- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-25
- Bylos Nr.
- e2S-175-1042/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aleksandras Rusakas
- Suinteresuotas asmuo
- J. M.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (suinteresuoto asmens) J. M. atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eS2-7311-767/2023, kuria atsisakyta priimti suinteresuoto asmens J. M. atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. gegužės 24 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS) prašė išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką L. M. iš jos įstatyminės atstovės – mamos J. M., nepilnametį vaiką M. R. iš jo įstatyminių atstovų – mamos J. M. ir tėvo M. R.. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi prašymas buvo patenkintas, 2023 m. birželio 6 d. nutartis įsiteisėjo.
2. 2024 m. sausio 31 d. teisme gautas suinteresuoto asmens J. M. atskirasis skundas dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. gegužės 24 d. nutarties.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai 2024 m. vasario 5 d. nutartimi atsisakė priimti suinteresuoto asmens J. M. atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. gegužės 24 d. nutarties.
4. Teismas nurodė, kad J. M. praleido terminą teikti atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. gegužės 24 d. nutarties ir neprašė šio termino atnaujinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo J. M. prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. vasario 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t.y. priimti 2024 m. sausio 31 d. atskirąjį skundą. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
5.1. Nutartis yra nepagrįsta, neteisėta ir naikintina dėl akivaizdaus procesinių teisės normų pažeidimo, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla/priėmimo klausimas.
5.2. 2024 m. vasario 5 d. nutartyje (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai, kuria buvo atsisakyta priimti 2024 m. sausio 31 d. atskirąjį skundą, nurodė, kad praleistas atskirojo skundo padavimo terminas, kuris skaičiuojamas nuo 2023 m. gegužės 29 d., kadangi 2023 m. gegužės 24 d. nutartis 2023 m. gegužės 29 d. buvo įteikta suinteresuoto asmens J. M. atstovui advokatui K. V., o įteikimas atstovui, yra laikomas tinkamu įteikimu. Suinteresuotas asmuo J. M. pažymėjo, kad tik iš 2024 m. vasario 5 d. nutarties jai tapo žinoma, kad jai Valstybės garantuojamos pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus sprendimu, jai nežinant, buvo paskirtas atstovas advokatas K. V.. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija suinteresuotam asmeniui J. M. šio sprendimo neįteikė, todėl jai nebuvo žinoma apie sprendimą skirti jai advokatą, su ja bylos nagrinėjimo metu atstovas nesusisiekė nei prieš sprendžiant leidimo išdavimo paimti vaikus klausimą, nei po šio klausimo išsprendimo. Jis nesurašė jokio procesinio dokumento, iš kurio būtų galima pagrįstai manyti, kad jis atstovauja jos ar M. R. interesus. Advokatas K. V. jai nepranešė apie 2023 m. gegužės 24 d. nutarties priėmimą, nesudarė galimybės susipažinti su teismo nutartimi, todėl suinteresuotam asmeniui J. M. nebuvo žinomas nei nutarties priėmimo faktas, nei jos turinys, dėl ko neturėjo galimybės šią nutartį apskųsti. Nurodė, kad 2023 m. gegužės 24 d. nutartis jai buvo įteikta 2024 m. sausio 25 dieną, teismui išsiuntus šią nutartį į J. M. elektroninį paštą.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius su skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėja prašymą dėl leidimo išdavimo paimti vaikus iš apeliantės ir suinteresuoto asmens su visais priedais, tame tarpe ir sprendimais dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo įteikė apeliantei pasirašytinai, todėl nebuvo pažeistos jokios procesinės teisės normos. Pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
8. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
9. Teismas pažymi, kad prieš tai minėtas draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimas yra šio teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjos pateiktais naujais įrodymais ir įvertinęs bylos kategoriją, sprendžia, kad nėra akivaizdžių kliūčių priimti ir įvertinti teismui pateiktus dokumentus.
10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti suinteresuoto asmens J. M. atskirąjį skundą.
11. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje nustatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). CPK 335 straipsnio, reglamentuojančio atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus padavimo tvarką ir terminus, 1 dalyje nustatyta, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos.
