Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-2479-426/2025

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-02-04
Bylos Nr.: eI3-2479-426/2025
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-04229-2024-8
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Rūta Miliuvienė, Violeta Balčytienė, Agnė Stankevičienė
Pareiškėjas: L. Z.
Atsakovas: Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo: Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-2479-426/2025 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04229-2024-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.2; 55.1.3 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 4 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Agnės Stankevičienės,

dalyvaujant pareiškėjos atstovams advokatams L. B. ir M. P. (M. P.),atsakovo atstovui D. J.,trečiojo suinteresuoto asmens atstovui R. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu per Zoom programą) išnagrinėjo pareiškėjos L. Z. (L. Z.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja L. Z. prašo panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2024 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. 24S170492 (toliau – Sprendimas), kuriuo panaikintas jai išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, ir priteisti jos naudai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja (toliau – ir užsienietė) skunde akcentuoja, kad skundžiamas Sprendimas iš esmės grindžiamas vienu teiginiu – jos gyvenimas Lietuvos Respublikoje neva gali grėsti valstybės saugumui. Ši išvada buvo padaryta remiantis Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2024 m. balandžio 25 d. išvada Nr. 18-5504 (toliau – ir Išvada). Pareiškėjos manymu, jos atžvilgiu nepalanki Išvada priimta remiantis tuo, kad ji pati ir jos tėvai turėjo verslo ryšių su korporacija „Rosatom“ ir kitais ūkio subjektais, veikiančiais Rusijos branduolinės energetikos srityje.

Pareiškėja – ukrainiečių kilmės R. F. pilietė, 1998 m. baigė M. L. valstybinį universitetą, įgijo fizikės specialybę. Po penkiolikos metų samdomo darbo 2013 m. įsteigė įmonę OOO „Dizainsistemy“ (toliau – ir Įmonė). Pagrindinė Įmonės veikla – seisminės ir geotechninės įrangos platinimas, distribucija. Platinamą įrangą pati Įmonė įsigydavo tiesiai iš gamintojo – J. K. įsteigtos ir veikiančios bendrovės G. S. Limited. Įmonei priskirtai išimtinei platinimo teritorijai priklausė R. F., kuri vėliau buvo papildyta Vidurinės Azijos valstybėmis. Viena iš pirkėjų buvo korporacija „Rosatom“ ir jos antrinės įmonės. Gamintojas žinojo, kad jo įranga perparduodama korporacijai „Rosatom“ ir neprieštaravo.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad nuo 2020 m. nebevadovauja Įmonei, kadangi tuo metu R. F. lankėsi mažai, beveik visą laiką praleido Lietuvos Respublikoje. Sprendimas dėl direktoriaus pasikeitimo buvo pateiktas per R. F. ambasadą Lietuvos Respublikoje. 2023 m. pabaigoje pareiškėja atsisakė ir Įmonės akcijų.

Užsienietė teigia, kad 2022 m. vasario pabaigoje, iš karto po karinių veiksmų Ukrainoje pradžios, ji susisiekė su Įmonės platinamos produkcijos gamintoju G. S. Limited ir informavo, kad nepritaria R. F. valdžios sprendimams, nutraukia verslą toje šalyje, daugiau jokios veiklos R. F. nevykdys. Atitinkamai, pareiškėja pasiūlė gamintojui nutraukti platinimo sutartį su Įmone ir sudaryti analogišką sutartį su Lietuvos Respublikoje veikiančia mažąja bendrija (toliau – MB) „Geobitas“ (toliau – ir Įmonė 2), išbraukiant iš platinimo teritorijos R. F.. Su pasiūlymu gamintojas sutiko, 2022 m. kovo 16 d. šalys sudarė naują platinimo sutartį. Įmonė 2 visiškai perėmė iš Įmonės seisminės ir geotechninės įrangos platinimą Vidurinės Azijos valstybėse, neįtraukiant R. F. į platinimo teritoriją. Vėliau korporacijos „Rosatom“ antrinė įmonė kreipėsi į Įmonę su prašymu tęsti įrangos tiekimą, tačiau Įmonė atsakė, kad įrangos neteiks. Pareiškėja akcentuoja, jog ne aprūpina korporaciją „Rosatom“ reikalingomis prekėmis, apeinant tarptautines sankcijas, kaip spėjama skundžiamame Sprendime, bet ėmėsi aktyvių veiksmų, kad korporacija „Rosatom“ apskritai negautų reikalingų prekių.

Užsienietė pažymi ir tai, kad tarptautinės sankcijos korporacijai „Rosatom“ niekada nebuvo ir iki šiol netaikomos, todėl verslo santykiai su šia korporacija nebuvo ir nėra draudžiami. Migracijos departamento siekis pagrįsti grėsmę valstybės saugumui teisėtu ūkio subjektų bendradarbiavimu, užsienietės manymu, yra absurdiškas, kadangi už teisėtą elgesį negalima bausti. Skunde akcentuoja, kad sprendimą nutraukti verslo santykius su korporacija „Rosatom“ lėmė ne teisinis reguliavimas, kuris tokio bendradarbiavimo nedraudė ir nedraudžia, o vertybinė jos pozicija, griežtai smerkiant R. F. valdžios politiką ir norint atsiriboti nuo R. F. visais įmanomais būdais.

Nurodo, kad jos politines pažiūras dėl įvykių Ukrainoje atskleidžia Z. van V. rekomendacija, kad pareiškėja nuolat aukoja pinigines lėšas Ukrainos sveikatos sistemai palaikyti bei dalyvauja labdaros renginiuose. Z. van V. – labdaros fondas, tiekiantis Ukrainai prioritetines greitosios pagalbos transporto priemones, vaistus ir įrangą. Pareiškėja ir pati yra priėmusi pabėgėlius iš Ukrainos, nemokamai suteikė jiems namus, maistą ir rūbus. Opozicines pažiūras R. F. valdžios atžvilgiu rodo ir jos dalyvavimas liberaliosios opozicijos organizuojamuose renginiuose Vilniuje „Trečioji antikarinė konferencija“ ir „Laisvosios Rusijos kongresas – būk drąsus kaip ukrainietis“.

Šalies argumentai

Pareiškėja tvirtina, kad prasidėjus karui Ukrainoje, nusprendė ne tik nutraukti verslą R. F., bet ir evakuoti iš ten savo tėvus, kuriems pirmi leidimai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduoti 2022 m., po karinių veiksmų Ukrainoje pradžios. Iki tol jie Lietuvos Respublikoje negyveno. Dabar faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad leidimai gyventi išduoti tuo pagrindu, kad jų dukra (pareiškėja) turi leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Užsienietė atkreipia dėmesį, kad panaikinus leidimą gyventi jai, bus panaikinti leidimai gyventi ir tėvams. Pažymi ir tai, kad savo butą R. F. tėvai pardavė, todėl jokio gyvenamojo būsto neturi.

Pareiškėja nurodo ir tai, jog Lietuvos Respublikoje gyvena ir jos dukros – nepilnametė A. D. (D.) ir pilnametė A. D. (A. D.), abi mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. A. D. studijas tęsia Utrechto universitete, Nyderlandų Karalystėje. Pažymi, kad A. D. nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini), be to, ji yra netradicinės seksualinės orientacijos, o tai aktualu atsižvelgiant į aplinkybę, kad R. F. aplinka LGBT atstovams nėra palanki.

Pareiškėja paaiškina, kad jos vyras L. Z. – Lietuvos Respublikos pilietis. Santuoka sudaryta 2015 m., kartu gyvena nuosavame bute (duomenys neskelbtini). Šį butą įgijo gavę bendrą paskolą, kurios grąžinimo terminas – 2035 m. Abiem nuosavybės teise taip pat priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), jam gautos paskolos grąžinimo terminas – 2038 m.

Pareiškėja pažymi, kad jos valdoma Įmonė 2 šiuo metu seisminę ir geotechninę įrangą platina ne tik Vidurinės Azijos valstybėse, bet ir Lietuvos Respublikos sąjungininkėse, priklausančiose Šiaurės Atlanto sutarties organizacijai, vienas iš pirkėjų – NATO priklausantis Jūrinių tyrimų ir eksperimentų centras. 2022 m. Įmonės 2 pardavimo pajamos siekė 477 668 Eur, o grynasis pelnas – 111 015 Eur.

Pareiškėja nurodo, jog laisvalaikiu jau daug metų dirba viešojoje įstaigoje „Gėlos globos namai“ (toliau – ir VšĮ „Gėlos globos namai“), teigiamai ją vertina įstaigos vadovas.

Siekdama gilesnės integracijos į Lietuvos visuomenę, užsienietė 2022 m. vasario 9 d. išlaikė valstybinės kalbos bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą ir toliau tobulina lietuvių kalbos žinias. Pareiškėja akcentuoja, kad jokių nusikalstamų veikų niekada nebuvo padariusi.

Atkreipia dėmesį, kad skundžiamas Sprendimas – ne pirmas jos atžvilgiu priimtas neigiamas Migracijos departamento sprendimas. Migracijos departamentas 2023 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 23S69603 jau panaikino jai išduotą leidimą nuolat gyventi, pripažindamas pareiškėją keliančia grėsmę valstybės saugumui dėl to, kad jos verslas nuo 2010 m. teikė korporacijai „Rosatom“ ir antrinėms įmonėms seisminę ir geotechninę įrangą. Nesutikdama su 2023 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 23S69603 pareiškėja pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – ir VAAT) (administracinė byla Nr. eI2-10051-473/2023). VAAT 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino, pripažindama, kad Migracijos departamento ir VSD nurodomi pareiškėjos ryšiai R. F. branduolinės energetikos sektoriuje nėra pakankami grėsmės valstybės saugumui konstatuoti. Nesutikdami su minėtu VAAT sprendimu, Migracijos departamentas ir VSD pateikė apeliacinius skundus, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2395-624/2023 Migracijos departamento ir VSD apeliacinius skundus atmėtė. LVAT įsiteisėjusia nutartimi pripažino, kad Migracijos departamento ir VSD nurodomi pareiškėjos ryšiai R. F. branduolinės energetikos sektoriuje nėra pakankami grėsmės valstybės saugumui konstatuoti, ypač atsižvelgiant į pareiškėjai, kaip ilgalaikei gyventojai, taikomą sustiprintą apsaugą nuo išsiuntimo bei šeimyninius ryšius su Lietuvos Respublika. Užsienietė pabrėžia, kad iš šioje byloje skundžiamo Sprendimo matyti, jog atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo su nurodytais teismų sprendimai nesutinka, kadangi jos tariamai keliamą grėsmę valstybės saugumui grindžia iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis – ryšiais R. F. branduolinės energetikos srityje. Migracijos departamentas ir VSD savo nuomonę grindžia prielaidomis, kurios neįrodytos, ir prieštarauja teismų nustatytiems prejudiciniams faktams.

Skunde pažymi, jog skundžiamame Sprendime jos ryšiai R. F. branduolinės energetikos srityje detalizuojami aprašant ir giminaičių verslo ryšius, kurių dalis susijusi su R. F. branduolinės energetikos srityje veikiančiais ūkio subjektais. Tačiau, pareiškėjos nuomone, jau jos pačios ryšiams su R. F. branduolinės energetikos srityje veikiančiais ūkio subjektais teismų pripažintiems nepakankamais grėsmei konstatuoti, tuo labiau nepakankamais turi būti pripažįstami ir netiesiogiai pareiškėjos ryšiai per jos giminaičius su branduolinės energetikos srityje veikiančiais ūkio subjektais. Mano, kad atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo tebesilaiko savo pirminės nuomonės ir nesutinka su teismų sprendimais, tačiau tai nesudaro teisėto pagrindo jų nevykdyti. Užsienietės nuomone, skundžiamas Sprendimas naikintinas kaip neatitinkantis įsiteisusiems VAAT 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimui administracinėje byloje Nr. eI2-10051-473/2023 ir LVAT 2023 m. rugsėjo 11 d. nutarčiai administracinėje byloje Nr. eA-2395-624/2023, kurie priimti administracinėje byloje tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, jog manant, kad skundžiamas Sprendimas dėl jos tariamai keliamos grėsmės valstybės saugumui grindžiamas naujomis aplinkybėmis, tektų konstatuoti, kad nagrinėjama situacija atitinka teisės aktų nuostatas dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Užsienietės nuomone, tokiu atveju Migracijos departamentas turėjo kreiptis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, tačiau šių aplinkybių sutapties skundžiamame Sprendime atsakovas neargumentuoja ir neįrodinėja.

Šalies argumentai

Pareiškėja teigia, jog aplinkybės, kuriomis daugiausia grindžiamas skundžiamas Sprendimas, yra tapačios toms, kuriomis buvo grindžiamas atsakovo sprendimas jau išnagrinėtoje byloje. Naujos aplinkybės, užsienietės manymu, nėra esminės, kadangi remiasi netiesioginiais, t. y. jos giminaičių, verslo ryšiais su R. F. branduolinės energetikos srityje veikiančiais ūkio subjektais. Neesminiais laikytinas, jos nuomone, ir darbas marketingo specialiste akcinėse bendrovėse „L. J. K. vardo darbo raudonosios vėliavos ordino mokslinis-tiriamasis fizikos-chemijos institutas“ ir „Grupė GAZ“, kadangi nutruko prieš beveik dvidešimt metų, kai geopolitinė situacija buvo visiškai kitokia. Pareiškėja akcentuoja, kad visos skundžiamame Sprendime nurodytos aplinkybės buvo ar galėjo būti žinomos atsakovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui nagrinėjant bylą pirmą kartą. Pažymi, kad šio argumento atsakovas negali ginčyti, nes tai – prejudicinis faktas, abiejų instancijų teismai išnagrinėtoje byloje nustatė, kad visapusiško pareiškėjos situacijos tyrimo Migracijos departamentas neatliko.

