Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019 m. sausio 22 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo grąžinti į vidaus tarnybą ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2018 m. liepos 23 d. įsakymo Nr. 30-TE-537 „Dėl A. G. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (I t., b. l. 37), kuriuo pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos Klaipėdos AVPK Plungės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčydamas atleidimo iš vidaus tarnybos teisėtumą, pareiškėjas reiškia ir išvestinius skundo reikalavimus, kuriais prašoma: grąžinti pareiškėją į pareigas eitas iki jo atleidimo iš vidaus tarnybos; priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstines pravaikštos laiką iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Iš administracinėje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad iki atleidimo iš vidaus tarnybos pareiškėjas ėjo Klaipėdos AVPK Plungės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio pareigas, t. y. buvo statutinis valstybės tarnautojas, kuris privalėjo vadovautis pareigybės aprašymu, kitais įstatymais bei teisės aktais, reglamentuojančiais jo, kaip statutinio pareigūno, veiklą.

Tarnybines nuobaudas ir jų skyrimą statutiniams valstybės tarnautojams reglamentuoja Statuto 33 straipsnis. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Statuto 33 straipsnio 3 dalis numato, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos gali būti skiriama už: 1) šio statuto 31 straipsnyje nustatytų pareigūnams taikomų apribojimų pažeidimą; 2) valstybės tarnybą diskredituojantį, žmogaus orumą žeminantį elgesį ar kitus tiesiogiai žmonių konstitucines teises pažeidžiančius veiksmus; 3) valstybės, tarnybos ar komercinės paslapties atskleidimą; 4) piktnaudžiavimą tarnyba ir Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą; 5) korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, susijusią su tarnybinių pareigų atlikimu, nors už šią veiką pareigūnas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn; 6) nebuvimą tarnyboje (darbe) be pateisinamos priežasties vieną ar daugiau darbo dienų; 7) buvimą apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų tarnybos (darbo) metu arba ne tarnybos (ne darbo) metu viešoje vietoje, kai pareigūno elgesys žeidžia žmogaus orumą ir diskredituoja institucijos ar įstaigos autoritetą; 8) tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai pareigūnui nors vieną kartą per pastaruosius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas ar griežtesnė nuobauda; 9) įsiteisėjusių teismo sprendimų, susijusių su pareigūno pareigomis ir jų atlikimu, nevykdymą. Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarką, taip pat sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras (Statuto 33 straipsnio 12 dalis).

Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-520-2901/2012; 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-577/2013 ir kt.).

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 „Dėl tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kuriuos turėtu būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos priėmimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 7 punktas numato, kad tarnybinis patikrinimas pradedamas pareigūną į pareigas skiriančiam vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, visuomenės informacijos priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam darbuotojui atlikti tarnybinį patikrinimą.

Klaipėdos AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus vyriausioji tyrėja Vilija Puidokienė 2018 m. birželio 5 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 30-PR2-11698 „Dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo“ (I t., b. l. 52 – 54) kreipėsi į Klaipėdos AVPK viršininką, prašydama vadovaujantis Tvarkos aprašo nuostatomis pradėti pareiškėjo ir I. S. veiklos tarnybinį patikrinimą. Minėtame tarnybiniame pranešime teigiama, jog atlikus Policijos informacinės sistemos Eismo įvykių registre (toliau – ir EĮR) esančios informacijos patikrinimą, nustatyti prieštaravimai tarp Policijos registruojamų įvykių registre, Administracinių nusižengimo registre ir EĮR esančių duomenų, kas leidžia manyti, kad Klaipėdos AVPK Plungės rajono policijos komisariato pareigūnų A. G. ir I. S. veiksmuose galimai yra tarnybinio nusižengimo sudėties požymių. Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, jog Klaipėdos AVPK viršininkas Alfonsas Motuzas susipažinęs su minėtu tarnybiniu pranešimu, 2018 m. birželio 5 d. dokumentų valdymo vidaus sistemoje, vidaus dokumente 30-PR2-11698 įrašė rezoliuciją „atlikti tarnybinį patikrinimą“, kurios pagrindu buvo pradėtas pareiškėjo veiksmų teisėtumo tarnybinis patikrinimas (I t., b. l. 178 – 183). Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad tarnybinio patikrinimo pradžia yra 2018 m. birželio 5 d.

