- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-11-05
- Bylos Nr.
- 1-767-416/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimondas Noreika
- Kaltinamasis
- A. A.
- Civilinis ieškovas
- UAB „IKI Lietuva“
- Kategorijos
- 14.1.23pavadinimo nepavyko patikrinti
nuotoliniu būdu, naudojantis vaizdo konferencijų ir pokalbių platforma „Zoom“ kaltinamajam A. A., jo gynėjui advokatui J. G.,
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime, teistas:
1) 2006-10-06 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 1 metams 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
2) 2007-09-06 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, subendrinta su 2006-10-06 Alytaus rajono apylinkės teismo, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta subendrinta laisvės atėmimo 1 metams 10 mėnesių bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
3) 2008-03-13 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, bausmė subendrinta su 2007-09-06 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, vadovaujantis 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ir galutinė bausmė skirtas laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams;
4) 2012-10-02 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 7 mėnesiams;
5) 2012-10-29 Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 40 parų arešto bausme;
6) 2013-03-06 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (23 veikos) ir 259 straipsnio 1 dalį (22 veikos), bausmė subendrinta su 2012-10-29 Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, galutinė subendrinta bausmė paskirtas laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams;
7) 2017-05-10 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, laisvės atėmimu 8 mėnesiams;
8) 2017-05-31 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 164 straipsnį, bausmė subendrinta 2017-05-10 su Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskirta galutinė 8 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmė;
9) 2021-11-26 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 8 mėnesių viešųjų darbų bausme. 2022-03-31 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi viešieji darbai pakeista į bausmę laisvės apribojimą 1 mėnesiui 23 dienoms.
10) 2023-04-28 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2023-07-26 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), laisvės atėmimu 10 mėnesių;
11) 2023-05-02 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį (2 veikos), vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 40 parų arešto;
12) 2024-04-17 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (4 veikos), 40 parų arešto;
13) 2024-04-25 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2 veikos), 30 parų arešto;
14) 2024-06-17 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, bausmė subendrinta su 2024-04-17 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų ir 2024-04-25 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtomis bausmėmis, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirta galutinė 9 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė;
15) 2024-06-27 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 4 mėnesiams;
16) 2024-07-01 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 18 parų arešto;
17) 2024-07-04 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 20 parų arešto;
18) 2024-07-10 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, bausmė subendrinta su 2024-06-17 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 63 straipsnio 1, 4, 9,dalimis, 65 straipsnio 1 dalius 1 punkto a) papunkčiu, paskirta galutinė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
19) 2024-07-15 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 20 parų arešto;
20) 2024-09-11 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2 veikos), bausmė subendrinta su 2024-07-01 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu, 2024-07-04 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu ir 2024-07-15 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų baudžiamaisiais įsakymais paskirtomis bausmėmis, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis galutinė subendrinta bausmė paskirta 45 parų arešto;
