- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-06
- Bylos Nr.
- 2S-1105-590/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36147-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidas Stankevičius
- Pareiškėjas
- K. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. M. (K. M.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. M. skundą dėl atsisakymo atnaujinti praleistą dėl svarbių priežasčių skundo dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0116/16/01555 padavimo terminą, suinteresuoti asmenys antstolis V. Č., Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas K. M. pateikė teismui skundą dėl atsisakymo atnaujinti praleistą dėl svarbių priežasčių skundo dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0116/16/01555 padavimo terminą, prašydamas atnaujinti dėl svarbių objektyvių priežasčių praleistą skundui dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje padavimo terminą bei išnagrinėti skundą, kuriuo prašoma panaikinti vykdomojoje byloje 2017 m. gegužės 31 d. priimtą patvarkymą dėl skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, arešto. Skunde dėl atsisakymo atnaujinti praleistą dėl svarbių priežasčių skundo dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje padavimo terminą pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 30 d. pateikė antstoliui V. Č. skundą dėl antstolio veiksmų, o būtent dėl 2017 m. gegužės 31 d. priimto patvarkymo Nr. S15-38775, kuriuo nutarta areštuoti 653 850,50 Eur ir 26 569,45 Eur vykdymo išlaidų, iš viso – 680 419,95 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių įstaigos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo sąskaitoje, areštuotas lėšas pervedant į antstolio depozitinę sąskaitą, tačiau pareiškėjas gavo antstolio 2017 m. rugsėjo 8 d. patvarkymą dėl atsisakymo priimti minėtą skundą, nes praleistas skundo padavimo terminas. Pareiškėjas pateikė 2017 m. rugsėjo 14 d. prašymą, kuriuo prašė atnaujinti praleistą terminą dėl svarbių priežasčių, tačiau 2017 m. rugsėjo 25 d. antstolio patvarkymu, pareiškėjo prašymas atmestas, nurodant, jog 2017 m. rugpjūčio 30 d. skundas dėl antstolio veiksmų buvo gautas antstolių kontoroje tik 2017 m. rugsėjo 4 d., o galutinis 90 dienų terminas, nurodytas Lietuos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 512 straipsnyje baigėsi 2017 m. rugpjūčio 29 d. Su 2017 m. rugsėjo 25 d. priimtu patvarkymu pareiškėjas nesutinka, nurodydamas, kad pats antstolis nurodė, jog skundžiamas 2017 m. gegužės 31 d. patvarkymas buvo įteiktas skolininkui tik 2017 m. birželio 9 d. Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, bei pats antstolis sieja su šiuo terminu apskundimo termino pradžią, tačiau atsisakydamas atnaujinti praleistą terminą nurodė, kad 90 dienų terminas pasibaigė 2017 m. rugpjūčio 29 d. Pareiškėjo teigimu, 90 dienų terminas suėjo 2017 m. rugsėjo 7 d. Be to, 2017 m. rugpjūčio 30 d. skundas išsiųstas paštu 2017 m. rugpjūčio 31 d., todėl šis terminas laikomas skundo padavimo data. Kadangi pareiškėjas atlieka bausmę Lukiškių TI – K, jo galimybės pasinaudoti teisininko pagalbą yra apribotos, todėl pareiškėjas pavėluotai kreipėsi į advokatą dėl teisinių paslaugų teikimo sutarties sudarymo, ir dėl šio praleido 20 dienų terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti. Be to, pareiškėjas nurodė, jog jis yra Latvijos Respublikos pilietis, nesuprantantis lietuvių kalbos, o antstolio skundžiamas patvarkymas jam buvo įteiktas lietuvių, jam nesuprantama kalba, todėl pareiškėjas turėjo minėtą patvarkymą išversti į jam suprantamą kalbą, dėl nurodytų aplinkybių ir praleido įstatymo nustatytą terminą skundui dėl antstolio veiksmų pateikti, Su priimtu 2017 m. gegužės 31 d. antstolio patvarkymu Nr. S15-38775 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nesutiko, nurodydamas, kad antstolis šiurkščiai pažeidė vykdymo proceso procedūrą, neteisėtai areštuodamas visas pareiškėjui priklausančias pinigines lėšas, esančias Lukiškių TI – K. Nurodė, kad pareiškėjui nebuvo įteiktas raginimas įvykdyti sprendimą, todėl ir skundžiamas patvarkymas neturėjo būti priimtas, todėl jis yra neteisėtas ir negali