Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Dariaus Kantaravičiaus ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Algidos Banienės apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendžio, kuriuo L. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas 90 MGL (4 500 Eur) dydžio bauda, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda.

Konfiskuotas L. K. automobilis BMW 320D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini).

L. K. uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones vienerius metus septynis mėnesius, termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Panaikintas nuo nuosprendžio dalies dėl transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo laikinas nuosavybės teisės apribojimas L. K. turtui – automobiliui BMW 320D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini).

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir paso Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. K. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad 2022 m. vasario 27 d., apie 5.30 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam nuosavybės teise priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį BMW 320D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nes jam 8.35 val. nustatytas 2,10 promilių neblaivumas.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokurorė palaikė apeliacinio skundo argumentus ir prašė jį tenkinti, pakeisti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendį ir uždrausti L. K. naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 metus, termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Baudžiamųjų bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis – pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), bei prireikus ištaisyti bet kurias fakto (teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (teisės taikymo) klaidas, kurias galėjo padaryti pirmosios instancijos teismas, ir užtikrinti, kad išnagrinėtoje byloje būtų įvykdytas teisingumas. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

6. Prokurorės apeliaciniame skunde neginčijama L. K. kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimas, tačiau, prokurorės nuomone, teismas skyrė nepagrįstai trumpą (1 metų 7 mėnesių) baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą ir prašo jį prailginti iki 3 metų.

7. BK 68 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, iš jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones gali būti paskirtas nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones skyrimo klausimą. Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281 ar 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

8. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti pusiausvyra (proporcingumas). Taigi skiriama baudžiamojo poveikio priemonė negali būti skiriama vien pagal nuteistojo (atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės) interesus, ji negali būti pernelyg švelni, kadangi tokiu atveju būtų nepakankama siekiant įgyvendinti įstatyme numatytą baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį.

9. Pagal teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas nusikaltimą transporto eismo saugumui padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-677/2015, 2K-593/2011, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K–85/2010 ir kt.). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008).

10. Bylos duomenimis L. K. padarė nusikaltimą transporto eismo saugumui, t. y. vairavo motorinę transporto priemonę neblaivus, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, kai jo iškvėptame ore buvo nustatyta 2,10 promilių etilo alkoholio koncentracija. Vadinasi, jam nustatytas girtumas žymiai viršijo sankcijoje numatytą minimalią ribą (1,51 promilės). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš nuteistojo, liudytojų V. Š. ir G. U. parodymų matyti, kad alkoholį nuteistasis vartojo kartu su šiomis liudytojomis. Liudytojai G. U. nutarus eiti namo, jis pasisiūlė ją pavežti. Jai sutikus, kartu su minėtomis liudytojomis, nuteistasis sėdo už vairo. Bevežant liudytoją G. U. namo, nuteistasis nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į pakelėje stovėjusį liudytojos D. K. automobilį. Nusikaltimas ir tuo pačiu eismo įvykis padarytas žiemą, kuomet kelio sąlygos nebuvo saugios – buvo tamsus paros laikas, slidu, o automobilį sumėtė. Tokiais veiksmais nuteistasis ne tik padarė nusikalstamą veiką, bet ir sukėlė eismo įvykį bei nepataisomai apgadino liudytojai D. K. priklausantį automobilį. Sutinkamai su apeliacinio skundo motyvais nuteistasis padarė šiurkštų teisės pažeidimą, sukėlė didelį pavojingumą ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikatai, gyvybei bei turtui, vairavo automobilį būdamas neblaivus, nesant tam būtinumo, nes liudytoja G. U. galėjo pati nueiti į namus, arba būti palydėti su ja buvusių asmenų, o ne vežama neblaivaus vairuotojo. Be to nusikaltimas padarytas žiemą, kuomet eismo sąlygos nėra saugios ir geros. Pats nuteistasis patvirtino, jog buvo pašalę ir automobilį sumėtė. Taip pat nusikaltimo padarymo laikas yra apie 5.30 val. ryto, t. y. tamsus paros metas. Tokiu paros metu vairuodami transporto priemones vairuotojai turi būti ypatingai atidūs ir dėmesingi.