21) 2024-10-16 Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalyje (2 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir paskirti subendrinta bausmė – areštas 45 paroms. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2024-09-11 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinė subendrinta bausmė – areštas 45 paroms (nuosprendis neįsiteisėjęs), kaltinamas padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. A. kaltinamas tuo, kad 2024 m. balandžio 12 d., apie 17.52 val., iš UAB „IKI Lietuva“ parduotuvės „IKI“, esančios Vytauto g. 48A-3, Marijampolėje, prekybos salės lentynų pagrobė 12 vnt. pakuočių kavos pupelių „Pellini Espreso Bar Vivace No.82 1 kg“, kurių 1 vnt. vertė 27, 99 Eur, bendra vertė 335,88 Eur,
po to, tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas vieningą tyčią, pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2024 m. balandžio 14 d., apie 14.05 val., iš UAB „IKI Lietuva“ parduotuvės „IKI“, esančios Saulės g. 54, Marijampolėje, prekybos salės lentynų pagrobė: 40% 0,7 l talpos butelį konjako „Cognac Hennessy VS“ su dėžute, kurio vertė 42,95 Eur, 40% 0,7 l talpos butelį konjako „Cognac Courvoisier VS“, kurio vertė 34,95 Eur, 40% 0,7 l talpos butelį konjako „Cognac Hennessy VSOP“ su dėžute, kurio vertė 64,95 Eur, 40% 0,7 l talpos 3 butelius viskio „Chivas Regal Scoth 12YO“ su dėžute, vieno butelio vertė 39,95 Eur, trijų butelių vertė 119,85 Eur, bendra pagrobtų prekių vertė 262,70 Eur,
po to, tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas vieningą tyčią pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2024 m. balandžio 25 d., apie 13.37 val., iš UAB „IKI Lietuva“ parduotuvės „IKI“, esančios Vytauto g. 48A-3, Marijampolė, prekybos salės lentynų pagrobė: 40% 0,7 l talpos du butelius konjako „COGNAC COURVOISIER VSOP“, kurių vieno vertė 39,95 Eur, bendra vertė 79,90 Eur, 40% 0,7 l talpos butelį viskio „GLENFIDDICH 12 YO“ su dėžute, kurio vertė 49,95 Eur, 40% 0,7 l talpos du butelius konjako „COGNAC HENNESSY VSOP“ su dėžute, kurių vieno vertė 64,95 Eur, bendra vertė 129,90 Eur, 40% 0,7 l talpos butelį viskio „THE GLENLIVET FOUNDER RESERVE“ kurio vertė 32,95 Eur, 40% 0,7 l talpos butelį viskio „THE MACALLAN 12YO“, kurio vertė 87,95 Eur, 40% 0,7 l talpos butelį viskio „TENJAKU“ 40%, kurio vertė 36,95 Eur, tokiu būdu turėdamas vieningą tyčią pagrobė svetimą turtą ir padarė UAB „IKI Lietuva“, pagrobtų prekių vertė 417,60 Eur, ir tokiu būdu savo bendrais tęstiniais veiksmais padarydamas bendrą 1 016,18 Eur turtinę žalą.
Kaltinamasis teismo posėdžio metu kaltu dėl atliktų veiksmų prisipažino visiškai, tačiau nesutiko dėl veikos kvalifikavimo kaip tęstinės. Parodė, kad kaltinime nurodytu laiku buvo labai sunki turtinė padėtis, reikėjo išlaikyti šeimą. Vertėsi atsitiktiniais darbais, kurių ieškojo visoje Lietuvoje. Būtent dėl tokių atsitiktinių darbų 2024 m. balandžio 12, 14 ir 25 dienomis buvo atvykęs į Marijampolę. Patvirtina, jog būtent šiomis dienomis atsidūrė kaltinime nurodytose parduotuvėse „Iki“ Marijampolėje ir iš ten pagrobė kaltinime nurodytas prekes. Tai pripažįsta pilnai. Eiti į parduotuves ir iš jų vykdyti vagystes išankstinės tyčios neturėjo nė karto. Viskas įvykdavo spontaniškai. Kadangi būdavo atvykęs dirbti, į parduotuves nueidavo nusipirkti sau maisto. Jau būnant parduotuvėse ir perkant maistą, pamačius, kad kavos ar gėrimo skyriuose nėra apsaugos, kildavo noras pagrobti prekių, kad jas vėliau parduoti ir taip prisidėti prie šeimos išlaikymo. Į parduotuves neidavo tik tam, kad vogti. Išankstinės tyčios jas apvogti ar eiti į parduotuvę tik tam, kad vogti, neturėjo. Nebuvo tikslo, kad iš vagysčių prasigyventi. Savo elgesį vertina kritiškai, dėl padarytų veikų nuoširdžiai gailisi. Viską nulėmė sunki turtinė padėtis. Civilinį ieškinį pripažįsta pilnai, žada atlyginti, kai turės tam pakankamai lėšų.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta byloje esančiais duomenimis:
UAB „IKI Lietuva“ pareiškimu, kad analizuojant UAB „IKI Lietuva“ parduotuvės „IKI Aušra“, Nr. 410, adresas Vytauto g. 48A-3, Marijampolėje, vaizdo įrašus dėl kavos trūkumo nustatyta, kad prekės buvo 2024 m. balandžio 12 d., apie 17.52 val., pavogtos iš prekybos salės. Vyras juoda striuke, šviesios kelnės, prekybos salėje į savo geltonos spalvos krepšį susideda kavos 12 vnt. ir pasišalina iš prekybos centro pro daržovių skyrių, už prekes nesumokėjęs. Pavogtos prekės: 12 vnt. PELLINI ESPRESO BAR VIVACĖ NO.82 1 kg, prekės kodas 246384, prekės pardavimo kaina 1 vnt. 27,99 Eur visų prekių pardavimo kaina 335,88 Eur. UAB „IKI Lietuva“ patirta turtinė žala – 335,88 Eur (1 t., b. l. 19-34).