būti vykdomas. Dėl priimto patvarkymo pareiškėjas negali įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi atnaujino pareiškėjui K. M. terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti ir skundą dėl antstolio V. Č. veiksmų atmetė.Pirmos instancijos teismas sutiko su pareiškėjo skundo argumentu, kad antstolis neteisingai apskaičiavo skundo padavimo terminus, nurodydamas, kad 2017 m. rugpjūčio 29 d. pasibaigė galutinis 90 dienų terminas per kurį skolininkas galėjo pateikti skundą bei nepagrįstai priėmė 2017 m. rugsėjo 25 d. patvarkymą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą paduoti skundą, todėl 2017 m. rugsėjo 25 d. patvarkymą panaikino, atnaujino pareiškėjui terminą skundui dėl 2017 m. gegužės 31 d. patvarkymo paduoti.Nusprendęs atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, teismas toje pačioje byloje išnagrinėjo ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad raginimas įvykdyti sprendimą pareiškėjui įteiktas tinkamai per Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą 2017 m. gegužės 8 d., šią aplinkybę patvirtina byloje esanti įteikimo pažyma, todėl pareiškėjo argumentus, jog jam nebuvo įteiktas patvarkymas įvykdyti teismo sprendimą, atmetė kaip nepagrįstus. Teismas pažymėjo, kad nei Civilinio proceso kodekso, nei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje. Nurodė, jog įstatymas nenumato apribojimų antstoliui, kiek ir kokias sumas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, jis gali išieškoti iš įkalinimo įstaigoje esančios pareiškėjo sąskaitos, į kurią yra pervedamos trečiųjų asmenų (artimųjų) piniginės lėšos, tad šiuo atveju antstolis turi teisę išieškojimą vykdyti pilna apimtimi. Pažymėjo, jog CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatyti apribojimai netaikomi išieškojimui iš darbo užmokesčio ir iš kitų skolininko piniginių lėšų, esančių pas trečiuosius asmenis, įskaitant ir skolininko pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Pažymėjo, jog skolininkas nepateikė įrodymų, jog ginčijamu patvarkymu būtų nukreiptas patvarkymas į lėšas, patenkančias į CPK 739 straipsnio reguliavimo sritį. Nustatė, jog pareiškėjas laisvės atėmimo įstaigoje nedirbo, nei darbo, nei jokių kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų negavo. Dėl nurodytų aplinkybių sprendė, jog pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų yra nepagrįstas.
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas K. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties dalį ir išspręsti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų iš esmės patenkinant skundą arba nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, jog formalus skundo išnagrinėjimas negali būti pripažintas tinkamu, nes skunde buvo išdėstyti ir kiti argumentai ir motyvai dėl kurių manoma antstolio patvarkymas yra neteisėtas, šiurkščiai pažeidžia žmogaus pagrindines teises ir laisves. Skunde buvo nurodyta, kad skolininkas yra nuteistasis, kuris atlikinėja bausmę TI-K. Nuteistojo teisės yra numatytos ir garantuojamos BVK 92 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuteistieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų. Taigi areštavus visas lėšas, esančias skolininko TI-K esančioje asmeninėje sąskaitoje, kurias jam perveda giminaičiai ir kiti asmenys, antstolis pažeidė žmogaus teises gyventi normalų gyvenimą, tai yra turėti lėšų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių normaliam gyvenimui reikalingų reikmenų (pvz., datų pasta, dantų valymo priemonės, kitos higienos priemonės ir t. t.). Pažymėta, kad esant susiklosčiusiai situacijai areštuojant lėšas, esančias skolininko asmeninėje sąskaitoje TI-K, antstolis privalėjo vadovautis CPK 668 straipsnio 1 dalimi, 736 ir 738 straipsnių reikalavimais, kur yra numatyta, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į buities ir ūkio reikmenis, kurie būtini skolininko pragyvenimui, o piniginės lėšos, skirtos nuteistojo apsipirkimui Tl-K parduotuvėje neabejotinai priliginamos prie tokio turto (CPK 668 straipsnio 1 dalis), turėjo numatyti lėšų arešto dydį (CPK 736 straipsnis) bei vadovautis reikalavimais, numatytais išieškojimui iš socialinių išmokų (CPK 738 straipsnis).Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) Valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepime į atskirąjį skundą prašė sprendimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties panaikinimo priimti teismo nuožiūra. Suinteresuotas asmuo antstolis V. Č. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Byloje kilo ginčas dėl antstolio V. Č. 2017 m. gegužės 31 d. priimto patvarkymo Nr. S15-38775 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Nagrinėjamu atveju iš civilinėje byloje esančių bei pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0116/16/01555 duomenų nustatyta, kad antstoliui V. Č. vykdyti yra pateiktas Vilniaus apygardos teismo vykdomasis raštas Nr. 1-16-628/2011 dėl 2 257 615 litų (653 850,49 Eur) žalos atlyginimo iš pareiškėjo Valstybės naudai (v. b. l. 2). Nustatyta, kad 2016 m. liepos 15 d. antstolis priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (v. b. l. 5), o 2017 m. balandžio 21 d. raginimą įvykdyti sprendimą, išsiuntė Lukiškių tardymo izoliatoriui – kalėjimui (v. b. l. 8). Nustatyta, kad 2017 m. gegužės 31 d. antstolis priėmė skundžiamą patvarkymą Nr. S15-38775 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (v. b. l. 15), patvarkymą Nr. S15-38773 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo (v. b. l. 17) bei vykdymo išlaidų apskaičiavimą (v. b. l. 16).Skolininkas K. M. skundžia patvarkymą tuo pagrindu, kad antstolis šiurkščiai pažeidė vykdymo proceso procedūrą, neteisėtai areštuodamas visas pareiškėjui priklausančias pinigines lėšas, esančias Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime. Teigė, jog dėl priimto patvarkymo negali įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo į pataisos namų įstaigos administruojamą sąskaitą gaunamos lėšos gali būti priskiriamos CPK 668 ar CPK 739 straipsniuose nurodytų piniginių sumų, todėl antstolis pagrįstai vykdė priverstinio vykdymo veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 konstatavo, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vieno MMA. Pastarasis draudimas apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Taigi, nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vieno MMA dydžio neviršijančią sumą, ir savo patvarkyme turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą.Bylos duomenimis nustatyta, kad skundžiamu 2017 m. gegužės 31 d. patvarkymu Nr. S15-38775 antstolis areštavo 653 850,50 Eur skolos ir apskaičiuotų 26 569,45 Eur vykdymo išlaidų sumos ribose skolininkui priklausančias lėšas, esančias įstaigos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo administruojamoje sąskaitoje, priklausančių skolininkui. Minėtu patvarkymu areštuotas lėšas antstolis nurodė pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Taigi, antstolis 2017 m. gegužės 31 d. patvarkyme Nr. S15-38775 nenurodė CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyto ribojimo, kas apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, kad antstolis minėtu patvarkymu neteisėtai nukreipė išieškojimą į visas skolininko lėšas, išieškojimo pradžioje galbūt buvusias pataisos namų sąskaitoje. Atsižvelgiant į minėtą kasacinio teismo praktiką, antstolio vykdomojoje byloje Nr. 0116/16/01555 2017 m. gegužės 31 d. priimtas patvarkymas Nr. S15-38775 pripažintinas neteisėtu, prieštaraujančiu imperatyviajai proceso teisės normai, įtvirtintai CPK 668 straipsnio 1 dalyje ir turi būti panaikintas.Kiti atskirajame skunde dėstomi argumentai neturi teisinės reikšmės šioje byloje kilusio klausimo išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.Atsižvelgiant į išdėstytą, apelianto atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis naikintina, panaikinant antstolio V. Č. vykdomojoje byloje Nr. 0116/16/01555 2017 m. gegužės 31 d. priimtą patvarkymą Nr. S15-38775 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį.
Tenkinti pareiškėjo K. M. skundą dėl antstolio veiksmų ir panaikinti antstolio V. Č. vykdomojoje byloje Nr. 0116/16/01555 2017 m. gegužės 31 d. priimtą patvarkymą Nr. S15-38775 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.