Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.2; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.2.8.; 2.3.5.2.1.; .3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.2.6.13.

2019 m. gegužės 23 d.

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Rimai Bardauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovui V. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių, institucija, teikianti išvadą byloje (toliau – Institucija) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajone,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas turto, ar tokios pinigų sumos, kurios pakaktų iki dukters pilnametystės neturi, todėl pageidauja, kad materialinis išlaikymas būtų priteistas periodinėmis išmokomis. Įvertindama tai, kad pati nedirba, verčiasi iš ūkio gaunamų pajamų, mano, kad atsakovas dukrai turėtų skirti 150 Eurų per mėnesį, nes jos poreikiams patenkinti reikia ne mažiau kaip 300 Eurų. Vien maistui reikia apie 120- 150Eurų, drabužiams - 20- 30 Eurų, avalynei - 15-20 Eur, higienos prekėms - 20 Eur, vaistams, vitaminams - 20-30 Eur., laisvalaikiui, pomėgiams - 10-15 Eurų, mokykliniams reikmenims - 8-10 Eur. Teikimą išlaikymą uzufrukto teisėmis valdys ir tvarkys ji pati.

Turto, kurį būtų galima dalinti kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, neužgyveno. Jos vardu yra registruota 1/6 dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 6,00 ha, UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/3 dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 3,91 ha, UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį gyvenamojo namo, UN (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį tvarto, UN (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį viralinės, UN (duomenys neskelbtini);1/3 dalį sandėlio, UN (duomenys neskelbtini); 1/3 dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,30 ha žemės, UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 3,10 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 2,72 ha žemės, UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Šis turtas įgytas pagal 2015-12-01 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (duomenys neskelbtini), ir viešajame registre yra registruotas kaip asmeninė jos nuosavybė, todėl nutraukiant santuoką nedalintinas.

Kadangi gyvendami santuokoje susilaukė vaikų, iš kurių viena dukra dar yra nepilnametė, pageidauju pasilikti santuokos metu turėtą pavardę.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes bei papildomai teismui paaiškino, kad pradžioje su atsakovu gyveno gerai. Vėliau atsakovas pradėjo išgėrinėti, smurtauti. Ji dirbo, stengėsi dėl šeimos. 2015 m. susirgo jos mama, ji ja rūpinosi ir atsakovui nepatiko. Nuo to jų santykiai tik blogėjo. Po motinos mirties ją sumušė. Atsakovas mėgino gydytis, tačiau gydymas buvo nesėkmingas. Jis tiek prieš ją, tiek prieš vaikus naudoja psichologinį ir fizinį smurtą. Atsakovas šiuo metu nedirba, nuolat girtauja. (duomenys neskelbtini) ji paveldėjo 1/3 gyvenamojo namo, likusią dalį nuomoja. Ji norėtų, kad atsakovas išeitų gyventi kitur, tačiau jis niekur neina. Ji ketina išsipirkti tą nuomojamą būstą. Bendro nekilnojamojo turto su atsakovu ji neįgijo, turi tik kilnojamųjų daiktų, kuriuos pasidalino su atsakovu. Mano, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Dukters išlaikymui prašo priteisti 150 Eur išlaikymą nuo 2017 m. spalio 1 d., nes atsakovas prie dukters išlaikymo neprisidėjo. Dukrai reikalinga brangi odontologo pagalba. Dalį pinigų ji jau sumokėjo, likusius sumokės kai gaus darbo užmokestį. Atsakovas prie dukters išlaikymo ir gydymo neprisidėjo. Šiuo metu V. Š. niekur nedirba, tačiau yra sveikas ir dirbti gali. Ji kreditorių neturi, atsakovas jos žiniomis gali turėti kreditorių, tačiau ji nieko apie atsakovo kreditus nežino. Ji žino tik tiek, kad jis imdavo kreditus, tačiau gautus pinigus jis naudojo savo asmeninėms reikmės, šeimos poreikiams jis tų pinigų tikrai neskyrė, su ja dėl kreditų paėmimo niekada nesitarė, todėl prašė visas skolas laikyti atsakovo asmeninėmis prievolėmis.