UAB „IKI Lietuva“ pareiškimu, kad analizuojant UAB „IKI Lietuva“ parduotuvės „IKI Aušra“, Nr. 410, adresas Vytauto g. 48A-3, Marijampolėje, nustatyta, kad prekės buvo 2024 m. balandžio 25 d., apie 13.37 val., pavogtos iš prekybos salės. Vyras juoda striuke, šviesiomis kelnėmis į savo geltoną krepšį deda alkoholį, prie jo prieina moteris, šviesių plaukų, mėlynomis kelnėmis, juoda liemene ir abu dedasi alkoholį į vieną krepšį bei pasišalina iš prekybos centro pro daržovių skyrių, už prekes nesusimokėję. Pavogtos prekės: 2 vnt. „COGNAC COURVOISIER VSOP“ konjakas 40% 0,7 l, prekės pardavimo kaina 1 vnt. 39,95 Eur, visų prekių pardavimo kaina 79,90 Eur; 2 vnt. „GLENFIDDICH 12 YO“ viskis 40% 0,7 l su dėže, prekės pardavimo kaina 49,95 Eur; 3) 2 vnt. „COGNAC HENNESSY VSOP“ konjakas 40% 0,7 l, visų prekių pardavimo kaina 12,90 Eur; 1 vnt. „THE GLENLIVET FOUNDER RESERVE“, 40% 0,7 l viskis, prekės pardavimo kaina 32,95 Eur, 1 vnt. „THE MACALLAN 12YO 4086“ 0,7 l viskio, prekės pardavimo kaina 87,95 Eur; 63 1 vat. „TENSAKU VI sur. 95 Gl KKIS „40% 0,7 l viskio, prekė pardavimo kaina 36,95 Eur. Visų prekių bendra pardavimo kaina ir UAB „IKI Lietuva“ patirta turtinė žala – 417,60 Eue (1 t., b. l. 72-84).
UAB „IKI Lietuva“ pareiškimu, kad analizuojant UAB „IKI Lietuva“ parduotuvės „Saulė“, Nr. 1046 adresas Saulės g. 54, Marijampolėje, nustatyta, kad prekės buvo 2024 m. balandžio 14 d., apie 14.05 val., pavogtos iš prekybos salės. Vyras, apsivilkęs juodos spalvos striukę, šviesiai pilku sportiniu kostiumu, parduotuvės prekybos salėje iš prekių lentynos paėmė alkoholinių gėrimų 6 vnt., sudėjo į savo geltonos spalvos krepšį ir išėjo pro kasas už prekes nesumokėjęs. Pro išėjimą išėjo iš prekybos centro. Vagystės metu buvo pasisavintos šios prekes: 1 vnt. 0,7 1 l talpos butelis konjako „COGNAC HENNESSY VS“, prekės pardavimo kaina 42,95 Eur; 2) 1 vnt. 0,7 l talpos butelius konjako „COGNAC COURVOISIBR VS“, prekės pardavimo kaina 34,95 Eur; 3) 1 vnt. 0,7 l talpos butelius konjako „COGNAC HENNESSY VSOP“, prekės pardavimo kaina 64,95 Eur; 3 vnt. 0,7 l talpos buteliai viskio „CHIVAS REGAL SCOTH I2Y“, prekės pardavimo kaina 39,95 Eur, visų prekių pardavimo kaina 119,85 Eur. Visų prekių bendra pardavimo kaina ir UAB „IKI Lietuva“ patirta turtinė žala – 262,70 Eur (1 t., b. l. 48-58).
