Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas, sekreto­riau­jant Vilmai Marčiukaitytei, Vidai Butiškienei, Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorams Nomedai Urbonavičienei ir Valentinui Aleknai, nukentėjusiajam V. L., kalti­na­miesiems M. K. ir E. B., jų gynėjams ad­vo­ka­tams Vincui Pacevičiui ir Vy­tautui Vinikui, vieša­me teisiamajame posė­dyje iš­na­grinėjo bau­džia­mąją bylą, kurio­je:

1. M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dir­ban­tis (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Vie­šo­sios policijos skyriaus patrulių būrio patruliu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 3 d., 228 str. 2 d., 167 str. 1 d., 168 str. 1 d., 297 str. 1 d., 300 str. 1 d., ir

2. E. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), viduriniojo išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi, teistas Vilniaus miesto apy­lin­kės teismo 2013-03-06 pagal BK 284 str. 1 d. 40 MGL dydžio bauda, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 24 str. 5 d., 228 str. 2 d., 167 str. 1 d., 297 str. 1 d., 300 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. buvo kaltinamas tuo, jog būdamas valstybės tarnautoju – dirbdamas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patruliu, sukurstytas kito asmens daryti nusikalstamą veiką, piktnaudžiavo tar­ny­bine padėtimi siekiant asmeninės naudos sau ir kitiems asmenims, nesant kyšininkavimo požymių, neteisėtai rinko ir atskleidė informaciją, sudarančią tarnybos paslaptį apie asmens privatų gyvenimą, kurią sužinojo dėl savo tarnybos:

asmeninių pažinčių su E. B. pagrindu, siekiant asmeninės naudos – ateityje palai­ky­ti draugiškus santykius, 2012-12-07 tyrimo metu nenustatytoje vietoje, būdamas jo sukurstytas ir su­si­taręs su juo dėl tarnybinės informacijos apie privatų asmens gyvenimą tikrinimą, teikimą ir nau­dojimą jo interesais, (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Vie­šosios policijos skyriaus operatyvaus valdymo grupėje (toliau – (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) PK VPS OVG), pasinaudodamas savo pareigomis, tyčia pažeisdamas Lietuvos policijos generalinio komi­sa­ro 2008-12-16 įsakymu Nr. 5-V-775 „Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis siste­mo­mis administravimo“ taisyklių 16.1, 16.3, 16.5 punktuose numatytus reikalavimus, kuriais registrų naudotojui drau­džiama naudotis registrų duomenimis ne tarnybos tikslais, be teisėto pagrindo tvarkyti registrų duo­menis, juos perduoti kitiems asmenims ar paviešinti, neturėdamas teisėto pagrindo, pasi­nau­do­da­mas tuo, kad (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) PK VPS OVG specialistas D. Č. darbo vietoje savo pri­sijungimo duomenimis buvo prisijungęs prie policijos programinės priemonės (toliau – VRIS nar­šyk­lės) ir pasitraukęs nuo darbo vietos, siekdamas nuslėpti neteisėtus veiksmus ir dėl to su­klas­to­da­mas tik­rą dokumentą – įvesdamas į VRIS naršyklę klaidingus duomenų pa­ieš­kos pagrindus – „Kitas tar­ny­bi­nis naudojimas, KET“, vykdydamas kurstytojo E. B. netei­sė­tus prašymus ir veik­da­mas jo in­te­re­sais, tikrino policijos duomenų bazėje apie jį dominančius asme­nis, tai yra tikrino, rinko ir teikė tar­ny­binę informaciją apie privatų asmens gyvenimą, atlikdamas šiuos veiksmus:

2012-12-13, apie 6 val. 25 min. val., būdamas (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) PK VPS OVG, esančioje (duomenys neskelbtini), pasinaudojęs tuo, kad specialistas D. Č. savo pri­si­jun­gimo duomenimis buvo prisijungęs prie VRIS nar­šyk­lės ir laikinai pasitraukęs iš darbo vietos esan­čios prie kompiuterio, prie jo prisėdo ir E. B. pra­šymu tikrino tarnybos paslaptį sudarančią in­for­maciją – neviešus elektroninius duomenis apie V. L., kurie niekaip nėra susiję su jo nu­ro­dy­tu kitu tarnybiniu naudojimu ir KET, asmens anketinius duo­menis, jo vardu registruotas trans­por­to prie­mones ir bendraudamas tiesiogiai telefonu, šią infor­ma­ci­ją perdavė E. B..

