Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-05-13 · Byla Nr. 2SA-77-520/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-13
Bylos Nr.
2SA-77-520/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Višinskienė, Alvydas Barkauskas, Liuda Uckienė
Pareiškėjas
L. Š., V. Š.
Ieškovas
L. Ž., A. Ž.
Atsakovas
L. Š., V. Š.
Civilinė byla Nr. 2SA-77-520/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 124., 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. gegužės 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

kolegijos teisėjos Liuda Uckienė, Alvydas Barkauskas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. Š. ir V. Š. (V. Š.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl proceso atnaujinimo, civilinėje byloje dėl įpareigojimo atstatyti kietojo kuro šildymo krosnies dūmų šalinimo kanalą pagal ieškovų L. Ž., A. Ž. (A. Ž.) ieškinį atsakovams L. Š. ir V. Š. (V. Š.),

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2006 m. kovo 23 d. sprendimu iš dalies tenkino ieškovų L. Ž. ir A. Ž. (Ž.) ieškinį dėl įpareigojimo atstatyti kietojo kuro šildymo krosnies dūmų pašalinimo kanalą atsakovams V. Š. (Š.) ir L. Š. ir įpareigojo atsakovus V. Š. (Š.) ir L. Š. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti antrojo aukšto lygmenyje kietojo kuro šildymo krosnies dūmtraukį, esantį gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), ir bendrą butams Nr. 2, 2a, 4, 4a, 4b ir 7, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas, įvertinęs bylos faktinius duomenis, ekspertizės aktą, liudytojų parodymus, kitus įrodymus, konstatavo, kad ieškovų bute esantis dūmtraukis negali būti naudojamas pagal paskirtį, ieškovai negali naudoti bute esančios krosnies dėl to, kad atsakovai, vykdydami savo buto rekonstrukciją, pažeidė dūmtraukio kanalą antrajame aukšte ties perdengimu, t. y. užmūrijo dūmtraukio kanalą, prie kurio yra prijungta ieškovų bute esanti krosnis. Teismas, vadovaudamasis CK 4.75 str. 1 d., Statybų įstatymo 23 str. 1 d., padarė išvadą, kad atsakovų veiksmai trukdo ieškovams naudoti bendrą daiktą pagal paskirtį, todėl įpareigojo atsakovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti nugriautą vidurinįjį dūmtraukio kanalą, kuris yra prijungtas prie ieškovų bute esančios krosnies.

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacine tvarka civilinę bylą pagal atsakovų V. Š. (Š.) ir L. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2006 m. kovo 23 d. sprendimo, 2006 m. birželio 23 d. nutartimi teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

Pareiškėjai L. Š. ir V. Š. 2010 m. gegužės 11 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo ir prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje, atnaujinus bylos nagrinėjimą, panaikinti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2006-03-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovų L. Ž. ir A. Ž. (Ž.) ieškinys dėl įpareigojimo iki 2005-04-01 atstatyti neteisėtai išgriautą kietojo kuro šildymo krosnies dūmų pašalinimo kanalą tarp pirmojo ir antrojo aukštų, esantį name (duomenys neskelbtini), atsakovams L. Š. ir V. Š. (Š.) būtų atmestas. Nurodo, kad procesas turi būti atnaujintas CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, nes 2010-03-19 UAB „Sostinės kaminkrėtys" atlikus papildomą dūmtraukių ir ventiliacijos kanalų apžiūrą, paaiškėjo nauja esminė ir svarbi aplinkybė, kuri nebuvo žinoma bylos nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, nusprendė įpareigoti atsakovus (pareiškėjus) atstatyti antrojo aukšto lygmenyje kietojo kuro šildymo krosnies dūmtraukį bendrą butams Nr. 2 (kuriame gyvena ieškovai), 2a, 4, 4a, 4b (kuriame gyvena atsakovai) ir Nr. 7, tačiau bylos nagrinėjimo metu teismui nebuvo žinoma (byloje nėra šių duomenų), kad minėtų butų dūmtraukiai nėra susiję. Ši aplinkybė nebuvo nustatyta nei byloje esančiu 2004-12-14 pirminiu dūmtraukių ir ventiliacijos kanalų tikrinimo aktu, nei byloje paskirta ekspertize, todėl teismas laikė, kad minėti butai turi bendrą dūmų šalinimo kanalą ir įpareigojo juos (pareiškėjus) atstatyti dūmtraukį, būtent bendrą visiems minėtiems butams, tačiau pagal naujai paaiškėjusias aplinkybes tapo aišku, kad tokio bendro dūmtraukio šiems butams nėra ir negali būti, nes jo buvimas prieštarautų teisės aktų reikalavimams. Aplinkybė, kad tokio bendro kanalo nėra, tapo žinoma tik UAB „Sostinės kaminkrėtys" 2010-03-19 atlikus papildomą dūmtraukių ir ventiliacijos kanalų apžiūrą. UAB „Sostinės kaminkrėtys", kuri specializuojasi dūmų šalinimo sistemų įrengimo ir priežiūros srityje, Dūmtraukių ir ventiliacijos kanalų tikrinimo 2010-03-19 akte pažymėjo, jog apžiūrėjus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dūmtraukius ir ventiliacijos kanalus buvo nustatyta: 1) pirmąjį kanalą (1. K) eksploatuoja 4 - ojo buto gyventojai su kietojo kuro krosnimi; antrąjį kanalą (2. K) eksploatuoja 7 - ojo buto gyventojai su dujine krosnele, todėl šį dūmtraukį gali naudoti tik šio buto gyventojai; trečiasis kanalas (3. K) eina iki antrojo aukšto, į jį prijungta 4- ojo buto gyventojų kietojo kuro krosnis. Tuo tarpu 2010-03-19 darbų pridavimo akte yra užfiksuota, jog atlikus dūmtraukių ir ventiliacijos kanalų patikrinimą nustatyta, kad pirmasis kanalas eina nuo įėjimo durų iki pirmojo aukšto. Atliekant patikrinimą nustatyta, kad jis yra užsikišęs, o pirmajame aukšte demontuotas nuo lubų iki grindų. Jį eksploatuoja 4 - ojo buto gyventojai su kietojo kuro krosnimi. Į (1. K) galima taip pat prijungti ir 2-ojo buto kietojo kuro krosnį, atlikus tam tikrus darbus; antrasis kanalas (2. K) eina iki antrojo aukšto, į jį prijungta dujinė krosnelė. Šį kanalą eksploatuoti gali tik 7 - ojo buto gyventojai; 2) trečiasis kanalas (3. K) eina iki antrojo aukšto, į jį prijungta 4 - ojo a buto gyventojų kietojo kuro krosnis. 