Tvarkos aprašo 23 punkte numatyta, kad tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Tvarkos aprašo 9 ir 18 punktuose numatytus atvejus, surašo Tvarkos aprašo priede nurodytą pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises bei pateikia jam turimus duomenis apie tarnybinį nusižengimą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui 2018 m. birželio 7 d. pasirašytinai įteiktas Klaipėdos AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus 2018 m. birželio 6 d. pranešimas Nr. 30-PR1-28 „Dėl tarnybinio nusižengimo“ (b. l. 116), kuriuo jis buvo supažindintas su pradėtu tarnybiniu patikrinimu. Analizuojant minėto 2018 m. birželio 6 d. pranešimo turinį matyti, jog jis yra aiškus ir nedviprasmiškas – jame nurodytas galimai padaryto nusižengimo laikas, pažeidimo esmė, teisės aktų nuostatos, kurios galimai buvo pažeistos. Taip pat pareiškėjui buvo pasiūlyta iki 2018 m. birželio 12 d. pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, buvo išaiškintos jo teisės tarnybinio patikinimo metu, todėl darytina išvada, jog iš 2018 m. birželio 6 d. pranešimo Nr. 30-PR1-28 turinio A. G. turėjo aiškiai suprasti, kuo jis yra kaltinamas, ir galėjo tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą.

Pareiškėjas pasinaudojo minėta teise ir 2018 m. birželio 12 d. Klaipėdos AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiajai tyrėjai Vilijai Puidokienei pateikė paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo (I t., b. l. 119 – 122). Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėjas buvo informuota apie jo atžvilgiu pradėtą tarnybinį patikrinimą nepraleidus Tvarkos aprašo 23 punkte numatyto termino.

Vadovaujantis Tvarkos aprašo 25 punktu, tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų nuo pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą gavimo dienos, neįskaitant laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Esant svarbioms aplinkybėms, vadovas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Klaipėdos AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimo skyriaus vyriausioji tyrėja Vilija Puidokienė 2018 m. liepos 2 d. Klaipėdos AVPK viršininkui pateikė tarnybinį pranešimą Nr. 30-PR2-13978 „Dėl tarnybinio patikrinimo termino pratęsimo“ (I t., b. l. 57 – 58), kuriame teigiama, jog siekiant išsamiai ir objektyviai išsiaiškinti pareigūnų A. G. ir I. S. veiksmų teisėtumą dėl eismo įvykio, įvykusio 2018 m. birželio 2 d. Plungėje, (duomenys neskelbtini), įforminimo, reikalingas administracinio nusižengimo bylos ROIK 18084526898 procesinis sprendimas. Tyrėjos nuomone, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes yra pagrindas pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą 30 dienų. Klaipėdos AVPK viršininkas Alfonsas Motuzas susipažinęs su minėtu tarnybiniu pranešimu, 2018 m. liepos 3 d. dokumentų valdymo vidaus sistemoje, vidaus dokumente 30-PR2-13978, įrašė rezoliuciją (I t., b. l. 59), kuria 30 dienų buvo pratęstas tarnybinio patikrinimo terminas.