Tokiu būdu jis klastodamas dokumentus rinko ir atskleidė kitiems asmenims informaciją, su­da­rančią tarnybos paslaptį, kurią sužinojo dėl savo tarnybos, nesant šnipinėjimo ar padėjimo už­sie­nio valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką požymių, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir pa­žei­dė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 str. 2 d., kurioje garantuota asmens privataus gyve­ni­mo nelie­čiamybė, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. įstatymo Nr. 66-2130) 15 str. 1 d. 1, 3, 5, 9 punktų nuostatas, kuriose nustatytos valstybės tarnautojų prie­volės laikytis Lie­tuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, gerbti žmogaus teises bei laisves, vengti viešųjų ir pri­va­čių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, nesinaudoti bei neleisti nau­do­tis tarnybine ar su tar­ny­ba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai. Šiais veiksmais M. K. diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino valstybinės institucijos – policijos įstaigos au­toritetą ir, suvaržydamas asmens konstitucines teises, padarė didelę žalą valstybės interesams bei fi­zi­niams asmenims. Šiuo M. K. buvo kaltinamas pagal BK 24 str. 3 d., 228 str. 2 d., 167 str. 1 d., 168 str. 1 d., 297 str. 1 d., 300 str. 1 d.

E. B. buvo kaltinamas tuo, jog turėdamas tikslą neteisėtai rinkti informaciją apie pri­vatų asmens gyvenimą, asmeninių pažinčių su (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patruliu M. K. pagrindu, siekiant ateity palaikyti draugiškus santykius su juo, 2012-12-07, tyrimo metu nenus­ta­ty­to­je vietoje, sukurstė šį valstybės tarnautoją daryti nusikalstamą veiką – jo prašymu piktnaudžiauti tar­ny­ba ir klastojant dokumentus tikrinti policijos informacinės sis­te­mos bazes, atskleisti jam tarnybinę infor­ma­ciją, sudarančią tarnybos paslaptį apie privatų asmens gy­ve­nimą jo interesais, nesant ketinimo pa­pirkti, tai yra neteisėtai rinkti ir perduoti duomenis apie asmens pri­vatų gyvenimą už tai gauti as­me­ni­nės naudos sau ikiteisminiame tyrime Nr. 17-1-02646-11.

Sukurstęs M. K. – naudotoją, turintį teisę dirbti su policijos registrais ir informacinėmis sistemomis ir turinį teisę teisės aktų nustatyta tvarka prisijungti prie policijos informacinės sistemos ir tikrinti duomenis apie asmens privatų gyvenimą, šiam sutikus vykdyti neteisėtą prašymą – daryti nu­si­kals­tamą veiką, M. K. pasinaudodamas savo pa­rei­gomis, tyčia pažeisdamas Lietuvos policijos ge­neralinio komisaro 2008-12-16 įsakymu Nr. 5-V-775 „Naudotojų, dirbančių su registrais ir in­for­ma­ci­nėmis sistemomis administravimo“ taisyklių 16.1, 16.3, 16.5 punktuose numatytus reikalavimus, ku­riais registrų naudotojui draudžiama naudotis registrų duo­me­nimis ne tarnybos tikslais, be teisėto pa­grin­do tvarkyti registrų duomenis, juos perduoti kitiems as­me­nims ar paviešinti, neturėdamas teisėto pa­grindo, pasinaudodamas tuo, kad (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) PK VPS OVG specialistas D. Č. darbo vietoje savo prisijungimo duomenimis buvo prisijungęs prie VRIS naršyklės ir pasi­trau­kęs nuo darbo vietos, neturėdamas teisėto pagrindo, siek­da­mas nuslėpti savo neteisėtus veiksmus ir dėl to suklastodamas tikrą dokumentą – įvesdamas į VRIS nar­šyklę klai­din­gus duomenų paieškos pa­grin­dus – „kitas tarnybinis naudojimas, KET“, 2012-12-13, veik­damas jo in­te­resais, tikrino policijos duo­menų bazes apie jį dominantį asmenį, tai yra tikrino ir teikė tarnybinę in­formaciją apie privatų asmens gy­ve­ni­mą ir atliko šiuos bendrus, iš anksto sutartus veiksmus:

M. K. 2012-12-13 6 val. 25 min. val., būdamas (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) PK VPS OVG, esančioje (duomenys neskelbtini), pasinaudojęs savo pareigomis ir tuo, kad spe­cia­lis­tas D. Č. savo prisijungimo duomenimis buvo prisijungęs prie VRIS naršyklės ir laikinai pa­sitraukęs iš darbo vietos esančios prie kompiuterio, prie jo prisėdo ir E. B. prašymu tikrino tar­nybos paslaptį sudarančią informaciją – neviešus elektroninius duomenis apie V. L., kuris niekaip nėra susijęs su M. K. nurodytu kitu tarnybiniu naudojimu ir KET, asmens anke­ti­nius duomenis, jo vardu registruotas transporto priemones ir bendraudamas tiesiogiai telefonu, šią in­for­maciją apie privatų V. L. asmens gyvenimą 21 val. 53 min. val. iš M. K. gavo.