2010-03-19 aktuose yra užfiksuotos naujai paaiškėjusios esminės ir svarbios bylai aplinkybės, todėl teismo sprendimas neatitinka faktinių aplinkybių, yra neteisingas ir neįvykdomas, todėl turėtų būti peržiūrėtas. Tikrinimo akte įrodyta, jog gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butas Nr. 7 eksploatuoja dūmtraukį Nr. 2. K, į kurį yra prijungta dujinė krosnelė, todėl pagal priešgaisrinės saugos reikalavimus, į šį dūmtraukį negali būti daugiau jungiamos jokios kietojo kuro krosnys. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 702, patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.08.01:2004 „Dujų sistemos pastatuose" 82 p. draudžia kietojo kuro katilus jungti prie dūmtraukio, jeigu prie jo yra prijungtas dujinių prietaisų degimo produktų katilas, tuo tarpu ieškovai bei butai Nr. 2a, 4 ir 4a naudoja kietojo kuro krosnis, todėl byloje įsiteisėjusio teismo sprendimo įpareigoti atsakovus atstatyti antrojo aukšto lygmenyje kietojo kuro šildymo krosnies dūmtraukį, esantį gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), ir bendrą visiems minėtiems butams (iš jų ir butui Nr. 7), įvykdyti negalima, nes name esant skirtingu kuru kūrenamoms krosnims, tokio bendro dūmtraukio nėra ir būti negali, nes jo buvimas prieštarautų priešgaisrinės saugos reikalavimams. Išnagrinėtoje civilinėje byloje ekspertize buvo nustatyta, jog atsakovai, atlikdami savo buto Nr. 4b rekonstrukciją, užmūrijo tik vidurinį (iš esančių trijų) dūmtraukį, kurį pagal tikrinimo ir pridavimo aktus gali eksploatuoti išskirtinai tik buto Nr. 7 (trečiasis namo aukštas) gyventojai, nes į šį dūmtraukį jau nuo 1987 m. pagal teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą planą yra prijungta dujinė krosnis. Dėl šių priežasčių akivaizdu, jog ieškovų bute Nr. 2 (pirmasis namo aukštas) esanti kietojo kuro krosnis negalėjo būti prijungta prie viduriniojo dūmtraukio, nes tai draudžia priešgaisrinė sauga. Ieškovų kietojo kuro krosnis galėjo būti prijungta tik prie kraštinių dūmtraukių (t. y. prie 1. K arba 2. K), o byloje yra nustatyta, kad atsakovai, atlikdami buto rekonstrukciją antrojo aukšto lygmenyje, užmūrijo būtent tik vieną vidurinįjį dūmtraukį, o ne kraštinius, todėl dėl atsakovų bute vykusios rekonstrukcijos trauka ieškovų kietojo kuro krosnyje negalėjo suprastėti ir dėl to atsakovai nėra atsakingi. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai laikėsi pozicijos, kad būtent viduriniojo dūmtraukio užmūrijimas ir buvo jų kietojo kuro krosnies traukos dingimo priežastis. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, akivaizdu, kad viduriniojo dūmtraukio panaikinimas antrojo aukšto lygmenyje niekaip negalėjo daryti įtakos ieškovų kietojo kuro krosnies traukos, nes byloje paskirtos ekspertizės metu buvo nustatyta, kad visi trys dūmtraukiai tarpusavyje nėra susiję. Nesant vieno iš civilinės atsakomybės elementų - priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų rekonstruojant butą ir ieškovų kietojo kuro krosnies traukos dingimo, civilinės atsakomybės laikymas atsakovų atžvilgiu nėra galimas (CK 6.247 str.). 2010-03-19 pridavimo akte yra užfiksuota, jog pirmasis dūmtraukis (1. K), einantis nuo įėjimo durų ir kurį eksploatuoja butas Nr. 4, yra demontuotas tik pirmajame aukšte nuo lubų iki grindų, tuo tarpu byloje nustatyta, jog atsakovai gyvena antrajame aukšte ir rekonstrukcijos darbus atliko tik antrojo aukšto lygmenyje ir nėra niekaip susiję su ieškovų butu Nr. 2 (t. y. neturi bendro dūmtraukio su ieškovais ir jokių bendrų sienų su jų butu), o ieškovai gyvena būtent pirmajame aukšte, kuriame nuo lubų iki grindų ir yra demontuotas pirmasis dūmtraukis. Pridavimo akte nurodyta, kad į šį dūmtraukį gali būti prijungta ieškovų krosnis, jeigu būtų atstatytas nuo lubų iki grindų demontuotas pirmasis dūmtraukis. Kadangi jie neatliko jokių veiksmų dėl šio dūmtraukio pirmojo aukšto lygmenyje demontavimo, jie ir neprivalo atstatyti pirmajame aukšte nugriauto dūmtraukio, todėl teismo įpareigojimas atsakovus atstatyti dūmtraukį tik antrojo aukšto lygmenyje negali būti įvykdytas. Paaiškėjus 2010-03-19 naujoms aplinkybėms, kurios bylos nagrinėjimo metu buvo, tačiau tiek teismui, tiek atsakovams nebuvo žinomos, yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą. Jeigu būtų buvę žinomi šie duomenys, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), butams Nr. 2, 2a, 4, 4a, 4b ir 7 nėra bendro dūmtraukio, nebūtų priimtas sprendimas, įpareigojantis atsakovus tokį dūmtraukį atstatyti. Taip pat bylos nagrinėjimo metu esant duomenims apie tai, kad atsakovų buto rekonstrukcijos metu užmūrytas vidurinysis dūmtraukis dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų negalėjo būti eksploatuojamas ieškovų, šildymui naudojančių kietojo kuro krosnį, nes šitas dūmtraukis yra prijungtas prie dujinės krosnelės, įrengtos bute Nr. 7, teismas, priimdamas sprendimą, būtų nustatęs, kad atsakovai nėra atsakingi dėl ieškovų kietojo kuro krosnies traukos sumažėjimo, nes pareiškėjai savo bute atlikdami rekonstrukciją atsakovų teisėtų interesų nepažeidė.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pareiškėjų L. Š. ir V. Š. (Š.) prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Teismas nustatė, kad pareiškėjai nurodė, jog esminės naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, yra UAB „Sostinės kaminkrėtys" atliktas dūmtraukių ir ventiliacijos kanalų patikrinimas, kuris yra užfiksuotas 2010-03-19 akte. Jame nurodyta, kad apžiūrėjus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dūmtraukius ir ventiliacijos kanalus buvo nustatyta: jog pirmąjį kanalą (l. K) eksploatuoja 4 - ojo buto gyventojai su kietojo kuro krosnimi; antrąjį kanalą (2.K) eksploatuoja 7 - ojo buto gyventojai su dujine krosnele, todėl šį dūmtraukį gali naudoti tik šio buto gyventojai; trečiasis kanalas (3. K) eina iki antrojo aukšto, į jį prijungta kietojo kuro krosnis 4 - ojo a buto gyventojų. Pareiškėjai pagal 2010-03-19 patikrinimo ir darbų pridavimo aktus nurodė, jog paaiškėjo šios naujos bylos