- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-27
- Bylos Nr.
- e2-16337-962/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09679-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Indrė Petrokienė
- Ieškovas
- K. A.
- Atsakovas
- G. G.
- Trečiasis asmuo
- S. Ž.
- Advokatai
- Gintarė Dmukauskienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. A. ieškinį atsakovui G. G. dėl tėvystės nuginčijimo, trečiasis asmuo S. Ž., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė K. A. (toliau – ir ieškovė) prašo nustatyti, kad atsakovas G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini); panaikinti Kauno civilinės metrikacijos biuro gimimo metrikų knygoje (duomenys neskelbtini) registruotą įrašo dalį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje S. G. tėvu įrašytas G. G.; atnaujinti praleistą vienerių metų ieškinio senaties terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
Ieškinyje ieškovė nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė (duomenys neskelbtini) pagimdė dukrą S., kadangi po santuokos nutraukimo nebuvo praėję 300 dienų, mergaitės tėvu buvo įrašytas buvęs ieškovės sutuoktinis G. G., nors jis nėra biologinis mergaitės tėvas. Iki santuokos nutraukimo buvę sutuoktiniai nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. kartu nebegyveno, nepalaikė jokių ryšių, todėl atsakovas negali būti S. G. tėvas. Nuo 2006 m. kovo mėnesio ieškovė pradėjo susitikinėti su trečiuoju asmeniu S. Ž., vykstant skyrybų procesui su G. G., ieškovė jau laukėsi kūdikio, kurio tėvas – trečiasis asmuo S. Ž. S. Ž. dukrą pripažino nuo pat gimimo ir ja rūpinosi, buvo pasirengęs pripažinti pareiškimu, bet to padaryti dėl įstatymo nuostatų negalėjo, nuginčijus G. G. tėvystę, jis ketina pripažinti tėvystę pareiškimu. S. G. su savo biologiniu tėvu bendrauja nuo pat gimimo, palaiko artimus dukters ir tėvo santykius, tėvas dalyvauja dukters gyvenime, išlaiko dukrą, tėvo ir dukters ryšys nuo pat dukters gimimo yra pastovus ir nepertraukiamas. Norima atstatyti teisingumą vaiko atžvilgiu, kad vaiko tėčiu gimimo dokumentuose būtų įrašytas tikrasis tėvas. Nuėjus registruoti dukters sužinojo, kad dukters tėvu įrašomas buvęs sutuoktinis, apie senaties terminą tuo metu nieko nežinojo. Su S. Ž. gyvena kartu kaip šeima, tik skirtinguose miestuose. Dėl tėvystės ginčo nėra, tėvystė bus įregistruota notarine tvarka, sieks, kad gimimo liudijime būtų įrašytas tikrasis tėtis. Iki skyrybų proceso maždaug metus negyveno kartu su G. G. Anksčiau kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo neprisiruošė.
Ieškovės atstovė posėdžio metu palaikė atstovaujamosios poziciją.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu sutiko. Teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis. Iki oficialaus jo ir ieškovės santuokos nutraukimo 2006 m. lapkričio mėnesį, maždaug metus laiko negyveno kartu, S. net nėra matęs, jos neaugina, neišlaiko. Žinojo, kad yra įrašytas mergaitės tėvu. Oficialumas nebuvo svarbus, augino savo tikrus vaikus. Išlaikymo ieškovė dukrai nereikalavo.
Trečiasis asmuo atsiliepimu sutiko su ieškiniu, nurodė, jog nuginčijus tėvystę, bus kreipiamasi į notarą dėl tėvystės pripažinimo. Posėdžio metu paaiškino, kad su ieškove susipažino 2006 m. pradžioje. Pripažįsta, kad vaikas yra jo, dukrą išlaiko, ja rūpinasi, juos sieja artimas ryšys. Dukra palaiko ryšį su visa gimine. Pripažinus tėvystę, būtų keičiama pavardė.
Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovės ir atsakovo šeima skyriui nėra žinoma. Spendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę. Tenkinus ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo nebūtų pažeisti vaikų interesai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas visiškai.
Nustatyta, kad S. G. gimė (duomenys neskelbtini), tėvai – K. G. ir G. G. Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta G. G. ir K. G. santuoka, ištuokos liudijimas išduotas (duomenys neskelbtini).