Tvarkos aprašo 26 punktas numato, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos aprašo 10.1 papunktyje numatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei ją atlikusių pareigūnų veiksmai). Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos)) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog Klaipėdos AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyrius 2018 m. liepos 20 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-IS-39 „Dėl A. G. ir I. S. veiksmų“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada) (I t., b. l. 134 – 150). Tarnybinio patikrinimo išvadoje teigiama, kad pareiškėjas 2018 m. birželio 2 d., tarnybos metu, dirbdamas PV „L7003“ kartu su I. S., ir būdamas minėto ekipažo vyresniuoju, 5.50 val. gavo pranešimą ROIK 0118000281998 ir išsiaiškino, kad Plungėje, (duomenys neskelbtini), nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio į elektros apšvietimo stulpą ir stovintį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė jam „žinomo“ asmens – E. V. vairuojamas automobilis „Mercedes Benz“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo rastas nuo įvykio vietos nuvažiavęs apie 300 – 400 m, jo iš įvykio vietos nesimatė, vairuotojas E. V. apie įvykį pranešė ne policijai, o tik savo tėvams. Tokie minėto asmens veiksmai atitinka ANK 426 straipsnio atitinkamos dalies sudėtį. Pareiškėjas, pasinaudodamas policijos pareigūno, vykdančio eismo automobilių keliais priežiūrą, atstovaujančiu valstybės valdžiai statusu, neturėdamas įgaliojimo vykdyti teisingumą, žinodamas, kad teismai kiekvieną bylą sprendžia pagal konkrečias, objektyviai nustatytas aplinkybes, tyčia klaidingai aiškino R. T. apie teismų priimamus sprendimus dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, taip stengdamasis minėtą asmenį įtikinti, kad jis sutiktų pildyti eismo įvykio deklaraciją ir nebekeltų klausimų dėl kaltininko pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuojama, jog pareiškėjas piktnaudžiavo savo einamomis pareigomis bei savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, Policijos įstatyme, Policijos pareigūnų etikos kodekse, jo pareigybės aprašyme numatytus reikalavimus, taip akivaizdžiai žemindamas vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaudamas pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga ir ją kompromitavo, taip pažemino policijos pareigūno vardą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje siūloma pareiškėją atleisti iš vidaus tarnybos už policijos pareigūno vardo pažeminimą.

Dėl 2018 m. liepos 23 d. įsakymo Nr. 30-TE-537 pagrįstumo

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo; antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Taigi, pareigūno atsakomybė pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra galima, kai nustatoma minėtų aplinkybių visuma, todėl, nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Tai reiškia, kad ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal minėtą Statuto nuostatą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu, todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis ir visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016; 2017 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4715-552/2017; 2018 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3384-492/2018 ir kt.)

Elgesio reikalavimus policijos pareigūnams, jų bendrąsias ir specialiąsias pareigas nustato Valstybės tarnybos įstatymas, Statutas, Lietuvos Respublikos policijos įstatymas ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 „Dėl Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso patvirtinimo“ patvirtintas Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodeksas (toliau – ir Etikos kodeksas). Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuojama, kad pareiškėjas netinkamai vykdė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų, Policijos įstatymo 3 straipsnio, 4 straipsnio 2 dalies, 5 straipsnio 1 dalies 2 punktų ir Etikos kodekso 3 straipsnio, reikalavimus, taip tyčia, pažeidė Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkto bei 6 punkto, 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir Etikos kodekso 4.1, 4.6, 4.6 bei 4.12 punktų numatytas elgesio taisykles.

I. S. 2018 m. birželio 2 d. E. V. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 78-ANR_P-2585-2018 (I t., b. l . 90 – 91). Minėtame protokole nurodoma, kad E. V. 2018 m. birželio 2 d., adresu (duomenys neskelbtini), Plungė, vairuodamas transporto priemonę „Mercedes Benz C180“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, ko pasekoje nuvažiavo nuo kelio į kairės pusės kelkraštį. Eisimo įvykio metu apgadintas apšvietimo stulpas bei jam priklausantis automobilis. Įvertinus minėtas aplinkybes nustatyta, kad E. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, todėl jis traukiamas administracinėn atsakomybėn už ANK 417 straipsnio 8 dalyje (kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas) numatytą administracinį nusižengimą. Pareiškėjas 2018 m. birželio 2 d., atsižvelgdamas į administracinio nusižengimo protokole Nr. 78-ANR_P-2585-2018 nurodytas aplinkybes, E. V. surašė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 78-ANR_N-973-2018 (I t., b. l. 92 – 93), kuriuo nutarė E. V. skirti administracinę nuobaudą – 10 Eur baudą. Pažymėtina, kad iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad E. V. ir automobilio „AUDI A6“ savininkas R. T. eismo įvykio vietoje užpildė eismo įvykio deklaraciją (I t., b. l. 94), kurioje E. V. pripažino kaltę dėl eismo įvykio ir pripažino R. T. priklausančiam automobiliui padarytą žalą. Įvertinus minėtas aplinkybes akivaizdu, kad pareiškėjas ir I. S. įvykio vietoje, neatlikę jokio papildomo aplinkybių patikslinimo ar tyrimo, konstatavo, kad E. V. nepasirinko saugaus važiavimo greičio, todėl nesuvaldęs automobilio atsitrenkė į pakelėje stovėjusi automobilį „AUDI A6“ bei apšvietimo stulpą ir juos apgadino. Tuo pačiu buvo konstatuota, jog E. V. veiksmuose nėra pasišalinimo iš eismo įvykio sudėties, kadangi jis tik dėl didelio susijaudinimo po eismo įvykio nuvažiavo į netoliese esančią aikštelę, todėl buvo priimtas nutarimas eismo įvykio kaltininkui skirti baudą už Kelių eismo taisyklių 127 punkto pažeidimą.