Tokiu būdu, kaltinamajam pilnai pripažinus, jog atliko kaltinime nurodytus veiksmus bei ištyrus įrodymus, neginčytinai nustatyta ir įrodyta, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuotą veiką, t.y. 2024-04-12 apie 17.52 val., iš UAB „IKI Lietuva“ parduotuvės „IKI“, esančios Vytauto g. 48A-3, Marijampolėje, prekybos salės lentynų pagrobė 12 vnt. pakuočių kavos pupelių „Pellini Espreso Bar Vivace No.82 1 kg“, kurių 1 vnt. vertė 27, 99 Eur, bendra vertė 335,88 Eur, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas vieningą tyčią, pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2024 m. balandžio 14 d., apie 14.05 val., iš UAB „IKI Lietuva“ parduotuvės „IKI“, esančios Saulės g. 54, Marijampolėje, prekybos salės lentynų pagrobė: 40% 0,7 l talpos butelį konjako „Cognac Hennessy VS“ su dėžute, kurio vertė 42,95 Eur, 40% 0,7 l talpos butelį konjako „Cognac Courvoisier VS“, kurio vertė 34,95 Eur, 40% 0,7 l talpos butelį konjako „Cognac Hennessy VSOP“ su dėžute, kurio vertė 64,95 Eur, 40% 0,7 l talpos 3 butelius viskio „Chivas Regal Scoth 12YO“ su dėžute, vieno butelio vertė 39,95 Eur, trijų butelių vertė 119,85 Eur, bendra pagrobtų prekių vertė 262,70 Eur, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas vieningą tyčią pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2024 m. balandžio 25 d., apie 13.37 val., iš UAB „IKI Lietuva“ parduotuvės „IKI“, esančios Vytauto g. 48A-3, Marijampolė, prekybos salės lentynų pagrobė: 40% 0,7 l talpos du butelius konjako „COGNAC COURVOISIER VSOP“, kurių vieno vertė 39,95 Eur, bendra vertė 79,90 Eur, 40% 0,7 l talpos butelį viskio „GLENFIDDICH 12 YO“ su dėžute, kurio vertė 49,95 Eur, 40% 0,7 l talpos du butelius konjako „COGNAC HENNESSY VSOP“ su dėžute, kurių vieno vertė 64,95 Eur, bendra vertė 129,90 Eur, 40% 0,7 l talpos butelį viskio „THE GLENLIVET FOUNDER RESERVE“ kurio vertė 32,95 Eur, 40% 0,7 l talpos butelį viskio „THE MACALLAN 12YO“, kurio vertė 87,95 Eur, 40% 0,7 l talpos butelį viskio „TENJAKU“ 40%, kurio vertė 36,95 Eur, tokiu būdu turėdamas vieningą tyčią pagrobė svetimą turtą ir padarė UAB „IKI Lietuva“, pagrobtų prekių vertė 417,60 Eur, ir tokiu būdu savo bendrais tęstiniais veiksmais padarydamas bendrą 1 016,18 Eur turtinę žalą. Jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kaip vienas tęstinis nusikaltimas.
Nors kaltinamasis ir jo gynėjas teigia, jog buvo įvykdytos 3 savarankiškos baigtos nusikalstamos veikos, kurių kiekviena kvalifikuotinos pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, teismas laiko, jog padaryta viena tęstinė nusikalstama veika. Šią išvadą teismas daro, atsižvelgdamas į kasacinio teismo suformuotą teisminę praktiką. 2023-06-21 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-P-51-719/2023 išaiškinta, jog BK 63 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. BK nepateikia tęstinės nusikalstamos veikos apibrėžimo, todėl šios sąvokos turinys yra atskleidžiamas teismų praktikoje, priimant sprendimus konkrečiose bylose. Teismų praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnio nurodytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-474/2010, 2K-650/2010, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Tęstine veika taip pat gali būti pripažįstamos veikos, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011, 2K-192-788/2017) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2008, 2K-7-48/2012, 2K-543/2012, 2K-192-788/2017). Nusikalstama veika gali būti pripažinta tęstine ir tais atvejais, kai vienas ar keli atskiri veiksmai atitinka administracinės teisės pažeidimo požymius, tačiau jų visuma traktuotina kaip nusikalstama veika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-31-788/2021, 2K-164-788/2023). Kadangi tęstinė nusikalstama veika gali būti panaši į nusikalstamų veikų daugetą, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad pagal BK 63 straipsnio 10 dalies prasmę tęstinė nusikalstama veika yra suprantama kaip pavienė nusikalstama veika, turinti vienos nusikalstamos veikos sudėties požymius, ir kvalifikuojama pagal vieną BK specialiosios dalies straipsnį (jei straipsnyje nustatyta – ir straipsnio dalį bei punktą). Taigi, tęstinei, kaip ir paprastai pavienei, veikai būdingas objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių bendrumas. Objektyviųjų požymių visuma apibrėžiama bendru kėsinimosi objektu bei bendrais veiksmais, susijusiais bendru priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis pasekmėmis, o subjektyviųjų – bendra kaltės forma. Todėl nustatyta, jog nusikalstama veika yra tęstinė tais atvejais, kai tas pats asmuo padaro dvi ar daugiau tame pačiame BK straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų, iš kurių kiekviena, vertinama atskirai, atitinka tame pačiame BK straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką, arba kai, padarius dvi ar daugiau veikų, vienas ar keli veiksmai (ar neveikimas) atitinka administracinio nusižengimo (ar kitokio teisės pažeidimo) požymius, tačiau jų visuma