Tokiu būdu jis sukurstė valstybės tarnautoją M. K. daryti nusikaltimus – piktnaudžiauti tarnyba ir, klastojant dokumentus, tikrinti policijos informacinės sistemos bazes, atskleisti jam tar­ny­bi­nę informaciją, sudarančią tarnybos paslaptį apie privatų asmens gyvenimą kurią M. K. sužinojo dėl savo tarnybos, nesant šnipinėjimo ar padėjimo užsienio valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką po­žymių, taip piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 str. 2 d., kurioje garantuota asmens privataus gyvenimo neliečiamybė, taip pat Lietuvos Respublikos vals­ty­bės tarnybos įstatymo (1999 m. įstatymo Nr. 66-2130) 15 str. 1 d. 1, 3, 5, 9 punktų nuostatas, kuriose nustatytos valstybės tarnautojų prievolės laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įsta­ty­mų, gerbti žmogaus teises bei laisves, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepikt­nau­džiauti tarnyba, nesinaudoti bei neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nus­ta­to įstatymai ar kiti teisės aktai.

Sukurstydamas daryti nusikalstamą veiką ir ją darydamas, M. K. diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino valstybinės institucijos – policijos įstaigos autoritetą ir, suvaržydamas asmens konstitucines teises, padarė didelę žalą valstybės interesams bei fiziniams asmenims. Tai yra E. B. buvo kaltinamas pagal BK 24 str. 5 d., 228 str. 2 d., 297 str. 1 d., 300 str. 1 d., ir 167 str. 1 d.

- 2013-02-07 vaizdo medžiagos (t. 1, b. l. 21) apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 22-25), kuriame už­fiksuotas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Ope­ratyvaus valdymo grupės kabinetas su jame esančiais pareigūnais ir jų atliekamais veiksmais – fil­muota medžiaga ir nuotraukos, iš kurių matyti, kad M. K. prisėdęs prie kom­piu­terio policijos bu­dėtojų kambaryje 2012-12-13 6 val. 25 min.;

- Kratos metu (t. 1, b. l. 26) pas M. K. paimto mobilaus ryšio telefono apžiūros pro­to­kolas (t. 1, b. l. 33-41), iš kurio matyti, kad telefone vardui „E. bite“ priskirtas telefono Nr. (duomenys neskelbtini);

- Kratos metu (t. 1, b. l. 55-56) pas E. B. paimto mobilaus ryšio telefono apžiūros pro­tokolas (t. 1, b. l. 57-69), iš kurio matyti, kad telefone vardui „(duomenys neskelbtini)“ priskirtas telefono Nr. (duomenys neskelbtini);

Iš Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 5-V-775 pa­tvir­tintų Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis administravimo taisyklių (t 2, b. l. 80-86) matyti, kad 16. p. nustato, kad Registrų naudotojui griežtai draudžiama: naudotis registrų duomenimis ne tarnybos tikslais (16.1. p.), naudotis svetimais prisijungimo duomenimis (16.3. p.), be teisėto pagrindo tvarkyti registrų duomenis, juos perduoti kitiems asmenims ar paviešinti (16.5. p.).

Motyvuojamoji dalis

Iš nurodytų įrodymų matyti, kad laikotarpiu, kai vyko kaltinamojo E. B. ir nuken­tė­ju­siojo V. L. taikymosi procesas baudžiamojoje byloje Nr. 1-29-865/2013, E. B. ir pra­šė pas M. K. paieškoti V. L. adresą. SMS žinutė su užklausa apie V. L. iš E. B. telefono M. K. siųsta tą pačią dieną (2012-12-12) prieš V. L. apklausą pas tyrėją.

Kaltinamieji M. K. ir E. B. neginčija faktų, kad E. B. domėjosi V. L. adresu, o M. K. jį gavo iš policijos duomenų bazės ir perdavė E. B.. M. K. patvirtina byloje nustatytas adreso gavimo ir perdavimo aplinkybes.

Kaltinime E. B. nėra detaliai ir aiškiai suformuluota, kokie konkrečiai jo veiksmai su­daro ats­kirų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėtį. Tačiau nuoroda į BK 24 str. 5 d. ir kal­ti­nimo turinys leidžia spręsti, kad E. B. kaltinamas sukurstęs M. K. atlikti visas įvardintas BK spe­cialios dalies nusikalstamas veikas. Kaltinime M. K. įvardinti nusikalstami veiksmai taip pat nėra detalizuoti, nėra nurodyta kokie konkrečiai veiksmai sudaro atskirų jam inkriminuotų nusikaltimų sudėtį. Prie jam inkriminuotų BK specialiosios dalies normų nurodyta BK 24 str. 3 d. ir kaltinimo for­mu­luotė duoda pagrindo spręsti, kad jis laikomas visų šių nusikalstamų veikų vykdytoju. Todėl teismas pir­miausiai pasisako dėl M. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų.