12. Tam, kad proceso dalyviai galėtų tinkamai pasinaudoti jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise skųsti jiems nepalankius teismų procesinius sprendimus, jie privalo žinoti ir būti tinkamai informuoti apie konkrečius teismo atliekamus procesinius veiksmus (žr. pvz.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018, 21 punktas).
13. CPK 307 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, jog šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Tačiau prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos (CPK 307 straipsnio 3 dalis). CPK 307 straipsnio 3 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra naikinamasis (žr. pvz.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-403/2019, 32 punktas).
14. Iš bylos duomenų nustatyta, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, dėl kurios buvo paduotas apeliantės J. M. atskirasis skundas, priimta 2023 m. gegužės 24 d. rašytinio proceso tvarka, J. M. atskirasis skundas paduotas 2024 m. sausio 31 d. (atskirojo skundo rašymo bei pateikimo teismui data), t. y. praėjus aštuoniems mėnesiams nuo skundžiamos nutarties priėmimo. Taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi nutarė: pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaikus iš jų tėvų ar atstovų pagal įstatymą išdavimo skirti nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2023 m. gegužės 24 d., nekviečiant į posėdį dalyvaujančių byloje asmenų; suinteresuotų asmenų J. M. ir M. R. atstovui advokatui K. V. išsiųsti pareiškėjos prašymą su priedais, išaiškinant teisę iki teismo posėdžio dienos suinteresuotiems asmenims pateikti atsiliepimus; informuoti dalyvaujančius byloje asmenis, kad bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja; išaiškinti suinteresuotiems asmenims, kad pageidaujant žodinio bylos nagrinėjimo, jie privalo iki 2023 m. gegužės 23 d. imtinai pateikti teismui prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka; apie posėdžio vietą ir laiką byloje dalyvaujančius asmenis informuoti pranešimais, išsiunčiant šios nutarties nuorašus. Minėta nutartis 2023 m. gegužės 17 d. išsiųsta pareiškėjai, suinteresuotiems asmenims J. M. ir M. R., bei jų atstovui advokatui K. V.. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi nutarė leisti paimti mažametę L. M., gimusią (duomenys neskelbtini), iš jos įstatyminės atstovės – mamos J. M., ir mažametį M. R., gimusį (duomenys neskelbtini), iš jo įstatyminių atstovų – mamos J. M. ir tėvo M. R.. Ši nutartis 2023 m. gegužės 25 d. išsiųsta pareiškėjai, suinteresuotų asmenų J. M. ir M. R. atstovui advokatui K. V..
15. Pažymėtina, kad nors apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. gegužės 24 d. nutartį gavo tik 2024 m. sausio 25 d. ir jai tik iš 2024 m. vasario 5 d. nutarties tapo žinoma, kad jai Valstybės garantuojamos pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus sprendimu buvo paskirtas atstovas advokatas K. V., nes Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija jai šio sprendimo neįteikė, todėl jai nebuvo žinoma apie sprendimą skirti jai advokatą, su ja bylos nagrinėjimo metu atstovas nesusisiekė nei prieš sprendžiant leidimo išdavimo paimti vaikus klausimą, nei po šio klausimo išsprendimo, jis nesurašė jokio procesinio dokumento, iš kurio būtų galima pagrįstai manyti, kad jis atstovauja jos ar M. R. interesus. Advokatas K. V. taip pat jai nepranešė ir apie 2023 m. gegužės 24 d. nutarties priėmimą, nesudarė galimybės susipažinti su teismo nutartimi, todėl suinteresuotam asmeniui J. M. nebuvo žinomas nei nutarties priėmimo faktas, nei jos turinys, dėl ko neturėjo galimybės šią nutartį apskųsti. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Bylos duomenys patvirtina, jog Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. gegužės 9 d. prašymas dėl teismo leidimo paimti vaikus iš jų tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą išdavimo su priedais (tarp jų ir 2023 m. gegužės 9 d. Sprendimų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kopijos) suinteresuotam asmeniui J. M. buvo įteikti asmeniškai, jai pasirašant „Prašymo kopiją su priedais gavau J. M.“. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantei, ne tik, kad buvo žinoma apie pareiškėjos prašymą dėl teismo leidimo paimti vaikus iš jų tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą išdavimo, bet ir apie 2023 m. gegužės 9 d. Sprendimų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Taip pat pažymėtina, kad J. M. buvo informuota apie tai, kad pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymas dėl teismo leidimo paimti vaikus iš jų tėvų ar atstovų pagal įstatymą išdavimo buvo paskirtas nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2023 m. gegužės 24 d., nekviečiant į posėdį dalyvaujančių byloje asmenų; suinteresuotų asmenų J. M. ir M. R. atstovui advokatui K. V. išsiųstas pareiškėjos prašymas su priedais, išaiškinant teisę iki teismo posėdžio dienos suinteresuotiems asmenims pateikti atsiliepimus; teismas informavo dalyvaujančius byloje asmenis, kad bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja, tačiau buvo išaiškinta, kad suinteresuotiems asmenims pageidaujant žodinio bylos nagrinėjimo, jie privalo iki 2023 m. gegužės 23 d. imtinai pateikti teismui prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Suinteresuotam asmeniui J. M. minėta nutartis bei pranešimas apie 2023 m. gegužės 24 d. teismo posėdį buvo išsiųsti 2023 m. gegužės 17 d., tuo pačiu adresu, kokį J. M. nurodo atskirajame skunde, tačiau suinteresuotas asmuo J. M. neišreiškė pageidavimo, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nepateikė teismui atsiliepimo dėl bylos esmės.
16. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, o kai šalis ar trečiasis asmuo teismui raštu nurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti patys, – tik šaliai ar trečiajam asmeniui, išskyrus atvejus, kai teismas konstatuoja, jog atstovui procesiniai dokumentai bus įteikiami operatyviau. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog suinteresuotas asmuo J. M. pageidavo teismo procesinius dokumentus gauti asmeniškai. Kaip jau minėta šioje nutartyje, 2023 m. gegužės 24 d. nutartis buvo priimta rašytinio proceso tvarka, todėl termino atskirajam skundui dėl šios nutarties paduoti eiga prasideda nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo suinteresuotai šaliai (jos atstovui) dienos, šiuo atveju 2023 m. gegužės 29 d. (CPK 73 straipsnio 3 dalis, 335 straipsnio 1 dalis).
17. Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad suinteresuotas asmuo J. M. buvo tinkamai informuota apie jai paskirtą atstovą, taip pat ji buvo tinkamai informuota ir apie bylos nagrinėjimą teisme, todėl praleido įstatyme nustatytą 7 dienų terminą atskirajam skundui paduoti dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. gegužės 24 d. nutarties.
18. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas; teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Be to, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Pagal CPK 307 straipsnio 2 dalį apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos (CPK 307 straipsnio 3 dalis).
19. Pažymėtina, kad kasacinio teismo formuojamoje praktikoje taip pat išaiškinta, jog nors CPK 307 straipsnio 3 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra naikinamasis ir jam pasibaigus prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas bei tenkinamas, šis terminas gali būti taikomas tik tokiais atvejais, kai byloje dalyvaujančiam asmeniui yra tinkamai pranešta apie teismo priimamą procesinį sprendimą. Tuo atveju, jei byloje dalyvaujantis asmuo nėra tinkamai informuojamas apie teismo atliekamus procesinius veiksmus ir priimtus procesinius sprendimus, vertinant, ar atskirojo skundo padavimo terminas yra praleistas, turi būti atsižvelgiama į tai, kada byloje dalyvaujantis asmuo turėjo realią galimybę susipažinti su skundžiamos teismo nutarties turiniu (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018, 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-687/2019).
20. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs civilinės bylos duomenis, teismas sprendžia, kad svarbių priežasčių, lemiančių termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimą nenustatyta. Teismui sprendžiant dėl galimybės atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, turėtų būti konstatuoti konkretūs faktai, kurie galėjo tapti objektyvia kliūtimi paduoti tokį skundą. Šios bylos nagrinėjimo metu tokie faktai nenustatyti, todėl nėra ir pagrindo apeliantės J. M. praleistą procesinį terminą atnaujinti.
21. Pagal CPK 75 straipsnio 1 dalį, teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Iš CPK 307 straipsnio 3 dalies formuluotės „prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas“ matyti, kad suėjus trijų mėnesių terminui išnyksta byloje dalyvaujančio asmens teisė prašyti teismo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam (atskirajam) skundui paduoti.
22. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.