aplinkybės: 1) gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butas Nr. 7 eksploatuoja dūmtraukį, į kurį prijungta dujinė krosnelė, todėl pagal priešgaisrinės saugos reikalavimus, į šį dūmtraukį negali būti daugiau jungiamos jokios kietojo kuro krosnys; 2) išnagrinėtoje civilinėje byloje ekspertize nustatyta, jog atsakovai atlikdami buto rekonstrukciją užmūrijo tik vidurinįjį dūmtraukį, kurį, pasak atsakovų, pagal jų naujai pateikiamus dokumentus, gali eksploatuoti tik buto Nr. 7 gyventojai, nes į dūmtraukį yra prijungta dujinė krosnis, kadangi byloje nustatyta, kad atsakovai užmūrijo būtent tik vieną vidurinįjį dūmtraukį, o ne kraštinius, todėl dėl tokių atsakovų veiksmų trauka ieškovų krosnyje negalėjo suprastėti ir dėl to jie nėra atsakingi; 3) atsakovai neatliko jokių veiksmų dėl dūmtraukio pirmojo aukšto lygmenyje demontavimo ir jokio priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir dūmtraukio demontavimo nėra, todėl atsakovams nekyla pareiga atstatyti nugriautą dūmtraukį; 4) teismui turint duomenų, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), butams Nr. 2, 2a, 4, 4a, 4b, 7 nėra jokio bendro dūmtraukio, nebūtų priimtas sprendimas, įpareigojantis atsakovus dūmtraukį atstatyti. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2006-03-23 sprendime konstatavo, jog bylos faktiniai duomenys, ekspertizės aktas, liudytojų parodymai patvirtina, kad dūmtraukio kanalą, prie kurio yra prijungta ieškovų bute esanti krosnis, užmūrijo atsakovai, atlikdami savo buto rekonstrukciją ir vietoje jų bute esančios krosnies įrengė praėjimą. Teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, nustatė, kad ekspertizės aktu buvo nustatyta, jog ieškovų bute esanti krosnis prijungta prie dūmtraukio viduriniojo kanalo, kuri neveikia dėl to, kad yra užmūrytas ties antruoju aukštu, t. y. atsakovams priklausančio buto lygiu, kad minėtas dūmtraukio kanalas įmūrytas iš viršaus, jį atvėrus antrajame aukšte (atsakovams nuosavybės teise priklausančiame bute) ir baigiasi virš atsakovų bute esančio praėjimo, kas patvirtina, kad dūmtraukis mūrytas atsakovams prakirtus praėjimą. Teismas, įvertinęs šiuos duomenis, priėjo prie išvados, jog pareiškėjų pateikti 2010-03-19 patikrinimo ir darbų pridavimo aktai nepaneigia teismo sprendime konstatuotos esminės aplinkybės, jog dūmtraukio vidurinysis kanalas buvo užmūrytas iš viršaus, jį atvėrus antrajame aukšte (atsakovams nuosavybės teise priklausančiame bute), dėl ko buvo pažeisti dūmtraukio kanalai ir kas lemia tai, kad ieškovų bute esanti krosnis negali būti naudojama pagal paskirtį. Šie duomenys akivaizdžiai paneigia pareiškėjų teiginį, jog jie neatliko jokių veiksmų dėl dūmtraukio pirmojo aukšto lygmenyje demontavimo. Be to, teismas konstatavo, kad 2010-03-19 tikrinimo ir darbų pridavimo aktuose nurodytos aplinkybės nepaneigia atsakovų atliktų neteisėtų veiksmų fakto, t. y. jų atliktos rekonstrukcijos - savo bute vietoje krosnies įrengto praėjimo, dėl ko buvo pažeistas dūmtraukio, kuriuo naudojosi ieškovai, kanalas. Teismas nustatė, kad pareiškėjai esmine naujai paaiškėjusia aplinkybe nurodė tai, jog butai Nr. 2, 2a, 4, 4a, 4b ir 7, esantys (duomenys neskelbtini), neturi bendro dūmtraukio, tačiau ši aplinkybė buvo nustatyta tik 2010-03-19 UAB „Sostinės kaminkrėtys" atlikus papildomą dūmtraukių ir ventiliacijos kanalų apžiūrą bei surašius dūmtraukių ir ventiliacijos kanalų tikrinimo bei darbų pridavimo aktus. Teismas su nurodytais pareiškėjų teiginiais nesutiko, nes jie prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Teismas nurodė, kad aplinkybę, jog ieškovų bute Nr. 2 esanti krosnis yra prijungta prie dūmtraukio, kuris yra bendras savo funkcine paskirtimi atsakovų butui Nr. 4, taip pat ir butams Nr. 2a, 4a, 4b ir 7, patvirtina rašytiniai įrodymai - inventoriniai planai, kuriais teismas grindė 2006-03-23 sprendimą. Teismas nurodė, kad nei 2010-03-19 patikrinimo, nei darbų pridavimo aktai nepaneigia nurodytų aplinkybių, t. y. kad butai Nr. 2, 2a, 4, 4a, 4b, 7 neturi bendro dūmtraukio, kad tokio pobūdžio aplinkybė net nėra nustatyta pareiškėjų pateiktuose aktuose. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butas Nr. 7 eksploatuoja dūmtraukį, į kurį prijungta dujinė krosnelė ir kad į šį dūmtraukį negali būti daugiau jungiamos jokios kietojo kuro krosnys, nėra naujai paaiškėjusi esminė aplinkybė, kuri darytų įtaką teismo sprendimo pakeitimui ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovų veiksmai - tik vieno viduriniojo dūmtraukio užmūrijimas, neturėjo įtakos šildymo krosnies dūmtraukio traukai. Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2006-03-23 sprendime konstatavo, kad ieškovų ir atsakovų butai yra šildomi krosnimi, tačiau, kad dėl to būtų pažeidžiami priešgaisrinės saugos reikalavimai nenustatė. Teismas nurodė, kad pareiškėjų pateikti 2010-03-19 aktai, kaip įrodymai galėjo būti teikiami ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjų prašyme atnaujinti procesą nurodyti argumentai negali būti vertinami kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, kadangi jų pateikti įrodymai nepaneigia teismo sprendime konstatuotų aplinkybių. 2010-03-19 aktuose nurodyta aplinkybė, jog antrąjį dūmtraukio kanalą, į kurį prijungta dujinė krosnelė, eksploatuoja 7 - ojo buto gyventojai, dėl ko šiuo kanalu negali naudotis kitų butų gyventojai, nepaneigia teismo konstatuoto fakto, kad dūmtraukio kanalą, prie kurio yra prijungta ieškovų bute esanti krosnis, užmūrijo atsakovai, atlikdami savo buto rekonstrukciją, ir vietoje jų bute esančios krosnies įrengė praėjimą, todėl ieškovai prarado galimybę naudotis kietojo kuro šildymo krosnimi. Teismas padarė išvadą, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjų nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės bylai, dėl ko reikėtų naikinti 2006-03-23 teismo sprendimą, be to, nurodytos aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios.

