- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-05-11
- Bylos Nr.
- 1-16-628/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigita Bieliauskienė (pirm.), Vladislavas Lenčikas, Viktoras Dovidaitis
- Kaltinamasis
- K. M.
- Nukentėjusysis
- T. Š., R. J., N. K., A. M., G. O., J. O., E. O., A. A., A. R.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančiosios Sigitos Bieliauskienės, teisėjų Viktoro Dovidaičio, Vladislavo Lenčiko, sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, Dariui Kamandieriui, Teresai Darulienei, dalyvaujant kaltinamajam K. M. (ankstesnė pavardė K. N. ), prokurorams Rolandui Stankevičiui, Sauliui Verseckui, gynėjams adv. Arūnui Marcinkevičiui, Ingridai Botyrienei, Oskars Rode, nukentėjusiesiems T. Š. , R. J. , N. K. , A. M. , G. O. , J. O. , E. O. , A. A. , A. R. , nukentėjusiojo T. Š. atstovui adv. V. K. , nukentėjusiosios A. A. atstovei adv. Editai Trečiokienei, vertėjoms Ninai Švec, Ingridai Kaplun, Olgai Vostrenkovai, Oksanai Jakšto, Tatjanai Černyš, Jelenai Terechovai, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. M. (ankstesnė pavardė K. N. ), gimęs 1967-08-25 Rezekne (pagal ankstesnę pavardę gimęs 1967-12-01 Rusijoje), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (pagal ankstesnę pavardę asmens kodas (duomenys neskelbtini)), Latvijos Respublikos pilietis (pagal ankstesnę pavardę Latvijos Respublikos gyventojo statusas valstybėje – ne pilietis), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nuo 2007-09-07 iki 2008-01-15 dirbęs (duomenys neskelbtini) vairuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), Rygoje, Latvijos Respublikoje (pagal ankstesnę pavardę deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Rygoje, Latvijos Respublikoje), teistas 1993-07-19 Rygos miesto Kurzemės rajono teismo pagal Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 4 d., 162 str. 2 d., 161 str. 1 d. ir 143 str. 5 metams laisvės atėmimo ir 2004-10-04 Rygos apygardos teismo pagal Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str., 162-1 str. 2 d., laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams lygtinai su 2 metų bandomuoju laikotarpiu, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 5 p. ir 10 p. (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr.VIII-1968, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. redakcija) padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. M. (ankstesnė pavardė K. N.), dirbdamas (duomenys neskelbtini) milicininku, veikdamas to paties būrio vado Č. M. suburtoje organizuotoje grupėje, kartu su to paties būrio milicininkais A. L. ir A. R., tyčia nužudė dėl nukentėjusiųjų asmenų tarnybos pareigų vykdymo (duomenys neskelbtini) inspektorių A. M., (duomenys neskelbtini) inspektorių S. O., (duomenys neskelbtini) inspektorių R. R., (duomenys neskelbtini) vyresnįjį policininką A. K., (duomenys neskelbtini) policininką J. J., (duomenys neskelbtini) policininką A. J., (duomenys neskelbtini) policininką – stažuotoją M. B., t.y. nužudė daugiau kaip du žmones ir pasikėsino nužudyti (duomenys neskelbtini) inspektorių T. Š. žemiau nurodytomis aplinkybėmis.
Č. M. 1991-07-30 apie 21-23 val. (duomenys neskelbtini) bazėje, adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, parinko labai sunkaus nusikaltimo padarymui vykdytojus – A. L. , A. R. , K. M. (ankstesnė pavardė K. N.) ir įsakė jiems nužudyti (duomenys neskelbtini) muitinės poste dirbančius Lietuvos Respublikos pareigūnus. K. M. (ankstesnė pavardė K. N.), sutikdamas vykdyti šį įsakymą dėl Lietuvos Respublikos pareigūnų nužudymo, susitarė su Č. M. , A. L. , A. R. , kad jis kartu su A. L. ir A. R. nužudys (duomenys neskelbtini) muitinės poste dirbančius Lietuvos Respublikos pareigūnus.
Vykdydamas šį susitarimą ir turėdamas tikslą kartu su A. L. ir A. R. nužudyti (duomenys neskelbtini) muitinės poste dirbančius pareigūnus, K. M. (ankstesnė pavardė K. N.) automobiliu UAZ nuvyko prie (duomenys neskelbtini) muitinės teritorijos ir 1991-07-31 apie 4-5 val. Vilniaus rajone, netoli (duomenys neskelbtini) kaimo buvusiame (duomenys neskelbtini) muitinės posto teritorijoje ir posto vagonėlyje kartu su A. L. ir A. R. užpuolė (duomenys neskelbtini) muitinės poste dirbančius pareigūnus, t.y. K. M. (ankstesnė pavardė K. N. ) (duomenys neskelbtini) muitinės posto teritorijoje, siekdamas įbauginti ir išvengti galimo ginkluoto pasipriešinimo grasino A. K. ir J. J. tyrimo metu nenustatytu, nesurastu šaunamuoju ginklu – 9 mm kalibro Makarovo pistoletu (PM), iš jo ne mažiau tris kartus tyčia šovė į automobilyje VAZ 2101 valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) sėdėjusį J. J. bei padarė jam mirtiną kūno sužalojimą pilve, tuo palaužęs nukentėjusiųjų J. J. ir A. K. pasipriešinimą juos nuginklavo ir neteisėtai sulaikė. Tuo pačiu metu A. L. ir A. R. grasindami šaunamaisiais ginklais palaužė (duomenys neskelbtini) muitinės posto vagonėlyje ir šalia vagonėlio buvusių T. Š. , A. M. , R. R. , A. J. , M. B. , S. O. pasipriešinimą ir juos neteisėtai sulaikė. Sulaikytus Lietuvos Respublikos pareigūnus, tame tarpe ir sunkiai sužeistą J. J. , K. M. (ankstesnė pavardė K. N. ) kartu su A. L. ir A. R. bendromis pastangomis, tikslu nužudyti, saugojo, prievarta suvarė į (duomenys neskelbtini) muitinės posto vagonėlį, kur iš tyrimo metu nenustatytų, nesurastų šaunamųjų ginklų - dviejų 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatų su garso slopintuvais tyčia šovė ne mažiau 13 šūvių į nukentėjusiuosius. Šiomis aplinkybėmis K. M. (ankstesnė pavardė K. N. ) kartu su A. L. ir A. R. veikdami bendrai (duomenys neskelbtini) muitinės posto teritorijoje ir posto vagonėlyje, iš trijų tyrimo metu nenustatytų, nesurastų šaunamųjų ginklų - dviejų 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatų su garso slopintuvais, 9 mm kalibro Makarovo pistoleto (PM), tyčia šovė ne mažiau 16 šūvių į (duomenys neskelbtini) muitinės poste dirbančių – A. M. , S. O. , R. R. , A. K. , J. J. , A. J. , M. B. , T. Š. galvas, kitas kūno vietas ir:
- A. M. padarė galvos kiauryminę šautinę žaizdą su kaukolės skliauto, pamato ir veido kaulų, galvos smegenų medžiagos ir dangalų pažeidimais, krūtinės ląstos dešiniosios pusės priekinio paviršiaus kiauryminę šautinę žaizdą su minkštųjų audinių pažeidimais, pilvo kiauryminę šautinę žaizdą, pažeidžiant kairiąją kepenų skiltį ir 10 šonkaulį dešinėje, kairiosios šlaunies kiauryminę šautinę žaizdą, nubrozdinimą dešiniosios šlaunies priekiniame vidiniame paviršiuje, nubrozdinimą dešiniosios plaštakos nugarėlėje, nubrozdinimą dešiniajame dilbyje, nubrozdinimą dešiniosios blauzdos priekiniame paviršiuje, komplikacijas – masyvų išorinį ir vidinį kraujavimą, galvos smegenų ir plaučių edemą, nuo ko A. M. 1991-07-31 mirė;
- S. O. padarė šautinį kiaurinį galvos sužalojimą su kaukolės skliauto ir pamato priekinės daubos dešinės pusės lūžimais, galvos smegenų vientisumo suardymą, kraujosruvas po minkštaisiais smegenų dangalais, žievėje ir požievyje, liestinį šautinį galvos sužalojimą su kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose ir liestinį kaukolės skliauto pažeidimą, dešinės plaštakos šautinį kiaurinį sužalojimą su aplinkinėmis kraujosruvomis minkštuose audiniuose ir I piršto delnakaulio lūžimą, nuo ko S. O. 1991-07-31 mirė;
- R. R. padarė šautinį kiauryminį galvos sužalojimą su kaukolės skliauto ir pamato lūžimais, galvos smegenų vientisumo pažeidimą, kraujosruvas po minkštaisiais smegenų dangalais ir smegenų žievėje, dešinio žasto kiaurinį šautinį sužalojimą su aplinkinėmis kraujosruvomis ir minkštųjų žasto audinių pažeidimu, nuo ko R. R. 1991-08-02 mirė;
- A. K. padarė šautinį kiauryminį galvos sužalojimą su aplinkinėmis kraujosruvomis galvos minkštuosiuose audiniuose, kaukolės skliauto ir pamato lūžimais, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais dangalais ir smegenų žievėje, smegenų vientisumo pažeidimą, nuo ko A. K. 1991-07-31 mirė;
- J. J. padarė kiauryminę šautinę galvos žaizdą su kaukolės skliauto ir pamato kaulų, dangalų ir galvos smegenų medžiagos pažeidimais, kraujosruvomis po smegenų dangalais, kiauryminę šautinę krūtinės ląstos dešiniosios pusės žaizdą, pažeidžiant minkštuosius audinius, akliną šautinę pilvo žaizdą, pažeidžiant pjautuvinį kepenų raištį, dešiniosios pusės dešimtą šonkaulį prie stuburo, kiauryminę šautinę kairiosios šlaunies žaizdą, pažeidžiant minkštuosius audinius ir sutrupinant kairįjį šlaunikaulį, linijinį nubrozdinimą kaktos kairiojoje dalyje, momeninės pakaušio srities muštinę žaizdą, komplikacijas –masyvų išorinį ir vidinį kraujavimą, galvos smegenų ir plaučių edemą, nuo ko J. J. 1991-07-31 mirė;
- A. J. padarė kiauryminę šautinę galvos žaizdą su kaukolės kaulų lūžimu, daugybinėm skeveldrom, galvos smegenų medžiagos suardymu, komplikuotu stipriu išoriniu kraujavimu, nuo ko A. J. 1991-07-31 mirė;
- M. B. padarė du šautinius kiauryminius galvos sužalojimus su aplinkinėmis kraujosruvomis minkštuose audiniuose su kaukolės skliauto ir pamato dešinės pusės priekinės daubos lūžimais, galvos smegenų vientisumo suardymu, kraujosruvomis po minkštaisiais smegenų dangalais, žievėje ir smegenų kamiene, dešinio dilbio šautinį kiauryminį sužalojimą su aplinkinėmis kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose su dilbio kaulų lūžimais, kairiojo žasto šautinį kiauryminį sužalojimą su kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose su žastikaulio skeveldriniu lūžimu, nuo ko M. B. 1991-07-31 mirė;
- T. Š. padarė šautinį kulkinį kiauryminį pavojingą gyvybei galvos sužalojimą lydimą šautinės žaizdos kairiajame smilkinyje, kairio momenkaulio žvyno skylinio – skeveldrinio lūžimo, šautinės žaizdos dešiniajame momenyje, dešinio momenkaulio skylinio – skeveldrinio lūžimo ir galvos smegenų abiejų skilčių pažeidimo, kraujosruvą kairėje speninėje srityje, kaukolės pamato kaulų skersinį lūžimą vidurinėje duobėje su kraujo susikaupimu kairėje būgninėje ertmėje bei dešinės išorinės klausomosios landos plyšimu, paviršinę muštinę plėštinę žaizdą dešiniame sėdmenyje, stiprų dešinės šlaunies užpakalinio paviršiaus sumušimą lydimą poodinės kraujosruvos ir giliųjų audinių hematomos, t.y. sunkų kūno sužalojimą, tačiau T. Š. nenužudė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes T. Š. buvo suteikta kvalifikuota savalaikė medicininė pagalba.
Tokiu būdu K. M. (ankstesnė pavardė K. N. ), veikdamas Č. M. suburtoje ir vadovaujamoje organizuotoje grupėje, kartu su A. L. ir A. R. tyčia nužudė A. M. , S. O. , R. R. , A. K. , J. J. , A. J. , M. B. ir pasikėsino nužudyti T. Š. , tai yra K. M. (ankstesnė pavardė K. N.) padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 5 p. ir 10 p. (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr.VIII-1968, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. redakcija).
Kaltinamasis K. M. duodamas parodymus teisme parodė, kad šio nusikaltimo nepadarė, su nusikaltimu nėra susijęs. Patvirtino savo parodymus, kurie buvo pagarsinti teisme. 1991-07-30/31 buvo Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) teritorijoje, tai patvirtina. 1991-07-30 Rygos (DUOMENYS NESKELBTINI) vadas Č. M. nurodė, kad tam tikra grupė žmonių turi susirinkti ir važiuoti gauti papildomą ginkluotę bei amuniciją. Šį nurodymą gavo jų grupės vyresnysis, po to jis su nurodymu supažindino grupę. Buvo gautas įsakymas vykti į Vilnių lydėti papildomą ginkluotę bei amuniciją. Vyresnysis tuo metu buvo A. L. . Įsakymą gavo liepos mėn. 30 dieną. Į Vilnių iš Rygos “(duomenys neskelbtini)” išvyko dvi grupės: jų grupė ir antra analogiška grupė. Jų grupė išvažiavo truputį vėliau, kodėl, šių aplinkybių jau neatsimena. Pirmieji išvyko būrio vadas Č. M. su antra grupe. Antroje grupėje buvo I. S. , V. B. , V. M. , M. B. , I. G.. Kaltinamojo grupėje buvo A. L. , A. R. , M. S. , M. B. , t.y. penki žmonės. Ši grupė išvyko tarnybiniu transportu GAZ 31 „Volga“, pilkos spalvos. Tuo laikotarpiu įsakymus gaudavo prieš pat konkretų faktą, t.y. vyko į Vilnių turėdami informaciją, kad reikia gauti papildomą ginkluotę. Nusimatė specifinio krovinio konvojavimas, turėjo gauti papildomą ginkluotę, uniformas ir viskas. Neatsimena, kad jiems liepė važiuoti apsirengus civiliais drabužiais. Faktiškai važiavo apsirengę civiliais drabužiais, bet turėjo uniformas ir tarnybinius ginklus. Turėjo krepšius, tai buvo standartiniai neperšaunamų liemenių krepšiai. Į krepšį tilpo uniforma ir automatas. Vykdamas į Vilnių kaltinamasis paėmė automatą. Jo tarnybinis ginklas buvo automatas AKS74U, sutrumpintas automatas „Kalašnikov“, 5,45 mm kalibro automatas. Ar tuomet turėjo pistoletą, neatsimena. Jeigu ši aplinkybė yra nurodyta ankstesniuose parodymuose, prašo teismą remtis jais. Greičiausiai, pistoleto neėmė. Važiavo apsirengęs civiliais drabužiais, kuo konkrečiai, dabar neatsimena. Jei ankstesniuose parodymuose yra nurodyta, prašo jais vadovautis. Kai važiavo į Vilnių, automobilį vairavo M. B. . Ar jis buvo apsirengęs civiliais drabužiais, neatsimena. Kodėl važiavo apsirengę civiliais drabužiais ir pasiėmė uniformas, o ne priešingai, dabar jam sunku atsakyti į šį klausimą, tačiau tame nebuvo nieko neįprasto. Antroji grupė iš Rygos išvyko automobiliu „Latvija“. Į Vilnių atvyko pavakaryje, tikslaus laiko neatsimena. Kai atvyko, jų būrio pareigūnai jau buvo Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) bazėje. Su Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) pareigūnais bendravo paviršutiniškai, faktiškai nieko iš jų nepažinojo. A. V. (DUOMENYS NESKELBTINI) bazėje nebuvo buvęs. Bazėje buvo apgyvendinti. Juos pamaitino, kurį laiką pažiūrėjo kažkokius video filmus. Po to gavo nurodymą, kad turi pasilikti iki sekančio ryto, gali eiti ilsėtis. Turėjo likti iki ryto, nes ginklų gavimo procedūra buvo perkelta kitai dienai. Kas pranešė, kad atideda kitai dienai, tiksliai neatsimena. Ar Č. M. vakare išvyko, šios aplinkybės neatsimena. Bazėje liko nakvoti abi grupės. Kai atvyko į Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) bazę, ginklus pridavė į budėtojų dalį. Nakties metu nieko įtartino negirdėjo ir atsikėlęs nebuvo. Kai atsibudo ryte, nieko ypatingo nebuvo. Nusiprausė, apsirengė, papusryčiavo. Po to jiems pranešė, kad ginkluotės gavimas perkeliamas ir jie turi grįžti į Rygą. Viena aplinkybė, kurios tuo momentu nelaikė reikšminga, dabar kelia jam tam tikrų klausimų. Kai jie išvykinėjo iš bazės, atkreipė dėmesį, kad centriniame hole buvo kariškių grupė. Grupę sudarė tvirto sudėjimo aukšti vyrai, kurie paprastai tarnauja žvalgybos padaliniuose ar desantinėse brigadose. Jie buvo apsirengę taip vadinama „afganke“, kiekvienas iš jų turėjo FD54. Tai pakankamai specifinė ekipiruotė, kuri naudojama arba žvalgybos padaliniuose, arba desanto padaliniuose. Tiksliai žino, kad ypatingosios paskirties milicijos būrių ekipiruotėje tokių kuprinių nebuvo. Tuo momentu tam nesuteikė jokios reikšmės, bet dabar kyla klausimas, kokiam konkrečiam Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) padaliniui galėjo priklausyti tie kariai. Jei tai buvo Vilniaus “(duomenys neskelbtini)” pareigūnai, tai kokiu būdu FD54 atsirado to padalinio ginkluotėje. Ankstesnėse apklausose tokių aplinkybių nenurodė. Visų pirma praėjo daug laiko, daugybė aplinkybių užsimiršo, bet dabar kažkokie atskiri momentai atmintyje atsigamina, tuo metu šiai aplinkybei nesuteikė jokios reikšmės. Ši grupė buvo nedidelė, 10 - 15 žmonių. Neatsimena, kad automobilio „Latvija“ vidus būtų kaip nors specialiai įrengtas. Kaip jie gabens ginklus, tos aplinkybės nebuvo paaiškintos. Liepos 31 dieną išvyko į Latviją patys, t.y. išėjo iš bazės, patys nuvyko į stotį, po to nuvažiavo į Daugpilį, ten juos pasitiko. Nurodymas grįžti traukiniu buvo gautas iš būrio vadovybės, greičiausiai iš Č. M.. Kad reikia vykti traukiniu, jam pranešė jų grupės vyresnysis A. L.. Grįžo pilnoje sudėtyje, t.y. dvi grupės. Kodėl grįžo be krovinio, kodėl grįžo traukiniu, nebandė aiškintis, nes yra eiliniai, o sprendimus priima vadovybė. Jų būryje (grupėje) buvo 5 žmonės. Tai nebuvo kažkokia speciali grupė, grupės tikslas buvo paruošti sporto ir kovinės parengties instruktorius tolimesnei tarnybai. Rygos (duomenys neskelbtini) buvo dar viena analogiška grupė. Asmeniškai pažinojo savo grupės ir kitos analogiškos grupės kareivius, tarpusavio santykiai buvo draugiški, tarnybiniai. Su savo ir kitos analogiškos grupės nariais pyktis, bartis neteko. Anksčiau jo pavardė buvo N., dabar M.. Kai dirbo Rygos (duomenys neskelbtini), jo pavardė buvo N.. 1991 m. Rygos (duomenys neskelbtini) buvo eilinis karys. 1991 m. Rygos (duomenys neskelbtini) buvo valstybinė įstaiga, priklausė TSRS. Rygos (DUOMENYS NESKELBTINI) buvo perduotas TSRS vidaus kariuomenės pavaldumui, todėl juridiškai jie buvo pavaldūs TSRS. Latvijoje buvo teismo procesas dėl jų būrio, jis (kaltinamasis) buvo teisiamas. Klausimas, kodėl Rygos (DUOMENYS NESKELBTINI) užpuldinėjo muitines, neturi reikšmės nagrinėjamai bylai. Jis buvo pavaldus Č. M. , jo įsakymus ir nurodymus privalėjo vykdyti. Kai atvyko į Vilnių, A. K. jokių nurodymų, įsakymų jam nedavė. Jis nebuvo pavaldus A. R. , M. B. , M. S. . Buvo pavaldus A. L. . Mano, kad 1991 m. vasarą Rygos (duomenys neskelbtini) turėjo 7,62 mm kalibro „Kalašnikov“ konstrukcijos automatus. Rygos (duomenys neskelbtini) turėjo 9 mm kalibro pistoletus „Makarov“, kitokių rūšių 9 mm kalibro ginklų Rygos (duomenys neskelbtini) neturėjo. 1991 m. vasarą Rygos (duomenys neskelbtini) neturėjo garso slopintuvų, 7,62 mm kalibro šovinių US, skirtų begarsiam šaudymui. Jis nėra šaudęs iš šaunamojo ginklo su garso slopintuvu. Ar, tarnaudamas Rygos (duomenys neskelbtini) , yra šaudęs iš 7,62 mm kalibro automato, neatsimena. Kai vyko į Vilnių, kur automobilyje sėdėjo kiti Rygos (DUOMENYS NESKELBTINI) milicininkai, dabar tiksliai neatsimena. M. B. turėjo būti už vairo, A. L. kaip vyresnysis, turėjo sėdėti priekyje šalia vairuotojo, o jis su A. R. gale. A. L. turėjo vairuotojo pažymėjimą, mokėjo vairuoti automobilį. Ar A. R. turėjo vairuotojo pažymėjimą, neatsimena. A. L. , A. R. , M. B. į Vilnių vežėsi tokius pat šaunamuosius ginklus, automatus AKS74U. Ginklus sudėjo į bagažinę. Kiek atsimena, savo automatą ir uniformą sudėjo į neperšaunamos liemenės krepšį, turbūt į tokius pat krepšius sudėjo ginklus ir kiti, ginklus laikė bagažinėje. Dėl aplinkybių, ar vežėsi su savimi pistoletą, kaip buvo apsirengęs, reikia vadovautis pirminiais jo parodymais, nes laikui bėgant, kažkokios aplinkybės užsimiršta. Kaip buvo apsirengę kiti važiavę „(duomenys neskelbtini)“ grupės milicininkai, neatsimena. Kai išlipo iš automobilio Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) bazėje, ar juos kas pasitiko, šių aplinkybių jau neatsimena. Atsimena tik bendrą vaizdą, situaciją, kad atvažiavo ir nuėjo į pastatą. Kuriuo momentu perdavė Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) milicininkams iš Rygos atsivežtus tarnybinius ginklus, tiksliai chronologiškai neatsimena, bet praktiškai iš karto. Su juo ginklus Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) darbuotojams pridavė „(duomenys neskelbtini)“ grupės milicininkai. Kokiam tikslui reikėjo priduoti ginklus, atvykus į Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) bazę, atsakė į šį klausimą. Kai atvyko į Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) bazę, nežinojo, kad ten nakvos. Kodėl, turėdami lydėti ginkluotės krovinį, pridavė ginklus, jis, kaip eilinis karys, turėjo pakankamai ribotą informaciją. Kaip vadovybė pasakė, taip jie ir padarė. Ar Č. M. Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) bazėje davė kokius nors įsakymus, nurodymus „(duomenys neskelbtini)“ milicininkams, nežino. Č. M. Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) bazėje jam ir „(duomenys neskelbtini)“ milicininkams jokių nurodymų nedavė. 1991-07-30 vakare negirdėjo Č. M. įsakymo pagaminti sprogmenis ir juos susprogdinti prie 42 divizijos štabo. 1991-07-30 vakare negirdėjo Č. M. įsakymo „(duomenys neskelbtini)“ grupės milicininkams važiuoti į (duomenys neskelbtini) muitinės postą. 1991-07-31 naktį negirdėjo jokio sprogimo sukelto garso. Jokio aliarmo signalo negirdėjo. 1991-07-31 naktį nebuvo nuėjęs pas Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) vadą B. M. , tuo metu miegojo. Nedalyvavo susprogdinant sprogmenis prie 42 divizijos štabo pastato. Ar „(duomenys neskelbtini)“ grupės milicininkai susprogdino sprogmenis prie 42 divizijos štabo pastato, nežino. 1991-07-30/31 naktį miegojo bazėje, jei neklysta, patalpoje, kuri buvo rūsyje. Toje patalpoje naktį buvo abi grupės, taip vadinamos „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Toje patalpoje su juo buvo A. L., A. R., I. S., V. B., V. M., I. G., buvo grupės pilnoje sudėtyje. Kodėl V. M., I. G. nepatvirtina to, kad nužudymo naktį buvo kartu su „(duomenys neskelbtini)“ grupės milicininkais, šis klausimas turi būti užduotas jiems, o ne jam (kaltinamajam). A. R. parodymai jam nežinomi, atsakyti už A. R. negali, jis (kaltinamasis) aiškiai ir konkrečiai tvirtina, kad buvo bazėje ir niekur nebuvo išvykęs. Dėl A. L. parodymų, kad jis buvo atskirai nuo „(duomenys neskelbtini)“ grupės milicininkų, šis klausimas taip pat turi būti užduotas ne jam, o A. L.. T. G. pasakė netvirtindamas, kad vežė būtent Rygos (duomenys neskelbtini), jis tik galvojo, kad vežė Rygos (duomenys neskelbtini) , tai esminis skirtumas, todėl aplinkybės, kad T. G. parodė, jog vežė tris Rygos (DUOMENYS NESKELBTINI) pareigūnus, negali paaiškinti. (duomenys neskelbtini) muitinės poste jis (kaltinamasis) nebuvo, į ten buvusius asmenis nešaudė. A. L. , A. R. nebuvo ten nuvažiavę. Mano, kad „(duomenys neskelbtini)“ milicininkai nevažiavo į (duomenys neskelbtini) muitinės postą. (duomenys neskelbtini) muitinės poste nužudytų pareigūnų nepažinojo, su jais jokių konfliktų neturėjo. 1991 m., iki šių įvykių, (duomenys neskelbtini) muitinės poste nebuvo. Grupės, kurioje buvo A. L., A. R., M. S., M. B., pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“ atsirado stichiškai. Dėl tam tikro išskirtinumo kažkas iš būrio pavadino „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojų A. K. , A. P., anoniminio liudytojo Nr. 11 parodymų, o būtent - kad Č. M. įsivedė į atskirą patalpą jį, A. L., A. R., I. S., V. B., V. M., I. G. ir davė įsakymą, o į šią patalpą nebuvo įleistas Rygos (DUOMENYS NESKELBTINI)karininkas A. K., - paaiškinti negali, nes nedalyvavo jokiuose susirinkimuose, jokiuose atskiruose pasitarimuose. Tikslaus laiko, kada jie liepos mėn. 31 d. atsikėlė, nurodyti negali, bet tai buvo pakankamai anksti. Ar pusryčiavo, dabar neatsimena. Ryte jų grupės rikiuotės nebuvo. Ar buvo Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) milicininkų rikiuotė, nepastebėjo. Prisimena tik tuos žmones, kurie stovėjo hole, ir kurių elgesys buvo panašus į pasiruošimą kažkokiam krosui ar mankštai. Jų būriams, kurie ruošė sportininkų instruktorius, lydėti specialius krovinius buvo eilinė situacija, eilinis veiksmas. Dirbant Rygos (duomenys neskelbtini) , į jo pareigas įėjo konstitucinės ir visuomeninės tvarkos palaikymas. Ginklų anksčiau lydėti neteko. Kada 1991-07-30 Rygoje gavo įsakymą, kad vykti į Vilnių, tikslaus laiko negali nurodyti, tai buvo apie pietus. Kai atvyko į Vilniaus (duomenys neskelbtini) ir pridavė ginklus, be abejo, kad pasirašė žurnale. Būnant Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) bazėje ar išvykus link traukinių stoties, nebuvo kalbų apie (duomenys neskelbtini) įvykius ir sprogimą prie 42 divizijos štabo pastato. Kada apie tai išgirdo, dabar tiksliai pasakyti negali, galbūt kažkas buvo pasakyta jau Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) bazėje, galbūt tai buvo pasakyta Rygos (DUOMENYS NESKELBTINI) bazėje, neatsimena. Iš Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) bazės į stotį vyko patys. Kodėl jų nepalaukė tos transporto priemonės, su kuriomis jie atvyko, nežino. Važiavo civiliai apsirengę, uniformos, ginklai liko Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) bazėje. Ar vėliau uniformas atgavo, neprisimena. Jeigu vyksta oficialaus, specifinio krovinio palyda, tai be abejo, kad reikalingos uniformos. Uniformos buvo „kamufliažinės“, avalynė - desantinio pavyzdžio pusbačiai. Kad turi išvykti iš Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) bazės, nurodymą davė jų vadovybė -A. L. . Kad negaus ginklų ir nelydės krovinio, apie tai jie sužinojo ryte, kai atsikėlė. Kas pirko bilietus geležinkelio stotyje, šių aplinkybių jau neatsimena. Kodėl bilietus pirko ne iki Rygos, o iki Daugpilio, dabar šios aplinkybės negali paaiškinti. 1991 m. jo ūgis buvo 186 cm., dabar – 185 cm. 1991 m. liepos mėn. jam buvo 22 metai. Jo pavardė buvo pakeista ne jo paties iniciatyva, o Latvijos teisėtų valstybinių priemonių pagrindu, tai buvo susieta su Latvijos tam tikrų specialų tarnybų darbu dėl korupcijos. Latvijoje buvo rezonansinė byla, kurioje jis turėjo dalyvauti operatyviniuose veiksmuose, taip pat duoti parodymus teisme. Jis dalyvavo svarbių liudytojų apsaugos programoje, todėl buvo pakeista pavardė. Tai buvo apie 2000 metus. Tarnaudamas tarybinėje kariuomenėje, Afganistane netarnavo. V. M. tarnavo specialios paskirties padaliniuose Vokietijoje iki Rygos (DUOMENYS NESKELBTINI) išformavimo. Mano, kad jis tarnavo Vokietijoje iki 1990 metų. Rygos (DUOMENYS NESKELBTINI) išformavimo turbūt ir nebuvo, nes būrys buvo perkeltas į Tiumenę, Rusijos Federaciją, perėjo į Tiumenės VRM pavaldumą. Tai buvo 1991 metais. Kada V. M. tarnavo Vokietijoje, tvirtina, remdamasis iš bendravimo. Bendravo su juo po jo tarnybos Vokietijoje, bendravo Rygos (duomenys neskelbtini) . Po (duomenys neskelbtini) įvykių, dar iki išvykstant būriui į Tiumenę, jų tarnybiniai ginklai buvo atšaudyti. Dėl jų ginklų galimo panaudojimo ar jų pėdsakų palikimo kokiose nors nusikaltimo vietose jokių pretenzijų, problemų nebuvo. Prieš išvykstant į Tiumenę, ginklus pridavė. Baigus tarnybą Rygos (duomenys neskelbtini) , su buvusiais bendradarbiais tekdavo bendrauti, bendravo ir su V. M. , ir su kitais, tas bendravimas buvo normalus. Ar A. R. kada nors skundėsi, kad būtų pametęs kokį nors laikrodį, tokio fakto neatsimena. A. R. niekada nėra išsakęs jam jokių priekaištų, kad jis (kaltinamasis) į ką nors būtų šaudęs. Jei neklysta, tai A. R. mėgo daugiau taktinius („komandirskije“) laikrodžius arba atsparius vandeniui. A. R. turėjo mechaninį laikrodį su rodyklėmis. Kad A. R. ar kiti Rygos (DUOMENYS NESKELBTINI) darbuotojai savo asmeninius daiktus žymėtų kokiomis nors raidėmis, tokių faktų neatsimena. Pagal tuometinę tvarką, Rygos (duomenys neskelbtini) neturėjo teisės savarankiškai veikti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Savo būrio vadų įsakymus turėjo vykdyti ir būdami Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Teisme perskaityti kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.
K. M. (ankstesnė pavardė K. N.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis visiškai neprisipažįsta kaltu padaręs nusikaltimą, kuriuo yra įtariamas. Apie įtarimo esmę įtariamasis neturi ką papasakoti. Su 2009-01-13 įtarimu jis susipažino, supranta, kuo yra įtariamas. Į tolimesnius klausimus, susijusius su byla, įtariamasis atsisakė atsakyti motyvuodamas tuo, kad jis turi tokią teisę.
K. M. (ankstesnė pavardė K. N.) apklaustas liudytoju parodė, kad nuo 1990 m. rugpjūčio mėn. jis tarnavo Rygos (DUOMENYS NESKELBTINI) 5 būryje. Jam buvo skirtas pistoletas PM ir 5,45 mm kalibro automatas AKS-74(U). Šių ginklų numerių jis neprisimena. 1991-07-30 A. R. jam pasakė, kad Č. M. jiems įsakė važiuoti į Vilnių lydėti ginklus. Kažkas pasakė, kad reikės važiuoti apsirengus civiliais rūbais. Jis gavo automatą AKS-74(U), 120 5,45 mm kalibro šovinių, uniformą ir viską susidėjo į krepšį. Apie 15 val. pilkos spalvos automobiliu „Volga“ kartu su A. L., A. R. ir vairuotoju M. B. išvažiavo į Vilnių. Visi vilkėjo civilius drabužius, išskyrus vairuotoją, kuris buvo apsirengęs uniformą. Visi turėjo automatus AKS-74(U), kurie buvo krepšiuose. K. M. (ankstesnė pavardė K. N.) vilkėjo pilką švarką ir kelnes, mėlynus marškinius ir avėjo juodus batus. Šiek tiek anksčiau automobiliu „Latvija“ išvažiavo Rygos (DUOMENYS NESKELBTINI) vadas Č. M.. Kelionės metu jokių įvykių nebuvo.
1991-07-30, maždaug apie 20-21 val, jis, A. L. , A. R. ir M. B. atvažiavo į Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) bazę. Juos palydėjo į B. M. kabinetą. Kabinete buvo Rygos (DUOMENYS NESKELBTINI) milicininkai, kurie atvyko anksčiau automobiliu „Latvija“. Kabinete visi pavalgė, pažiūrėjo video filmus. Po to K. M. (ankstesnė pavardė K. N.), I. S., V. B., A. L., V. M., I. G. ir A. R. buvo palydėti į kažkokį kambarį. Šie visi Rygos (DUOMENYS NESKELBTINI) milicininkai liko nakvoti bazėje. Č. M., A. K., M. B. neliko nakvoti Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) bazėje. Apie tai, kad Č. M. su transportu išvyko iš bazės jis sužinojo kitą dieną. Kodėl Č. M. išvažiavo jis nežino. Visi Rygos (DUOMENYS NESKELBTINI) milicininkai Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI)bazėje miegojo viename kambaryje. Ginklus rygiečiai atidavė į ginklų saugojimo kambarį. Naktį jis aliarmo negirdėjo. Jie miegojo, kiek norėjo, pabudo ryte, pavalgė, po to žiūrėjo video filmus. Kažkas budinčioje dalyje pasakė, kad naktį buvo sprogimas. Bazėje nebuvo nei S. P. vairuojamo automobilio „Latvija“, nei M. B. vairuojamo automobilio „Volga“. Kažkas paaiškino, kad automobiliai išvyko į Rygą. Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) vadovybė pasakė, kad Rygos (DUOMENYS NESKELBTINI) milicininkai į Rygą turės grįžti savo transportu. Uniformas ir ginklus jie paliko Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) bazėje ir apie 15 val. traukiniu išvyko į Daugpilį. Ten jų laukė du automobiliai UAZ, kuriais 1991-07-31 vėlų vakarą juos parvežė į Rygos (DUOMENYS NESKELBTINI) bazę. Apie (duomenys neskelbtini) muitinės užpuolimą Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) bazėje buvo kalbos, bet nieko konkretaus niekas nesakė (T.32, b.l.28-32, T.12, b.l.23-24).
K. M. (ankstesnė pavardė K. N.) 1991-11-06 apklaustas liudytoju parodė, kad jis į Vilnių važiavo vilkėdamas žalios spalvos kelnes, violetinės spalvos nertinį, avėdamas sportbačius. Uniformos su savim jis neėmė. Į Vilnių jis vežėsi tik automatą, pistoleto neėmė. Komandiruotpinigiai jam išduoti nebuvo. Kas atrinko milicininkus kelionei jis nežino. Į Rygos (DUOMENYS NESKELBTINI) bazę milicininkai grįžo apsirengę civiliais rūbais, be ginklų. Jis parodė, kad Rygos (duomenys neskelbtini) buvo sukurtos dvi grupės. „(duomenys neskelbtini)“ grupei priklausė jis, A. R., A. L., M. S. ir M. B. . „(duomenys neskelbtini)“ grupei priklausė V. B., V. M., I. S., S. P. ir I. G.. K. M. (ankstesnė pavardė K. N.) parodė, kad jis nusikaltimo (duomenys neskelbtini) nepadarė, o taip pat garantuoja dėl visų vaikinų, kurie su juo nakvojo Vilniuje. Garso slopintuvų ir specialių šovinių begarsiam šaudymui jis nematė. Kažkurie būrio milicininkai turėjo 7,62 mm kalibro automatus AKMS (T.32, b.l.33-37).
K. M. (ankstesnė pavardė K. N. ) 2000-02-24 apklaustas liudytoju parodė, kad 1991-07-30 jis buvo Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) bazėje, tačiau tą dieną V. R. tarnybiniame kabinete vykusiame posėdyje nedalyvavo. Įtariamasis Rygos (duomenys neskelbtini) specialių šovinių ir garso slopintuvų skirtų begarsiam šaudymui iš 7,62 mm kalibro automatų AKMS nematė ir nežino, kaip jie atrodo. Apie tai, kad tokią ginkluotę gavo Rygos (duomenys neskelbtini), jam nežinoma. Jis parodė, kad jis iš A. B. 7,62 mm kalibro šovinių „US“ negavo. Apie tai, kad po sprogimo Rygos (DUOMENYS NESKELBTINI) milicininkai buvo nuėję pas B. M. į kabinetą, jam nieko nežinoma, nes naktį jis miegojo (T.32, b.l. 59-65).
2008-01-28 K. M. (ankstesnė pavardė K. N.) parodė, kad 2005-2006 metais jis pakeitė savo pavardę. Anksčiau jo pavardė buvo K. N., o dabartinė jo pavardė K. M.. Pavardę jis pasikeitė su Latvijos Respublikos valdžios žinia, nes jam buvo taikoma liudytojo apsaugos programa. Jis parodė, kad 1990-1991 metais dirbo (duomenys neskelbtini). Rygos (duomenys neskelbtini) buvo sukurtos dvi grupės, kurios vadinosi „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ . Šios grupės niekur nebuvo fiksuotos. Tai buvo daugiau kaip sportinės grupės. Iš pradžių buvo siekiama kelti šios grupės narių fizinę parengtį, o po to grupių milicininkai turėjo būti savo būriuose instruktoriais. K. M. (ankstesnė pavardė K. N. ) parodė, kad 1991 m. jis kartu su „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ grupėmis Č. M. nurodymu buvo atvykęs į Vilnių. Į Vilnių jis atsivežė pistoletą PM ir 5,45 mm kalibro automatą AKS-74(U). Kokius ginklus turėjo kiti su juo atvykę Rygos (DUOMENYS NESKELBTINI)milicininkai jis nežino. Rygos (DUOMENYS NESKELBTINI)turėjo 7,62 mm kalibro automatus. Jokių garso slopintuvų, nei gamyklinių, nei savadarbių būryje nebuvo. Kaip žiniaraštyje ties jo pavarde galėjo būti jo parašas apie specialių šovinių „US“ gavimą jis nežino. Į klausimą, ar jis 1991-07-31 naktį automobiliu UAZ kartu su dviem Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) milicininkais ir Rygos (DUOMENYS NESKELBTINI) „(duomenys neskelbtini)“ grupės milicininkais buvo išvažiavęs į (duomenys neskelbtini) muitinės postą, įtariamasis parodė, kad nuo tolimesnių parodymų davimo jis susilaiko. Į klausimą, ar kas šovė į (duomenys neskelbtini) muitinės pareigūnus, įtariamasis parodė, kad jis nežino, jis nešovė. Į klausimą, ar jis kartu su kitais Rygos (DUOMENYS NESKELBTINI) milicininkais iš įvykio vietos išvažiavo nužudytų policijos pareigūnų automobiliu VAZ, kas iš nužudytųjų pareigūnų surinko šaunamuosius ginklus, greičio matavimo prietaisą, įtariamasis parodė, kad kalbės, kai bus pateikti įrodymai. Įtariamasis parodė, kad įsakymo nužudyti pareigūnus negavo ir jokių asmenų nežudė. Jis pakartojo, kad jeigu yra įrodymai, tai jie jam turi būti pateikti ir tada jis kalbės (T.32, b.l.147-151).