Tarnybiniame automobilyje „VW Transporter“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo į įvykio vietą atvyko pareiškėjas ir I. S. bei ant pareigūnų uniformų, buvo įrengtos vaizdą ir garsą fiksuojančios kameros ir šių įrašų duomenys analizuoti bei vertinti tarnybinio patikrinimo metu, jie teismui pateikti kaip tarnybinio patikrinimo medžiaga. Iš vaizdo bei garso įrašų, kurie peržiūrėti ir teisminio nagrinėjimo metu, nustatyta, kad policijos ekipažas į įvykio vietą atvyko 05.57 val. ir įvykio vietoje buvo rastas apgadintas automobilis „AUDI A6“ bei apšvietimo stulpas. Įvykio vietoje buvo keletas asmenų, kurie pateikė pirminę informaciją apie eismo įvykio dalyvį, pasišalinusį iš įvykio vietos. Eismo įvykio dalyvio, vairavusio automobilį „Mercedes Benz“ bei transporto priemonės įvykio vietoje nebebuvo, automobilis ir vairuotojas aptikti pareigūnams vykdant paiešką, tarnybiniu automobiliu nuvažiavus apie 300 – 400 metrų nuo eismo įvykio vietos, gamybos – prekybos paskirties pastatų teritorijos vidiniame kieme. Iš pareiškėjo ir E. V. pokalbio matyti, kad pareiškėjas pažįsta eismo įvykio dalyvį, pokalbio metu ne kartą užuominomis pažymi ir formuoja poziciją, jog E. V. pasišalino iš įvykio vietos dėl patirto streso, nors E. V. nei karto neužsiminė, jog yra išsigandęs ar streso būsenoje, pokalbio metu jokių streso požymių nematyti. Tarnybinio patikrinimo taip pat metu nustatyta, kad E. V., iki pareigūnų atvykimo telefonu policijai apie eismo įvykį nepranešė, tačiau paskambinęs savo tėvams pranešė apie esamą situaciją. Iš video įrašo matyti, kad pastarieji atvyko vykstant pokalbiui tarp policijos pareigūnų ir E. V.. Atvykus E. V. tėvams, pareiškėjas betarpiškai bendravo su jais ir iš pokalbio turinio matyti, kad jis yra pažįstamas su E. V. tėvu. Pareigūnams, E. V. ir jo tėvams grįžus į įvykio vietą, pareiškėjas į tarnybinį automobilį pakvietė nukentėjusįjį R. T., kurį primygtinai įtikinėjo kartu su E. V. užpildyti eismo įvykio deklaraciją, teigdamas, kad E. V. veikoje nėra pasišalinimo iš eismo įvykio vietos sudėties. R. T. išreiškus abejones dėl tokio įvykio vertinimo, A. G. nurodė, kad būtent tokia esanti teismų formuojama praktika, E. V. yra blaivus ir iš įvykio vietos pasišalino dėl patirto didelio streso, akcentavo, jog neužpildžius eismo įvykio deklaracijos nebus išmokėta draudimo išmoka arba jos išmokėjimas bus apsunkintas.

