Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens L. M. atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-484-314/2016 pagal pareiškėjo P. Z. prašymą skolininkui A. M., suinteresuotiems asmenims L. M., antstolei J. J., dėl skolininko turto dalies nustatymo iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas P. Z. prašė teismo nustatyti, kad skolininkui A. M. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės L. M. iš darbinės veiklos gaunamų pajamų ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. teismo įsakymą Nr. eL2-705-314/2015 pradėta vykdomoji byla Nr. 0052/15/01472 antstolės J. J. kontoroje dėl 36 490,00 Eur ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš A. M.. Skolininkas turto, iš kurio būtų galima išieškoti priteistą įsiskolinimą, neturi, tačiau jo sutuoktinė L. M. dirba UAB „Arkdesigna“.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 14 d. nutartimi pareiškėjo P. Z. prašymą tenkino ir nustatė, kad skolininko A. M. turto dalis, esanti bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, yra ½ sutuoktinės L. M. gaunamo darbo užmokesčio.Teismas nutartyje nurodė, kad antstolė J. J. 2016 m. kovo 30 d. Turto arešto aktu areštavo skolininko sutuoktinės L. M. darbo užmokestį, gaunamą iš UAB „Arkdesigna“ ir išieškotojui pateikė pasiūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.Nagrinėjamu atveju sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 ir 3.88 str.). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3–5 punktus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamos pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių bendros, tiek vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos, kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita). Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo L. M. prašo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo P. Z. pareiškimą dėl skolininko A. M. turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Byloje nustatyta, kad apeliantė nekilnojamojo turto neturi. Kartu su apeliante gyvena jos ir skolininko nepilnamečiai vaikai A. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini). Apeliantė nuo 2016 m. birželio 1 d. yra atleista iš darbo ir negauna jokių pajamų. Turimas mažas santaupas apeliantė skiria vaikų išlaikymui, kadangi skolininkas ilgą laiką buvo dingęs bei vaikams jokio išlaikymo neskyrė, o neseniai paaiškėjo, jog jis yra teisėsaugos sulaikytas Baltarusijos Respublikoje ir jokio išlaikymo vaikams objektyviai skirti negali, dėl to apeliantės ir skolininko nepilnamečiai vaikai yra visiškai priklausomi nuo jos gaunamų pajamų.Apeliantė negalėjo pateikti teismui savo poziciją pagrindžiančių dokumentų ir dalyvauti nagrinėjant prašymą pirmosios instancijos teisme, nes neturi teisinio išsilavinimo ir rūpinosi savo dingusio sutuoktinio paieška. Sutuoktinio dingimas neigiamai atsiliepė apeliantės sveikatai, sukėlė nepakeliamų išgyvenimų, stresą, sumaištį gyvenime. Baltarusijos teisėsauga visiškai neinformavo apie sutuoktinio sulaikymą, todėl L. M. buvo priversta kreiptis į Lietuvos teisėsaugą dėl sutuoktinio paieškos, pranešė apie sutuoktinio dingimą. Sutuoktinis A. M. pasiėmęs iš teismo gautus procesinius dokumentus, dėl turto dalies nustatymo, juos paliko apeliantei nežinomoje vietoje, todėl nebuvo žinoma nei į kokį teismą, nei kokioje byloje kreiptis. Kadangi apeliantė negauna jokių pajamų, negalėjo pasinaudoti advokato pagalba, kol nesurado advokato, kuris atstovautų jos interesus neatlygintinai.Nustačius, jog pusę apeliantės gaunamo darbo užmokesčio priklauso skolininkui bei į šį turtą nukreipus išieškojimą bus pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, kadangi bus sumažinta jiems apeliantės skiriamo išlaikymo suma ir nebus tinkamai užtikrinti net jų minimalūs poreikiai. Teismas, vadovaudamasis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, turėjo pasidomėti, kokia yra turtinė apeliantės padėtis, ar ji turi darbą ir gali išlaikyti vaikus bei skirti lėšų išieškojimo tenkinimui, todėl laikytina, kad teismas turėjo nukrypti nuo sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto lygybės principo ir nustatyti, jog skolininkui nepriklauso apeliantės gaunamas darbo užmokestis ar jo dalis, ar skolininkui priklausanti apeliantės gaunamo darbo užmokesčio dalis yra mažesnė negu ½.Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas P. Z. prašo atskirąjį skundą atmesti, Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Skolininkas A. M. su suinteresuotu asmeniu L. M. santuokoje gyvena nuo 1999-08-28. Skolos raštelis surašytas 2010-05-28, tai yra skolininkui ir suinteresuotam asmeniui gyvenant santuokoje. Preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudalyti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Suinteresuotas asmuo atskirąjį skundą grindžia šeimos teisės materialinėmis normomis. kurios taikomos santuokos nutraukimo metu. Šiuo atveju Druskininkų miesto apylinkės teismas nebuvo įpareigotas spręsti santuokos nutraukimo klausimo, todėl sutuoktinių turto dalys, kaip ir numatyta Civiliniame kodekse, yra lygios.Skolą A. M. 2010-05-28 skolos rašteliu įsipareigojo gražinti iki 2010-07-10. Per tą laikotarpį nebuvo atliktas nė vienas pavedimas, nesistengta grąžinti skolos. Skolinantis sutuoktiniai turėjo nepilnamečių vaikų, tačiau apie jų interesus tuo metu negalvojo. Skolininko vaikai yra gimę 2003-08-29 ir 2001-12-18. Šiandien vaikai yra apie 13 ir 14,5 metų amžiaus, tokio amžiaus vaikai nereikalauja nuolatinės nepertraukiamos priežiūros, todėl mama turi galimybę dirbti 40 val. per savaitę, kaip normalus darbingas asmuo. Vaikų interesais pirmiausia turi rūpintis tėvai. Būtent jie privalėjo apie tai galvoti prieš skolindamiesi pinigus ir įgydami pareigą skolą grąžinti, o ne dabar, kai skola asmeniui negrąžinama daugiau nei šešis metus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas nutarties, kuria nukreiptas skolos išieškojimas iš fizinio asmens į turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas.Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolės J. J. kontoroje yra vykdomas priverstinis skolos išieškojimas pagal Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. išduotą teismo įsakymą Nr. eL2-705-314/2015 dėl 36 490 Eur ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. M. išieškotojo P. Z. naudai. Skolininkas niekur nedirba, banko sąskaitose santaupų neturi, registruotų transporto priemonių ar nekilnojamojo turto neturi, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad išieškotojo reikalavimams patenkinti skolininko turto nepakanka.Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 str. 1 d.). Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Pagal CPK 667 straipsnį vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būtų vykdomas išieškojimas.Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Remiantis CK 3.88 straipsnio 2 dalimi preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Nuo turto lygių dalių principo galima nukrypti tik atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, tokiu atveju vienam iš sutuoktinių gali būti priteisiama didesnė turto dalis (CPK 3.123 str. 1 d.). Kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos CK 3.116 – 3.129 straipsnių nuostatos. Tačiau pagal CPK 667 straipsnio tvarka paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Pagal CPK 667 straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 str. 1 d.) ir pagal materialinės teisės normos nustatytus reikalavimus – sudarant turto balansą, sumokant (priteisiant iš šio turto mokėtinas skolas, kurių mokėjimo terminas suėjęs, nustatant bendro dalytino turto visumą (CK 3.118 ir kiti str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).Byloje nėra įrodymų, jog sutuoktiniai santuokoje įgytą turtą būtų pasidalinę arba kitaip nustatę jo teisinį režimą. Tiek išieškojimas skolininko A. M. atžvilgiu pradėtas, tiek P. Z. pareiškimas teismui paduotas A. M. ir L. M. esant santuokoje. Todėl yra pagrindas išvadai, kad skolininko ir jo sutuoktinės po santuokos sudarymo įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d.).Nagrinėjamu atveju apeliantė kaip aplinkybę, sudarančią pagrindą teismui nukrypti nuo lygių dalių principo, nurodė tai, kad jos ir skolininko šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, šiuo metu apeliantė nedirba, jokio turto neturi, o skolininkas yra dingęs, todėl jai vienai tenka išlaikyti abu vaikus.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vaikų išlaikymas ir gyvenimo sąlygų užtikrinimas yra vaiko tėvų pareiga, todėl lėšų skyrimas nepilnamečių vaikų išlaikymui negali eliminuoti kreditoriaus teisės patenkinti savo turtinius reikalavimus vykdymo procese. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad apeliantė L. M. su ieškiniu atsakovui A. M. 2016 m. liepos 28 d. kreipėsi į Druskininkų miesto apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovo dviem vaikams išlaikymą po 250 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimą. Ieškinį grindžia argumentais, kad šalys 1999 m. balandžio 23 d. sudarė santuoką. Santuokoje gimė du vaikai A. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir A. M. (gim. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė ir atsakovas rūpinosi vaikais, užtikrino jų poreikių tenkinimą ir tinkamą auklėjimą, tačiau atsakovas 2016 m. gegužės mėn. išvyko į Baltarusijos Respubliką ir nuo 2016 m. gegužės 1 d. neteikia išlaikymo nepilnamečiams vaikams. Šiuo metu šeimoje dirba vienintelė ieškovė ir užtikrina vaikų išlaikymą (civ. byla Nr. e2-858-970/2016). Taip pat nustatyta, kad Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartimi prieš tai minėtoje civilinėj byloje paskelbta atsakovo A. M. paieška ir bylos nagrinėjimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo sustabdytas. Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK Kriminalinės policijos skyriaus 2016 m. birželio 9 d. raštas patvirtina apeliantės nurodytą aplinkybę, kad jos sutuoktinis A. M. buvo sulaikytas Baltarusijos Respublikoje už nusikaltimo įvykdymą. Atskirojo skundo nagrinėjimo dieną apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad apeliantė nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. dirba UAB „Raminora“, tačiau jos gaunamos pajamos neatskaičius mokesčių sudaro vos 190,00 Eur (CPK 179 str. 2d., 3 d.). Minėta, kad turtas, kuriame prašoma nustatyti skolininko dalį, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, teismas vadovaujasi CK 3.116 – 3.129 straipsnių nuostatomis. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas. Sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija galioja nepriklausomai nuo to, kokio dydžio jų pajamos ar koks veiklos pobūdis. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civilinio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 str. 2 d.). Tokių atvejų pavyzdinis sąrašas nurodytas CK 3.123 straipsnyje (nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar jo turtinė padėtis, kitos svarbios aplinkybės). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus, t. y. nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs visus nustatytas aplinkybes sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja teisinis pagrindas teismui nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kadangi apeliantės pajamos kas mėnesį neatskaičius mokesčių sudaro vos 190,00 Eur, ji viena išlaiko du nepilnamečius vaikus, nes sutuoktinis yra sulaikytas Baltarusijos Respublikoje už padarytą nusikaltimą, todėl išlaikymo savo vaikams neteikia.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas turi garantuoti ir sutuoktinių, ir kreditorių interesus, kurie ir vieni, ir kiti viešojo intereso požiūriu yra prioritetiškai saugotini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Kai šie interesai nesutampa, jų apsauga negali būti priešpastatoma, ji turi būti proporcinga. Proporcingumas pasiekiamas, kai taikomas toks teisinių santykių reguliavimas, kuris neužkirstų kelio apginti kitus teisėtus interesus, ir konkrečiu atveju būtų labiausiai socialiai pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 2 d. SUTUOKTINIŲ TURTINES PRIEVOLES REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS NORMŲ TAIKYMO LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO PRAKTIKOJE APŽVALGA Nr. AC-40-1. 40, p. 458-494).Teismas, atsižvelgęs į suformuotą kasacinio teismo praktiką, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, sprendžia, kad palikus galioti skundžiamą teismo nutartį, kuria nustatyta skolininko A. M. turto dalis, esanti bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, yra ½ sutuoktinės L. M. gaunamo darbo užmokesčio, akivaizdžiai pažeistų nepilnamečių vaikų interesus, todėl šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 str. 1 d. ) ir skundžiamą Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartį pakeisti, nustatant, kad skolininko A. M. turto dalis, esanti bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, yra ¼ sutuoktinės L. M. gaunamo darbo užmokesčio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartį pakeisti ir nustatyti, kad skolininko A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) turto dalis, esanti bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, yra ¼ (ketvirtadalis) sutuoktinės L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) gaunamo darbo užmokesčio.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.