Įtariamasis K. M. (ankstesnė pavardė K. N. ) papildomų apklausų metu parodė, kad jis Rygos (duomenys neskelbtini) tarnavo 2 būryje. Rygos (duomenys neskelbtini) 7,62 mm kalibro automatai atsirado iš Minsko milicijos mokyklos Rygoje. Garso slopintuvų, specialių šovinių „US“ Rygos (duomenys neskelbtini) nebuvo. Susipažinęs su 1991-08-15 TSRS VRM Vidaus kariuomenės pareigūnų ir Č. M. pasirašytos pažymos kopija, kurioje užfiksuota, kad Rygos (DUOMENYS NESKELBTINI) turėjo 4 garso slopintuvus PBS ir 370 7,62 mm kalibro šovinių „US“ įtariamasis parodė, kad jis nežino, ar tokia ginkluotė buvo Rygos (duomenys neskelbtini). Susipažinęs su žiniaraščio kopija, kurioje nurodyta, kad 1943 m. pavyzdžio 7,62 mm kalibro šoviniai „US“ buvo išduoti B., L., R., N., Ž., M., L., įtariamasis parodė, kad pateiktas žiniaraštis jam nežinomas, jis jį mato pirmą kartą. Ant žiniaraščio esantis parašas yra ne jo. Šovinių „US“ jis negavo ir jais nėra šaudęs. Į klausimus, ar jis dalyvavo užimant Latvijos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, Minsko milicijos mokyklos Rygos fakultetą, muitinių užpuolimuose, įtariamasis parodė, kad jis dėl šių įvykių Latvijos teismo buvo teistas ir šios temos tęsti nenori. Rygos (DUOMENYS NESKELBTINI) milicininkai į muitinės postus vykdavo patikrinti, ar juose nėra kokių nors nelegalių daiktų.
Įtariamasis parodė, kad jis pažįsta S. K., kuris dirbo Rygos (duomenys neskelbtini). 1991 metais jis buvo nužudytas. Rygos (duomenys neskelbtini) buvo kalbama, kad S. K. nužudė kokie nors ekstremistai. Apie tai, kad S. K. Latvijos Respublikos generalinėje prokuratūroje davė parodymus prie Rygos (DUOMENYS NESKELBTINI) įtariamajam nežinoma.
K. M. (ankstesnė pavardė K. N.) parodė, kad jis pažįsta A. L. , kuris buvo apie 180 cm ūgio, kresnas, rusvų plaukų, normalios nosies, ypatingų požymių nepastebėjo. K. M. (ankstesnė pavardė K. N.) nerūkė, o ar rūkė A. L. jis nežino. Įtariamasis parodė, kad jis ir A. L. turėjo vairuotojo teises ir mokėjo vairuoti transporto priemones. Ar A. R. turėjo teises ir mokėjo vairuoti jis nežino. A. R. ir A. L. asmeninių automobilių neturėjo. Įtariamasis parodė, kad A. L. buvo nukentėjęs nuo Latvijos valdžios, gyventojų.
Įtariamasis pažįstą A. R.. Ar jo pavardė rašosi R. ar R. jis nežino. Panašia pavarde Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkų nebuvo. A. R. buvo apie 185 cm ūgio, stipraus kūno sudėjimo, tamsių plaukų, lieso veido. A. L. ir A. R. užsiiminėjo boksu.
Įtariamasis parodė, kad jam žinoma jog 1991 m. vasarą į Č. M. buvo pasikėsinta. Jis buvo nuvykęs į karinę ligoninę pas Č. M.. Jam žinoma, kad Rygos (DUOMENYS NESKELBTINI) vadui jo namo laiptinėje buvo sužeistas petys.
„(duomenys neskelbtini)“ grupėje surinkti milicininkai turėjo sportinius atskyrius. Jie sportavo atskirai nuo „(duomenys neskelbtini)“ grupės. „(duomenys neskelbtini)“ grupės milicininkai užsiiminėjo kovine dvikova, boksu, bėgimu, imtynėmis, gimnastikos pratimais, alpinizmu. Vadovybė į šią grupę komandiravo milicininkus iš įvairių būrių. K. M. (ankstesnė pavardė K. N.), M. S. ir A. R. buvo iš Rygos (DUOMENYS NESKELBTINI) 2 būrio. A. L. ir M. B. priklausė Rygos (DUOMENYS NESKELBTINI) 3 būriui. Jei Rygos (DUOMENYS NESKELBTINI) koks nors būrys važiuodavo į operaciją ir tame būryje dirbo „(duomenys neskelbtini)“ grupės milicininkas, tai į tokią operaciją važiuodavo visi „(duomenys neskelbtini)“ grupės milicininkai, nepriklausomai, kuriame būryje jie tarnauja.
Įtariamasis parodė, kad abiejų „(duomenys neskelbtini)“ milicininkai, nedalyvaujant kitiems milicininkams, į Vilnių buvo atvažiavę pirmą kartą. Jis neprisimena, kad „(duomenys neskelbtini)“ milicininkams būtų tekę kada nors konvojuoti ginklų, amunicijos krovinį.1991-07-30 jie pirmą kartą buvo išsiųsti į Vilnių konvojuoti ginklus. Įtariamasis parodė, kad 1990-1991 metais jis į Lietuvą nebuvo atvykęs, išskyrus 1991-07-30. Kaip atrodo policininko uniforma jis sužinojo tik dabar, kada policijos darbuotojų buvo konvojuojamas į teismą. A. M. , S. O. , R. R. , T. Š. , A. K. , J. J. , A. J. ir M. B. , įtariamasis nepažinojo, su jais susitikęs nebuvo, konfliktų neturėjo. K. M. (ankstesnė pavardė N.) patvirtino, kad jis 1991-07-30 buvo atvykęs į Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) bazę, kad jis atsivežė pistoletą PM ir automatą AKS-74(U), tačiau paklausus, kur jis buvo (duomenys neskelbtini) muitinės pareigūnų nužudymo metu, atsakė, kad jis buvo Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) bazėje, o nuo tolimesnių parodymų davimo jis atsisakė. Jis parodė, kad tolimesnius parodymus duos teisme (T.32, b.l.152-159, 160-168, 169-174, 175-180, 181-189, 190-193).
2008-04-04 įtariamasis K. M. (ankstesnė pavardė K. N.) parodė, kad naktį iš 1991-07-30 į 1991-07-31 jis buvo Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) bazėje. Konkrečios patalpos, aukšto, kuriame jis buvo neprisimena, nes praėjo daug laiko. Ši patalpa buvo ne tualetas, ne sporto salė, o paprasta patalpa, kurioje buvo lovos. Tą naktį su juo buvo visi abiejų „(duomenys neskelbtini)“ milicininkai, t.y. A. L. , A. R. , V. B. , V. M. , I. S. , I. G. . Įtariamasis neprisimena, ar Č. M. , A. K. , M. B. , S. P. tą naktį buvo su juo Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) bazėje. Į klausimą, ar niekas iš Rygos (DUOMENYS NESKELBTINI) milicininkų naktį nebuvo išėjęs iš patalpų, ar niekas 1991-07-30/31 naktį nebuvo išvykęs iš Vilniaus, įtariamasis atsakė, kad nenorėdamas suklaidinti tyrimo į šį klausimą neatsakys. Į klausimą, kada jie atidavė savo ginklus Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) milicininkams, įtariamasis atsisakė atsakinėti (T.32, b.l.194-196).
2008-05-19 įtariamasis K. M. (ankstesnė pavardė K. N. ) parodė, kad jo sveikatos būklė santykinai gera. Jeigu jis dėl sveikatos būklės negalės duoti parodymų, tai apie tai informuos. Į pateiktus klausimus jis atsakė, kad apie 1991-07-31 2 val. 45 min. įvykusį sprogimą prie karinio dalinio nieko neprisimena, t.y. neprisimena nei paties fakto, nei kad jam apie sprogimą kas nors būtų ką nors sakęs. Jis parodė, kad panašu į tai, kad jis išvis nesupranta apie ką kalbama, nes apie sprogimą jis nieko nežino. Įtariamasis parodė, kad jis, A. L. ir A. R. 1991-07-31 naktį sprogdinime nedalyvavo. Apie Rygos (DUOMENYS NESKELBTINI) „(duomenys neskelbtini)“ grupės dalyvavimą susprogdinant sprogmenis jam nieko nežinoma. Įtariamasis parodė, kad jis neprisimena, kur atvykęs į Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) bazę sutiko „(duomenys neskelbtini)“ grupės milicininkus, ir dėl sveikatos būklės paprašė apklausą baigti (T.33, b.l. 1-3).
2008-07-16 įtariamasis K. M. (ankstesnė pavardė K. N. ) apklausos metu į klausimus, ką jis gali paaiškinti į duotus liudytojų parodymus, kad jis naktį nebuvo kartu su „(duomenys neskelbtini)“ grupės milicininkais, kad jis nebuvo Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) bazėje, kad jis su A. L. , A. R. , ir dviem Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) milicininkais iš Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) bazės išvyko į (duomenys neskelbtini) muitinės postą, atsakė, kad jis nieko negali paaiškinti, nes jis buvo bazėje. Į klausimą, kaip jis gali paaiškinti liudytojų parodymus, kad „(duomenys neskelbtini)“ grupės milicininkai naktį sprogdino sprogmenį, o „(duomenys neskelbtini)“ grupės milicininkai vykdė Č. M. užduotį ir užpuolė (duomenys neskelbtini) muitinės postą, įtariamasis parodė, kad jis šiandien nieko nenori aiškinti, o parodymus duos teisme. Ikiteisminio tyrimo teisėjui jis duoti parodymus atsisakė. Nušalinimų niekam nepareiškė. Jis parodė, kad parodymus duos teisme, nagrinėjant bylą iš esmės. 2008-10-14 įtariamasis atsisakė duoti parodymus (T.33, b.l.4-11).
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis kaltu neprisipažįsta, jo kaltė įrodyta byloje surinktų ir žemiau išdėstytų įrodymu pagrindu bei visuma.
1991-07-31 7 val. 50 min. Vilniaus rajono prokuratūros tardytojas S. T. , dalyvaujant protokole nurodytiems prokuratūros darbuotojams, ekspertams (duomenys neskelbtini) muitinės poste atliko įvykio vietos apžiūrą (iš (duomenys neskelbtini) muitinės posto vagonėlio jau buvo išvežti į ligoninę sužeistieji T. Š. ir R. R. ). 1991-07-31 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota (T. 1, b.l.62-172), kad 1991-07-31 kelyje Vilnius – Minskas prie Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kaimo buvusiame Lietuvos Respublikos muitinės departamento Vilniaus muitinės (duomenys neskelbtini) poste, kuris buvo įrengtas vagonėlyje, ant grindų, kraujo klanuose rasti muitinės darbuotojų A. M. , S. O. ir policijos darbuotojų M. B. , A. J. , J. J. , A. K. lavonai su aiškiomis smurto žymėmis. Vagonėlyje rastus lavonus atpažino Lietuvos Respublikos muitinės departamento ir Vidaus reikalų ministerijos darbuotojai. Muitinės posto vagonėlyje rasti asmenų tapatybę patvirtinantys A. M. , M. B. , A. J. , J. J. ir A. K. tarnybiniai pažymėjimai. Miške, ant miško kelio, 200 metrų atstumu nuo muitinės vagonėlio rastas S. O. automobilis „Moskvič“, kuriame buvo S. O. asmens tapatybę patvirtinantis tarnybinis pažymėjimas. S. O. , A. M. , M. B. , A. J. , A. K. ir J. J. tarnybiniai pažymėjimai apžiūrėti 2003-04-22 daiktinių įrodymų apžiūros metu (T.5, b.l.193-195) ir pridėti prie šios bylos. (duomenys neskelbtini) muitinės teritorijoje rastas užrakintas automobilis „Latvija“, v. Nr.(duomenys neskelbtini), su priekaba.
Liudytoja G. M. parodė, kad 1991 m. kartu su vyru veždavo ratus į Ukrainą, ji vyrui padėdavo. Kai važiuodavo į Ukrainą ir atgal, jiems reikėjo užeiti į muitinę ir atžymėti, kur važiuoja, ką veža. Kai tą kartą važiavo iš Ukrainos, vyras negalėjo toliau važiuoti, jis pasakė, kad sustos ir 15 min. pamiegos. Jie užvažiavo į aikštelę, nutarė ten nakvoti. Vyras prabudo apie 5⁰⁰ val., apžiūrėjo automobilį ir jie išvažiavo. Kai jie su vyru važiuodavo pro (duomenys neskelbtini) postą, prie (duomenys neskelbtini) muitinės posto visada stovėdavo kelių policijos automobilis. Tuo metu automobilio nebuvo, nebuvo nieko, tik lauke degė šviesa, nors buvo jau šviesu. Vyras nuėjo į muitinės postą ir po poros sekundžių pradėjo rėkti „ateik pažiūrėti kas čia darosi, visi negyvi“. Ji išsigando ir basa nubėgo prie vagonėlio. Kai užėjo į vagonėlį, ten kvepėjo krauju, priešais ir šone stovėjo stalai, tarp jų buvo praėjimas, prie stalo stovėjo kėdė, ant tos kėdės matyt sėdėjo vienas darbuotojas, jis gulėjo šonu ant grindų. Ji paėmė jį už peties, truputį pasuko į save, jis buvo išbalęs, buvo negyvas. Vaizdas buvo baisus. Neužilgo išgirdo dejavimą, pasakė vyrui, kad yra gyvų. Prie sienos gulėjęs vyras prašėsi pagalbos. Vienas muitinės darbuotojas gulėjo tarpduryje. Už kito stalo gulėjo dar vienas. Gyvas vyras pradėjo vemti, ji paprašė vyro, kad jį paverstų ant šono, kad jis neužspringtų. Vyras jį pavertė ant šono. Paskui ji pastebėjo, kad yra telefonas, pradėjo rinkti numerius, bet iš išgąsčio negalėjo niekur prisiskambinti. Kai išėjo į lauką, sustabdė kažkokį lengvąjį automobilį. Vaikinai užėjo į vagonėlį, pasižiūrėjo ir greitai nuvažiavo į kitą muitinę. Neužilgo suskambo telefonas, jos paklausė „kas ten pas jus atsitiko?“ Ji pasakė, kad yra negyvi pareigūnai, du dar gyvi, skubiai reikia greitosios pagalbos. Netrukus atvažiavo greitoji pagalba, išnešė gyvus pareigūnus, vieną paliko lauke, kitą išvežė. Ji pasiteiravo, kodėl neima antro, buvo atsakyta, kad yra tik viena vieta. Kitas sužeistasis buvo išvežtas dideliu dengtu automobiliu. Ji su vyru buvo pirmi, kurie atvyko į įvykio vietą. Po jų vagonėlio vaizdą pamatė pareigūnas iš Baltarusijos, su kokia jis buvo uniforma, neatsimena. Vėliau atvažiavo kiti muitininkai. Kai davė parodymus anksčiau, viską geriau prisiminė. Krašto apsaugos ir muitinės darbuotojų uniformų ji neskiria, nes į muitinę visada užeidavo vyras. Nuo vietos, kur prieš įvykį nakvojo su vyru iki (duomenys neskelbtini) muitinės posto - apie 50 km. Kai atvažiavo į postą, jame nebuvo jokių automobilių, žmonių aplink taip pat nebuvo. Lauke degė šviesa. Vagonėlio viduje, ant stalų stovėjo puodukai nuo kavos, nukentėjusieji turbūt gėrė kavą. Įėję su vyru į vagonėlį, pamatė tris žmones gulinčius viduryje, ketvirtą - prie sienos, ant slenksčio į kitą kambarį - penktą, už stalo - šeštą, iš viso matė septynis. Aštuntojo žmogaus nematė, nes jis gulėjo už stalo. Pas vieną iš nukentėjusiųjų kaktoje buvo žaizda, tai ne pjautinė žaizda. Pas negyvą asmenį, kuris gulėjo prie stalo ir galinės sienos, šone matėsi kiauryminis sužalojimas. Vagonėlio langai nebuvo pažeisti, langai buvo uždaryti, vagonėlyje labai dvokė krauju. Toliau jie su vyru nėjo, nes bijojo palikti pėdsakus. Ji buvo priėjusi tik prie telefono, o vyras priėjo prie vieno sužeistojo, kurį pavertė ant šono. Antrame vagonėlio kambaryje nei ji, nei vyras nebuvo. Vagonėlyje daiktų, krepšių, prekių, ginklų dėtuvių, šovinių nepastebėjo. Liudytoja patvirtino teisme perskaitytus jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad 1991-07-31 ji kartu su savo vyru L. M. , jo tarnybiniu automobiliu KAMAZ, v. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo keliu Vilnius Minskas iš Minsko pusės. Kelionės metu ji miegojo, todėl kelyje prasilenkiančių automobilių nematė. Apie 5 val. 20-30 min. jie buvo prie (duomenys neskelbtini) muitinės posto. Automobiliui sustojus G. M. pabudo. Muitinės posto teritorijoje stovėjo vienas užrakintom durelėm automobilis „Latvija“ su priekaba. Prie muitinės vagonėlio žmonių nebuvo. Kelių policijos automobilio, kuris paprastai stovėdavo, taip pat nebuvo. L. M. išlipo iš automobilio kabinos ir nuėjo į muitinės posto vagonėlį, iš kurio iš karto, staiga išbėgo ir bėgdamas link savo tarnybinio automobilio rėkė, sakydamas, kad Gene, eik žiūrėk, kas čia darosi, kad vagonėlyje žmonės nužudyti. G. M. iššoko iš automobilio ir basa įbėgo į vagonėlį, kurio tambūre sustojo ir pamatė krūvą lavonų ir kraujo klaną. Liudytoja už peties pajudino arčiausiai gulintį pareigūną ir suprato, kad jis miręs. Po to ji išgirdo dejones ir pastebėjo, kad dejavo nuo įėjimo prie kairiosios sienos gulintis pareigūnas. Prie šio pareigūno neprieidama liudytoja išbėgo iš vagonėlio ir pradėjo stabdyti pravažiuojančius automobilius, nes iš pradžių nepastebėjo, kad vagonėlyje yra telefono aparatas. (duomenys neskelbtini) muitinės teritorijoje sustojo nuo Minsko pusės važiavęs automobiliu ZIL vairuotojas, kuris neįeidamas į muitinės vagonėlio vidų pasižiūrėjo kas darosi jo viduje. Po to L. M. sustabdė automobilį ZIL, kuris važiavo nuo Vilniaus pusės ir jame buvo du vyrai, kurie irgi nuėjo pažiūrėti kas darosi muitinės vagonėlyje. Dar vėliau sustojo iš Vilniaus pusės važiavęs automobilis „Moskvič“. G. M. su vyru paprašė atvykusiųjų važiuoti ir telefonu pranešti apie atsitikusį. Vairuotojai išvažiavo. Tada ji su vyru pastebėjo, kad muitinės vagonėlyje yra telefonas. L. M. bandė paskambinti telefonu, bet nepavyko. Po kurio laiko atvyko milicijos leitenantas iš Baltarusijos. Jis apžiūrėjęs įvykio vietą pasakė, kad kadangi pareigūnų ginklų nėra, tai jie greičiausiai iššaudyti iš savo ginklų. Šis leitenantas paprašė M. pasilikti įvykio vietoje, o pats, paaiškinęs, kad važiuoja pranešti apie įvykį, išvažiavo. Muitinės vagonėlyje suskambo telefonas. Telefono ragelį pakėlė G. M. , kuri paaiškino skambinančiajam, kad muitinės vagonėlyje du pareigūnai gyvi, o likusieji nužudyti, kad į įvykio vietą reikia iškviesti medicininę pagalbą. Liudytoja parodė, kad muitinės vagonėlyje iš viso gulėjo aštuoni vyrai, kurie buvo apsirengę uniformomis. Iki medicininės pagalbos atvykimo niekas gilyn į muitinės posto vagonėlį nebuvo įėjęs, išskyrus jos vyrą, kuris buvo priėjęs prie dejuojančio sužeisto pareigūno, kad jį paverstų ant šono, nes past(duomenys neskelbtini) is vėmė. Jos pėdsakų ant grindų vagonėlio viduje neturėtų būti. Jos vyras buvo užėjęs į vidų, nes medicinos darbuotojams padėjo išnešti sužeistuosius. Į vagonėlio vidų dar buvo užėjusi daktarė, sanit(duomenys neskelbtini) , vairuotojas, dar kažkokie uniformuoti vyrai. Vienam gulinčiam pareigūnui ant nugaros gulėjo kėdė, kurią nukėlė L. M. . L. M. savo žmonai sakė, kad įvykio vietoje matė tūteles. Liudytoja parodė, kad ji su vyru dažnai važinėjo per muitinę ir muitininkams jokių pretenzijų neturėjo. Kas nužudė pareigūnus ji nežino. Nužudytųjų ir sužeistų (duomenys neskelbtini) muitinės pareigūnų ji nepažinojo. Liudytoja schemos pagalba nurodė vietas, kur muitinės vagonėlyje rado nužudytus ir sužeistus pareigūnus. Ji pavaizdavo, kad sužeistieji pareigūnai gulėjo vienas greta kito. Ji neįsidėmėjo, kur gulėjo aštuntasis nužudytas pareigūnas. Taip pat liudytoja parodė kur buvo paguldyti iš vagonėlio išnešti sužeistieji. Vienas jų, ant neštuvų buvo paguldytas žiūrint į vagonėlio duris po dešinei pusei, netoli vagonėlio kampo, o antrasis kairėje pusėje, prie vagonėlio kampo (T.6, b.l.82-91).
Liudytojas V. R. parodė, kad privažiavus prie (duomenys neskelbtini) muitinės posto, sėdėjo vyras ir moteris. Sustojo, kad būtų atliktas patikrinimas, tačiau ta moteris ir vyras pasakė, jog nėra kam tikrinti, visi sušaudyti. Išlipus iš automobilio, jis išgirdo telefono skambutį, užėjo į vagonėlį, kad pakeltų ragelį. Telefonu teiravosi lietuviškai. Jo klausė, kas čia vyksta, jis paaiškino, kad yra sušaudyti žmonės. Vagonėlyje du žmonės dar dejavo, o likusieji buvo negyvi. Kas skambino, jis nežino. Po to jis paskambino į greitąją pagalbą, sakė, kad greitoji pagalba jau išvažiavusi, nes buvo paskambinta. Tiksliai neatsimena, kas pirmas atvažiavo, ar greitoji pagalba, ar prokuroras automobiliu UAZ, taip vadinamu viliuku. Vienas, t.y. T. Š. pastoviai dejavo, o kitas sužeistasis, jo pavardės nežino, kas minutę išleisdavo kažkokį gyvybės ženklą. Atvažiavo, kiek jis suprato pasieniečiai. T. Š. paguldė ir išvežė. Antram žmogui medikai plovė nosį, kad galėtų kvėpuoti ir išvažiavo. Pro (duomenys neskelbtini) muitinės postą jis važiavo kažkur apie 6⁰⁰ val., važiavo automobiliu VAZ devintuku, numerio neatsimena. Su juo kartu važiavo M. K. . Ar M. K. buvo užėjęs į vagonėlį, negali pasakyti, bet pro duris jis matė visą vaizdą. Kai jie su M. K. atvyko į postą, daugiau žmonių, išskyrus vyriškį ir moteriškę, nebuvo. Ar buvo įjungtos šviesos vagonėlyje, ar lauke degė šviesa, negali pasakyti, bet buvo šviesu. Tuo metu būtų tiksliau atsakęs. Matė, kad vagonėlyje buvusiems šauta į galvą, t.y. sužalojimus ant kūno ir kraują. Iš Vilniaus link (duomenys neskelbtini) išvyko prieš 6 val. ryto, važiavo automobiliu VAZ 2109, apie 130 km/h. Ar langai vagonėlyje buvo uždaryti, neatsimena. Kartu su M. K. padėjo išnešti T. Š. . T. Š. įkėlė į pasieniečių automobilį. Kai nešė sužeistą T. Š. jis kliedėjo, dejavo, kalbėjo nesuprantamai. Ar tuo metu (duomenys neskelbtini) muitinės posto teritorijoje buvo pareigūnai iš Baltarusijos, neatsimena. M. K. maždaug 1993 metais išvažiavo gyventi į Izraelį. Liudytojas patvirtino teisme perskaitytus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 1991-07-31 apie 6 val. 30 min. jis kartu su draugu M. K. savo automobiliu VAZ 21093, v. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo pro (duomenys neskelbtini) muitinės postą iš Vilniaus pusės Minsko link. Šalia vagonėlio, pamatė ant suolelio sėdintį vyriškį ir moterį, kurių paklausė, ar jie tikrins automobilį. Moteris rusiškai pasakė, kad visi iššaudyti ir nėra kam tikrinti. V. R. ir M. K. išlipo iš automobilio ir nuėjo į muitinės vagonėlį. Vagonėlyje pamatė kraujo klanuose gulinčius nušautus žmones. Dar du gulintys žmonės buvo sužeisti, bet gyvi. Įėjus į vagonėlį, suskambo telefonas. V. R. pakėlė ragelį ir telefoninio pokalbio metu paaiškino skambinančiam vyrui, kad muitinės poste sušaudyti pareigūnai, kad du dar gyvi ir jiems reikalinga medicininė pagalba. Po to V. R. paskambino į greitąją pagalbą, kur jam pasakė, kad apie įvykį jiems pranešta 6 val. 5 min., kad greitoji pagalba jau išvykusi. V. R. su M. K. lauke laukė medicininės pagalbos. Po kurio laiko atvyko medicinos darbuotojai, policininkai ir KAD kariškiai. Jo ir jo draugo M. K. avalynės pėdsakų muitinės vagonėlyje kraujo dėmėse neturi būti. Jam nežinoma, kas galėjo nužudyti pareigūnus (T.6, b.l.97).
Liudytojas T. S. parodė, kad įvykio metu dirbo vairuotoju (duomenys neskelbtini). Tuo metu budėjo. Apie 6⁰⁰ val. buvo gautas iškvietimas į (duomenys neskelbtini). Poste buvo po 20-30 min. Važiavo automobiliu „Latvija“ apie 120 km/h greičiu, jis ir du gydytojai – moteris, kurios pavardės nepamena ir gydytojas vyras A. Č. , kuris šiuo metu gyvena Ukrainoje. Kai nuvažiavo į vietą, prie vagonėlio nieko nerado, tuomet visi trys užėjo į vidų ir surado dar du gyvus nukentėjusiuosius. Vieną iš karto išnešė ir pridavė reanimacijai, gydytojai pradėjo nukentėjusįjį reanimuoti, tvarstė jį automobilyje, intubavo, kad kvėpuotų. Paskui išnešė antrą, buvo iškviestas dar vienas greitosios pagalbos automobilis. Kiek vagonėlyje iš viso buvo žmonių, neatsimena, buvo susijaudinęs, streso būsenoje. Antras gyvas nukentėjusysis kažką kalbėjo, bet neįmanoma buvo suprasti, ką. Kai išnešė sužeistuosius, atvažiavo sunkvežimis ZIL, po to policija. T. Š. , kuris liko gyvas, įnešė į ZIL, kuris turėjo susitikti su kitu greitosios pagalbos automobiliu, o jie su nukentėjusiuoju, kuris buvo intubuotas, išvažiavo į Vilnių. Atgal važiavo tos pačios sudėties brigada. Vežamas sužeistasis nekalbėjo, jis buvo be sąmonės, intubuotas. Liudytojas patvirtino teismo posėdyje perskaitytus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 1991-07-31 jis dirbo Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) vairuotoju. 1991-07-31 apie 6 val. jis kartu su gydytoja O. G. , felčeriu Č. pagal iškvietimą išvyko į (duomenys neskelbtini) muitinės postą. Poste jie buvo apie 6 val. 30 min. Posto teritorijoje jis pamatė Vilniaus kryptimi stovintį automobilį KAMAZ, o Minsko kryptimi stovintį automobilį VAZ 2109. Prie namelio buvo du vyriškiai ir moteris. Dar vienas vyriškis vaikščiojo prie automobilio KAMAZ. Prie vagonėlio buvę žmonės paaiškino, kad nukentėjusieji yra muitinės vagonėlyje. Iš pradžių į vagonėlį įėjo gydytoja O. G. , po jos felčeris A. Č. , o iš paskos T. S. . Vagonėlio viduje buvo aštuoni nukentėjusieji, iš kurių šeši jau buvo mirę, o du buvo sunkiai sužeisti. Iš namelio į lauką jie išnešė tik sužeistuosius, o lavonai liko viduje. Silpnesnės sveikatos sužeistajam buvo teikiama medicininė pagalba. Stipresnės sveikatos būklės sužeistasis buvo įkeltas į automobilį ZIL. Šio automobilio vairuotojas buvo uniformuotas. Šiam vairuotojui buvo pasakyta vykti link Vilniaus ir, jei sutiks greitosios pagalbos automobilį, jį sustabdyti ir perduoti sužeistąjį. Prieš tai muitinės vagonėlyje esančiu telefonu buvo iškviesta kita medicinos darbuotojų brigada. T. S. greitosios pagalbos brigados darbuotojus ir sunkesnės būklės sužeistąjį nuvežė į Vilniaus I-ąją ligoninę (T.6, b.l.134-135).
Liudytojas V. R. parodė, kad įvykio rytą važiavo į Minską. Kuomet privažiavo muitinę, niekas neišėjo. Nuėjo į vagonėlį ir pamatė, kad visi suguldyti, kiek prisimena, du dar šaukė. Išsigandę iš vagonėlio išėjo. Netoli buvo degalinė, nuvažiavo į degalinę, paskambino į greitąją medicininę pagalbą ir policiją. Nematė nei kas šaudė, nei kaip šaudė, nieko negali apie tai pasakyti. (duomenys neskelbtini) muitinės poste liudytojas buvo apie 4³⁰ val., gal po 4³⁰ val., nes dar Vilniuje pylėsi dujas. Kai įvažiavo į Vilnių, galimai jau aušo, tiksliai pasakyti negali. Liepos mėnesį apie 4⁰⁰ val. aušta. Iš Šiaulių išvažiavo anksti, važiavo apie 4 valandas. Ar pylėsi dujas, ar (duomenys neskelbtini) tikrai buvo 4³⁰ val., tiksliai neatsimena. Atvažiuoti iki muitinės iš Šiaulių reikia keturių valandų. Dujas pylėsi Vilniuje, degalinėje. Degalinėje, kuri yra arčiau Minsko kelio nebuvo dujų, tai važiavo į kitą degalinę. Per Vilniaus centrą nevažiavo, tiek metų praėjo, nelabai prisimena visų aplinkybių. Kai privažiavo prie muitinės vagonėlio, mano, kad jau buvo šviesu. Važiavo 80 km/h greičiu, vietomis gal 70 km/h greičiu, automobilis buvo tuščias. Kiek laiko važiavo, tiksliau prisiminti negali. Važiavo automobiliu ZIL 130 su puspriekabe. Su juo kartu važiavo Vladas, pavardės neatsimena. Galimai jo pavardė S.. Į Minską visuomet važiuodavo per (duomenys neskelbtini). 1991 m. ne vieną kartą teko važiuoti per (duomenys neskelbtini) muitinės postą. Kai privažiuodavo prie posto, išeidavo muitininkai, pažiūrėdavo, labai kruopščiai netikrindavo. Kai šį kartą važiavo, niekas neišėjo. Sustojo prie šlagbaumo, ten, kur ir visada sustodavo, nuo tos vietos matėsi muitinės vagonėlis. Šviesa vagonėlyje nedegė, negirdėjo nei garso. Kadangi niekas neišėjo patikrinti, abu nuėjo į tą vagonėlį. Atidarius duris pamatė kraupų vaizdą. Vagonėlio durys buvo uždarytos, langai buvo sveiki, tikrai nebuvo išdaužyti. Nepastebėjo, ar vagonėlio lubos, sienos, langai buvo suvarpyti kulkų. Tik atidarę duris išgirdo, kad du žmonės leidžia kažkokius garsus. Atsimena, kad vienas jų buvo galvą pakėlęs, tačiau nieko nesakė, tik vaitojo. Tie du gulėjo lyg ir toliau nuo durų, buvo kažkur prie sienos. Kaip jie buvo apsirengę, ar buvo uniformuoti, dabar tikrai negali pasakyti. Mano, kad pareigūnai buvo sušaudyti. Tuo metu kitų žmonių prie vagonėlio nebuvo, nematė nei vieno automobilio. Kai paskambino iš degalinės greitajai ir jau važiavo į Minską, iš tos pusės jau buvo pravažiavę vienas ar du lengvieji automobiliai. Negali pasakyti, kuris iš jųdviejų skambino. Po skambučio važiuodami atgal, nebuvo sustoję poste. Kiek prisimena, vagonėlio viduryje buvo stalas, ant kurio matė 1 ar 2 puodukus, alkoholinių gėrimų nebuvo. Jam būnant vagonėlyje, baldų niekas nelietė. Ikiteisminio tyrimo metu viską geriau prisiminė, šiuo metu tikslaus laiko nurodyti negali, todėl teismas turėtų vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Kaip atrodė muitinės teritorija, negali papasakoti. Kiek buvo statinių posto teritorijoje, nežino. Ar tą naktį posto teritorija buvo apšviesta, nėra garantuotas. Įvažiavus į posto teritoriją, buvo šlagbaumas, prie kurio jie sustodavo. Tame poste dirbančių asmenų nepažinojo. Patikrinimo metu, kiek prisimena, pareigūnai pažiūrėdavo dokumentus, patikrindavo krovinį. Kai privažiavo (duomenys neskelbtini) muitinės postą, muitinės vagonėlis jiems buvo iš kairės pusės. Liudytojui parodžius 1991 m. apklausos protokolą (T. 6, b.l. 112-113), jis patvirtino, kad protokole yra jo parašas, jo duomenys, o prie protokolo esanti schema braižyta jo ranka. Paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė savo noru, niekas nevertė, papasakojo tai, ką matė. Po apklausos protokolą perskaitė, jis buvo teisingai surašytas. Teisme perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. R. parodė, kad 1991-07-31 1 val. jis kartu su V. S. automobiliu ZIL -130, v. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo į Minską parsivežti metalo. Automobilį vairavo V. R. . Apie 4 val. jie buvo Vilniuje ir ieškojo kolonėlės, kur būtų galima užsipildyti dujų, bet dujų negavo. Prie (duomenys neskelbtini) muitinės posto buvo apie 5 val. Jau buvo šviesu. V. R. įvažiavo į muitinės teritoriją ir sustojo prie vagonėlio. Jis pamatė nuo vagonėlio link jo automobilio bėgančią moterį, kuri rusiškai šaukė, kad papjauti žmonės. Ant kelio Minskas –Vilnius prie muitinės posto vagonėlio Vilniaus kryptimi stovėjo automobilis KAMAZ. Prieš automobilį KAMAZ, tame pačiame kelyje, Vilniaus kryptimi, stovėjo automobilis „Moskvič“. V. S. nuėjo į muitinės vagonėlį ir tuoj pat sugrįžęs liepė važiuoti skambinti greitajai pagalbai. V. R. apsuko automobilį ir kartu su V. S. nuvažiavo Vilniaus kryptimi. Už 2-3 kilometrų jie pamatė benzino kolonėlę, prie kurios sustojo. V. R. benzino kolonėlės teritorijoje pamatė vaikščiojantį operatorių, kurio paklausė, ar yra telefonas. Operatoriui patvirtinus, V. S. telefonu paskambino medicinos darbuotojams, kuriems pranešė, kad muitinėje nužudyti žmonės, kad dar yra gyvų. Į benzino kolonėlės aikštelę atvažiavo du vyriškiai automobiliu „Moskvič“, kurie norėjo pranešti, kad muitinėje nužudyti žmonės. Po to V. R. su V. S. sugrįžo į (duomenys neskelbtini) muitinės postą. Muitinės poste teritorijoje stovėjo automobiliai KAMAZ ir „Moskvič“. V. R. nuėjo pažiūrėti į muitinės vagonėlį. Ten jis pamatė ant grindų gulinčius lavonus. Jis tvirtina, kad buvo labai susijaudinęs, todėl neskaičiavo, kiek vagonėlyje guli žmonių. Vienas žmogus nuo įėjimo gulėjo kairėje pusėje prie sienos ir šaukė. Apie 5 val. 30 min. V. R. su V. S. išvyko iš muitinės link Vilniaus. Liudytojas tvirtina, kad medicinos darbuotojams V. S. skambino 5 val. 10 ar 20 min. Tiksliai laiko jis nurodyti negali (T.6, b.l.112-113).
Liudytojas V. T. parodė, kad 1991 m. liepos mėn. jis dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“, tai konteinerinė degalinė, degalinės adresas (duomenys neskelbtini) kaimas. Jis dirbo degalinėje nuo 9⁰⁰ val. ryto iki 9⁰⁰ val. vakaro, t.y. parą, liepos 30/31 naktį taip pat dirbo. Paryčiais buvo išėjęs į lauką, buvo labai šilta, šviesi naktis, girdėjo garsą panašų į šiferio sprogimą gaisre. Pagalvojo, kad kažkur gaisras, bet dūmų niekur nebuvo. Asmenys pavarde S. S. (duomenys neskelbtini) yra du, bet vienas iš jų jau miręs. Tą naktį per jo budėjimą, užsipilti degalų buvo užvažiavęs S. S. , jis praeitais metais mirė. Liudytojas patvirtino teisme perskaitytus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 1991-07-31 jis dirbo (duomenys neskelbtini) degalinės Nr.119 operatoriumi. 1991-07-30 8 val. jis atvyko į darbą degalinėje, kuri yra netoli (duomenys neskelbtini) muitinės posto. Dieną nieko įtartino neįvyko. Paskutinį automobilį V. T. degalais pripildė 23 val. 40 min. ir nuėjo miegoti. 3 val. 40 min. jį pažadino į degalinę atvykę žmonės. Degalinės teritorijoje liudytojas pamatė automobilį VAZ 2106, kuriuo atvažiavo apie 50 metų amžiaus moteris ir vyresnis vyras, ir automobilį VAZ 2105, kuriuo atvažiavo apie 35-40 metų amžiaus du vyrai. Iš kurios pusės jie atvyko į kolonėlę liudytojas nematė, tačiau iš kolonėlės abiem automobiliais žmonės nuvažiavo Vilniaus kryptimi. V. T. apie 4 val. išjungė degalinėje šviesą ir išėjo į lauką. Liudytojas parodė, kad lauke buvo šilta ir nesinorėjo eiti į degalinės patalpas. Būdamas lauke jokių įtartinų garsų negirdėjo. Apie 5 val. 5 val. 15 min. iš Baltarusijos pusės Vilniaus kryptimi pravažiavo dideliu greičiu du automobiliai VAZ. Apie 5 val. 30-35 min. automobiliu ZIL -130 į kolonėlę iš (duomenys neskelbtini) pusės atvažiavo S. S. , kuris V. T. paklausė, ar degalinėje yra deguonies balionas. Atsakius neigiamai, S. S. nuvažiavo link Šumsko, o po 10 min. nuvyko į Minsko pusę. Apie 5 val. 55 min. į kolonėlę automobiliu ZIL su puspriekabe atvyko du vyrai, kurie pasakė, kad (duomenys neskelbtini) muitinės poste užmušti visi muitininkai. Vienas iš dviejų vyriškių telefonu pranešė apie įvykį. Telefoninio pokalbio metu skambinęs vyriškis pasakė savo pavardę, tačiau V. T. jos neįsiminė. Po kurio laiko į benzino kolonėlę atvyko žmonės automobiliu „Moskvič“, kurie pasakė, kad (duomenys neskelbtini) nužudyti pareigūnai. V. T. pasakė, kad apie tai jau pranešta. Automobiliais ZIL ir „Moskvič“ atvykę žmonės nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) muitinės posto. Apie 6 val. 5-10 min. V. T. telefonu paskambino į (duomenys neskelbtini) muitinės postą, kur verkianti moteris paaiškino, kad dar yra gyvų, kad greitoji pagalba neatvykusi. Tada V. T. telefonu apie įvykį pranešė Vilniaus rajono policijai ir Vilniaus rajono greitajai medicinos pagalbai. Liudytojas parodė, kad nuo 3 val. 40 min. jis buvo savo darbo vietoje, tačiau jokių šūvių jis negirdėjo. Jis tvirtina, kad jo gyvenamoji vieta yra tokiu pačiu atstumu kaip ir benzino kolonėlė, kurioje jis dirbo. Prieš du-tris mėnesius “(duomenys neskelbtini)”milicininkai šaudė (duomenys neskelbtini) muitinės poste. V. T. šūvių garsus puikiai girdėjo būdamas namuose. Šį kartą būdamas kolonėlėje jokių šūvių jis negirdėjo (T.7., b.l.35-39).
