Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjui, priimtos civilinėje byloje Nr.2FB-3685-911/2017 pagal pareiškėjo L. D. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas 2017-02-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, juo prašė: iškelti pareiškėjui bankroto bylą; paskirti bankroto administratore UAB „Bankroto valdymas“; pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti kas mėnesį skirti 274 Eur sumą.Pareiškėjas nurodė, jog būdamas uždarosios akcinės bendrovės „Mistralis“ akcininku ir direktoriumi su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Hansa lizingas“ (šiuo metu UAB „Swedbank lizingas“) 2010-03-20 pasirašė laidavimo sutartį, pagal kurią laidavo už UAB „Mistralis“ įsigyjamą vikšrinį ekskavatorių „CASE CX 290“. Prasidėjus ekonominei krizei ir gerokai sumažėjus darbų apimtims, 2009 m. pareiškėjas UAB „Mistralis“ akcijas pardavė, tačiau liko atsakingas UAB „Swedbank lizingas“ pagal laidavimo sutartį. Įmonė savo įsipareigojimų nevykdė, todėl skolos išieškojimas buvo nukreiptas į laiduotoją (pareiškėją). Iš pareiškėjo išieškoma 58 465,17 Eur skola UAB „Swedbank lizingas“ ir 2 381,91 Eur vykdymo išlaidos. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad yra skolingas valstybei 2 926,59 Eur už nesumokėtą baudą, gautą už neperduotus UAB „Mistralis“ dokumentus, ir 403,90 Eur vykdymo išlaidų antstoliui A. L. už šios baudos išieškojimą.Pareiškėjas nurodė, kad dirba tik UAB „Agrologistika“, jo įsiskolinimai sudaro 64 177,58 Eur, jokio nekilnojamojo ar kokio kito vertingo turto, kurį pardavus būtų galima padengti skolas, pareiškėjas neturi. Gaunamomis pajamomis pareiškėjas neišgalės padengti visų turimų įsiskolinimų, kurie kasdien vis didėja. Pareiškėjo mokumui atkurti ir jam finansiškai atsitiesti šiuo atveju vienintelė išeitis yra fizinio asmens bankrotas.Pareiškėjas patvirtino, jog nepiktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, nėra sudaręs jokių sandorių, dėl kurių galėjo būti pažeistos kreditorių teisės, nėra kitų fizinio asmens bankroto įstatymo 5 str. 8 d. numatytų pagrindų, dėl kurių nebūtų galima kelti bankroto bylos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-04-28 nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių apylinkės teismo 2014-07-04 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-293-899/2014 pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 str. 1 d. ir jam paskirta 80 MGL dydžio (3 012,05 Eur) bauda ir pagal BK 300 str. 1 d. jam skirta 40 MGL dydžio (1 506,02 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 80 MGL dydžio (3 012,50 Eur) bauda. Nuosprendyje konstatuota, kad pareiškėjas padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių (BK 222 str. 1 d.) ir nesunkių (BK 300 str. 1 d.) nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d. 4 d.). Pareiškėjo apeliacinis ir kasacinis skundai atmesti.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas prašymo dėl bankroto bylos iškėlimo padavimo metu turi teistumą, nes teistumas jam už nusikaltimus pagal BK 222 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. nėra išnykęs. Teistumas už juos išnyksta po trejų metų po bausmės atlikimo (BK 97 str. 1 d., 3 d. 3 p.).Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas pareiškime nurodė neteisingą informaciją, jog nėra Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 8 d. numatytų pagrindų, dėl kurių nebūtų galima kelti bankroto bylos. Šiaulių apylinkės teismo 2014-07-04 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-293-899/20104 pareiškėjas pripažintas kaltu pagal BK 222 str. 1 d. Nuosprendyje konstatuoti pareiškėjo neteisėti veiksmai, tai yra sudarymas tariamai teisėto sandorio, UAB „Mistralis“ apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų slėpimas, dėl ko visiškai nebuvo galima nustatyti UAB „Mistralis“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio (tarp jų ir įsipareigojimų pagal 2008-03-20 laidavimo sutartį). Nuosprendyje konstatuota ir tai, kad šios aplinkybės lėmė tai, jog nebuvo galima išieškoti skolos iš UAB „Mistralis“ civiline tvarka, dėl to kreditoriui teko nukreipti išieškojimą į laiduotoją. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad teismo nuosprendžiu nustatyti pareiškėjo neteisėti veiksmai sąlygojo tai, kad pareiškėjas tapo nemokus, ir egzistuoja tiesioginis ryšys tarp pareiškėjo nemokumo ir jo nuteisimo pagal BK 222 str. 1 d. Konstatavo ir tai, kad šie pareiškėjo veiksmai laikytini nesąžiningais ir leidžia pagrįstai manyti, jog pareiškėjo įmonės veiklos finansiniai sunkumai nebuvo pagrindinė priežastis, lėmusi sunkią dabartinę pareiškėjo finansinę būklę, o didelės įtakos tam turėjo ir nesąžiningi pareiškėjo veiksmai, siekimas paslėpti dokumentus, turtą, vengimas atsiskaityti pagal prievoles. Todėl pareiškėjo nemokumas ir teistumas pagal BK 222 str. 1 d. yra susiję. Nurodė ir tai, kad pareiškėjas Šiaulių apylinkės teismo 2014-07-04 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-293-899/2014 paskirtos baudos sumokėjęs nėra.