Pareiškėja mano, kad Migracijos departamentas ir VSD piktnaudžiauja savo teisėmis, inicijuodami vis naujus tyrimus, verčia ją ir šeima gyventi teisinio neapibrėžtumo sąlygomis, sukelia dvasinius išgyvenimus ir verčia patirti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjos muomone, atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, pažeidė jos teisėtus ir pagrįstus lūkesčius, nes: 1) nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje nuo 2014 m., daug kartų buvo vertinama dėl grėsmės valstybės saugumui ir pripažinta nekeliančia tokios grėsmės; 2) Migracijos departamentas ir VSD iki 2022 m. pabaigos nelaikydavo R. F. institucijose dirbusių užsieniečių keliančiais grėsmę valstybės saugumui ir leisdavo jiems teisėtai gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje; 3) pareiškėja kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydama pratęsti anksčiau įgyto leidimo gyventi galiojimą; 4) dėl objektyvių priežasčių ji negali atitikti atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens naujai keliamo reikalavimo neturėti verslo santykių su koncernu „Rosatom“, kadangi tai – jos biografijos faktas; 5) Migracijos departamentas panaikino leidimą nuolat gyventi iš karto po jo išdavimo, taip pažeisdamas jos teisėtus lūkesčius dėl suteiktos naudos tęstinumo; 6) keldami naujus reikalavimus atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nenustatė jos naudai jokių saugiklių.

Skundžiamo Sprendimo neteisėtumą taip pat grindžia tuo, kad atsakovas neteisingai aiškino ir taikė grėsmės valstybės saugumui sąvoką. Iš skundžiamo Sprendimo matyti, kad Migracijos departamentas sieja jos tariamai keliamos grėsmės realumą su verslo santykiais, dėl kurio neva gali būti užverbuota R. F. žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas R. F. valdžiai asmuo. Užsienietė mano, kad šios prielaidos pagrįstumui įvertinti būtina nustatyti, ar atitinka sėkmingo verbavimo kriterijus.

Pareiškėjos nuomone, būtina nustatyti, ar ji gali dominti R. F. žvalgybos ir saugumo tarnybas, ar sutiktų su jomis bendradarbiauti. Atkreipia dėmesį, jog skundžiamame Sprendime nėra jokių argumentų, kurie pagrįstų nurodytas aplinkybes. Pareiškėjos nuomone, tai reiškia, kad Migracijos departamento įžvelgiama jos tariamai keliama grėsmė valstybės saugumui yra teorinio pobūdžio, kuri gali būti konstatuota bet kurio asmens atžvilgiu, įskaitant Lietuvos Respublikos piliečius.

Šalies argumentai

Skunde nurodo savo biografijos aplinkybes, kurios liudija, kad realios grėsmės valstybės saugumui ji nekelia: jos išsilavinimas – techninis, nesusijęs su valstybės užsienio politika, gynyba ar saugumu; niekada nedirbo jokiose valstybinėse R. F. valdžios įstaigose ir neturėjo valstybės tarnautojos statuso; niekada nedavė priesaikos, jai niekada nebuvo suteikti valstybiniai pagyrimai, apdovanojimai ar laipsniai; verslo santykiai tarp Įmonės ir Rusijos korporacijos „Rosatom“ susiklostė ne dėl pareiškėjos ideologinių, o dėl ekonominių priežasčių; verslo santykiai tarp Įmonės ir Rusijos korporacijos „Rosatom“ vyko tuo metu, kai geopolitinė situacija buvo kokybiškai kitokia ir nutruko pareiškėjos iniciatyva iš karto po karo Ukrainoje pradžios; po karinių veiksmų pradžios pareiškėja nutraukė visus įmanomus ryšius su R. F., evakavo savo tėvus; per rinkimus visada balsavo už opozicijos kandidatus, nepalaiko, neremia ir kategoriškai smerkia R. F. politiką; pildydama Migracijos departamento klausimyną visada atskleisdavo informaciją apie savo buvusį darbą. Jeigu pareiškėja būtų lojali R. F. valdžiai arba atvyktų į Lietuvos Respubliką destruktyviai veiklai, ji slėptų duomenis apie savo buvusį darbą; nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo nenustatė jos nusikalstamų veiksmų ar kėsinimosi padaryti nusikalstamą veiką; nei Migracijos departamentas, nei VSD nenustatė jokių veiksmų, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai, tyčia ar per neatsargumą būtų nukreipti prieš Lietuvos Respubliką; atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nenustatė jokių pareiškėjos motyvų imtis kokių nors veiksmų, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai būtų nukreipti prieš Lietuvos Respubliką; taip pat nenustatė, kad pareiškėjos pažiūros neatitiktų Lietuvos Respublikos visuomenėje vyraujančių moralės normų ar Lietuvos Respublikos politikos vertybinio pagrindo. Migracijos departamento klausimyne pareiškėja nurodė, kad nepalaiko R. F. karinių veiksmų Ukrainoje ir laiko Krymą teisėta Ukrainos dalimi; atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo vengia konkretaus įvertinimo, rezervuotai teigia, kad pareiškėja gali būti išnaudota, o ne bus išnaudota specialiųjų tarnybų; pareiškėja šiuo metu atitinka visas sąlygas Lietuvos pilietybės įgijimui ir yra pradėjusi šį procesą.

Pareiškėja akcentuoja, kad skundžiamas Sprendimas naikintinas dėl neteisingai išaiškintos ir pritaikytos grėsmės valstybės saugumui sąvokos, nesivadovaujant nustatytu įrodinėjimo standartu, remiantis išimtinai teorinio pobūdžio tikimybe bei nenustačius jokių realiai esančių veiksnių jos sėkmingo verbavimo galimybei konstatuoti.

Užsienietės vertinimu, kritiškai vertintina tai, kad Migracijos departamentas ginčijamą Sprendimą grindžia išimtinai VSD Išvada, jokių savarankiškai nustatytų aplinkybių, kurios patvirtintų šią Išvadą, nenurodo, todėl skundžiamas Sprendimas – VSD nuomonės teisinis įforminimas. Mano, kad VSD Išvada savaime atsakovo nesaistė ir neatleido nuo pareigos visapusiškai ištirti jos situaciją, nustatyti ir įvertinti visus įrodymus ir priimti sprendimą.

Pareiškėja tvirtina, kad nustatęs, jog ji turėjo verslo ryšių su korporacija „Rosatom“, galėjo tirti aplinkybes, susijusiais būtent su šiuo ryšiu, o ne apsiriboti ryšių su Lietuvos Respublika išvardinimu. Atsakovas turėjo konkrečiai išsiaiškinti, kaip užsimezgė Įmonės bendradarbiavimas su „Rosatom“, kaip jis vyko, kokį vaidmenį šiame bendradarbiavime asmeniškai atliko pareiškėja; su kuo pareiškėja bendravo iš „Rosatom“ pusės, kokios paskirties įranga buvo tiekiama, ar pareiškėja tebebendrauja su buvusiais kolegomis iš Įmonės ar „Rosatom“ ir pan.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, kad atsakovas, neatlikęs privalomo tyrimo, nenustatė ir neįvertino su ja susijusių aplinkybių visumos, todėl skundžiamas Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualiame administraciniame akte nurodyti administracinio sprendimo faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybės, administracinio sprendimo motyvus. Migracijos departamentas, užsienietės manymu, faktiškai perkėlė savo funkcijas VSD bei rėmėsi jo Išvada, todėl skundžiamas Sprendimas pripažintinas neatitinkančiu ir VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintam atsakomybės už priimtus sprendimus principui.

Skunde atkreipia dėmesį, kad Sprendimas nemotyvuotas, iš jo neaišku, kodėl darbas marketingo specialisto pareigose 2005–2008 m. reiškia lojalumą R. F. dabartinei valdžiai. Atkreipia dėmesį, kad Migracijos departamento ir VSD praktika rodo, kai daugeliui užsieniečių, turėjusių ryšių su priešiškos valstybės institucijomis, po karo Ukrainoje pradžios toliau buvo leidžiama gyventi Lietuvos Respublikoje. Užsienietė mano, jog atsakovas turėjo argumentuotai paaiškinti, kuo pasireiškia jos situacijos išskirtinumas. Iš skundžiamo Sprendimo pareiškėjai neaišku, kaip jos buvęs darbas reikšmingai padidina tikimybę būti užverbuotai, atsakovas turėjo argumentuotai paaiškinti, kaip buvęs darbas gali daryti įtaką jos galimybei ir motyvams rinkti informaciją, kuri domina užsienio žvalgybos tarnybas. Pareiškėjai taip pat neaišku, kodėl potencialus verbavimas tapatinimas su tikėtinu.

Skunde pareiškėja akcentuoja priimtu Sprendimu pritaikytos administracinio poveikio priemonės neproporcingumą, mano, jog aptariama priemonė pripažintina neteisėta kaip visiškai neproporcinga, kadangi grėsmė saugumui buvo nustatyta ne dėl veiksmų, nukreiptų prieš Lietuvos Respubliką, o dėl jos verslo santykių, kurie nebuvo draudžiami ir neturi nieko bendro su Lietuvos Respublika; pareiškėja daug metų gyvena ir yra lojali Lietuvos Respublikai, visiškai ir besąlygiškai palaikydama jos užsienio politiką, įskaitant poziciją karo Ukrainoje klausimu; nėra padariusi jokios nusikalstomos veikos, todėl nėra pagrindo įtarinėti, kad galėtų įvykdyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 118 ir 119 straipsniuose numatytus nusikaltimus – padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką ir šnipinėjmą; pareiškėja niekada neturėjo ir neturi prieigos prie valstybės valdymo ar valstybės paslapčių R. F. ar Lietuvos Respublikoje, nepažįsta nė vieno šių šalių valstybės tarnautojo; turi ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika, turi nekilnojamąjį turtą, darbą ir verslą, labai stiprius šeimyninius ryšius su Lietuvos Respublika, kadangi čia gyvena šeima, o sutuoktinis – Lietuvos Respublikos pilietis.

Užsienietė pažymi, kad atsižvelgiant į jos situaciją, skundžiamas Sprendimas kelia grėsmę šeimos vientisumui, nes verčiama išvykti iš Lietuvos Respublikos neapibrėžtam laikui, kadangi Migracijos departamento išvada apie grėsmę valstybės saugumui siejama su jos biografijos faktu, kurio negali pakeisti. Lietuvos Respublikos pilietybę turtintis ir čia gyvenantis sutuoktinis verčiamas arba gyventi skyrium nuo savo sutuoktinės, arba išvykti iš Lietuvos Respublikos. Migracijos departamento siūlomos alternatyvos, pareiškėjos įsitikinimu, neįmanoma įgyvendinti. Vaikai iš pirmos santuokos prisirišę prie jos, Lietuvos Respublikoje stipriai integravosi į vietinę socialinę aplinką, todėl tiek išvykimas kartu su motina į R. F., tiek likimas Lietuvos Respublikoje atskirai neigiamai atsilieps jų psichologinei būklei ir raidai.

Migracijos departamentas, įvertindamas pareiškėjos situaciją, jos nuomone, turėjo vadovautis ne tik Lietuvos Respublikos įstatymu dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ, Įstatymas), bet ir kitais teisinės aktais, taikytinais tais atvejais, kai keliama įtaka vaiko teisėms ir interesams, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu bei Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymu.

Taip pat pareiškėja nurodo, kad skundžiamas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos migracijos politikos, tikslo mažinti emigraciją, kadangi sutuoktinis, Lietuvos Respublikos pilietis, verčiamas išvykti kartu į užsienį. Migracijos departamentas, neišsiaiškinęs visų reikšmingų aplinkybių, užkirto tolimesnę jos integraciją į Lietuvos visuomenę, taip pažeisdamas integravimo principą. Nurodo, kad skundžiamu Sprendimu iš jos atimant teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir trukdant siekti jos pilietybės, pažeidžiamas perspektyvumo principas.

Pareiškėja akcentuoja, kad užsiima teisėta veikla, tačiau skundžiamu Sprendimu faktiškai verčiama išvykti. Atsakovas darbo vietas Lietuvoje kuriančiai, investuojančiai ir mokesčius mokančiai užsienietei rodo visišką abejingumą ir nusistatymą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai skundą prašė tenkinti jame nurodytais motyvais. Advokatas L. B. akcentavo, jog pareiškėjos šeimos verslas – mokslinė veikla, seisminių daviklių tiekimas atominėms elektrinėms, kurių saugumas – viso pasaulio interesas. Pareiškėjos šeimos nariai – fizikai. Ji prasidėjus karo veiksmams, kovo mėnesį, atsisakė įmonei „Rosatom“ tiekti produktus, nutraukė verslą. Persikėlė į Lietuvą.

Atstovas nurodė, jog nėra įrodymų, kad buvo sudaromi sandoriai su Rusija, apmokėjimų per bankus nenustatyta.

Po 2020 m. išvykusi iš Rusijos grįždavo tik aplankyti tėvus, į Kaliningradą vyko parduoti butą. Visą šeimą išsivežė iš Rusijos, kad netektų daugiau lankytis. Šiuo metu tėvai, vaikai nuolat gyvena Lietuvoje. Sutuoktinis – Lietuvos Respublikos pilietis.

Atstovas advokatas M. P. nurodė, jog pareiškėja skyrė lėšų Ukrainos pabėgėliams, priglaudė ukrainiečių šeimą.

Pareiškėja turėjo 4 darbo dienas atsakyti į atsakovo 2024 m. balandžio raštą, pateikė dokumentus, kuriuos spėjo surinkti. Ji nežinojo, kokius sandorius sudarė buvę vyrai.