Dėl BK 167 str. 1 d. ir 168 str. 1 d. inkriminavimo

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad Konstitucijos 22 str. 3 ir 4 dalių nuostatos yra vienos svarbiausių asmens privataus gyvenimo neliečiamybės garantijų, kuriomis asmens privatus gyvenimas saugomas ne tik nuo valstybės, jos institucijų, jų pareigūnų, bet ir nuo kitų asmenų neteisėto kišimosi. Pagal Konstituciją riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves galima, jeigu yra lai­komasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant ap­sau­goti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svar­bius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi kons­ti­tu­ci­nio proporcingumo principo (2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas).

Privatus gyvenimas neapima dalykų, kurie yra viešai prieinami. Įstatymai nenumato išsamaus žmogaus privataus gyvenimo sričių sąrašo, tokie sąrašai yra tik pavyzdiniai (vidiniai asmens šeimos santykiai, jo lytinis, dvasinis, religinis gyvenimas, sveikatos būklė, privatus susirašinėjimas, privatūs pokalbiai, kilmė, privati kompiuteryje saugoma informacija ir kt.). Konkrečiu atveju žmogus turi teisę pats spręsti, ką ir kiek apie savo privatų gyvenimą jis leidžia atskleisti viešai. Pavyzdžiui, jis gali pa­si­rinkti nurodyti savo telefono numerį, adresą, darbovietę ar kitus duomenis telefonų abonentų knygoje, interneto svetainėje arba kitose informacijos duomenų bazėse, ar ne.

Kaip matyti iš nukentėjusiojo V. L. paaiškinimų, tam tikri jo asmens duomenys buvo pa­skelbti interneto svetainėse. Byloje nėra duomenų, kad apie jo gyvenamosios vietos adresą būtų pa­skelb­ta viešai. Tačiau duomenys apie asmens gyvenamosios vietos adresą, kaip informacija apie pri­va­tų asmens gyvenimą BK 167 str. ir 168 str. prasme, turi būti vertinami atsižvelgiant į kaltinamųjų ir nu­kentėjusiojo santykius, į nukentėjusiojo lūkesčius dėl privatumo, taip pat į nurodytos informacijos svar­bą jo teisėms užtikrinti. Duomenys apie asmens gyvenamąją vietą santykinai nėra visiškai privatūs, kaip pavyzdžiui asmens šeimos santykiai, privatus susirašinėjimas, privati kompiuteryje saugoma infor­ma­cija ir kt. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad baudžiamasis per­se­kio­ji­mas prieš kaltinamuosius pagal BK 167 str. 1 d. ir 168 str. 1 d. buvo pradėtas ne pagal nukentėjusiojo pareiškimą arba atsiradus kokioms nors pasekmėms, o gavus informaciją atliekant tyrimą kitoje ope­ra­ty­vinio tyrimo byloje, iš kurio pa­aiškėjo faktas apie M. K. neteisėtą pasinaudojimą policijos duo­me­nų baze. Nukentėjusysis V. L. nenurodė, kad kaltinamųjų veiksmais ir jų gauta informacija buvo pažeistas jo privatus asmens gyvenimas.

Vertinant kaltinamojo M. K. veiksmų kvalifikavimą pagal BK 167 str. 1 d. ir 168 str. 1 d. atsižvelgtina į baudžiamojoje byloje nagrinėjamos situacijos kontekstą – E. B. siekė gauti nu­ken­tėjusiojo V. L. gyvenamosios vietos adresą turėdamas tikslą kitoje byloje su nuken­tė­ju­siuoju su­sitaikyti. Apie šią aplinkybę paaiškino M. K., kuris pasinaudojo savo tarnybine padė­ti­mi – ga­li­mybe prisijungti prie policijos informacinės sistemos. Byloje nėra jokių duomenų, kad M. K. ir E. B. gauta informacija apie V. L. gyvenamąją vietą būtų panaudota nuken­tė­ju­siojo inte­re­sus pažeidžiančiais tikslais, kad kaltinamieji būtų siekę neteisėto tikslo, kuris galėtų pa­tvirtinti jų veiksmų pavojingumą. Nors BK 167 str. 1 d. ir 168 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų motyvai jų inkriminavimui nėra svarbūs, tačiau į juos būtina atsi­žvelgti sprendžiant apie šios veikos pavojingumą.

