Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „CERTUS SOLUTIONS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „CERTUS SOLUTIONS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-1026-866/2016, pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „CERTUS SOLUTIONS“, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pagal įstatymą ir teismų praktiką, asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 str. 1 d.; CPK 5 str. 1 d.), tačiau šios teisės įgyvendinimas įmanomas tik tada, jeigu į teismą kreipiamasi įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2013, 2010 kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010).

Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, todėl įstatymo leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą bei turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 str.1 d.). Vadovaujantis CPK 335 straipsniu, atskirieji skundai paduodami per septynias dienas nuo teismo nutarties priėmimo dienos, o jeigu skundžiama teismo nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo teismo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Taigi, praleidus procesinį terminą, išnyksta teisė paduoti atskirąjį skundą (CPK 75 str. 1 d.), tačiau tai nereiškia, kad asmuo iš viso prarado galimybę atlikti tą procesinį veiksmą. Vadovaujantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi bei CPK 307 straipsnio 2 dalimi, kuriame nustatytos taisyklės taikomos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 str.), praleistas terminas atskirajam skundui paduoti gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (nagrinėjamu atveju turėtų būti paduodamas atskirasis skundas), kuriam atlikti praleistas terminas (CPK 78 str. 1 d., 3 d.).

Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo ir 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi iškėlė atsakovei bankroto bylą. Kadangi nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, tai ji gali būti skundžiama per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos (ĮBĮ 10 str. 13 d.). Nagrinėjamu atveju, nutarties apskundimo terminas pasibaigė 2015 m. gruodžio 28 d.

Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad ji nebuvo informuota apie vykstantį teismo procesą, todėl tokiu būdu buvo pažeistos jos teisės. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės pozicija nesutinka ir pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 23 d. nutartimi priėmė pareiškimą ir nustatė terminą atsakovei iki 2015 m. gruodžio 14 d. pateikti atsiliepimą, civilinę bylą paskyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2015 m. gruodžio 17 d., o apie priimtą pareiškimą ir teismo posėdį nurodė paskelbti specialiame internetiniame puslapyje. Pažymėtina, kad tiek byloje esantys duomenys, tiek Teismų informacinė sistema LITEKO patvirtina, kad pranešimas internetiniame tinklalapyje buvo paskelbtas. Šie byloje esantys įrodymai paneigia apeliantės teiginius, jog jokia informacija apie priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir teismo posėdžio datos viešai nebuvo skelbiama.

Byloje taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis buvo išsiųsta ir atsakovei registruotu paštu, jos Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu – Vilniaus rajone, Kalvelių sen., Kalvelių k., Kenos g. 7. Ši nutartis atsakovei nebuvo įteikta, nes atsakovė jos neatsiėmė (b. l. 13). Vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalimi, jeigu procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Kadangi atsakovės buveinės adresas pagal Juridinių asmenų registrą yra Vilniaus rajone, Kalvelių sen., Kalvelių k., Kenos g. 7, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai ir laikoma, jog atsakovė buvo tinkamai informuota apie pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nors atsakovė atskirajame skunde nurodė, kad jos korespondencijos adresas yra kitas, tačiau šios informacijos nebuvo pateikusi Juridinių asmenų registrui, todėl nei teismas, nei ieškovas, negalėjo žinoti atsakovės kito korespondencijai adreso, o juridinio asmens registracijos adresą apeliantė ir dabar nurodė visuose savo procesiniuose dokumentuose tokį pat, kuriuo jam ir buvo siunčiamo tiek ieškovo, tiek teismo pranešimai ir procesiniai dokumentai.

Iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas irgi laikėsi ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pranešti skolininkui. Nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2015 m. rugpjūčio 20 d. registruotu laišku su įteikimo pranešimu išsiuntė pranešimą Nr. (8.1)3-93567 UAB „CERTUS SOLUTIONS“ registracijos adresu Vilniaus r. sav., Kalvelių sen., Kalvelių k., Kenos g. 7. Tas pats pranešimas Nr. (8.1) 3-111517 buvo išsiųstas ir pakartotinai 2015 m. spalio 5 d. tuo pačiu adresu. Tačiau abu kartus pranešimai buvo grąžinti į VSDFV Vilniaus skyrių neįteikti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas laikėsi jam įstatyme numatytos pareigos pranešti skolininkui apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, jog ieškovas jai nepranešė apie ketinimą iškelti bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs, kad kitų svarbių priežasčių skundžiamai nutarčiai panaikinti apeliantė nenurodė, konstatavo, kad bylos duomenys nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų teisingumo.

Apeliantė taip pat prašė teismo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, tačiau teismui nenurodė svarbių priežasčių, kodėl terminas turėtų būti atnaujintas, išskyrus tik vieną, kad jai nebuvo pranešta apie pradėtą procesą bei priimtą nutartį. CPK 78 straipsnio 1 dalimi teismas gali atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, jeigu nustato, jog terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Kadangi atskirojo skundo praleidimo priežastys, jog apeliantė nežinojo apie skundžiamą nutartį, nelaikytinos svarbiomis, apeliacinės instancijos teismas netenkina šio apeliantės prašymo. Apeliantė taip pat prašė atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, tačiau pažymėtina, kad remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, apeliantė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra atleista.

Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335 - 339 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.