Šalies argumentai

Atsakovas Migracijos departamentas nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime paaiškina, jog 2024 m. birželio 10 d. VSD Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas nurodo, kad pareiškėja nuo 2013 m. vasario iki 2023 m. lapkričio mėn. buvo R. F. Įmonės vienintelė akcininkė, 2013–2021 m. ėjo direktorės pareigas, nuo 2021 m. sausio 13 d. ji užėmė (užima) komercijos direktorės pareigas. VSD duomenimis, minėta bendrovė nuo 2013 m. iki 2020 m. yra dalyvavusi ne mažiau kaip 54 R. F. viešuosiuose pirkimuose, kurių bendra suma – 307,5 mln. rublių. Įmonė iš esmės visas savo veiklos pajamas gavo vykdydama viešųjų pirkimų būdu sudarytas sutartis su įvairiais R. F. valstybiniais subjektais. VSD duomenimis, pareiškėja nuo 2014 m. kovo mėn. registruota R. F. kaip individualia veikla besiverčiantis asmuo, pagrindinė veiklos rūšis – didmeninė prekyba technika ir įranga. Vykdydama individualią veiklą dalyvavo R. F. valstybiniuose viešuosiuose pirkimuose ir sudarinėjo viešųjų pirkimų sutartis su R. F. valstybiniais subjektais: akcine bendrove „Atomenergoproekt“, federaline valstybine biudžetine mokslo įstaiga Federaliniu tyrimų centru Rusijos mokslų akademijos vieningąja geofizikos tarnyba, federaline valstybine biudžetine įstaiga Arktikos ir Antarktikos moksliniu-tiriamuoju institutu. Pareiškėjos Lietuvoje įsteigta Įmonė 2, buvusi R. F. asociacijos „Savireguliacijos organizacijos „Kalugos regiono statytojų susivienijimas“ narė, taip pat platino savo produkciją Rusijoje. Šios asociacijos tarybos pirmininkas K. S. (K. S.) – R. F. valdančiosios V. P. partijos „Vieningoji Rusija“ narys, R. F. Kalugos miesto tarybos deputatas, priklausantis frakcijai „Vieningoji Rusija“. Įmonės santykiai su nurodyta R. F. asociacija klostėsi iki 2022 m. kovo 21 d. Įmonė turėjo ryšių su R. F. gynybos ministerija. Joje ilgą laiką dirbo A. G. (A. G.), ėjęs vykdomojo direktoriaus pareigas. Šiuo metu jis dirba R. F. federalinėje valstybinėje biudžetinėje mokslo įstaigoje Federaliniame tyrimų centre Rusijos mokslų akademijos vieningoje geofizikos tarnyboje. A. G. yra baigęs aukštąją karo mokyklą, tarnavo R. F. kariuomenėje pagal kontraktą, yra įgijęs vyriausiojo leitenanto karinį laipsnį (šiuo metu išleistas į atsargą). VSD duomenimis, Įmonė taip pat yra bendradarbiavusi su Rusijos federaline valstybine biudžetine mokslo įstaiga Rusijos mokslų akademijos federaliniu kompleksinių Arktikos tyrimų centru. 2018 m. balandžio mėn. Įmonė kartu su R. F. federaline valstybine biudžetine mokslo įstaiga O. J. Š. vardo Rusijos mokslų akademijos žemės fizikos institutu organizavo Įmonės platinamos „Guralp“ produkcijos pristatymą. Informacija apie šį renginį skelbta instituto interneto svetainėje, taip pat ją savo socialiniuose tinkluose skelbė šio instituto direktoriaus pavaduotojas, kurio įrašu socialiniame tinkle pasidalijo ir Įmonė.

Atsakovas paaiškina, kad pareiškėja 2023 m. sausio 20 d. pildydama Migracijos departamento klausimyną nurodė, jog 2010–2022 m. turėjo ryšių su R. F. valstybine korporacija „Rosatom“. VSD duomenimis, 72,37 proc. nuo visų Įmonės sudarytų viešųjų pirkimų sutarčių tenka būtent sutartims su šios korporacijos organizacijomis. Be to, nuo 2005 m. birželio 8 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. pareiškėja dirbo federalinėje valstybinėje unitarinėje įstaigoje „L. J. K. vardo darbo raudonosios vėliavos ordino moksliniame-tiriamajame fizikos-chemijos institutas“. Dabartinis šios įstaigos pavadinimas – akcinė bendrovė „L. J. K. vardo darbo raudonosios vėliavos ordino mokslinis-tiriamasis fizikos-chemijos institutas“. Tai – R. F. branduolinės energijos valstybinės korporacijos „Rosatom“ valdomas ir kontroliuojamas valstybinis subjektas. Pildydama 2023 m. sausio 20 d. ir 2023 m. sausio 24 d. klausimynus šios darbovietės pareiškėja nenurodė. Atsakovas akcentuoja, jog pareiškėja skunde administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. el2-10051-473/2023 pažymėjo, kad ji niekada nedirbo jokiose R. F. valstybinėse įstaigose. Atsakovas mano, kad Rusijos keliamų egzistencinių grėsmių Lietuvai ir karinės agresijos veiksmų Ukrainoje kontekste pareiškėjos ryšiai su korporacija „Rosatom“ laikytina jos pažeidžiamumą suponuojančia aplinkybe. Nurodytos administracinės bylos teismo posėdžio metu pareiškėja aiškino, kad po korporacijos informavimo apie Įmonės tiekiamos produkcijos tiekimo nutraukimą sulaukė skambučio iš atstovo, kuris grasino jai ir jos šeimai. 2024 m. balandžio mėn. pareiškėja raštu patikslino, kad skambučio iš korporacijos „Rosatom“ atstovo sulaukė 2022 m. Jis grasino pareiškėją pasodinti į kalėjimą. Tokie atstovo veiksmai, atsakovo nuomone, atitinka veikimo metodus, taikomus R. F. žvalgybos tarnybų, kurios, siekdamos megzti, tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalių piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti, grasindamos taikyti teisinio ar administracinio poveikio priemones R. F. piliečiams ir (ar) jų giminaičiams. Šios aplinkybės patvirtina pareiškėjos pažeidžiamumą.

Atsiliepime Migracijos departamentas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjos ryšiai su R. F. valstybiniais subjektais sietini ir su jos šeimos narių vykdoma (vykdyta) veikla ir jų sąsajomis su R. F. valstybiniais subjektais. VSD duomenimis, pareiškėjos tėvas S. Z. (S. Z.) yra (buvo) ribotos atsakomybės bendrovės „Seismyčeskyje sistemy“ direktorius; ribotos atsakomybės bendrovės „SVZ“ (OOO „CB3“) (pavadinimas iki 2019 m. gruodžio 30 d. – ribotos atsakomybės bendrovė tyrimo ir gamybos įmonė „Vulkan“) vienintelis akcininkas ir buvęs direktorius (veikianti įmonė); ribotos atsakomybės bendrovės „Servislain“ direktorius (veikianti įmonė); ribotos atsakomybės bendrovės „Vulkan“ direktorius. Pareiškėjos motina N. Z. (Z.) yra (buvo) ribotos atsakomybės bendrovės „Seismyčeskyje sistemy“ vienintelė akcininkė, Rusijos ribotos atsakomybės bendrovės „Vulkan“ akcininkė (50 proc.). Jos brolis A. Z. (A. Z.) yra (buvo) ribotos atsakomybės bendrovės „SVZ“ (pavadinimas iki 2019 m. gruodžio 30 d. – ribotos atsakomybės bendrovė tyrimo ir gamybos įmonė „Vulkan“) direktorius (veikianti įmonė); ribotos atsakomybės bendrovės „Solara“ direktorius ir vienintelis akcininkas (veikianti įmonė); ribotos atsakomybės bendrovės „Elektro-vest“ akcininkas (30 proc.) per įmonę „Solara“; ribotos atsakomybės bendrovės „Seismiksistem“ direktorius ir akcininkas (50 proc.); ribotos atsakomybės bendrovės prekybos namų „Inter motors“ direktorius ir akcininkas (40 proc.); ribotos atsakomybės bendrovės „Inter motors“ direktorius ir akcininkas (40 proc.); ribotos atsakomybės bendrovės „TVK PAK CP“ direktorius; ribotos atsakomybės bendrovės „Avtoturist“ direktorius; ribotos atsakomybės bendrovės „Sannivell agriteknik delta“ direktorius; ribotos atsakomybės bendrovės „Avtotreid“ direktorius ir akcininkas; ribotos atsakomybės bendrovės „Ekspress avto“ akcininkas.

Atsakovas tvirtina, kad pareiškėjos šeimos narių betarpiškas dalyvavimas veikloje, susijusioje su tokiu kiekiu skirtingų R. F. juridinių asmenų, savaime reiškia didelę tikimybę dėl plataus spektro ir įvairaus pobūdžio ryšių susiformavimo. Vykdant tokio intensyvumo veiklą, neišvengiami įvairūs ryšiai ir su R. F. valstybiniais subjektais.

Migracijos departamentas atkreipia dėmesį, kad VSD duomenimis, įmonė OOO „Seismyčeskyje sistemy“, kurioje iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. dirbo pareiškėja, įmonės direktoriaus pareigas ėjo jos tėvas, o vienintelė įmonės akcininkė –motina, dalyvavo ne mažiau kaip 18 R. F. viešųjų pirkimų 2014–2021 m., kurių bendra suma – 39,6 mln. Rublių. Sandoriai sudaryti su 10 skirtingų R. F. valstybinių subjektų. Tyrimo ir gamybos įmonėje „Vulkan“ yra dirbę (dirba iki šiol) pareiškėjos tėvas (direktoriumi), brolis (teisininku ir direktoriumi) ir motina (vyriausiąja specialiste) bei ji pati (geofizike). VSD duomenimis, tyrimo ir gamybos įmonė „Vulkan“ bei įmonė „Seismiksistem“ (brolis – direktorius ir akcininkas) taip pat yra bendradarbiavusios su R. F. valstybiniais subjektais.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime pažymi, kad VSD duomenimis, pareiškėjos brolis 1994–2005 m. ir nuo 2010 m. sausio mėn. registruotas R. F. kaip individualia veikla besiverčiantis asmuo, kuris 2022 m. liepos mėn. yra gavęs R. F. valstybinę finansinę paramą. Tikėtina, kad jis iki šiol gyvena R. F.. Šeimos bendrovei – tyrimo ir gamybos įmonei „Vulkan“ – nuosavybės teise priklauso patalpos ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu registruota Įmonė, taip pat pareiškėjos šeimos narių įmonės „SVZ“ (buvęs pavadinimas „Vulkan“), „Servislain“, „Solara“ ir kt. Kaimyniniame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), įsikūrusi R. F. federalinė valstybinė biudžetinė mokslo įstaiga federalinis tyrimų centras „Rusijos mokslų akademijos vieningoji geofizikos tarnyba“. Su šia įstaiga sandorius sudarinėjo tiek pareiškėjos Įmonė, tiek ir ji pati kaip fizinis asmuo, vykdydama individualią veiklą. Pareiškėja kaip fizinis asmuo nuo 2014 m. verčiasi (vertėsi) nekilnojamojo turto nuomos veikla. Vienas iš nuomojamų nekilnojamojo turto objektų – tyrimo ir gamybos įmonei „Vulkan“ priklausančios patalpos (duomenys neskelbtini). Ši įmonė, kai jos akcininkas ir direktorius buvo pareiškėjos tėvas, sudarinėjo sutartis su Įmone, kai jos akcininke ir direktore buvo pareiškėja. Įmonė „Servislain“, kurios direktoriumi buvo pareiškėjos tėvas, taip pat direktoriumi dirbo V. T. (V. T.) (buvęs direktoriumi ir pareiškėjos Įmonėje), sudarinėjo sutartis su R. F. tyrimo ir gamybos įmone „Vulkan“ (akcininkas ir direktorius – pareiškėjos tėvas).

Atsakovas nurodo, kad pareiškėja nuo 2005 m. birželio 8 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. dirbo R. F. federalinėje valstybinėje unitarinėje įstaigoje L. J. K. vardo darbo raudonosios vėliavos ordino moksliniame-tiriamajame fizikos-chemijos institute (dabartinis pavadinimas – akcinė bendrovė L. J. K. vardo darbo raudonosios vėliavos ordino mokslinis-tiriamasis fizikoschemijos institutas) – R. F. branduolinės energijos valstybinės korporacijos „Rosatom“ valdomame ir kontroliuojamame R. F. valstybiniame subjekte.

Atsakovas paaiškina, kad nuo 2006 m. rugpjūčio 14 d. iki 2007 m. spalio 26 d. pareiškėja dirbo ribotos atsakomybės bendrovėje „Valdymo kompanija „Grupė GAZ“. Kompanija „Grupė GAZ“ – didžiausias R. F. komercinio transporto (lengvųjų automobilių, sunkvežimių, autobusų, specialiosios technikos) gamintojas, kurio metinės pajamos siekia daugiau kaip 90 mlrd. rublių. Kompanijos pagrindinis akcininkas – holdingas „Ruskyje mašyny“, priklausantis Kremliaus režimo oligarcho O. D. (O. D.) kompanijai „Bazovyj element“, kuriai taikomos JAV sankcijos. Pagrindinę holdingo įmonę – Gorkio automobilių gamyklą – O. D. įsigijo 2000 m.

Atsakovas mano, kad pareiškėja, dirbdama R. F. branduolinės energijos valstybinės korporacijos „Rosatom“ valdomoje bei kontroliuojamoje valstybinėje įstaigoje ir Kremliaus režimo oligarcho O. D. įmonėje prisidėjo prie šiems juridiniams asmenims keltų tikslų – stiprinti Kremliaus režimą, jo karinę galią – įgyvendinimo, privalėjo būti lojali R. F. ir palaikyti valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Jos darbas Rusijai strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje kelia kontržvalgybinių rizikų.

Atsiliepime paaiškina, kad pareiškėja nuo 2021 m. vasario 17 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. dirbo inžiniere šeimos bendrovėje „Seismyčeskyje sistemy“ (jos tėvas – direktorius, motina – vienintelė akcininkė). Šios darbovietės ji nenurodė pildydama 2023 m. sausio 20 d. ir 2023 m. sausio 24 d. klausimynus, nenurodė, kad nuo 2021 m. sausio 13 d. ėjo (eina) Įmonės komercijos direktorės pareigas. Atsakovas pažymi, kad nei pildydama Migracijos departamento klausimyną, nei skunde teismui neatskleidė, kad ji net ir po 2022 m. vasario 24 d. pradėtos Rusijos karinės agresijos Ukrainoje išliko Įmonės vienintele akcininke ir komercijos direktore.