Neteisėtas informacijos rinkimas BK 167 str. 1 d. prasme paprastai su­prantamas kaip nevien­kartinis informacijos gavi­mo aktas. Šioje byloje informacijos rinkimo mastas ir truk­mė – vienkartinis ad­reso sužinojimas ir per­da­vi­mas, ir visos kitos aukščiau išdėstytos aplinkybės, teis­mo nuomone, nėra pakankamos vertinti šiuos veiksmus kaip BK 167 str. 1 d. ir 168 str. 1 d. nu­ma­tytas nusikalstamas veikas, kaip Konstitucijoje ir Konvencijoje garantuojamos asmens teisės į privataus gyvenimo gerbimą ir neliečiamumą pažeidimą.

Dėl BK 297 str. 1 d. inkriminavimo

Pagal BK 297 str. 1 d. atsako tas, kas atskleidė informaciją, sudarančią tarnybos paslaptį, kuri jam buvo patikėta ar kurią jis sužinojo dėl savo tarnybos ar darbo, jeigu nebuvo šnipinėjimo ar pa­dė­jimo užsienio valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką požymių. Tarnybos paslapties sąvoką nustato Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 2 str. 3 d., kur įtvirtinta, kad tarnybos paslaptis – šio įstatymo nustatyta tvarka įslaptinta politinė, karinė, žvalgybos, ekonominė, teisėsaugos, švietimo, mokslo, tech­nikos ir kita informacija, kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali pakenkti valstybės ar jos institucijų interesams arba sudaryti prielaidas neteisėtam valstybės paslaptį sudarančios infor­ma­cijos at­s­kleidimui, sukelti pavojų žmogaus sveikatai. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 str. 2 d. nus­tato, kokie duomenys gali sudaryti tarnybos paslaptį, t.y. nustato šių duomenų kategorijų baigtinį sąrašą (1 – 29 p.p.). Tarp šių duomenų nėra įvardinta informacija apie asmens gyvenamąją vietą, ar kita pana­šaus pobūdžio informacija, kokią iš policijos duomenų bazės gavo kaltinamasis M. K.. Šiam kaltinamajam inkriminuotas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 5-V-775 patvirtintų Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis adminis­tra­vi­mo taisyklių 16.1., 16.3., 16.5. punktų pažeidimas. Šiose taisyklėse taip pat nėra įtvirtinta, kokie re­gis­trų ar informacinių sistemų duomenys sudaro tarnybos paslaptį. Teismas daro išvadą, kad kaltinime M. K. be jokio teisinio pagrindo konstatuojama, kad nevieši elektroniniai duomenys apie V. L. anketinius duomenis, jo vardu registruotas transporto priemones, kuriuos jis tikrino ir perdavė E. B., sudaro tarnybos paslaptį.

Nurodytų taisyklių 6. p. pažymėta, kad registrų naudotojas yra policijos įstaigos darbuotojas, kuriam suteikta teisė, be kita ko, registruose atlikti duomenų paiešką, peržiūrą. Taisyklių 9. p. nu­ro­do­ma, kad kiekvieno policijos įstaigos darbuotojo pareigybės aprašyme turi būti nurodyta, su kokiais re­gistrais jis gali dirbti, kokias funkcijas gali atlikti. Taisyklės taip pat reglamentuoja, kad registrų nau­dotojas turi teisę naudotis registrais, jeigu tai nustatyta jo pareigybės aprašyme, yra susipažinęs su šio­mis taisyklėmis ir kitais registrų saugą reglamentuojančiais teisės aktais, taip pat jam yra suteikta ati­tin­ka­ma teisė (14. p.). Iš kaltinamojo M. K. pareigybės aprašymo (t. 1, b. l. 122-123) matyti, kad į jo užimamos pareigybės funkcijas įeina naudoti ieškomų asmenų registro, ieškomų transporto prie­mo­nių registro Šengeno informacinės sistemos duomenis tiesioginėms funkcijoms atlikti (7.13. p.). Nors byloje nėra pateikti įrodymai, kad kaltinamasis M. K. yra susipažinęs su šio­mis taisyklėmis ir kitais registrų saugą reglamentuojančiais teisės aktais, teismas spren­džia, kad jo veiksmuose nėra nu­si­kaltimo, numatyto BK 297 str. 1 d., sudėties dėl jo iš policijos duomenų bazės gautos informacijos neati­tikimo tarnybos paslapties kategorijai, todėl nurodytų taisyk­lių pažeidimo šiuo aspektu plačiau neanalizuoja.