Šalies argumentai

Pareiškėjai L. Š. ir V. Š. atskiruoju skundo prašo nutartį panaikinti ir atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl įpareigojimo iki 2005-04-01 atstatyti neteisėtai išgriautą kietojo kuro šildymo krosnies dūmų pašalinimo kanalą tarp pirmojo ir antrojo aukštų atsakovams L. Š. ir V. Š. (Š.). Nurodo, kad jie niekada neginčijo aplinkybės, jog atlikdami savo buto rekonstrukciją užmūrijo vieną iš trijų dūmų šalinimo kanalų. Gyvenamajame name, kuriame gyvena ieškovai (butas Nr. 2) ir pareiškėjai (butas Nr. 4b), bei butų Nr. 2a, 4, 4a, ir 7 gyventojus šildančių krosnių dūmų šalinimui name yra iš viso 3 dūmų šalinimo kanalai, o ne vienas. Ši svarbi aplinkybė yra nustatyta UAB „Masiulis ir draugai" 2004-12-14 pirminio dūmtraukių ir ventiliacijos kanalų tikrinimo aktu, Vilniaus Gedimino techniko universiteto šildymo ir vėdinimo katedros 2006-01-13 teismo skirtos ekspertizės aktu ir UAB „Sostinės kaminkrėtys" 2010-03-19 dūmtraukio ir ventiliacijos kanalų tikrinimo aktu. Juose yra nurodoma, kad dūmai iš minėtų butų yra šalinami per tris dūmų šalinimo kanalus, kurie tarpusavyje nėra absoliučiai susiję. Padarę šią klaidą ir neteisingai bei nepagrįstai subendrinę visus dūmų šalinimo kanalus į vieną (vadinamą „dūmtraukiu"), teismai laikė, kad pareiškėjai užmūrijo būtent visą „dūmtraukį" bei įpareigojo juos „atstatyti antrojo ankšto lygmenyje kietojo kuro šildymo krosnies dūmtraukį, esantį gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), ir bendrą butams Nr. 2, 2a, 4, 4a, 4b ir 7." Šią klaidą padarė ir jų prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjęs teismas, kuris neįsigilino į bylą bei naujai teikiamus įrodymus ir savo nutartyje atsisakyti atnaujinti procesą nurodė, jog pareiškėjų pateikti įrodymai nepaneigia teismo nustatytų faktinių aplinkybių, jog „pareiškėjai užmūrijo dūmtraukį“. Pareiškėjai atlikdami savo buto rekonstrukciją užmūrijo ne visą dūmtraukį, o tik vidurinįjį dūmų šalinimo kanalą, ir šią aplinkybę patvirtina net ir teismo skirta ekspertizė. Jie nesugriovė bendro dūmtraukio, šalinančio minėto gyvenamojo namo butų Nr. 2, 2a, 4, 4a, 4b ir 7 dūmus, nes šių butų dūmus šalina ne vienas, o net trys dūmų šalinimo kanalai. Ekspertizės aktu yra neginčytinai nustatyta, jog pirmajame aukšte (t. y. ieškovų nuosavybės ribose) yra sugriauti visi trys dūmų šalinimo kanalai, iš kurių tik vidurinįjį jie užmūrijo iš viršaus, o su kitų dviejų dūmų šalinimo kanalų sugriovimu jie nesusiję, to nenustatė ir bylą nagrinėjęs teismas, nes šie sugriauti kanalai yra pirmajame aukšte ir yra ieškovų nuosavybės ribose, o byloje nustatyta, kad jie buto rekonstrukcijos darbus atliko tik antrajame aukšte savo nuosavybės ribose. Jiems neatlikus jokių veiksmų dėl dviejų kraštinių dūmų šalinimo kanalų pirmojo aukšto lygmenyje demontavimo, negali kilti ir civilinės atsakomybės klausimas dėl šių dūmų šalinimo kanalų sugriovimo. Nesant jokio priežastinio ryšio taip pareiškėjų veiksmų antrajame aukšte ir kraštinių dviejų dūmų šalinimo kanalų sugriovimo pirmajame aukšte, pareigos atstatyti pirmajame aukšte nugriautus kraštinius dūmų šalinimo kanalus jie neturi ir negali turėti. Tiek byloje esantys įrodymai, tiek jų naujai pateikti įrodymai patvirtina priešingas nei teismas nustatė aplinkybes, t. y. kad yra trys dūmų šalinimo kanalai, o ne vienas. Teismo įpareigojimo antrajame aukšte atstatyti vieną bendrą visiems butams dūmtraukį visiems teismo išvardytiems butams paprasčiausia nėra. Jų teismui teikti įrodymai aiškiai įvardijo, kad vieno dūmtraukio, šalinančio dūmus iš visų aukščiau minėtų butų, šiame gyvenamajame name nėra, dūmus šalina trys dūmų šalinimo kanalai, kuriuos bendrovė UAB „Sostinės kaminkrėtys" įvardijo - l. K, 2. K, 3. K. UAB „Sostinės kaminkrėtys" aiškiai nurodė, kokie butai, kokį iš išvardytų dūmų šalinimo kanalų naudoja. UAB „Sostinės kaminkrėtys" nustatė, kad ieškovams priklausančio buto Nr. 2 šildymui naudojamos kietojo kuro krosnies dūmai gali būti šalinami per vieną iš kraštinių dūmų šalinimo kanalų - l. K, tačiau norint tai padaryti, ieškovai privalo pirmajame aukšte savo nuosavybės ribose atstatyti jų pačių nuo lubų iki grindų demontuotą kraštinį dūmų šalinimo kanalą l. K, kurį jau eksploatuoja antrojo aukšto buto Nr. 4 gyventojai su kietojo kuro krosnimi. Kadangi šį l. K kanalą naudoja kietojo kuro krosnies dūmų šalinimui, tai toks ieškovų krosnies prijungimas neprieštaraus jokioms teisės aktų normoms. Pateiktos specializuotos bendrovės UAB „Sostinės kaminkrėtys" išvados pagrindžia, kad ieškovų kietojo kuro krosnies dūmų šalinimą jungti į vidurinįjį dūmų šalinimo kanalą (Nr. 2. K), kurį pareiškėjai ir užmūrijo, griežtai draudžiama, nes jį jau 23 metus eksploatuoja trečiajame aukšte esančio buto Nr. 7 savininkai su dujiniais prietaisais, todėl ieškovų kietojo kuro krosnis gali būti jungiama tik prie kraštinio dūmų šalinimo kanalo - Nr. l. K. Kada ir