Atsakovas V. Š. atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Valstybinės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM atstovė Rima Bardauskienė paaiškino, kad nepilnametė dukra A. Š. gyvena kartu su mama. Jai sudarytos saugios sąlygos gyventi ir mokytis. Įvertinusi ieškovės gyvenimo ir buities sąlygas, atsižvelgdama į motinos gebėjimus tenkinti vaiko poreikius, į nepilnametės A. Š. nuomonę, palaiko ieškovės reikalavimą dėl šalių dukters gyvenamos vietos nustatymo su jos motina, mano, kad A. gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų jos interesus. Bendravo su atsakovu ir jis patvirtino, kad prie dukters išlaikymo beveik neprisidėjo, jis sutiko, kad dukra gyventų kartu su motina.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė V. Š. ir V. Š. (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono valdybos civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, įrašo Nr. 32 (b. l. 22). Santuokos metu V. Š. ir V. Š. susilaukė dukters A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Atsakovo V. Š. vardu nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus nėra įregistruotos (b. l. 8). Ieškovės V. Š. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 1/6 dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 6,00 ha, UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/3 dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 3,91 ha, UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį gyvenamojo namo, UN (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį tvarto, UN (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį viralinės, UN (duomenys neskelbtini);1/3 dalį sandėlio, UN (duomenys neskelbtini); 1/3 dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,30 ha žemės, UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 3,10 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 2,72 ha žemės, UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Šis turtas įgytas pagal 2015-12-01 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (duomenys neskelbtini), ir viešajame registre yra registruota kaip asmeninė jos nuosavybė (b. l. 9-17). VĮ „Regitra“ duomenimis V. Š. ir V. Š. vardu transporto priemonių nėra registruota (b. l. 18-19). V. Š. pajamos už laikotarpį nuo 2016 m. liepos mėn. iki 2017 m. birželio mėnesio sudarė 2869,45 Eur (b. l. 20).

Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi, ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. CK 3.61 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Atsakovas tokių duomenų byloje nenurodė. Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas.

Nagrinėjamu atveju ieškovė pareikšdama ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl jos sutuoktinio kaltės, nurodė, jog jų santuoka iširo dėl atsakovo V. Š. kaltės, nes jis pažeidė sutuoktinio pareigas. Ieškovė pagrindine santuokos iširimo priežastimi nurodė atsakovo netinkamą elgesį: savo veiksmais blogino šeimos materialinę padėtį, nuolat kėlė rūpesčių dėl savo girtavimo, smurto šeimoje, nebuvo lojalus šeimai, neprisidėjo prie vaikų materialinio išlaikymo, šeimos gerovės. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo ar abiejų sutuoktinių kaltės. Tačiau atsakovas V. Š. bylos nagrinėjimo metu užėmė pasyvią poziciją, teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jokių duomenų, pagrindžiančių ieškovės ar jų abiejų kaltę dėl santuokos iširimo nepateikė, taip pat nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių dėl šeimos iširimo priežasčių. Šios aplinkybės patvirtina atsakovo V. Š. abejingumą šeimai, prioriteto gyvenime teikimą ne šeimos poreikiams. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją dėl santuokos iširimo priežasčių. Ieškovės nurodytas byloje aplinkybes patvirtina byloje ištirti rašytiniai įrodymai.

Esant aptartai situacijai, teismas vertina, kad atsakovas V. Š. nebuvo lojalus savo sutuoktinei V. Š., nerėmė šeimos, pažeidė santuoka prisiimtas pareigas. Nesant priešingų įrodymų, teismas laiko nustatyta, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, todėl šalių santuoka nutrauktina, kaltu dėl jos iširimo pripažįstant atsakovą V. Š. (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ieškinyje prašo, kad nutraukus santuoką palikti santuokos metu turėtas pavardes Š. ir Š. Ieškovės prašymas tenkintinas, po santuokos nutraukimo paliktinos pavardės: V. Š. – „Š.“, V. Š. – „Š.“.

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo

Ieškovė sau išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Byloje pripažinus, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, atsakovas neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Civilinio kodekso 3.127 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Sutuoktinių lygiateisiškumo principas reiškia, kad sutuoktiniai turi lygias turtines teises; dalijant sutuoktinių turtą preziumuojama, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis); sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija galioja, nesvarbu, kokio dydžio jų pajamos ar koks veiklos pobūdis. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civilinio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Nutraukiant santuoką, sutuoktinių turtas dalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 str. 3 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.118 straipsnio l dalis reglamentuoja, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. CK 3.89 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo turtas, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. CK 3.89 str. 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinio nuosavybe pripažintinas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas.