Pareiškėjas skunde laikosi nuomonės, kad įvertinus visas eismo įvykio vietoje nustatytas aplinkybes buvo akivaizdu, jog E. V. veiksmuose nebuvo ANK 426 straipsnio 2 dalies sudėties, kadangi: 1) kaltininkas nuo eismo įvykio vietos nuvažiavo 300 – 400 m. ir sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje; 2) kaltininkas buvo itin jauno amžiaus – devyniolikmetis; 3) kaltininko vairuotojo stažas tik šiek tiek viršijo vienerius metus; 4) kaltininkas atrodė itin susijaudinęs, streso būsenoje, o tai įrodo aplinkybė, jog jis po įvykio pirmiausiai paskambino tėvams, o ne policijai; 5) kaltininkas buvo blaivus. Pareiškėjo nuomone E. V. dėl sukeltos stresinės būsenos negalėjo aiškiai suvokti savo veiksmų bei pasirinkti tinkamo elgesio varianto, todėl jis atsižvelgdamas į Policijos įstatyme reglamentuotą humanizmo principą priėmė tokį sprendimą kuris atitiktų nukentėjusiojo interesus ir nepagrįstai nenubaustų kaltininko.

Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos viršininkas 2018 m. birželio 19 d. priėmė nutarimą Nr. 30-IL-8712 „Dėl administracinės teisenos atnaujinimo administracinėje byloje ROIK1808452689“ (I t., b. l. 101 – 102). Minėtame nutarime konstatuojama, kad įvertinus visą surinktą medžiagą nustatyta, kad E. V. 2018 m. birželio 2 d. 5.48 val, Plungėje, ties (duomenys neskelbtini) esančiu namu, padarė ne ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o administracinius nusižengimus nustatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje arba 2 dalyje, todėl nutarė atnaujinti administracinę teiseną byloje ROIK 18084526898. 2018 m. liepos 4 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 30-ANR_P-26843-2018 (I t., b. l. 110 – 111), kuriame teigiama, jog E. V. vairuodamas transporto priemonę nepasirinko saugaus važiavimo greičio, ko pasekoje nuvažiavo nuo kelio į kairės pusės kelkraštį, atsitrenkė į kelkraštyje stovintį automobilį ir gatvės apšvietimo stulpą. Iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, apie įvykį policijai nepranešė. Už minėtą veiką E. V. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir ANK 426 straipsnio 2 dalį. Klaipėdos AVPK Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas 2018 m. liepos 16 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 78-ANR_N-1318-2018 (I t., b. l. 107 – 109). Minėtu nutarimu konstatuota, kad E. V. įvykdė veikas, numatytas ANK 417 straipsnio 8 dalyje bei ANK 426 straipsnio 2 dalyje ir nutarta E. V. skirti administracinę nuobaudą - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 24 mėn. ir 1175 Eur baudą.

E. V. nesutikus su Klaipėdos AVPK Plungės rajono policijos komisariato 2018 m. liepos 16 d. nutarimu, jis apskųstas Plungės apylinkės teismo Plungės rūmams, kurio 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimu 2018 m. liepos 16 d. Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Veiklos skyriaus nutarimo dalis, dėl E. Vaištaro nubaudimo administracine nuobauda - 1175,00 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 mėnesiams, už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 d. panaikinta, ir administracinio nusižengimo teisena šioje dalyje nutraukta, nesant administracinio nusižengimo sudėties. Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-403-458/2018 (II t., b. l. 2 – 7), panaikino Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimą ir paliko galioti Klaipėdos AVPK Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2018 m. liepos 16 d. nutarimą be pakeitimų (II tomas, b. l. 5-7). Minėtoje nutartyje konstatuojama, kad E. V., suvokdamas, jog sukėlė eismo įvykį, sąmoningai ir tyčia, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš eismo įvykio vietos apie eismo įvykį nepranešęs policijai. Klaipėdos apygardos teismas atkreipė dėmesį, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo E. V. elgesyje po eismo įvykio įžvelgti nerimo, streso ar išgąsčio požymių, kurie leistų tvirtinti, jog pažeidėjas iš įvykio vietos pasišalino nesant jo veiksmuose tyčios. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina išvada, jog pareiškėjo skundo teiginiai, kad E. V. veiksmuose nebuvo ANK 426 straipsnio 2 dalies sudėties atmestini kaip nepagrįsti. Šioje nutartyje taip pat konstatuota, kad poziciją, kad E. V. iš įvykio vietos pasišalino dėl patirto streso, formavo būtent vyriausiasis patrulis A. Galdikas, kuris tuo siekė įtikinti ir nukentėjusįjį R. T.