Liudytoja A. P. parodė, kad iki santuokos jos pavardė buvo R.. Tą rytą atėjo į darbą. 1991-07-31 dirbo Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) neurologinių brigadų felčere, važinėjo į iškvietimus su gydytoju neurologu. Pamaina prasideda nuo 7⁰⁰ val., bet ji atėjo į darbą anksčiau, turėjo dirbti neurologinėje brigadoje. Dar prieš 7⁰⁰ val. ją iškvietė į dispečerinę ir pasakė, kad reikia vykti į kvietimą su antra reanimacija, kadangi reanimacijos felčerė dar buvo neatvykusi. Su gydytoja A. G. išvyko į iškvietimą, vairuotojo neprisimena. Pakeliui suprato, kad važiuoja į (duomenys neskelbtini). N. M. , per raciją gavo atšaukimą grįžti į miestą, nes sužeistąjį į miestą atvežė kariškiai ar krašto apsauga, tiksliai nežino. Sužeistąjį perėmė į savo automobilį ir nuvežė į Šv. Jokūbo ligoninę. Sužeistąjį perėmė jau Vilniuje, kažkur prie Basanavičiaus gatvės, gal Teatro gatvėje. Atsimena, kad buvo kruvina jo galva, tai buvo jaunas vaikinukas. Negali pasakyti, ar jis buvo sąmoningas, tuo metu su tokiais kvietimais ji retai susidurdavo, buvo jauna, tik pradėjusi dirbti, buvo strese. Vėliau jai tapo žinoma, kad tai buvo T. Š. , kuris vienintelis išliko gyvas. Pačios žaizdos galvoje nematė, matė kruvinus plaukus. Liudytoja patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo perskaityti teisme. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. P. (R.) parodė, kad 1991-07-31 ji dirbo greitosios medicinos pagalbos stotyje medicinos felčere. 1991-07-31, apie 8 val., jų brigada, t.y. ji, gydytoja A. G. , vairuotojas D., buvo iškviesta į Vilniaus miesto IV ligoninę. Ligoninėje buvo du KAD darbuotojai. Liudytoja parodė, kad jų brigada sužeistąjį iš Vilniaus miesto IV ligoninės pervežė į Vilniaus miesto I-ąją ligoninę (T.6, b.l.147).
Liudytojas R. P. parodė, kad 1991-07-31 dirbo Vilniaus rajono policijoje apylinkės įgaliotiniu. Anksti ryte buvo įvykdytas nusikaltimas. Reikėjo sulaikyti įtariamąjį, kuris gyveno Kalveliuose, Vilniaus rajone. Apie 4⁰⁰ val. nuvažiavo sulaikyti įtariamojo. Kadangi automobilyje, tarnybiniame UAZ, buvo radijo stotelė, buvo gautas pranešimas iš Vilniaus rajono policijos budėtojo. Budėtojas pasakė, kad jie nuvažiuotų į (duomenys neskelbtini) ir pažiūrėtų, kas ten atsitiko. Kartu su sulaikytuoju važiavo į (duomenys neskelbtini). Važiuojant tarp Šumsko ir Bindziūnų k. link (duomenys neskelbtini), sutiko važiuojančius automobiliu ZIL 131 (su būda) Lietuvos pasieniečius. Juos sustabdė, paklausė, iš kur važiuoja, kas ten atsitiko. Jie atsakė, kad važiuoja iš (duomenys neskelbtini) senojo kelio, kad ten viskas tvarkoje. Jis pranešė jiems, ką perdavė budėtojas, pakvietė važiuoti kartu. Tais laikais buvo deginami pasieniečių vagonėliai. Prie vagonėlio pamačius greitosios pagalbos automobilius, suprato, kad kažkas atsitiko. Ar ten stovėjo kokie nors kiti automobiliai, neatsimena.
Liudytojas J. K. parodė, kad nuo 1991 metų gegužės mėn. dirbo (duomenys neskelbtini) komisaru. 1991-07-31 apie 6³⁰ val., žmona pasakė, kad jį kviečia M. N. , kad įvyko kažkoks baisus nusikaltimas. Nuvyko pas M. N. į namus. Buvo paaiškinta, kad įvyko eilinis užpuolimas, nes tais laikais būdavo užpuldinėjami postai, kad nedelsiant reikia vykti į įvykio vietą. Atvažiavus į (duomenys neskelbtini) postą, prie vagonėlio stovėjo apylinkės inspektorius V. M. , jis dabar dirba Baltarusijoje. V. M. informavo, kad vagonėlyje guli lavonai, yra nušauti policijos pareigūnai, muitininkai, ARO pareigūnai, praktiškai visa pamaina. Kartu su juo įėjo į vagonėlį. Užėję į prieškambarį, pamatė, kad iš kairės pusės guli lavonai, po stalu buvo dar vienas. Stale matė skylę, po stalu gulėjęs vyras buvo su policininko uniforma. V. M. pasakė, kad jau buvo medikai, du sužeistuosius išvežė. Toliau į vagonėlį nėjo, nenorėjo palikti pėdsakų, tuo metu visus veiksmus atlikinėjo prokuratūra. Atvyko ir generalinis komisaras L., jis pasakė, kad reikia „prašukuoti“ mišką. Buvo ieškoma pėdsakų, ginklų, nes įvykio vietoje ARO pareigūnų ginklų nebuvo, tačiau nieko rasta nebuvo. Vilniaus rajono policijos komisariato darbuotojai įvykio vietos apžiūros nevykdė, įvykio vietos apžiūrą vykdė prokuratūros darbuotojai. Dėl baldų, sienų sugadinimo, tūtelių negali pasakyti, nes įvykio vietos neapžiūrinėjo. Iš savo patirties sprendžia, kad šaudė profesionalai, nes šūviai buvo į galvą. Prokuratūros darbuotojai į įvykio vietą atvyko apie 8³⁰ val. - 9⁰⁰ val., negali tiksliai atsiminti. Prokurorai apžiūrėjo įvykio vietą, apžiūrėjo lavonus. Liudytojas patvirtino teisme perskaitytus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. K. parodė, kad 1991 metais jis dirbo policijoje. 1991-07-31 apie 6 val. 30 min. jam paskambino M. N. , kuris tuo metu buvo laikinai einantis Vilniaus rajono policijos komisariato viršininko pareigas. M. N. pasakė, kad budinčioje dalyje gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) poste įvyko rimtas nusikaltimas. Jie abu apie 7 val. nuvyko į (duomenys neskelbtini) muitinės postą. Poste buvo policininkas V. M. , kuris paaiškino, kad vagonėlyje guli nužudyti muitinės, „Aro“ ir Kelių policijos pareigūnai. Atidarius vagonėlio duris, liudytojas pamatė kraujo klanuose gulinčius nužudytus pareigūnus. V. M. informavo, kad jau buvo atvykę greitosios pagalbos darbuotojai, kurie sužeistuosius išvežė ir kad informuoti apie įvykį prokuratūros darbuotojai. Atvykus prokuratūros darbuotojams ir pradėjus įvykio apžiūrą, J. K. su kitais policijos pareigūnai šukavo mišką ieškodamas įkalčių, tačiau nieko reikšmingo nerado (T.6, b.l.169-171).
Liudytojas V. R. parodė, kad tuomet dirbo Krašto apsaugos departamente Vilniaus pasienio užkardoje, kaip tik tą dieną buvo budėjimas, budėjo su porininku R. B. . Buvo užvažiavę į postą, ten vietoj jų jau budėjo ARO pareigūnai. Užvažiavo į postą apie 24⁰⁰ val. ir apsisukę išvažiavo. Jie patruliavome nuo Šumsko iki senojo (duomenys neskelbtini) kelio ruožo. Išvažiavo iš posto apie 24⁰⁰ val., nuvažiavo į senojo kelio postą, patruliavo tarp naujojo kelio posto ir senojo kelio posto. Tiksliai negali pasakyti, bet jau buvo šviesu, apie 5⁰⁰ val., važiavo į kitą stebėjimo vietą ir vietiniai gyventojai pasakė, kad (duomenys neskelbtini) naujame kelyje buvo šaudynės. Atvažiavę, surado vagonėlyje visus suguldytus, stovėjo viena greitoji pagalba, pas T. Š. dar buvo pulsas, įnešė jį į tarnybinį automobilį ir nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Liepos mėn. 30 dieną pradėjo savo tarnybą 8⁰⁰ val., kaip visuomet rinkosi Lukiškių aikštėje prie vienuolyno ir iš ten važiavo į tarnybą. Liepos mėn. 30 dieną dirbo su porininku R. B. , o R. Š. ir R. K. vežė į senojo kelio postą, taip pat vežė du žmones į Šumską. Patruliavo būdami tarnybiniame automobilyje, patruliavimo vieta keisdavosi, pastovios vietos nebūdavo. Liepos 30/31 naktį patruliavo tarp naujo kelio nuo Minsko plento ir seno kelio, ten buvo keliukas, ten ir stovėjo, prieš rytą išvažiavo, šūvių negirdėjo. Prašvitus, valandų nepamena, apie penktą, pusę penkių, važiavo į kitą vietą. Pravažiavus (duomenys neskelbtini) kaimelį sutiko žmogų, kuris pasakė, kad (duomenys neskelbtini) poste naujame kelyje buvo šaudymas, sakė kad greitosios pagalbos yra, tuomet ir nuvažiavo į postą. Nuvažiavus į postą, jis užėjo į vagonėlį, pradėjo tikrinti pulsą, pas T. Š. pulsas buvo, greitai įnešė jį į tarnybinį automobilį ir nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Nukentėjusįjį T. Š. nešė kartu su R. B. , kiek prisimena, T. Š. nieko nekalbėjo. Ligoninė, į kurią vežė nukentėjusįjį, buvo pirma arčiausia. Jie įnešė T. Š. į ligoninę, buvo iškviesta reanimacinė greitoji pagalba ir jį pervežė į kitą ligoninę. Ligoninėje jiems perdavė T. Š. pinigus, dar kažką, viską pristatė į muitinės departamentą. Kai ligoninėje nukentėjusįjį vertė, iškrito jo piniginė, šaudmens tūtelės nematė. T. Š. buvo vežamas automobiliu ZIL, trisdešimt pirmu. T. Š. buvo nuvežtas į ligoninę labai greitai, važiavo maksimaliu greičiu, kokį galima buvo pasiekti tokiu automobiliu. Kiek laiko vežė T. Š. negali pasakyti, nes į laikrodį niekas nežiūrėjo. Tarp postų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atstumas tiesiai būtų apie 1,5 km. Tą naktį jų užduotis buvo patruliuoti nuo posto (duomenys neskelbtini) iki Šumsko posto. Keisdavo automobilio stovėjimo vietas pagal aplinkybes, laikas nebuvo nustatytas, stovėdavo, kur buvo keliukai, pravažiavimai. Tą naktį (duomenys neskelbtini) poste lankėsi du kartus, vieną kartą dieną, kitą kartą vakare, apie 23⁰⁰- 24⁰⁰ val. Budėjimo metu nebuvo ginkluoti, turėjo gumines lazdas, vadinamas bananais. (duomenys neskelbtini) poste jie nebudėjo. Jam nežinoma, kad tą naktį kita pareigūnų grupė būtų lankiusi (duomenys neskelbtini) postą. Tą naktį budėjo su automobiliu ZIL 131. Kai liepos 30 apie 23⁰⁰ val. buvo (duomenys neskelbtini) poste, matė ARO vyrus, pašalinių asmenų nematė. Matė sėdinčius automobilyje kelių policininkus. Su (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) jokio ryšio neturėjo, automobilyje buvo racija, bet ji veikė tik poros kilometrų spinduliu. Teisminio nagrinėjimo metu perskaičius liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. R. yra parodęs, kad 1991-07-31 jis dirbo (duomenys neskelbtini) vairuotoju. 1991-07-30 8 val. 30 min. jis Vilniuje iš Lukiškių aikštės išvežė pasienio tarnybos pamainą į Šumsko ir (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės postus. Poste (duomenys neskelbtini) jis nuvežė ir paliko du pareigūnus, t.y. R. K. ir R. Š., o pats kartu su R. B. nuvyko prie šalutinio keliuko, vedančio į Baltarusiją. Apie 21 val. 30 min. R. B. ir jis sugrįžo į postą (duomenys neskelbtini) . 1991-07-31 0 val. 44 min. į šį postą automobiliu VAZ atvyko KAD operatyvinė grupė. Iš šios kariškių grupės liudytojas pažino G. D. ir V. G., o kitų dviejų kariškių jis nepažino. Nepažįstamieji turėjo šaunamuosius ginklus, vienas iš kurių turėjo karabiną su optiniu taikikliu, o antrasis turėjo vokišką automatą „Šmeiser“. D. liepė automobilį nuvaryti toliau, kadangi buvo manoma, kad gali atvykti (DUOMENYS NESKELBTINI) -o grupė ir atimti automobilį. Jis (V. R. ) automobilį pastatė už 200 metrų, šalikelėje buvusiame keliuke ir pats pasiliko automobilyje miegoti. Taip pat automobilyje miegojo R. B. . 4 val. 45 min. V. R. pažadino R. Š. , kuris pasakė, kad atvyko vietnamiečiai ir patikrinimui reikia daugiau žmonių. Nuo 4 val. 45 min. iki 6 val. 30 min. V. R. buvo lauke ir jokių šūvių negirdėjo. 6 val. 30 min. jis kartu R. B. nuvažiavo į Šumsko posto pusę, kur ties Vindžiūnų kaimu sutiko policijos darbuotojus, kurie paaiškino, kad poste (duomenys neskelbtini) nužudyti ten buvę pareigūnai. Jis ir R. B. nuvyko į (duomenys neskelbtini) muitinės postą, kur jau buvo atvykusi reanimacinė brigada. Vienas iš medicinos darbuotojų paprašė jo vežti sužeistąjį T. Š. link Vilniaus ir sutikus greitosios pagalbos automobilį sužeistąjį perduoti medikams. Kadangi greitosios pagalbos darbuotojų jie nesutiko, todėl T. Š. nuvežė į pirmą pasitaikiusią ligoninę. Į ligoninę T. Š. buvo pristatytas 7 val. 40 min (T.6, b.l.172-177).
Liudytojas R. B. parodė, kad 1991 m. liepos mėn. dirbo (duomenys neskelbtini) muitinės posto užkardos SKAT budėtojo pareigose. Dirbo naktį iš liepos 30 į 31, su pamaina buvo gerai pažįstamas. Kai (DUOMENYS NESKELBTINI) sudegino postus, jis buvo perkeltas prie patrulinio automobilio, patruliuodavo nuo (duomenys neskelbtini) muitinės posto iki Lavoriškių, bazavosi pagrindiniame (duomenys neskelbtini) poste, kur įvyko tragedija, ir antrame (duomenys neskelbtini) poste. Tą naktį praleido antrame (duomenys neskelbtini) poste, daugiau patruliuodavo su automobiliu. Tą pamainą vairuotojas buvo naujas, jo pavardės neatsimena. 1991-07-30/31 daug kur važinėjo, pagrindinis maršrutas buvo tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) postų. Važinėjimo tikslas - pasienio apsauga. Tą naktį bendravo su žuvusios pamainos pareigūnais, buvo atvažiavę keletą kartų, buvo užėję ir į vagonėlį, kalbėjosi su visais, ir su T. Š. . Paskutinį kartą buvo ir bendravo su žuvusiaisiais, kai buvo jau gerai po pietų, gal kokią 15⁰⁰ val. - 16⁰⁰ val. Naktį nebuvo nuvykę. Tą naktį nuo 21⁰⁰ val. iki 6⁰⁰ val. praleido (duomenys neskelbtini) poste, gal truputėlį buvo nuvažiavę nuo kelio, pasitraukę arčiau miško. Jis su vairuotoju buvo automobilyje, ten buvo toks takelis, tai jie buvo tiesiog prie to takelio. Tame laiko tarpe jie nieko negirdėjo. Automobilis buvo tai uždarytas, tai atidarytas, pats automobilis karinis, senas. Anksti ryte jie išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) posto, pasuko link pagrindinio (duomenys neskelbtini) posto, iš priekio automobilis, berods „Žiguli“, pradėjo mirksėti, sustojus pasakė, kad (duomenys neskelbtini) poste tragedija, sušaudyti žmonės. Poste jie buvo vieni iš pirmųjų. Kai atvyko, buvo kažkoks lengvas automobilis, buvo tik ką atvažiavęs greitosios pagalbos automobilis. Prie jo iš vagonėlio išnešė T. Š. . R. R. taip pat išnešė iš vagonėlio, jį iš karto įkėlė į greitosios pagalbos automobilį. Kadangi nebuvo kitos greitosios pagalbos automobilio, medikai paprašė, kad T. Š. jie nuvežtų iki Vilniaus. Sužeistąjį vežė tarnybiniu automobiliu ZIL, automobilis buvo su būda. Turėjo atvažiuoti dar vienas greitosios pagalbos automobilis, ten viskas greitai vyko, neatvažiavus greitosios pagalbos automobiliui, pasakė, kad sužeistąjį skubiai reikia vežti iki Vilniaus. Tuomet T. Š. įkėlė į jų automobilį, paguldė ant gulto. Liudytojas buvo šalia sužeistojo. Lipdamas į automobilį, paklausė, ar nevažiuos koks medikas, nes T. Š. buvo be sąmonės, matėsi šautinė žaizda. Jiems buvo pasakyta, kad vežtų iki Vilniaus, pakeliui sutiks greitosios pagalbos automobilį. Vairuotojui buvo pasakyta mirksėti, sužeistąjį perkelti į greitosios pagalbos automobilį. Liudytojas važiavo būdoje prie T. Š. .Vairuotojas paskui jam pasakė, kad jis nesutiko greitosios pagalbos automobilio, privažiavęs prie Vilniaus, priėmė sprendimą, kad reikia važiuoti į artimiausią ligoninę. Artimiausia ligoninė buvo (duomenys neskelbtini) . Liudytojas T. Š. rūbų, asmeninių daiktų neapžiūrinėjo, tik laikė jį. T. Š. buvo be sąmonės, sunkiai kvėpavo, sunkiai atsidusdavo. Liudytojas bijojo, kad nesustotų kvėpavimas, visą kelią jį prilaikė. T. Š. nieko nekalbėjo. Atvykus prie ligoninės, buvo greitai iškviesti medikai. T. Š. iškėlė iš automobilio, įnešė į medicinines patalpas. Dar keliant, T. Š. apsivėmė, guldė jį ant šono, bijojo, kad neuždustų. Paskui jau greitai atvažiavo kitas greitosios pagalbos automobilis, tai buvo gal 5-10 min. bėgyje. T. Š. greitai įkėlė į greitosios pagalbos automobilį ir išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. (duomenys neskelbtini) ligoninėje T. Š. suteikė medicininę pagalbą, leido kažkokius vaistus. Pas T. Š. šaudmenų, ginklų nematė. Atvykus į postą, matydavo, kad poste buvo kelių policijos pareigūnai, 2 rinktinės „Aras“ pareigūnai, muitininkai. Kelių policijos pareigūnai budėjo prie įvažiavimo, jie būdavo prie automobilio. (duomenys neskelbtini) muitinės poste 1991-07-30/31 dieną budėjo daugiau muitinės pareigūnų, paskui išvažiavo muitininkė. Žino, kad tą naktį ją paleido namo. Po žudynių į postą atvyko gal apie 6⁰⁰ val., gal po 6⁰⁰ val., tiksliai neįsidėmėjo. Į vagonėlį pilnai užėjęs nebuvo, buvo tarp durų, pamatė, kad visi sušaudyti, nieko nelietė. Kai liudytojas budėdavo (duomenys neskelbtini) muitinės poste, jam pasisekdavo išvengti susitikimų su (DUOMENYS NESKELBTINI) pareigūnais. Muitinių vagonėliai buvo deginami. Nors buvo sudeginti vagonėliai, buvo atnaujintas muitinės darbas. Teisme perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 1991-07-31 jis dirbo Krašto apsaugos departamento Pasienio užkardoje budinčiuoju. 1991-07-30 8 val. 30 min. jis pradėjo darbą. Darbo pamaina turėjo tęstis visą parą. Pagal pareigas jis turėjo patruliuoti kelyje nuo (duomenys neskelbtini) iki Šumsko. Nuo 1991-07-30 21 val. iki 1991-07-31 6 val. 30 min. R. B. buvo poste (duomenys neskelbtini) . Nuo 2 val. iki 5 val. jis miegojo automobilyje ir jokių šūvių garsų negirdėjo. 1991-07-31 naktį buvo atvykusi KAD Operatyvinė grupė, kurioje buvo keturi tik iš matymo pažįstami KAD kariškiai, kurie poste buvo apie 3 valandas. 1991-07-31 apie 6 val. 30 min. R. B. su V. R. išvyko iš posto (duomenys neskelbtini) link Šumsko posto. Už Vindžiūnų kaimo jie sutiko automobiliu UAZ važiuojančius policijos pareigūnus. Automobilyje UAZ sėdėjo keli policijos uniformą vilkintys pareigūnai ir keli civiliais rūbais vilkintys vyrai. Policininkai pasakė, kad (duomenys neskelbtini) muitinės poste sušaudyti žmonės. KAD ir policijos darbuotojai nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) muitinės postą. Poste jie buvo apie 6 val. 45-55 min. Ten jau buvo atvykusi greitosios medicininės pagalbos darbuotojai. Prie muitinės namelio liudytojas priėjęs arčiau pamatė sužeistą T. Š.. Medicinos darbuotojai iš muitinės vagonėlio išnešinėjo sužeistą R. R. . Liudytojas tvirtina, kad tai pamatęs buvo labai susijaudinęs ir nepastebėjo, ar muitinės poste be medicinos darbuotojų, policininkų dar buvo daugiau žmonių. R. R. buvo paguldytas į greitosios pagalbos automobilį, o T. Š. buvo paguldytas KAD priklausančiame automobilyje ZIL. 7 val. 10-15 min. R. B. ir V. R. automobiliu ZIL išvežė sužeistąjį T. Š. . Kiek vėliau išvyko greitosios pagalbos darbuotojai, kurie kariškių sunkvežimį pasivijo netoli Vilniaus. Kariškiai nežinojo tiksliai, kur reikia vežti T. Š., todėl nuvežė į artimiausią ligoninę, kuria buvo ligoninė (duomenys neskelbtini) gatvėje. T. Š. į ligoninę buvo atvežtas 7 val. 35-40 min. ir nuneštas į priimamąjį. Tikslu nustatyti T. Š. pavardę buvo apžiūrėtos sužeistojo drabužių kišenės, kuriose buvo rasta 1435 rubliai, apmokėjimo už muitus kvitai, asmeniniai pinigai. Visus šiuos daiktus kariškiai vėliau perdavė į muitinės departamentą. Betikrinant T. Š. drabužius iš švarko iškrito 7,62 mm kalibro tūtelė. Ši tūtelė pasiliko pas gydytojus. Po kurio laiko atvyko Vilniaus I ligoninės gydytojai, kurie T. Š. išsivežė. R. B. parodė, kad postas (duomenys neskelbtini) yra 1-1.5 kilometro atstumo nuo (duomenys neskelbtini) muitinės posto. Jis būdamas poste (duomenys neskelbtini) nuo 2 val. iki 5 val. buvo automobilio kabinoje ir jokių šūvių negirdėjo (T.6, b.l 181, 179-180, 182-184). Atsakydamas į klausimus po parodymų pagarsinimo, liudytojas parodė, kad neprisimena aplinkybių dėl gilzės. Jeigu taip sakė anksčiau, vadinasi taip ir buvo. Jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisingi. Budėjimo metu jie nakvodavo arba (duomenys neskelbtini) 1 poste, arba automobilyje, tikslios vietos neturėdavo. Jų funkcijos buvo pasienio apsauga. Jie žinojo, kad muitininkus saugo rinktinės „Aras“ pareigūnai. Jie, t. y. SKAT pareigūnai, saugojo pasienį, o rinktinės „Aras“ pareigūnai saugojo patį (duomenys neskelbtini) muitinės postą. Dažniausiai ilsėtis važiuodavo į (duomenys neskelbtini) postą. Tą naktį, kaip įprasta, nevažiavo į (duomenys neskelbtini) postą, nes dar prieš pamainą (duomenys neskelbtini) posto viršininkas A. A. instruktažo metu sakė būti budriems, pasakė, kad atvažiuos pareigūnai, kurie sustiprins (duomenys neskelbtini) postą. (duomenys neskelbtini) poste buvę pareigūnai buvo ginkluoti kažkokiais ginklais, o jie ginklų neturėjo. Pagrindiniame (duomenys neskelbtini) poste ginklus turėjo rinktinės „Aras“ pareigūnai, jie turėjo automatus „Kalašnikov“, kelių policijos pareigūnai turėjo pistoletus „Makarov“, muitinės pareigūnai ginklų neturėjo. (duomenys neskelbtini) poste būdavo tik SKAT pareigūnai, jie būdavo neginkluoti, o tą naktį tie kiti atvažiavo kaip (duomenys neskelbtini) posto sustiprinimas. Kiek iš viso budėjo pareigūnų tą naktį (duomenys neskelbtini) poste, tiksliai neatsimena, gal 3, gal 4. Viso budėjo kažkur 5 pasieniečiai. Tą naktį atvažiavo kažkokie ginkluoti vyrai, su kažkokiais liudytojui nematytais ginklais. 1991-07-30 į postą (duomenys neskelbtini) liudytojas buvo nuvežtas kažkur 8³⁰ - 9⁰⁰ val., veždavo patruliniu automobiliu nuo Lukiškių aikštės. Prieš budėjimus būdavo instruktuojami, 1991-07-30 buvo eilinis instruktažas. (duomenys neskelbtini) poste budėję pasieniečiai keisdavosi, vieni nueidavo ilsėtis, kiti budėdavo. 1991-07-30/31, kai liudytojas budėjo (duomenys neskelbtini) poste, nuėjo ilsėtis apie 2⁰⁰ val. Ilsėjosi gal iki 5⁰⁰. Jo budėjimo metu į pasienio postą niekada nebuvo atvykę politikai, valstybės pareigūnai. Į (duomenys neskelbtini) postą 1991-07-30/31 naktį atvykusios grupės ginklus matė, tačiau kokios markės jie buvo, negali pasakyti, nes žinojo tik rusišką ginkluotę. Ar tai buvo šautuvai, ar trumpi automatiniai ginklai, neatsimena, tuo metu jam pasirodė, kad automatiniai. Tie ginklai buvo trumpesni nei automatai „Kalašnikov“. Ginklo su optiniu taikikliu, nematė. Ar pasienio postuose buvo radijo ryšio priemonės, neatsimena. Atsimena tik, kad buvo telefonas. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) postai vienas nuo kito buvo 1,5 km, gal 2 km atstumu. Tiesiai nuvažiuoti iš vieno posto į kitą buvo galima sunkiai, tiesiai niekada nevažiavo, visada važiavo aplinkui. Automobilyje ZIL nebuvo įrengta kokia nors ryšio priemonė, radijo stotis, pasienio tarnyboje jokios nustatytos komunikacijos sistemos tarp postų nebuvo. Tarp 4⁰⁰ val. ir 5⁰⁰ val. liudytojas negirdėjo garsų, panašių į šūvius, kuriuos girdėjo kiti toje pamainoje kartu su juo budėję pareigūnai, matyt, tuo tarpu jis ilsėjosi automobilio būdoje. Automobilio būda buvo pilnai uždara. Jei (duomenys neskelbtini) postų apylinkėse prieš pamainą iki budėjimo būdavo pastebėtas koks nors sovietų kariškių ar (DUOMENYS NESKELBTINI) judėjimas, prieš išvykstant patruliuoti, apie tai informuodavo. Ar, prieš išvykstant į budėjimą 1991-07-30, buvo informuoti, kad prieš kelias dienas buvo koks nors judėjimas, neprisimena. Sustiprinimo grupė buvo atsiųsta, kad sustiprinti posto apsaugą, plačiau nebuvo paaiškinta. Berods A. A. buvo atvykęs į postą kartu su ta grupe. Tos grupės žmonių liudytojas nepažįsta. Patruliavimo tvarką nustatydavo pasienio apsaugos tarnybos vadovai. Patruliuojant ir tikrinant padėtį pasienyje, reikėjo patikrinti visus patruliavimo maršrute buvusius postus. Tam tikslui turėjo žemėlapį, žinojo keliukus, patruliuodavo atsitiktine tvarka. Su sužeistuoju T. Š. iš posto išvyko apie 7¹⁰-7¹⁵ val., į (duomenys neskelbtini) ligoninę atvyko apie 7³⁵-7⁴⁰ val., vyko pagrindiniu magistraliniu (duomenys neskelbtini) keliu, kokiu greičiu važiavo, nežino, jis automobilio kabinoje nebuvo, kiek laiko važiavo, neprisimena. Duomenys, kada išvyko iš posto nėra labai tikslūs, laiką nurodė apytiksliai, nes tuo metu į laikrodį nežiūrėjo, buvo šoko būsenoje. Dalyvavo tardymo eksperimente ikiteisminio tyrimo metu. Tardymo eksperimento metu buvo toje pačioje vietoje, kur buvo ir tuomet, t. y. automobilyje. Atvykusi įvykio naktį pastiprinimo grupė buvo (duomenys neskelbtini) poste, nes (duomenys neskelbtini) poste ir taip pastoviai buvo ginkluoti rinktinės „Aras“ pareigūnai, kelių policijos pareigūnai. Kad parą prieš įvykį, buvo stebimas (duomenys neskelbtini) postas, liudytojui nebuvo žinoma. Pas sustiprinimo grupėje buvusius asmenis automatų „Kalašnikov“ liudytojas nematė.
Liudytojas R. K. parodė, kad liepos 31 d. jis budėjo (duomenys neskelbtini) sename kelyje, buvo pamainos viršininkas, kartu budėjo kolega R. Š. . Paryčiui (duomenys neskelbtini) naujame kelyje girdėjosi šūviai, prašvitus buvo atvažiavusios greitosios pagalbos, tik tuomet jie sužinojo, kad nužudyti (duomenys neskelbtini) pareigūnai. Tą dieną budėjo be automobilio. Juos į budėjimą atveždavo iš ryto, kitą dieną paimdavo. Nuo (duomenys neskelbtini) įvykio vietos jų pašiūrė buvo 3 km atstumu aplinkui, o tiesiai apie 1 km. Šūvius išgirdo paryčiais, nuo 4⁰⁰ val. iki 5⁰⁰ val., tiksliai pasakyti negali, girdėjo du šūvius. Tarp šūvių buvo neilgas laiko tarpas. Budėjo lauke, ten nebuvo jokių patalpų. Kažkada buvo vagonėlis, bet kai buvo sudeginti keli vagonėliai, tas vagonėlis buvo nutemptas į sodybą, vieno kilometro atstumu. Įvykio parą, per budėjimą jie buvo lauke, kartais užeidavo ton pašiūrėn. Jokio ryšio nebuvo, ginklų neturėjo. Budėjimo metu laikrodį turėjo, tačiau neprisimena, ar į jį žiūrėjo, apklausos metu šūvių laiką nurodė apytiksliai. Kai girdėjo šūvius, jau švito, o vasarą švinta gal kokią ketvirtą. Tuo metu pasienio tarnyba operatyvine informacija apie galimus posto užpuolimus su jais nesidalino, apie tai iš anksto niekas neinformuodavo. Tą naktį senuoju keliu automobilių judėjimo nematė, jokios automobilių kolonos nevažiavo. Teisminio nagrinėjimo metu perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas patvirtino parodymus, kad 1991-07-31 jis dirbo Krašto apsaugos departamente pamainos viršininku. Nuo 1991-07-30 10 val. iki 1991-07-31 10 val. jis kartu su R. B. , V. R. , R. Š., budėjo senajame kelyje Vilnius – Minskas. Jie šaunamųjų ginklų neturėjo, turėjo tik gumines lazdas. 1991-07-31 apie 0 val. 30 min. pas juos atvyko KAD kariškiai iš kurių liudytojas atpažino G. D. . Šie kariškiai buvo keturiese. 2 val. 30 min. jie išvažiavo. Apie 5 val. 45 min. R. K. išgirdo nuo (duomenys neskelbtini) muitinės posto du pavienius su 3 sekundžių intervalu šūvius. Dėl šių šūvių jie nesijaudino, nes pamanė, kad šaudo medžiotojai. Po 6 val. R. B. ir V. R. išvyko atvežti kitus pareigūnus, kurie juos turėjo pakeisti. Po kurio laiko pravažiuojantis vairuotojas iš Baltarusijos liudytojui pasakė, kad (duomenys neskelbtini) iššaudyti muitininkai. R. K. nežino, kas nužudė (duomenys neskelbtini) muitinės posto pareigūnus (T.6, 187-188).
Liudytojas R. Š. parodė, kad, kai budėjo šalia, (duomenys neskelbtini) muitinės poste buvo sušaudyta pamaina. Tuo metu, t. y. liepos 30/31, jie budėjo sename (duomenys neskelbtini) kelyje. Jis buvo eilinis pasienietis Krašto apsaugos departamente. Budėjimą pradėjo ryte, kaip visada, tikslaus laiko neatsimena, budėjo su kolega R. K. . Apie įvykį sužinojo paryčiui. Ar budėjimo metu girdėjo kokius nors šūvius, neatsimena, praėjo daug laiko. Kodėl tarnybiniame pranešime užfiksuotas šūvių laikas ir parodymuose nurodytas laikas skiriasi, dabar jau negali pasakyti. Tvirtina, kad, kai girdėjo šūvius, buvo ankstyvas rytas, buvo šviesu. Apie tai, kad kažkas gali užpulti postą, kalbų nebuvo. Su tokiu reiškiniu kaip kontrabanda tuo metu jam neteko susidurti. Tą naktį poste budėjo dviese, visą naktį nemiegojo, nes ten nebuvo kur ilsėtis, gryname ore neprisnūsi. Liudytojas patvirtino teisme perskaitytus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. Š. parodė, kad 1991-07-31 jis dirbo Krašto apsaugos departamento Vilniaus skyriuje patrulinės tarnybos budinčiuoju. 1991 metais iš liepos 30 į 31 dieną jis budėjo (duomenys neskelbtini) poste prie senojo kelio Vilnius-Minskas. Šis postas, žiūrint tiesiai, yra 2 kilometrų atstumu nuo (duomenys neskelbtini) muitinės posto. Būdamas poste liudytojas girdėjo naktį pro (duomenys neskelbtini) muitinės postą važiuojančių automobilių keliamus garsus. Jis tvirtina, kad eismas pro (duomenys neskelbtini) muitinės postą buvo intensyvus. 1991-07-31 apie 4 val. 45 min., jau pradėjo tekėti saulė, nuo (duomenys neskelbtini) muitinės posto pasigirdo pora šūvio garsų. Pagal garsą liudytojas suprato, kad buvo šaudoma iš pistoleto. Po pirmo šūvio pasigirdo šuns lojimas, o po 4-5 sekundžių nuaidėjusio antro šūvio šuns lojimas nutilo. Liudytojas pamanė, kad kažkas nušovė šunį. Tuo metu poste buvo R. Š. ir R. K. . Kiti du darbuotojai miegojo automobilyje. Apie 6 val. 40 min. iš posto išvažiavo patrulinis automobilis (T.6, b.l. 189-191).
Liudytojas G. D. (miręs, parodymai paskelbti) parodė, kad 1991-07-31 jis dirbo (duomenys neskelbtini). 1991-07-30 vakare jis, kartu su bendradarbiais V. G. , S. M. ir Z. Ž. , V. G. nuosavu automobiliu VAZ, tikslu patikrinti kaip dirba departamento darbuotojai, nuvyko į postą, kuris buvo senajame Vilnius-Minskas plente. Su savimi jie turėjo du karabinus. Poste jie buvo po 24 val. Pabuvę 5-10 min. poste, jie nuvažiavo nuo posto apie 300 metrų atstumu. Vairuotojui liepė važiuoti toliau, o jis, S. M. ir Z. Ž. liko stebėti postą iš toliau. Apie 2 val. 30 min. atvažiavo V. G. su kuriuo jis, S. M. ir Z. Ž. grįžo į Vilnių (T.6, b.l.192-194).
