Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-11-09 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5038-772/2015 pagal ieškovo BUAB „Rovikasta“ ieškinį atsakovui V. S. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Dėl įmonės administracijos vadovo (akcininko, likvidatoriaus) pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo

Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalies normoje įtvirtinta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-10-16 nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „AK baldai“ v. E. G. ir kt., bylos 3K-3-496/2013). Pažymėtina, kad likvidatoriui pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo likviduojamai įmonei taip pat nustatyta siekiant apsaugoti tokios įmonės kreditorių interesus (ĮBĮ 7 str. 1 d.).Atkreiptinas dėmesys, kad iki 2008-07-01 ĮBĮ nebuvo nustatyta specialių nuostatų, susijusių su įmonės administracijos vadovo ar savininko atsakomybe, kai, esant įstatymo nustatytoms sąlygoms, jie nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir taip padaroma įmonei ar jos kreditoriams žala. Tačiau kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į įmonės vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, specifinį santykį su juridiniu asmeniu, grindžiamą pasitikėjimu ir lojalumu, net ir nesant ĮBĮ nustatytos specialios normos dėl žalos, atsiradusios administracijos vadovui nevykdant pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atlyginimo (ĮBĮ redakcija, galiojusi iki 2008-07-01), už nurodytos pareigos nevykdymą įmonės administracijos vadovui kyla civilinė atsakomybė pagal bendrąsias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas, reglamentuojančias įmonės administracijos vadovo fiduciarinių pareigų nevykdymo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-05-05 nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vajalio medienos gaminiai“ v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-228/2011).Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo, savininko ir (ar) likvidatoriaus atžvilgiu civilinę atsakomybę, jiems pažeidus įstatyme nustatytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti šių asmenų civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo, savininko ir (ar) likvidatoriaus neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jų kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti įmonės vadovo, savininko ir (ar) likvidatoriaus kaltės. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų pats įstatyme civilinės atsakomybės taikymo subjektu įvardintas asmuo.

Dėl įmonės vadovo (akcininko, likvidatoriaus) atsakomybės ir įmonės nemokumo

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas įmonės vadovo ir akcininko V. S., įmonei vadovavusio laikotarpiu nuo 2001-11-19 iki 2008-03-04, o nuo 2008-03-04 iki 2015-02-24 veikusio kaip bendrovės likvidatorius, civilinės atsakomybės klausimas, jam nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo jo vadovaujamai įmonei. Įmonės vadovo ir akcininko civilinės atsakomybės pagrindai yra susiję, tačiau jie nėra tapatūs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad skirtingas juridinio asmens dalyvių ir valdymo organų narių statusas lemia ir jų civilinę atsakomybę skirtingais pagrindais (atitinkamai pagal CK 2.50 str. 3 d. ir 2.87 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Panevėžio balsas“ v. UAB „Eksena“, bylos Nr. 3K-3-244/2009; 2013-10-16 nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „AK baldai“ v. E. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-496/2013). Kvalifikuojant teisinį santykį, iš kurio kildinamas reikalavimas, akivaizdu, jog ieškovas savo teises siekia apginti ne CK 2.87 straipsnio 7 dalyje įtvirtintu juridinio asmens valdymo organo nario pareigų pažeidimo pagrindu, bet specialia ĮBĮ 8 straipsnyje įtvirtinta norma, sietina su neveikimu nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokio pobūdžio byloje neteisėto veiksmo konstatavimui reikšmingu pripažintinas nemokumo momento nustatymas ir atsakingų subjektų reakcijos į nemokumą vertinimas.Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiga pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo atsakovui V. S. kilo nuo 2008 m. kovo mėn. t. y. praktiškai nuo atsakovo paskyrimo bendrovės likvidatoriumi momento. Būtent nuo to momento įmonės vadovas suprato, kad įmonė, atsiradusios skolos VSDFV negalės padengti, nes neturi jokio turto ir pajamų. Tokią išvadą teismas grindė 2007 metų įmonės balansų vertinimu, vienintelio kreditoriaus VSDFV Šiaulių skyrius reikalavimu, kitomis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais bei paties įmonės vadovo parodymais. Ginčo byloje dėl to nėra. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-10-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014 nurodė, jog įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Įmonės vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais ir ankščiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis. Įmonės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Atkreiptinas dėmesys, kad analogiška pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo yra nustatyta ir įmonės likvidatoriui ĮBĮ 7 straipsnio 1 dalyje, todėl šiuo atveju, nurodytos aplinkybės leidžia vertinti kaip neturintį jokios reikšmės pareigos atsiradimo momentui atsakovo V. S. argumentą, jog siekdamas, kad bendrovės skolos toliau nebedidėtų, nuo 2008-03-04 įregistravo bendrovę „Rovikasta“ kaip likviduojamą, tokiu būdu išvengė didesnės skolos kreditoriui, užkirto kelią naujų kreditorių atsiradimui. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovas įvykdė jam tenkančią pareigą įrodyti neteisėtų atsakovo V. S. veiksmų nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo faktą.

Dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų

Minėta, kad bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 str.). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti ne tik neteisėtus atsakovo veiksmus, bet ir padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, jog atsakovo savalaikio kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju nebūtų susidaręs 1729,65 Eur kreditorinis reikalavimas arba jis būtų gerokai mažesnis.Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-03-25 nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G. , bylos Nr. 3K-3-130/2011; 2012-02-01 nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Panevėžio spaustuvė“ v. R. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012). Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-06-16 nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Rita“ v. R. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-321/2014). Nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad atsakovas V. S. pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidė iškart po to, kai įregistravo bendrovę „Rovikasta“ kaip likviduojamą 2008-03-04, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai. Tai reiškia, kad teismas turėjo nustatyti, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo iškart po UAB „Rovikasta“ paskelbimo likviduojama, bei 2015-01-15, kai Šiaulių apygardos teismas priėmė nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Rovikasta“. Nustačius šių dydžių skirtumą būtų galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius įmonė patyrė dėl jos vadovo (ir likvidatoriaus) neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. kokio dydžio nuostolius su atsakovo V. S. neteisėtu neveikimu sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys. Nustačius nuostolių, atsiradusių dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, dydį teismas gali konstatuoti, kokio dydžio žalą ieškovui turi pareigą atlyginti atsakovas. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad vadovo atlygintinos žalos dydis turi būti nustatinėjamas konkrečioje byloje vertinant nustatytų aplinkybių visumą bei atsižvelgiant į civilinės atsakomybės instituto esmę. Įmonės vadovui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų dydžiui, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, – mažesnis už ją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-10-27 nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Nuotekų priežiūra“ v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-453/2014). Šioje byloje nustatyta, kad kreditorinio įsipareigojimo VSDFV Šiaulių skyriui dydis nuo įmonės įregistravimo likviduojama 2008-03-04 iki kreditorinių reikalavimų patvirtinimo 2015-03-31 teismo nutartimi nepasikeitė ir sudaro 1729,65 Eur. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą asmenys, dirbantys pagal darbo sutartį, privalomai draudžiami socialiniu draudimu. Šio įstatymo 5 straipsniu nustatyta socialinio draudimo įmokų mokėjimo prievolė už dirbančius asmenis. Įstatymas numato, kad draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas, nagrinėjamu atveju šią prievolę turėjo vykdyti įmonė - UAB „Rovikasta“, kaip juridinis asmuo, o ne atsakovas, kaip juridinio asmens vadovas, todėl atsakovas nėra atsakingas dėl nesumokėtų socialinio draudimo įmokų, kadangi, nepriklausomai nuo jo veiksmų, juridinis asmuo vis tiek privalėjo mokėti įmokas. Pirmosios instancijos teismui, vertinusiam vadovo (ir likvidatoriaus) pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentą, sprendus, kad pareiga atsirado po bendrovės įregistravimo likviduojama, šio momento atsakovui neginčijant apeliacine tvarka, nei ieškovui, nei atsakovui neįrodžius jo netinkamo nustatymo, darytina išvada, kad visa žala, kylanti iš įstatymų nustatytos pareigos nevykdymo, nepriskirtina vadovo veiksmais padarytai žalai, nes nėra susijusi priežastiniu ryšiu su jo neteisėtu neveikimu delsiant inicijuoti bankroto bylą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nors atsakovas V. S. ir pažeidė pareigą inicijuoti UAB „Rovikasta“ bankroto bylą nuo to momento, kai jam tapo žinoma sunki įmonės finansinė padėtis ir jos nemokumas, tačiau pagrindo iš jo priteisti pirmosios instancijos nurodytą 1729,65 Eur sumą, kaip atsakovo veiksmais įmonei padarytą žalą, nėra.Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė byloje kilusiam ginčui spręsti aktualias materialiosios teisės normas, todėl, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, yra teisinis pagrindas panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-11-09 sprendimo dalį, kurioje ieškovui BUAB „Rovikasta“ iš atsakovo V. S. priteista 1729,65 Eur žalos atlyginimui ir ieškinį atmesti visiškai (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.). Atsakovą V. S. byloje pagal Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-05-15 sprendimą atstovavo advokatė I. P.. Iš 2015-09-21 pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad valstybės patirtos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą pirmosios instancijos teisme sudaro 175,67 Eur, o apeliacinės instancijos teisme 69,48 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad BUAB „Rovikasta“ nagrinėjamoje byloje CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu yra atleista tik nuo žyminio mokesčio, tačiau ne nuo kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai sudaro pagrindą priteisti iš ieškovo valstybei dėl V. S. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 245,15 Eur. Valstybei iš ieškovės BUAB „Rovikasta“ priteistinos bylinėjimosi išlaidos pagal savo teisinę prigimtį ir paskirtį atitinka administravimo išlaidų sampratą ir todėl šios išlaidos turėtų būti priteistos iš ieškovės BUAB „Rovikasta“ administravimui skirtų lėšų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bankrutuojanti įmonė turto, iš kurio turi būti atlygintos administravimo išlaidos, neturi, todėl vadovaujantis CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, 93 straipsnio 4 dalimi, valstybės patirtos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą valstybei iš ieškovo BUAB „Rovikasta“ nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015-11-09 sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista ieškovui BUAB ,,Rovikasta“ (į. k. 145819546) iš atsakovo V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1729,65 Eur žalos atlyginimui ir 5 proc. procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 1 729,65 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-05-08) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 15,00 Eur (penkiolika eurų) atstovavimo išlaidų atlyginimui, ir ieškinį atmesti visiškai.