kodėl buvo demontuotas šis ieškovų nuosavybės ribose esantis dūmų šalinimo kanalas Nr. l. K, jie nežino ir negali būti dėl to atsakingi. Kadangi pareiškėjai neatliko jokių veiksnių dėl šių kraštinių dūmų šalinimo kanalų pirmojo aukšto lygmenyje demontavimo, tokios aplinkybės ieškovai nenurodė ir nenustatė teismas, jokio priežastinio ryšio tarp jų veiksmų ir dūmtraukių demontavimo nėra, todėl pareigos atstatyti pirmajame aukšte nugriautą dūmtraukį jie neturi ir negali turėti bei jie nėra atsakingi dėl ieškovų krosnies traukos dingimo. Teismui nustačius, jog minėtų butų šildymo krosnis dūmus šalina per skirtingus, tarpusavyje nesusijusius, dūmų šalinimo kanalus, jis savo 2006-03-23 sprendimu net nebūtų jų įpareigojęs atstatyti bendrą visiems butams dūmtraukį, tuo labiau, kad vienas iš butų (7 butas) šildymui naudoja dujas, o ne kietąjį kurą, kaip kiti butai. Ieškovai pirmajame aukšte esančio buto Nr. 2 šildymui naudoja būtent kietąjį kurą. Ši aplinkybė, kad trečiajame aukšte esantis butas Nr. 7 šildomas dujiniu katilu, anksčiau nebuvo žinoma, o vertinant tai, kad teismas juos įpareigojo tik antrojo aukšto lygmenyje atstatyti dūmų šalinimo kanalą, kuris pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes gali būti tik vidurinysis (pareiškėjai antrojo aukšto lygmenyje užmūrijo tik vidurinįjį dūmų šalinimo kanalą), į kurį jau 23 metus yra pajungta buto Nr. 7 dujiniai prietaisai, darytina pagrįsta išvada, jog ši naujai paaiškėjusi aplinkybė yra tokia svarbi ir esminė, kad pasibaigęs civilinis procesas privalo būti atnaujintas. Teismo sprendimas juos įpareigoja pažeisti teisės normas, be to, dėl to gali kilti ir realus pavojus gyventojų saugumui. Ieškovai prie pareiškėjų antrajame aukšte užmūryto viduriniojo dūmų šalinimo kanalo galėjo būti prisijungę tik neteisėtai, nes tai jiems daryti tiesiogiai draudžia priešgaisrinės saugos teisės aktų nuostatos, tad pats ieškovų reikalavimas iš pagrindų yra neteisėtas ir laikytinas piktnaudžiavimu savo teisėmis, o piktnaudžiaujančių savo teisėmis subjektų teisių teismas negina (CK 1.137 str. 3 d.). Byloje priimtas teismo sprendimas yra ne tik kad neteisėtas, nes jo įvykdymas prieštarauja imperatyvioms priešgaisrinės saugos teisės aktų normoms, bet ir neteisingas teisingumo prasme, nes sprendimas įpareigoja juos atlikti veiksmus, kurie yra neįvykdomi (neįmanoma atstatyti bendro visiems butams dūmtraukio, nes tokio nėra, o yra trys skirtingi dūmų šalinimo kanalai), todėl turėtų būti peržiūrimas.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys L. Ž. ir A. Ž. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad UAB „Sostinės kaminkrėtys" aktuose pateiktos vienašališkos išvados negali prilygti bylos nagrinėjimo metu ištirtiems įrodymams, t. y. UAB „Masiulis ir draugai", teikiančios dūmtraukių įrengimo ir priežiūros paslaugas, bei jos darbuotojo A. M. parodymams, Vilniaus Gedimino technikos universiteto atliktos ekspertizės aktui. Akivaizdu, kad atsakovų pateikiami dokumentai (aktai) neturi jokios įrodomosios galios, šie dokumentai ir joje pateikiamos išvados nėra naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių reikėtų atnaujinti bylos nagrinėjimą. Atsakovų prašyme atnaujinti procesą nurodomi argumentai nedaro įtakos sprendimo neteisėtumui ar bent jau proceso atnaujinimo reikalingumui, nepaneigia atsakovų kaltės dėl ieškovų teisių pažeidimo. Teismo sprendime nustatyta, kad iki kol atsakovai neišgriovė kietojo kuro šildymo krosnies dūmų pašalinimo kanalą tarp pirmojo ir antrojo aukštų, jie sėkmingai naudojosi kietojo kuro šildymo krosnimi. Taip pat teismo nustatyta, kad būtent atsakovai išgriovė kietojo kuro šildymo krosnies dūmų pašalinimo kanalą. Taigi atsakovų nurodomi argumentai, iš jų ir argumentai dėl bendro dūmtraukio nebuvimo, ar negalėjimo eksploatuoti dūmtraukio, į kurį prijungta dujinė krosnelė, kadangi tai neatitinka priešgaisrinės saugos reikalavimų (tai jau ne šios civilinės bylos objektas), negali daryti įtakos jau priimtam sprendimui, kadangi tai nėra esminės bylos aplinkybės. Abejotinos įrodomosios galios bei reikšmės aktų pateikimas ir rėmimasis aplinkybėmis, kurios neturi esminės reikšmės bylai, negali būti pagrindas atnaujinti bylą, o tuo labiau keisti jau priimtą ir įsiteisėjusį sprendimą. Ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Atsakovų pateikti dokumentai galėjo būti pateikti dar nagrinėjant bylą, o dabartinis kreipimasis į teismą dėl proceso atnaujinimo - tai atsakovų nesąžiningas elgesys, priemonė dar kartą pasibylinėti bei priemonė vilkinti priimto teismo sprendimo vykdymą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai neatnaujino proceso šioje civilinėje byloje dėl pareiškėjų L. Š. ir V. Š. (Š.) prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytų aplinkybių, nes šios aplinkybės nei faktiškai, nei teisiškai negali būti pripažintos kaip naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2006-03-23 sprendimu iš dalies tenkino ieškovų L. Ž. ir A. Ž. (Ž.) ieškinį dėl įpareigojimo atstatyti kietojo kuro šildymo krosnies dūmų pašalinimo kanalą atsakovams V. Š. (Š.) ir L. Š. ir įpareigojo atsakovus V. Š. (Š.) ir L. Š. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti antrojo aukšto lygmenyje kietojo kuro šildymo krosnies dūmtraukį, esantį gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), ir bendrą butams Nr. 2, 2a, 4, 4a, 4b ir 7, kitą ieškinio dalį atmetė. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, nustatęs, kad bylos faktiniai duomenys, ekspertizės aktas, liudytojų parodymai ir kiti įrodymai patvirtina, jog dūmtraukio kanalą, prie kurio yra prijungta ieškovų bute esanti krosnis, užmūrijo atsakovai, atlikdami savo buto rekonstrukciją, ir vietoje jų bute esančios krosnies įrengė praėjimą, kad ieškovų bute esanti krosnis prijungta prie dūmtraukio viduriniojo kanalo, kuris neveikia dėl to, kad yra užmūrytas ties antrojo aukšto, t. y. atsakovams priklausančio buto, lygiu, kad minėtas dūmtraukio kanalas įmūrytas iš viršaus, jį atvėrus antrajame aukšte (atsakovams nuosavybės teise priklausančiame bute) ir baigiasi virš atsakovų bute esančio praėjimo, kas patvirtina, kad dūmtraukis užmūrytas atsakovams prakirtus praėjimą. Teismo sprendimu buvo nustatyta, kad tam, jog ieškovų bute esanti krosnis galėtų būti naudojama pagal paskirtį, būtina atstatyti dūmtraukį antrajame aukšte. Su tokiomis teismo išvadomis nesutiko atsakovai ir apeliaciniu skundu prašė panaikinti teismo sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti. Atsakovai apeliacinį skundą grindė tuo, kad teismas neteisingai įvertino įrodymus, nes praėjimo bute padarymas neturi įtakos dūmų šalinimui iš ieškovams priklausančio buto krosnies, kad trauka pablogėjo ne nuo ventiliacijos angos permūrijimo, kad buvo užmūrytas vidurinysis dūmtraukis, kuris iš tikrųjų yra ne dūmtraukis, o ventiliacijos anga, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovų krosnis prijungta prie viduriniojo dūmtraukio, ieškovų bute esanti krosnis prijungta ne prie dūmtraukio viduriniojo kanalo, o prie pirmojo dūmtraukio ir tai įrodo inventoriniai planai ir dūmtraukių ir ventiliacijos kanalų išdėstymo schema. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs šiuos argumentus, 2006-06-23 nutartimi netenkino apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Pagal bylos duomenis teismo sprendimas yra neįvykdytas. Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo nuosprendžiu atsakovai buvo nubausti už teismo sprendimo nevykdymą. Atsakovai L. Š. ir V. Š. 2010-05-25 kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, t. y. dėl to, kad paaiškėjo naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjams nagrinėjant bylą. Prašymą grindė tuo, kad 2010-03-19 UAB „Sostinės kaminkrėtys“ atlikus papildomą dūmtraukių ir ventiliacijos kanalų apžiūrą, paaiškėjo, jog butų Nr. 2, 2a, 4, 4a, 4b ir 7 dūmtraukiai nėra susiję, t. y. neturi bendro dūmų šalinimo kanalo, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog jie užmūrijo tik vidurinįjį dūmtraukį, kurį pagal naujai paaiškėjusias aplinkybes gali eksploatuoti tik buto Nr. 7 gyventojai, kad butas Nr. 7 eksploatuoja dūmtraukį Nr. 2. K, į kurį prijungta dujinė krosnelė, o pagal priešgaisrinės saugos reikalavimus į šį dūmtraukį daugiau negali būti jungiamos jokios kietojo kuro krosnys (o butai 2, 2a, 4, 4a, 4b naudoja būtent kietojo kuro krosnis), todėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas įpareigojimas (atstatyti antrojo aukšto lygmenyje kietojo kuro krosnies dūmtraukį, esantį (duomenys neskelbtini), ir bendrą visiems butams Nr. 2, 2a, 4, 4a, 4b ir 7) yra neįvykdomas. Nagrinėjęs bylą pirmosios instancijos teismas rėmėsi tuo, kad minėti butai turi bendrą dūmų šalinimo kanalą, todėl atsakovus įpareigojo jį atstatyti, tačiau jeigu būtų buvę žinoma tai, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), butams Nr. 2, 2a, 4, 4a, 4b ir 7 nėra bendro dūmtraukio, nebūtų priimtas sprendimas, įpareigojantis atsakovus tokį dūmtraukį atstatyti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų nurodytas aplinkybes ir įrodymus, kuriais grindžiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo pagal CPK 366 str. 1 d. 2 p., sprendžia, kad prašyme atnaujinti procesą nurodomos aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės, kurios nebuvo žinomos pareiškėjams tuo metu, kai buvo nagrinėjama byla, ir dėl kurių būtų priimtas iš esmės kitoks sprendimas. Pareiškėjų nurodomi ir pateikti įrodymai, kuriais yra grindžiamas prašymas, galėjo ir privalėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pagal ieškovų ieškinį, 2005-01-28 pareikštą atsakovams dėl įpareigojimo atstatyti išgriautą kietojo kuro šildymo krosnies dūmų šalinimo kanalą (dūmtraukį), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjų prašymo dėl proceso atnaujinimo.

Tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, tiek Lietuvos teisės doktrinoje pripažįstama, kad proceso atnaujinimas yra išimtinė, ekstraordinari savarankiška civilinio proceso stadija, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą civiliniame procese po to, kai šalių ginčas teisme jau išnagrinėtas ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas nebegali būti patikrintas kitais procesinių sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo kontrolės būdais – apeliacija ir kasacija – tiek tais atvejais, kai šiais kontrolės būdais buvo pasinaudota, tiek kai jais apskritai nebuvo naudotasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2006; 2007-03-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2007; 2007-06-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; kt.). Po bylos išnagrinėjimo ir sprendimo įsiteisėjimo gali atsirasti tokių aplinkybių, kurios kelia pagrįstų abejonių dėl priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo ir (ar) vykusio teismo proceso tinkamumo. Proceso atnaujinimu būtent ir siekiama išvengti galimo neteisėto įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinių padarinių bei užtikrinti, kad būtų įvykdytas teisingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-05-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2007). Vienas iš proceso atnaujinimo pagrindų yra atvejis, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nukreipia į tai, kad šis pagrindas atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje galimas tada, jei pareiškėjas įrodo, kad: 1) aplinkybės egzistavo tiek nagrinėjant bylą, tiek priimant sprendimą; 2) aplinkybės pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos po to, kai teismo sprendimas įsiteisėjo; 4) aplinkybės turi esminės reikšmės bylai, t. y. jei jos būtų žinomos nagrinėjant bylą ir atskleistos teismui bei pasitvirtintų, būtų priimtas iš esmės kitoks sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-09-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2005). Taigi pagal CPK 366 str. 1 d. 2 p. nuostatas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas arba jo dalis išnagrinėtoje civilinėje byloje. Be to, jos turi egzistuoti bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu, o ne atsirasti po to, kai byla jau išnagrinėta. Sprendžiant klausimą, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo būti žinoma pareiškėjui, teismas vertina ne tik subjektyvius, bet ir objektyvius sužinojimo kriterijus. Naujai paaiškėjusių aplinkybių esminės reikšmės bylai pobūdis pasireiškia ir yra suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių bylos duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų ir kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialiojo teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo motyvacija bei išvada – sprendimo rezultatas. Visa tai reiškia, kad dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindu gautų naujų duomenų atsiranda pagrindas ir teisinė galimybė panaikinti ar pakeisti jau priimtus ir įsiteisėjusius teismo sprendimus ne instancine sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės (patikrinimo) tvarka bei šiuos reikalavimus išspręsti kitaip, negu jie buvo pirmiau išspręsti. Analizuojamas CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius naujas esmines bylos aplinkybes. Vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, teismui būtina išsiaiškinti, ar nauji įrodymai, kurių pagrindu pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, negalėjo būti pateikti anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės. Be to, siekiant nustatyti, ar šios aplinkybės galėjo būti žinomos, būtina išsiaiškinti ir tai, ar esant tokioms sąlygoms, kokios buvo nagrinėjant bylą, asmuo ėmėsi reikiamų priemonių joms sužinoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-09-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2004).

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad ieškovai L. Ž. ir A. Ž. 2005-01-28 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovus V. Š. (Š.) ir L. Š. atstatyti neteisėtai išgriautą kietojo kuro šildymo krosnies dūmų šalinimo kanalą (dūmtraukį) tarp pirmojo ir antrojo aukšto name, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovai ieškinį grindė tuo, kad jų butas yra šildomas kietojo kuro krosnimi, jų butas yra pirmajame namo aukšte, 2003 m. vasarą atsakovai, gyvenantys namo antrajame aukšte, padarę savo buto rekonstrukciją, likvidavo šildymo krosnį ir neteisėtai užblokavo perdangoje tarp pirmojo ir antrojo aukšto esantį dūmtraukio kanalą ir po atsakovų atliktos rekonstrukcijos ieškovų šildymo krosnyje dingo trauka ir dūmai iš krosnies patenka ne į dūmtraukį, o tiesiogiai į jų butą. Taip pat ieškinyje buvo nurodyta, kad atsakovai pažadėjo pašalinti pažeidimus, tačiau nepašalino, o pabandė perjungti ieškovų buto dūmtraukį į kitą kaminą, prasidėjus šildymo sezonui jų krosnis vėl tinkamai neveikė, trauka yra labai bloga ir jie (ieškovai) negali normaliai apšildyti buto, 2004-12-13 Vilniaus miesto priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba patikrino jų krosnį ir dėl netinkamos traukos užplombavo krosnį ir uždraudė ja naudotis. Atsakovai byloje nurodė, kad jie savo bute neužblokavo dūmų pašalinimo kanalo, einančio iš pirmojo aukšto į antrąjį aukštą ir jungiančio dūmtraukį su ieškovų bute esančia krosnimi, kadangi tokio kanalo jų (ataskovų) bute nebuvo, kad jų viryklės dūmtraukio kanalas buvo atskiras, visai nesijungė su pirmuoju aukštu, kad ieškovų buto dūmtraukis buvo užblokuotas ne jų atliktų rekonstrukcijos darbų metu. Taigi nagrinėjamos bylos esminės aplinkybės buvo tos, ar dėl atsakovų atliktų rekonstrukcijos darbų, buvo užblokuotas dūmtraukis, kuriuo buvo pašalinami dūmai iš ieškovų krosnies, ir dėl to ieškovų krosnyje dingo trauka ir buvo užplombuota ieškovų krosnis, t. y. ieškovai negali apšildyti savo buto kietojo kuro krosnimi. Tarp šalių kilus ginčui dėl šių aplinkybių buvo apžiūrimi dūmtraukiai, aiškinamasi, dėl kokių aplinkybių ieškovai negali naudotis krosnimi. Iš byloje esančio UAB „Senamiesčio ūkis“ 2-ojo skyriaus 2003-12-19 įspėjimo atsakovui V. Š. (Š.) matyti, kad tikrinant buto, esančio (duomenys neskelbtini), prašymą dėl dūmtraukio kanalų pažeidimo nustatyta, kad V. Š., rekonstruodamas patalpų konstrukciją ir likviduodamas šildymo krosnį, pažeidė namo bendraturčių interesus, kad 2003-12-18 buto Nr. 2 savininkai neturėjo krosnies, dūmtraukyje nebuvo traukos (T. 1, b. l. 3). Vilniaus miesto priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba 2004-12-13 užplombavo kietojo kuro krosnį (T. 1, b. l. 4). UAB „Masiulis ir draugai“ 2004-12-14 pirminio dūmtraukių ir ventiliacijos kanalų tikrinimo akte nurodė, kad „dūmtraukis pirmajame aukšte permūrytas, iki pirmojo aukšto nebeateina. Ieškovų bute esanti krosnis perjungta į kitą kaminą metaliniais vamzdžiais, kad krosnis galėtų veikti, būtina antrajame aukšte atstatyti dūmtraukį“ (T. 1, b. l. 5). Iš šio akto matyti, kad A. M. tikrino dūmtakius ir ventiliacijos kanalus. Vilniaus miesto priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba 2004-12-14 nurodė, kad L. Š. surašytas nurodymas dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo, kuriame pasiūlyta iki 2005-09-13 atstatyti kietojo kuro šildymo krosnies išgriautą dūmų pašalinimo kanalą, jungiantį dūmtraukį su to paties namo 2 – ojo buto krosnimi (T. 1, b. l. 6). Tam, kad byloje būtų išsiaiškintos ir nustatytos teisiškai svarbios aplinkybės šalių ginčui išspręsti, byloje buvo paskirta ekspertizė. Iš byloje esančio ekspertizės akto matyti, kad ekspertas nustatė, jog ieškovų bute esanti krosnis prijungta prie dūmtraukio viduriniojo kanalo, kuris neveikia dėl to, kad yra užmūrytas ties antrojo aukšto, t. y. atsakovams priklausančio buto, lygiu, minėtas dūmtraukio kanalas užmūrytas iš viršaus, jį atvėrus antrajame aukšte (atsakovams nuosavybės teise priklausančiame bute) ir baigiasi virš atsakovų bute esančio praėjimo, kas patvirtina, kad dūmtraukis mūrytas atsakovams prakirtus praėjimą (T. 1, b. l. 153-155). Iš ekspertizės akto matyti, kad ekspertas, atlikdamas ekspertizę, apžiūrėjo ginčo vietą 2005-01-12, dalyvaujant ieškovei L. Ž. ir atsakovams Š., pastato planų analizę.