Migracijos departamentas nurodo, kad 2023 m. sausio 20 d. ir 2023 m. sausio 24 d. klausimynuose pareiškėja nurodė, kad nuo 2018 m. eina Įmonės 2 direktorės pareigas, taip pat yra ir šios įmonės vienintelė savininkė. Atsakydama į 2024 m. balandžio mėn. raštu pateiktus papildomus klausimus, nurodė, kad Įmonė 2, parduodama produkciją, naudojasi pavadinimu „Eentec“. VSD nustatė, kad Įmonės 2 išrašomose sąskaitose nurodomas interneto svetainės adresas – www.eentec.eu, kurioje skelbiamas pranešimas, kad nuo 2018 m. gegužės mėn. viso pasaulio „Eentec“ produkcijos pardavimas bus vykdomas iš Lietuvos. Įmonė 2 Lietuvos Respublikoje buvo įregistruota 2018 m. gegužės mėn. Interneto svetainėje www.eentec.eu ne trumpiau kaip iki 2022 m. rugpjūčio mėn. korespondencijai skelbtas adresas –(duomenys neskelbtini), t. y. tie patys kontaktiniai duomenys, kurie nurodomi Juridinių asmenų registre kaip Įmonės 2 kontaktiniai duomenys. Ši interneto svetainė laikytina Įmonės 2 interneto svetaine. VSD duomenimis, šioje interneto svetainėje ne trumpiau kaip iki 2022 m. rugpjūčio mėn. buvo skelbiama, kad Įmonė 2 turi savo produkcijos platintoją Rusijoje ir Nepriklausomų valstybių sandraugoje – A. K. (A. K.) (adresas: (duomenys neskelbtini)). 2022 m. spalio 4–5 d. Įmonės 2 ir Įmonės atstovai vedė bendras paskaitas Uzbekistano seismologijos institute. Įmonei 2 atstovavo pareiškėja, kaip šios įmonės direktorė. Šiuo metu per Įmonę 2 pareiškėja tiekia įmonės „G. S. Limited“ produkciją Kazachstanui, Kirgizijai, Uzbekistanui, Tadžikistanui, Turkmėnijai, Armėnijai.

Atsakovas pažymi, kad 2022 m. po Rusijos karinės agresijos Ukrainoje pradžios, 4,5 karto išaugo Įmonės 2 pajamos (nuo 106,8 tūkst. Eur (2021 m.) iki 477,6 tūkst. Eur (2022 m.). Tai atitinka visų užsienio verslininkų, anksčiau turėjusių verslo santykių su Rusija ir po pradėtos karinės agresijos persiorientavusių į Vidurio Azijos rinkas, tuometines žymaus pajamų augimo tendencijas. Po karinės agresijos Ukrainoje pradžios Rusija siekė kaip įmanoma greičiau apsirūpinti kuo didesniais kiekiais reikalingos produkcijos, kad išvengtų galimo sankcijų taikymo.

Atsakovas atkreipia dėmesį į pareiškėjos teiginį, kad Įmonė nutraukė santykius su korporacija „Rosatom.“ Pateikė Įmonės 2022 m. rugpjūčio 10 d. atsakymą į šios korporacijos valdomos federalinės valstybinės unitarinės įstaigos „I. L. D. vardo visos Rusijos mokslinio-tiriamojo automatikos instituto“ 2022 m. rugpjūčio 4 d. raštą. Migracijos departamentas akcentuoja, kad Įmonė nurodytu raštu tik atsakė dėl negalėjimo 2022–2023 m. parduoti 2 vnt. konkrečios įrangos, o ne nutraukė pareiškėjos ir (ar) Įmonės santykius su korporacija „Rosatom“.

Pabrėžia ir pareiškėjos teiginio dėl Įmonės santykių su kompanija „G. S. Limited“ automatinio nutrūkimo netikslumą. Atsakovas nurodo, kad 2022 m. kovo 16 d. sutartį dėl kompanijos „G. S. Limited“ įrangos platinimo Kazachstane, Kirgizijoje, Uzbekistane, Tadžikistane, Turkmėnijoje, Armėnijoje tarp kompanijos „G. S. Limited“ ir Įmonės 2 vardu pasirašė pati pareiškėja. Šioje sutartyje nėra nieko nurodyta apie Įmonės teises ir pareigas ar jos santykių su kompanija pabaigą. Pareiškėjos santykių tarp Įmonės ir „G. S. Limited“ pabaigą 2022 m. kovo 16 d. paneigia ir dokumentai. Įmonės 2022 m. rugpjūčio 10 d. rašte korporacijos „Rosatom“ valdomai federalinei valstybinei unitarinei įstaigai „I. L. D. vardo visos Rusijos mokslinis-tiriamasis automatikos institutas“ nurodyta, kad Įmonė – išskirtinis „Guralp“ produkcijos platintojas Rusijos teritorijoje. Pareiškėja į administracinę bylą Nr. el2-10051-473/2023 iš Įmonės interneto svetainės pateikė 2023 m. gegužės 26 d. išrašą, kuriame nurodyta, kad Įmonė – išskirtinis „Guralp“ produkcijos platintojas Rusijoje, Kazachstane, Baltarusijoje, Turkmėnijoje, Uzbekistane, Tadžikistane, Armėnijoje, Kirgizijoje. VSD turimais duomenimis, Įmonė platino „Guralp“ produkciją šiose šalyse ne trumpiau kaip iki 2023 m. birželio mėn. „Guralp“ produkciją Rusijoje platino ir pareiškėjos šeimos įmonės – „Vulkan“ bei „Seismiksistem“. Atsakovas mano, jog išdėstyti duomenys patvirtina, kad net ir po R. F. pradėtos plataus masto karinės agresijos Ukrainoje 2022 m. vasario 24 d. pareiškėja nenutraukė ryšių, tęsė savo verslą Rusijoje ir toliau vykdė veiklą tiek per Rusijos Įmonę, tiek ir per Lietuvos Įmonę 2, šios įmonės tarpusavyje bendradarbiavo, vykdė bendras veiklas. Tariamas verslo perorientavimas į Vidurio Azijos šalių rinkas dėl masiškai paplitusių Rusijai taikomų tarptautinių sankcijų apėjimo schemų taip pat nelaikytinas realiu ryšių su R. F. nutraukimu.

Migracijos departamentas atkreipia dėmesį ir į tai, kad VSD turimais duomenimis, pareiškėjos Įmonės interneto svetainėje „dsys.ru“ buvo viešai skelbiamas sveikinimas su Vasario 23-iąja – Sovietų sąjungos Raudonosios armijos diena. Šis sveikinimas pavaizduotas Lietuvoje draudžiamų sovietinių simbolių – Georgijaus juostelės ir raudonos penkiakampės žvaigždės fone. Kitas sveikinimas, pareiškėjos iš asmeninės paskyros pažymėtas patiktuku, kuriame stambiu planu vaizduojamas tankas, taip pat vasario 23-iosios proga buvo publikuojamas Įmonės paskyroje Rusijos socialiniame tinkle „Vkontakte“. Įmonės paskyroje Rusijos socialiniame tinkle „Vkontakte“ taip pat publikuojamas sveikinimas ir kitos sovietinės šventės – Pergalės (gegužės 9-osios) dienos proga. Paveiksle vaizduojami Lietuvos Respublikoje draudžiami sovietiniai simboliai – kūjis ir pjautuvas ant raudonos penkiakampės žvaigždės. Pasikartojantis sovietinių švenčių progomis atliekamas Lietuvoje draudžiamų sovietinių simbolių viešas demonstravimas pareiškėjos įmonės interneto svetainėje ir socialinio tinklo paskyroje rodo jos pritarimą Kremliaus režimo agresyviai politikai, kuri kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos valstybei.

Atsiliepimas

Atsakovas teigia, kad siekdamas priimti duomenimis ir įrodymais pagrįstą sprendimą dėl pareiškėjos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, 2024 m. balandžio mėn. raštu kreipėsi į ją, prašydamas raštu atsakyti į papildomai suformuluotus klausimus. Pareiškėja pateikė rašytinius atsakymus į užduotus klausimus, tačiau didžiosios dalies prašomų duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Migracijos departamentas atkreipia dėmesį, jog dalis pareiškėjos pateiktos informacijos yra klaidinga, netiksli ir neatitinkanti tikrovės: pareiškėja pateikė duomenis apie Rusijos Įmonę, tačiau nenurodė, kad ji yra ir Lietuvos Įmonės 2 savininkė bei direktorė; nepateikė prašomų duomenų nei apie Įmonės, nei apie Įmonės 2 sandorius; pareiškėja pateikė duomenis apie Įmonės pajamas 2020–2022 m., tačiau šie duomenys – ne tik akivaizdžiai klaidingi, bet ir trumpesnio laikotarpio nei reikalauta. Pareiškėja nepateikė duomenų apie Įmonės 2 pajamas. Pareiškėja neatsakė į klausimą, kaip pakito Įmonės pajamos 2020–2023 m., kai ji ir Įmonė nutraukė santykius su korporacija „Rosatom“ ir (ar) jos antrinėmis įmonėmis, taip pat su „G. S. Limited“; pareiškėja nurodė Įmonės 2 bendras pajamas 2020–2023 m., tačiau niekaip nedetalizavo pajamų pokyčio dėl prasidėjusio Įmonės 2 ir „G. S. Limited“ bendradarbiavimo. Užsienietės nurodyti duomenys apie Įmonės 2 bendras pajamas taip pat akivaizdžiai klaidingi; prašyta nurodyti, kada ir kur sulaukė skambučio iš korporacijos „Rosatom“ atstovo, kuris grasino jai ir jos šeimai, detalizuoti įvykusio pokalbio turinį, pateikti visus žinomus duomenis apie skambinusį korporacijos atstovą. Pareiškėja į klausimą atsakė aptakiai, nenurodydama visų prašytų detalių; pareiškėjos prašyta nurodyti, ar R. F. ar kitose valstybėse vykdo šiuo metu ar vykdė praeityje individualią veiklą kaip fizinis asmuo, nurodyti individualios veiklos pobūdį, vykdymo valstybę, laikotarpį. Pareiškėja nurodė vienintelį vykdytos individualios veiklos pobūdį – patalpų nuomą, tačiau neatskleidė fakto, kad, vykdydama individualią veiklą yra dalyvavusi R. F. viešuosiuose pirkimuose ir sudarinėjusi analogiškus sandorius (ne patalpų nuomos) su R. F. valstybiniais subjektais, kaip ir Įmonė; pareiškėjos prašyta pateikti informaciją apie vykdant individualią veiklą sudarytus sandorius su R. F. ar Baltarusijos Respublikos fiziniais ar juridiniais asmenimis. Pareiškėja informacijos nepateikė, nors vykdė patalpų nuomos veiklą, taip pat sudarinėjo viešųjų pirkimų sutartis su R. F. valstybiniais subjektais; į prašymą nurodyti, ar juridiniai asmenys, kuriuose pareiškėja yra dalyvis ar valdymo organų narys, yra gavę R. F. valstybės finansinę ar kitokio pobūdžio paramą, atsakė neigiamai. VSD duomenimis, Įmonė yra gavusi R. F. valstybinę paramą. Pareiškėjos prašyta nurodyti, kokių R. F. ar kitose valstybėse įsteigtų juridinių asmenų dalyviai (akcininkai, dalininkai ar kt.) ar valdymo organų nariai (direktoriai ar kt.) yra šiuo metu ar buvo praeityje jos tėvai, broliai, seserys, sutuoktiniai (taip pat ir buvę), sugyventiniai. Pareiškėja, atsakydama į šį klausimą, nurodė, kad jos tėvas nuo 1991 m. yra R. F. įmonės „Vulkan“ akcininkas ir direktorius, tačiau nenurodė kitų juridinių asmenų, kurių akcininkai, dalininkai ir (ar) direktoriai yra šiuo metu ar buvo praeityje tėvai, brolis, sutuoktinis; pareiškėjos prašyta pateikti informaciją apie visus jos tėvų, brolių, seserų, sutuoktinių (taip pat ir buvusių), sugyventinių, jiems einant juridinių asmenų dalyvių ir (ar) valdymo organų narių pareigas, sandorius, sudarytus su R. F. ar Baltarusijos Respublikos fiziniais ar juridiniais asmenimis. Pareiškėja jokios informacijos nepateikė. Į prašymą nurodyti, ar pareiškėjos tėvai, broliai, seserys, sutuoktiniai (taip pat ir buvę), sugyventiniai R. F. ar kitose valstybėse vykdo šiuo metu ar vykdė praeityje individualią veiklą kaip fiziniai asmenys pareiškėja atsakė, jog nežinanti, tačiau, VSD duomenimis, pareiškėjos brolis yra registruotas R. F. kaip individualia veikla besiverčiantis asmuo; pareiškėjos prašyta pateikti informaciją apie tėvų, brolių, seserų, sutuoktinių (taip pat ir buvusių), sugyventinių vykdant individualią veiklą sudarytus sandorius su R. F. ar Baltarusijos Respublikos fiziniais ar juridiniais asmenimis, tačiau prašomos informacijos ji nepateikė; nepateikė įrodymų, ar juridiniai asmenys, kuriuose pareiškėja arba jos tėvai, broliai, seserys, sutuoktiniai, sugyventiniai yra (buvo) dalyviai ar valdymo organų nariai, yra gavę R. F. valstybės finansinę ar kitokio pobūdžio paramą. VSD duomenimis, pareiškėjos brolis yra gavęs R. F. valstybinę finansinę paramą. Užsienietė pateikė 2020 m. gruodžio 29 d. informaciją apie darbo veiklą iš R. F. pensijų fondo informacinių išteklių ir apie įregistruoto asmens darbo veiklą iki 2019 m. gruodžio 31 d. Šiuos dokumentus atsakovas laikė neišsamiais, nes pateikiama informacija apie pareiškėjos darbo veiklą tik iki 2019 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėja pateikė R. F. piliečio paso selektyviai atrinktų puslapių (5–13, 15, 17–24) kopijas, nepateikė 14 ir 16 puslapių kopijų. Didžioji dalis pateiktose kopijose esančių antspaudų – labai blogos kokybės ir neįskaitomi. Kita vertus, Migracijos departamentas pabrėžia, kad R. F. piliečio pasas apskritai nėra tinkamas įrodymas šios valstybės sienos kirtimui pagrįsti. VSD turimais duomenimis, pareiškėja 2014–2024 m. laikotarpiu ne mažiau kaip 80 kartų kirto R. F. ir (ar) Baltarusijos Respublikos valstybinę sieną.

