Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Linos Lesinskienės ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, iš dalies naudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijas, t. y. vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. N. gynėjo advokato Dainiaus Gudo apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. N. pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas 45 parų arešto bausme;

- pagal BK 243 straipsnį ir nuteistas 30 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 51 para arešto.

Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė 34 paros arešto.

A. N. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje, ir uždrausta jam naudotis (įgyti) specialią teisę – teisę vairuoti transporto priemones 4 metų laikotarpiui. Baudžiamojo poveikio priemonės terminą nuspręsta skaičiuoti nuo 2023 m. spalio 17 d.

Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė- išieškoti iš A. N. konfiskuotino automobilio ,,Audi A4", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalį jo vertę atitinkančios pinigų sumos – 2000 Eur.

2023 m. spalio 16 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, D. J. a.k. (duomenys neskelbtini) automobiliui Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), nuspręsta palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. N. gynėjo advokato Dainiaus Gudo apeliacinis skundas atmestinas, nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

Dėl bausmės

10. Bylos duomenys patvirtina, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu A. N. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje, padarymo. Baudžiamasis įstatymas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką numato alternatyvias bausmes: baudą, areštą, arba laisvės atėmimą iki vienerių metų, o už BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką – baudą arba areštą. Skundžiamu nuosprendžiu A. N. už abi veikas paskirta arešto bausmė, kurios dydžiai nustatyti atsižvelgiant į BK 49 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas būtent arešto bausmę, bausmių skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo normų nepažeidė, bausmę individualizavo tinkamai ir paskyrė teisingą bei adekvačią (proporcingą) bausmę.

11. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, skirdamas apeliantui bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad A. N. padarė nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą. Jis nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, mokosi profesinio rengimo centre -2 kurse (1 t., b. l. 63, 156). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Bausmės skyrimui neabejotinai aktualu ir nuteistojo asmenybės vertinimas, ką nagrinėjamu atveju itin atidžiai išanalizavo apylinkės teismas konstatuodamas, jog A. N. teistas 5 kartus, tame tarpe ir pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, o tai charakterizuoja asmenį, kaip linkusį daryti nusikalstamas veikas ir nesilaikyti paskirtų teismo poveikio priemonių. Be to, baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti. Duomenų apie baudos sumokėjimą nėra (1 t., b. l. 65-68). Aptarti duomenys suponuoja pagrįstą išvadą, kad A. N. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, nuteistajam yra būdingas teisei priešingas elgesys, jis yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų, o taikytos atsakomybės priemonės (laisvės apribojimo bausmė, terminuoto laisvės atėmimo bausmės, jų atidėjimas) elgtis tinkamai, keisti gyvenimo būdą nuteistojo neskatino.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos kontekste negali būti ignoruojamos tos aplinkybės, jog šis teistumas A. N. yra šeštasis, ir tai yra jau ketvirtas atvejis, kai jis baudžiamojon atsakomybėn traukiamas dėl to, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Bylos duomenys patvirtina, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu A. N. pripažintas kaltu dėl vairavimo apsvaigus, kai jam nustatytas 1,86 prom. girtumas (1 t., b. l. 100-105); 2020 m. lapkričio 24 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl vairavimo būnant neblaiviam, kai jam nustatytas 1,87 prom. girtumas (1 t., b. l. 95-99); 2021 m. gegužės 27 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl vairavimo būnant neblaiviam, kai jam nustatytas 1,83 prom. girtumas (1 t., b. l. 80-87). Nagrinėjamoje byloje neblaivus vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas 2,27 prom. neblaivumas, nepasibaigus teismo anksčiau paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones) terminui. Tai rodo itin atsainų nuteistojo požiūrį į draudimus, kurių įpareigoja laikytis kelių eismo taisyklės, kiti įstatymai reguliuojantys saugaus eismo keliais tvarką. Be to, paskutiniu nuosprendžiu A. N. buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metų laikotarpiui, tuo tarpu skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą veiką, nuteistasis padarė praėjus vos 5 mėnesiams po bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaigos. Šios aplinkybės tiek apylinkės teismui, tiek apygardos teismui leidžia spręsti, kad A. N. priešingas teisei elgesys nebuvo atsitiktinis, jis yra linkęs nusikalsti, nepaisyti įstatymų, moralės normų reikalavimų, jo visuomeninės nuostatos yra neteisingos, prieštaraujančios padoraus elgesio taisyklėms, didinančios jo pavojingumą visuomenei.