11. Nors sužalojimų ar kitų sunkių padarinių žmogaus sveikatai ir gyvybei ar turtui, išskyrus nepataisomai apgadintą liudytojos D. K. automobilį, nepadaryta, tačiau nemenkinamas nuteistojo neatsakingas ir lengvabūdiškas elgesys šioje situacijoje analizuojant ir nuteistojo ankstesnius jo administracinius baustumus. Sutinkamai su prokurorės motyvais, byloje esantis Administracinių nusižengimų registro išrašas (1 t., b. l. 138–141) patvirtina, kad 2021 m. rugsėjo 5 d. L. K. nubaustas 900 Eur bauda už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, nes vairavo automobilį būdamas neblaivus (0,81 prom.). Be piniginės baudos jam paskirta ir administracinio poveikio priemonė – specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, t. y. iki 2022 m. rugsėjo 4 d. Po šio administracinio nusižengimo, kuomet jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, nuteistasis tiek 2021 m. gruodžio 26 d., tiek ir 2022 m. sausio 6 d. yra nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį 450 Eur baudomis, nes vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės jos vairuoti, nes tokia teisė jam atimta. Pažymėtina, kad administraciniai baustumai yra galiojantys. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad paskirtos baudos už anksčiau padarytus minėtus administracinius nusižengimus yra sumokėtos. Tokių duomenų nėra ir minėtame Administracinių nusižengimų registro išraše. Visa tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir įrodo, kad jis nedaro tinkamų išvadų dėl savo elgesio, ignoruoja jam taikytus draudimus, toliau daro teisės pažeidimus, vairuoja transporto priemonę, kai jam tokia teisė atimta. Dar labiau, jo pavojingumas didėja, nes jis nusikalto padarydamas šiurkštų teisės pažeidimą, vairavo transporto priemonę, ne tik kad ignoruodamas jam taikytą draudimą iki 2022 m. rugsėjo 4 d. nevairuoti transporto priemonių, bet ir būdamas neblaivus, rizikavo ne tik savo, bet ir kitų žmonių sveikata, gyvybe bei turtu. Kilę padariniai susiję su turto sugadinimu. Visa tai suponuoja išvadą, kad L. K. nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų (laikytis Kelių eismo taisyklių, nenusikalsti), jo neteisėti veiksmai patvirtina apeliacinio skundo motyvus apie jo asmenybę bei pagrįstai leidžia teigti, kad jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

12. Byloje nurodytos ir teismo akcentuotos aplinkybės, jog nusikaltimu nepadaryta sunkių padarinių, pats nuteistasis išlaiko tris mažamečius vaikus, bendruomenė dėl jo elgesio nusiskundimų neturi, neeliminuoja nuosprendžio 10 ir 11 punktuose nurodytų aplinkybių, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo ir jos termino parinkimo. Nekvestionuojant skundžiamo nuosprendžio dėl baudžiamojo poveikio priemonės parinkimo teisingumo, byla dar kartą vertinama tik dėl minėtos priemonės termino parinkimo, kuris teisėjų kolegijos sprendimu yra neteisingas ir neatitinkantis proporcingumo principo, t. y. nepakankamas siekiant įgyvendinti įstatyme numatytą baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį.

13. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamą veiką, dėl jos kilusius padarinius, kaltininko kaltės laipsnį ir asmenybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017).

14. Šiuo atveju svarbu atsižvelgti dar ir į tai, kad už iš esmės analogišką veiką (t. y. asmeniui, kuris neblaivus vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas 0,4–1,5 promilės girtumas) ANK 422 straipsnio 5 ir 6 dalys, numato įpareigojimą skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienų metų šešių mėnesių, todėl šiuo konkrečiu atveju, kai nuteistajam nustatytas net 2,10 promilių girtumas ir ištirtos nuteistąjį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės, nusikaltimo padarymą lėmusios aplinkybės, baudžiamoji atsakomybė neturėtų sukelti tik šiek tiek už administracinę atsakomybę sunkesnes teisines pasekmes.

15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, išnagrinėjęs ir įvertinęs skundžiamo nuosprendžio motyvus bei apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, jog L. K. nustatytas 1 metų 7 mėnesių uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas yra nepakankamas, jog padėtų įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės skyrimo tikslus, jos paskirtį. Šiuo konkrečiu atveju šiek tiek didesnis nei minimalus BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės terminas negali būti grindžiamas pirmosios instancijos teismo aptartais nuteistąjį ir jo veiksmų pavojingumą apibūdinančiais duomenimis, todėl tenkinant prokurorės skundą, L. K. skirtinas vidurkį atitinkantis šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas – treji metai.

16. Apibendrinus, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 2 punkto pagrindu.

Dėl proceso išlaidų.

17. Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartimi nuteistajam L. K. paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta gynėja advokatė Marytė Vietaitė (2 t., b. l. 13–14). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme 2022 m. rugpjūčio 23 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas L. K. sudaro 116,67 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai.

18. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Ši nuostata nuteistajam buvo išaiškinta 2022 m. birželio 30 d. nutartyje, kuria jam paskirta gynėja.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajam gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Nagrinėjamu atveju byla buvo nagrinėjama pagal prokurorės apeliacinį skundą, kuris tenkinamas. Bylos nagrinėjimo metu apeliacinės instancijos teisme nuteistasis ir jo gynėja nurodė, jog L. K. turi tris mažamečius vaikus, darbo neturi, taip pat iš jo yra priteista 3 000 Eur žala, todėl prašė šių išlaidų nepriteisti. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo, kurio valia nebuvo inicijuotas apeliacinis procesas, esant jam bedarbiui, turint įsipareigojimų savo mažamečių vaikų atžvilgiu, tiek ir nurodytiems finansiniams įsipareigojimams, šios išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu ir 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendį dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise.

Uždrausti L. K. naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kitą Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nepriteisti iš nuteistojo L. K. Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.