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

6. Teismas nurodė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, tačiau ieškovas nepateikė motyvų ir neįrodė tikėtinos grėsmės būsimo sprendimo įvykdymui, t. y. jog galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas ateityje gali pasunkėti arba tapti neįmanomu.

7. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovės sutinka su ieškinio reikalavimais dėl dalies kilnojamųjų daiktų išreikalavimo, nereiškia, jog, išnagrinėjus bylą iš esmės, pasitvirtins ieškovo įrodinėjama aplinkybė, t. y. visi daiktai priklauso jam.

8. Teismas pažymėjo, kad atsakovės nevengia grąžinti ieškovui didžiąją dalį studijoje buvusių kilnojamųjų daiktų. Perduotini daiktai yra pas atsakovių atstovę advokatų kontoroje, iš kur suderintu laiku kilnojamieji daiktai perduotini ieškovui asmeniškai ar jo atstovei. Akivaizdu, kad atsakovės nebando paslėpti, sugadinti, pradanginti ar kitaip suniokoti esamą įrangą, o priešingai, esant šalių atstovėms, derinamos sąlygos kilnojamiesiems daiktams perduoti, išsaugoti. Ieškovas neįrodė aplinkybės, kad atsakovės kažkokiu būdu bando paslėpti ar sunaikinti atsakovui priklausančius daiktus, taip apsunkinant galimą teismo sprendimą. Ieškovo teiginiai iš esmės yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl nepagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumo ir pagrįstumo.

9. Teismas nurodė, kad bute (duomenys neskelbtini) atliekamas ikiteisminis tyrimas, atsakovės šiuo metu atlieka laikmenose įrašytų kūrinių peržiūrą, ir tie kūriniai, kurie nekelia abejonių dėl ieškovo A. B. autorystės, bus perduoti. Teismas pažymėjo, kad atsakovės, bandydamos išlaikyti F. L. kūrinius ir juos atskirti nuo ieškovui priklausančių kūrinių, nepažeidžia ieškovo teisių. Tai tik patvirtina, kad atsakovės nebando sunaikinti ar kitaip pakenkti ieškovui ar jo valdomai įmonei. Teismo vertinimu, taikant laikinąsias apsaugos priemones, nepagrįstai būtų suvaržytos F. L. paveldėtojų teisės, suteikiant didesnį pranašumą ieškovui, nors ieškovas teismui nepateikė argumentų pagrįsti prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodytas aplinkybes.

10. Teismas nurodė, kad draudimas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą yra visiškai nesusijęs su šios bylos ginčo objektu, nes ieškinys yra reiškiamas ne pretenduojant į mirusio F. L. turto paveldėjimą, o įrodinėjant, kad atitinkamas turtas priklausė ne F. L., o ieškovui. Ieškovas nepareiškė jokių pretenzijų į paveldimą turtą, todėl ieškiniu iškelti reikalavimai ir šis ginčas nėra susijęs su F. L. turto paveldėjimu. Ieškovas nepagrindė, kuo reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, uždraudžiant išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, bei turto ir kūrinių atsiėmimas, išsaugojimas siejasi, kokį sąryšį turi šios ieškinyje ir prašyme nurodytos faktinės aplinkybės su norimu atsiimtu turtu. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nepakankamai motyvuotas ir pagrįstas įrodymais, patvirtinančiais realią grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, todėl atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 144–152 str.).

III. Atskirojo skundo argumentai

11. Ieškovas A. B. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad teismas neanalizavo ieškovo argumentų ir rašytinių įrodymų ir išimtinai pasikliovė atsakovių teiginiais apie jų geranoriškumą. Byloje esantis šalių ir jų atstovų susirašinėjimas tarp šalių patvirtina, kad atsakovės iki šiol vengė spręsti kilusią problemą iš esmės, nors ieškovas iki kreipimosi į teismą vykdė visus atsakovių pageidavimus ir pateikė joms būtiną informaciją. Atsakovės tik po bylos iškėlimo grąžino ieškovui dalį įrangos, kuri nėra vertinga ir reikšminga. Atsakovės nesutinka atlikti pas jas likusioje įrangoje esančios informacijos inventorizaciją. Atsakovės nepateikė informacijos apie tai, kur yra ieškovui priklausanti įranga, kas, kur, kada vykdo kūrinių atranką, ar ji vyksta iš viso, juolab, ieškovas nėra perdavęs prisijungimo slaptažodžių. Atsakovės galimai prie informacijos priėjo neteisėtais būdais ir gali ją sunaikinti. Pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nebūtų pažeisti jokie atsakovių interesai. Priešingai, būtų sudarytos sąlygos išsaugoti šalių interesų balansą ir užtikrinti, kad tas darbas, kurį atsakovės deklaruoja dirbančios, būtų atliktas maksimaliai saugiai. Laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas sudarė prielaidas atsakovėms su pasisavintu turtu elgtis savo nuožiūra. Prašymas sustabdyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, nes įrangoje yra ieškovo kūryba, kurią gali paveldėti atsakovės.

Atsiliepimas

12. Atsakovės nepateikė atsiliepimų į atskirąjį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Nei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

14. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

15. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas šias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovės, tiek atsakovės teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto.

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, konstatavęs, jog ieškinys yra preliminariai pagrįstas, tačiau neįrodyta grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Atsižvelgiant į tai, kad atskiruoju skundu ieškovas įrodinėja, jog egzistuoja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo ar apsunkinto vykdymo grėsmė, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas atskirajame skunde didelį dėmesį skyrė ieškinio reikalavimų pagrįstumui, šalių bendravimo aplinkybėms, tačiau nurodytos aplinkybės yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir bus vertinamos, sprendžiant ieškinio reikalavimų pagrįstumą, bylą nagrinėjant iš esmės.

