Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), atstovės advokatės Irmos Grikšelienės prašymą dėl veikos perkvalifikavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. nuteistas Vilniaus miesto ketvirto apylinkės teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu (bylos Nr. 1¹-173-2000), pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 271 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis 1961 m. BK 35 straipsniu, 45 straipsnio 1 dalimi, paskirta galutinė 200 MGL (25 000 Lt) dydžio bauda ir konfiskuojant jo asmeninį 200 Lt turtą.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjo E. B. atstovės advokatės I. Grikšelienės prašymas dėl veikos perkvalifikavimo, kuriame prašo perkvalifikuoti E. B. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą 1961 m. BK 271 straipsnio 3 dalyje (veikos padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija), už kurios padarymą jis nuteistas Vilniaus miesto ketvirto apylinkės teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu, pagal šiuo metu galiojančio 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį.

Prašyme nurodoma, kad 2023 m. balandžio 27 d. priimtas įstatymas Nr. XIV-1925, kuris sušvelnino bausmes už nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarymą, lyginant su 1961 m. BK 271 straipsnio 3 dalimi (1961 m. BK redakcija, galiojusi nuo 2000 m. balandžio 12 d.), pagal kurią nuosprendžiu buvo nuteistas E. B., t. y. palengvino šias nusikalstamas veikas padariusių asmenų teisinę padėtį. Įstatymas įsigaliojo nuo 2023 m. birželio 1 d.

Nurodoma, kad E. B. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pasikeitimas turi įtakos jo teisinei padėčiai, t. y. ne tik teistumui, bet ir galimybei užsiimti veikla, kuria užsiimti draudžiama ir asmenims, pripažintiems kaltais padarius tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, nepriklausomai nuo to ar teistumas išnykęs. Nurodoma, kad ši nuostata įtvirtinta Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2003 m. liepos 9 d.) (toliau – ir Įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 4 straipsnio 1 dalyje pasisakyta dėl nusikalstamų veikų perkvalifikavimo. Numatyta, kad jeigu asmuo iki 2003 m. gegužės 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka naujajame Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą naujojo Baudžiamojo kodekso straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

Šio įstatymo 5 straipsnyje nurodoma nusikalstamų veikų perkvalifikavimo tvarka. Nustatyta, kad baudžiamosiose bylose dėl nusikalstamų veikų, padarytų iki 2003 m. gegužės 1 d., veikos perkvalifikuojamos remiantis šio Įstatymo 4 straipsnio ir naujojo Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio nuostatomis bei vadovaujantis naujuoju Baudžiamojo proceso kodeksu. <...> (5 straipsnio 1 dalis). 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmenų, kurių kasaciniai skundai iki naujojo Baudžiamojo kodekso įsigaliojimo jau buvo išnagrinėti arba kuriems yra pasibaigę kasacinio skundo padavimo terminai, nusikalstamas veikas, padarytas iki 2003 m. gegužės 1 d., nekeisdami ir nenaikindami ankstesnių teismų sprendimų, perkvalifikuoja ir šio Įstatymo 10 bei 10¹ straipsniuose numatytus klausimus išsprendžia teismai naujojo Baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio nustatyta tvarka. Jeigu bylą pirmąja instancija nagrinėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šiuos klausimus sprendžia apygardos teismai pagal nusikalstamos veikos padarymo vietą.

Šio Įstatymo 15 straipsnyje nustatyta Baudžiamųjų įstatymų taikymas šiame Įstatyme nenumatytais atvejais. O būtent, kad šiame Įstatyme nenumatytais atvejais galutinį sprendimą dėl baudžiamojo įstatymo taikymo priima teismas, vadovaudamasis naujojo Baudžiamojo kodekso 3 ir kitų straipsnių nuostatomis (15 straipsnio 1 dalis).

Šiuo metu galiojančio BK 3 straipsnio 2 dalis nurodo, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Nagrinėjamu atveju E. B. yra atlikęs bausmę ir teistumas jam yra išnykęs, todėl formaliai svarstyti prašymo dėl veikų perkvalifikavimo teismas neturi pagrindo. Tačiau šis perkvalifikavimas susijęs su kita juridinę reikšmę turinčia aplinkybe – veikos perkvalifikavimas suteiktų teisę pareiškėjui dirbti su vaikais, nes, kaip nurodyta prašyme, asmenims teistiems už sunkius nusikaltimus, nors teistumas ir yra išnykęs (ši nuostata įtvirtinta Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje), draudžiama užsiimti tokia veikla, todėl šis prašymas svarstytinas. Praktikos, kad tam tikrais atvejais galima svarstyti prašymus dėl veikos perkvalifikavimo, net ir esant išnykusiam teistumui, laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pavyzdžiui Kauno apygardos teismo nutartys Nr. 1S-2242-478/2014, 1S-332-397/2017).

Kaip minėta BK 3 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuo atveju, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Tai bendros taisyklės, kad asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią ir tuo atveju, kai švelninama jame nustatyta bausmė, taip pat tuo atveju jeigu jis kitaip palengvina teisinę nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį. Prie tokių įstatymų priskiriami įstatymai, kurie pašalina veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, išplečia galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, sutrumpina senaties, teistumo terminus ir panašiai.

E. B. nuteistas Vilniaus miesto ketvirto apylinkės teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu (bylos Nr. 1¹-173-2000), pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 3 dalies redakciją už vagystę, padarytą įsibraunant į gyvenamąją. Nusikalstama veika padaryta 2000 m. gegužės 9 d. Pagal 1961 m. BK 8¹ straipsnio redakciją, įsigaliojusią nuo 1999 m. gruodžio 15 d., vagystė, padaryta įsibraunant į gyvenamąją patalpą (271 straipsnio 3 dalis), buvo laikoma sunkiu nusikaltimu.

Pagal šiuo metu galiojančią BK 178 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Toks asmuo baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Šis nusikaltimas, pagal BK 11 straipsnio 4 dalį, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, nes tai tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija šešerių metų laisvės atėmimo.

Taigi pagal byloje nustatytas aplinkybes E. B. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 3 dalį, atitinka šiuo metu galiojančio BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, Įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsniu, ji perkvalifikuojama į BK 178 straipsnio 3 dalį.

Pažymėtina, kad pagal Įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, šiame straipsnyje numatytos bausmių pakeitimo ir suderinimo taisyklės taikomos tik tuo atveju, jeigu paskirtos bausmės nėra įvykdytos. Nagrinėjamu atveju E. B. jau yra atlikęs bausmę ir teistumas yra išnykęs, todėl bausmė nekeičiama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

tenkinti pareiškėjo E. B. atstovės advokatės I. G. prašymą.

E. B. nusikalstamą veiką, dėl kurios jis buvo nuteistas Vilniaus miesto ketvirto apylinkės teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu (bylos Nr. 1¹-173-2000) iš 1961 m. BK 271 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 3 dalį, nekeičiant paskirtos bausmės.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.