Dėl BK 300 str. 1 d. inkriminavimo

BK 300 str. 1 d. nustato baudžiamąją atsakomybę už netikro dokumento pagaminimą, tikro do­ku­mento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, ga­be­ni­mą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Teismų praktikoje dokumentas laikomas suklastotu tada, kai kaltininkas pakeitė kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba kal­ti­nin­kas savo vardu surašė, atspausdino ar kitaip pagamino arba tik patvirtino kito asmens su­ra­šytą do­ku­mentą, taip tokio dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-200/2008), kad teis­mų praktika formuluoja dokumento sąvoką taikydama BK 300 str. numatytos nusikalstamos veikos su­dėtį: nusikaltimo, numatyto BK 300 str., dalykas yra dokumentas, kuriuo laikytinas kiekvienas ra­šy­ti­nis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra tei­sės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių fak­tų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinė nutartis Nr. 2K-426/2006). Teismų prak­ti­ko­je dokumentu laikytinas bet koks rašytinis aktas, kuriuo asmuo liudija faktą, turintį teisinę reikš­mę. Ra­šytinio akto teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad jis suteikia tam tikras teises ir pareigas. Do­ku­mento turinys ir forma suteikia informaciją, koks asmuo jį sukūrė, kam at­si­randa sukurto ir pa­si­ra­šy­to do­ku­mento pagrindu atitinkamos teisės ir pareigos (kasacinė nutartis Nr. 2K-515/2006). Pagal BK 300 str. do­kumentas – tai materialus teisinio fakto liudijimas (kasacinė nutartis Nr. 2K-290/2008).

Šioje byloje kaltinamajame akte kaip dokumento suklastojimas vertinami kaltinamojo M. K. veiks­mai – įvedimas į VRIS naršyklę klaidingų duomenų pa­ieš­kos pagrindų – „Kitas tar­ny­bi­nis naudojimas, KET“. Šiuos veiksmus M. K. atliko siekdamas gauti VRIS naršyklėje jam rei­kalingus duomenis apie V. L.. Kaltinamajame akte nėra konkretizuota, kokį ir kokios formos būtent netikrą dokumentą pagamino kaltinamasis, ar kokį tikrą suklastojo. Kaip matyti iš bylos medžia­gos, kaltinamasis M. K., ieškodamas policijos duomenų bazėje jam reikalingos informacijos, nar­šyklėje nurodė tinkamiausią jam duomenų paieškos pagrindą. Teismo nuomone, nėra pagrindo da­ryti išvadą, kad šiuo veiksmu jis sukūrė netikrą arba klaidingą dokumentą ar suklaidino tikrą. Teismas sprendžia, kad svetimų prisijungimo prie VRIS naršyklės duomenų (vardo ir slaptažodžio) pa­nau­do­ji­mas, tuo siekiant nuslėpti, užmaskuoti savo identifikavimo duomenis ir prisijungimo faktą, nėra pa­grin­do pripažinti dokumento klastojimu BK 300 str. prasme.

Dėl BK 228 str. 2 d. inkriminavimo

Pagal BK 228 str. 2 d. atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, pikt­nau­džia­vęs tar­nybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjun­ga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, ir numatytą veiką asmuo padarė siek­da­mas tur­tinės ar kitokios asmeninės naudos.

Piktnaudžiavimas tarnybine pa­dė­timi teismų praktikoje aiškinamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tar­ny­binės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos prin­cipams, esmei ir turiniui. Pag­rin­dinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą vei­ką, nuo tarnybinio arba draus­mi­nio nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Šis požymis, kuris gali būti ir tur­ti­nio, ir neturtinio pobūdžio, būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis, todėl kiek­vie­nu atve­ju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes: žalos pobūdį, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos laiką, trukmę, kaltininkų ei­na­mų pa­rei­gų svarbą ir pan. Piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 str., padaromas tik tyčia, todėl šis būti­nas nusikaltimo sudėties subjektyvusis požymis, taikant baudžiamąją atsakomybę, turi būti nus­ta­tytas, šio požymio konstatavimas turi būti mo­ty­vuo­tas, pagrįstas byloje ištirtais duo­meni­mis ir nustatytomis aplinkybėmis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad tokiai teismų prak­tikai, kai bet kokie teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, pa­žeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas, neanalizuojant, ar yra pakankamas pa­darytų veiksmų pavojingumas, ar yra pakankamai duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, neį­ver­tinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų rei­ka­lavimus pažeidusius asmenis, nepritartina, kad tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įsta­ty­mų pas­kir­ties. Didelės žalos požymis, rodantis padidintą piktnaudžiavimo pavojingumą ir nusta­tantis ta­ko­skyrą tarp baudžiamosios ir drausminės atsakomybės, turi būti kruopščiai pagrįstas byloje esančių duo­me­nų visumos vertinimu (kasacinės nutartys Nr. 2K-263/2010, 2K-161/2012, 2K-316/2013 ir kt.).

