Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutarimo M. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. L. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pa­žei­dimų kodekso (toliau – ATPK) 51² straipsnio 2 dalyje, 51²⁰ straipsnio 1 dalyje 51²⁰ straipsnio 5 dalyje, ir nubaustas galutine 1000 Eur bauda už tai, kad 2016 m. gruodžio 8 d., 14 val., Kaune, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Mo­kesčių ir atliekų kontrolės skyriaus specialistų patikrinimo Nr. MAKP-110 nustatyta, kad M. L., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neužtikrino, kad įmonės vykdoma ūkinė veikla atitiktų transporto priemonių importuojamas teisės aktuose nustatytus reikalavimus: 2015 metus laiko­tar­piu neorganizavo eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (toliau - ENTP) atliekų, kurios susidarė naudojant importuotojų tiektas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais trans­por­to priemones, tvarkymo ir nedalyvavo ENTP tvarkymo sistemoje. Šiais veiksmais pažeidė Lie­tuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 344 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktus; 3 dalį, 346 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Taip pat iki nustatytų terminų (iki 2016 m. birželio 1 d.) nepateikė transporto priemonių tiekimo rinkai ataskaitos ir ENTP atliekų tvarkymo orga­ni­za­vi­mo ataskaitos už 2015 m. laikotarpį. Šiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvar­kymo įstatymo 344 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 346 straipsnio 1 dalies 2 punktą; Lietuvos Res­pub­likos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. D1-290 patvirtintų Gaminių tie­ki­mo rinkai apskaitos ir atliekų tvarkymo ataskaitų teikimo taisyklių 15 punktą, 17.2 punktą, 19 punktą, 22 punktą, bei 3.1 punkto reikalavimus. Taip pat iki nustatytų terminų (2016 m. kovo 1 d.) nepateikė Baterijų ir akumuliatorių tiekimo rinkai ir Baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo organizavimo ataskaitos už 2015 m. laikotarpį. Šiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34(15) straipsnio 1 dalies 7 punktą, 34¹⁷ straipsnio 1 dalies 2 punktą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. D1-290 patvirtintų Gaminių tiekimo rinkai apskaitos ir atliekų tvarkymo ataskaitų teikimo taisyklių 15 punkto, 17.4 punkto, 21 punkto, 22 punkto, 3.2 punkto reikalavimus. Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad skiriant galutinę nuobaudą už padarytą administracinį teisės pažeidimą, atsižvelgtina į tai, kad M. L. atžvilgiu nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, asmuo kaltę pripažino. Atsižvelgiant į padaryto teisės pa­žei­dimo pobūdį, kad pažeidimas nesukėlė sunkių padarinių – jokia žala gamtai nepadaryta, pa­žei­di­mas padarytas dėl įstatymo nežinojimo, taip pat šiuo metu jau yra sudaryta sutartis su gamintojų ir importuotojų asociacija. Atsižvelgta ir į tai, kad įmonė dirba nuostolingai, M. L. šei­moje yra gana sunki materialinė padėtis (mažametis vaikas, vienas dirbantis asmuo, būsto pasko­la), todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas taikė Lietuvos Respublikos ad­mi­nistracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio 1 dalį ir skyrė mažesnę nuobaudą nei nu­ma­tyta sankcijoje. Apeliaciniame skunde M. L. prašo pakeisti apylinkės teismo nutarimą ir sumažinti paskirtą nuobaudą. Skunde nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas taikė ATPK 30¹ straipsnį, tačiau įver­tinus nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes, tokia bauda negali būti laikoma adekvati pa­žeidėjo asmenybei bei jo padaryto pažeidimo pobūdžiui. M. L. atžvilgiu nenustatyta at­sakomybę sunkinančių aplinkybių, asmuo kaltę pripažino, gailėjosi. Jokia žala gamtai nepa­daryta, pažeidimas padarytas dėl įstatymo nežinojimo, šiuo metu jau yra sudaryta su­tartis su gamintojų ir importuotojų asociacija. M. L. įmonė dirba nuostolingai, šeimoje sunki materialinė padėtis, M. L. praeityje už analogiškus pažeidimus baustas nebuvo, pažeidimas buvo atsitiktinis.Skunde remiamasi Panevėžio apygardos teismo praktika – nutartimi byloje Nr. ATP-665-366/2015, kurioje pažeidėjui už analogišką pažeidimą buvo paskirta 300 Eur bauda. M. L. teigimu, minėtoje byloje nustatytos analogiškos aplinkybės kaip ir M. L. atveju, todėl teismas jam paskirdamas 1000 Eur baudą, nukrypo nuo teismų praktikos. Skunde taip pat nurodamas nutarimas, kur teismas lengvinančia aplinkybe pripažino tai, jog pažeidėjas pradėjo aktyviai šalinti nustatytus pažeidimus. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas pateikė atsiliepią, kuriame prašo M. L. skundo netenkinti ir palikti 2016 m. gruodžio 21 d. Kauno apylinkės teismo nutarimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

M. L. apeliacinis skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyven­di­nimo tvarkos įstatymo (TAR 2015 m. liepos 10 d., i. k. 2015-11216) 4 straipsnio 2 dalyje nu­ma­tyta, kad administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos iki 2017 m. sausio 1 d. buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nutarimai dėl nuobaudos skyrimo dar neįsiteisėjo, šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais, gavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą (šis prašymas gali būti įtrauktas ir į skundą ar apeliacinį skundą), perkvalifikuoja teismas ar ins­ti­tucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, arba teismas, kuris nagrinėja skundą ar apeliacinį skundą dėl nutarimo byloje. Sutinkamai minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad asmens veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų ko­dekso (toliau – ANK) straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.