Prašyta pateikti informaciją, ar pareiškėjai ar jos tėvams, vaikams, broliams, seserims, sutuoktiniui, taip pat susijusiems juridiniams asmenims R. F. nuosavybės teise priklauso registruotinas kilnojamasis ir (ar) nekilnojamasis turtas (namas, butas, žemės sklypas, automobilis ar kt.), piniginės lėšos, vertybiniai popieriai, reikalauta pateikti atsakymą pagrindžiančius dokumentus. Ji nurodė, kad gyvenamasis namas R. F., kuriame gyveno šeima, buvo parduotas 2022 m. ir kito gyvenamojo būsto, asmens teigimu, nėra. Tačiau pareiškėja nepateikė jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų (atitinkamų registrų išrašų, bankų sąskaitų išrašų ar pan.), kurie patvirtintų aplinkybę, kad jos tėvams, vaikams, broliams, seserims, sutuoktiniui, taip pat susijusiems juridiniams asmenims R. F. nuosavybės teise nepriklauso joks registruotinas kilnojamasis ir (ar) nekilnojamasis turtas, piniginės lėšos, vertybiniai popieriai ar kt. VSD duomenimis, pareiškėjos šeimos bendrovei – tyrimo ir gamybos įmonei „Vulkan“ (dabartinis pavadinimas „SVZ“) – nuosavybės teise priklauso patalpos ir žemės sklypas, esantys adresu: (duomenys neskelbtini). Tikėtina, kad turto ir piniginių lėšų Rusijoje turi ir Rusijoje veikiančios pareiškėjos šeimos įmonės, Rusijoje gyvenantis pareiškėjos brolis; pareiškėjos prašyta nurodyti, ar ji ir jos tėvai, broliai, seserys, sutuoktiniai (taip pat ir buvę), sugyventiniai yra dirbę ir (ar) tarnavę R. F. ginkluotosiose pajėgose, valstybinėse įstaigose, valstybinėse įmonėse ar kitokiose valstybinėse organizacijose, atsakymą reikalauta detalizuoti. Pareiškėja nurodė vienintelę aplinkybę, kad jos tėvas 1972-1973 m. yra atlikęs privalomąją karo tarnybą, tačiau nenurodė, kad nuo 2005 m. birželio 8 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. jis dirbo R. F. federalinėje valstybinėje unitarinėje įstaigoje „L. J. K. vardo darbo raudonosios vėliavos ordino mokslinis-tiriamasis fizikos-chemijos institutas“; pareiškėjos prašyta pateikti informaciją, kas ją ir (ar) su ja susijusius (šiuo metu ar praeityje) asmenis sieja su UAB „Kompiuterių gama“. Pareiškėja nurodė, kad ji įmonėje UAB „Kompiuterių gama“ kartais užsako kompiuterių remonto paslaugas. Migracijos departamento teigimu šis pareiškėjos atsakymas kelia abejonių dėl jo išsamumo bei atitikties tikrovei, nes, VSD duomenimis, įmonės UAB „Kompiuterių gama“ elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) Įmonės 2 išrašomose sąskaitose yra nurodomas kaip kontaktinis Įmonės 2 elektroninio pašto adresas; pareiškėjos prašyta pateikti informaciją, kas pareiškėjos sutuoktinį L. Z. sieja su VšĮ „Gėlos globos namai“. Pareiškėja nurodė, kad jos sutuoktinis L. Z. yra VšĮ „Gėlos globos namai“ direktoriaus pavaduotojas, tačiau neatskleidė fakto, kad L. Z. yra (buvo) VšĮ „Gėlos globos namai“ dalininkas. Pareiškėja taip pat neatskleidė, kad VšĮ „Gėlos globos namai“ dalininke yra buvusi ir pareiškėjos sutuoktinio motina M. Z.; pareiškėjos prašyta pateikti informaciją, kada Įmonė nutraukė santykius su kompanija „E. R.“. Pareiškėja nurodė, kad Įmonė ir kompanija „E. R.“ 2018 m. sudarė išimtinių teisių sutartį 1 (vieneriems) metams ir sutartis nebuvo pratęsta. VSD duomenimis, Įmonė ir kompanija „E. R.“ platinimo sutartis buvo sudaryta 2016 m. birželio 1 d., o Įmonė, kaip „E. R.“ produkcijos oficiali platintoja Rusijoje, buvo pristatoma jau nuo 2015 m. 2019 m. birželio 26 d. vyko Įmonės ir kompanijos „E. R.“ atstovų susitikimas, kuriame buvo aptariami įmonių bendradarbiavimo ateities planai. Įmonės interneto svetainėje iki šiol siūloma įsigyti „E. R.“ produkcijos.

Migracijos departamentas pabrėžia, kad turėdama pareigą pateikti išsamią ir tikrovę atitinkančią informaciją apie save, pareiškėja šios pareigos tinkamai neįvykdė, nes du kartus – 2023 m. sausio 20 d. ir 2023 m. sausio 24 d. pildydama Migracijos departamento klausimyną, pateikė skirtingą informaciją. Pavyzdžiui, atsakydama į 2 klausimą, 2023 m. sausio 24 d. klausimyne pareiškėja nenurodė vienos iš savo dabartinių darboviečių – VšĮ „Gėlos globos namai“. Skunde teismui administracinėje byloje Nr. el2-10051-473/2023 pareiškėja darbu šioje darbovietėje grindė savo ilgalaikę integraciją Lietuvos Respublikoje. VSD vertinimu, pareiškėjos darbas VšĮ „Gėlos globos namai“ turi fiktyvaus darbo požymių. Atskleidžia, kad darbui VšĮ “Gėlos globos namai” pagrįsti pareiškėja teismui pateikė darbo sutartį Nr. 03, sudarytą tarp jos ir VšĮ „Gėlos globos namai“. Darbo sutartyje nurodyta šios sutarties sudarymo data – 2016 m. birželio 16 d., tačiau šios darbo sutarties pirmo lapo dešiniajame viršutiniame kampe yra dokumento pavyzdinės formos tvirtinimo žyma – „Patvirtinta socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. Al-343. Keista: 2019 m. vasario 8 d.“, t. y. pavyzdinė darbo sutarties forma, kurią pareiškėja pasirašė neva 2016 m., iš tikrųjų buvo patvirtinta (pakeista) beveik 3 metais vėliau (2019 m. vasario 8 d.). Migracijos departamento manymu, darbo sutartį su VšĮ „Gėlos globos namai“ pareiškėja pasirašė atgaline data, ne anksčiau kaip 2019 m. vasario 8 d.

Atsiliepimas

Atsiliepime teigia, jog aptariamoje darbo sutartyje nurodyta, kad nuo 2016 m. birželio 16 d. pareiškėja VšĮ „Gėlos globos namai“ dirba visu etatu, visą 8 val. darbo dieną. Pildydama Migracijos departamento klausimynus, pareiškėja nurodė, kad nuo 2018 m. eina Įmonės 2 direktorės pareigas. Be to, tuo metu ji ėjo ir Įmonės direktorės pareigas, buvo akcininke. Tuo pačiu metu pareiškėja dirbo ir šeimos bendrovėje OOO „Seismyčeskyje sistemy“ bei vykdė individualią veiklą kaip fizinis asmuo. VSD duomenimis, visą gyvenimo Lietuvoje laikotarpį pareiškia dažnai būdavo išvykusi iš Lietuvos į Rusiją ar kitas užsienio valstybes. Pareiškėja yra įgijusi fizikės išsilavinimą, jos visa darbo ir verslo patirtis yra susijusi su veikla pagal įgytą išsilavinimą. Tvirtina, kad nurodytos aplinkybės kelia labai pagrįstų abejonių dėl realaus (o ne formalaus) darbo VšĮ „Gėlos globos namai“ užimtumo specialistu.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos sutuoktinis L. Z. yra (buvo) VšĮ „Gėlos globos namai“ dalininkas ir šiuo metu eina direktoriaus pavaduotojo pareigas. Pareiškėjos sutuoktinio L. Z. motina M. Z. buvo VšĮ „Gėlos globos namai“ dalininkė. V. G. yra VšĮ „Gėlos globos namai“ dalininkas ir direktorius. Jo brolis R. G. yra UAB „Kompiuterių gama“ direktorius. Įmonės UAB „Kompiuterių gama“ elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) yra nurodomas kaip kontaktinis Įmonės 2 adresas. Pareiškėjos tariamos darbovietės VšĮ „Gėlos globos namai“ glaudūs ryšiai per susijusius asmenis su ja pačia papildomai pagrindžia argumentus dėl galimo darbo VšĮ „Gėlos globos namai“ fiktyvumo.

Atsiliepimas

Atsiliepime nurodo, kad pareiškėja ir jos šeimos nariai vykdė intensyvią, plataus spektro ir įvairių rūšių bei formų veiklą R. F.. VSD vertinimu, viena vertus, pareiškėja Migracijos departamentui nepateikė išsamios informacijos apie save. Kita vertus, dalis pareiškėjos pateiktos informacijos neatitinka tikrovės. Migracijos departamento vertinimu, tokia situacija leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja – egzistencinę grėsmę Lietuvos valstybei keliančios R. F. pilietė – nėra atvira su Lietuvos Respublikos valstybės institucijomis, sąžiningu elgesiu nesiekia įgyti jų pasitikėjimo, o tai savaime kelia papildomų grėsmių valstybės nacionaliniam saugumui.

Pagrindinė pareiškėjos Įmonės veikla – seisminės ir geotechninės įrangos platinimas. Tokią pačią ar panašią veiklą vykdė (vykdo) ir pareiškėjos šeimos narių įmonės. Platinamos produkcijos specializuotas pobūdis bei Rusijos valstybinių ir regioninių institucijų, įstaigų ir įmonių veiklos specifika lėmė tai, kad Įmonės ir pareiškėjos šeimos įmonių kontrahentai – įvairūs R. F. valstybiniai subjektai. Pareiškėjos ryšiai su R. F. valstybiniais subjektais formavosi tikslingai, nuosekliai ir ilgą laiką. Pareiškėja ryšius su R. F. valstybiniais subjektais įgijo bei palaikė ne tik kaip Įmonės akcininkė ir direktorė, bet ir kaip Rusijos valstybinių subjektų darbuotoja, taip pat kaip fizinis asmuo, vykdantis individualią veiklą. Ryšiai su Rusijos valstybiniais subjektais susiformavo ir per pareiškėjos šeimos įmones, šeimos narius bei jų veiklą. Migracijos departamento teigimu, šios aplinkybės patvirtina pareiškėjos ryšių su R. F. valstybiniais subjektais kompleksiškumą ir tvarumą. Tokio pobūdžio ryšių turinčios pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje neabejotinai kelia grėsmę Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui.

Atsakovas tvirtina, kad ilgalaikis pareiškėjos Įmonės, taip pat ir jos pačios kaip fizinio asmens bei jos šeimos įmonių dalyvavimas R. F. viešuosiuose pirkimuose patvirtina tai, kad tiek pareiškėja ir jos šeima, tiek ir jų valdomos bei kontroliuojamos įmonės R. F. valdžios institucijų buvo laikomos patikimomis ir lojaliomis Rusijos režimui. Dalyvavimas Rusijos viešuosiuose pirkimuose rodo, kad pareiškėja, jos šeima ir jų įmonės aktyviai mezgė ryšius Rusijoje, buvo linkę bendradarbiauti su Lietuvos Respublikai priešiškos Rusijos valstybiniais subjektais. Nurodo, kad labai tikėtina, jog pareiškėja, jos šeima ir jų įmonės siekė Rusijoje įtaką turinčių asmenų ar institucijų palankumo sėkmingam verslo vystymui Rusijoje. Tokio pobūdžio užmegztus ryšius suinteresuoti Rusijos subjektai pasitelkia ir išnaudoja Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesų neatitinkantiems tikslams.

Atsiliepimas

Atsakovas mano, kad dėl eitų pareigų (darbo) Rusijos branduolinės energijos valstybinės korporacijos „Rosatom“ valdomoje bei kontroliuojamoje federalinėje valstybinėje unitarinėje įstaigoje „L. J. K. vardo darbo raudonosios vėliavos ordino mokslinis tiriamasis fizikos-chemijos institutas“ ir Kremliaus režimo oligarcho O. D. įmonėje „Valdymo kompanija „Grupė GAZ“, pareiškėja gali būti išnaudota Rusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo.

Migracijos departamentas teigia, kad pagal kompetenciją atliko individualų pareiškėjos vertinimą ir nustatė, kad pareiškėja nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. deklaruoja savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, nuo 2015 m. rugpjūčio 7 d. iki 2022 m. kovo 31 d. turėjo leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pirmasis leidimas nuolat gyventi išduotas 2022 m. kovo 31 d., pareiškėja yra sudariusi santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu, jos tėvai turi leidimus laikinai gyventi (išlaikomi savo vaiko, kuris turi leidimą gyventi Lietuvoje), dukterys turi leidimus nuolat gyventi, pareiškėja nuo 2018 m. lapkričio 19 d. iki 2022 m. rugpjūčio 2 d. buvo įdarbinta Įmonėje 2, nuo 2016 m. birželio 16 d. įdarbinta VŠĮ „Gėlos globos namai“ ir jai mokamos draudžiamosios pajamos.