atitinka BK įtvirtintą nusikalstamą veiką ir visas veikas jungia bendras sumanymas. Todėl pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo paprasto pavienio nusikaltimo, yra bendras kaltininko sumanymas, sujungiantis du ar daugiau veiksmų, kurie kiekvienas atskirai, nesant bendro sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus, administracinius nusižengimus ar kitokius teisės pažeidimus. Antras būtinas požymis yra susijęs su objektyviaisiais požymiais – visi atlikti veiksmai turi atitikti to paties BK straipsnio dispozicijoje nurodytus veikos požymius, tarp jų ir tokius, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai. Kiti požymiai, kurie paprastai teismų praktikoje įvardijami kaip papildomi (neesminiai) tęstinės veikos kriterijai, – nedidelis laiko tarpas, tas pats šaltinis, veikų pobūdis, intensyvumas ir kt., – dažniausiai yra tik požymiai, padedantys atskleisti subjektyviuosius tęstinės nusikalstamos veikos požymius – bendrą sumanymą (bendrą kaltės formą), tačiau jų nebuvimas jokiu būdu nepaneigia tęstinės veikos. Praktikoje, taip pat ir vagysčių bylose, įmanomi atvejai, kad atskirus tęstinės nusikalstamos veikos veiksmus gali skirti tiek didelis laiko tarpas, tiek ir vagiama gali būti iš skirtingų šaltinių, tačiau veika gali būti pripažinta tęstine, jei nustatoma, kad visas veikas jungia bendras kaltininko sumanymas. Nepaisant to, pabrėžtina, kad veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011).
Pabrėžtina, jog šioje byloje nagrinėjamais vagystės atvejais nusikalstamos veikos sudėties subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai užvaldydamas svetimą turtą, suvokia, kad užvaldo svetimą turtą, numato, kad dėl to turto savininkui bus padaroma turtinė žala, ir to nori. Atskirus tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2006, 2K-7-96/2012). Kita vertus, sumanymas dėl kito nusikalstamos veikos epizodo nebūtinai turi būti labai konkretus. Pakanka, kad asmuo tiesiog suvoktų, kad ir toliau darys tą patį, pvz., kai atskirus narkotinės ar psichotropinės medžiagos platinimo epizodus jungia noras išplatinti kuo didesnį kiekį šios medžiagos, taip siekiant kuo daugiau uždirbti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-412/2007). Sumanymas nuolatos pasipelnyti, kuris dėl nusikalstamos veikos ypatumų buvo įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus, naudojant tuos pačius būdus ir priemones, ne kartą pripažintas tęstinės veikos elementu ir turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų bylose (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2004, 2K-446/2008, 2K-112-788/2015, 2K-555-788/2015, 2K-207-788/2021). Taigi, įrodinėjant ir vertinant bendrą suvokimą, svarbu ne tik kaltininko prisipažinimas ar neprisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, bet ir, be kita ko, turi būti išsiaiškinama, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014).
Kaip matyti iš ištirtų įrodymų, kaltinamasis, nors ir neigia turėjęs vieningą tyčią, jungiančią atskirus jo įvykdytos veikos epizodus, teismas ją laiko įrodyta. Teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį.
Kaltinamasis teigia, kad atlikti kiekviename veikos epizode jam inkriminuotus veiksmus vieningos tyčios neturėjo, ji atsirado kiekvieną kartą spontaniškai, tik pamačius, jog parduotuvės kavos ir alkoholio skyriuose nėra pakankamai apsaugos. Teismas tai vertina kaip kaltinamojo gynybinę poziciją, kuria siekiama savo teisinės padėties sušvelninimo, tai yra tęstinės veikos perkvalifikavimo į tris baudžiamuosius nusižengimus. Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai šią kaltinamojo ir gynybos versiją paneigia bei aukščiau cituotos teismų praktikos kontekste leidžia kaltinamojo veiką kvalifikuoti kaip tęstinį nusikaltimą. Tai akivaizdu. Nors kaltinamasis teigia, kad į parduotuves ėjo pirkti maisto ir kiekvienu atveju mintis vogti gimė spontaniškai, iš vaizdo įrašų medžiagos matome, kad nė vienu atveju kaltinamasis pirkti maisto net nemėgino. Jis nesirinko jokių maisto produktų, nebandė už juos sumokėti, o vien tik iš pasirinktų prekybos skyrių grobė prekes, kurias, kaip pats pripažino, vėliau realizavo. Jis pats pripažįsta, kad vagystės visais trims atvejais buvo vykdomos siekiant tyčia užvaldyti svetimą turtą ir taip pasipelnyti. Nuo 2021 metų lapkričio mėn. kaltinamojo 11 teistumų už analogiškas veikas bei administraciniai nusižengimai tik patvirtina, kad tokie veiksmai kaltinamojo atliekami sistemingai ir yra pasipelnymo šaltinis. Taigi, kaltinamojo atliktų veiksmų visetas nagrinėjamoje byloje įrodo jį turėjus vieningą tyčią, t.y. bendrą sumanymą, kuris šiuo atveju sujungė tris veiksmus, kurie buvo atlikti nors ir skirtingu laiku ir iš skirtingų parduotuvių, tačiau buvo apjungti vieningi tikslo - turto užvaldymo vagystės būdu. Taigi, kaltinamojo veika, kaip tęstinė, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai ir teismas jos keisti, nors kaltinamasis ir buvo įspėtas apie tokią galimybę, neturi jokio teisinio pagrindo.
Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, tačiau ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas ir teisingas bausmes. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos sunkumo laipsnį ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis). nesuteikiant prioriteto.
A. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. A. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji veiką padarė būdamas recidyvistas. Anksčiau teistas 21 kartą, veikos padarymo metu buvo teistas 11 kartų, daug kartų baustas administracine tvarka, didžioji dauguma nuobaudų už smulkias vagystes. Kaip matyti iš kaltinamojo teistumų, po nagrinėjamos veikos padarymo toliau teisė analogiškų nusikalstamų veikų darymą. Šios aplinkybės duoda pagrindo išvadai, kad A. A. įstatymus pažeidinėja reguliariai, anksčiau skirtos sankcijos jam poveikio nepadarė, nesulaikė nuo naujų veikų darymo, todėl jam skirtina griežčiausia iš sankcijoje numatytų bausmių – laisvės atėmimas.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę pagal kaltinimą pripažino visiškai, tačiau nesutiko tik su veikos kvalifikavimu, šių aplinkybių išaiškinimui buvo atliktas pilnas įrodymų ištyrimas byloje. Esant šioms aplinkybėms, neliko teisinio pagrindo BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui. Tačiau į kaltinamojo nuoširdų prisipažinimą atsižvelgiama parenkant skirtinos bausmės dydį – jis nustatytinas artimas įstatymo nustatytam šios bausmės rūšies minimumui.
Kadangi A. A. atžvilgiu šiuo metu priimtas 2024-10-16 Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nuosprendis, kuris dar neįsiteisėjęs, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su neatliktąja bausme nebendrintinos. Tai atliktina teismui priimant nutartį BPK 347 straipsnio tvarka, kuomet įsiteisės visi nuosprendžiai.
BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).CK 6.263 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad turtinę ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Šioje byloje kaltu dėl tyčinio svetimo turto pagrobimo pripažįstamas A. A., kuris ir yra atsakingas už šiais neteisėtais veiksmais padarytą žalą.
Turtinės žalos samprata yra suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų <...>.
UAB „IKI Lietuva“ pareiškė civilinis ieškinį 1 016,18 Eur sumai dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 108-110), kuriame nurodytos pavogtų prekių kainos ir bendra suma. Civilinio ieškovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, gautas jo prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (1 t., b. l. 194). Pateiktas ieškinys yra pagrįstas, pagrindo nesutikti su pagrobto turto verte nėra, žala iki šiol nėra atlyginta, kaltinamasis ieškinį pripažino, todėl jis yra tenkinamas.
Kaltinamajam Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo paskirtas gynėjas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažyma, kad gynybos išlaidos yra 336,62 Eur.
BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam paskyrus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Iš BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatų matyti, jog teismui yra nustatyta teisė, bet ne pareiga išieškoti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.
BPK 44 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisės į nemokamą teisinę pagalbą. Be to, teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo gynėjo dalyvavimas baudžiamojoje byloje buvo būtinas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos iš kaltinamojo nepriteisiamos.
Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais, esantys byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus – paliktini saugoti byloje, kaip jos medžiaga.
Kadangi kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, jam kardomoji priemonė nebuvo paskirta ir neskirtina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303-305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
A. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio faktinio pradėjimo vykdyti dienos.
Kardomosios priemonės neskirti.
UAB „IKI Lietuva“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai.
Iš A. A. UAB „IKI Lietuva“ priteisti 1 016,18 Eur turtinės žalos atlyginimą.
Nepriteisti iš A. A. antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, esančius byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti saugoti byloje, kaip jos medžiagą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam - per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.