Liudytojas V. G. parodė, kad jam žinoma, jog (duomenys neskelbtini) pasienio poste buvo sušaudyti muitinės ir policijos darbuotojai. Į seną (duomenys neskelbtini) muitinės postą iš vakaro buvo atvežęs operatyvinio būrio darbuotojus, po to apie 2⁰⁰ val. juos parvežė atgal. Tuo metu jis buvo Pasienio apsaugos tarnybos inžinerinio skyriaus viršininkas, jo pareigos buvo pasienio ruožo darbai, pasienio postų įrengimas, darbų organizavimas. Išvakarėse buvo gavęs vadovybės nurodymą, nuvežti pasienio būrio darbuotojus į (duomenys neskelbtini) postą sename kelyje, t.y. Vilnius - Minskas sename kelyje, kur buvo postas. Ką vežė, dabar pavardžių neatsimena. Buvo toks operatyvinis būrys pasienio tarnyboje, sustiprindavo posto apsaugą, juos ir vežė. Atvežė to būrio darbuotojus, neatsimena ar tris, ar keturis, į senojo kelio (duomenys neskelbtini) muitinės postą ir ten paliko posto sustiprintai apsaugai. Juos nuvežė į seną (duomenys neskelbtini) muitinės postą, tai buvo apie 20⁰⁰ val. Po to buvo nuvykęs į kitus Vilniaus muitinės postus, Šumsko, Lavoriškių. Kai važiavo pro naują (duomenys neskelbtini) muitinės postą, ten jį sustabdė, patikrino dokumentus. Pravažiavęs postus, grįžo į (duomenys neskelbtini) muitinės postą sename kelyje apie 2⁰⁰ val., tuos pačius žmones parvežė atgal. Pro naują (duomenys neskelbtini) muitinės postą važiavo vieną kartą. Naujame (duomenys neskelbtini) muitinės poste buvo ARO, policijos darbuotojai ir muitininkai, ten pasieniečių nebuvo, šį postą jis tik pravažiavo. Jis tikrino muitinės postus, kuriuose dirbo pasienio tarnybos darbuotojai. Apie tragediją sužinojo sekančią dieną, važiavo automobiliu į pasitarimą Lazdijuose ir išgirdo per radiją, 10⁰⁰ ar 9⁰⁰ val., tikslaus laiko pasakyti negali. Ar operatyvinio būrio darbuotojai turėjo radijo stotį, dabar negali pasakyti, galimai turėjo. Pačiame poste ryšio nebuvo, operatyvinė grupė galimai turėjo raciją. Naujame kelyje (duomenys neskelbtini) muitinės poste automobilių nematė, buvo porą pareigūnų ir muitininkų, tiksliai neatsimena. Ten buvo po 22⁰⁰ val., gal iki 23⁰⁰ val. Po to nuvažiavo į Šumską ir Lavoriškes. Budėjimo metu, jis asmeniškai jokių šaunamųjų ginklų neturėjo. Darbuotojai, kurie važiavo automobiliu, turėjo mažo kalibro šautuvus ir pistoletus. Į budėjimą važiavo asmeniniu transportu. Tą vakarą (duomenys neskelbtini) muitinės poste galimai buvo ne pirmą kartą, dabar tiksliai neatsimena. Kai įvažiavo į (duomenys neskelbtini) muitinės posto teritoriją, stovėjo užkarda, jį sustabdė tik įvažiavus, ten buvo toks nuvažiavimas, lyg ir buvo užtvara (šlagbaumas), patikrino dokumentus, matė ten vaikščiojantį vieną automatu ginkluotą ARO pareigūną, taip pat stovėjo keli muitininkai, toliau buvo vagonėlis. Kelių policininkų automobilis stovėjo kelyje. Policijos pareigūnai stovėjo gal 50 metrų atstumu nuo vagonėlio, gal daugiau. Policijos pareigūnai jo nestabdė. Ar jie buvo su uniformomis, dabar negali pasakyti. Kelių policininkai buvo automobilyje „Žiguli“. Jį (liudytoją) sustabdė muitininkas, pastarasis buvo ne vienas, kiti stovėjo gal 20 m atstumu nuo jo. Patikrino greitai, nes jis parodė tik pasą. Jis (liudytojas) pareigūnui neprisistatė. Matė du kelių policijos pareigūnus, du muitininkus, vieną ARO darbuotoją, jų nepažinojo. Pareigūnai nebuvo sutrikę, buvo ramūs. Kitas postas pasienio apsaugos tarnybos nebuvo saugomas, apsauga buvo perduota Vidaus reikalų ministerijai, ten pasieniečių nebuvo. Į (duomenys neskelbtini) postą važiavo vienas, o pareigūnus paliko (duomenys neskelbtini) poste. Pasienio darbuotojo pavarde V. R. , neprisimena. (duomenys neskelbtini) poste buvo pasieniečiai, dabar tiksliai pasakyti negali keli buvo, matė ar vieną, ar du. Šalia posto Krašto apsaugos departamentui pasienio tarnybai priklausančio automobilio ZIL 130, nematė. Į (duomenys neskelbtini) važiavo ne automobiliu ZIL, o savo automobiliu. Į (duomenys neskelbtini) postą nebuvo užėjęs, posto teritorijoje nematė automobilio „Latvija“. Liudytojas patvirtino teisme perskaitytus jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, o būtent, kad 1991-07-31 jis dirbo Krašto apsaugos departamento Pasienio apsaugos tarnybos Inžinierinio skyriaus viršininku. 1991-07-30, apie 23 val. 30 min., jis kartu su operatyvine brigada nuvažiavo tikrinti Vilniaus užkardos posto darbuotojų. G. vairavo nuosavą automobilį VAZ-21013. Kartu su juo važiavo G. D. , Z. Ž. ir S. M. . V. G. šiuos pareigūnus paliko (duomenys neskelbtini) poste, pats nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) muitinės postą, kuriame buvo apie 0 val. 50 min. V. G. sustabdė muitininkas, kuris patikrino automobilį ir bagažinę. Liudytojas matė, kad prie muitinės vagonėlio stovėjo dar trys civiliai apsirengę vyriškiai ir du policijos pareigūnai, kurių vienas vilkėjo naujo pavyzdžio policijos darbuotojo uniformą, o kitas vilkėjo seno pavyzdžio policijos darbuotojo uniformą. Muitinės teritorijoje stovėjo automobilis „Latvija“ ir automobilis A. P. V. G. nuvažiavo į Baltarusiją, tačiau ten poste jo niekas netikrino, nors jame buvo pareigūnas su motociklu ir automatu. Tada jis nuvažiavo į Šumsko pasienio posto, o po to į (duomenys neskelbtini) postą Vilnius – Minskas senajame kelyje. Apie 2 val. 30 min. V. G. su operatyvine grupe grįžo į Vilnių (T.6., b.l.195-197). Atsakydamas į klausimus po parodymų pagarsinimo, liudytojas parodė, kad ankstesni parodymai yra tikslesni, todėl prašo jais vadovautis. Taip pat paaiškino, kad jam nereikėjo tikrinti tarnybą poste (duomenys neskelbtini) , nes ten nebuvo pasienio tarnybos darbuotojų. Tas postas buvo perduotas Vidaus reikalų ministerijos apsaugai, nežino ar kokiu susitarimu, ar nutarimu. Negali pasakyti, prieš kiek laiko iki įvykio, (duomenys neskelbtini) postas buvo perduotas Vidaus reikalų ministerijos apsaugai, nes jo tarnyba nesusijusi su postų apsauga. Tą dieną vežė žmones, nes nebuvo tarnybinio automobilio, jie neturėjo kuo nuvažiuoti, todėl vadovybė paprašė, kad juos nuvežtų jis (liudytojas). Kaip privalėjo elgtis pasienio poste budintys pareigūnai, gretimo muitinės posto užpuolimo atveju, kai jiems tai tapdavo žinoma, buvo instrukcijos, bet tai buvo ne jo skyriaus kompetencijoje. Nežino, ar tos instrukcijos yra išlikusios iki dabar, reikia ieškoti Krašto apsaugos ministerijos archyvuose. Negali pasakyti, kokia buvo operatyvinės grupės užduotis, šios grupės darbuotojus vežė tik kaip vairuotojas. Pastarųjų važiavimo į postą tikslas jam nežinomas. Dabar negali pasakyti, kaip jie buvo ginkluoti. Buvo sutarta, kada atvykti jų pasiimti, t.y. apie 2⁰⁰ val. Pasiimti operatyvinės grupės pareigūnų atvažiavo į patį postą. Išvažiavo į Vilnių senu keliu, vėliau įvažiavo į naują kelią. Važiuodamas atgal į Vilnių, pro (duomenys neskelbtini) postą jis nepravažiavo. Operatyvinės grupės pareigūnai turėjo kažkokį ginklą, lyg ir mažo kalibro šautuvą ir „Margolin“ pistoletą, konkrečiai kokį ir kas turėjo, negali pasakyti. Neprisimena, ar vienas iš jų buvo ginkluotas „Sniper“ šautuvu. Kokiems tikslams Krašto apsaugos tarnyba naudojo „Sniper“ šautuvus, nežino, abejoja ar Krašto apsaugos tarnyba turėjo „Sniper“ šautuvus.
Liudytojas S. M. parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini). Skyriuje buvo naujokas, ten buvo apie 8 žmones, iki 10 žmonių. Į postus budėjimams važiuodavo po kelis. Gavo nurodymą budėti prie seno (duomenys neskelbtini) posto, senajame kelyje stebėti (duomenys neskelbtini) postą. Važiavo jis, Z. Ž. , ir dar vienas ar du žmonės, dabar nelabai prisimena. Tuo metu siautė (DUOMENYS NESKELBTINI). Juos privežė 80 ar 100 m atstumu nuo posto, jau temstant. Kiek atsimena, ten nieko nevyko. Apie 2⁰⁰ val. prie jo priėjo Z. Ž. ir pasakė, kad šiandien stebėjimas baigiamas. Atvažiavo automobilis ir juos nuvežė į Aukščiausiąją Tarybą, į jų patalpas. Tą naktį turėjo šaunamuosius ginklus. Jis turėjo „Margolin“ pistoletą, tai sportinio šaudymo pistoletas, kalibro neatsimena. Dar vienas pareigūnas tikrai turėjo „Margolin“ pistoletą, turėjo būti dar ir trečias kažkoks ginklas. Jie buvo pasaloje, žiūrint į (duomenys neskelbtini) postą nuo Vilniaus pusės, jie buvo dešinėje kelio pusėje, buvo prie (duomenys neskelbtini) seno kelio. Kai atvažiavo į postą, jis nematė dar vienos pasieniečių grupės su automobiliu ZIL 131. Kas kartu su juo buvo pasaloje, neatsimena. Tą naktį šūvių negirdėjo. Jų užduotis buvo stebėti postą, jei būtų kažkoks užpuolimas, tuomet turėjo šaudyti į orą, kad atbaidyti užpuolikus. Liudytojas patvirtino teisme perskaitytus parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. M. parodė, kad 1991-07-31 jis dirbo Krašto apsaugos departamento Pasienio apsaugos budinčiu. 1991-07-30 jis kartu su V. G. , G. D. ir Z. Ž. , V. G. nuosavu automobiliu VAZ, apie 24 val. išvyko iš Vilniaus į (duomenys neskelbtini), kad patikrinti KAD darbuotojus, kaip jie atlieka pareigas poste. Jie nuvyko į postą senajame Vilnius-Minskas kelyje. S. M. , G. D. ir Z. Ž. pasiliko prie posto, o V. G. išvažiavo. Poste buvo ramu. Jokių įvykių neįvyko. Apie 2 val. 20-30 min. atvažiavo V. G. , kuris su S. M. , G. D. ir Z. Ž. išvyko į Vilnių (T.6, b.l.198-199).
Liudytojas Z. Ž. parodė, kad 1991 m. liepos pabaigoje tarnavo pasienio tarnybos greitojo reagavimo būrio vadu. Turėjo įvairių žinių apie numatomus kai kurių pasieniečių ir muitinės postų užpuolimus, taip pat dalyvaudavo prevenciniuose išvažiavimuose postų apsaugai. Tą naktį buvo išvykę į pasalą (duomenys neskelbtini) muitinės poste. Iš (duomenys neskelbtini) muitinės posto išvažiavo kažkur apie 4⁰⁰ val. Grįžus į Vilnių, jau kylant laiptais Parlamente, tai buvo apie 4⁰⁰ – 4³⁰ val., išgirdo duslų dunktelėjimą, tai buvo sprogimas prie Vidaus reikalų sistemai priklausančio pastato Sapiegos gatvėje, Vilniuje. Tuo metu nežinojo, kad tai sprogimas. Grįžus namo, jam apie 6³⁰ – 7⁰⁰ val. paskambino iš darbo ir pasakė, kad reikia grįžti, nes buvo įvykdytas užpuolimas, buvo sušaudyti pareigūnai (duomenys neskelbtini) muitinės poste. Atsakydamas į klausimus liudytojas parodė, kad liepos mėn. 30 d. vyko į (duomenys neskelbtini) senąjį postą ir naująjį postą mišku, vyko išvakarėse, tai buvo gal apie 22⁰⁰ – 23⁰⁰ val.. Važiavo savo transportu, jei neklysta tai buvo lengvieji automobiliai „Moskvič“. Vyko tarnybos viršininko pavaduotojas G. D. , V. G. . Turėjo operatyvinės informacijos, tiek iš vietos gyventojų, tiek iš pačių pasieniečių, kurie tarnavo tame poste, iš kitų šaltinių, kad vyksta suintensyvintas (DUOMENYS NESKELBTINI) darbuotojų vizitavimas. Liepos mėn. 30 d. (duomenys neskelbtini) poste buvo apie 23⁰⁰ val. Buvo susitikę su pasieniečiais, kurie buvo tame poste, jiems buvo pasakyta, kad jie pasitrauktų į šoną. Jis (Z. Ž.) su savo vaikinais liko miške, automobilis buvo nuvarytas į šoną, kad jo nesimatytų. Po to buvo susitikę gal apie 2⁰⁰ val., tuomet kilo klausimas ar jau važiuoti, ar dar likti. Sakė, kad dar reikia dar likti. Ten būnant, nieko įtartino nepastebėjo. Jų funkcija buvo užsimaskuoti ir stebėti. Pačiame poste, kur buvo muitininkai ir policijos pareigūnai, jie nepasirodė, jie jų nematė ir neturėjo matyti. Operatyvinė informacija apie (duomenys neskelbtini) postą buvo šiaip bendra. Išvakarėse (duomenys neskelbtini) senajame kelyje buvo (DUOMENYS NESKELBTINI) patrulis. Suvedus tuos visus faktus, jie padarė išvadas. Jis (Z. Ž. ) turėjo ginklą, t. y. 7,62 mm kalibro karabiną su optika. Dirbdamas Krašto apsaugos tarnybos pasienyje greitojo reagavimo specialaus skyriaus karininku, pagal pareigas rengė savo karius, vykdė savo aukštesnės vadovybės nurodymus, t.y. važiuodavo į pagalbą pasienio postams visoje Lietuvoje, sustiprinti postus, organizuoti pasalą, jeigu pasirodytų (DUOMENYS NESKELBTINI) . 1991-07-30/31kartu su juo buvo G. D. , V. G. , S. M. . Pasieniečiai, kurie buvo poste, nebuvo ginkluoti šaunamaisiais ginklais, kiek teko matyti, jie turėjo gumines lazdas. S. M. buvo ginkluotas karabinu su optiniu taikikliu, o ar buvo ginkluoti G. D. , V. G. – neatsimena. Būnant (duomenys neskelbtini) poste, 1991-07-31 naktį šūvių negirdėjo. 1991 m. vasarą (duomenys neskelbtini) muitinės poste teko būti ne vieną kartą. 1991 m. liepos mėn. (duomenys neskelbtini) muitinės poste dirbo muitininkai, kelių policijos ir ARO pareigūnai. (duomenys neskelbtini) muitinės poste ARO pareigūnai buvo ginkluoti automatais, kelių policijos ekipažo pareigūnai dažniausiai buvo ginkluoti pistoletais, muitininkai nebuvo ginkluoti. Muitininkai ir policininkai turėjo savo vagonėlius, o pasieniečiai neturėjo savo vagonėlių nei senajame poste, nei naujajame. Kelių policija būdavo automobilyje arba ateidavo į svečius į vagonėlį. Liepos 30/31 d. (duomenys neskelbtini) muitinės postą stebėjo galbūt nuo 24⁰⁰ val., gal truputį po 24⁰⁰ val. iki kokios 1³⁰ val., apie dvi valandas. Po to grįžo, susitiko su G. D. , V. G. , aptarė ar verta toliau būti, ar ne. Prie (duomenys neskelbtini) pagrindinio posto buvo dviese su S. M. . Per jų stebėjimo laiką vyko įprastas muitinės posto darbas, pareigūnai tai išeidavo, tai įeidavo į vagonėlį, transporto tuo metu nebuvo, gal vienas automobilis pravažiavo. Pasala buvo vykdoma tikslu apsaugoti tiek vieną postą, tiek kitą postą. Jie stebėjo pirmą postą, po to grįžo į antrą postą. Didesnė užpuolimo tikimybė buvo antras postas, kur buvo neginkluoti pasieniečiai, o ne ten, kur buvo ginkluoti policininkai. Jo ir S. M. pagrindinė užduotis buvo prižiūrėti antrą postą. Kaip minėjo, abu buvo ginkluoti medžiokliniais karabinais su optika, 7,62 mm kalibro. Pasirodžius ginkluotiems (DUOMENYS NESKELBTINI) kariams, jie turėtų atidengti ugnį, šaudyti. Nurodymą vykti į pasalą davė tarnybos viršininkas V. Č. , visi išvažiavimai buvo derinami tik su juo. Kada reikia pasitraukti iš pasalos (duomenys neskelbtini) apylinkėje, nusprendė G. D. , jis buvo tarnybos viršininko pavaduotojas. Grįžę po budėjimo, rašytinių ataskaitų savo vadovams nerašydavo. Budėjimo metu prie (duomenys neskelbtini) posto matė policijos automobilį ir vieną civilį „Žiguli“ markės automobilį. Neatsimena, kad be lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini) poste dar būtų kitos transporto priemonės. Kai vykdė (duomenys neskelbtini) posto stebėjimą, postas buvo apšviestas, prie vagonėlio buvo šviesa, o toliau tamsu. (duomenys neskelbtini) postą stebėjo mažiausiai, nes jame buvo policijos pareigūnai, dažniau stebėjo (duomenys neskelbtini) postą. Ikiteisminio tyrimo metu (teisme šie parodymai perskaityti) liudytojas parodė, kad 1991-07-31 jis dirbo Krašto apsaugos departamento Pasienio apsaugos tarnybos Greito reagavimo specialaus skyriaus karininku. 1991-07-30 jis kartu su G. D. , V. G. , S. M. , V. G. nuosavu automobiliu, muitinių posto patikrinimo tikslu, išvyko į (duomenys neskelbtini) pusę. Apie 0 val. 30 min. jie buvo prie muitinės posto (duomenys neskelbtini) . G. D. , S. M. ir Z. Ž. pasiliko poste, o V. G. nusiuntė patikrinti Šumsko pasienio postą. Z. Ž. nuėjo prie (duomenys neskelbtini) posto. Poste buvo keturi pasieniečiai. Z. Ž. liepė pasieniečiams paslėpti miške automobilį. Apie 2 val. 15-30 min. atvyko V. G.. Operatyvinės grupės darbuotojai atsisveikino su pasieniečiais ir V. G. automobiliu grįžo į Vilnių. Nuo (duomenys neskelbtini) posto buvo girdimos transporto priemonės važiuojančios pro (duomenys neskelbtini) muitinės postą naujajame kelyje Vilnius-Minskas (T.7, b.l.1-3).
Liudytojas A. J. A. parodė, kad 1991 m. dirbo (duomenys neskelbtini). 1991-07-29/30 su darbuotoju S. S. automobiliu važiavo per postus. Tai darydavo dažnai, sekdavo, žiūrėdavo, kas darosi postuose, dažnai matydavo Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI). Važiuodavo užsimaskavę, jo nuosavu automobiliu. 1991-07-29/30 jau buvo po 24⁰⁰ val., kažkur apie 1⁰⁰ val. jie užvažiavo į seną (duomenys neskelbtini) postą, pamatė geltoną automobilį UAZ (juo važinėdavo Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI)) ir du (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo su maskuojančia uniforma, taip vadinamu „kamufliažu“, turėjo ginklus. Jie (liudytojas su S. S.) sulėtino greitį, pravažiavo pro juos, nebuvo jokios reakcijos ir jie nuvažiavo į Baltarusiją. Atvažiavus į Baltarusijos pasienio postą, jis paklausė, ar jie nematė kokio nors (DUOMENYS NESKELBTINI) judėjimo. Baltarusiai atsakė, kad nieko nematė, viskas buvo ramu. Tuomet jie atvažiavo į (duomenys neskelbtini) pasienio postą, paskambino į pasienio apsaugos tarnybą, pranešė apie tai. Nuvažiavus dar kartą į tą vietą, kur matė (duomenys neskelbtini), jų ten jau nebuvo. Kitą naktį buvo išžudyti pareigūnai. Liudytojas mano, kad (DUOMENYS NESKELBTINI) darė žvalgybą. 1991-07-30/31 postuose jis nebuvo, bet kiek žino, buvo padaryta pasala. Sprendimą rengti pasalas priimdavo pasienio apsaugos tarnybos vadovybė ir krašto apsaugos departamento vadovybė. Liudytojas sužinojo apie įvykį, kai jam paskambino į namus. 6³⁰ val. jis jau buvo įvykio vietoje. Matė, kaip krovė lavonus į automobilį, buvo atvažiavusi VRM vadovybė. Kai liudytojas atvyko, pareigūnai buvo jau išnešti iš vagonėlio, po kelių minučių juos dėjo į automobilį, kuris juos vežė į lavoninę. Sužeistųjų liudytojas nematė, jie jau buvo išvežti. T. Š. išvežė R. B. su V. R. , o kitą išvežė greitosios pagalbos automobilis. Teisme perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos liudytojas patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. J. A. parodė, kad 1991-07-31 jis dirbo Vilniaus rajono pasienio užkardoje. 1991-07-30 apie 0 val. 30 min. – 1 val. jis kartu su Pasienio apsaugos tarnybos darbuotoju S. S. ir muitinės darbuotoju Simonavičiumi važiavo tikrinti postų. Tikrinimo metu prie Baltarusijos sienos jie pastebėjo automobilį UAZ ir prie jo stovinčius du maskuojančia karine forma vilkinčius (DUOMENYS NESKELBTINI) darbuotojus, kurie buvo ginkluoti automatais. Apie tai jie informavo (duomenys neskelbtini) muitinės poste dirbančius Kelių policijos ir „Aro“ pareigūnus (T.7, b.l.4-5). Atsakydamas į klausimus teisme, liudytojas parodė, kad jis instruktuodavo pamainas, išvažiuojančias į tarnybą. Lavoriškių poste ir pagrindiniame (duomenys neskelbtini) poste Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai buvo nuimti, kadangi neturėjo teisės turėti ginklų. Jiems paliko Šumsko postą, seną (duomenys neskelbtini) postą. Lavoriškių ir (duomenys neskelbtini) postus saugojo rinktinės „Aras“ pareigūnai ir kelių policijos pareigūnai. 1991-07-30/31 (duomenys neskelbtini) poste jo žmonių nebuvo, ten buvo pasala iš pasienio tarnybos, jiems buvo pasakyta 3⁰⁰ val. iš ten dingti. R. B. – jo tarnybos žmogus, bet jie buvo pasislėpę. R. B. jis instruktavo, jie buvo ne pačiame poste, bet senojo (duomenys neskelbtini) posto šone. Apie tai, kad išvakarėse tų įvykių liudytojas matė (DUOMENYS NESKELBTINI) pareigūnus, informavo pasienio apsaugos tarnybos viršininką V. Č. . Į informaciją matomai buvo sureaguota, kadangi kitą dieną, kaip liudytojas vėliau sužinojo, buvo padaryta pasala. 1991 m. liepos mėn. (duomenys neskelbtini) muitinės poste liudytojas buvo daug kartų. Kelių policininkų automobilis „Žiguli“ stovėdavo prie įvažiavimo, kelių policijos pareigūnai būdavo du. Kai įvažiuoji į posto teritoriją, stovėjo vagonėlis, būdavo muitininkų pamaina ir 2 rinktinės „Aras“ pareigūnai. Kelių policijos pareigūnai turėjo „Makarov“ sistemos pistoletus. Rinktinės „Aras“ pareigūnai turėjo pistoletus ir 5,45 mm AKSU, rusiškus, trumpus. Kelių policijos pareigūnai sėdėdavo automobilyje, vaikščiodavo, stabdydavo ir tikrindavo automobilius. Rinktinės „Aras“ pareigūnai būdavo tai abu lauke, tai vienas vagonėlyje. 1991 m. liepos mėn. (duomenys neskelbtini) muitinės poste buvo tik telefonas. Laidinis telefonas buvo pagrindinė ryšio priemonė. V. R. , R. B. , R. K. , R. Š. buvo liudytojo pavaldiniai. V. R. su R. B. tuomet patruliavo automobiliu, R. K. ir R. Š. turėjo būti kažkuriame poste, galėjo būti (duomenys neskelbtini) poste. Kai 1991-07-31 liudytojas atvyko į tragedijos vietą, į vagonėlio vidų nebuvo užėjęs, pažiūrėjo tik per duris. Tuo metu vagonėlius degindavo Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI). Buvo sudeginti Lavoriškių, Šumsko, (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) postai. Liudytojo žiniomis, muitinės pasienio postų naikinimo operacijose sovietų kariškiai nedalyvavo. 1991 m. liepos mėn. pasienio apsaugos tarnybos pareigūnai budėjo kiaurą parą. Pareigūnas, atbudėjęs poste parą, turėjo laisvas 3 paras, į darbą jie buvo vežiojami automobiliu, kas galėdavo, atvažiuodavo savo transportu. Prieš tai susirinkdavo užkardoje, ten būdavo instruktažas. Liudytoją nustebino tai, kad pasala buvo surengta prie (duomenys neskelbtini) posto, o ne prie (duomenys neskelbtini) posto ir 3⁰⁰ val. buvo nuimta. Mano, kad nebuvo prasmės ten daryti tą pasalą. Pasalą reikėjo daryti ten, kur yra tikimybė, kad gali būti užpultas postas. Tuo metu buvo 2 tokie postai, t.y. Lavoriškių ir (duomenys neskelbtini) postai. Jei žvalgyba buvo daroma (duomenys neskelbtini) prieigose, tai didžiausia tikimybė, kad galėjo būti užpultas (duomenys neskelbtini) postas. Tai jo asmeniniai pastebėjimai. Konkrečios informacijos, kad bus užpultas vienas ar kitas postas, jis neturėjo. Pagal tuo metu galiojusią tvarką pasienio apsaugos tarnyboje, pareigūnai vykdami į pasalą ir grįžę iš jos, raštu neįformindavo apie savo išvykimą į pasalą ir grįžimą iš pasalos. Iš tos vietos, iš kurios liudytojas matė Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) automobilį, iki (duomenys neskelbtini) posto buvo apie 1 km. 200 m. atstumas, per 15 min. galima neskubant nueiti. Tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) postų nebuvo kelių, kuriais artimiausiai galima susisiekti, nevažiuojant lanku. Buvo miško takai, kuriais geriausiu atveju galima dviračiu pravažiuoti. Pasalų, kurias organizuodavo Valstybės sienos apsaugos vadovybė, dalyviai buvo ginkluoti, turėjo įvairių ginklų: ginklus su optiniais taikikliais, medžioklinius šautuvus su optiniais taikikliais, medžioklinius graižtinius ginklus, vieną seną AKM, granatų, bet ginkluotė buvo vargana. Apie kontrabandos atvejus ir dėl to iškeltas baudžiamąsias bylas (duomenys neskelbtini) poste liudytojui nežinoma. Pasienio apsaugos tarnyba neturėjo garso slopintuvų, specialių šovinių begarsiam šaudymui. Automatus AKM turėjo operatyvinė tarnyba, bet tai senas modelis, duslintuvų neturėjo. Kad postų deginimai, buvo Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) pareigūnų darbas, žino, nes jo žmonės ne vieną kartą susidurdavo su jais. Žino tai iš savo pavaldinių, kurie tą stebėdavo ir fiksuodavo. Jokių incidentų su tuometinės TSRS VRM vidaus kariuomenės konvojinio pulko kariškiais nebuvo.
Nukentėjusysis Č. V. (miręs, parodymai paskelbti) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 1975 metų jis pažįsta Kelių policijos darbuotoją A. K. . 1991-07-31 per Maskvos transliuojamą televiziją jis sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) muitinėje žuvo šeši muitinės ir policijos darbuotojai. Tą pačią dieną apie 15 val. iš policijos pareigūnų jis sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) muitinėje kartu su kitais pareigūnais žuvo ir A. K. . Dieną prieš tai, t.y. 1991-07-30 apie 15 val. Č. V. davė A. K. savo automobilį, kuriuo jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) muitinės postą budėti. Pastaruoju metu A. K. nuolat budėdavo ir dažnai naudojosi Č. V. automobiliu VAZ – 2101, v. Nr.(duomenys neskelbtini) , geltonos spalvos. Č. V. parodė, kad jis su A. K. buvo artimi draugai, todėl jam leido naudotis jo automobiliu. 1991-07-31 jie ruošėsi automobiliu važiuoti į techninę apžiūrą. A. K. Č. V. pasakojo apie savo budėjimus. A. K. buvo jam pasakojęs, kad prieš tris savaites į jo tarnybinį automobilį „Moskvič“ atsitrenkė kažkoks automobilis VAZ-2109. Už automobilio „Moskvič“ remontą A. K. buvo sumokėta 13000 rublių. A. K. ruošėsi išeiti į pensiją, o vadovybė pasakė, kad jis galės išeiti į pensiją, kai suremontuos tarnybinį automobilį. A. K. už skubų remontą sumokėjo 800 rublių savo pinigų. Vadovybė A. K. pasiūlė padirbėti iki 1991-08-01, kad galėtų pensijos gauti ne 285 rub., o 400 rub. Nukentėjusysis parodė, kad jo automobilyje buvęs limonado butelis yra ne jo. Jį galėjo palikti A. K. arba jo partneris, arba užpuolikai. Automobilyje galėjo likti jo ir jo sūnaus rankų pėdsakai. Iš jo šeimos šiuo automobiliu daugiau niekas nesinaudojo. Č. V. sūnus mirė 2001 metų vasarą. 2003-01-08 paimti Č. V. rankų pėdsakų lyginamieji pavyzdžiai. 2007-07-02 mirties įrašo Nr.3394 duomenimis Č. V. 2007-07-01 mirė (T.9., b.l.156-159, 162-163).
Liudytojas Romas Slavinskas parodė, kad 1991 m. dirbo kelių policijoje, budėdavo postuose. Budėjo kelyje Vilnius – Minskas, saugodavo muitinę kartu su dviem rinktinės „Aras“ pareigūnais.1991-07-30 budėjo nuo 8⁰⁰ val. iki 20⁰⁰ val., budėdavo po 12 valandų. Dirbo su R. M. . Buvo ginkluoti, turėjo po pistoletą „Makarov“ ir vieną automatą „Kalašnikov“, budėjo tarnybiniu automobiliu „Moskvič“ 2140. Pasitaikydavo atvejų, kai į budėjimą atvažiuodavo ir ne su tarnybiniu automobiliu. Budėjimo metu tikrino pravažiuojančius automobilius, kad užtikrinti eismo saugumą, papildomos funkcijos buvo muitinės apsauga. 1991-07-30 nestandartinių įvykių nebuvo. Muitinės vagonėlyje liudytojas nėra buvęs. Jie budėdavo prie automobilio arba automobilyje. 1991-07-30 budėjusius pareigūnus pažinojo tik iš matymo. A. K. , J. J. pažinojo, nes tai buvo bendradarbiai. Juos matė tą dieną, kai keitėsi poste. Tą dieną jie atvyko nuosavu automobiliu „Žiguli“, atrodo gelsvos spalvos. Apie tragediją sužinojo sekančią dieną. Atsimena įvykį, kai vieną kartą, dar prieš (duomenys neskelbtini) įvykius, (DUOMENYS NESKELBTINI) pareigūnai atvažiavo automobiliu UAZ, automobilis buvo su užrašu milicija ir švyturėliu, atvažiavo tiesiai prie ženklo, kad neįvažiuoti į muitinę, o važiuoti tiesiai į Minską. Tuomet iššoko gal 4 pareigūnai, praleido tiesiai KAMAZ markės automobilį, kiek laiko pabuvo, sulipo į automobilį ir išvažiavo atgal. Apie tai buvo parašytas tarnybinis pranešimas ir atiduotas vadovybei. Kada konkrečiai tai buvo, neatsimena, tai buvo dienos metu. Tie žmonės buvo ginkluoti „Kalašnikov“ automatais su medinėmis buožėmis, jie atvažiavo nuo Vilniaus pusės. Po (duomenys neskelbtini) tragedijos, liudytojo porininkas R. M. atvarė A. K. automobilį į VRM kiemą. Automobilį rado ne pats R. M. , o pareigūnai ir paprašė R. M. , kad jį atvarytų. Automobilis buvo peršautas, atrodo, iš dešinės pusės, matėsi kraujo dėmės. Kur buvo kraujo dėmės, dabar neatsimena. Kelių policijos darbe buvo naudojami greičio matavimo prietaisai „Barjer“, jie nebuvo stacionarūs, juos buvo galima paimti ir į kitą automobilį. Kelių policija greičio matavimo prietaisų kitoms tarnyboms neskolindavo. Budėdami poste „Aro“ pareigūnai visą laiką būdavo lauke, jie buvo ginkluoti automatais „Kalašnikov“ 5,45 mm kalibro, kelių policininkų automatas taip pat buvo 5,45 mm kalibro. Niekas iš saugančiųjų postą 7,62 mm kalibro automatų neturėjo. Ar prieš išvykdami iš (duomenys neskelbtini) muitinės posto, jie su porininku perdavė kokius nors tarnybinius daiktus juos pakeitusiam ekipažui, dabar neprisimena. Juos pakeitę policijos pareigūnai atvažiavo nuo Vilniaus tiesiai, neįvažiavę į muitinę, pastatė nuosavą automobilį dešinėje pusėje. Kai jie atvažiavo, automobilį vairavo A. K. , J. J. sėdėja šalia. Gali apibūdinti, kad A. K. ir J. J. nebuvo konfliktiški. Jie liudytojui nepasakojo apie jokias asmenines, tarnybines problemas, kurios galėjo sukelti tokią situaciją. Važiuojant nuo Vilniaus, neprivažiavus (duomenys neskelbtini) muitinės posto, į dešinę yra keliukas, tame keliuke ir buvo rastas nužudytų kelių policijos pareigūnų automobilis. Kaip automobilis stovėjo, liudytojas nematė. Jo porininkas R. M. automobilį vairavo, važiuoti buvo galima, tik matėsi šūvių žymės, buvo peršautas tas trikampis ant durelių. Kai keitė A. K. poste, jis tikrai buvo blaivus.
Žemesnės instancijos teismas
1991-08-01 poėmio metu iš Respublikinio teismo medicinos ekspertizės biuro morgo paimti M. B. drabužiai. 1991-08-13 daiktinių įrodymų apžiūros duomenimis M. B. nužudymo metu buvo apsirengęs policininko uniforma su skiriamaisiais ženklais. Policijos uniformoje rasti pažeidimai. 1992-01-10 ekspertizės akto Nr.11-1571/11-43/22 duomenimis M. B. galvos dvi kiauryminės žaizdos yra šautinės, padarytos apie 7 mm skersmens kulka. M. B. uniforminės striukės abejų rankovių audinio kiauryminiai pažeidimai ir juos atitinkantys pagal projekciją kūno sužalojimai, atitinkamai esantys dešiniajame dilbyje ir kairiajame žaste, yra šautiniai, padaryti šaudmenimis, kurių paviršiaus medžiagoje buvo vario (apvalkalinėmis kulkomis). Dešinio dilbio aklina žaizda ir ją atitinkantis uniforminės striukės rankovės šautinis pažeidimas padaryti išimta iš žaizdos kanalo 7,62 mm kalibro sunkiąja šovinio „US“ kulka, kuri buvo iššauta iš 7,62 mm Kalašnikovo automatų arba kulkosvaidžių . Į M. B. buvo šaudoma iš atstumo, kuris buvo didesnis už artimo šūvio atstumą. Į nukentėjusįjį iššauta ne mažiau kaip du kartus ir ne daugiau kaip keturis kartus. Šiuo atveju šūvių skaičius nustatomas priklausomai nuo nukentėjusiojo kūno padėties jo sužalojimo metu. Šūvių metu M. B. galėjo tiek sėdėti, tiek gulėti nugara į ginklą. Yra kombinuotų sužeidimų galimybė, kai viena kulka gali būti padaryti įvairių kūno dalių sužalojimai, šiuo atveju galvos ir galūnių sužeidimai. Tai yra įmanoma, jeigu šūvio metu nukentėjusysis buvo horizontalioje padėtyje – gulėjo veidu žemyn ant dešiniosios rankos, o kairiąja ranka prisidengęs galvą. Tokiu atveju į nukentėjusįjį šauta du kartus iš ginklo, nukreipto iš viršaus ir šiek tiek iš dešinės (T.3, b.l.3-34).
1991-08-01 lavono teismo medicininės ekspertizės išvados Nr.949 duomenimis J. J. mirė 1991-07-31 apie 5 val. nuo daugybinių šautinių, padarytų kulka, galvos, stuomens ir galūnių žaizdų su kaukolės kaulų, galvos smegenų dangalų ir medžiagos, vidaus organų ir minkštųjų audinių pažeidimu, taip pat su komplikacijomis – masyviu išoriniu ir vidiniu kraujavimu, galvos smegenų ir plaučių edema. J. J. kaktos kairiojoje dalyje linijinis nubrozdinimas, kaip rodo jo pobūdis, atsirado neužilgo prieš mirtį arba mirštant, padarytas bukais, kietais daiktais, arba atsitrenkiant į tokius daiktus, kas galėjo įvykti griūnant ir susitrenkiant kaktą. Tokio sunkumo sužeidimas gyviesiems asmenims įprastai kvalifikuojamas kaip lengvas kūno sužalojimas, nesukėlęs trumpalaikio sveikatos sutrikimo. J. J. momens pakaušio srities muštinė žaizda padaryta buku kietu daiktu, kurio traumuojantis paviršius buvo briauna, žaizda galėjo atsirasti kelios minutės arba kelios valandos prieš mirtį. Pagal sunkumo laipsnį ši žaizda gyviesiems gali būti kvalifikuojama kaip lengvas kūno sužalojimas, sukėlęs trumpalaikį sveikatos sutrikimą. Kiauryminė šautinė galvos žaizda (padaryta kulkos), kurios įėjimo anga kairiajame smilkinyje ir išėjimo anga dešiniajame smilkinyje, su kaukolės skliauto ir pamato kaulų, dangalų ir galvos smegenų medžiagos pažeidimais, kraujosruvomis po smegenų dangalais padaryta šaunant iš šaunamojo ginklo prieš J. J. mirtį arba jam mirštant ir pagal sunkumo laipsnį kvalifikuojami kaip sunkūs kūno sužalojimai, pavojingi gyvybei, t.y. mirtini. Kulka padaryta kiauryminė, šautinė krūtinės ląstos dešiniosios pusės žaizda, kurios įėjimo anga krūtinės ląstos dešiniajame šoniniame paviršiuje ir išėjimo anga priekiniame jos paviršiuje, pažeidžiant minkštuosius audinius, padaryta šaunant iš šaunamojo ginklo neužilgo prieš J. J. mirtį arba jam mirštant. Toks sužalojimas pagal savo sunkumo laipsnį gyviesiems asmenims gali būti traktuojamas kaip lengvas arba apysunkis kūno sužalojimas, priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo trukmės, tačiau bet kuriuo atveju ne mirtinas. Kulka padaryta aklina, šautinė pilvo žaizda, kurios įėjimo anga krūtinės ląstos kairiosios pusės priekiniame paviršiuje prie šonkaulio lanko pamato, toliau eina gilyn, pažeidžiant pjautuvinį kepenų raištį, dešiniosios pusės dešimtą šonkaulį prie stuburo, kur po oda rasta kulka. Šis sužalojimas J. J. padarytas šaunant iš šaunamojo ginklo prieš jo mirtį arba jam mirštant ir pagal sunkumo laipsnį kvalifikuojamas kaip sunkus kūno sužalojimas, pavojingas gyvybei (kaip atviras ilgojo vamzdinio kaulo lūžimas), t.y. mirtinas. Kulka padaryta kiauryminė, šautinė kairiosios šlaunies žaizda, kurios įėjimo anga yra užpakaliniame vidiniame paviršiuje ir išėjimo anga išoriniame paviršiuje, pažeidžiant minkštuosius audinius ir sutrupinant kairįjį šlaunikaulį. Šis sužalojimas J. J. padarytas šaunamuoju ginklu neužilgo prieš mirtį arba jam mirštant ir pagal sunkumo laipsnį kvalifikuojamas kaip sunkus kūno sužalojimas, pavojingas gyvybei (kaip atviras ilgojo vamzdinio kaulo lūžimas), t.y. mirtinas. Tokiu būdu J. J. padaryti du kūno sužalojimai kietu buku daiktu (vieno jų traumuojantis paviršius buvo briauna, antrojo daikto individualių požymių neliko) bei keturios šautinės žaizdos, padarytos kulka: galvos, stuomens ir galūnių, trys kurių yra mirtinos ir trys iš keturių kiauryminės. Kovai ar savigynai būdingų kūno sužalojimų J. J. kūne nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad šautinių sužalojimų matmenys skirtingi, nukentėjusiojo drabužiuose ir kūne yra skirtingų dydžių kulkų, taip pat žaizdų kanalų kryptys yra skirtingos, todėl manoma, kad į J. J. buvo šaudoma įvairiais ginklais. Šūviai buvo pavieniai. Galvos žaizdos kanalo kryptis iš kairės į dešinę, pradžioje iš viršaus į apačią, pabaigoje iš apačios į viršų. Krūtinės ląstos dešiniosios pusės žaizdos kanalas eina iš užpakalio į priekį, iš dešinės į kairę ir iš viršaus žemyn. Pilvo žaizdos kanalo kryptis iš priekio į užpakalį, iš kairės į dešinę ir nežymiai iš viršaus į apačią. Kairiosios šlaunies žaizdos kanalo kryptis iš užpakalio į priekį, iš dešinės į kairę ir iš viršaus į apačią. Tokios šūvių kryptys gali būti kūnui esant erdvėje vertikalioje padėtyje. Sprendžiant iš nukentėjusiojo drabužiuose ir kūne rastų kulkų matmenų, buvo šaudoma iš šaunamojo, graižtvinio ginklo. Iš nukentėjusiojo kūno išimta kulka panaši į sudedamąją pistoleto „Makarov“ šovinio dalį, o nukentėjusiojo drabužiuose rasta kulka – automato „Kalašnikov“ (senojo pavyzdžio) arba karabino šovinio sudedamąją dalį. J. J. , kai jam buvo daromi sužalojimai, t.y. kai į jį buvo šaudoma galėjo būti vertikalioje, horizontalioje arba tarpinėje tarp vertikalios ir horizontalios padėtyje, be to nukentėjusiojo kūno padėtis ne kartą buvo keičiama, ką liudija skirtingos žaizdų kryptys. Pastaroji aplinkybė leidžia daryti prielaidą, kad šūvių metu J. J. judėjo, sukiojosi šalis. J. J. odos žaizdose artimo šūvio pėdsakų nenustatyta. Atliekant lavono kraujo teismo cheminę ekspertizę etilo spirito nerasta (1991-08-02-09 teismo medicininės ekspertizės aktas Nr.179, 1991-08-01 teismo medicininės ekspertizės aktas Nr.438, 1991-08-01 teismo cheminės ekspertizės aktas Nr.3874, 1991-08-21 teismo cheminės ekspertizės aktas Nr.4143, duomenimis (T.2, b.l.27-60, T.39, b.l.1).