M. K. inkriminuotas didelės neturtinės žalos padarymas piktnaudžiaujant tarnybine pa­dėtimi. Bylos duomenimis yra patvirtinta, kad gaudamas duomenis apie V. L. gyvenamąją vietą M. K. pažeidė kaltinime nurodytus norminius aktus. Valstybės tarnautojas piktnaudžiaudamas tarnyba visada pa­žei­džia ati­tin­kamus teisės aktus ir diskredituoja tarnautojo vardą, tačiau ne bet koks jo vardo diskreditavimas gali bū­ti vertinamas kaip didelė žala valstybei. Neturtinio pobūdžio žala pa­pras­tai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Res­pu­bli­kos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir lais­vių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nu­sikalstamos veikos padarymo. Didelės žalos valstybei padarymas turi būti konstatuojamas neapsiribojant tik atitinkamų valstybės tarnautojo pareigų bei teisės aktų, reglamentuojančių jo veiklą, išvardijimu, o nurodant argumentus, iš kurių būtų aišku, kodėl pada­ry­ta žala valstybei vertinama kaip didelė.

Kaltinamajame akte nurodoma, kad M. K. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi – pasi­nau­do­jęs tuo, kad specialistas D. Č. savo prisijungimo duomenimis buvo prisijungęs prie polici­jos centrinės duomenų bazės ir laikinai pasitraukęs iš darbo vietos, E. B. prašymu, siekdamas asmeninės naudos, tikrino neviešus elektroninius duomenis apie V. L. asmens duomenis ir gautą informaciją perdavė E. B., taip pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Valstybės tar­ny­bos įstatymo normų reikalavimus, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą ir sumenkino policijos įs­tai­gos prestižą, suvaržė asmens konstitucines teises, dėl to valstybė ir fizinis asmuo patyrė didelės netur­ti­nės žalos.

Nors M. K. buvo suteikta teisė policijos duomenų regis­truo­se atlikti duomenų paiešką, jo pareigybės aprašyme nurodyta su kokiais registrais jis gali dirbti, ir nors byloje nėra įrodymų, kad jis, kaip registrų nau­dotojas yra susipažinęs su aukščiau nurodytomis taisyklėmis ir kitais re­gistrų saugą reglamentuojančiais teisės aktais, aplinkybė, kad jis atliko duomenų paiešką kito pa­rei­gūno var­du, neleistinai pasinaudodamas jo prieiga prie policijos duomenų bazės, teikia pagrindą daryti išva­dą, kad jis pažeidė bendrąsias kaltinime nurodytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Valstybės tar­ny­bos įstatymo normų nuostatas ir taip piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi. Tačiau kaltinime įvar­din­tas šio nusikaltimo sudėties požymis – didelė žala valstybės interesams bei fiziniams asmenims (V. L.), deklaratyviai nurodant, kad ji padaryta policijos pareigūno vardo diskreditavimu, policijos ins­­titucijos prestižo sumenkinimu, suformuluotas visiškai abstrakčiai ir nėra pagrįstas tinkamais tei­si­niais ar­gu­mentais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nurodytos informacijos gavimas ir perdavimas E. B., nenulėmė kokių nors konkrečių neigiamų padarinių nei policijos įstaigai, nei nuken­tėju­sia­jam V. L., rezonanso vi­suo­menėje šie veiksmai nesukėlė. Šių aplinkybių visuma teikia pagrindo teismo išvadai, kad M. K. veikoje nėra būtino piktnaudžiavimo požymio – didelės žalos.

Kvalifikuojant veiką pagal BK 228 str. didelės žalos valstybei padarymas siekiant sau turtinės ar kitokios asmeninės naudos yra būtina sąlyga.

Teismas, konstatuodamas, kad M. K. tais pačiais veiksmais – gaudamas ir per­duo­da­mas E. B. informaciją apie V. L. gyvenamąją vietą, kitų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų (BK 167 str. 1 d., 168 str. 1 d., 297 str. 1 d. ir 300 str. 1 d.) nepadarė, ir šiuo pagrindu neįžvelgia jo veiksmuose žymios žalos valstybei elemento, ir neturi pagrindo spręsti, kad buvo suvaržytos nu­ken­tėjusiojo konstitucinės teisės. Kaip minėta, pats nuken­tė­ju­sy­sis apie tokį savo teisių pažeidimą nepareiškė. Iš nukentėjusiojo V. L. parodymų matyti, kad jam nepadaryta jokia turtinė ar netur­ti­nė žala. Tokiu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad šiais M. K. veiks­mais nukentėjusiajam V. L. buvo padaryta didelė neturtinė žala. Turtinės žalos padarymas M. K. ir nėra inkri­mi­nuo­tas.