Atsakovas nesutinka su skundo teiginiais, kad pareiškėja nekelia grėsmės valstybės saugumui. Migracijos departamentas mano, kad šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjos atlikti veiksmai – jos darbas Įmonėje, R. F. federalinėje valstybinėje unitarinėje įstaigoje „L. J. K. vardo darbo raudonosios vėliavos ordino mokslinis-tiriamasis fizikos-chemijos institute“, „Grupė GAZ“, jos ryšiai su R. F. valstybiniais subjektais – VSD surinktos informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjos darbo pobūdis neturi įtakos vertinant jos dabartinę grėsmę valstybės saugumui. Užimtos pareigos nepaneigia galimybės jai rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus.

Migracijos departamentas pabrėžia, kad ginčijamas Sprendimas priimtas atsižvelgiant į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, įvertinus pareiškėjos veiksmus VSD surinktos informacijos kontekste, galima spręsti dėl jos grėsmės valstybės saugumui ateityje. Buvo įvertinti pareiškėjos ryšiai su Lietuvos Respublika ir ginčijamas Sprendimas – proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti valstybės saugumą. Migracijos departamentas nesutinka su skundo teiginiais, kad neatliko individualaus vertinimo ir dėl VSD išvados įrodomosios reikšmės, kad ginčijamas Sprendimas pažeidžia pareiškėjos ar jos šeimos narių teises. Atsakovas tvirtina, kad skundo teiginiai, jog ginčijamu Sprendimu pareiškėja faktiškai verčiama iš Lietuvos Respublikos išvykti neapibrėžtam laikui, neatitinka tikrovės. Migracijos departamentas nėra priėmęs sprendimų dėl jos grąžinimo ar išsiuntimo.

Migracijos departamentas taip pat vertina, jog skundo teiginiai dėl jos nelojalumo R. F. yra nepagrįsti. Pareiškėjos atsakymai į klausimus dėl R. F. karinių veiksmų Ukrainoje ir Krymo priklausomybės nėra jos viešai skelbiama pozicija, užsienietė nepateikė objektyvių duomenų, kad ji palaiko R. F. opoziciją.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas skundą prašė atmesti, papildomai paaiškino, kad pareiškėjos atstovai nepaneigė, jog ji turi ryšių su R. F. bendrovėmis, todėl tai kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Akcentavo, jog pareiškėjos brolis Rusijoje gauna valstybės paramą, lojalus valdžiai, ji gali būti paveikta per artimą giminaitį, todėl pažeidžiama. Atstovas paaiškino, jog valstybės sienos kirtimas nereiškia grėsmės, bet patvirtina ryšį su R. F..

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

VSD mano, kad skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas priimtas pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. Sprendimu prisidedama prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo.

Nurodo, kad pareiškėja ir jos šeimos nariai vykdė intensyvią, plataus spektro ir įvairių rūšių bei formų veiklą R. F., todėl neabejotina, kad pareiškėjos, jos šeimos narių ir susijusių juridinių asmenų ryšiai su R. F. valstybiniais subjektais yra dar intensyvesni ir glaudesni nei nustatyta Išvadoje. VSD vertinimu, užsienietė Migracijos departamentui nepateikė išsamios informacijos apie save, o dalis pateiktos informacijos neatitinka tikrovės. Tokia situacija leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja nėra atvira su Lietuvos Respublikos valstybės institucijomis, sąžiningu elgesiu nesiekia įgyti jų pasitikėjimo, o tai savaime kelia papildomų grėsmių valstybės nacionaliniam saugumui.

Atskleidžia, kad pagrindinė pareiškėjos Įmonės veikla – seisminės ir geotechninės įrangos platinimas. Tokią pačią ar panašią veiklą vykdė (vykdo) ir pareiškėjos šeimos įmonės. Platinamos produkcijos specializuotas pobūdis bei R. F. valstybinių ir regioninių institucijų, įstaigų ir įmonių veiklos specifika lėmė tai, kad Įmonės ir pareiškėjos šeimos įmonių kontrahentai – įvairūs R. F. valstybiniai subjektai. Pareiškėjos ryšiai su R. F. valstybiniais subjektais formavosi tikslingai, nuosekliai ir ilgą laiką. Pareiškėja ryšius su R. F. valstybiniais subjektais įgijo bei palaikė ne tik kaip Įmonės akcininkė ir direktorė, bet ir kaip R. F. valstybinių subjektų darbuotoja, taip pat ir kaip fizinis asmuo, vykdantis individualią veiklą. Ryšiai su R. F. valstybiniais subjektais taip pat susiformavo ir per pareiškėjos šeimos įmones, šeimos narius bei jų veiklą. VSD nuomone, šios aplinkybės patvirtina pareiškėjos ryšių su R. F. valstybiniais subjektais kompleksiškumą ir tvarumą. Tokio pobūdžio ryšių turinčio užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje neabejotinai kelia grėsmę Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo tvirtina, kad ilgalaikis pareiškėjos Įmonės, taip pat ir jos pačios kaip fizinio asmens bei šeimos įmonių dalyvavimas R. F. viešuosiuose pirkimuose patvirtina tai, kad pareiškėja ir šeima, jų valdomos bei kontroliuojamos įmonės R. F. valdžios institucijų buvo laikomos patikimomis ir lojaliomis R. F. režimui. Dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose rodo, kad jų įmonės aktyviai mezgė ryšius R. F., buvo linkusios bendradarbiauti su šios šalies valstybiniais subjektais.

VSD mano, kad pareiškėja dėl eitų pareigų (darbo) R. F. branduolinės energijos valstybinės korporacijos „Rosatom“ valdomoje bei kontroliuojamoje federalinėje valstybinėje unitarinėje įstaigoje L. J. K. vardo darbo raudonosios vėliavos ordino moksliniame-tiriamajame fizikos-chemijos institute ir Kremliaus režimo oligarcho O. D. įmonėje „Valdymo kompanija „Grupė GAZ“ gali būti išnaudota R. F. žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas R. F. valdžiai asmuo.

VSD tvirtina, kad Rusijos keliamų egzistencinių grėsmių Lietuvai ir šios valstybės karinės agresijos veiksmų Ukrainoje kontekste pareiškėjos ryšių su korporacija „Rosatom“ turėjimas neabejotinai laikytinas jos pažeidžiamumą suponuojančia aplinkybe.

Atsiliepimas

Atsiliepime atkreipia dėmesį, jog pareiškėjos ryšiai su R. F. valstybiniais subjektais sietini ir su jos šeimos narių vykdoma (vykdyta) veikla ir jų sąsajomis su R. F. valstybiniais subjektais. Pareiškėjos šeimos narių betarpiškas dalyvavimas veikloje, susijusioje su dideliu kiekiu skirtingų R. F. juridinių asmenų, savaime reiškia didelę tikimybę dėl plataus spektro ir įvairaus pobūdžio ryšių susiformavimo. Vykdant tokio intensyvumo veiklą, neišvengiami įvairūs ryšiai ir su R. F. valstybiniais subjektais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad pareiškėja, dirbdama R. F. branduolinės energijos valstybinės korporacijos „Rosatom“ valdomoje bei kontroliuojamoje valstybinėje įstaigoje ir Kremliaus režimo oligarcho O. D. įmonėje prisidėjo prie šiems juridiniams asmenims keltų tikslų – stiprinti Kremliaus režimą, be kita ko, jo karinę galią – įgyvendinimo. Pareiškėja, dirbdama šiuose Kremliaus režimo valstybiniuose subjektuose, privalėjo būti lojali R. F., palaikyti valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Jos darbas Rusijai strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje kelia kontržvalgybinių rizikų. Ryšių su grėsmę keliančiais subjektais turėjimas laikytinas pažeidžiamumą suponuojančia aplinkybe, kartu sudarantis pagrindą išvadai, jog tokių ryšių turinčio asmens buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Atsiliepime VSD akcentuoja, kad pareiškėja nuo 2021 m. vasario 17 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. dirbo inžiniere savo šeimos bendrovėje „Seismyčeskyje sistemy“, tačiau šios darbovietės nenurodė pildydama 2023 m. sausio 20 d. ir 2023 m. sausio 24 d. klausimynus, taip pat nenurodė, kad ji nuo 2021 m. sausio 13 d. ėjo (eina) savo Įmonės komercijos direktorės pareigas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovas skundą prašė atmesti. Papildomai nurodė, kad pareiškėja neteikė jokios informacijos, pasakė, jog nieko neaiškins, lauks, ką pasakys Lietuvos institucijos. Atstovo nuomone, tai patvirtina jos keliamą grėsmę. Nepateikė įrodymų, kad prasidėjus karui, pareiškėja nutraukė verslo ryšius.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ginčas šioje byloje kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. liepos 19 d. Sprendimo Nr. 24S170492 teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

Pareiškėja yra R. F. pilietė, gimusi Rusijoje ir savo gyvenamąją vietą nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. deklaruoja Lietuvos Respublikoje. Pirmasis leidimas nuolat gyventi jai buvo išduotas 2022 m. kovo 31 d. UTPĮ 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu. Nuo 2015 m. rugpjūčio 7 d. iki 2022 m. kovo 31 d. pareiškėja turėjo leidimą laikinai gyventi.

Migracijos departamentas 2023 m. gegužės 17 d. priėmė sprendimą Nr. 23S69603 panaikinti jos turimą leidimą nuolat gyventi UTPĮ 54 straipsio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nes buvo nustatyta, kad asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Pareiškėja šį Migracijos departamento sprendimą Nr. 23S69603 apskundė administraciniam teismui, kuris 2023 m. rugsėjo 11 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-10051-473/2023, pareiškėjos skundą tenkino, panaikino atsakovo sprendimą Nr. 23S69603 bei įpareigojo Migracijos departamentą ir VSD atlikti tyrimą ir priimti naują sprendimą.

Migracijos departamentas ir VSD tokį teismo sprendimą skundė LVAT, kuris 2023 m. gruodžio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-10051-473/2023 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Migracijos departamentas, vykdydamas LVAT nutartį, pareiškėjai leidimą nuolat gyventi pakeitė, 2024 m. sausio 4 d. išduotas leidimas nuolat gyventi Nr. 760321823, galiojantis iki 2024 m. sausio 4 d. Siekdami atlikti išsamų pareiškėjos ir jai priklausančių įmonių veiklos vertinimą, 2024 m. balandžio 19 d. Migracijos departamento darbuotojai per MIGRIS komunikacijos priemonę kreipėsi į pareiškėją su prašymu atsakyti į papildomus klausimus. 2024 m. balandžio 24 d. pareiškėja pateikė atsakymus į papildomus klausimus bei dokumentus.

Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 25 d. gavo VSD raštą Nr. 18-5504, kuriame nurodyta, kad vadovaudamasis UTPĮ 4 straipsnio 4 dalimi, VSD atliko pakartotinį pareiškėjos kaip asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą.

Įvertinęs VSD rašte pateiktą išsamią informaciją dėl pareiškėjos darbinės veiklos ir ryšių R. F., Migracijos departamentas padarė išvadą, kad jos ryšiai R. F. tebėra išlikę, todėl, atsižvelgus į šiandieninę geopolitinę situaciją, ji yra pažeidžiamas asmuo ir gali būti panaudota kaip potencialus verbavimo taikinys, siekiant rinkti informaciją ar pasitelkiant jį R. F. jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse vykdyti, o tai yra nesuderinama su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais. Todėl ginčijamu Sprendimu, vadovaujantis UTPĮ 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, bei atsižvelgus į tai, kad pagal VSD pateiktą išvadą L. Z. gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, pareiškėjai išduotas leidimas nuolat gyventi buvo panaikintas.

Pareiškėja, nesutikdama su skundžiamu Sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydama jį panaikinti.

Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis numato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, to paties straipsnio 3 dalis – kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – pagal kompetenciją Policijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr. pvz., LVAT 2014-12-19 nutartis byloje Nr. A-858-2720-2014). EŽTT praktikoje taip pat ne kartą pasisakyta, kad EŽPLTK neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės, o valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą pripažįstama tiek (pvz., 2006 m. spalio 18 d. sprendimas byloje Üner prieš Nyderlandus) praktikoje. Be to, EŽTT teisės atvykti į šalį ar išsiuntimo iš šalies ribojimus nagrinėja proporcingumo aspektu vertindamas pusiausvyrą kitų fundamentalių EŽPLTK įtvirtintų teisių atžvilgiu (pavyzdžiui, teisės į privatumą, šeimą, kt.), t. y. ieško pusiausvyros tarp valstybės teisės neįleisti asmens ir jo fundamentalių interesų. Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Taigi, tokiais atvejais privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr. LVAT 2010-06-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015-02-05 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017-03-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017).

EŽTT taip pat yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui, tačiau nacionalinė teisinė sistema turi suteikti galimybę asmeniui ginčyti institucijos vertinimą apie tai, kad situacija liečia nacionalinį saugumą, t. y. nepriklausoma institucija ar teismas turi turėti galimybę reaguoti, jeigu nacionalinio saugumo koncepcija panaudota be racionalaus pagrindo (pvz., EŽTT 2008-04-24 sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Tai reiškia, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje galėjo kelti grėsmę.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nesutinka su atsakovu, kuris priimtą Sprendimą iš esmės, anot pareiškėjos, grindžia vienu teiginiu, jog jos gyvenimas Lietuvos Respublikoje neva gali grėsti valstybės saugumui. Tokia išvada buvo padaryta, remiantis VSD Išvada, kuri esą pareiškėjai nepalanki, nes priimta atsižvelgiant į tai, kad ji pati ir jos tėvai turėjo verslo ryšių su korporacija „Rosatom“ ir kitais ūkio subjektais, veikiančiais Rusijos branduolinės energetikos srityje.

Pareiškėjos teigimu, ji nutraukusi santykius su korporacija „Rosatom“ ir ėmėsi aktyvių veiksmų, kad korporacija „Rosatom“ apskritai negautų reikalingų prekių ir nors tarptautinės sankcijos korporacijai „Rosatom“ niekada nebuvo ir iki šiol netaikomos bei verslo santykiai su šia korporacija nebuvo ir nėra draudžiami, tačiau pati pareiškėja griežtai smerkia R. F. valdžios politiką ir nori atsiriboti nuo R. F. visais įmanomais būdais.