17. Lietuvos teismų praktikoje nurodoma, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie priešingos šalies nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-525-516/2019).

18. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagrindo varžyti kito asmens teises nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2021-01-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-53-943/2021). Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas, sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalo įrodyti tas asmuo, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusi šalis turi pateikti bent minimalius įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti, jam nuslėpti ar pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019). Šalys civiliniame procese yra lygios, todėl vien ieškinio pateikimas ir deklaratyvių teiginių dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymo nurodymas, nepateikus jokių įrodymų ar bent jau tikėtinų duomenų, kad atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovo teises, taikant laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-173-302/2020).

19. Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 str.) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 str.) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą/poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui. Tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia ir bendroji įrodinėjimo taisyklė, kad kiekviena šalis turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie kitos šalies jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1726-330/2020).

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčo turto neperdavimas, byloje nesant duomenų apie priešingos šalies nesąžiningumą, negali būti priežastimi laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Nagrinėjamu atveju ieškovo pateikti įrodymai (šalių ir jų atstovų susirašinėjimas) nepatvirtina atsakovių nesąžiningumo. Byloje nustatyta, kad ginčo turtas buvo F. L. priklausančiose patalpose, kurios po jo mirties atiteko atsakovėms. Ieškovas neginčijo atsakovių nurodytos aplinkybės, jog tose pačiose patalpose veiklą vykdė ir kiti asmenys. Vadinasi, aplinkybė, jog atsakovės iki šiol neperdavė ieškovui viso ginčo turto, siekdamos įsitikinti turto priklausomumu konkretiems asmenims, perdavė tik dalį turto, nepatvirtina jų nesąžiningumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto argumentai dėl atsakovių ketinimo sunaikinti turtą iš esmės pagrįsti prielaidomis, todėl nepatvirtina jų nesąžiningumo. Aplinkybės, kad atsakovės iki šiol neperdavė ieškinyje nurodyto turto, nelaikytinos aplinkybėmis, kurių pagrindu būtų galima daryti prielaidą dėl atsakovių siekio vengti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo vykdymo.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas neįrodė atsakovių siekio ateityje vengti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymo, todėl, nesant duomenų apie atsakovių nesąžiningumą, vengiant vykdyti ieškovui galimai palankų teismo sprendimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas nepateikė atsakovių nesąžiningumą patvirtinančių įrodymų, kad esama realios rizikos, jog iki to laiko, kai reikės vykdyti ieškovui galimai palankų teismo sprendimą, atsakovės gali sunaikinti ginčo turtą ar atlikti kitus veiksmus, trukdančius įvykdyti sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kitu, nei įstatymo leidėjo nustatytu tikslu, t. y. užtikrinant ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą byloje, užkardant galimą nesąžiningą atsakovių elgesį (ieškovui galimai priklausančio turto sunaikinimą, paslėpimą, perleidimą kitiems asmenims ir pan.). Laikinųjų apsaugos priemonių institutas taip pat nėra skirtas ieškovui galimai priklausančio turto paieškoms, ateityje palengvinant ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą. Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės siekia užkonservuoti ginčo turtą, nors ginčo turto perdavimo klausimas gali būti sprendžiamas tik bylą išnagrinėjus iš esmės, todėl toks ieškovo interesas negali būti užtikrinamas dar iki ginčo galutinio išnagrinėjimo (sprendimo įsiteisėjimo) pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesinis teisinis laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis lemia, kad: 1) laikinosios apsaugos priemonės visada yra laikino pobūdžio suvaržymai, jų taikymas yra ribotas laiko atžvilgiu ir jos galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo; 2) tokios priemonės taikomos prevenciniu tikslu, siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo arba pasunkėjimo; 3) laikinosios apsaugos priemonės neturi nei prejudicinės, nei išspręstos bylos galios. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra laikinai sureguliuoti santykius nagrinėjamos bylos laikotarpiu. Tokiu atveju, kuomet laikinosios apsaugos priemonės susiejamos su procesinio sprendimo priėmimu, gali susidaryti situacija, kad, net išnagrinėjus bylą, laikinosios apsaugos priemonės liks galioti. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė vindikacinį ieškinį, prašydamas išreikalauti jam priklausantį turtą, tačiau prašyme dėl laikinųjų apsaugo priemonių taikymo taip pat prašė pavesti Vilniaus miesto 38-ojo biuro notarei sustabdyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą atsakovėms. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškiniu ieškovas siekia atgauti jam priklausantį turtą, ieškovas nepareiškė jokių reikalavimų ir nepretenduoja į atsakovių, kaip F. L. įpėdinių, paveldimą turtą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalyje dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo yra visiškai nesusijęs su pareikštais ieškinio reikalavimais. Ieškovo ieškinio reikalavimai nėra susiję su atsakovių paveldimu turtu, kuris priklausė F. L., o ne ieškovui, todėl prašymas sustabdyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą yra nepagrįstas, nes nėra susijęs su ieškovo pareikštais reikalavimais, siekiamu bylos išnagrinėjimu iš esmės ir išnagrinėjimo rezultatu, t. y. atgauti ginčo turtą. Tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu galės būti nustatytos aplinkybės dėl ginčo turto perdavimo pagal ieškinio reikalavimus, todėl F. L. turto paveldėjimo procesas negali sukelti grėsmės ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo vykdymui.

24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas. Atskirojo skundo argumentai dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo atmestini, kaip nepagrįsti, paliekant skundžiamą nutartį nepakeistą. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (CPK 2 str., 3 str., 7 str., 144–145 str., 178 str., 330 str., 338 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja Neringa Švedienė