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 2016-05-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-3836-1004/2016 atsisakė iškelti pareiškėjui bankroto bylą. Šiaulių apygardos teismas 2016-06-20 nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2016-05-04 nutartį paliko nepakeistą. Nurodė ir tai, kad sutinka su minėtose nutartyse nurodytais motyvais dėl pareiškėjo veiksmų nesąžiningumo, todėl jų nebekartoja.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas (toliau – apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, juo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017-04-28 nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.Apeliantas nurodė, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog apelianto teistumas LR BK 222 straipsnio pagrindu turėjo įtakos jo nemokumui, nes teismas rėmėsi tik prielaidomis ir neišanalizavo visų šiai išvadai padaryti reikalingų duomenų, t. y. UAB „Mistralis“ finansinės situacijos. Nepagrįstai atmetė aplinkybę, jog skolos išieškoti iš įmonės nebuvo galima ne dėl apelianto neteisėtų veiksmų, o dėl sunkios įmonės finansinės padėties ar visiškai kitų priežasčių. Nepagrįsta ir teismo išvada, jog skolos išieškojimas iš įmonės tapo negalimas dėl to, jog pareiškėjas paslėpė UAB „Mistralis“ apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, dėl ko visiškai nebuvo galima nustatyti UAB „Mistralis“ veikos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, įskaitant įsipareigojimus pagal 2008-03-20 laidavimo sutartį, nes negalima sieti įmonės dokumentų paslėpimo su išieškojimo iš įmonės negalimumu. Išieškojimas į apeliantą buvo nukreiptas ne dėl apelianto nusikalstamos veikos, o dėl UAB „Mistralis“ finansinės būklės. Šių aplinkybių teismas netyrė. Atsiliepimų atskirąjį skundą nepateikta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).2017-08-21 (ir 2017-08-22) teisme gautas apelianto prašymas prie nagrinėjamos bylos pridėti gimimo įrašą, patvirtinantį, kad 2017-08-07 jam gimė sūnus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau, apelianto prašymą tenkina ir prideda prie nagrinėjamos bylos pateiktą gimimo įrašą (LR CPK 314 str.).LR CPK 182 str. 1 d. 2 p. nustatyta, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).Byloje yra duomenys, kad Šiaulių apylinkės teismas 2016-05-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-3836-1004/2016 atsisakė iškelti apeliantui bankroto bylą (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 str. 1 d., 5 str. 8 d. 4 p.). Šiaulių apylinkės teismas konstatavo, jog egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp apelianto nemokumo ir jo nuteisimo pagal BK 222 str. 1 d. Apelianto veiksmus akivaizdžiai laikė nesąžiningais ir nurodė, jog apelianto įmonės veiklos finansiniai sunkumai nebuvo pagrindinė priežastis, lėmusi sunkią dabartinę apelianto finansinę būklę, o didelės įtakos tam turėjo ir nesąžiningi jo veiksmai, siekimas paslėpti dokumentus, turtą, vengimas atsiskaityti pagal prievoles, todėl apelianto nemokumas ir jo teistumas pagal BK 222 str. 1 d. yra susiję. Šiaulių apygardos teismas 2016-06-20 nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2016-05-04 nutartį paliko nepakeistą. Nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog egzistuoja tiesioginis ryšys tarp pareiškėjo nemokumo ir jo nuteisimo pagal BK 222 str. 1 d. Šiaulių apygardos teismo vertinimu, tai, kad apeliantas pripažintas kaltu pagal BK 222 str. 1 d., yra pagrindas ne tik konstatuoti pareiškėjo nesąžiningumą Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 str. 1 d. prasme, bet ir pagrindas atsisakyti jam kelti bankroto bylą. Esant šiame punkte nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo 2016-05-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-3836-1004/2016, kad egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp apelianto nemokumo ir jo nuteisimo pagal BK 222 str. 1 d., apelianto nemokumas ir jo teistumas pagal BK 222 str. 1 d. yra susiję (prejudiciniai faktai). Todėl apelianto argumentas, jog jo teistumas pagal BK 222 str. 1 d. neturėjo įtakos jo nemokumui, atmestinas kaip nepagrįstas.Dėl kitų apelianto argumentų, naujai pateiktų duomenų teismas atskirai nepasisako, nes jie yra teisiškai nereikšmingi, neturi įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį byloje, kurią apelianto nurodytu atskirojo skundo argumentų pagrindu nėra pagrindo keisti ar naikinti (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylankės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.