Dėl pareiškėjos ryšių su R. F. valstybine korporacija „Rosatom“ teismas pažymi, jog bylos medžiaga patvirtina, jog 2023 m. sausio 20 d. pildydama Migracijos departamento klausimyną, pareiškėja nurodžiusi, kad 2010–2022 m. turėjo ryšių su R. F. valstybine korporacija „Rosatom“. Be to, nuo 2005 m. birželio 8 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. ji dirbusi federalinėje valstybinėje unitarinėje įstaigoje „L. J. K. vardo darbo raudonosios vėliavos ordino moksliniame-tiriamajame fizikos-chemijos institute“ (dabartinis – „L. J. K. vardo darbo raudonosios vėliavos ordino mokslinis-tiriamasis fizikos-chemijos institutas“, kuris – R. F. branduolinės energijos valstybinės korporacijos „Rosatom“ valdomas ir kontroliuojamas R. F. valstybinis subjektas, tačiau pareiškėja, pildydama 2023 m. sausio 20 d. ir 2023 m. sausio 24 d. klausimynus šios darbovietės pareiškėja nenurodė. Taigi spręstina, kad pareiškėja buvo nesąžininga ir sąmoningai šios informacijos nepateikusi, nors VSD duomenimis, 72,37 proc. nuo visų įmonės ??? „Dsis“ sudarytų viešųjų pirkimų sutarčių tenka būtent sutartims su korporacijos „Rosatom“ organizacijomis.

Pažymėtina, kad R. F. branduolinės energijos valstybinė korporacija „Rosatom“ vykdo rusiškų branduolinių technologijų, taip pat Rusijos technologinės įtakos sklaidą užsienio rinkose, iš šios veiklos gauna didžiąją dalį savo pajamų. Korporacija „Rosatom“ jau nuo 2017 m. yra kasmet aptariama viešai skelbiamuose grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui vertinimuose, kuriuos rengia Lietuvos žvalgybos institucijos. Paminėtina ir tai, kad korporacijai „Rosatom“ skiriamas ypatingas dėmesys, atskleidžiant šios korporacijos ir su ja susijusių subjektų siekius neteisėtai dalyvauti Lietuvoje vykdomuose projektuose, susijusiuose su nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiais objektais. Ir nors pareiškėja teigia, kad ėmėsi aktyvių veiksmų nebendradarbiauti su korporacija „Rosatom“, tačiau teismas pažymi, kad ryšių su šia korporacija turėjimas neabejotinai laikytinas pareiškėjos pažeidžiamumą suponuojančia aplinkybe, ypač įvertinus tai, kad aptariama korporacija tiesiogiai prisideda ir prie Rusijos karinės galios bei politinės įtakos stiprinimo bei atsakinga ir už Baltarusijos Respublikos atominės elektrinės projekto įgyvendinimą ir atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublika nuosekliai ir kryptingai iki šiol siekia, kad korporacijai „Rosatom“ būtų taikomos Europos Sąjungos sankcijos.

Teismo vertinimu, pareiškėjos pažeidžiamumą įrodo ne tik anksčiau paminėtos aplinkybės bei ir tai, kad po korporacijos „Rosatom“ informavimo apie pareiškėjos Įmonės ??? „Dsis“ tiekiamos produkcijos tiekimo nutraukimą ji sulaukė skambučio iš šios korporacijos atstovo, kuris grasino tiek jai, tiek ir šeimai. Tokią aplinkybę patvirtinusi pati pareiškėja. Nors ši aplinkybė neabejotinai yra svarbi, tačiau pareiškėja pateiktos informacijos daugiau nedetalizavo (kada ir kur sulaukė skambučio iš korporacijos atstovo, kuris grasino jai ir šeimai, nors buvo reikalauta detalizuoti įvykusio pokalbio turinį ir pateikti visus žinomus duomenis apie skambinusį atstovą). Taigi, nors pareiškėja ir mano, kad atsakovo įžvelgiama tariamai keliama grėsmė valstybės saugumui yra teorinio pobūdžio, kuri gali būti konstatuota bet kurio asmens atžvilgiu, įskaitant Lietuvos Respublikos piliečius, teismas pritaria atsakovui, jog Lietuvoje gali būti leidžiama gyventi tik tokiam asmeniui, kurio veikla, ryšiai ir kt. negali duoti pagrindo nuogąstauti, kad jai gyvenant Lietuvoje, kils grėsmė valstybės nacionaliniam saugumui. Taigi, pareiškėjos argumentus, jog Migracijos departamentas sieja jos tariamai keliamos grėsmės realumą su verslo santykiais, dėl kurių neva gali būti užverbuota R. F. žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas tos šalies valdžiai asmuo, teismas atmeta kaip nepagrįstus.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018; kt.).

Nagrinėjamu atveju atsakovas įvertino ir pareiškėjos bei jos šeimos narių ryšių su R. F. valstybiniais subjektais. Skundžiamame Sprendime aiškiai išvardinta, su kokiais R. F. juridiniais asmenimis (ūkio subjektais) tiek pareiškėja, tiek jos tėvas S. Z. (S. Z.), tiek brolis A. Z. (A. Z.) yra (buvo) susiję, kas, teismo vertinimu, atspindi, jog pareiškėjos ir šeimos narių betarpiškas dalyvavimas veikloje, susijusioje su tokiu dideliu kiekiu skirtingų R. F. juridinių asmenų, savaime reiškia didelę tikimybę dėl plataus spektro ir įvairaus pobūdžio ryšių susiformavimo. Be to, ir vykdant tokio intensyvumo veiklą, savaime suprantama, neišvengiami įvairūs ryšiai ir su R. F. valstybiniais subjektais.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime nurodyta, kad asmens, siekiančio vykdyti ūkinę veiklą valstybės ir visuomenės saugumui svarbiame ūkio sektoriuje, ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams tam tikrame ūkio sektoriuje. Nesutiktina su pareiškėja, pripažįstant, jog grėsmės valstybės saugumui pagrindas nėra ir neturi būti siejamas su užsieniečio atliktomis nusikalstamomis veikomis (pareiškėja tvirtina, kad jokių nusikalstamų veikų niekada nebuvo padariusi), nes šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad jos atlikti veiksmai (darbas OOO „Dsis“, darbas R. F. federalinėje valstybinėje unitarinėje įstaigoje „L. J. K. vardo darbo raudonosios vėliavos ordino moksliniame-tiriamajame fizikos-chemijos institute“, darbas „Grupė GAZ“ ryšiai su R. F., ryšiai su R. F. valstybiniais subjektais) gali kelti grėsmę valstybės saugumui, įvertinus visą VSD surinktą informaciją.

Teisėjų kolegija pritaria atsakovo išvadai, kad ryšių su grėsmę keliančiais subjektais turėjimas gali būti laikomas pažeidžiamumą suponuojančia aplinkybe, kartu sudarantis pagrindą išvadai, jog tokių ryšių turinčio asmens buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. Nacionalinio saugumo užtikrinimas – aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė – valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis (LVAT 2020-12-09 nutartis byloje Nr. eAS-846-756/2020).

Nors pareiškėja savo skunde pažymi, jog Sprendime jos ryšiai R. F. branduolinės energetikos srityje yra detalizuojami aprašant ir giminaičių verslo ryšius, kurių dalis susijusi su R. F. branduolinės energetikos srityje veikiančiais ūkio subjektais, tačiau ji nesutinkanti su tokiomis išvadomis, nes jos pačios ryšiams su R. F. branduolinės energetikos srityje veikiančiais ūkio subjektais teismų pripažintiems nepakankamais grėsmei konstatuoti, tuo labiau nepakankamais turi būti pripažįstami ir netiesiogiai jos ryšiai per giminaičius su branduolinės energetikos srityje veikiančiais ūkio subjektais. Teismas, pasisakydamas dėl šių argumentų, pažymi, kad pareiškėja, nei pildydama Migracijos departamento klausimyną, nei skunde teismui neatskleidė, kad ji net ir po 2022 m. vasario 24 d. pradėtos Rusijos karinės agresijos Ukrainoje išliko ??? „Dsis“ vienintelia akcininke ir komercijos direktore. VSD Išvadoje buvo įvertinti duomenys, kurie patvirtina, kad net ir po R. F. pradėtos plataus masto karinės agresijos Ukrainoje 2022 m. vasario 24 d. ji nenutraukė ryšių su R. F., tęsė savo verslą ir toliau vykdė veiklą tiek per ??? „Dsis“, tiek ir per Lietuvos įmonę MB „Geobitas“, šios įmonės tarpusavyje bendradarbiavo, vykdė bendras veiklas. Tariamas verslo perorientavimas į Vidurio Azijos šalių rinkas dėl masiškai paplitusių Rusijai taikomų tarptautinių sankcijų apėjimo schemų taip pat nelaikytinas realiu ryšių su R. F. nutraukimu.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja Departamentui dalies prašomų duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų nepateikusi, o pateiktos informacijos dalis yra klaidinga, netiksli ir neatitinkanti tikrovės. Tai, kaip jau minėta, rodo asmens nesąžinigumą. Bylos duomenimis, pareiškėja nenurodė, kad ji yra ir Lietuvos įmonės MB „Geobitas“ savininkė bei direktorė, bei nepateikė jokių prašomų duomenų nei apie ??? „Dsis“, nei apie MB „Geobitas“ sandorius. Pareiškėja pateikė duomenis apie įmonės ??? „Dsis“ pajamas 2020–2022 m., tačiau šie duomenys yra ne tik akivaizdžiai klaidingi (skiriasi nuo tikrovės dešimtimis kartų), bet ir trumpesnio laikotarpio nei buvo reikalauta. Pareiškėja nepateikė duomenų apie MB „Geobitas“ pajamas, neatsakė į klausimą, kaip pakito ??? „Dsis“ pajamos 2020–2023 m., kai ji ir ??? „Dsis“ nutraukė santykius su korporacija „Rosatom“ ir (ar) jos antrinėmis įmonėmis, taip pat su „G. S. Limited“. Svarbu tai, kad pareiškėja nurodė vienintelį savo vykdytos individualios veiklos pobūdį – patalpų nuomą, tačiau neatskleidė fakto, kad vykdydama individualią veiklą, yra dalyvavusi R. F. viešuosiuose pirkimuose ir sudarinėjusi analogiškus sandorius (ne patalpų nuomos) su R. F. valstybiniais subjektais, kaip ir ??? „Dsis“ bei sudarytus sandorius su R. F. ar Baltarusijos Respublikos fiziniais ar juridiniais asmenimis. Pareiškėja jokios prašomos informacijos nepateikė, nors vykdė patalpų nuomos veiklą, taip pat sudarinėjo viešųjų pirkimų sutartis su R. F. valstybiniais subjektais.

VSD Išvadoje nurodyta, kad įmonė ??? „Dsis“ yra gavusi R. F. valstybinę paramą, nors į klausimą, kokių R. F. ar kitose valstybėse įsteigtų juridinių asmenų dalyviai (akcininkai, dalininkai ar kt.) ar valdymo organų nariai (direktoriai ar kt.) yra šiuo metu ar buvo praeityje pareiškėjos tėvai, broliai, seserys, sutuoktiniai (taip pat ir buvę), sugyventiniai / ar juridiniai asmenys, kuriuose pareiškėja yra dalyvė ar valdymo organų narė, yra gavę R. F. valstybės finansinę ar kitokio pobūdžio paramą. Pareiškėja į šį klausimą atsakė neigiamai. Užsienietė taip pat nepateikusi (nenurodė) daugybės juridinių asmenų, kurių akcininkai, dalininkai ir (ar) direktoriai yra šiuo metu ar buvo praeityje jos tėvai, brolis, sutuoktinis. Tas pats pasakytina, kad pareiškėja pateikė 2020 m. gruodžio 29 d. informaciją apie darbo veiklą iš R. F. pensijų fondo informacinių išteklių ir Informaciją apie įregistruoto asmens darbo veiklą laikotarpiais iki 2019 m. gruodžio 31 d. Šie dokumentai laikytini neišsamiais, nes pateikiama informacija apie jos darbo veiklą tik iki 2019 m. gruodžio 31 d., nepateikė savo paso 14 ir 16 puslapių kopijų.

Pareiškėja taipogi nurodo, jog laisvalaikiu jau daug metų dirba VšĮ „Gėlos globos namai“, teigiamai ją vertina įstaigos vadovas, tačiau neatskleidė fakto, kad L. Z. yra (buvo) VšĮ „Gėlos globos namų“ dalininkas (pareiškėjos sutuoktinis), dalininke buvusi ir sutuoktinio motina M. Z.. Šie faktai kelia abejonių dėl pareiškėjos realaus darbo minėtoje įstaigoje.

Pareiškėja skunde taipogi tvirtina, kad prasidėjus karui Ukrainoje, nusprendė evakuoti iš Rusijos savo tėvus, kuriems pirmi leidimai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduoti 2022 m. po karinių veiksmų pradžios. Iki tol jie Lietuvos Respublikoje negyveno, todėl panaikinus leidimą gyventi jai, bus panaikinti leidimai gyventi ir tėvams. Be to, Lietuvos Respublikoje gyvena ir jos dukros – nepilnametė A. D. (D.) ir pilnametė A. D. (A. D.), abi mokosi, o jos vyras – Lietuvos Respublikos pilietis.

Pagal EŽTT praktiką EŽTPLK 8 straipsnis, garantuojantis teisę į šeimos gyvenimo gerbimą, neužtikrina asmens teisės į šeimos gyvenimą tam tikroje šalyje bei nenustato tiesioginės pareigos valstybei įsileisti užsieniečius šeimos susijungimo pagrindu (žr. EŽTT 1985 m. gegužės 28 d. sprendimą byloje Abdulaziz, Cabales ir Balkandali prieš J. K., pareiškimų Nr. 9214/80, 9473/81, 9474/81; 1996 m. lapkričio 28 d. sprendimą byloje Ahmut prieš Olandiją, pareiškimo Nr. 21702/93, ir kt.), todėl teisė į šeimos susijungimą laikytina išvestine, kildinama iš bendros valstybių pareigos užtikrinti teisę į šeimos gyvenimo gerbimą. Be to, teismas turi nustatyti, ar asmenys gali pasinaudoti šeimos susijungimo teise ir kitoje šalyje (žr. EŽTT 2001 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą byloje Boultif prieš Šveicariją, pareiškimo Nr. 54273/00; 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Ūner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99).