1991-08-01 poėmio metu iš Respublikinio teismo medicinos ekspertizės biuro morgo paimti J. J. drabužiai. 1991-08-13 daiktinių įrodymų apžiūros duomenimis J. J. nužudymo metu buvo apsirengęs policininko uniforma su skiriamaisiais ženklais. Policijos uniformoje rasti pažeidimai. 1991-12-09 ekspertizės akto Nr.11-1574/11-2057/289 duomenimis J. J. uniforminių marškinių, apatinių marškinėlių ir uniforminių kelnių audinio kiauryminiai pažeidimai bei juos atitinkantys pagal projekciją kūno sužalojimai, atitinkamai esantys dešiniajame šoniniame krūtinės paviršiuje, kairiojoje krūtinės ląstos pusėje, krūtinės ląstos kairiosios pusės priekiniame paviršiuje ir kairiojoje šlaunyje, yra šautiniai, padaryti kulkomis – šaudmenimis, kurių paviršiaus medžiagoje buvo vario (apvalkalinėmis kulkomis). Nukentėjusiojo krūtinės ląstos kairiosios pusės aklina žaizda ir ją atitinkantys pagal lokalizaciją kiauryminiai šautiniai pažeidimai uniforminiuose marškiniuose ir apatiniuose marškinėliuose padaryti 9,0 mm kulka, kuri buvo iššauta iš Makarovo pistoleto (PM) arba iš Stečkino automatinio pistoleto (APS). J. J. kairiosios šlaunies žaizda ir ją atitinkantys pagal lokalizaciją uniforminių kelnių kiauryminis šautinis pažeidimas padaryti „US“ šovinio sunkiąja 7,62 mm kalibro kulka, išauta iš 7,62 mm kalibro Kalašnikovo automatų arba kulkosvaidžių. Nukentėjusiojo galvos kiauryminė žaizda yra šautinė, padaryta kulka – šaudmeniu, kurio skersmuo apie 7 mm. Į J. J. galvą šauta iš atstumo, didesnio už artimo šūvio distanciją. Į nukentėjusįjį iššauta ne mažiau kaip keturis kartus. Šaudoma buvo iš atstumo didesnio už papildomų šūvio veiksnių veikimo distanciją. Šaunamasis ginklas J. J. kūno atžvilgiu, su sąlyga, kad jis buvo vertikalioje padėtyje, buvo nukreiptas: šaudant į galvą – iš kairės; šaunant į pilvą – iš kairės, iš priekio ir šiek tiek iš viršaus; šaunant į krūtinę – iš dešinės, šiek tiek iš užpakalio, iš viršaus; šaunant į kairiąją šlaunį – iš dešinės, iš užpakalio, iš viršaus. Šūvių metu nukentėjusysis galėjo būti vertikalioje, horizontalioje arba tarpinėje tarp vertikalios ir horizontalios padėtyje. Be to, jo kūno padėtis ne kartą keitėsi – nukentėjusysis judėjo, arba jo kūnas buvo perkeliamas. J. J. kaktos kairiojoje dalyje linijinis nubrozdinimas padarytas bukais, kietais daiktais, arba atsitrenkus į tokius daiktus, kas galėjo įvykti griūnant ir susitrenkiant kaktą. Momeninės pakaušio srities muštinė žaizda padaryta buku kietu daiktu, kurio traumuojantis paviršius buvo su briauna. Šio sužalojimo padarymo metu jį padaręs asmuo galėjo būti nukentėjusiojo (su sąlyga, kad jis buvo vertikalioje padėtyje) dešinėje arba už jo nugaros. 1991-10-14 ekspertizės akto Nr.11-1594 duomenimis ant J. J. drabužių nėra pluoštelių bendros rūšinės priklausomybės su A. B. karinės uniformos audeklo pluoštais. 1991-10-31 ekspertizės akto Nr.11-1578 duomenimis ant J. J. marškinių nugarinės pusės bei kelnių užpakalinės pusės yra prilipusio dirvožemio pėdsakai, kurie yra bendros rūšinės priklausomybės su dirvožemio pavyzdžiu, surinktu nuo automobilio VAZ -2101 valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) grindų kilimėlio. Dirvožemis, esantis ant J. J. drabužių skiriasi nuo pavyzdžių, paimtų iš žvyro krūvos bei kitų, papildomai paimtų dirvožemio pavyzdžių (T.3, b.l.3-4, 35-96).
1991-07-31 lavono teismo medicininės ekspertizės akto Nr.946 duomenimis A. J. mirė 1991-07-31, tarp 4 ir 5 val. dėl šautinės atviros kaukolės ir smegenų traumos: kaukolės kaulų lūžimų su galvos smegenų suyrimu, komplikuotu stipriu išoriniu kraujavimu. A. J. kūne nustatyti šie sužalojimai: šautinės žaizdos įėjimo anga pakaušinės srities dešinėje, išėjimo – kaktinės momens srities dešinėje, kaukolės kalų lūžimas su daugybinėm skeveldrom, galvos smegenų medžiagos suardymas. Žaizdos kanalas turi įėjimo ir išėjimo angas, tai rodo, kad šiuo atveju yra kiauryminis šautinis sužalojimas, padarytas kulka. Įėjimo anga yra pakaušinės srities dešinėje, ką patvirtina angos apskrita forma, nuoslūgio juostelė, audinio defektas (trūkumas). A. J. kūne kovos ir savigynos požymių nerasta. Nurodyti kūno sužalojimai yra šautiniai, kadangi yra įėjimo ir išėjimo anga, žaizdos kanalas, taip pat įėjimo angos srityje ant odos rastos parako dalelės. Šis šautinis sužalojimas yra vienetinis, padarytas kulka, kiauryminis, ką rodo viena įėjimo ir viena išėjimo anga, žaizdos kanalas. Šiuo atveju nustatytas vienas šautinis kūno sužalojimas, kuris sukėlė A. J. mirtį. Drabužiuose pažeidimų nėra. Šautinė žaizda padaryta atviroje kūno dalyje (galvoje). Šautinės žaizdos įėjimo anga padaryta kulka ir yra pakaušinėje srityje, dešinėje. Išėjimo anga – kaktinėje momens srityje, dešinėje. Padarytas vienas šautinis sužalojimas (vienas šūvis į galvą). Žaizda padaryta kulka, kurios skersmuo apie 7 mm, ką rodo įėjimo angos dydis galvoje. A. J. galvos sužeidimas padarytas iššovus vieną apie 7 mm skersmens kulką. Žaizdos kanalo kryptis – iš užpakalio į priekį, iš apačios į viršų, iš dešinės į kairę 15 laipsnių kampu. Šauta į pakaušį iš užpakalio ir iš dešinės. Šauta iš ginklo, kurio skersmuo apie 7 mm. Žaizdose, žaizdos kanale kokių nors pašalinių dalelių, išskyrus parako daleles, nerasta. Tai pat nerasta kliūties fragmentų. Akte teigiama, kad tikriausiai buvo šaudyta į pakaušį, nukentusiajam A. J. esant veidu į grindis. Šaunamojo ginklo vamzdžio pjūvis nukentėjusiojo galvos atžvilgiu buvo nukreiptas iš apačios į viršų, iš dešinės į kairę 15 laipsnių kampu. Šauta iš arti apie 40 cm – 1 m atstumu, nes rastas papildomas šūvio veiksnys, konkrečiai – parako dalelės. Mirdamas A. J. buvo blaivus. Kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta (1991-07-31 – 1991-08-05 teismo medicininės ekspertizės aktas Nr.176/91, 1991-08-02 teismo medicininės ekspertizės aktas Nr.433, 1991-08-01 teismo cheminės ekspertizės aktas Nr.3875, 1991-08-15 teismo cheminės ekspertizės aktas Nr.4139, T.2, b.l.61-96, T.39, b.l.1).
1991-08-01 poėmio metu iš Respublikinio teismo medicinos ekspertizės biuro morgo paimti A. J. drabužiai. 1991-08-13 daiktinių įrodymų apžiūros duomenimis A. J. nužudymo metu buvo apsirengęs policininko uniforma su skiriamaisiais ženklais. Policijos uniformoje pažeidimų nerasta (T.3, b.l.3-4, 97-101).
1991-07-31 lavono teismo medicininės ekspertizės akto Nr.945 duomenimis A. K. mirė 1991-07-31 tarp 3 val. ir 5 val. nuo šautinio kiaurinio galvos sužalojimo su kaukolės skliauto ir pamato lūžimais, smegenų vientisumo pažeidimu. A. K. padarytas šautinis kiaurinis galvos sužalojimas (įėjimo anga dešinio smilkinio srityje, išėjimo – kairiojo momens srityje) su aplinkinėmis kraujosruvomis galvos minkštuosiuose audiniuose, kaukolės skliauto ir pamato lūžimais, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais dangalais ir smegenų žievėje, smegenų vientisumo pažeidimas. Sužalojimas yra šautinis, padarytas kulka, kurios diametras buvo artimas 7,6 mm. Sužalojimų būdingų savigynai, lavone nėra. Sužalojimas šautinis, kiaurinis, kuris buvo mirties priežastimi. Šis sužalojimas padarytas vienu šūviu. Pažeidimų drabužiuose nėra. Šūvio kanalo kryptis yra iš dešinės į kairę, nežymiai iš apačios į viršų ir iš priekio į užpakalį. Kanalo kryptis su pado plokštuma sudaro kampą apie 30 laipsnių. Žaizdos kanale požymių leidžiančių spręsti, kad prieš tai kulka praėjo per kokią nors kliūtį, nėra. Nukentėjusysis sužalojimo metu galėjo būti bet kurioje padėtyje dešiniu šonu į ginklą. Žaizdai aplinkinėje odoje rasti poveikio parako grūdeliais požymiai taškinės metalizacijos variu pavidalu. Teismo cheminės ekspertizės metu lavono kraujyje rasta 1,49%, šlapime – 2,34% etilo alkoholio (1991-07-31 – 1991-08-05 teismo medicininės ekspertizės aktas Nr.175/91, 1991-08-01 teismo medicininės ekspertizės aktas Nr.449, 1991-08-01 teismo cheminės ekspertizės aktas Nr.3871, 1991-08-15 teismo cheminės ekspertizės aktas Nr.4081, T.2, b.l.97-119, T.39, b.l.1).
Žemesnės instancijos teismas
1991-08-01 poėmio metu iš Respublikinio teismo medicinos ekspertizės biuro morgo paimti A. K. drabužiai. 1991-08-12 daiktinių įrodymų apžiūros duomenimis A. K. nužudymo metu buvo apsirengęs seno pavyzdžio milicininko uniforma su skiriamaisiais ženklais, švarko sagos su Vyties atvaizdu. Uniforminiame švarke rastas pažeidimas. 1991-12-31 ekspertizės akto Nr.11-1573 duomenimis A. K. uniforminio švarko nugaros pusėje esantis pažeidimas yra pjautinis, padarytas aštriu geležiniu daiktu. Šis pažeidimas yra nešautinis (T.3, b.l.3-4, 102-113).
1991-08-01 lavono teismo medicininės ekspertizės akto Nr.950 duomenimis A. M. mirė 1991-07-31 dėl daugybinių šautinių, padarytų kulka, galvos, stuomens ir galūnių žaizdų su kaukolės skliauto, pamato ir veido kaulų, galvos smegenų ir vidaus organų pažeidimu, taip pat su komplikacijomis – masyviu išoriniu ir vidiniu kraujavimu, galvos smegenų ir plaučių edema. Nubrozdinimas A. M. dešiniosios blauzdos priekiniame paviršiuje, kaip rodo jo pobūdis, atsirado neužilgo prieš mirtį, padarytas buku kietu daiktu, arba atsitrenkus į tokį daiktą, kas galėjo įvykti griūnant. Tokio sunkumo sužeidimas gyviesiems asmenims įprastai kvalifikuojamas kaip lengvas kūno sužalojimas, nesusijęs su mirtimi. Kulka padaryta galvos kiauryminė šautinė žaizda, kurios įėjimo anga dešiniojoje poakiduobinėje srityje ir išėjimo anga dešiniojo smilkinio srityje, su kaukolės skliauto, pamato ir veido kaulų, galvos smegenų medžiagos ir dangalų pažeidimais A. M. padaryta neužilgo prieš mirtį, arba jam mirštant, šaunamuoju ginklu (šaunant iš šaunamojo ginklo) ir pagal sunkumo laipsnį kvalifikuojami kaip sunkūs kūno sužalojimai, pavojingi gyvybei, t.y. mirtini. Kulka padaryti krūtinės ląstos dešiniosios pusės priekinio paviršiaus kiauryminė šautinė žaizda su minkštųjų audinių pažeidimais A. M. padaryta neužilgo prieš mirtį, arba jam mirštant, šaunamuoju ginklu (šaunant iš šaunamojo ginklo) ir pagal sunkumo laipsnį gyviesiems asmenims gali būti vertinama, priklausomai nuo sveikatos sutrikimo trukmės, kaip lengvas arba apysunkis kūno sužalojimas ir todėl nemirtinas. Kulka padaryta pilvo kiauryminė šautinė žaizda su įėjimo anga krūtinės ląstos kairiajame šoniniame paviršiuje ir išėjimo anga dešiniajame paviršiuje, kanalas eina gilyn į pilvo ertmę, pažeidžiant kairiąją kepenų skiltį ir 10 šonkaulį dešinėje. Ši žaizda A. M. padaryta neužilgo prieš mirtį, arba jam mirštant, šaunamuoju ginklu (šaunant iš šaunamojo ginklo) ir pagal sunkumo laipsnį kvalifikuojama kaip sunkus kūno sužalojimas, pavojingas gyvybei, t.y. mirtinas. Kulka padaryta kairiosios šlaunies kiauryminė šautinė žaizda su įėjimo anga išoriniame paviršiuje ir išėjimo anga priekiniame vidiniame paviršiuje, toliau dešiniosios šlaunies priekiniame vidiniame paviršiuje nubrozdinimas pas A. M. atsirado neužilgo prieš mirtį, arba jam mirštant, padaryti šaunamuoju ginklu (šaunant iš šaunamojo ginklo) ir pagal sunkumo laipsnį gyviesiems asmenims gali būti kvalifikuojami kaip lengvi arba apysunkiai kūno sužalojimai, priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo trukmės, ir todėl nemirtini. Tokiu būdu A. M. padaryti vienas kūno sužalojimas kietu buku daiktu, kurio individualių požymių neliko, bei keturios šautinės kiauryminės žaizdos (kulkos nerastos), dvi iš jų mirtinos. Kovai ar savigynai būdingų kūno sužalojimų lavone nenustatyta. Šaudyta buvo pavieniais šūviais. Galvos žaizdos kanalo kryptis iš priekio į užpakalį, iš kairės į dešinę. Krūtinės ląstos priekinio paviršiaus žaizdos kanalo kryptis iš dešinės į kairę, iš viršaus į apačią ir iš užpakalio į priekį. Pilvo žaizdos kanalo kryptis iš kairės į dešinę, iš viršaus į apačią ir iš priekio į užpakalį. Kairiosios šlaunies žaizdos kanalo kryptis iš apačios į viršų, iš kairės į dešinę. Tokios šūvių kryptys gali būti kūnui esant erdvėje vertikalioje padėtyje. Sužalojimai buvo daromi iš graižtvinio ginklo. Nukentėjusiojo žaizdose požymių, rodančių, kad prieš patekdama į nukentėjusiojo kūną kulka perėjo pro kokią nors kliūtį, nėra. A. M. , tuo metu, kada jam buvo daromi sužalojimai, galėjo būti vertikalioje, horizontalioje arba tarpinėje tarp vertikalios ir horizontalios padėtyje, be to nukentėjusiojo kūno padėtis ne kartą buvo keičiama, ką liudija skirtingos žaizdų kanalų kryptys, taip pat reikia pažymėti, kad nukentėjusysis galėjo judėti (eiti, bėgti ir t.t.), apie tai leidžia spręsti kraujas ant pado. Atsižvelgiant į kairiosios šlaunies žaizdos kanalo kryptį, taip pat į liestines dešiniosios šlaunies, dešiniosios plaštakos ir dešiniojo dilbio žaizdas A. M. sužalojusio šūvio metu buvo tarpinėje tarp vertikalios ir horizontalios padėtyje, tai yra jis galėjo sėdėti, be to dešinioji jo plaštaka buvo ant priekinio dešiniosios šlaunies paviršiaus delnu žemyn. Žaizdose artimo šūvio pėdsakų nenustatyta. Atliekant lavono kraujo teismo cheminį tyrimą etilo spirito nerasta (1991-08-02 teismo medicininės ekspertizės aktas Nr.178/91, 1991-08-01 teismo medicininės ekspertizės aktas Nr.450, 1991-08-01 teismo cheminės ekspertizės aktas Nr.3873, 1991-08-19 teismo cheminės ekspertizės aktas Nr.4110, T.2, b.l.120-147, 152-158, T.31, b.l.117-119, T.39, b.l.1).
1991-10-14 ekspertizės akto Nr.11-1535 duomenimis tarp dalelių, išimtų iš A. M. žaizdos, parako dalelių nėra (T.2, b.l.148-151).
1991-08-01 poėmio metu iš Respublikinio teismo medicinos ekspertizės biuro morgo paimti A. M. drabužiai. 1991-08-15 daiktinių įrodymų apžiūros duomenimis A. M. nužudymo metu buvo apsirengęs muitininko uniforma. Uniformoje rastai pažeidimai. 1991-12-21 ekspertizės akto Nr.11-1575/11-2119/300 duomenimis A. M. striukės, džemperio, marškinių ir kelnių audinio kiauryminiai pažeidimai bei juos atitinkantys pagal projekciją kūno sužalojimai, esantys krūtinės ląstos dešiniajame ir kairiajame šoniniuose paviršiuose, krūtinės ląstos dešiniosios pusės priekiniame paviršiuje, kairiosios šlaunies išoriniame ir priekiniame paviršiuose bei dešiniajame dilbyje, yra šautiniai. Be to, šautiniai yra A. M. kelnių audinio liestinis pažeidimas ir jį atitinkantis pagal projekciją kūno sužalojimas – dešiniosios šlaunies priekinio paviršiaus nubrozdinimas, taip pat A. M. striukės kairiojo skverno audinio kiauryminiai pažeidimai, kurių projekcijoje kūno pažeidimų nėra. Šie drabužių audinio pažeidimai ir juos atitinkantys pagal projekciją kūno sužalojimai padaryti pavieniai šaudmenimis, kurių paviršiaus medžiagoje buvo vario. A. M. krūtinės ląstos kairiojo šoninio paviršiaus ir dešiniosios pusės priekinio paviršiaus šautiniai įeinamieji sužalojimai bei juos atitinkantys pateiktų drabužių šautiniai pažeidimai padaryti apie 7 – 7,5 mm skersmens šaudmenimis, kurie galėjo būti iššauti iš atitinkamo kalibro graižtvinio arba savadarbio ginklo. A. M. galvos kiauryminė žaizda yra šautinė, padaryta kulka. Į nukentėjusįjį buvo iššauta ne mažiau kaip šešis kartus, vienu iš kurių buvo pažeistas tik jo striukės audinys. Į A. M. buvo šaudoma iš atstumo, ne didesnio už artimo šūvio distanciją. Šaunamasis ginklas nukentėjusiojo kūno atžvilgiu, su sąlyga, kad jis buvo vertikalioje padėtyje, buvo nukreiptas: šaudant į galvą – iš kairės ir iš priekio; šaunant į pilvą - iš kairės, šiek tiek iš viršaus, iš priekio; šaudant į krūtinę – iš kairės, šiek tiek iš apačios; į kairiąją šlaunį – iš kairės ir iš apačios. Šūvių metu A. M. galėjo būti vertikalioje, horizontalioje arba tarpinėje tarp vertikalios ir horizontalios padėtyje. Šūvio į nukentėjusiojo kairiąją šlaunį metu nukentėjusysis galėjo būti tarpinėje tarp vertikalios ir horizontalios padėtyje, pavyzdžiui, sėdėti, tuo metu kai dešiniosios rankos plaštaka buvo padėta ant dešiniosios šlaunies priekinio paviršiaus delnu žemyn. A. M. striukės audinio kiauryminiai nešautinio pobūdžio pažeidimai atsirado dėl audinio ir siūlo, kuriuo susiūtos rankovės detalės, lokalaus plyšimo. Nukentėjusiojo dešiniosios blauzdos priekinio paviršiaus nubrozdinimas padarytas buku, kietu daiktu arba atsitrenkus į tokį daiktą, kas galėjo įvykti griūnant ir atsitrenkiant dešiniosios blauzdos priekiniu paviršiumi (T.3, b.l.3-4, 114-177).
1991-08-01 lavono teismo medicininės ekspertizės akto Nr.948 duomenimis S. O. mirė 1991-07-31 tarp 3 val. ir 5 val. nuo šautinio kiaurinio galvos sužalojimo su kaukolės skliauto ir pamato lūžimu, galvos smegenų vientisumo pažeidimu. S. O. padaryti šie kūno sužalojimai: šautinis kiaurinis galvos sužalojimas (įėjimo anga – viršugalvio dešinėje, išėjimo šnervėje viršutinės lūpos dešinės pusės liestinis sužalojimas - odos nubrozdinimas kaip išėjimo angos tąsa) su kaukolės skliauto ir pamato priekinės daubos dešinės pusės lūžimais, galvos smegenų vientisumo suardymas, kraujosruvos po minkštaisiais smegenų dangalais, žievėje ir požievyje liestinis šautinis galvos sužalojimas (įėjimo anga – dešinio momens, išėjimo – pakaušio dešinėje) su kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose ir liestiniu kaukolės skliauto pažeidimu, dešinės plaštakos šautinis kiaurinis sužalojimas (įėjimo anga – nugariniame paviršiuje, išėjimo delniniame) su aplinkinėmis kraujosruvomis minkštuose audiniuose ir I piršto delnakaulio lūžimu. Sužalojimai yra šautiniai, padaryti kulkomis, kurių diametras buvo artimas 7,6 mm. Kovai būdingų sužalojimų lavone nėra. Dešinės plaštakos šautinis sužalojimas neatmeta galimybės apie buvusią savigyną, t.y. prisidengimą ranka. Galvoje yra vienas kiaurinis, vienas liestinis sužalojimas, dešinėje plaštakoje – kiaurinis. Mirtinas sužalojimas buvo viršugalvio dešinėje per kaukolės skliautą ir pamatą su išėjimu per dešinę šnervę. Iš viso yra padarytos trys šautinės žaizdos, kurios galėjo gautis ne mažiau dviejų ir ne daugiau trijų šūvių pasekoje, neatmetant galimybės, kad dešinės plaštakos sužalojimas galėjo gautis pridengus galvą plaštaka. Pažeidimų drabužiuose nėra. Sužalojimai galėjo būti padaryti pavieniais šūviais, tiek šaudant serija iš automatinio ginklo. Šautinio kiaurinio viršugalvio dešinės šnervės sužalojimo kanalo kryptis yra iš užpakalio į priekį, iš viršaus į apačią, lygiagrečiai kūno ašiai. Liestinio šautinio galvos sužalojimo kanalo kryptis yra iš viršaus į apačią, iš dešinės į kairę, iš užpakalio į priekį. Dešinės plaštakos šautinio kiaurinio sužalojimo kryptis yra iš dešinės į kairę, iš apačios į viršų, iš priekio į užpakalį, su pado plokštuma sudaro kampą apie 45 laipsnių. Žaizdų kanaluose žymių, leidžiančių spręsti, kad prieš tai kulka praeitų per kokią nors kliūtį, nėra. Nukentėjusysis sužalojimų metu galėjo būti kiek sėdimoje tiek ir gulimoje padėtyje, nugara į ginklą, ką patvirtina žaizdų lokalizacija ir šūvių kanalų kryptys. Medicininės kriminalistinės ekspertizės metu žaizdose lydinčių šūvio faktorių arba jų poveikio žymių bei metalizacijos pėdsakų variu, švinu nėra. Teismo cheminės ekspertizės metu lavono kraujyje rasta 0,83 %, šlapime – 1,24 % etilo alkoholio (1991-08-02 – 1991-08-07 teismo medicininės ekspertizės aktas Nr.180, 1991-08-02 teismo medicininės ekspertizės aktas Nr.435, 1991-08-01 teismo cheminės ekspertizės aktas Nr.3872, 1991-08-16 teismo medicinos ekspertizės aktas Nr.4082 (T.2, b.l.159-181, T.39, b.l.1).
Žemesnės instancijos teismas
1991-08-01 poėmio metu iš Respublikinio teismo medicinos ekspertizės biuro morgo paimti S. O. drabužiai. 1991-08-14 daiktinių įrodymų apžiūros duomenimis S. O. nužudymo metu buvo apsirengęs muitininko uniforminėmis kelnėmis, baltiniais ir vilnone berankove. Berankovėje, krūtinės pusėje, rastas kiauryminis pažeidimas, tačiau baltinių analogiškoje vietoje pažeidimų nerasta (T.3, b.l.3-4, 178-182).
1991-08-02 lavono teismo medicininės ekspertizės akto Nr.960 duomenimis R. R. mirė nuo šautinio kiaurinio galvos sužalojimo su kaukolės skliauto ir pamato lūžimais, galvos smegenų vientisumo pažeidimu. Mirtis ligoninėje konstatuota 1991-08-02 11 val. 35 min. R. R. padaryti šie kūno sužalojimai: šautinis kiaurinis galvos sužalojimas (įėjimo anga – dešinio smilkinio – pakaušio srityje, išėjimo kaktos – momens dešinėje) su kaukolės skliauto ir pamato lūžimais, galvos smegenų vientisumo pažeidimu, kraujosruvomis po minkštaisiais smegenų dangalais ir smegenų žievėje, dešinio žasto kiaurinis šautinis sužalojimas su aplinkinėmis kraujosruvomis ir minkštųjų žasto audinių pažeidimu (įėjimo anga – išoriniame paviršiuje, išėjimo – vidiniame). Sužalojimai yra šautiniai, padaryti kulkomis, kurių diametras buvo artimas 7-8 mm. Kovai būdingų sužalojimų lavone nėra. Dešinio žasto šautinis kiaurinis sužalojimas neatmeta galimybės apie buvusią savigyną, t.y. prisidengimą dešine ranka. Abu sužalojimai yra šautiniai ir kiauriniai. Mirtinas sužalojimas buvo galvoje per kaukolės pamatą ir skliautą. Iš viso yra padaryti du šautiniai sužalojimai, kurie galėjo gautis ir vieno šūvio pasekoje neatmetant galimybės, kad nukentėjusysis buvo pridengęs galvą dešine ranka. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek pavieniais šūviais, tiek ir šaudant serija iš automatinio ginklo. Šautinio kiaurinio galvos sužalojimo kanalo kryptis yra iš užpakalio į priekį, iš dešinės į kairę, iš apačios į viršų, su padų plokštuma sudaro kampą apie 45 laipsniai. Dešinio žasto šautinio kiaurinio sužalojimo kanalo kryptis yra iš dešinės į kairę, iš užpakalio į priekį iš viršaus žemyn, su padų plokštuma sudaro kampą apie 30 laipsnių. Žaizdų kanaluose žymių, leidžiančių spręsti, kad prieš tai kulka praėjo per kokią nors kliūtį, nėra. Nukentėjusysis sužalojimų metu galėjo būti kiek sėdimoje, tiek ir gulimoje padėtyse, nugara ir dešiniau šonu į ginklą, ką patvirtina žaizdų lokalizacija ir šūvių kanalų kryptys. Medicininės kriminalistinės ekspertizės metu žaizdose papildomų šūvio faktorių ar jų poveikio žymių be metalizacijos pėdsakų variu, nikeliu, švinu nėra užsifiksavę. Teismo cheminės ekspertizės metu lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta (1991-08-02 – 1991-08-08 teismo medicininės ekspertizės aktas Nr.184/91, 1991-08-05 teismo medicininės ekspertizės aktas Nr.434, 1991-08-06 teismo cheminės ekspertizės aktas Nr.3915, T.2, b.l. 182-198).
1991-07-31 poėmio metu iš Vilniaus miesto 1-os ligoninės paimti R. R. drabužiai. 1991-08-15 daiktinių įrodymų apžiūros duomenimis R. R. striukėje ir baltiniuose rasti pažeidimai. 1992-01-07 ekspertizės akto Nr.11-1572/11-12/21 duomenimis R. R. kūno sužalojimai ir drabužių pažeidimai yra šautiniai, padaryti 7-8 mm skersmens apvalkalinėmis kulkomis į kurių sudėtį įeina varis. R. R. sužalotas dviem šūviais, atliktais iš atstumo, esančio už artimo šūvio pėdsakų veikimo ribos. Ginklo vamzdis nukentėjusiojo galvos atžvilgiu buvo iš užpakalio, apačios ir dešinės; dešiniojo žasto atžvilgiu – iš užpakalio, viršaus ir dešinės. R. R. kūne ir drabužiuose nešautinių sužalojimų ir pažeidimų, išskyrus kirpimo ir nusidėvėjimo pažeidimus, nėra (T.3, b.l.1-2, 183-197).
1991-08-14 teismo medicinos ekspertizės akto Nr.4098 duomenimis T. Š. nustatyti šie sužalojimai: šautinis kulkinis kiaurinis galvos sužalojimas lydimas šautinės žaizdos kairiajame smilkinyje, kairio momenkaulio žvyno skylinio – skeveldrinio lūžimo, šautinės žaizdos dešiniajame momenyje, dešinio momenkaulio skylinio – skeveldrinio lūžimo ir galvos smegenų abiejų skilčių pažeidimo; kraujosruva kairėje speninėje srityje, kaukolės pamato kaulų skersinis lūžimas vidurinėje duobėje su kraujo susikaupimu kairėje būgninėje ertmėje bei dešinės išorinės klausomosios landos plyšimu; paviršinė muštinė plėštinė žaizda dešiniame sėdmenyje; stiprus dešinės šlaunies užpakalinio paviršiaus sumušimas lydimas poodinės kraujosruvos ir giliųjų audinių hematomos. Šautinis sužalojimas galvoje padarytas iš šaunamojo ginklo užtaisyto kulka; kairės speninės ataugos srities sumušimas ir dešinės šlaunies sumušimas kietu buku daiktu; paviršinė plėštinė muštinė žaizda sėdmenyje kietu aštriabriauniu daiktu. Sužalojimų plaštakose ir dilbiuose, kurie nurodytų į buvusią savigyną nerasta. Šautinis sužalojimas vienas ir padarytas viena kulka. Šūvio įėjimo anga kairiame smilkinyje, o išėjimo – viršugalvio dešinėje pusėje. Šūvio kanalo kryptis iš kairės į dešinę, iš apačios į viršų ir iš užpakalio kiek į priekį. Požymių, kurie nurodytų, kad kulka prieš tai perėjo per kokią nors kliūtį, nerasta. Sužalojimų lokalizacija neleidžia daryti išvadų apie T. Š. padėtį šūvio metu. T. Š. padarytas sunkus kūno sužalojimas, nes galvos šautinis kiauryminis sužalojimas pavojingas gyvybei (T.4, b.l.1-8).
1991-07-31 poėmio metu iš Vilniaus miesto 1-os ligoninės paimti T. Š. drabužiai. 1991-08-15 daiktinių įrodymų apžiūros duomenimis T. Š. (duomenys neskelbtini) muitinės posto užpuolimo metu buvo apsirengęs muitininko uniforma. Ant uniforminių kelnių rastas pažeidimas. 1992-01-22 ekspertizės akto Nr.11-1596/11-140/25 duomenimis nukentėjusiojo kelnėse šautinių audeklo pažeidimų nėra. T. Š. kelnių audeklo pažeidimai, esantys nugaros pusėje, dešinės vidinės kišenės projekcijoje, padaryti dūrimo – pjovimo būdu. Šūvio metu ginklas T. Š. galvos atžvilgiu buvo iš kairės, iš apačios ir nežymiai iš užpakalio (T.3, b.l.1-2, T.4, b.l.9-22).
Nukentėjusysis T. Š. parodė, su savo kolegomis dirbo Lietuvos muitinėje, pasienyje, buvo vyresnysis pamainos pareigūnas. Dirbo 1991-07-30/31, tą parą, apie 4⁰⁰ val. postą užpuolė. Buvo liudininkas, kai buvo susidorota su nesipriešinančiais Lietuvos pareigūnais, jie visi buvo sušaudyti, nors nesipriešino. Jie vykdė muitinės funkcijas, muitininkai buvo neginkluoti, jie buvo atsakingi už pervežamų prekių fiksavimą Lietuvos Respublikos pasienyje. Po paskutinių užpuolimų, kai buvo sugadintas Lietuvos valstybinis turtas, buvo paskirta policijos apsauga, du rinktinės „Aras“ policininkai ir du Vilniaus apskrities policininkai. Kalbėdavosi su tais policininkais, jie sakė, kad bus ramu, (DUOMENYS NESKELBTINI) nepuls, jie anksčiau, iki šios organizacijos skilimo kartu tarnavo. Ši organizacija skilo į rinktinę „Aras“ ir Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) . Šios organizacijos senieji tarnautojai buvo susitarę, kad vienas į kitą nešaudys. Kita vertus, policininkai sakė, jei pultų kariuomenė, tuomet reikia nesipriešinti, pasitraukti ir stebėti. Pamainos, kurioje nukentėjusysis dirbo, funkcijos buvo muitinės apsauga. Į kariškus reikalus muitininkai nesikišo. Kadangi buvo pavojingas laikas, o pamainoje dirbo moteris I. M. , posto kolegų tarpusavio susitarimu, moterį nakčiai paleisdavo, nes naktį buvo pavojinga. Kai pradėdavo temti, ji išvažiuodavo iš posto su vyru arba pakeleivingu automobiliu. Įvykio naktis nesiskyrė nuo kitų, maždaug apie 4⁰⁰ val. juos užpuolė. Vienas muitinės pareigūnas ir vienas rinktinės „Aras“ policininkas buvo lauke, du policininkai sėdėjo savo automobilyje, maždaug 30 m nuo posto vagonėlio. Kažkokiu momentu jis (T. Š. ) nuėjo į vagonėlį, atsisėdo už stalo, tikslu patikrinti deklaracijas. Patikrino deklaracijas, išjungė šviesą viduje. Kitame vagonėlio kambaryje ilsėjosi kiti pareigūnai iki tol, kol jiems reikės dirbti, nes apie 6⁰⁰ val. prasidėdavo didelis automobilių eismas, didelis darbo krūvis. Jo (T. Š. ) dėmesį patraukė kažkoks tai trinktelėjimas, panašus į pistoleto šūvį. Jis žvilgtelėjo pro langą ir pamatė bėgantį žmogų su ginklu. Tuomet atsistojo, atidarė duris ir pareigūnams, kurie ilsėjosi, pasakė, kad puola (DUOMENYS NESKELBTINI). Jis pasitraukė prie stalo, tuo metu į vagonėlį įbėgo vienas iš užpuolikų. Negali pasakyti, ar tai buvo tas pats, kurį matė pro langą. Kelias sekundes žiūrėjo į jo veidą, jis buvo atkišęs ginklą su blizgančiu antgaliu, kuris yra skirtas kulkų garsui slopinti. Jis liepė gultis. Jis (T. Š. ) nusiėmė akinius, pagalvojo - jei muš, kad nesudaužytų akinių. Tuo metu, per atidarytas duris užpuolikas liepė kitiems pareigūnams iš poilsio kambario pereiti į didesnį kambarį ir visiems sugulti. Tuo pat metu pasigirdo duslūs garsai į gulinčius pareigūnus. Iš pradžių jis (T. Š. ) galvojo, kad daužo su buože per galvas, bet vėliau atsiminė, kad garsas buvo charakteringas automatiškai grįžtančiai automato spynai. Buvo duslus smūgis ir iš karto sekantis garsas buvo ginklo spynos grįžimas į automatinę padėtį, kad galima būtų vėl šaudyti. Užpuolikai iš karto pradėjo šaudyti be pasipriešinimo. Vagonėlyje buvo tamsu, Lietuvos pareigūnai gulėjo. Neužilgo kitas asmuo atvedė vieną Lietuvos pareigūną iš automobilio, jau neatsimena, kokia jo pavardė. Kito užpuoliko veido nematė, bet matė kojas. Abu užpuolikai buvo su karinėmis uniformomis, be atpažinimo ženklų. Berods buvo J. J. , jis ėjo kažkaip sunkiai, lygtai sumuštas arba sužeistas, jo kojos drebėjo, jam liepė atsigulti. Kai jis atsigulė, pasigirdo tas pats charakteringas garsas nuo šūvio. Po to, pro muitinės postą pradėjo važiuoti transportas, užpuolikai rusiškai sakė, kad pravažiuotų. Jam (T. Š. ) šovė į galvą, jis kartais atgaudavo sąmonę, kartais prarasdavo.