13. Pažymėtina, kad bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia ir asmens nubaudimas. Šiuo atveju nuteistasis jau ketvirtą kartą darydamas analogišką veiką ir žinodamas apie gresiančią bausmę, ir vis dėlto pasirinkęs pakartotinai daryti nusikalstamas veikas, prisiėmė ir galimas neigiamas pasekmes, kurias jam sukuria bausmės taikymas ir jos vykdymas, o vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu A. N. už abi veikas paskirta arešto bausmė, nustatyti dydžiai, yra tinkama ir adekvati bausmė, proporcinga padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, užtikrinanti teisingumo principo įgyvendinimą.

14. Apeliaciniame skunde akcentuojama nuteistojo šiuo metu vykdoma darbinė veikla, šeimyninių santykių puoselėjimas, pažadai toliau vesti tinkamą gyvenimo būdą, paisyti įstatymo reikalavimų laikytini deklaratyviais ir nemažinančiais, juo labiau nepaneigiančiais, nei padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo, nei nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinančių duomenų, todėl neturi jokios įtakos paskirtos bausmės pagrįstumui ir teisingumui. Nors apelianto gynėjo teigimu, nuteistasis šiuo metu dirba, todėl tikslinga jam skirti baudos bausmę, kurią jis galėtų atlyginti, visgi įvertinus aukščiau aptartus duomenis apie nuteistojo įvykdytų tyčinių nusikalstamų veikų skaičių, ypatingai dėl vairavimo esant neblaiviam, į tai, jog nuteistojo pavojingumas nemažėja, akivaizdu, jog tokia bausmės rūšis neturėtų pakankamos įtakos A. N. bei neužtikrintų bausmės paskirties.

15. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismui, kad nagrinėjamu atveju teisėta, teisinga ir pagrįsta yra būtent arešto bausmė. Jokių kitų išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl skirti kitos rūšies bausmę nėra jokio teisinio pagrindo, juolab, kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia baudžiamąjį įstatymą, nepaiso visuomenės elgesio taisyklių, savo elgesio kritiškai nevertina ir nesistengia jo keisti teigiama linkme.

16. Visgi, pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam A. N. paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, esant idealiai nusikalstamų veikų sudėčiai, nepagrįstai taikė BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas bei bausmes subendrino jas iš dalies sudedant, ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

17. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nurodytų skirtinguose BK straipsniuose. Nusikalstamų veikų sutaptis pripažįstama idealiąja ir tuo atveju, kai įgyvendinant bendrą sumanymą padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą. Teismas šią idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį gali konstatuoti atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad asmeniui kaip idealioji sutaptis gali būti inkriminuojamos kelios nusikalstamos veikos: vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones (BK 243 straipsnis) ir transporto priemonės vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-976/2021).

18. Šioje nagrinėjamoje byloje A. N. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarytos vienu metu, todėl jos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį. Esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, bausmės subendrinamos apėmimo būdu, kaip tai numatyta BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte.

19. Taigi nagrinėjamu atveju nustačius, kad nuteistojo A. N. priešingi teisei veiksmai kvalifikuotini kaip padaryti esant idealiajai nusikalstamų veikų, nustatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, sutapčiai, už kiekvieną šių veikų paskirtos bausmės turėjo būti subendrintos apėmimo būdu, kaip tai ir nustatyta BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte. Pirmosios instancijos teismas bendrindamas nuteistajam A. N. paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas, kurios, kaip jau buvo minėta, padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4 dalimi, netinkamai taikė bausmių bendrinimo taisykles, todėl nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir dėl to netinkamai paskirtos galutinės bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