Taip pat pažymėtina, kad teisė į šeimos gyvenimą nėra absoliuti ir gali būti ribojama, tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta, ar tokie ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje bei proporcingi siekiamam teisėtam tikslui. Tokie sprendimai, jei jie gali apriboti EŽTPLK 8 straipsnio 1 dalies garantuojamas teises, turi būti būtini demokratinėje visuomenėje ir proporcingi siekiamam teisėtam tikslui (žr. EŽTT 1997 m. rugsėjo 26 d. sprendimą byloje Mehemi prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 25017/94) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje A662-2967/2014). Teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nėra absoliuti, ji gali būti ribojama remiantis viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo pagrindais, tačiau kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar toks teisės į šeimą ribojimas, netgi kai siekiama apsaugoti nacionalinius interesus, yra proporcingas siekiamam tikslui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-342/2010 ir kt.). ESTT pažymėjęs, kad Direktyvos 2004/38 28 straipsnio 3 dalies a punkte nustatyta apsaugos nuo išsiuntimo priemonių sistema, kuri grindžiama atitinkamų asmenų integracijos priimančiojoje valstybėje narėje laipsniu, tad kuo labiau Europos Sąjungos piliečiai ir jų šeimos nariai yra integravęsi toje valstybėje narėje, tuo daugiau garantijų jiems suteikiama nuo išsiuntimo iš šalies (žr. 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimo Tsakouridis, C?145/09 25 p.; 2018 m. balandžio 17 d. sprendimo B ir Vomero, C?316/16 ir C?424/16, 44 p.).

Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad pareiškėja yra R. F. pilietė, gimusi Rusijoje ir nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. savo gyvenamąją vietą deklaruoja Lietuvos Respublikoje. Pirmasis leidimas nuolat gyventi išduotas 2022 m. kovo 31 d. UTPĮ 53 straipsnio 1 dalies 8 punkto nustatytu pagrindu, o nuo 2015 m. rugpjūčio 7 d. iki 2022 m. kovo 31 d. turėjo leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamento įvertinta, kad pareiškėjos sutuoktinis – Lietuvos Respublikos pilietis, santuoka su ja sudaryta 2015 m. (duomenys neskelbtini). Pati pareiškėja teigia, jog tiek jos motina, tiek ir tėvas – R. F. piliečiai, kurie turi leidimus laikinai gyventi Lietuvoje UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu (išlaikomi savo vaiko, kuris turi leidimą gyventi Lietuvoje). Jos abi dukterys, R. F. pilietės, taip pat turi leidimus nuolat gyventi, išduotus UTPĮ 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu. Taigi, Sprendime įvertinti (nustatyti) pareiškėjos šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis ir Lietuvos Respublikos piliečiu (sutuoktiniu), gyvenančiu Lietuvos Respublikoje. Sprendime taipogi pateikti (įvertinti) duomenys, kad pareiškėja nuo 2018 m. lapkričio 19 d. iki 2022 m. rugpjūčio 2 d. buvo įdarbinta MB „Geobitas“ ir jai buvo mokamos draudžiamosios pajamos, o nuo 2016 m. birželio 16 d. įdarbinta VšĮ „Gėlos globos namai“ ir jai mokamos draudžiamosios pajamos. Migracijos departamento įvertinti ir VSATIS duomenys, kad pareiškėja, turėdama leidimą nuolat gyventi, vyko į R. F. 2022 m. gruodžio 13 d. ir grįžo atgal į Lietuvos Respubliką tą pačią dieną – 2022 m. gruodžio 13 d. Tai patvirtina ir ji pati, rašytiniuose paaiškinimuose nurodydama kad po 2020 m. vasaros Rusijoje buvo apsilankiusi tik vieną kartą kelioms paroms tam, kad pas notarą pasirašytų turėto buto pirkimo-padavimo sutartį.

Teismui įvertinus, jog pareiškėja savo gyvenamąją vietą deklaruojanti Lietuvos Respublikoje nuo 2015 m., iš pateiktų duomenų (sienos kirtimų, informacijos apie skrydžius), spręstina, jog jos vykimas į Rusiją gyvenimo Lietuvoje laikotarpiu buvo pakankamai dažnas, pažyminti, kad, iš tiesų, Lietuvos Respublikos valstybės institucijoms prieinamose duomenų bazėse R. F. piliečių vykimai į R. F. gali būti neužfiksuoti, jeigu tos šalies pilietis R. F. valstybinę sieną kirto ne per Lietuvos Respubliką. Teismas daro išvadą, kad nors ir galima sutikti, kad pareiškėjos šeiminiai ir ekonominiai ryšiai Lietuvos Respublikoje ilgalaikiai ir stiprūs, tačiau, nepaisant to, jie nėra tokio pobūdžio ir masto, kad pagal Konstituciją ar Konvenciją sukurtų pareigą valstybei prisiimti riziką valstybės saugumo atžvilgiu. Šioje byloje nėra jokių aplinkybių, kurios įrodytų, kad VSD ar Migracijos departamentas piktnaudžiavo, be pagrindo naudojo valstybės saugumo motyvą, buvo nusiteikę prieš pareiškėją, taigi nepaneigta, kad sąžiningai siekė apginti nacionalinio saugumo interesą. Vertintina, kad socialiniai ryšiai negali būti aukščiau už užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui ir negali būti pripažįstami prioritetiniais ir labiau reikšmingais nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Svarbu paminėti ir tai, kad ginčijamame Sprendime nesprendžiamas pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos klausimas, todėl nevertinamos aplinkybės, kurios galėtų lemti tai, ar ji galėtų būti išsiųsta į savo pilietybės ar kurią nors kitą valstybę. Tuo pačiu nėra pagrindo teigti, kad tai itin skausmingai paveiks jos šeimos santykius. Be to, šie ryšiai galėtų būti palaikomi ir neturint teisės nuolat gyventi Lietuvoje.

Pareiškėja tiek skunde, tiek pateiktuose papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose savo argumentus ne kartą grindžia jau išnagrinėtoje administracinėje byloje priimtu teismo sprendimu, kurį traktuoja kaip jai palankų, tvirtindama, kad Migracijos departamentas ir VSD savo nuomonę (Išvadą) grindžia prielaidomis, kurios, anot pareiškėjos, neįrodytos, bei prieštaraujančios teismų nustatytiems prejudiciniams faktams, nes iš skundžiamo Sprendimo matyti, jog atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo su nurodytais teismų sprendimai nesutinka, kadangi jos tariamai keliamą grėsmę valstybės saugumui grindžia iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis. Teismas, pasisakydamas dėl šių skundo argumentų, visų pirma, pažymi, kad pareiškėjos minimoje administracinėje byloje Nr. eI-10051-472/2023 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-06652-2023-9) buvo vertinamas Migracijos departamento sprendimas, kuriuo panaikintas pareiškėjos leidimas nuolat gyventi, ir pirmosios instancijos teismas, panaikinęs atsakovo sprendimą Nr. 23S69603, kuriuo panaikintas pareiškėjos leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, įpareigojo Migracijos departamentą atlikti tyrimą ir priimti naują sprendimą. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad negalima vienareikšmiškai spręsti, jog atsakovo buvo atliktas kompleksinis kitos informacijos, susijusios su pareiškėja (jos verslo perkėlimas į Lietuvą, prekybos su Rusija nutraukimas ir kt.), vertinimas, todėl tik bendros politinės situacijos įvardijimas ir galimos grėsmės nacionaliniam saugumui pasireiškimo rizikos apžvalga teismo sprendime ir VSD Išvadoje negali būti laikoma tinkamu pareiškėjos keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui įvertinimu. Teismas padarė išvadą, kad nėra neginčijamų duomenų ar kitų aplinkybių (jei taip, tai kokių), turėjusių įtakos VSD padarytai išvadai, todėl teismas neturįs galimybės jų įvertinti, todėl svarbu atlikus išsamų pareiškėjos teismui pateiktų papildomų duomenų vertinimą, priimti naują sprendimą.

Teismas, vertindamas pareiškėjos nuomonę, jog paminėtoje administracinėje byloje nustatyta aplinkybė turi prejudicinę galią šiam nagrinėjama ginčui (bei priimtą teismo sprendimą vertina kaip palankų jai), akcentuoja, kad šiuo atveju su pareiškėja nesutiktina, nes, kaip ir buvo paminėta, sprendžiant ginčą administracinėje byloje Nr. eI-10051-472/2023, vis tik teismas nevertino, ar ji kelia grėsmę, ar nekelia grėsmės valstybės saugumui, o ir priimtas teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-10051-472/2023 dar nereiškia, kad negali būti priimtas tokias pačias teisines pasekmes pareiškėjai sukeliantis sprendimas. Taigi, teisėjų kolegija šioje nagrinėjamoje administracinėje byloje atmeta kaip visiškai nepagrįstus pareiškėjos argumentus, kad Migracijos departamento ir VSD nurodomi jos ryšiai R. F. branduolinės energetikos sektoriuje nėra pakankami grėsmės valstybės saugumui konstatuoti ir kad apeliacinės instancijos teismas įsiteisėjusia nutartimi pripažino, kad tokie pareiškėjos ryšiai R. F. branduolinės energetikos sektoriuje nėra pakankami grėsmės valstybės saugumui konstatuoti. Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys į tai, kad ankstesniu teismo sprendimu atsakovas jokiu būdu nebuvo įpareigotas priimti kitokias teisines pasekmes jai sukeliantį sprendimą (priešingą sprendimą, nei buvo priimtas anksčiau), teismas administracinėje byloje Nr. eI-10051-472/2023 tik pripažino, kad vertinant pareiškėjos grėsmę valstybės saugumui iš naujo, išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui turi būti argumentuota bei motyvuota. Sprendžiant ginčą administracinėje byloje Nr. eI-10051-472/2023, teismas padarė išvadą, kad atsakovo sprendime nėra pakankamai duomenų konstatuoti, kad pareiškėjos buvimas Lietuvoje keltų realią grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, tačiau jokiu būdu negalima teigti, kad teismas ginčą išsprendė pripažindamas pareiškėjos ryšius su R. F. branduolinės energetikos srityje veikiančiais ūkio subjektais teismų nepakankamais grėsmei konstatuoti, kaip tai tvirtina pareiškėja skunde. Kaip jau minėta, teismo konstatuota, kad atsakovo nustatyta pareiškėjos gyvenimo Lietuvos Respublikoje grėsmė valstybės saugumui nėra pakankamai reali ir akivaizdi, todėl reikalinga iš naujo atlikti išsamų teismui pateiktų papildomų duomenų vertinimą.

Teisėjų kolegija šiuo atveju sutinka su atsakovo padaryta išvada, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Tokia išvada pagrįsta įtikinamais bylos duomenimis, įvertinus tiek atskirus įrodymus, tiek ir jų visetą. Iš naujo VSD surinkti (sulyginus VSD išvadą 2023 m. balandžio 19 d. rašte Nr. 19-276RN ir 2024 m. birželio 10 d. rašte Nr. 18-5504) ir atsakovo aptarti įrodymai sudaro pagrindą išvadai apie pareiškėjos ryšius, taip pat veiklą Rusijos režimo kontroliuojamuose subjektuose ir jie nebuvo paneigti nagrinėjant šį ginčą. Neįvertinus aptartų aplinkybių kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika visos visuomenės saugumo nenaudai. Be kita ko, vertinant įrodymus, pagrįstai atsižvelgta ir į tarptautinį kontekstą, susiklosčiusį dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, taip pat ir į Baltarusijos autokratinio režimo keliamą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, šio autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumą ir vykdomas provokacijas prieš Lietuvos Respubliką. Atsakovas tinkamai įvertinęs reikšmingas ginčui faktines aplinkybes, taikytiną reguliavimą bei šalių pateiktus argumentus, pagrįstai priėmė skundžiamą Sprendimą.

Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019).

Iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kad, nors esminis jo pagrindas ir yra VSD Išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat matyti, kad atsakovas atliko pareiškėjos vertinimą (pvz., įvertino jos ekonominius, socialinius ir šeimyninius ryšius), todėl negalima teigti, jog neatliko jokio savarankiško tyrimo. Sprendimas pagrįstas objektyviais Migracijos departamento tuo metu turėtais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Teismo vertinimu, ginčijamas Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose nurodytus administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus.

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai, sprendžiant šią administracinę bylą, ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytų išvadų, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Pareiškėja prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šiuo atveju kadangi pareiškėjos skundas atmetamas, patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su dokumentų, pateiktų į bylą, vertimu į lietuvių kalbą, kurias sudaro 945,44? Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (3 dalis).

Atmetus pareiškėjos skundą, trečiasis suinteresuotas asmuo VSD, įvertinus tai, kad jis palaikė atsakovo poziciją, įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimą. Kaip tokias išlaidas pagrindžiantys dokumentai pateikti šie įrodymai: PVM sąskaita faktūra serija OLS Nr. 022340, PVM sąskaita faktūra serija OLS Nr. 022355, mokėjimo pavedimo Nr. VB2409190383062 išrašas, mokėjimo pavedimo Nr. VB2409240391819 išrašas. Iš byloje pateiktų įrodymų (vertimų) matyti, kad juos (vertimus) atliko UAB „O. L. Solutions“, minėti įrodymai yra susiję su byloje keltais klausimais, taigi prašoma priteisti suma už dokumentų vertimus yra pagrįsta, todėl priteistina iš pareiškėjos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos L. Z. (L. Z.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui iš pareiškėjos L. Z. (L. Z.) priteisti 945,44? Eur (devynis šimtus keturiasdešimt penkis eurus, 44? eurocentus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Violeta BalčytienėRūta MiliuvienėAgnė Stankevičienė