Atsakydamas į klausimus teisme, nukentėjusysis T. Š. parodė, kad matė vieną arba du užpuolikus. Nėra įsitikinęs, kad tas žmogus, kuris bėgo pro vagonėlį, buvo tas pats, kuris į vagonėlį įbėgo. Tai galėjo būti ir kitas, ginklas buvo toks pat. Vagonėlio vienoje pusėje nėra langų, kitoje pusėje yra du dideli langai, trečias langas buvo tame poilsio kambaryje. Jis, būdamas vagonėlyje, savo darbo vietoje, matė važiuojamąją dalį. Kad apšviesti važiuojamąją dalį, kur atvažiuoja automobiliai, kad juos patikrinti, buvo įjungta stipri šviesa, prožektorius. Jis matė gerai apšviestą žmogų, kuris bėgo atkišęs ginklą. Jo ginklas buvo ilgas, panašus į seno pavyzdžio automatą „Kalašnikov“ su užsuktu garso duslintuvu. Po to asmuo įbėgo į vagonėlį. Jis nematė, ar įbėgo tas pats asmuo, ar kitas. Pirmasis užpuolikas, kurį jis stebėjo, buvo su kepure, iš po kepurės buvo išlindę šiek tiek ilgoki šviesūs plaukai. Užpuolikas buvo su karine uniforma be skiriamųjų ženklų ir medžiaginiais sportbačiais. Sportbačius buvo užsidėjęs ant naminio mezgimo vilnonių kojinių. Užpuolikas, kurį jis matė bėgantį su atkištu ginklu, bėgo išlavintu būdu, ne bet kaip, jo bėgimas buvo su pridedamu žingsniu, ginklas atkištas į taikinį, visą laiką judėjo kojomis šonu. Esantys lauke Lietuvos pareigūnai jau pamatė užpuolimą, o jis (T. Š. ) įspėjo tuos, kurie buvo vagonėlyje. Tuo metu vagonėlyje buvo du muitinės pareigūnai, vienas rinktinės „Aras“ policininkas ir jis (T. Š. ). Įėjės į vagonėlį užpuolikas buvo apsirengęs karine uniforma be atpažinimo ženklų, su kepure, sportiniais bateliais, ginklas buvo su duslintuvu. Jis rusų kalba liepė gulti. Jam, t.y. T. Š. , buvo liepta rusiškai „ložys“, o kitiems - pereiti į kitą kambarį ir gultis - „vichodi i ložys“. Užpuolikas kalbėjo rusiškai, be akcento. Kai antrasis užpuolikas atvedė sužeistą policininką, vienas iš jų pasakė „o policejskij“, nes J. J. jau buvo su nauja Lietuvos policijos uniforma. Jam (T. Š. ) tai pasirodė keista, nes Lietuvos (DUOMENYS NESKELBTINI) -o pareigūnai tokių dalykų nebūtų sakę, jie nesistebėtų šia lietuviška uniforma. Mano, kad įvestas į vagonėlį J. J. buvo sužeistas, nes labai sunkiai ėjo, drebėjo kojos, turbūt šoko pasekoje. Prieš pamatant pirmą užpuoliką, girdėjo pakankamai stiprų garsą, tai galėjo būti pistoleto šūvis. Tuomet jis (T. Š. ) ir atkreipė dėmesį, kas vyksta lauke. Po to gal ir buvo garsų, bet jų jau nefiksavo, nes svarbiausia jam buvo žiūrėti, kas vyksta, įsižiūrėti į asmenis, ginklus, uniformas, detales. Todėl negali pasakyti, ar dar buvo kitokių garsų. Anksčiau pistoletų šūvius yra girdėjęs. Jis tarnavo apsaugos kariuomenės dalinyje, yra susipažinęs su ginklais. Yra tarnavęs virš dviejų metų, automatą rankose turėjo dažniau nei šaukštą. Tas garsas galėjo būti pistoleto šūvis, ne automato, nes garsas buvo duslesnis. Pirmą kartą atgavo sąmonę, kai vagonėlyje dar buvo tamsu, girdėjo, kad kažkas vaitoja. Kitą kartą sąmonę atgavo jau švintant nuo moteriško riksmo rusų kalba, kad čia visi užmušti. Tie žmonės nežinojo kaip iškviesti greitąją medicininę pagalbą, todėl jis bandė pasakyti, kad reikia skambinti per nulį. Vėliau atgavo sąmonę, kai jį išnešė į lauką, buvo šviesu, jis buvo ant neštuvų. Atsimena, kad jį įkėlė į automobilį, automobiliui pajudėjus vėl prarado sąmonę. Po to sąmonę atgavo tik po kelių dienų, kai buvo Kauno klinikose. Gydymo įstaigoje jį apklausinėjo daug kartų. Pirmą kartą, po operacijos jam buvo labai sunku kalbėti. Jį apklausinėdavo įvairūs pareigūnai, apklausinėjo prokuratūra. Kadangi gydytojai buvo arčiausiai jo, buvo prašymas, jei jis ką prisimintų, pasakyti tai medikams. Todėl jis buvo apklausinėjamas ir medikų, jie įrašinėjo jo pasakojimus į magnetofoną. Dalis apklausinėjusių žmonių buvo gydytojai, dalis Aukščiausios Tarybos apsaugos grupės žmonės, kurie taip pat turėjo savo priežasčių bandyti jį apklausti. Taigi ligoninėje jis buvo daug kartų apklausinėjamas, tiksliai kiek kartų, neatsimena. Pamena, kaip jį apklausinėjo A. A. : pora kartų, ar tris kartus. Vieną kartą jam kišo mikrofoną, kuris buvo įtartinai panašus į tą blizgantį duslintuvą. Antrą kartą jam rodė uniformas, trečią kartą į ligoninę atvežė ginklus. Šias ryškesnes apklausas jis atsimena, o šiaip visą laiką įvairūs žmonės vis paprašydavo patikslinti tai vieną, tai kitą dalyką. Kai stebėjo bėgantį užpuoliką, jis bėgo iš kairės į dešinę, nes ten buvo durys ir stovėjo pareigūnai, kurie atliko savo pareigas lauke, taip pat dešinėje pusėje buvo policininkų automobilis. Jis bėgo atkišęs ginklą ir taip, kad jis (T. Š. ) matė jo veidą. Lauke buvo rinktinės „Aras“ pareigūnas, muitinės pareigūnas ir du policininkai, kurie sėdėjo automobilyje. Rinktinės „Aras“ pareigūnas buvo ginkluotas, muitininkas neginkluotas. Kai užpuolikas bėgo, pareigūnų lauke nematė. Užpuolikai buvo su tamsesnės chaki spalvos uniformomis, tais laikais jos buvo naudojamos tarsi darbo uniformos, pagal tarybinės kariuomenės statutą tai buvo darbo uniforma. Užpuolikai buvo su kepurėmis. Kepurės buvo uniforminės. Po to, tokia uniforma pradėjo rengtis desantininkai, ji buvo ne tikt darbinė, kadangi ji patogi, ją naudodavo ir kariniuose veiksmuose. Jis (T. Š. ) nebuvo Afganistane, bet mano, jog šią uniformą vadino „afganke“. Tai buvo ne kombinezonas, o švarkas ir kelnės. Užpuolikas į vagonėlį įėjo vienas, šaudė taip pat jis vienas, po to atėjo kitas, vėl buvo šaudymas. Tada jis jau matė tik užpuolikų kojas, nes gulėjo. Pirmasis, kuris liepė atsigulti, šovė mažiausiai pora kartų, bet pradėjo nuo tų, kurie gulėjo arčiausiai išėjimo durų, tai buvo A. M. . Jis (T. Š. ) gulėjo maždaug per vidurį tarp rašomojo stalo ir įėjimo į poilsio kambarį. J. J. atvedė vienas žmogus. Vienas iš užpuolikų jau buvo vagonėlyje, o kitas atvedė J. J. . Vagonėlyje jis (T. Š. ) matė du užpuolikus, bet lauke buvo dar žmonių, nes girdėjosi garsai. Girdėjosi kažkokios komandos, keikimasis. Buvo rusiškai pasakyta „pravažiuok“. Lauke buvo mažiausiai dar vienas rusiškai kalbančių ir komanduojančių žmonių, nes lauke vyko veiksmas. Užpuolikas, kuris buvo vagonėlyje, turėjo ilgesnį ginklą, panašų į automatą „Kalašnikov“ su duslintuvu. Tas, kuris bėgo, turėjo ginklą su medine ilga buože, įėjusio į vidų užpuoliko automato buožės jis (T. Š. ) nematė. Negali pasakyti, ar kaltinamąjį matė užpuolimo metu. Kažkoks panašus buvo įbėgęs į vagonėlį, šiek tiek panašių veido bruožų, bet negali pasakyti, kad tai yra tas pats asmuo. Vagonėlyje šviesa buvo išjungta, bet apšvietimo užteko iš lauko, lauke buvo stiprus prožektorius, jis teikė pakankamai šviesos ir viduje. Iki atvedant J. J. , buvo ne mažiau kaip du garsai, panašūs į šūvius. Po to atvedė J. J. , jis sunkiai atsigulė, tuomet buvo vėl toks pat vienas garsas. Po to iššovė į jį (T. Š. ). Nužudymo išvakarėse alkoholiniai gėrimai vagonėlyje nebuvo geriami. 1991-07-30/31 nužudytus pareigūnus pažinojo gerai, mažiau pažinojo tuos, kurie juos saugojo, nes jie keisdavosi. Asmeninių, tarnybinių problemų, konfliktų, dėl kurių galėjo būti užpultas (duomenys neskelbtini) muitinės postas, nebuvo. Tuo metu (duomenys neskelbtini) muitinės poste nebuvo sulaikyti kontrabandininkai, dideli kroviniai, narkotikai, ginklai. Posto užpuolimas nebuvo netikėtas, muitinės vagonėlį pirmą kartą užpuolė dar 1990 metais, po to buvo dar vienas užpuolimas. Užpuolęs postą Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) sudegino tris vagonėlius. Po paskutinio muitinės posto užpuolimo, kai buvo sudeginti 3 vagonėliai su viduje esančiais baldais, dokumentais ir t.t., vyriausybė skyrė apsaugą iš dviejų struktūrų, tai rinktinės „Aras“ ir Vilniaus rajono policijos. Anksčiau juos saugoję pareigūnai būdavo su neperšaunamomis liemenėmis, šalmais, budėdavo visą laiką lauke. Kai nustojo muitinės postus puldinėti, be to ir dėl jau minėto susitarimo, jie budėdavo jau be šalmų, atrodo, kad ir be neperšaunamų liemenių. Dažniausiai lauke būdavo po vieną, kitas – vagonėlyje. Kai jam (T. Š. ) buvo parodytas atpažinti I. G. , jis pasakė, kad tas žmogus yra labai panašus, 90 % pagal sudėjimą. Atpažinimo metu jis specialiai prašė, kad asmenys atsistotų iš šono, iš kairės į dešinę, kad dar kojas pakilnotų. Atpažinimo metu sakė, kad jis panašus, bet negalėjo pasakyti, kad tai yra tas pats asmuo, kad tai tikrai tas. Taigi jis (T. Š. ) jo neatpažino, tik pasakė, kad tai yra labai panašus į tą bėgantį žmogų asmuo. Užpuolimo metu vagonėlio viduje buvo A. M. , vienas iš rinktinės „Aras“ pareigūnų, berods A. J. , koks antras muitinės pareigūnas, neatsimena. Mano, kad užpuolikas šovė į pirmą pareigūną, kuris buvo arčiausia durų, tai yra į A. M. . Kurioje vagonėlio vietoje buvo nušautas rinktinės „Aras“ pareigūnas A. J. , nežino. Į kurią vietą buvo sužeistas J. J. , nematė. Šūvio garsas, kurį jis girdėjo, buvo panašus į pistoleto šūvį, nes automatas šaudo šaižiau, ilgesnis ginklas, daugiau kulka praeina ir kitoks garsas. Jis (T. Š. ) yra šaudęs iš „Kalašnikovo“ 5,45 mm kalibro. Ar atgavęs sąmonę sakė skaičius 300 arba 003, negali tiksliai pasakyti. Kadangi moteris negalėjo paskambinti, galbūt jis bandė jai pasakyti, kaip reikia skambinti. Užpuolimas įvyko 4⁰⁰ val.. Lauke, kaip jam atrodo, buvo dar tamsu. Vagonėlio langai buvo uždaryti. Mano, kad garso kasetėje užfiksuotoje apklausoje dalyvavo, ji buvo viena iš pirmųjų, kai jis buvo dar labai blogame stovyje po patirto sužeidimo ir operacijos. Negali pasakyti tiksliai, kas dalyvavo toje apklausoje, bet mano, kad tyrėjas A. A. , kuris tuo metu tyrė šią baudžiamąją bylą. Apklausoje dalyvavę medikai, kaip jam atrodo, iš to įkarščio prisidėdavo prie tos apklausos. Po galvos sužeidimų jam buvo sunku kalbėti. Tokia čia ir buvo apklausa, t. y. pareigūnai bandė, nelaukdami kol jam galbūt pablogės, bent ką nors ištraukti. Apklausos metu jis neturėjo galimybių išsireikšti. Tik po mėnesio galėjo pasakyti, kad jam paduotų akinius, iki tol negalėjo nieko pasakyti. Po ilgo darbo su dviem logopedėmis, atėjo stabilizacija. Klausimus jis suprato, bet gavus klausimą, prireikė ilgai galvoti, ką tai reiškia, pasakyti atsakymo neišeidavo. Tuomet prokuroras manė, kad jis neatsakė ir užduodavo jau sekantį klausimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu perskaityti T. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis T. Š. parodė, kad 1991-07-31 tarp 4 val. 30 min. ir 5 val. 30 min. buvo užpultas (duomenys neskelbtini) muitinės postas. Prieš užpuolant muitinės postą T. Š. su A. M. buvo lauke. Kartu su jais buvo vienas „Aro“ pareigūnas. Kitas „Aro“ pareigūnas ilsėjosi vagonėlyje. „Aro“ pareigūnai buvo ginkluoti. Kelių policijos pareigūnai budėjo prie savo automobilio arba automobilyje. Muitininkė išvyko anksčiau. Taip buvo nutarta, nes postai buvo užpuldinėjami (DUOMENYS NESKELBTINI) milicininkų, kariškių, todėl moterys iš darbo buvo išleidžiamos anksčiau. Veterinaras iš posto taip pat išvyko anksčiau. T. Š. mokėsi veterinarijos specialybės, todėl turėjusiam budėti veterinarui pasakė, kad jis naktį gali būti su šeima, nes naktimis gyvulių neveža. Užpuolimo metu liudytojas buvo muitinės vagonėlio pirmame kambaryje, nuo durų prie kairės sienos stovinčio stalo. T. Š. atrodo, kad šiame kambaryje šviesa buvo išjungta, tačiau lauke švietė prožektorius, dėl ko vagonėlio kambaryje buvo pakankamai šviesu. Būdamas vagonėlyje T. Š. išgirdo trenksmą, kurį gali apibūdinti kaip garsą, panašų į pistoletinį šūvį ar šūvius, po to trinktelėjimą. Todėl jis pažiūrėjo per vagonėlio pirmo kambario langus, kurie buvo dešinėje pusėje nuo įėjimo. Per langą gerai matėsi stacionaraus prožektoriaus apšviesta aplinka. T. Š. pamatė greitai judantį vyriškį su ginklu. Pamatęs užpuoliką, T. Š. pravėręs antro kambario duris ten ilsėjusiems pareigūnams pasakė, kad (DUOMENYS NESKELBTINI) ir grįžo prie to paties stalo. Po kelių sekundžių prasivėrė durys ir įėjo asmuo. T. Š. vertina, kad tai tas pats asmuo, kurį jis matė bėgantį pro langą. Įėjęs vyriškis judėjo link antro kambario durų, o ginklą nukreipė į T. Š. . Užpuolikas rusiškai liepė gultis. Iš vagonėlio kambario išėjo du muitininkai, „Aro“ policininkas ir atsigulė ant žemės. Po 4-5 sekundžių T. Š. išgirdo garsus. Iš pradžių nukentėjusiajam pasirodė, kad jo bendradarbiams suduodami smūgiai buože. Garsuose buvo galima išskirti automato spynos mechanizmo judėjimo garsus. T. Š. per tą trumpą laiką nesuprato, kad į juos šaudoma. Jis išgirdo 3-4 tokius garsus, kurie kaip dabar žino, buvo šūvių garsai. T. Š. šaudymo metu šūvių negirdėjo. Jis mano, kad užpuolikas šaudė į tuos pareigūnus, kurie buvo arčiausiai durų. Po to garsai liovėsi, nes į vagonėlio kambarį iš lauko buvo įvestas J. J. . Iš to, kad jis gulėsi sunkiai, nukentėjusysis mano, kad J. J. buvo sumuštas arba sužeistas. Iki šio momento vagonėlyje buvo vienas užpuolikas, o J. J. atvedė antrasis užpuolikas, kurio veido T. Š. nematė. Šis užpuolikas kaip ir pirmasis taip pat vilkėjo kariškus drabužius ir sportinius batelius. Pirmasis užpuolikas lyg nustebęs paklausė antrojo užpuoliko, ar tai policininkas. T. Š. iš šio klausimo suprato, kad užpuolikas anksčiau nebuvo matęs policininko uniformos. J. J. atsigulus ant grindų antrasis užpuolikas šovė į J. J. . Tuo metu į muitinės teritoriją įvažiavo sunkvežimis, nes girdėjosi įvažiuojančios ir sustojančios mašinos garsai. Iš muitinės vagonėlio išėjo antrasis užpuolikas. Galimai į muitinės teritoriją įvažiavo ir lengvasis automobilis, kurio vairuotojui užpuolikas rusiškai liepė važiuoti toliau. T. Š. parodė, kad netrukus jis prarado sąmonę, nes į jį šovė pirmasis užpuolikas. Atgavęs sąmonę, jis pamatė kaip dreba policininko ar muitininko kojos. T. Š. parodė, kad pirmą užpuoliką jis gali atpažinti pamatęs judantį su ginklu visu ūgiu. Iš fotonuotraukų jam atpažinti sunku. T. Š. (duomenys neskelbtini) muitinėje matė, kad juos užpuolė du kariškais rūbais vilkintys vyriškiai. Užpuolikai vilkėjo ne Krašto apsaugos darbuotojų, policijos, „Aro“ pareigūnų, milicininko uniformas, o tuometinę TSRS kariuomenės kariškių lauko uniformą, kuri buvo žalios, chaki spalvos. Ant galvos jie dėvėjo tos pačios spalvos kepures. T. Š. parodė, kad jam buvo aišku, jog užpuolikai yra ne iš kadrinės armijos, nes jie dėvėjo laisvą uniformą, buvo su baltos spalvos vilnonėm kojinėm, sportiniais bateliais. Be to, muitines dažnai užpuldinėjo (DUOMENYS NESKELBTINI) milicininkai. Tačiau po to jis suabejojo, ar užpuolikai yra (DUOMENYS NESKELBTINI) milicininkai, nes (DUOMENYS NESKELBTINI) milicininkai anksčiau tarnavo su „Aro“ pareigūnais ir jie nebūtų nustebę pamatę policininko uniformą. Užpuolikai buvo apie 25-30 metų amžiaus. Abu nukentėjusiojo matyti užpuolikai buvo ginkluoti vienodais automatais su ilgais garso slopintuvais iš šviesaus metalo. Užpuolikai nepažinojo poste buvusių muitinės, Kelių policijos, „Aro“ pareigūnų. Jie kalbėjo rusiškai be akcento. Tarp jų nebuvo Kaukazo ar V. A. gyventojų. Abu T. Š. matyti užpuolikai šaudė į (duomenys neskelbtini) muitinės pareigūnus. Asmenys užpuolę postą nieko nereikalavo. Pinigų ar dokumentų nepaėmė (T.9, b.l. 8-9, 23-24, 53-56, 66, 77-82).
1991-08-30 daiktų atpažinimo metu T. Š. buvo pateikti automatų piešiniai iš specialios knygos „Automatiniai ginklai“. T. Š. atpažino Kalašnikovo konstrukcijos automatą AKMS, kaip ginklo pavyzdį, iš kokių į jį ir kitus (duomenys neskelbtini) muitinėje dirbusius pareigūnus buvo šaudoma 1991-07-31. Be to T. Š. parodė, kad piešinyje pavaizduotas automatas turėjo garsą slopinančius įtaisus. T. Š. parodžius automato AKMS su garso slopintuvu fotonuotrauką, jis patvirtino, kad būtent su tokiu automatu ir įtaisu buvo užpuolikai (T.9, b.l.10-15).
1991-10-01 daiktų atpažinimo metu T. Š. buvo pateikti TSRS nešiojamų kariškų rūbų pavyzdžiai, pavaizduoti TSRS Gynybos ministerijos 1989 metais išleistoje knygoje „Karinės uniformos nešiojimo taisyklės“. T. Š. atpažino TSRS karininkų, praporščikų ir šauktinių karių nešiotą vasarinę lauko uniformą ir paaiškino, kad uniforma ir kepurė pas (duomenys neskelbtini) muitinės postą užpuolusius asmenis buvo panaši į pavaizduotą, tačiau užpuolikai avėjo sportbačius (T.9, b.l.17-21).
1991-12-05 T. Š. apklausos metu parodė, kad per televizijos laidą „Soveršenno sekretno“ („Visiškai slaptai“) jis matė TSRS kariškių „Alfa“ grupės ginklą. Šis ginklas jam pasirodė panašus į (duomenys neskelbtini) muitinės postą užpuolusių asmenų turėtus ginklus. Apklausos metu T. Š. parodė, kad jam atrodo, jog užpuolikai turėjo automatą su ilgu vamzdžiu, ilga medine buože. Ant automato vamzdžio buvo pritvirtintas toks antgalis, kokį jis anksčiau atpažino, tik jis buvo blizgantis (T.9, b.l.23-24).
1991-12-05 daiktų parodymo atpažinti metu T. Š. iš jam pateiktų automatų antgalių atpažino automato antgalį - garso slopintuvą (PBS). Jis paaiškino, kad jį užpuolęs asmuo turėjo automatą, ant kurio buvo pritvirtintas jo atpažinto pavyzdžio antgalis, tačiau užpuolikas, lyginant su pateiktuoju atpažinti juodos spalvos antgaliu, turėjo iš blizgančio metalo antgalį (T.9, b.l.25-26).
1991-12-05 daiktų parodymo atpažinti metu T. Š. iš jam pateiktų automatų su antgaliais atpažino automatą AK-74, tačiau su užsuktu garso slopintuvu. Jis paaiškino, kad ir automatas AKMS su garso slopintuvu panašus į užpuolikų turėtus automatus, tačiau užpuolikų turėtas automatas buvo su medine buože. Užpuolikų turėtas automatas kažkuo skyrėsi nuo jam pateiktų automatų. (T.9, b.l.27-30).
1991-12-05 daiktų parodymo atpažinti metu T. Š. iš jam pateiktų kariškų kepurių, beretės, atpažino karišką chaki spalvos kepurę ir paaiškino, kad užpuoliko turėta kepurė buvo gal kamufliažinė, arba išblukusios spalvos (T.9, b.l.31-32).
1991-12-05 daiktų parodymo atpažinti metu T. Š. iš jam pateiktų kariškų rūbų atpažino chaki spalvos kariškus rūbus (T.9, b.l.33-34).
1992-01-29 pagal T. Š. pasakojimą padarytas užpuoliko fotorobotas (T.9., b.l.35-37).
1992-02-26 T. Š. užpuolikų atpažinimui pateiktos fotonuotraukos, video įrašai. Atpažinimo metu T. Š. neatpažino asmens, kuris dalyvavo užpuolime. T. Š. parodė, kad užpuoliką jis galėtų atpažinti ne iš fotonuotraukų, o pamatęs judantį su ginklu, taip kaip matė 1991-07-31 naktį (duomenys neskelbtini) muitinės poste (T.9, b.l.38-52).
2001 06 13 parodymo atpažinti asmenį iš fotonuotraukų metu T. Š. buvo pateiktos aštuonios fotonuotraukos, tarp kurių buvo I. B. (fotolentelėje Nr. 3) ir T. G. (fotolentelėje Nr. 6) fotonuotraukos, asmenys fotonuotraukose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 7, Nr. 8 – nesusiję su tiriama byla (T. 9, b.l.57-59). Atpažinimo metu T. Š. parodė, kad iš asmenų, kurie yra fotonuotraukose Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8, jis nieko neatpažįsta. Jų nematė užpuolimo metu, nei bėgant link namelio, nei namelyje. Iš kitų jam parodytų fotonuotraukų jam yra panašūs asmenys fotonuotraukose Nr. 1 ir Nr. 3. Fotonuotraukoje Nr. 1 esantis vyriškis panašus į tą, kuris buvo įėjęs į namelį ir kurio fotorobotas buvo sudarytas pagal jo (T. Š. ) pasakojimą. Šis asmuo panašus iš jo žvilgsnio, nosies, smakro. Panašus savo nosim, smakru, kaklo formom yra ir asmuo, kurio nuotrauka pažymėta Nr. 3. Tačiau šis asmuo yra panašesnis į asmenį, kuris bėgo link muitinės namelio. Tačiau jeigu pakeisti Nr. 3 žvilgsnį, lūpų išraišką, tai jis irgi būtų panašus į tą užpuoliką, kuris pirmas įėjo į namelį ir kuris į jį (T. Š. ) šovė. Šiuos asmenis jis galėtų geriau atpažinti pamatęs juos gyvus ir judesyje (T. 9, b.l. 60-64).
2002 12 17 asmenų parodymo atpažinti metu T. Š. atpažinti buvo pateikti keturi asmenys, tarp kurių buvo I. G. . Atpažinimo metu T. Š. parodė, kad vienas yra panašus iš lieso kūno sudėjimo ir veido bruožų. Aiškiai išsiskiria skruostikauliai ir nosis. Šį asmenį jis (T. Š. ) matė (duomenys neskelbtini) užpuolimo metu. Šio žmogaus ūgis atitinka jo (T. Š. ) matyto žmogaus ūgiui. Iš atpažinimui pateiktų asmenų labiausiai panašus į (duomenys neskelbtini) matytą yra šis asmuo. Šį asmenį T. Š. nurodė atpažįstantis 95 procentais. Protokole užfiksuota, kad perskaičius protokolą T. Š. pareiškė, jog negali savo parašu patvirtinti, kad matė būtent šį asmenį, tačiau minėtas asmuo yra labai panašus į (duomenys neskelbtini) postą užpuolusį asmenį, t. y. į vieną iš užpuolusių asmenų (T.9, b.l.67-74).
Liudytoja Eglė – M. Š. (mirusi, parodymai teisme perskaityti) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos sūnus T. Š. nuo 1991-02-15 pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) muitinės poste. Jis mokėsi Kauno veterinarijos akademijoje. 1991-07-30 E.M. Š. automobiliu atvežė T. Š. prie Muitinės departamento. Sūnus buvo su uniforma, nešiojo pritemdytus akinius. Sūnus jai niekada nesakė, kad kas nors jam būtų grasinęs, kad muitinėje būtų sulaikytas koks nors didelis kiekis prekių. Iš T. Š. bendradarbių buvo mačiusi tik S. O. . 1991-07-31 apie 9 val. E.M. Š. per radiją sužinojo apie įvykį (duomenys neskelbtini) . 10 val. ji nuvyko į (duomenys neskelbtini) muitinės postą ir ten sužinojo, kad T. Š. ligoninėje. Kas nužudė (duomenys neskelbtini) muitinės posto pareigūnus liudytoja nežino (T.6, b.l.66).
Nukentėjusysis S. B. (miręs, parodymai teisme perskaityti) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 1991 metų vasario mėnesį jo sūnus M. B. pradėjo dirbti Vidaus reikalų ministerijos Greito reagavimo rinktinėje „Aras“. 1991-07-30 (duomenys neskelbtini) muitinės poste jis budėjo trečią kartą. S. B. parodė, kad jam sūnus nepasakojo apie kokius nors incidentus ryšium su tarnyba. Sūnus buvo ramaus charakterio, į konfliktus pats niekada nesiveldavo. 1991-07-31 S. B. sužinojo, kad jo sūnus – M. B. kartu su kitais pareigūnais buvo nužudytas (duomenys neskelbtini) muitinės poste. 1997-04-23 mirties įraše Nr.1671 užfiksuota, kad S. B. 1997-04-22 mirė (T.6, b.l.60, T.9, b.l.90-93).
Liudytoja S. B. parodė, kad yra S. B. sesuo, M. B. buvo brolio sūnus. S. B. mirė 1997 m., jis turėjo tik vieną sūnų, jo žmona I. B. taip pat mirusi, mirė 2004 m. Jai žinoma, kad nuo 1991 m. M. B. dirbo būryje „Aras“, jis buvo labai uždaras, apie savo tarnybą nepasakodavo, nebuvo konfliktiškas, buvo labai ramaus charakterio.
Nukentėjusioji R. J. parodė, kad nužudytasis J. J. buvo jos vyras. Įvykio diena nesiskyrė nuo eilinės darbo dienos. Vyras vakare išvažiavo budėti į (duomenys neskelbtini) muitinės postą. Vyras buvo uždaras, namuose apie darbą nekalbėdavo. Vyras dirbo policininku kelių policijoje. Tą dieną vyras su A. K. buvo paskirtas į (duomenys neskelbtini) muitinės postą. Vyras nebuvo konfliktiška asmenybė. Darbe konfliktų, dėl kurių galėjo jam grasinti ar jį nužudyti, J. J. neturėjo. Nužudymo metu J. J. asmeninis turtas nebuvo pagrobtas. Dėl vyro nužudymo ji gavo finansinę paramą, t.y. iš VRM vyro atlyginimą už 10 metų bei gauna našlės socialinę pensiją. Vyras J. J. darbo metu alkoholio nevartodavo. Teisme nukentėjusioji R. J. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, o būtent, kad J. J. kelių policijoje pradėjo dirbti 1985 metais, o (duomenys neskelbtini) muitinėje dirbo nuo tada, kai pradėjo veikti šis postas. J. J. jai pasakojo, kad tarnybos metu jam teko susidurti su (DUOMENYS NESKELBTINI) milicininkais, tačiau praktiškai viskas baigdavosi be incidentų. Kartą jie vijosi (DUOMENYS NESKELBTINI) automobilį, kuris nesustojo prie posto. 1991-07-22 prie (duomenys neskelbtini) muitinės posto buvo sustojęs kariškis, vadovaujantis Pabaltijo (DUOMENYS NESKELBTINI), kuris paklausė, kas budėjo toje pamainoje, kai juos važiuojančius sustabdė. Po to šis kariškis, ar su juo važiavęs asmuo rusiškai pasakė, kad jūs čia visi išdvėsite. R. J. parodė, kad 1991-07-30 vyras kaip paprastai išvyko į darbą. Sekančią dieną R. J. sužinojo, kad jos vyras kartu su kitais pareigūnais žuvo (duomenys neskelbtini) muitinės poste (T.9, b.l.96-98).
Nukentėjusioji N. K. parodė, kad jos vyras dirbo kelių policijoje, dirbo seniai, turėjo išeiti į pensiją, dirbo paskutinę dieną. 1991 metų liepos mėn. 30-31 vyras dirbo su J. J. (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą vyrą matė liepos 27 dieną. Vyras į (duomenys neskelbtini) muitinės postą išvyko skolintu kaimyno automobiliu, nes jo buvo sugedęs. Šis automobilis buvo surastas (duomenys neskelbtini) , J. J. ten viduje buvo nušautas. To automobilio savininkas Č. V.. Jos vyras A. K. nebuvo konfliktiška asmenybė, jis visiems padėdavo, dėl asmeninių problemų vyrui niekas negrasino. Kadangi A. K. dirbo paskutinę dieną, todėl jam nedavė naujos policininko uniformos, jis sakė, kad jam nereikia. Nužudymo metu vyro asmeninis turtas nebuvo pagrobtas. Dėl vyro nužudymo gavo finansinę paramą, t.y. iš VRM vyro atlyginimą už 10 metų bei gauna našlės socialinę pensiją. Vyras tarnyboje alkoholio nevartodavo.
Nukentėjusioji A. M. parodė, kad jos vyras dirbo Muitinės departamente nuo 1990 metų gruodžio mėnesio. Pradžioje dirbo staliumi, po sausio įvykių perėjo dirbti į (duomenys neskelbtini) muitinės postą. Žinodamas pavojų, jis vis tiek dirbo, norėjo prisidėti prie Lietuvos kūrimo. Apie konkrečius konfliktus, dirbant (duomenys neskelbtini) muitinės poste, vyras jai nepasakojo. Liepos 30 dienos ryte vyras išėjo į darbą, daugiau jo nematė. Budėjimo metu, 30 dienos vakare, vyras skambino seseriai J. M. . Darbe jis negerdavo. Vyras nebuvo konfliktiška asmenybė, dėl asmeninių problemų jam niekas negrasino, jis buvo taikus žmogus. Nužudymo metu asmeninis vyro turtas nebuvo pagrobtas. Dėl vyro nužudymo ji gavo finansinę paramą, t.y. iš Muitinės departamento už 10 metų vyro atlyginimo 3/5 gavo ji ir 2/5 – vyro tėvai, taip pat gauna valstybinę našlės pensiją.
Nukentėjusioji G. O. parodė, kad jos vyras pradėjo dirbti muitinėje vasario mėn. 4 dieną, po sausio 13-osios įvykių. Jų poste buvo sudegintas vagonėlis, buvo tokių atvejų, kad neidavo naktį budėti, tik dieną budėdavo, nes buvo pavojinga. Ginklų turėti neleido, buvo liepta niekam nesipriešinti. Liepos 30 dieną vyras išėjo į darbą. Vakare vyras paskambino kaimynei, kad sužinotų, kokia vaiko sveikata. Trumpai su vyru pakalbėjo. Ryte atėjusi kaimynė pranešė, kad kažkas atsitiko (duomenys neskelbtini) . Vėliau atvažiavo draugė, pasakė kas atsitiko, po to atvažiavo iš muitinės departamento. Liepos mėn. 30 dieną vyras į darbą važiavo automobiliu „Moskvič“, jis visuomet juo važiuodavo, dar kartu paimdavo bendradarbį. Automobilis buvo rastas kažkur netoli posto, buvo grąžintas nesudaužytas, iš automobilio niekas nebuvo pavogta. Vyras tikrai nebuvo konfliktiška asmenybė, dėl asmeninių problemų jam niekas negrasino. Vyras pasakojo jai apie žodinį susitarimą, kad Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) jų nešaudys. Nužudymo metu vyro asmeninis turtas nebuvo pagrobtas. Dėl vyro nužudymo ji ir vaikai gavo finansinę paramą, t.y. gavo pensijas ir vyro atlyginimą iš Muitinės departamento už 10 metų.
Nukentėjusioji J. O. parodė, kad tėtis S. O. nebuvo konfliktiška asmenybė ir nepasižymėjo karštais charakterio bruožais. Ji yra S. O. dukra iš pirmosios santuokos, tėvai 11-a metų išgyveno santuokoje, vėliau išsiskyrė. Su tėvu bendravo, jis atvažiuodavo dukrų aplankyti, atveždavo lauktuvių, dovanų. Tėtis turėjo raudoną automobilį „Moskvič“. Dėl tėčio nužudymo gavo finansinę paramą, t.y. jai ir sesei buvo paskirta našlaičių pensija iki 18-os metų, vėliau iki 24-ių metų, jei studijuoji.
Nukentėjusioji E. O. parodė, kad tėvo S. O. nužudymo dieną jai buvo 7 metai. Tėvai buvo išsiskyrę, bet tėtis atvažiuodavo pas jas, aplankydavo, atveždavo lauktuvių, dovanų. Dėl tėčio nužudymo gavo finansinę paramą, t.y. iki 24-ių metų, kol mokėsi dieniniame skyriuje, jai buvo mokama našlaičio pensiją.
Nukentėjusioji A. R. parodė, kad jos sūnus R. R. tik 4-ą parą dirbo muitinės poste, dar net nebuvo gavęs darbinės uniformos. Liepos 31-osios ryte, kai sūnus turėjo grįžti, išgirdo apie įvykį per radiją, o po kokios valandos atvažiavo iš muitinės ir pranešė, kad sūnus gyvas (sužeistas), tačiau gyvo sūnaus jau nebematė. Sūnus nieko neminėjo apie jokius konfliktus darbe. Gali apibūdinti sūnų kaip nekonfliktišką asmenybę, dėl asmeninių problemų jam niekas negrasino. Sūnus nebuvo sulaikęs pažeidėjų ar kitokių asmenų, kurie būtų grasinę susidorojimu. Nužudymo metu asmeninis sūnaus turtas nebuvo pagrobtas. Po sūnaus nužudymo gavo finansinę paramą, t.y. sūnaus atlyginimą iš Muitinės departamento už 10 metų, bet tie pinigai nuvertėjo, nuo 50-ies metų gauna socialinę pensiją.
Nukentėjusysis J. J. (miręs, parodymai teisme perskaityti) parodė, kad A. J. buvo jo sūnus. Nuo 1991 metų kovo mėnesio jis pradėjo dirbti Vidaus reikalų ministerijos Greito reagavimo rinktinėje „Aras“. Rinktinėje buvo sudarytas grafikas, pagal kurį pareigūnai budėjo pasienio kontrolės postuose. Sūnui teko budėti Lavoriškių poste, o (duomenys neskelbtini) poste jis prieš 1991-07-31 budėjimą buvo budėjęs vieną kartą. Iš sūnaus pasakojimo nukentėjusiajam žinoma, kad, kai jis budėjo Lavoriškių poste, B. M. lydėjo kažkokį automobilį. Tą kartą su (DUOMENYS NESKELBTINI) milicininkais incidento nebuvo. Apie kitus sūnaus budėjimus nukentėjusiajam žinoma tik tiek, kad jokių konfliktų jo budėjimo metu nebuvo. 1991-07-30 jo sūnus išėjo į darbą. 1991-07-31 J. J. sužinojo, kad jo sūnus A. J. (duomenys neskelbtini) muitinės poste kartu su kitais pareigūnais buvo nužudytas. Jo sūnus budėjimo metu laikrodžio neturėjo, nes jis buvo sugedęs ir paliktas namuose, todėl poste rastas laikrodis ne jo sūnaus. 1993-01-04 mirties įrašo Nr.21 duomenimis J. J. 1993-01-01 mirė (T.9, b.l.103-106).
Nukentėjusioji A. A. parodė, kad yra žuvusiojo S. O. sesuo. S. O. išėjo dirbti į muitinę vasario mėn. pradžioje. Kai sužinojo, kad brolis nuėjo dirbti į muitinę, labai pergyveno. Atkalbinėjo brolį, prašė palikti tą darbą. Brolis asmeninių problemų neturėjo, apie konfliktiškus brolio ir kieno nors santykius neteko girdėti.
1991-07-31 įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėtas surastas iš (duomenys neskelbtini) muitinės posto teritorijos nuvarytas, Kelių policijos policininkų naudotas, Č. V. priklausantis, automobilis VAZ-2101, v. Nr.(duomenys neskelbtini) . Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad dešinėje pusėje 35-tame Vilnius – Minskas kelio kilometre ir kairėje pusėje 0,8 kilometro atstumu nuo (duomenys neskelbtini) muitinės posto yra neasfaltuotas keliukas. Šiame keliuke, apie 86,5 m. atstume nuo pagrindinio kelio kelkraščio, kairėje keliuko pusėje, pakibęs priekiniu tiltu ant akmenų, rastas geltonos spalvos automobilis VAZ-2101, v. Nr.(duomenys neskelbtini) . Ant posūkio į šį keliuką yra automobilio ratų vėžės. Ant rasto automobilio kairės pusės galinių durelių rasti trys kiauryminiai pažeidimai, t.y. vienas prie durelių rankenos ir du durelių stikle. Automobilio salono galinėje dalyje rasta ir paimta 9 mm kalibro kulkos apvalkalas, ant kurio užsifiksavę 4 graižtvų laukų pėdsakai ir deformuotas pilko metalo gabaliukas, panašus į kulkos švino likučius. Taip pat automobilyje rasti autoinspektoriaus J. J. darbiniai blankai, lapas su panašia į kraują dėme, pinigai, juodas odinis pistoleto dėklas, kiti daiktai. Ant keliuko ir žolėje 163 m atstumu nuo pagrindinio kelio rasti apsisukančios transporto priemonės ratų protektorių palikti pėdsakai, kurie nufotografuoti. Tarnybinis šuo paėmęs nuo vairuotojo durų kvapo pavyzdį kinologą išvedė ant keliuko 163 m atstumu nuo pagrindinio kelio, t.y. prie tos vietos, kur buvo rasti automobilio apsisukimo pėdsakai. 2002-10-19 apžiūrėti automobilyje VAZ -2101, v. Nr.(duomenys neskelbtini) rasti sėdynių užvalkalai ir popieriaus lapas (T.4., b.l.23-38).
1991-08-28 automobilio VAZ-2101, v. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyti automobilio pažeidimai: šūviu sugadinta užpakalinių, kairės pusės durelių rankena ir spyna, padarytas kiauryminis durų skardos pramušimas, išmušti tų pačių durelių nuleidžiamo ir trikampio langų stiklai, pramuštas vidinis durų apmušalas, pažeistas užpakalinės sėdynės apmušalas ir dešinės pusės šoninis stogo panelės apdailos apmušalas, sulankstyta priekinė apatinė panelė, sulenkta ir deformuota priekinio automobilio tilto kairės pusės apatinė svirtis. Automobilio savininkas Č. V. apžiūrėjęs automobilį pareiškė, kad automobilis neapiplėštas, o automobilyje esančios trys neperšaunamos liemenės, radaro greičiui nustatyti elektroninis blokas su įbrėžtu Nr.“33“ ir laidu, medinė eismo reguliuotojo lazda, elektrinis žibintuvėlis, policininko uniforminis švarkas ir uniforminė kepurė, seno pavyzdžio milicininko kepurė, kaklaraištis, nepraplėštas cigarečių pakelis “YU“ yra ne jo, todėl šie daiktai buvo išimti. 1991-08-27 nutarimu paskirta prekinė ekspertizė, kurios metu nustatyti pažeidimai ir žala. Automobilio techninio paso AŠ Nr.226170 kopijoje užfiksuota, kad automobilio VAZ 2101, pagaminto 1974 m., Nr. v. (duomenys neskelbtini) , paskutinis savininkas nuo 1988-04-19 yra Č. V. (T.5, b.l.43-59).