20. Atsižvelgiant į tai, nuteistajam A. N. iš naujo bendrintinos bausmės, už nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, taikant bausmių apėmimo būdą, tai yra griežtesnei 45 parų arešto bausmei paskirtai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį apimant švelnesnę 30 parų arešto bausmę paskirtą pagal BK 243 straipsnį. Taip pat galutinei subendrintai bausmei iš naujo taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir subendrinta 45 parų arešto bausmės mažintina vienu trečdaliu, nustatant galutinę 30 parų arešto bausmę.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

21. Apelianto gynėjas skunde taip pat buvo išreiškęs alternatyvų prašymą, jeigu nebūtų paskirta švelnesnė bausmė, tuomet prašo nuteistajam paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti, t. y. taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas.

22. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.

23. Nors pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje nesvarstė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo ar netaikymo galimybės, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams nurodytų nuostatų taikymui, esminė sąlyga bausmės vykdymo atidėjimo taikymui yra teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Šiame kontekste pažymima ir tai, jog BK 75 straipsnyje nustatytas bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad arešto ar laisvės atėmimo bausmės realiai gali būti neatliekamos, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo nustatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti intensyvią priežiūrą, baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.). Taip pat pažymėtina ir tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti nebaudžiamumo prielaidų, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018, 2K-53-697/2021, 2K-107-976/2021).

24. Šioje byloje A. N. areštu nuteistas pirmą kartą, tad formalus pagrindas BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymui egzistuoja. Tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, bausmės tikslai šiuo konkrečiu atveju nebus pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo. Kaip jau minėta, šios nutarties 11-12 punktuose yra aiškiai ir detaliai apibūdinta A. N. asmenybė, kuri rodo jo polinkį nusikalsti ir nenorą keisti savo teisei priešingo elgesio. A. N. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo nuteistas penkis kartus, jam teismų procesiniais sprendimais už nusikalstamų veikų darymą, tame tarpe net tris kartus analogiškų, tai yra transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam buvo taikytos tiek švelnesnio, tiek griežtesnio pobūdžio bausmės, visa tai suponuoja tikslią išvadą, kad A. N. linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų ir ypač kelių eismo srityje. Nagrinėjamoje byloje neblaivus vairavo transporto priemonę, nepasibaigus teismo anksčiau paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones) terminui, o jam nustatytas neblaivumo laipsnis šiuo atveju buvo didžiausias, lyginant su ankstesnėmis veikomis. Anksčiau jam buvo skiriama tiek laisvės apribojimo bausmė, tiek terminuoto laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant, tačiau asmeniui nesilaikant bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų jis buvo siunčiamas atlikti realios laisvės atėmimo bausmės. Vis tik tai jokio prevencinio poveikio nuteistajam taip pat nepadarė, jis toliau elgėsi nusikalstamai. Aptarti duomenys neabejotinai patvirtina, kad A. N. nagrinėjamu atveju nusikalto tikrai ne atsitiktinai, ne dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Esant visumai nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus A. N. paskirtos arešto bausmės vykdymą.

25. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, todėl A. N. atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo institutas netaikytinas.

26. Įvertinusi visas paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde minimos aplinkybės dėl bausmės rūšies ir dydžio už atskiras nusikalstamas veikas buvo teisingai įvertintos pirmosios instancijos teismo priimant apkaltinamąjį nuosprendį atsižvelgiant į apelianto asmenybę, tačiau nuosprendis keistinas nustačius netinkamai parinktą bausmių bendrinimo būdą, dėl ko nuteistojo teisinė padėtis iš esmės švelnėja.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, 331 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistojo A. N. gynėjo advokato Dainiaus Gudo apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. nuosprendį pakeisti:

- panaikinti nuosprendžio dalį, kuria paskirtos bausmės subendrintos BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu dalinio sudėjimo būdu ir paskirtas areštas 51 (penkiasdešimt vienai) parai;

- panaikinti nuosprendžio dalį, kuria BK 64¹ straipsnio pagrindu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas areštas 34 (trisdešimt keturioms) paroms;

- vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir A. N. paskirti subendrintą bausmę – 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą;

- vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. N. paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.