Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo (apelianto) A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. B. 2016-07-29 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 72 480,30 Eur žalos už dokumentų ir faktų klastojimo ir panaudojimu prieš jį jam padarant žalą.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-09-20 neskundžiama nutartimi nustatė, kad ieškovui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-05 nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, kopija buvo siunčiama ieškinyje ir Gyventojų registre nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu Parko g. 3-47, Jonava, du kartus, tačiau nutarties kopija grįžo neįteikta. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nutarties kopija buvo siųsta ieškovo nurodytu adresu bei ieškovas neinformavo teismo apie adreso pasikeitimą, nusprendė laikyti, kad minėta nutartis ieškovui įteikta, įteikimo diena laikant 2016-08-31, kai nutarties kopija buvo pakartotinai išsiųsta iš teismo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 121 straipsnio 1-2 dalys). Teismas pažymėjo, kad ieškovui A. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-05 nutarties kopija taip pat buvo išsiųsta ir įteikta 2016-08-31 faksu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nurodytas ieškinyje.Ieškovas dėl 2016-09-20 nutarties pateikė atskirąjį skundą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-10-13 nutartimi atskirąjį skundą atsisakė priimti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-10-13 nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl 2016-09-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties ir nutarė grąžinti jį padavusiam asmeniui. Teismas konstatavo, jog 2016-09-20 nutartis nėra apeliacijos objektu, kadangi nutartimi konstatuotas dokumento išsiuntimo ir įteikimo atlikimas, neužkertant galimybės tolimesnei bylos eigai, todėl 2016-09-20 nutartis yra neskundžiama.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas A. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2016-10-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir duoti eigą atskirajam skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-20 nutarties panaikinimo.Nurodo, kad nutartyje netinkamai taikomas 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas, nes 2016-09-20 nutartis užkerta kelią tolimesnei civilinės bylos eigai. Nutartyje nurodomas faktas, kad nutartis buvo išsiųsta faksu yra suklastotas ir negali būti įrodinėjimo priemone. Nutartimi siekiama, kad ieškovas praleistų procesinius terminus. Taip pat atskirajame skunde nurodo, jog nutartyje netinkamai nurodomi byloje dalyvaujantys asmenys, teismas nurodė atsisakantis priimti J. K. atskirąjį skundą, nors toks asmuo civilinėje byloje nedalyvauja.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apelianto argumentas, kad 2016-09-20 nutartis užkerta tolimesnę bylos eigą, kas lemia nepagrįstą pirmosios instancijos teismo atsisakymą priimti atskirąjį skundą dėl 2016-09-20 nutarties, atmestinas. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį atskiraisiais skundais skundžiamos tik tos nutartys, kurių apskundimą nustato CPK arba, kai nutartis užkertą tolesnę bylos eigą. Nagrinėjamu atveju ieškovas padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-20 nutarties, kuria buvo išspręsti procesiniai klausimai, susiję su procesinių dokumentų įteikimu. Nutarties rezoliucinėje dalyje pažymėta, kad nutartis neskundžiama. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2016-09-20 nepanaikino ieškovo teisės teikti skundą dėl 2016-08-05 nutarties teisėtumo ar kitaip neužkirto galimybės tolesnei bylos eigai. CPK taip pat nenustato, kad nutartis, kuria konstatuojama dėl tinkamo procesinių dokumentų įteikimo ieškovui, būtų skundžiama. Atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo nutartis laikyti 2016-08-05 nutartį tinkamai įteikta negalėjo būti skundžiama atskiruoju skundu, kadangi tai nėra apeliacijos objektas. CPK 315 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2016-09-20 nutartis nėra apeliacijos objektu. Taigi, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovo atskirąjį skundą dėl 2016-09-20 nutarties priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį. Pirmosios instancijos teismas 2016-10-13 nutartyje netinkamai nurodė byloje dalyvaujančius asmenis, t. y. nutarties aprašomojoje dalyje buvo padarytas rašymo apsirikimas, per klaidą nurodant, kad teisme faksu buvo gautas „atsakovo J. K.“ atskirasis skundas, o ne „ieškovo A. B.“. Tačiau minėti apsirikimai nekeičia nutarties esmės, be to 2016-10-27 Vilniaus miesto apylinkės teismas, remiantis CPK 276 straipsnio reikalavimais, ištaisė rašymo apsirikimus. Minėta teismo nutartis yra įsiteisėjusi. Todėl apeliacines instancijos teismas konstatuoja, jog apelianto argumentai, susiję su nutarties nepagrįstumu ar neteisėtumu dėl nurodytų apsirikimų yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė atskirojo skundo priėmimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, pagrįstai sprendė dėl pagrindo priimti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta 2016-08-05 nutartį laikyti tinkamai įteikta ieškovui, nebuvimo. Ieškovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ieškovo atskirasis skundas atmestinas, o 2016-10-13 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.