Liudytojas A. M. parodė, kad tuo metu dirbo Valstybinėje komisijoje Lietuvos problemoms nagrinėti, kuri buvo sukurta prie Vyriausybės darbo grupės vedėjų. Jie domėjosi Rytų Lietuvos teritorijose vykstančiais procesais. Pagrindinis dėmesio objektas buvo autonominės tendencijos ir tam tikrų politinių veikėjų noras likti TSRS ar bent Rusijos sudėtyje. Kadangi į šią komisiją jis buvo deleguotas iš Krašto apsaugos ministerijos, tai turėjo galimybę gauti daug informacijos, kas vyksta Lietuvos pasienyje. Žuvusiųjų, iki šio tragiško įvykio, nei vieno nepažinojo, aplinkybių, kas ten galėjo prieš tai įvykti, nežino. Buvo nuvažiavęs po įvykio į vietą, lavonų jau nematė, įvykio vietoje buvo vagonėlis, kraujo pėdsakai. Vėliau, maždaug 1994 m. ar 1995 m., jam teko įsigyti nekilnojamąjį turtą, t.y. degalinę (duomenys neskelbtini) , toje degalinėje dirbo vienas vietinis operatorius A. S. . Būdavo, kad jis pasakydavo, jog kažką girdėjo ir matė, bet bijodavo apie tai pasakoti, net ir aktyviai jį kalbinant. Šiuo metu tos degalinės jau nebėra. Apie A. S. liudytojas žinių neturi. Paskutiniu metu su A. S. nebendravo. A. S. yra sakęs, kad girdėjo kaip kažkas šaudė, bet jis bijojo išeiti į lauką, kad ir jo nenušautų. Tai buvo vienintelis kartas, paskui jis sakydavo, kad nieko nežino, nieko nematė. Liudytojui žinoma, kad (DUOMENYS NESKELBTINI) maždaug nuo 1991 m. kovo mėn. pradėjo aktyviai dalyvauti provokacijose. Lietuvos siena pradėta saugoti nuo 1990 m. vasaros. Būtent Valstybinė komisija sužinojo apie Rygos (DUOMENYS NESKELBTINI) veikimą, apie Latvijoje vykstančius (DUOMENYS NESKELBTINI) išpuolius. Ten konfliktai prasidėjo truputį anksčiau nei Lietuvoje. Lietuvoje (DUOMENYS NESKELBTINI) skilo. Jie atsiskyrė su B. M. ir kurį laiką užėmė ramią poziciją, o paskui nuo 1991 m. kovo mėn. jie pradėjo daryti tvarką. Konkrečiau apie incidentus su Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) negali pasakyti. Lietuvos muitinės buvo puldinėjamos, niokojamas jų turtas, nes buvo dvi struktūros, t.y. Lietuvos valstybė ir TSRS liekanos, kurių kiekviena įrodinėjo savo tiesą. Komisija buvo gavusi informaciją, kad Rygos (DUOMENYS NESKELBTINI) puldinėjo Latvijos pasienio postus, ar Rygos (DUOMENYS NESKELBTINI) puldinėjo Lietuvos pasienio postus, liudytojui nežinoma. Liudytojas patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo perskaityti teisme. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 1991 metais jis buvo komisijos Rytų Lietuvos problemoms spręsti darbo grupės vadovas. Pagal pareigas jam yra žinoma, kad Lietuvos pasienyje tarp (DUOMENYS NESKELBTINI) -o karių ir pasienyje budinčių Lietuvos pareigūnų kildavo konfliktai, kurių metu muitininkai buvo užpuldinėjami, deginami jų vagonėliai (T.7, b.l.22-23). Teisme liudytojas patikslino, kad vis tik buvo įvykio vietoje, gal kitą dieną buvo. Lavonų jis nematė, bet kraujo pėdsakus matė. Atsakydamas į klausimus, liudytojas parodė, kad, kaip komisijos darbo grupės vadovui, jam buvo žinoma nemažai apie tuometinę įtemptą politinę padėtį pasienio postuose Pietryčių Lietuvoje, pareigūnų santykius su kariškiais, su Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) . Kad konkrečiam postui, būtent (duomenys neskelbtini) muitinės postui, būtų iškilęs konkretus užpuolimo pavojus, tokios informacijos neturėjo. Dirbant krašto apsaugoje, kai krašto apsaugos vyrai saugojo pasienio postus, krašto apsaugos kontržvalgybai vadovavo V. Č. , jie kartais turėdavo informaciją, kad ruošiamas vienos ar kitos vietos užpuolimas. Neatsimena tokio fakto, kad jam yra tekę dalyvauti 1991-07-31 9⁰⁰ val. Seime, pasitarime (duomenys neskelbtini) muitinės posto užpuolimo klausimu. Tiriant (duomenys neskelbtini) muitinės posto pareigūnų žūties aplinkybes, nedalyvavo. Į komisiją Pietryčių Lietuvos problemoms spręsti buvo deleguotas Krašto apsaugos departamento. KAD buvo A. B. patarėjas visuomeninėms organizacijoms ir ryšiams su visuomene. Pagal pareigas jam nepriklausė žinoti apie besikuriančios Lietuvos kariuomenės ir Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) konfliktus.
Liudytojas A. N. parodė, kad įvykio metu dirbo posto viršininku, tačiau jo darbas buvo daugiau administracinio pobūdžio. (duomenys neskelbtini) muitinės poste tuomet buvo 4 pamainos, 4 pamainų viršininkai, jis buvo visų pamainų posto viršininkas, sudarinėjo budėjimo grafikus, prižiūrėjo tiekimą. Nužudytieji pareigūnai dirbo R. K. pamainoje. Toje pamainoje dirbo S. O., R. R., R. K., K. M., I. S., A. M., T. Š.. Muitininkai atvažiuodavo į darbą apie 7⁰⁰ val., 2 žmonės budėdavo lauke, o visi kiti viduje. Vieni buvo su uniformomis, kiti be uniformų. R. R. neseniai atėjo, kiek atsimena, dar neturėjo uniformos, jis tik antrą ar trečią pamainą dirbo. Tuomet uniformos buvo rudos, tamsios kakavos spalvos, buvo kostiumas ir kepurė. Muitininkai buvo neginkluoti. Jie buvo instruktuojami vengti konfliktų su sovietų kariškiais, su (duomenys neskelbtini). Muitinių postai tuo metu buvo užpuldinėjami. R. K. pamaina ir anksčiau buvo užpulta. Grasindavo ir užpuldinėdavo (duomenys neskelbtini). Kad muitininkams būtų saugiau, budėdavo pasieniečiai, bet jie irgi nebuvo ginkluoti, paskui juos lygtai buvo atšaukę, jie budėdavo latentiškai, pasislėpę. Po to buvo skirti rinktinės „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnai ir kelių policijos pareigūnai. Šie pareigūnai budėdavo prie pat posto. 1991-07-30 liudytojas buvo (duomenys neskelbtini) muitinės poste iki 20⁰⁰ val., vakarop išvažiavo į namus. Pamainoje budėjo I. S., bet ją vakare, prieš naktį atleisdavo. Liudytojui teko važiuoti į įvykio vietą. R. R., kuris dar buvo gyvas, jau buvo išvežtas, su kitais dirbo kriminalistai, medikai. Liudytojo manymu, pareigūnai negalėjo būti nužudyti dėl kažkokių asmeninių konfliktų. Šios pamainos muitininkus gali apibūdinti kaip apsiskaičiusius, inteligentiškus žmones. Darbo metu šventės nebuvo švenčiamos, nebuvo išgėrinėjama. 1991 m. Lietuvos - Baltarusijos pasienyje, konkrečiai (duomenys neskelbtini) muitinės poste, nebuvo sulaikyti kontrabandininkai, dideli kroviniai, narkotikai, ginklai. Įvykio dieną prisimena matęs darbuotojų asmeninį automobilį, neatsimena, ar automobilis buvo paliktas posto teritorijoje ar kiek toliau už posto. Atrodo S. O. turėjo automobilį „Moskvič“, kartais su tuo automobiliu „Moskvič“ atvažiuodavo į darbą. Muitinės poste taip pat buvo veterinarijos darbuotojas. Liudytojas patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo perskaityti teisme. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad nuo 1990-12-11 iki 1992 metų lapkričio mėnesio jis dirbo Vilniaus muitinės (duomenys neskelbtini) posto viršininku. (duomenys neskelbtini) muitinės poste buvo 4 pamainos, o kiekvienoje pamainoje buvo viršininkas. Po 1991-01-13 (duomenys neskelbtini) muitinės poste buvo pastatytas vagonėlis budintiems pareigūnams. (duomenys neskelbtini) muitinės posto 3-je pamainoje, kuriai vadovavo R. K., dirbo A. M., S. O., R. R., T. Š., I. S., A. T. ir K. M.. Muitininkai budėjo pasikeisdami, vieni lauke tikrindavo pravažiuojančius automobilius, kiti buvo vagonėlyje, o paskui keitėsi pagal vidinį grafiką. Muitininkai į darbą vykdavo su uniformomis, neginkluoti. R. R. dirbo tik trečią pamainą, todėl uniformos neturėjo. Prieš vykstant į darbą muitininkai buvo instruktuojami, atkreipiamas dėmesys į tai, jog nesiveltų į konfliktus su (duomenys neskelbtini) kariais, vadinamais „antra puse“. Pradžioje, įsteigus (duomenys neskelbtini) muitinės postą, muitinės pareigūnai budėdavo vieni, todėl kildavo įvairių incidentų. Pro muitinės postą kariškos mašinos pravažiuodavo nesustodamos, kai kurie asmenys, vykstantys per sieną, muitinės pareigūnams neleisdavo patikrinti pravažiuojančių automobilių. Buvo atvejis, kai (duomenys neskelbtini) milicininkai, atvykę prie (duomenys neskelbtini) muitinės posto, šaudė į vagonėlį. Muitininkai krito ant grindų ir taip išvengė sužalojimų. Kadangi (duomenys neskelbtini) muitinės poste buvo įvairių incidentų su (duomenys neskelbtini) milicininkais, todėl buvo kreiptasi į Muitinės departamento vadovybę, kad muitininkams neginkluotiems budėti nesaugu. Todėl (duomenys neskelbtini) muitinės poste pradėjo budėti du (duomenys neskelbtini) ginkluoti pareigūnai, kurie buvo ginkluoti. Kartu su (duomenys neskelbtini) patruliais budėjo ir „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnai. 1991-07-30 muitinės pareigūnus instruktavo liudytojas. Į darbą (duomenys neskelbtini) muitinės poste išvyko T. Š., A. M., R. R., S. O. ir I. S.. 1991-07-30 pamainos viršininkas R. K. atostogavo, todėl jis tarnybiniu pilkos spalvos automobiliu „Volga“, pilkos spalvos, nuvyko į (duomenys neskelbtini) muitinės postą. Automobilį pastatė šalia muitinės posto vagonėlio, Vilnius –Minskas kelyje įvažiavimo į Lietuvą juostoje. (duomenys neskelbtini) muitinės poste jis buvo iki 23 val. Poste nieko įtartino nepastebėjo. Tą dieną jokių konfliktų nebuvo. I. S. (duomenys neskelbtini) muitinės poste neliko, nes paprastai moterys, nesant daug darbo, nakčiai muitinėje nelikdavo, buvo išleidžiamos namo. Kitos dienos ryte per radiją liudytojas išgirdo, kad (duomenys neskelbtini) poste nužudyti pareigūnai. Nuvykęs į (duomenys neskelbtini) muitinės postą, jame rado dirbančią operatyvinę grupę, sužeistieji ir nužudytieji jau buvo išvežti. Kas nužudė (duomenys neskelbtini) muitinės poste budėjusius pareigūnus jis nežino. Jis mano, kad tai galėjo padaryti (duomenys neskelbtini) milicininkai. Muitinės pareigūnai negalėjo būti nužudyti dėl asmeninių savybių, taip pat dėl to, kad nepraleido kokio nors krovinio, kadangi su krovinių vežėjais niekuomet jokių konfliktų nebuvo kilę (T.8, b.l.64-67). Perskaičius liudytojo apklausos protokolą, liudytojas patikslino, kad išvažiavo iš posto ne 23 val., o anksčiau, t. y. 20-21 val. Atsakydamas į klausimus liudytojas parodė, kad 1991-07-30 jam buvo žinoma apie būsimas T. Š. vestuves. T. Š. alkoholio nevartojo. Apie įvykį liudytojas sužinojo išgirdus pranešimą per radiją, tuo metu telefono neturėjo, todėl nubėgo į telefono budelę ir paskambino į Vilniaus muitinę. Kelintą valandą per radiją išgirdo tą pranešimą, neatsimena.
Liudytojas K. M. parodė, kad apie (duomenys neskelbtini) muitinės poste budėjusių pareigūnų nužudymą jam tapo žinoma iš spaudos, nes tuo metu buvo atostogose. Tuo metu ėjo muitinės inspektoriaus pareigas. Pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) muitinės poste nuo 1991 m. gegužės mėnesio, dirbo R. K. pamainoje, toje pamainoje taip pat dirbo T. Š., A. M.. Į postą atvykdavo savo transportu prieš 8⁰⁰ val. ar 9⁰⁰ val., tiksliai negali pasakyti. Vykdavo pamainos keitimas, susirašydavo į žurnalą. Dirbdavo su uniformomis. Niekas iš muitininkų ginklų neturėjo. Budėjimo metu pamainoje būdavo 8-9 žmonės: vienas veterinarinės tarnybos, 2 kelių policijos, 2 rinktinės „(duomenys neskelbtini)“ ir muitinės. Kiek žmonių buvo įvykio metu nežino, nes tuo metu buvo atostogose. Jam asmeniškai neteko dalyvauti jokiuose susirėmimuose su kitų šalių jėgos struktūromis. Atsimena, kad prieš savaitę ar dvi iki žudynių, buvo užfiksuota, kad virš (duomenys neskelbtini) pasienio posto be atpažinimo ženklų skraido sportinis lėktuvas. Mano, kad tokiais lėktuvais daromos aerofoto nuotraukos. Buvusių poste rinktinės „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnų funkcija buvo apsauga. (duomenys neskelbtini) pareigūnų automobilis visada stovėdavo prieš vagonėlį nuo Vilniaus, kelių policininkai sėdėdavo automobilyje. Muitininkai stabdydavo automobilius, vykdydavo dokumentų patikrą, su dokumentais eidavo į vagonėlį, buvo pildomas žurnalas, kur surašydavo automobilio duomenis, krovinio pobūdį, jo vertę, svorį, visa kita. Buvo tikrinama, ar atitinka tuo metu veikusį laikinąjį muitinės įstatymą, jei viskas tvarkoje, transportas vyksta toliau, jei ne, transportas būdavo grąžinamas. Smulkiems pažeidimams būdavo rašomi administracinės teisės pažeidimo protokolai ir perduodami į teismus. Jei krovinys būdavo gyvulinės kilmės, tikrindavo veterinarijos tarnyba. Naktį moteris ir veterinarinės tarnybos darbuotojus paleisdavo namo, nes naktį buvo pavojinga. Tuo metu buvo užpuolimai, gąsdinimai, grasinimai, nurenginėjimai, sumušdavo žmones, sudegindavo turtą, tai vykdavo gana reguliariai. Liudytojui pačiam neteko patirti smurto, tačiau apie muitinių užpuolimus žino iš žiniasklaidos. Tuo metu (duomenys neskelbtini) muitinės poste buvo du standartinio tipo vagonėliai, iš kurių vienas buvo sudegintas užpuolimo metu. Tuo metu Lietuvos - Baltarusijos pasienyje nebuvo sulaikyti kontrabandininkai, dideli kroviniai, narkotikai, ginklai.
Liudytojas A. Ž. parodė, kad 1991 m. nuo vasario mėn. pradžios dirbo (duomenys neskelbtini) muitinės poste vyresniuoju muitininku. Jų užduotis buvo tikrinti visus išvažiuojančius automobilius, tuo metu įvažiuojančių automobilių netikrino. Pažinojo A. M., T. Š., A. K.. Atvejį, kai pro (duomenys neskelbtini) muitinės postą važiavo (duomenys neskelbtini) pareigūnas, labai gerai atsimena. Atvažiavo eilinis automobilis, baltos spalvos „Žiguli“. Liudytojas priėjo prie šio automobilio ir paprašė, kad atidarytų bagažinę, tačiau asmuo, sėdėjęs automobilyje, ištraukė iš kišenės pažymėjimą, pridėjo jį prie lango. Liudytojas spėjo pamatyti, kad buvo užrašyta (duomenys neskelbtini), pavardės ir nuotraukos nespėjo pažiūrėti, nes jis greitai atspaudė nuo lango ir įsidėjo atgal į kišenę. Liudytojas vėl paprašė atidaryti bagažinę ir parodyti, ką veža, o asmuo, rodęs pažymėjimą, paklausė, ar jam (A. Ž.) nieko nereiškia šis jo pažymėjimas. Liudytojas atsakė, kad šis pažymėjimas nieko nereiškia, kad jie netikrina tik deputatų, Seimo narių. Asmeniui paklausus, ar jo nepraleis, liudytojas atsakė, kad nepraleis. Tuomet asmuo, rodęs pažymėjimą, iššoko iš automobilio, liepė pasiimti iš automobilio raktą, atsirakinti bagažinę ir patikrinti. Liudytojas pasakė, kad neturi teisės to daryti, kad jis pats turi atidaryti bagažinę ir parodyti, kas ten yra. Tas asmuo vėl paklausė, ar jo nepraleis. Į ką A. Ž. atsakė, kad kol neparodys, ką veža, nepraleis. Tas asmuo įsėdo į automobilį, greitai manevruodamas tarp kitų automobilių apsisuko, ir važiuodamas pro šalį pasakė, kad šią dieną liudytojas atsimins visą gyvenimą. Asmuo kalbėjo rusiškai, be akcento, buvo apsirengęs civiliai, baltais, trumpomis rankovėmis baltiniais. Jis nuvažiavo atgal į Vilniaus pusę. Gal po pusantros - dviejų valandų į postą atvažiavo brezentinis viliukas, automobilis UAZ. Tas automobilis nestojo į eilę, bet važiavo į tą kelią, kur yra įvažiavimas į postą. Kelias nuo Baltarusijos į Vilnių buvo padarytas įvažiavimui į postą, šalia jo buvo poilsio aikštelė, per kurią vykdavo išvažiavimas. Automobilis UAZ įvažiavo prieš eismo juostą, sustojo, išlipo vienas asmuo. Posto darbuotojai suprato, kad jis buvo iš (duomenys neskelbtini) darbuotojų. Jis buvo apsirengęs maskuojančia apranga su automatu. Automobilis pavažiavo dar toliau, tuomet išlipo turbūt keturiese, atstatė automatus. Po kažkiek laiko dideliu greičiu atlėkė baltas automobilis „Volga“. Visi jie paskui tą automobilį ir išvažiavo. Automobilis UAZ grįžo atgal, pasiėmė atgal savo išsodintus (duomenys neskelbtini) darbuotojus ir paskui tą automobilį nuvažiavo link Baltarusijos. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, jog kai buvo padarytas koridorius iš išlipusių iš automobilio UAZ žmonių, pro muitinę pravažiavo mėlynos spalvos automobilis VAZ, dabar tiksliai neprisimena, praėjo 19 metų, turbūt taip ir buvo, kaip sakė ikiteisminio tyrimo metu. Šis įvykis buvo, kai dirbo iš 25 d. į 26 d., 8⁰⁰ val. keitėsi. Apie patį pareigūnų nužudymo faktą 1991-07-30/31 išgirdo per radiją. Buvo nuvykęs į įvykio vietą ryte apie 9⁰⁰ val. - 10⁰⁰ val. Ten jau buvo prokuratūros darbuotojai, gydytojai. Du, kurie buvo dar gyvi, jau buvo išvežti, o visi kiti lavonai buvo vagonėlyje. Į vagonėlį užeiti nebuvo galima, nes ten buvo daug kraujo, liudytojas per duris pažiūrėjo. (duomenys neskelbtini) muitinės poste nužudyti pareigūnai buvo nekonfliktiški, nebuvo asmeninių, tarnybinių problemų, dėl kurių juos galėjo nužudyti. Visą laiką įtarė, kad (duomenys neskelbtini) muitinės pareigūnus nužudė (duomenys neskelbtini). Negali pasakyti, ar tai buvo (duomenys neskelbtini), ar koks nors kitas (duomenys neskelbtini). Jie buvo primušę Lietuvos pareigūnus, sudegino vagonėlius ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir Lavoriškėse, kitur, šaudė. Rinktinės „(duomenys neskelbtini)“ senesni darbuotojai, kurie buvo dirbę (duomenys neskelbtini), sakydavo, kad, kol jie čia dirbs, (duomenys neskelbtini) neatvažiuos. (duomenys neskelbtini) puldinėjo muitines, pagrindinis tikslas buvo - įbauginti, kad niekas nesaugotų sienos. Valstybės savarankiškumo įrodymas yra saugomos sienos, o jie stengėsi, kad tos sienos nebūtų saugomos, tai buvo pagrindinis konfliktas. Be (duomenys neskelbtini) milicininkų, jokie kiti asmenys, kaip asmenys vežantys kontrabandą, civiliai asmenys, nepatenkinti muitinių darbu, muitinių neužpuldinėjo. (duomenys neskelbtini) muitinės poste nei pasieniečiai, nei muitininkai nebuvo ginkluoti. Tačiau, kai prasidėjo muitinėse pašaudymai, tuomet pasieniečius nuėmė ir paskyrė į pamainą po du rinktinės „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnus bei autoinspektorius. Rinktinės „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnų darbo vieta buvo muitinės teritorijoje. Muitinės postas buvo neaptvertas, neapšviestas, viena lemputė degė ant vagonėlio, pasišviesdavo su prožektoriais. (duomenys neskelbtini) automobilis stovėdavo poste ant to kelio, kur yra įvažiavimas, nuo Vilniaus pusės atvažiuojant, jie stovėjo kairėje pusėje. Liudytojui teko budėti su nužudytais kelių policijos pareigūnais, t.y. A. K. ir J. J.. Nežino, kur automobilį statydavo A. K. ir J. J.. Žino, kur automobilį statydavo jo pamainos kelių policijos pareigūnai. Apie (duomenys neskelbtini) milicininkų ir rinktinės „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnų santykius žino tiek, kiek jie patys kalbėjo. Jie lygtai draugiškai bendravo. A. K. tarnavo autoinspektoriumi, ta naktis buvo jo paskutinė pamaina. Kai atvažiavo keistis, ryte jo paklausė, kodėl nepasikeitė uniformos, nes visi buvo jau su lietuviška uniforma, o jis dar su tarybine uniforma. Jis pasakė, kad jam neverta keisti, nes ši pamaina paskutinė. Su juo kalbėjo 30 d. rytą. Tas žmogus, kuris rodė pažymėjimą su raidėmis (duomenys neskelbtini), buvo maždaug liudytojo ūgio, gal truputį žemesnis, tiksliai negali pasakyti, normalaus kūno sudėjimo. Atvažiavęs automobilis UAZ buvo žalios spalvos, standartinis. Jei liudytojui būtų parodytos (duomenys neskelbtini), Rygos (duomenys neskelbtini) pareigūnų nuotraukos, iš tų nuotraukų negalėtų pasakyti, kokie asmenys buvo atvažiavę ir sudarė sąlygas pravažiuoti tam automobiliui, nes jie buvo visi vienodai apsirengę su kepurėmis, negalima buvo įžiūrėti veidų, buvo nemažas atstumas. Baigęs budėjimą 1991-07-26, apie šį incidentą žodžiu informavo Lietuvos muitinę. Su (duomenys neskelbtini) pareigūnu bendravo vienas, nebuvo pasikvietęs kolegų. Atvažiavę praleisti automobilį „Volga“, (duomenys neskelbtini) pareigūnai buvo ginkluoti automatais. Muitininkams buvo uždrausta poste turėti ginklus.
Liudytojas J. D. parodė, kad 1991 m. (duomenys neskelbtini). Kadangi buvo puldinėjamos muitinės, muitinių apsaugai buvo skiriami du darbuotojai, šiuo atveju buvo paskirti A. J. ir M. B. Jie buvo paskirti būtent į (duomenys neskelbtini) muitinės postą. Tuo metu buvo saugomas ir (duomenys neskelbtini) muitinės postas. Pareigūnai budėdavo parą laiko, t.y. nuo 8⁰⁰ val. iki kitos paros 8⁰⁰ val. Liudytojui 6⁰⁰ val., gal truputį vėliau paskambino rinktinės budintis ir pranešė, kad sušaudyti pareigūnai. Jis atvyko į įvykio vietą ir rado sušaudytus pareigūnus, tiek muitinės, tiek kelių policijos, tiek rinktinės „(duomenys neskelbtini)“. Kai nuvyko į įvykio vietą, ten jau buvo daug žmonių. Jau buvo ir operatyvinė grupė. Įvykio vietoje buvo apie 8⁰⁰ val. - 9⁰⁰ val., kadangi važiavo iš Kauno. Nužudytuosius matė pačioje įvykio vietoje, t.y. (duomenys neskelbtini) muitinės posto vagonėlyje. Rinktinės „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnai gulėjo kniūbsti, rankomis užsidengę galvas. Liudytojas padėjo savo pareigūnus išnešti. Nužudyti „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnai turėjo būti ginkluoti automatiniais ginklais, tačiau nei pas vieną nužudytą pareigūną ginklų nebuvo. Giliau į vagonėlį įėjęs nebuvo, buvo tik priekinėje dalyje, nes buvo labai daug kraujo. Ryšys tarp budinčiojo ir (duomenys neskelbtini) muitinės poste budėjusių rinktinės „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnų buvo palaikomas radijo stoties pagalba, be to poste buvo laidinis telefonas. Radijo stoties pagalba susisiekti su budinčiu Vilniuje buvo sudėtinga, buvo toloka. Liudytojas rinktinėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 1990 m. iki 1991 metų pabaigos, (duomenys neskelbtini) pareigūnų nepažinojo, su jais nesusitikinėjo. 1991 metais rinktinės „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnai buvo ginkluoti automatais AK47U, tai modernizuoti, sutrumpinti automatai, 5,45 mm kalibro. Rinktinės „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnai 7,62 mm kalibro ginklų, garso slopintuvų, duslintuvų neturėjo. Buvo atliekami pareigūnų patikrinimai postuose, pažeidimų nebuvo nustatyta, pareigūnams jokių pretenzijų neturėjo. Jis pareigūnams pravesdavo instruktažus. Instruktažo metu pareigūnams buvo nurodoma, ką jie privalo daryti. Jų pareiga buvo fizinė muitinės ir kitų pareigūnų apsauga, tai pagrindinė funkcija, į visus kitus klausimus nebuvo kišamasi. Buvo duodamas nurodymas apsaugą vykdyti tik iš lauko, iš išorės, kad galima būtų atremti užpuolimą. Rinktinės „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnams tą naktį buvo nurodyta stovėti netoli vagonėlio, buvo nurodytos kelios vietos. Ten netoli yra miškas, buvo vasara, šilta, buvo duotos apsauginės liemenės, buvo nurodyta budėti už medžių, bet kokiu atveju pasiruošti užpuolimo atrėmimui. Jie turėjo būti netoli vienas kito, kelių metrų atstumu, bet miške, jie neturėjo teisės palikti postą, naktį pakaitomis galėjo ilsėtis. Apie nesipriešinimo koncepciją liudytojui neteko girdėti. Instruktažo metu buvo aiškiai pasakyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnų funkcija - apsaugoti muitinės ir kitus pareigūnus, atliekančius tarnybą. Neperšaunamos liemenės tarnybos metu buvo privalomos, be jų pareigūnai negalėjo būti išleidžiami į budėjimą. Jas ir radijo ryšio priemones išduodavo budintis. Ar įvykio vietoje buvo rastos radijo stotys, nežino, nes įvykio vietos jis detaliai neapžiūrinėjo.
Liudytojas A. J. parodė, kad (duomenys neskelbtini) įvykių metu buvo rinktinės „(duomenys neskelbtini)“ 4-o būrio vadu. Žuvę (duomenys neskelbtini) A. J. ar M. B. buvo iš šio būrio. Liudytojui teko būti įvykio vietoje, teko nužudytus žmones išnešinėti. Tais laikais „(duomenys neskelbtini)“ policininkai budėdavo muitinės postuose pagal nustatytą grafiką slenkančia tvarka. A. J. ir M. B. budėjo iš vakaro. Ryte liudytojas gavo informaciją, kad įvyko žudynės (duomenys neskelbtini) . Gal kokią 6⁰⁰ val. jis jau buvau darbe, įsėdo į autobusą, kuris vežė pareigūnus. Autobusą vairavo S. M.. Kai atvažiavo į (duomenys neskelbtini) muitinės postą, ten jau buvo atvažiavę kiti pareigūnai. Jį pasikvietė, atidarė duris, parodė ir paklausė, kurie yra jo būrio pareigūnai. M. B. gulėjo prie durų, o A. J. tarpduryje, abu buvo nužudyti. Įvykio vietoje buvo anksčiau, nei ateina paprastai į darbą, tiksliai neprisimena. A. J. ir M. B. buvo labai drausmingi pareigūnai, sportuodavo, jokių nusiskundimų, drausmės pažeidimų nebuvo. Apie jokias asmenines problemas ar konfliktus su kokiais nors asmenimis, dėl kurių galėjo būti nužudyti, liudytojas nėra girdėjęs. Nužudytųjų ginklai buvo pagrobti, buvo pagrobti automatai. Ar nužudytieji turėjo pistoletus, neatsimena. Kas liudytojui pranešė apie įvykį, ir kada įvykio rytą liudytojas tiksliai buvo darbe, neatsimena. (duomenys neskelbtini) muitinės poste budinčių rinktinės „(duomenys neskelbtini)“ policininkų ryšys su Vilniumi buvo telefoninis. Rinktinės „(duomenys neskelbtini)“ policininkus budėti veždavo transporto priemonė, pakeisdavo ir parveždavo atgal. Prieš išvykstant budėti, rinktinės „(duomenys neskelbtini)“ policininkai būtinai buvo instruktuojami. Instruktažo metu buvo paskirstomos užduotys, tikslių instruktažo žodžių liudytojas negali prisiminti, bet buvo remiamasi policijos įstatymo nuostatomis: ginklų panaudojimas, atsargumo priemonės. Liudytojas patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo perskaityti teisme. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 1991-07-30 jis dirbo (duomenys neskelbtini) rinktinėje „(duomenys neskelbtini)“ 4-jo būrio vadu. Iš Mokomojo būrio į 4-tą būrį buvo paskirti dirbti A. J. ir M. B.. Tiksliai datos, norminio dokumento, kuriuo remiantis „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnams buvo pavesta budėti pasienio postuose, neprisimena, tačiau prisimena, kad atvykusi (duomenys neskelbtini) vadovybė nurodė, jog „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnai turi budėti pasienio postuose. Taip pat buvo nurodyta, kad budėjimų metu pareigūnai turi vykdyti Policijos įstatymą. Postuose budinčius „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnus tikrindavo „(duomenys neskelbtini)“ vadovybė, atsakingi už tarnybą karininkai. 1991-07-30 (duomenys neskelbtini) muitinės poste budėjo „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnai M. B. ir A. J.. Jų budėjimas tuo metu nebuvo kuo nors ypatingas, vyko pagal iš anksto sudarytą grafiką. Apie pareigūnų nužudymą liudytojas sužinojo 1991-07-31 apie 6-7 valandą. Apie 8 val. jis nuvyko į įvykio vietą. Įvykio vietoje dirbo operatyvinės grupės pareigūnai. A. J. buvo pakviestas atpažinti nužudytų „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnų. Pagal nerašytas taisykles abu „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnai namelyje negalėjo būti, vienas jų turėjo būti lauke, o kitas viduje. Kas nužudė (duomenys neskelbtini) muitinės posto pareigūnus liudytojas nežino. Iš savo pavaldinių, tame tarpe M. B. ir A. J., jis nebuvo gavęs pranešimų, skundų apie tai, kad budint pasienyje, būtų kilę konfliktų su (duomenys neskelbtini) milicininkais ar kariškiais. M. B. ir A. J. nebuvo konfliktinės asmenybės, todėl dėl jų charakterio savybių jie negalėjo būti nužudyti. Iš nužudytų „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnų buvo pagrobti ginklai (T.8, b.l. 92-94). Atsakydamas į klausimus teisme liudytojas parodė, kad (duomenys neskelbtini) tuometiniai pareigūnai skilo į dvi dalis ir pasidalino: vieni išėjo į armijos pusę, kiti liko, kurių pagrindu ir buvo sukurta rinktinė „(duomenys neskelbtini)“. Kai įvyko skilimas, vieni nuėjo vienu keliu, kiti kitu, kadangi visi buvo tarpusavyje pažįstami, tai susitikdavo dažniausiai (duomenys neskelbtini) kavinėje ant plento pliažo, kalbėdavosi tarpusavyje kaip žmonės. Taigi su buvusiais (duomenys neskelbtini) pareigūnais „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnai bendravo. Iš (duomenys neskelbtini) pareigūnų žino, kad Rygos (duomenys neskelbtini) pareigūnai atvykdavo į Vilnių. Žino iš (duomenys neskelbtini) pareigūnų, kad įvykių metu budėjęs pareigūnas (kas jis toks tikrai neprisimena nei pavardės, nei vardo) pasakojo, kad juos pakėlė tą naktį (jie bazavosi (duomenys neskelbtini) bazėje) 4⁰⁰ val. – 5⁰⁰ val., o prieš tai iš vakaro buvo atvažiavęs Rygos (duomenys neskelbtini). Tą naktį Lietuvos (duomenys neskelbtini) pareigūnų grupė buvo išrikiuota, o iš Rygos (duomenys neskelbtini) į rikiuotę išėjo tik vienas pareigūnas su šlepetėmis, nors jie visi turėjo būti pakelti. Rygos (duomenys neskelbtini) pareigūnų tuo metu bazėje nebuvo. Taigi iš vakaro buvo atvykę Rygos (duomenys neskelbtini) pareigūnai. Apie (duomenys neskelbtini) operatyvinį taktinį būrį liudytojui nieko nežinoma. Nei viename muitinės posto užpuolimo tyrime liudytojui neteko dalyvauti. 1991-07-31 jam teko pareiga atpažinti žuvusius pareigūnus įvykio vietoje, tai nebuvo procesinis veiksmas, jo paprasčiausiai paklausė, jokiame protokole jis nepasirašinėjo. Tuo metu šaunamojo ginklo panaudojimas buvo reglamentuojamas Policijos įstatyme. Ginkluoto užpuolimo atveju, rinktinės „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnai turėjo teisę panaudoti šaunamąjį ginklą, bet tai turėjo atitikti visą procedūrą, numatytą policijos įstatyme. Ar po tragiškų įvykių (duomenys neskelbtini) buvo gražintos M. B. ir A. J. tam budėjimui išduotos neperšaunamos liemenės, šovinių dėtuvių krepšys ir šovininės su šoviniais, nežino. Ar tarnybiniai automatai AKS74U ir pistoletai PM, kuriais buvo ginkluoti pareigūnai tą naktį, buvo prieš tai atšaudyti balistiniams trasologiniams tyrimams, nežino.
Liudytojas E. K. parodė, kad nuo 1988 m. dirbo (duomenys neskelbtini) padalinyje štabo viršininku, o po to padalinio vadu. Dar kitaip tas padalinys buvo vadinamas (duomenys neskelbtini). Dirbo iki 1991 m., kol padalinys buvo reorganizuotas į rinktinę „(duomenys neskelbtini)“. Tai įvyko kažkur 1991 m. pavasarį. (duomenys neskelbtini) reorganizacijos aplinkybes puikiai žino, kadangi tuo metu vadovavo padaliniui. Iš sausio mėn. 9 d. į sausio mėn. 10 d., dalis pareigūnų, vadovaujant tuometiniam pavaduotojui B. M., naktį užgrobė padalinio patalpas, ginkluotę, techniką, amuniciją, kuri buvo. Su ta ginkluote, padedant kariškiams, jie pervažiavo į šalia esančias patalpas, kurios priklausė (duomenys neskelbtini) akademijai (duomenys neskelbtini) gatvėje, taip pat kurį laiką laikė užgrobę ir senąsias patalpas (duomenys neskelbtini) gatvėje, ten jas saugojo ginkluoti kariškiai su šarvuota technika. Paryčiais apie 4⁰⁰ val. apie tai jam buvo pranešta, jis su tuometiniu ministro pavaduotoju V. Z. atvyko į padalinį, kariškiai į bazę jų neįleido. Po to, ta dalis pareigūnų perėjo tarnauti (duomenys neskelbtini) žinion ir vykdė matomai (duomenys neskelbtini) vadovybės nurodymus. (duomenys neskelbtini) tragedijos įvykio dieną liudytojas dirbo (duomenys neskelbtini) komisariate, buvo (duomenys neskelbtini) vadovas. Apie įvykį jam pranešė budėtojas. Į įvykio vietą liudytojas nevyko. Kai lankėsi Maskvoje, buvo sutikęs savo buvusius kolegas. Baltarusijos stotyje, perėjoje, jį apsupo V. R., V. R. ir dar keletas asmenų, buvo nemalonus pokalbis, grasinimai, kad anksčiau ar vėliau su juo bus susidorota. Kol liudytojas dirbo (duomenys neskelbtini), iki jo skilimo, (duomenys neskelbtini) ginkluotė buvo labai įvairi, pradedant nuo mažo kalibro ginklų, ir sportinių, ir mažo kalibro šautuvų, baigiant stambaus kalibro kulkosvaidžiais. Kadangi dalinys buvo skirtas tiek masiniams renginiams, tiek kovai su organizuotu nusikalstamumu, tai ginkluotė buvo labai įvairi. 7,62 mm kalibro „Kalašnikov“ tipo automatai buvo pagrindinė ginkluotė, garso slopintuvų nebuvo. Šaudmenų pritaikytų šaudyti iš garso slopintuvų, neturėjo, kadangi nebuvo poreikio ir nebuvo tiekiama tokia ginkluotė. Yra girdėjęs iš darbuotojų apie susitarimą, kad vieni kitų atžvilgiu smurto nenaudos, bet tai pokalbių lygmenyje. Liudytojui žinoma, kad (duomenys neskelbtini) muitinės posto darbuotojai buvo nužudyti (duomenys neskelbtini) darbuotojų, kadangi visi faktai, viskas, kas tuo metu vyko, akivaizdžiai rodė, kad tai jų veikla. Prieš muitinės pareigūnus tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje, buvo pastoviai naudojamas smurtas, muitinės postai buvo deginami, pareigūnai buvo pastoviai gąsdinami. Pareigūnai patvirtindavo, kad yra pavojus, kad jie pastoviai dirba to pavojaus sąlygomis. A. J. ir M. B. buvo žmonės, kurie atėjo Lietuvai gavus nepriklausomybę. Tai buvo žmonės, kurie turėjo labai gerą ir aukštą motyvaciją, buvo tikri savo šalies patriotai, tuo tikslu atėjo į padalinį ir tarnavo jame. Jie buvo iš tų žmonių, kurie nekonfliktavo, noriai mokėsi tos profesijos, aktyviai treniravosi. Iki (duomenys neskelbtini) skilimo, jame diversinių grupių nebuvo, tačiau buvo geriausiai paruošti pareigūnai, kurie buvo naudojami operacijose, kovojant su organizuotu nusikalstamumu, sulaikant konkrečiai reketininkus. Buvo atidirbtos schemos, pagal kurias labiausiai paruošti pareigūnai buvo tose grupėse, kurios pirmos įsiverždavo į patalpas arba pirmos operacijos metu susidurdavo su grupuotėmis lauko sąlygomis ir pan. Liudytojui žinoma apie „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ grupes, kadangi teko skaityti specialiosios literatūros, tiek apie Vokietijoje, Austrijoje ir kitose šalyse analogiškus padalinius. Tai buvo profesinė būtinybė. Vėliau iš spaudos ir pasakojimų sužinojo, kad Rygos (duomenys neskelbtini) buvo sukurtas toks padalinys „(duomenys neskelbtini)“. Padalinio paskirties prasme tai šiek tiek neatitiko supratimui, kuris buvo aprašytas spec. literatūroje apie tokius padalinius. 1989-1990 m. grupės „(duomenys neskelbtini)“ buvo steigiamos (duomenys neskelbtini) kariuomenės padaliniuose ir buvo naudojamos kovai su organizuotu nusikalstamumu bei kovai su specialiomis nusikaltėlių grupėmis. Kad jos būtų naudojamos prieš taikius gyventojus, literatūroje apie tai nebuvo rašoma. Liudytojui teko bendrauti su (duomenys neskelbtini) kariuomenės 42 divizijos, stovėjusios (duomenys neskelbtini) gatvėje, kariškiais bendrų užsiėmimų, bendrų mokymų metu. Kadangi buvo vienoje struktūroje, t.y. (duomenys neskelbtini) struktūroje, teko pažinoti kai kuriuos to padalinio darbuotojus. (duomenys neskelbtini) bazėje, kuri tuo metu priklausė būtent tam padaliniui, buvo rengiami mokymai, kurių metu jų karininkai paaiškindavo kaip naudotis ginkluote, tiesiog šioje srityje jie buvo specialistai. Tačiau bendrų mokymų su šios divizijos specialiosios paskirties būriu nebuvo. Tas dalinys neturėjo išskirtinio pavadinimo. Kiek žino, Lietuvoje (duomenys neskelbtini) kariuomenė neturėjo „(duomenys neskelbtini)“ padalinių. (duomenys neskelbtini) buvo parengtos grupės, atliekant sudėtingesnes operacijas, kovojant su organizuotu nusikalstamumu, sulaikant nusikaltėlius. Tai nebuvo stabilūs vienetai, kaip koviniai padaliniai, tai buvo tiesiog pareigūnai, kurie atskirose operacijose buvo tose priešakinėse linijose, buvo labiau paruošti. (duomenys neskelbtini) turėjo „Kalašnikov“ konstrukcijos automatus 7,62 mm ir 5,45 mm kalibro. Liudytojas negirdėjo, kad tarnybiniam pistoletui „Makarov“ PM būtų galima pritaisyti duslintuvą. (duomenys neskelbtini) buvo geltonos ir mėlynos spalvos milicijos automobiliai. Kai jis vadovavo (duomenys neskelbtini), nebuvo automobilių UAZ su kariškais numeriais, buvo su (duomenys neskelbtini) numeriais. Kai tarnavo (duomenys neskelbtini), ginklų apskaita dalinyje buvo labai tiksli ir griežta, niekas negalėjo paimti ginklo be vado nurodymo arba kažkuriems asmenims buvo išduoti leidimai pastoviai nešioti. Viskas buvo reglamentuota (duomenys neskelbtini) įsakymais, kurių buvo griežtai laikomasi. Kovai su organizuotu nusikalstamumu, (duomenys neskelbtini) nebuvo išduodami jokie ginklai, kurie nebuvo apskaityti bendrosios ginkluotės žiniaraščiuose. Pastoviam nešiojimui buvo išduodami tiktai pistoletai ir viskas buvo labai griežtai apskaitoma. Kiek liudytojui žinoma, t. y. jo žiniomis ir nuomone, (duomenys neskelbtini) muitinės poste pareigūnų žudynes įvykdė Rygos (duomenys neskelbtini) padalinys.