Pareiškėjai prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia naujais įrodymais, kurie surašyti 2010-03-19, t. y. UAB “Sostinės kaminkrėtys“ Dūmtraukio ir ventiliacijos kanalų tikrinimo aktu ir Darbų pridavimo aktu (T. 2, b. l. 31, 32), ir šiais įrodymais ginčija aukščiau nurodytus įrodymus. Remiantis šiais įrodymais ir šiuose įrodymuose nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo atnaujinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtos civilinės bylos, nes, kaip jau buvo minėta, tarp šalių ginčas kilo jau 2003 m., byla buvo nagrinėjama 2005-2006 m., tiek iki ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, tiek bylos nagrinėjimo metu buvo apžiūrėti dūmtraukių ir ventiliacijos kanalai, nustatyta faktinė situacija, susijusi aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas ieškinys ir atsakovų atsikirtimai į ieškinį. 2010-03-19 užfiksuota situacija nepaneigia bylos nagrinėjimo metu nustatytos situacijos, kuria remiantis buvo priimtas teismo sprendimas. Pareiškėjų pateiktuose 2010-03-19 surašytuose dokumentuose užfiksuotos aplinkybės negali prilygti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų, t. y. UAB „Masiulis ir draugai“, teikiančios dūmtraukių įrengimo ir priežiūros paslaugas, jos darbuotojo A. M. parodymams bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto atliktos ekspertizės išvadoms. Visos bylai reikšmingos aplinkybės buvo ištirtos bylos nagrinėjimo metu, t. y. bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad visi byloje esantys rašytiniai įrodymai neabejotinai patvirtina, kad dūmtraukio kanalą, prie kurio yra prijungta ieškovų bute esanti krosnis, užmūrijo atsakovai, atlikdami savo buto rekonstrukciją ir vietoje jų bute esančios krosnies įrengdami praėjimą, t. y. buvo nustatyta, kad dėl atsakovų atliktų neteisėtų veiksmų ieškovai negali naudotis krosnimi ir apšildyti buto. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjų nurodomi argumentai ir pateikiami nauji rašytiniai įrodymai negali būti vertinami kaip argumentai ir įrodymai, paneigiantys teismo sprendime konstatuotas aplinkybes, kad dūmtraukio kanalą, prie kurio yra prijungta ieškovų bute esanti krosnis, užmūrijo atsakovai, atlikdami savo buto rekonstrukciją ir vietoje jų bute esančios krosnies įrengdami praėjimą. Pareiškėjų nurodomos aplinkybės, kad butai Nr. 2, 2a, 4, 4a ir 7, esantys (duomenys neskelbtini), neturi bendro dūmtraukio, kad butas Nr. 7 eksploatuoja dūmtraukį, į kurį pajungta dujinė krosnelė, dėl ko pagal priešgaisrinės saugos reikalavimus į šį dūmtraukį negali būti daugiau jungiamos jokios kietojo kuro krosnys, nėra esminės. Esminis naujos aplinkybės pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Pareiškėjų prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šio reikalavimo, todėl jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje. Nagrinėjamu atveju esmine aplinkybe laikytina tai, kad ieškovai dėl atsakovų veiksmų negali naudotis bute esančia kietojo kuro krosnimi ir apšildyti buto, o pareiškėjų pateikti įrodymai nepaneigia to, kad už šią situaciją yra atsakingi atsakovai, atlikę savo buto rekonstrukciją. Proceso atnaujinimui nepakanka tik pateikti naujų dokumentų, kurių nebuvo nagrinėjant bylą, o pareiškėjų pateikiamuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Akivaizdu, kad pareiškėjai tokius įrodymus, kokius pateikė kartu su prašymu atnaujinti procesą, turėjo teikti teismui tuo metu, kai buvo nagrinėjama byla pirmosios instancijos teisme, skiriama ekspertizė. Pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad šie įrodymai negalėjo būti pateikti bylos nagrinėjimo metu ne dėl pareiškėjų kaltės, kad pareiškėjai tuo metu, kai buvo nagrinėjama byla, ėmėsi reikiamų priemonių sužinoti šioms aplinkybėms, tačiau ne nuo jų priklausančių aplinkybių jie negalėjo to padaryti. Nagrinėjamu atveju proceso atnaujinimo klausimą sprendęs pirmosios instancijos teismas, tikrindamas, ar pareiškėjų pateiktuose dokumentuose nurodytos aplinkybės patvirtina CPK 366 str. 1 d. 2 p. įtvirtintą proceso atnaujinimo pagrindą, analizavo ieškovų pateiktų dokumentų turinį ir nustatė, kad jame nėra naujų duomenų, kurie patvirtintų kitokią, negu nustatytoji, teismo išvadą, t. y. kad ieškovų bute esanti krosnis negali būti naudojama pagal paskirtį ne dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, kad atsakovai nėra atsakingi dėl ieškovų krosnies traukos dingimo.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad atskirojo skundo motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina galioti nepakeista.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 7,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš apeliantų į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 331, 336, 337-339 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš L. Š. ir V. Š. (V. Š.) po 3,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Dalia VišinskienėTeisėjos Liuda UckienėAlvydas Barkauskas