Dėl ieškinio senaties termino
Ieškovė prašo atnaujinti praleistą vienerių metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Posėdžio metu ieškovė nurodė, jog terminą kreiptis į teismą praleido, nes neturėjo teisinių žinių, vėliau neprisiruošė kreiptis į teismą.
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).
Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2016). Taigi, reikalavimas taikyti ieškinio senatį teisines pasekmes sukelia tik tada, jei to reikalauja ginčo materialiojo teisinio santykio šalis.
Remiantis CK 3.152 straipsnio 1 dalimi kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Šiuo atveju ieškinio senaties terminas yra praleistas, tačiau ginčo šalis (atsakovas) neprašo taikyti ieškinio senaties termino, todėl teismas ieškinio senaties netaiko, atnaujina ieškovei praleistą vienerių metų terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
Dėl tėvystės nuginčijimo
Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvų kraujo ryšiu, tačiau svarbiausia yra ne biologinės tiesos, o vaiko tėvų, galinčių pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymą, nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016).
Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.150 straipsnio 1 dalis). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų; būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Tėvystei nuginčyti taip pat turi būti tiriami ir vertinami įrodymai, paneigiantys socialinio ryšio su vaiku faktą. Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės dėl giminystės ryšio nustatymo), kurie yra vertintini kaip patikimiausi. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos civilinio proceso įstatyme numatytos priemonės (CK 3.148 straipsnis).
Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas nėra biologinis ieškovės nepilnametės dukters S. G. tėvas, trečiasis asmuo patvirtino, kad jis neabejoja tuo, jog yra mergaitės tėvas. Minėta, tėvystė yra ne tik biologinis, tačiau taip pat ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą. Nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai. Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių faktorių, taip pat į tėvo ketinimus. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad S. G. gimė neparėjus trims šimtams dienų po ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo, tačiau sutuoktiniai iki kreipimosi į teismą 2006 m. rudenį, kartu kaip šeima nebegyveno, nepalaikė tarpusavio santykių ir bendro ūkio nevedė apie metus laiko. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nėra matęs jos dukters S., su ja nebendrauja, kadangi nėra mergaitės tėvas, neišlaiko, S. savo tėvu laiko trečiąjį asmenį, kuris ja rūpinasi, teikia išlaikymą, ieškovė ir trečiasis asmuo faktiškai gyvena kaip šeima. Atsakovas ir trečiasis asmuo ieškovės nurodytų aplinkybių neneigė, trečiasis asmuo nurodė, kad neabejoja, jog yra nepilnametės S. G. tėvas, mergaitė bendrauja su visa jo gimine. Patvirtino, kad, nuginčijus tėvystę, bus kreipiamasi dėl tėvystės S. G. pripažinimo notarine tvarka.
Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir įrodymams, ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo tenkinamas, nustatoma, kad atsakovas nėra nepilnametės S. G. tėvas. Tuo pagrindu panaikinama Kauno miesto civilinės metrikacijos biuro (duomenys neskelbtini) išduoto gimimo liudijimo (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis, kurioje G. G. įrašytas S. G. tėvu.
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Byloje nėra pateikta duomenų apie šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje nėra pareikštas, todėl šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas byloje nesprendžiamas.
Byloje susidarė 10,76 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, šios išlaidos susidarė ne dėl atsakovo veiksmų, todėl, nors ieškinys tenkinamas visiškai, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 8 dalis), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteisiamos valstybei iš ieškovės.
Teismo sprendimas per 3 darbo dienas po įsiteisėjimo išsiųstinas Kauno miesto civilinės metrikacijos biurui tėvystės išregistravimui (CPK 399 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268–270 straipsniais teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Atnaujinti ieškovei K. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą vienerių metų senaties terminą kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
Pripažinti, kad atsakovas G. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra nepilnamečio vaiko S. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas.
Pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Kauno miesto civilinės metrikacijos biuro (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kurioje G. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) įrašytas S. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) tėvu.
Priteisti iš ieškovės K. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 10,76 Eur (dešimties eurų 76 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, sprendimo patvirtintą kopiją per 3 darbo dienas išsiųsti Kauno miesto civilinės metrikacijos biurui, įregistravusiam S. G. gimimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.