Ieškovė V. Š. į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 1/6 dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 6,00 ha, UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/3 dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 3,91 ha, UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį gyvenamojo namo, UN (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį tvarto, UN (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį viralinės, UN (duomenys neskelbtini);1/3 dalį sandėlio, UN (duomenys neskelbtini); 1/3 dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,30 ha žemės, UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 3,10 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 2,72 ha žemės, UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Šis turtas įgytas pagal 2015-12-01 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašė šį nekilnojamąjį turtą pripažinti jos asmenine nuosavybe. Atsakovas tokiam ieškinio reikalavimui neprieštaravo, įrodymų, paneigiančių, kad minėtas turtas yra asmeninė ieškovės nuosavybė į bylą nepateikė. Atsižvelgiant į tai šis nekilnojamasis turtas pripažintinas asmenine ieškovės V. Š. nuosavybe ir nutraukiant šalių santuoką, tarp sutuoktinių nedalinamas.

Dėl kreditorinių prievolių padalijimo

Ieškovė nurodė, kad atsakovas V. Š. turi įsiskolinimų kreditoriams, tačiau į bylą duomenų apie kreditorius atsakovas V. Š. piktybiškai neteikė. Ieškovė V. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad duomenų apie atsakovo kreditorius taip pat neturi, kadangi atsakovas minėtus kreditus ėmė su ja nepasitaręs ir jos neinformavęs, o gautus pinigus leido savo asmeniniams poreikiams tenkinti ir šeimai jų niekada neskyrė. Atsižvelgiant į tai, V. Š. prašė visas atsakovo skolas pripažinti jo asmeninėmis skolomis.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai kreditoriams atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendrosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. A. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-132/2013).

Tinkamas sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių kvalifikavimas yra reikšmingas vertinant tiek sutuoktinių santykius su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių prievolinius santykius. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių.

Byloje nėra duomenų apie atsakovo V. Š. kreditorius, nes jis tokių duomenų teismui nepateikė, tačiau V. Š. nurodė, kad kreditus atsakovas ėmė išskirtinai savo poreikiams tenkinti ir su ja nesitardamas.

Teismas atsižvelgdamas į tai, kad nėra duomenų, jog atsakovo V. Š. įsipareigojimai buvo sudaryti šeimos interesais, visus esamus V. Š. įsipareigojimus kreditoriams po santuokos nutraukimo pripažįsta asmeninėmis atsakovo V. Š. prievolėmis.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo

Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo tėviškąsias pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai.

Ieškovė ieškiniu prašė teismo, nustatyti nepilnametės dukters A. Š. gyvenamąją vietą su ja jos gyvenamojoje vietoje, taip pat nustatyti atsakovo V. Š. bendravimo su dukterimi tvarką: V. Š. su nepilnamete dukra A. Š. bendrauja jiems patogiu laiku ir patogioje vietoje, apie tai informuodami V. Š., siekiant nustatyti numatomo susitikimo laiką, vietą ir trukmę.

Teismas, vertindamas byloje esančius duomenis, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su atsakovu gyvena kartu nuomojamame būste, tačiau nepilnametė dukra A. su tėvu bendrauja minimaliai, nes atsakovas dažnai girtauja. Mergaitės ryšys su motina yra stipresnis, nei su tėvu. Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis, įvertinus ieškovės gyvenimo ir buities sąlygas, vaiko nuomonę bei tai, kad nėra ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamos vietos nustatymo, mano, kad A. Š. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų geriausiai nepilnametės interesus (b. l. 37-38, 39). Ieškovė yra sudariusi normalias sąlygas dukrai augti ir vystytis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu.

Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, bei į tai, kad tėvas V. Š. su ieškovės reikalavimui dukters gyvenamąją vietą nustatyti su motina, neprieštarauja, teismas daro išvadą, kad nepilnametės gyvenamosios vietos nustatymas su jo motina (ieškove) geriausiai atitiktų vaiko interesus.

Ieškovė taip pat prašė teismo, nustatyti atsakovo bendravimo su dukterimis tvarką.

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas.

Nagrinėjamu atveju atsakovas nepareiškė prieštaravimų ieškovės siūlomai bendravimo su dukterimi tvarkai, savo bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra jis nesiūlė. Taigi, teismo nuomone, ieškovės ieškinio reikalavimai dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku yra pagrįsti, atitinkantys vaiko interesus, prašoma nustatyti bendravimo tvarka vaikui optimali ir geriausia, užtikrinanti stabilią vaiko aplinką, užtikrinanti abiejų tėvų dalyvavimą auklėjant vaiką, nepažeidžianti tėvų lygybės, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas. Atsakovo V. Š. bendravimo tvarka nustatytina, atsižvelgiant į geriausiai vaiko interesus atitinkančią bei vaiko ir tėvo teisių neapribojančią bendravimo tvarką.

Teismas pažymi, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Pažymėtina, kad nustatant proporcingumą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 str. 2 d.). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (CK 3.155, 3.165 str.).