Taip pat teismas daro išvadą, kad M. K., prisijungdamas prie VRIS naršyklės, prie kurios prisijungti turėjo teisę, ir gaudamas nukentėjusiojo V. L. gyvenamosios vietos adresą, bei jį perduodamas E. B., nesielgė tiek pavojingai, kad ši jo veika galėtų būti vertinama ne kaip drausminis nusižengimas, o kaip baudžiamąją atsakomybę užtraukianti veika.

Kaltinime M. K. suformuluotas asmeninės naudos siekimas – ateityje palaikyti drau­giš­kus santykius, neapibrėžtas, smulkiau nedetalizuotas ir, teismo nuomone, negali būti laikomas pakan­ka­mu jį pripažinti nusikaltimą (BK 228 str.) kvalifikuojančiu požymiu. Be to, pripažinus, kad M. K. veiksmais nebuvo padaryta didelė žala, šis požymis nieko nelemia.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teis­mo patvirtintą teismų praktiką dėl baudžiamosios atsakomybės, kaip kraš­tutinės prie­mo­nės (ultima ratio) atribojimo nuo kitų rūšių teisinės atsakomybės, teismas vertina M. K. veiks­mus kaip neuž­trau­kian­čius bau­džiamosios atsakomybės pagal BK 228 str. 2 d.

Įvertinęs visas aukščiau išvardintas aplinkybes teismas daro išvadą, kad M. K. nepa­da­rė nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 str. 3 d., 228 str. 2 d., 167 str. 1 d.; 168 str. 1 d., 297 str. 1 d., 300 str. 1 d., todėl jis išteisinamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 1 p.).

Kaltinamajam E. B. buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 str. 5 d., 228 str. 2 d., 297 str. 1 d., 300 str. 1 d., 167 str. 1 d., tai yra M. K. kurstymas piktnaudžiauti tarnyba, atskleisti tarnybos paslaptį, suklastoti dokumentą ir neteisėtai rinkti informaciją apie privatų asmens gyvenimą. Pripažinus, kad jo tariamai kurstyto asmens M. K. veiksmuose nėra šių nu­si­kals­tamų veiksmų sudėties, nėra pagrindo pripažinti E. B. kaltu kursčius padaryti šias nusi­kals­ta­mas veikas. E. B. atlikti veiksmai – prašymas sužinoti V. L. adresą ir perduoti jį šiam kal­ti­namajam, savarankiškos nusikaltimo sudėties nesudaro. Byloje nėra duomenų, kad kaltina­ma­sis E. B. būtų žinojęs, kad jo prašomą informaciją M. K. gali gauti tik nusikalstamai pa­si­nau­dodamas savo tarnybine padėtimi, kad ši informacija galimai yra tarnybos paslaptis, ar kad ją M. K. gali gauti tik suklas­to­da­mas dokumentus. Šiomis aplinkybėmis E. B. išteisinamas kaip nepadaręs jam inkriminuotų nu­si­kalstamų veikų (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Ikiteisminio tyrimo metu M. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasiža­dė­ji­mas neišvykti (t. 1, b. l. 111, 112) ir baudžiamojo poveikio priemonė – laikinas nušalinimas nuo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo po­li­ci­jos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio pa­trulio pareigų (t. 1, 104-105, t. 2, b. l. 8-9, 42-44, 104-106). E. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai re­gis­truotis policijos įstaigoje (t. 1, b. l. 138-140). Kadangi abu kaltinamieji išteisinami, kardomosios priemonės jiems ir procesinė prievartos priemonė M. K. panaikinamos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 5 d. 1 p., 304 str., 305 str. 3 d. ir 307 str. 4 d. teismas

nusprendžia:

1. M. K. pagal BK 24 str. 3 d., 228 str. 2 d., 167 str. 1 d.; 168 str. 1 d., 297 str. 1 d., 300 str. 1 d. išteisinti, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusi­žen­gimo požymių.

Kardomąją priemonę M. K. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Baudžiamojo poveikio priemonę M. K. – laikiną nušalinimą nuo (duomenys neskelbtini) aps­kri­ties vyriausiojo po­li­ci­jos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio pa­trulio pareigų panaikinti.

2. E. B. pagal BK 24 str. 5 d., 228 str. 2 d., 297 str. 1 d., 300 str. 1 d., 167 str. 1 d. išteisinti, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar bau­džia­mojo nusižengimo požymių.

Kardomąją priemonę E. B. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti.

Dėl nuosprendžio per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teis­mą.