ATPK 51² straipsnio 2 dalies sankcija numato baudą nuo 289 iki 579 Eur, o ANK 235 straipsnio 4 dalis – baudą nuo 300 iki 560 Eur. Šių baudų vidurkiai skiriasi vos 4 eurais, todėl ANK numatyta atsakomybė nelaikytina švelnesne (ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įsta­tymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Analogiška situacija susidaro ir lyginant ATPK 51²⁰ straips­nio 1 dalį bei ANK 255 straipsnio 2 dalį. Šiuose straipsniuose numatytų baudų vidurkiai skiriasi vos 3 eurais, todėl ANK numatyta atsakomybė nelaikytina švelnesne. ATPK 51²⁰ straipsnio 5 dalis numato baudą nuo 7240 Eur iki 14.481 Eur. ANK 255 straipsnio 8 dalis numato baudą nuo 2700 Eur iki 6000 Eur. Šiuo atveju ANK numato švelnesnę atsakomybę, nes mažėja galimos skirti baudos dydžio vidurkis nuo 10.860,5 iki 4350 eurų. Todėl M. L. vei­ka perkvalifikuojama iš ATPK 51²⁰ straipsnio 5 dalies į ANK 255 straipsnio 8 dalį.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir remdamasis tuo daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino laikydamasis proceso įsta­tymų reikalavimų. Teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad nėra pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius jam inkriminuotus pažei­di­mus. Nors skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas taikė ATPK 30¹ straipsnį, tačiau įver­ti­nus nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes, tokia bauda negali būti laikoma adekvati pažeidėjo asmenybei bei jo padaryto pažeidimo pobūdžiui. Atmesdamas šiuos skundos argumentus apelia­ci­nės instancijos teismas pažymi, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, atsižvelgė į tai, kad M. L. atžvilgiu nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, asmuo kaltę pripažino. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, jog pažeidimas nesukėlė sunkių padarinių – jokia žala gamtai nepadaryta, pažeidimas padarytas dėl įstatymo nežinojimo, taip pat šiuo metu jau yra sudaryta sutartis su gamintojų ir importuotojų asociacija. Atsižvelgė ir į tai, kad įmonė dirba nuostolingai, M. L. šeimoje sunki materialinė padėtis (mažametis vai­kas, vie­nas dirbantis asmuo, būsto paskola), todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, taikė ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį ir skyrė daugiau nei septynis kartus mažesnę baudą, nei numatyta minimali bauda straipsnio sankcijoje. Net ir perkvalifikavus veiką pagal ANK 255 straipsnio 8 dalį, kuris numato ženkliai mažesnę baudą nei anksčiau galiojęs ATPK, pirmosios instancijos paskirtos baudos dydis vis tiek išlieka mažesnis nei ANK 255 straipsnio 8 dalyje numatytas mi­ni­malios baudos dydis. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog Teismai privalo vadovautis Lietuvos Aukš­čiau­siojo Teismo praktika, todėl Panevėžio apygardos teismo praktika Kauno apygardos teismo nesaisto.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. L. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutarimą pakeisti: M. L. veiką pagal ATPK 51²⁰ straipsnio 5 dalį perkvalifikuoti pagal ANK 255 straipsnio 8 dalį ir paskirti 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą M. L. nustatyti 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.