Įstatymas neleidžia išlaikymo pareigos perkelti tik vienam iš vaiko tėvų. Be to, ir taip didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui ir tėvas ar motina, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų neprisideda. Šiuo atveju ieškovei tenka didžiausioji dukters rūpinimosi našta, nes su ja gyvena šalių nepilnametė dukra A. Š., taip pat gyvena ir šalių pilnametis sūnus. Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad dukters išlaikymui reikalinga suma siekia 300,00 Eur per mėnesį. Ieškovė šiuo metu įsidarbino sezoniniam darbui, jos pragyvenimo šaltinis yra iš ūkio gaunamos pajamos. Byloje nėra duomenų apie atsakovo V. Š. darbovietę ir jo gaunamas pajamas, tačiau atsakovas yra darbingo amžiaus, jokių duomenų apie tai, kad jam būtų apribotas darbingumas, nustatytas neįgalumas, byloje nėra, todėl aplinkybė, kad V. Š. niekur nedirba, neatleidžia jo nuo pareigos teikti išlaikymą savo nepilnametei dukrai.

Atsižvelgiant į nepilnametės šalių dukters amžių (17 m.), į tai, kad mergaitei reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės ir turi būti tenkinami kiti su nepilnamečio vaiko fiziniu ir dvasiniu lavinimu bei vystymusi susiję poreikiai, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo jų nepilnametės dukters išlaikymui po 150,00 Eur per mėnesį, yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Iš atsakovo V. Š. priteistinas materialinis išlaikymas nepilnametei dukrai A. Š. periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 150 Eur dydžio išmokomis kiekvienai, nuo 2017 m. spalio 1 d. iki jos pilnametystės. Teikiamą išlaikymą uzufrukto teisėmis pavesti valdyti ir tvarkyti motinai V. Š..

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovei V. Š. 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu suteikta antrinė teisinė pagalba, ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. l5-6).

CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo V. Š., valstybės naudai priteistina 54,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimą bei 100,00 Eur už kitus neturtinius reikalavimus susijusius su santuokos nutraukimu, viso 154,00 Eur žyminio mokesčio.

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 2 dalimi valstybės naudai iš atsakovo priteistina 16,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra proporcingos patenkintų reikalavimų daliai.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei priteisiamos pagal CPK nustatytas taisykles. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas valstybei teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (CPK 99 straipsnio 2 dalis). Byloje pateiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, kurios pagal pateiktą 2019 m. gegužės 23 d. pažymą sudaro 182,00 Eur. Ieškovės reikalavimai patenkinti 100 proc., todėl iš atsakovo valstybės biudžeto naudai priteistina 100 proc. ieškovei suteiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudaro 182,00 Eur (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnis, 85 straipsnis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270, straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašas Nr. 32, tarp V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo V. Š. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei V. Š. palikti santuokinę pavardę – „Š.“, atsakovui V. Š.– „Š.“.

Nepilnametės A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina V. Š., jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti V. Š. ir nepilnametės dukters A. Š. bendravimo tvarką sekančiai: V. Š. su nepilnamete dukra A. Š. bendrauja jiems patogiu laiku ir patogioje vietoje, apie tai informuodami V. Š., siekiant nustatyti numatomo susitikimo laiką, vietą ir trukmę.

Priteisti iš V. Š. materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 150,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų, 00 ct) dydžio išmokomis, nuo kreipimosi į teismą dienos (2017 m. spalio 23 d.) iki dukters pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Teikiamą išlaikymą uzufrukto teisėmis pavesti valdyti ir tvarkyti V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Po santuokos nutraukimo atsakovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įsiskolinimus kreditoriams pripažinti asmeninėmis V. Š. prievolėmis.

Pripažinti asmenine V. Š. nuosavybe šiuos nekilnojamuosius daiktus: 1/6 dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 6,00 ha, UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/3 dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 3,91 ha, UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį gyvenamojo namo, UN (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį tvarto, UN (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį viralinės, UN (duomenys neskelbtini);1/3 dalį sandėlio, UN (duomenys neskelbtini); 1/3 dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,30 ha žemės, UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 3,10 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 2,72 ha žemės, UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), viešame registre įregistruotus V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu, pagal 2015 m. gruodžio 1 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 154,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt keturis eurus, 00 ct) žyminio mokesčio ir 16,02 Eur (šešiolika eurų, 02 ct) teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Žyminis mokestis bei kitos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.

Iš atsakovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti valstybės naudai, 182,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus 00 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (sumokant jas į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos.

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką ar pripažinti santuoką negaliojančia įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.