Įvertinus aukščiau paminėtų aplinkybių visetą ir atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 13 punkte pateiktą sąvokos „Piktnaudžiavimas tarnyba“ išaiškinimą, konstatuotina, jog Tarnybinio patikrinimo išvadoje pareiškėjo neteisėti veiksmai pagrįstai įvardinti kaip piktnaudžiavimas einamomis pareigomis. Kaip pirmiau minėta, teisės aktai nustato pareigūnams aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė. Todėl anksčiau nurodyti pareiškėjo veiksmai, t. y. aktyvus padėjimas E. V. išvengti atsakomybės už grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą, nukentėjusiojo įkalbinėjimas ir spaudimas užpildyti eismo įvykio deklaraciją, teigiant jog negaus draudimo išmokos arba jos gavimas bus apsunkintas, savo argumentus grindžiant tariama teismų praktika, negatyviu aspektu teigiant, kad jie (pareigūnai) ir nukentėjusysis bus priverstas „vaikščioti po teismus“ ir kiti pareiškėjo veiksmai aptarti tarnybinio patikrinimo išvadoje bei šiame teismo sprendime, yra susiję su akivaizdžiu vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimu, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimu ir jos kompromitavimu. Nors byloje nėra jokių duomenų leidžiančių teigti, jog tarp pareiškėjo ir E. V. ar jo artimųjų buvo korupcinio pobūdžio susitarimų dėl padėjimo išvengti griežtesnės atsakomybės, tai nekeičia veikos kvalifikavimo, nes tokios veikos kvalifikavimui toks susitarimas ir jo realizavimas nėra būtina sąlyga. Pakanka to, kad pareiškėjas savo veiksmais suteikė pagrindą visuomenei manyti, kad statutiniai valstybės pareigūnai gali priimti šališkus bei neobjektyvius sprendimus, nevykdyti teisės aktų reikalavimų, o visa tai, neabejotinai griauna visuomenės pasitikėjimą Vidaus tarnybos sistema, joje dirbančiais pareigūnais, menkina šios sistemos ir joje veikiančių institucijų, jose sąžiningai tarnybą atliekančių pareigūnų ir kitų darbuotojų prestižą visuomenėje.

Atsižvelgiant į aplinkybių visetą, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo elgesys atitiko pareigūno vardo pažeminimo sampratą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad kai tarnybinio nusižengimo tyrimo metu yra konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas, Statutas nesuteikia vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui diskrecijos priimti kokį nors kitą sprendimo variantą, išskyrus tą, kuris nustatytas Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte, taigi, asmens atleidimas iš tarnybos, remiantis Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra imperatyvi šiame Statute nustatyta teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3384-492/2018; 2018 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2833-575/2018 ir kt.).

Taigi nustačius, kad pareiškėjas savo veika pažemino pareigūno vardą, Klaipėdos AVPK neturėjo kitų alternatyvių elgesio variantų, kaip pareiškėją atleisti iš tarnybos Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Konstatuotina ir tai, kad nei tarnybinio patikrinimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nenustatytos teisinės prielaidos pareiškėjui taikyti alternatyvias teisines pasekmes pažeminus pareigūno vardą, todėl įvertinus visumą faktinių duomenų, teismas konstatuoja, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2018 m. liepos 23 d. įsakymas Nr. 30-TE-537 „Dėl A. G. atleidimo iš vidaus tarnybos“ yra pagrįstas bei teisėtas ir nėra teisinių prielaidų jo panaikinimui.

Netenkinus pareiškėjo reikalavimo dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2018 m. liepos 23 d. įsakymo Nr. 30-TE-537 „Dėl A. G. atleidimo iš vidaus tarnybos“ panaikinimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinių skundo reikalavimų dėl grąžinimo į eitas iki atleidimo iš vidaus tarnybos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio pareigas, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas visa apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.