Liudytojas R. A. parodė, kad parą prieš įvykį jam teko būti poste, saugoti jį. Antroje dienos pusėje, į vakarą, bet dar buvo šviesu, buvo atvažiavę (duomenys neskelbtini) pareigūnai su automobiliu ir bandė fotografuoti tą vietovę, kažkiek stebėti tą vietovę. 1991 metais liudytojas buvo policininkas stažuotojas rinktinėje „(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu jis buvo mokymo grupėje, jie daugiau mokėsi ir treniravosi. Jei kažkokiose vietose trūkdavo pareigūnų, tuomet juos paskirdavo budėti. Tuo metu pasienio postai buvo puldinėjami, deginami, buvo įvairūs incidentai. Pagrindinė jų užduotis buvo apsaugoti pareigūnus, užtikrinti tvarką. Pasienio postuose paromis budėdavo po du „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnus, du muitinės, du kelių policijos pareigūnai. Dienos metu „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnai būdavo lauke, teritorijoje, kažkur prie vagonėlių arba kelyje. Tamsiu paros metu vienas būdavo vagonėlyje, kitas lauke. (duomenys neskelbtini) pareigūnai daugiausia būdavo lauke, ten stovėdavo jų automobilis, jie būdavo automobilyje, iš automobilio retai išlipdavo. 1991-07-29 link vakaro, bet buvo dar šviesu, maždaug 17⁰⁰-18⁰⁰ val. buvo privažiavęs ZIL lietuviškais numeriais su būda (modelio nežino, taip vadinamas „solidarnost“, šonuose buvo grotos) gan saugiu atstumu, iki 200 metrų, ne daugiau. Priekyje sėdėjo vairuotojas ir šalia jo žmogus, taip vadinamoje būdoje sėdėjo keturi pareigūnai. Privažiavę prie posto, jie kurį laiką stovėjo, po to vienas pareigūnas išlipo, paėjo šiek tiek į priekį, pasižiūrėjo kas darosi, išlipo antras pareigūnas ir fotografavo (duomenys neskelbtini) posto teritoriją. Atstumas nuo fotografuojančių asmenų iki vagonėlio buvo ne daugiau 200 metrų, tiksliai negali pasakyti. Šie asmenys vilkėjo taip vadinamas „afgankes“, jie buvo su automatais, atrodo AKM su medine buože. Baigę fotografuoti, pareigūnai išvyko atgal Vilniaus kryptimi. Liudytojas suprato, kad tai (duomenys neskelbtini) pareigūnai. Apie šį įvykį žodžiu buvo informuotas budintis, tarnybinio pranešimo nerašė. Liudytojas asmeniškai pažinojo A. J. ir M. B.. Tai buvo ramūs, nekonfliktiški žmonės. Tuo metu, jei kažkur įvykdavo kažkoks incidentas, kur dalyvavo (duomenys neskelbtini), jie, t. y. „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnai, nesikišdavo. Nežino, kas ir kokiame lygyje susitarė, bet kai jis atėjo dirbti, ta taisyklė jau buvo nusistovėjusi. Ar tai buvo pareigūnų, ar vadovybės tarpusavio susitarimas, nežino, bet toks susitarimas, kad vieniems su kitais nekonfliktuoti, buvo. „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ patruliuodavo tose pačiose zonose. Jei įvykdavo kažkoks incidentas, ryšys buvo vienu kanalu, kas su kuo kalbasi, kas mieste darosi puikiai girdėjosi. Jei įvykdavo kažkoks incidentas, ir „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnai pasakydavo „priimame“, tai „(duomenys neskelbtini)“ į tą vietą nevykdavo, jei „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnai pirmi pasakydavo „priimame“, tuomet „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnai nevykdavo, įvykio vietose tiesioginio sąlyčio niekada nebuvo. Liepos mėn. 29 d. kartu su juo budėjusio porininko nei pavardės, nei vardo neprisimena. Rinktinės „(duomenys neskelbtini)“ policininkai buvo ginkluoti pistoletais „Makarov“, pistoletais „Stečkin“, automatais AKS74U 5,45 mm kalibro. 1991 m. rinktinės „(duomenys neskelbtini)“ policininkai 7,62 mm kalibro „Kalašnikov“ sistemos automatų, duslintuvų neturėjo. Užpuolimo atveju buvo pasakyta neeskaluoti situacijos, elgtis kaip galima ramiau ir ginklą panaudoti tik kraštutiniais atvejais, kiekvienas jų turėjo apsaugoti save ir šalia dirbančius pareigūnus. 1991-07-29 budėjimo metu, dieną su porininku buvo posto teritorijoje, stebėjo pravažiuojančius automobilius ir einančius žmones. Vakare, kai sutemo, vienas ilsėjosi vagonėlyje, kitas buvo 25 – 50 m atstumu šone nuo vagonėlio, kur yra laukymė. Stebėti teritorijos keitėsi kas dvi valandas. Kad abu rinktinės „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnai būtų patalpoje, kai jis budėjo, taip nebuvo. Vagonėlis buvo padalintas į dvi dalis, pirmoje patalpoje buvo muitinės pareigūnai, kurie tikrindavo pravažiuojančius automobilius, tvarkydavo dokumentus, antroje patalpoje ilsėjosi tiek muitinės pareigūnai, tiek „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnai. Vagonėlio antroje patalpoje buvo ar tai sofa, ar sudedamas fotelis, tiksliai neprisimena. Ar rinktinės „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnai budėjimo metu turėjo neperšaunamas liemenes, tiksliai neprisimena. Jo budėjimo metu vagonėlio langai nebuvo atidarinėjami.
Liudytojui R. A. pateikus peržiūrėti vaizdo juostą, kurioje nufilmuoti asmenys, nenurodant nufilmuotų asmenų anketinių duomenų, iš jam parodytų asmenų atpažino du asmenis, kurie yra panašūs į tą, kuris fotografavo (duomenys neskelbtini) muitinės postą, t.y. į tą asmenį, apie kurį jis davė parodymus teisme. Geriausiai šie asmenys vaizdo juostoje matosi nufilmuotoje nuotraukoje. Nuotraukoje pavaizduoti trys asmenys, t.y. iš kairės į dešinę stovi pirmas asmuo su ūsais, tamsiais plaukais ir rudos spalvos striuke. Antrasis asmuo, stovintis per vidurį, vilkintis mėlynos spalvos kelnes, geltonos spalvos nertinį, šviesios spalvos baltinius, mėlynos spalvos striukę ir šviesios spalvos kepurę. Trečiasis asmuo, su ūsais, pasilenkęs ir vilkintis dėmėta buvusios (duomenys neskelbtini) karininkų, praporščikų ir lygtinės tarnybos kariškių vasarine lauko uniforma. Iš šioje nufilmuotoje nuotraukoje esančių asmenų, liudytojas atpažino A. S., kaip panašų asmenį, kuris vilki rudos spalvos striukę, pagal ūsus, garbanotus tamsius plaukus. Šį asmenį atpažįsta ne kategoriškai, nes šio asmens veidas liesesnis, be to, praėjo daug laiko, kada matė asmenį, kuris fotografavo muitinės postą. Tai pat atpažino, kaip panašų, asmenį vilkintį dėmėtą buvusios (duomenys neskelbtini) karininkų, praporščikų ir lygtinės tarnybos kariškių vasarinę lauko uniformą, šį asmenį atpažino pagal ūsus, tamsius plaukus, veido bruožus. Kad tai tas asmuo, kategoriškai tvirtinti negali, nes šis asmuo skiriasi pagal plaukus, kurie nėra smulkiai garbanoti. Šio asmens tapatybė nenustatyta. Kiti vaizdo juostoje nufilmuoti asmenys nuo matyto asmens, kuris fotografavo (duomenys neskelbtini) muitinės postą, skiriasi pagal veido bruožus (t. 49, b.l. 134-142).
Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnyba 2008-12-09 raštu Nr.39-S-8886 pateikė 1991-08-07 įsakymą Nr.18. Šiame įsakyme nurodyta, kad A. K., (duomenys neskelbtini), nuo 1991-07-31 išbrauktas iš asmeninės sudėties sąrašų kaip žuvęs vykdant tarnybines pareigas. Taip pat šiame įsakyme nurodyta, kad J. J., (duomenys neskelbtini), nuo 1991-07-31 išbrauktas iš asmeninės sudėties sąrašų kaip žuvęs vykdant tarnybines pareigas (T.8, b.l.111-114).
Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnyba 2008-09-02 raštu Nr.39-S-5406 pateikė A. S., V. M., L. M. pranešimus, budėjimo tvarkaraščius, paros žiniaraščius. 1991-06-28 patvirtintuose tvarkaraščiuose užfiksuota, kad 1991-07-30 nuo 21 val. turi budėti A. K. ir J. J.. Paros žiniaraštyje užfiksuota, kad 1991-07-21 nuo 9 iki 21 val. muitinėje budi J. J. ir A. K.. 1991-07-30 žiniaraštyje užfiksuota, kad muitinėje A. K. ir J. J. budi nuo 21 val. iki 9 val. Grafose ties jų pavardėmis yra parašai (T.8, b.l.115-127).
Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos Bendrasis departamentas 2008-08-22 raštu Nr.1D-6231 pateikė 1991-05-24 įsakymo Nr.193 dėl policijos kontrolės postų sudarymo kopiją. Šiuo įsakymu Vidaus reikalų ministras įsakė policijos komisariatų vadovams iki 1991-05-28 sudaryti policijos kontrolės postus ties Lietuvos Respublikos siena. Šiame įsakyme nurodyta, kad policijos kontrolės postas turi būti ir kelyje M-12, Vilniaus rajone, t.y. ir (duomenys neskelbtini) muitinės poste, kad poste pareigūnai turi budėti po du ir ištisą parą. Policijos kontrolės postuose pareigūnai turi vykdyti Policijos įstatymo reikalavimus kompetencijos ribose (T.8, b.l.128-131).
Liudytojas V. M. parodė, kad pažinojo nužudytuosius kelių policijos pareigūnus J. J. ir A. K., jie buvo jo pavaldiniai. Dabar neprisimena, ar 1991 metų liepos mėn. buvo atskiras kelių patrulinės tarnybos divizionas, ar batalionas, bet jis buvo šio padalinio vadovas. Šiame padalinyje dirbo nužudytieji. Viena iš padalinio funkcijų buvo užtikrinti tvarką ir saugumą, tuo pačiu ir eismo saugumą pasienio postuose. (duomenys neskelbtini) muitinės poste dirbo 2 kelių policijos pareigūnai, 2 rinktinės „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnai ir muitininkai, ten taip pat būdavo veterinarijos gydytojas. 1991-07-30/31 (duomenys neskelbtini) muitinės poste budėjo J. J. ir A. K. . Liudytojui būnant namuose, valandų tiksliai neatsimena, jam paskambino (duomenys neskelbtini) budėtojas ir pranešė, kad nėra ryšio su postu, todėl įtaria, kad ten įvyko tragiškas įvykis. Liudytojas buvo nuvykęs į įvykio vietą. Kai nuvyko į įvykio vietą, ten jau dirbo operatyvinė grupė. Įvykio vietoje matė buvusį ministrą M. M., laikinai einantį ministro pareigas Z.. Kadangi įvykis buvo Vilniaus rajono teritorijoje, buvo (duomenys neskelbtini) pavaduotojas M. N.. Kadangi jis (V. M.) buvo padalinio vadovas, buvo operatyvinės grupės pakviestas ir įleistas į postą atpažinti pareigūnų. Atpažino J. J. ir A. K.. Jei neklysta, įėjus į vagonėlį, J. J. gulėjo ant šono prie stalo netoli durų, tiksliai pasakyti negali. Kartais (duomenys neskelbtini) darbuotojai į budėjimus vykdavo nuosavu transportu, nes tuo metu tiesiog neįmanoma buvo visus postus pilnai aprūpinti tarnybiniu transportu. Kokiu transportu J. J. ir A. K. pamaina atvyko į budėjimą, liudytojui nežinoma. Liudytojo žiniomis, pareigūnai turėjo būti ginkluoti automatais „Kalašnikov“ ir pistoletais PM. J. J. turėjo būti su žalia policijos uniforma, o A. K. - su mėlyna uniforma, nes tai buvo jo paskutinis budėjimas prieš pensiją, jis tik valstybės skiriamuosius ženklus buvo užsidėjęs, bet uniforma buvo sena. Liudytojas neturi informacijos apie (duomenys neskelbtini) pareigūnų ar šios pamainos darbuotojų konfliktus su vietiniais gyventojais, nusikalstamomis grupuotėmis. Kokio kalibro automatais buvo ginkluoti rinktinės pareigūnai, dabar neprisimena, rinktinės ginkluotėje duslintuvų nebuvo. Ar rinktinė tuo metu turėjo nešiojamas radijo stotis, negali patvirtinti. Liudytojas patvirtino teisme perskaitytus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. M. parodė, kad nuo 1986 iki 1995 metų dirbo (duomenys neskelbtini). Jo vadovaujamojo rinktinėje (duomenys neskelbtini) pareigose dirbo A. K., o (duomenys neskelbtini) pareigose J. J.. A. K. nuo 1991 metų rugpjūčio mėnesio ketino eiti į pensiją, todėl naujos uniformos jis nebuvo gavęs, tik ant seno pavyzdžio uniformos buvo Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) skiriamieji ženklai. Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę Lietuvos Respublikos sienas saugojo (duomenys neskelbtini) tarnyba. (duomenys neskelbtini) valstybės sienas saugojo policininkai ir muitininkai. Gavus duomenų apie tai, kad muitinės postus gali puldinėti (duomenys neskelbtini) milicininkai, į pasienio postus budėti buvo siunčiami du (duomenys neskelbtini) pareigūnai, du „(duomenys neskelbtini)“ policininkai, muitininkai ir veterinarijos tarnybos darbuotojas. (duomenys neskelbtini) pareigūnai pasienio postuose budėjo pagal iš anksto sudarytus grafikus. 1991-07-30-31 du (duomenys neskelbtini) pareigūnai, t.y. A. K. ir J. J. buvo nukreipti budėti į (duomenys neskelbtini) pasienio postą. 1991-07-31 apie 6 val. V. M. paskambino (duomenys neskelbtini) budintis, kuris pasakė, kad su (duomenys neskelbtini) postu nėra ryšio, gali būti, kad kažkas atsitiko. V. M. apie 6 val. 30 min. nuvyko į (duomenys neskelbtini) muitinės postą ir poste rado dirbančią operatyvinę grupę. Posto vagonėlyje vaizdas buvo kraupus. V. M. buvo paprašytas atpažinti lavonus. Iš vagonėlyje buvusių nužudytų pareigūnų liudytojas atpažino A. K. ir J. J.. Kas ir dėl kokių priežasčių nužudė (duomenys neskelbtini) muitinės posto pareigūnus jis nežino. V. M. A. K. ir J. J. budint (duomenys neskelbtini) muitinės poste jokių specifinių užduočių nedavė. Budėjimo metu jie turėjo tikrinti pravažiuojančius automobilius, vairuotojus, jų dokumentus, užtikrinti viešą tvarką ir saugumą. Tai buvo kiekvieno (duomenys neskelbtini) pareiga įtvirtinta Policijos įstatyme. Policijos darbuotojai į budėjimus vykdavo tarnybiniu transportu, kartais privačiu, buvo atvejų, kad jie vykdavo ir pakeleivingu transportu. Jų padalinyje buvo apie 30 vienetų greičio matavimo prietaisų, o darbuotojų buvo apie 250 asmenų. Toks prietaisas buvo tvirtinamas prie automobilio, o su juo galėjo dirbti tie, kurie buvo išlaikę egzaminus. Keičiantis pamainoms pareigūnai greičio matavimo prietaisus perduodavo vieni kitiems. Šie prietaisai (duomenys neskelbtini) milicininkams nebuvo skolinami. Šių prietaisų apskaita buvo griežta, kaip ir ginklų (T.8, b.l.137-140).
Liudytojas L. M. parodė, kad pažinojo žuvusius kelių policijos pareigūnus, mėnesį prieš jų žuvimą dirbo tiesioginiu jų būrio vadu. Pasienio postuose budėjusių pareigūnų funkcijos buvo tiesioginės kelių policijos funkcijos: eismo priežiūra ir kontrolė, galimų pažeidimų išaiškinimas. Jei muitininkams kildavo įtarimų dėl vairuotojo neblaivumo, tuomet tą vairuotoją reikėdavo sulaikyti, apiforminti dokumentus. Liudytojas instruktuodavo kelių policininkus prieš jiems išvykstant į postus, buvo patikrinama ginkluotė, turimi dokumentai. (duomenys neskelbtini) pareigūnai į budėjimus buvo išleidžiami ginkluoti. Tuo metu ne tik į pasienio postus, bet į naktinį budėjimą buvo išduodami automatai AKSU ir tarnybiniai pistoletai. Kaip taisyklė, pareigūnai vykdavo patrulinėmis, t. y. tarnybinėmis transporto priemonėmis, tačiau nebuvo uždrausta į postus vykti ir nuosavu transportu. Į įvykio vietą liudytojas nebuvo nuvykęs. Tarnybiniuose automobiliuose buvo radijo stotys „Viola“, tačiau jos beveik neveikdavo, su Vilniumi pareigūnai nelabai galėdavo susisiekti. Pareigūnai turėdavo greičio matavimo prietaisus „Barjer“. Jų buvo nedaug, viena pamaina kitai tuos prietaisus perduodavo. (duomenys neskelbtini) pareigūnai, be vadovybės nurodymo, negalėjo skolinti greičio matavimo prietaisus kitoms tarnyboms. (duomenys neskelbtini) ekipažas, kuris stovėjo (duomenys neskelbtini) muitinės poste, buvo ginkluotas. Būryje buvo 9 mm pistoletai „Makarov“, automatai „Kalašnikov“ AKSU 5,45 mm kalibro. Budintiems kelių policijos pareigūnams, buvo duotas nurodymas naktį pasitraukti arčiau vagonėlio. Liudytojas patvirtino teisme perskaitytus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nurodydamas protokole užfiksuotą netikslumą, kad būrio vadu buvo ne iki 2002 metų, o iki 1991 m. liepos mėn., be to ikiteisminio tyrimo parodymuose kalbėjo apie liepos mėnesio (duomenys neskelbtini) įvykius, nurodytas rugpjūčio mėn. yra tiesiog techninė klaida. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad jo būryje vyr. policininku dirbo A. K. , o policininku – J. J . 1991 metų liepos mėnesį dauguma policijos darbuotojų jau nešiojo naujo pavyzdžio uniformą. A. K. nuo 1991 metų rugpjūčio mėnesį ketino eiti į pensiją, todėl jam naujo pavyzdžio uniforma buvo neišduota. Jis nešiojo seno pavyzdžio uniformą su Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) skiriamaisiais ženklais. Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę buvo įkurtas (duomenys neskelbtini) muitinės postas. Šiame poste budėdavo du (duomenys neskelbtini) pareigūnai, „(duomenys neskelbtini)“ policininkai ir muitinės darbuotojai. Iš pavaldžių pareigūnų L. M. žinoma, kad į postus atvykdavo uniformuoti pareigūnai, kurie grasindavo nuginkluoti, liepdavo nebudėti. Konkrečių pavyzdžių liudytojas nurodyti negali. 1991 metais buvo žodinis vadovybės nurodymas pasienyje budintiems pareigūnams į konfliktus nesivelti ir tokias situacijas išspręsti taikiai, o ginklą naudoti tik kraštutiniu atveju, jei bus realus pavojus gyvybei. Kelių policininkai į (duomenys neskelbtini) muitinės postą vykdavo ginkluoti, tame tarpe ir automatu. J. J. ir A. K. į budėjimą išvyko pagal išankstinį grafiką. Budėjimas buvo įprastinis, todėl jokio ypatingo instruktažo nebuvo. 1991-07-31 atvykęs į darbą L. M. sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) muitinės poste nužudyti J. J. ir A. K.. Kas ir dėl ko nužudė (duomenys neskelbtini) muitinės pareigūnus liudytojas nežino, tačiau mano, kad A. K. ir J. J. nužudymo priežastis ne kokie nors asmeniniai santykiai, jie žuvo todėl, kad saugojo Lietuvos pasienį. Kitų priežasčių liudytojas nurodyti negali. A. K. ir J. J. budėdami (duomenys neskelbtini) muitinės poste vykdė eismo priežiūros, kontrolės, saugos eismo užtikrinimo funkcijas ir kaip papildoma funkcija – pagalba pasienyje dirbantiems pareigūnams. (duomenys neskelbtini) milicininkams greičio matavimo prietaisai „Barjer-2“ nebuvo skolinami. Šie prietaisai buvo pritvirtinti prie automobilio. Einant į budėjimą buvo privalu pasirašyti už prietaiso gavimą, o pasibaigus budėjimui prietaisas buvo perduodamas kitiems budintiems pareigūnams. Tokio prietaiso pagrobimo atvejų, išskyrus įvykį (duomenys neskelbtini) muitinės poste, nebuvo jo visos tarnybos metu. (duomenys neskelbtini) po nužudymo pagrobtas greičio matavimo prietaisas neatsirado (T.8, b.l.141-144).
Liudytojas A. S. parodė, kad pažinojo A. K. ir J. J.. Kartu su jais dirbo: liudytojas buvo antro būrio jaunesnysis inspektorius, o jie buvo patruliai. 1991 m. liudytojas dirbo (duomenys neskelbtini). Į jo pareigas įėjo: sudaryti grafikus, išleisti žmones į darbą, kontroliuoti. Antrajam būriui buvo priskirti du keliai, tai Vilnius – Ukmergė ir Vilnius – Minskas. Pareigūnai budėdavo visą parą, pamainos buvo paskirstytos po 12 val., t.y. pareigūnai budėjo nuo 9⁰⁰ val. iki 21⁰⁰ val. ir nuo 21⁰⁰ val. iki 9⁰⁰ val. Kai atsirado pasienio muitinės, pasienio kontrolės postai, tai jų būrio pareigūnai budėjo ne pačiame poste, o šalia posto, t.y. (duomenys neskelbtini) kelyje. Budėdavo du kelių policininkai. Budėdavo būtinai su transportu, galėjo būti tarnybinis transportas, kuriuo disponavo būrys, arba buvo leidžiama vykti su nuosavu transportu, nes tarnybinio transporto nepakakdavo. Tarnybiniame transporte buvo ryšys, racijos. Vykstant į budėjimus ne tarnybiniu transportu, buvo nešiojamos racijos, bet iki (duomenys neskelbtini) ryšys neveikdavo. Pareigūnai būdavo ginkluoti: turėdavo priskirtą pistoletą „Makarov“, dar pasiimdavo automatą, „Kalašnikov“, kalibro nepamena. Įvykio dieną liudytojas buvo nuvykęs į įvykio vietą, bet ten tik iš tolo pažiūrėjo, nes niekas niekur neįleido. Žuvę (duomenys neskelbtini) pareigūnai buvo su kažkieno privačiu automobiliu, ne su tarnybiniu, ten nebuvo racijos. Tais laikais buvo naudojami greičio matavimo prietaisai „Barjer“. Šie greičio matavimo prietaisai kitose tarnybose negalėjo būti naudojami, nes teisę vykdyti eismo priežiūrą turėjo tik kelių policijos padaliniai. Visi prietaisai buvo apskaitomi. Atvejo, kad jų padalinyje būtų prarastas greičio matavimo prietaisas, nebuvo. (duomenys neskelbtini) pareigūnai taip pat turėjo neperšaunamas liemenes. Tarnybiniame automobilyje būdavo po dvi neperšaunamas liemenes. Pareigūnams buvo pravedami instruktažai. 1991 m. situacija buvo nerami, instruktažo metu buvo sakoma pirmiausia saugoti save, nekonfliktuoti. (duomenys neskelbtini) muitinės poste kelių policijos pareigūnai vykdė eismo priežiūros funkcijas, jokių išskirtinių funkcijų poste neturėjo. Pareigūnas J. J. buvo tvarkingas, pareigingas, ramaus būdo. A. K. buvo labai mažai likę iki pensijos, jis buvo vyresnio amžiaus, ramaus būdo, niekur neišsišokantis. Asmeninių, tarnybinių problemų šie pareigūnai neturėjo. Liudytojas patvirtino teisme perskaitytus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. S. parodė, kad nuo 1986 metų jis pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) inspektoriumi. Nuo 1991-06-03 jis buvo paskirtas (duomenys neskelbtini). Būrio M-12 užduotis buvo užtikrinti eismo saugumą, kontroliuoti ir žymėti į žurnalus pravažiuojančius užsieniečių automobilius, jų modelius, valstybinius numerius, pravažiuojančių asmenų skaičių. 1991 metais buvo skiriamas dėmesys budėjimams pasienio postuose. Anksčiau (duomenys neskelbtini) postai buvo Rūkainiuose ir Ukmergės kelyje. Policininkai budėdavo po du, jie buvo uniformuoti, ginkluoti ir su automobiliu. (duomenys neskelbtini) įrengus muitinės postą, (duomenys neskelbtini) darbuotojai iš Rūkainių buvo perkelti į (duomenys neskelbtini) postą. Iš pavaldinių pasakojimo jam nežinomi jokie konfliktai tarp policijos pareigūnų ir kariškių, (duomenys neskelbtini) milicininkų. Pradėjus dėvėti naujo pavyzdžio policijos darbuotojo uniformą buvo konfliktas su kariškiais ar (duomenys neskelbtini) milicininkais dėl naujos uniformos. Jam žinoma, kad (duomenys neskelbtini) muitinės poste 1991-07-30/31 buvo nužudyti kelių policijos, „(duomenys neskelbtini)“ ir muitinės pareigūnai. Apie tai sužinojęs 1991-07-31, jis nuvyko į (duomenys neskelbtini) muitinės postą. Poste tuo metu dirbo operatyvinė grupė. Kas nužudė (duomenys neskelbtini) muitinės posto pareigūnus, liudytojas nežino. Jis buvo (duomenys neskelbtini) muitinės poste po įvykio, tačiau nepastebėjo, kad ten stovi automobilis „Latvija“ su priekaba. Policijos darbuotojo G. A. pažymoje įrašyta jo pavardė, tačiau jokių užduočių dėl šio automobilio jis nevykdė. Šiuo metu nustatyti automobilio „Latvija“ savininką nėra galimybės, nes tų laikų duomenys apie automobilių savininkus jau sunaikinti (T.8, b.l.145-149).
Liudytojas D. J. parodė, kad pasienio ir transporto valstybinės veterinarinės tarnybos funkcija buvo vykdyti įvežamų, tranzitu vežamų, eksportuojamų žuvų, gyvūnų, gyvulinės kilmės maisto produktų kontrolę. (duomenys neskelbtini) pasienyje buvo veterinarijos postas. Įvykio dieną jis buvo poste apie 8⁰⁰ val. Kiek atsimena, turbūt per radiją išgirdo, kad kažkas įvyko, todėl atvyko į įvykio vietą. Į vagonėlį užėjęs nebuvo, nes kai atvyko, ta vieta jau buvo užrišta specialia juosta. Kadangi poste įvykio metu turėjo budėti jų tarnybos pareigūnas, parodžius pažymėjimus, juos įleido tikslu atpažinti pareigūną. Tuo metu tarnyba nebuvo pilnai sukomplektuota, padėdavo Vilniaus rajono veterinarijos tarnyba, todėl toje pamainoje kaip tik budėjo veterinarijos gydytojas iš Vilniaus rajono. Nuvykęs į artimiausią kolūkio kontorą, liudytojas paskambino Vilniaus rajono veterinarijos tarnybos viršininkui S. G. paaiškino, kas atsitiko, paklausė, kas turėjo budėti. Išsiaiškino, kad budėjo S. G.. Viršininkas paskambino S. G. į namus ir pasakė, kad jis gyvas ir ilsisi. Liudytojas nebuvo įėjęs į vagonėlį, pažiūrėjo per duris, ten matėsi uniformuoti pareigūnai. (duomenys neskelbtini) tarnyba (duomenys neskelbtini) muitinės posto teritorijoje įvykio metu atskirų patalpų neturėjo, tik vėliau turėjo vagonėlį. Tarnybos pareigūnai dirbo kartu su muitininkais, į darbą atvažiuodavo su automobiliu, tai kartais būdavo automobilyje, kartais užeidavo pas muitininkus į vagonėlį, tuo metu atskiros darbo vietos nebuvo. Pamainas derindavo su muitininkais. Atvykus kroviniui, pirmas jį apžiūrėdavo pasienio darbuotojas, paskui muitinės darbuotojas. Pagal nustatytas taisykles, jei važiuodavo gyvūnų ar gyvulinės kilmės produktų krovinys, muitininkas nukreipdavo tą vežėją pas veterinarijos pareigūną. Grasinimų postuose pasitaikydavo. Kas pareigūnams grasindavo, liudytojas nežino. Liudytojui žinoma, kad S. G. išvyko iš (duomenys neskelbtini) muitinės posto nebaigęs budėjimo, nes geranoriškai pasikalbėjo su muitininkais, kurie sakė jam važiuoti namo, kadangi naktimis automobilių būna mažai, tuo labiau muitinės pamainoje buvo veterinarijos felčeris, kuris žadėjo sulaikyti krovinį iki ryto, jei toks bus.
Liudytojas R. K. parodė, kad tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini). Jo pamainoje dirbo žuvusieji A. M. S. O. R. R. ir T. Š. Tą dieną, t. y. įvykio dieną, liudytojas buvo atostogose, jį pavadavo T. Š. Muitinėje buvo incidentų ir pakankamai daug nuo pačių pirmų dienų, kai muitinė pradėjo funkcionuoti. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) muitinės postai pradėjo veikti 1991-01-20, prasidėjo užpuolimai, deginimai, darbuotojų terorizavimas, buvo ir fiziniai susidorojimai. 1991-01-27 buvo užpuolę jo pamainą, buvo apšaudytas vagonėlis, sumušti darbuotojai, nukentėjo visa pamaina. Tai buvo pirmas užpuolimas, o po to (duomenys neskelbtini) sistemingai važinėdami per postus tiek dienos metu, tiek nakties metu, terorizuodavo, grasindavo. Datų neatsimena, bet (duomenys neskelbtini) pastoviai važinėdavo su taip vadinamais UAZ, vykdavo per postus, grasindavo, reikalaudavo, kad Lietuvos pareigūnai iš postų pasišalintų, kad dingtų, netrukdytų. Grasinimai tikrai buvo realūs. Tuo metu buvo duoti vyriausio muitininko V. V. nurodymai, kad priešintis muitininkai negali, pasipriešinimas turi vykti pasyviai, t. y. nevykdant nurodymų. Muitininkai buvo neginkluoti. Nepamena tiksliai nuo kurio meto, galbūt nuo 1991 m. gegužės mėn., muitininkus pradėjo saugoti „(duomenys neskelbtini)“. Juos saugoję rinktinės „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnai dalinai ramino, kad žudynių nebus. Jie visi anksčiau buvo vienas (duomenys neskelbtini) būrys, vėliau atskilo rinktinė „(duomenys neskelbtini)“, taigi buvo kolegos, buvę tarnybos draugai. Poste taip pat budėjo kelių policijos pareigūnai. Muitininkai su rinktinės „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnais būdavo tame pačiame vagonėlyje. Visi procedūriniai veiksmai buvo vykdomi vienoje patalpoje. Kita patalpa buvo poilsio, kur naktimis galima buvo pailsėti. Kelių policija atvažiuodavo savo transportu, ekipaže būdavo du arba trys pareigūnai. Jie daugiausia būdavo savo transporto priemonėje, ten sėdėdavo, stebėdavo, ilsėdavosi. Kelių policininkai buvo ginkluoti, turėdavo „Kalašnikov“ tipo automatus ir pistoletus. Liudytojo pamainoje dirbusius žmones jis gali apibūdinti kaip nekonfliktiškus, labai draugiškus. Grasinimų iš nepatenkintų dėl muitinio patikrinimo piliečių nebuvo gavę. Kai atostogų metu buvo Kaune, pas seserį, 1991-07-31 anksti ryte (tai galėjo būti 6⁰⁰ val. - 8⁰⁰ val.) paskambino į (duomenys neskelbtini) muitinės postą, norėjo pakalbėti su A. M.. Sekančią dieną turėjo būti T. Š. vestuvės, turėjo susitarti kelintą valandą susitinka prie metrikacijos biuro, kad įteikti T. Š. dovaną. Daug kartų skambino, tačiau niekas nekėlė telefono ragelio ir tai sukėlė įtarimų, pasidarė neramu. Po keliasdešimto skambučio, kažkas pakėlė telefono ragelį, bandė kalbėti lietuviškai, bet susikalbėti nepavyko. Jis prisistatė, kad yra R. K., pamainos viršininkas, paprašė pakviesti T. Š.. Jam rusiškai atsakė, kad nieko nėra gyvo, visi nužudyti ir padėjo telefono ragelį. Po to liudytojas daug kartų skambino, bet niekas nekėlė ragelio. Kai pakėlė, tuo pačiu balsu pasakė, kad visi negyvi, prisistatė apylinkės įgaliotiniu. Įvykio dieną, apie 13-14 val. liudytojas buvo nuvykęs į postą, bet kūnai jau buvo išvežti, tuomet ten dirbo prokuratūros darbuotojai. Morge jis apžiūrėjo žuvusiųjų kūnus. Kai įvykio dieną buvo muitinės poste, apžiūrinėdamas tarnybines patalpas, pamatė A. M. kuprinę. Ją atpažino, nes A. M. pastoviai su ta kuprine vykdavo į darbą. Įvykio vietoje buvusių darbuotojų pasiteiravo, ar gali paimti A. M. kuprinę su jo asmeniniais daiktas ir grąžinti jo šeimai. Jie leido paimti. Atsimena, kad kuprinėje rado FED tipo fotoaparatą. Pastebėjo, kad maždaug pusė juostos buvo neišfotografuota, tuomet išfotografavo visą likusią juostą. Fotografavo aplink postą viską, kas ten darosi, tai buvo apie 13⁰⁰ val. - 14⁰⁰ val. Jam įtarimų sukėlė vienas automobilis, t. y. „Latvija“ su priekaba. Jis buvo pastatytas truputį atokiau, nei leidžiama parkuotis. Po to tas visas nuotraukas perdavė baudžiamąją bylą vedančiam prokurorui A. A.. Nuotraukas darė foto ateljė, kurioje neatsimena. Po kelių dienų nuvyko į (duomenys neskelbtini) muitinės postą su žmona ir dukra, ten tvarkė aplinką, gėles, žvakutes. Žmona šluodama pakėlė kilimėlį, kuris yra prie pat įėjimo į vagonėlį durų ir rado geltonos spalvos metalinį laikrodį, lygtai kruviną. Laikrodį įdėjo į maišelį ir atvežė į prokuratūrą. Laikrodis buvo perduotas A. A.. Koks tai buvo laikrodis, neatsimena. Dienraštyje „Respublika“ buvo skelbimas, kad (duomenys neskelbtini) muitinės poste rastas laikrodis. 1991 m. Lietuvos - Baltarusijos pasienyje, konkrečiai (duomenys neskelbtini) muitinės poste, nebuvo sulaikyti didelės vertės kontrabandiniai kroviniai, narkotikai, šoviniai, ginklai. Perduodamas nuotraukas A. A., liudytojas akcentavo, kad būtent tose dviejose nuotraukose, darytose skirtingu laiku, matosi tas pats automobilis „Latvija“, kurį galima buvo identifikuoti, nes ir numeriai labai gerai matėsi. Tik po to, iš savo kolegų sužinojo, kad tas automobilis buvo sulaikytas anksčiau, jau prieš pamainą, kurį buvo nužudyta (duomenys neskelbtini) . Tą automobilį kažkas atsiėmė. Teisme pagarsintus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 1991 metais jis dirbo Vilniaus muitinės (duomenys neskelbtini) posto pamainos viršininku. Su juo vienoje pamainoje dirbo A. M., S. O., T. Š., I. S., A. T. ir K. M.. (duomenys neskelbtini) muitinės poste buvo budima paromis. Poste muitininkai budėjo poromis po keturias valandas. Du muitininkai buvo lauke ir tikrino pravažiuojančius automobilius, o kiti du buvo vagonėlyje. Po keturių valandų jie pasikeisdavo. Tai buvo nerašytas vidinis pamainos grafikas. Muitinės pareigūnai ginklų neturėjo, tačiau buvo uniformuoti. Muitininkų uniforma buvo kakavinės spalvos su emblema ant rankovės. 1991-01-27 (duomenys neskelbtini) muitinės postą buvo užpuolę (duomenys neskelbtini) milicininkai. Tai buvo pirmas šio posto užpuolimas. R Kazakevičių, kaip ir kitus pareigūnus, (duomenys neskelbtini) milicininkai suspardė, mušė šautuvo buože per galvą. Šis užpuolimas vyko nakties metu. (duomenys neskelbtini) milicininkai išdaužė muitinės vagonėlio langus, sužalojo muitinės turtą. Dėl šio fakto buvo iškelta byla, kurioje R. K. buvo apklaustas liudytoju. R. K. vykdant tarnybines pareigas su (duomenys neskelbtini) milicininkais teko susitikti dažnai. (duomenys neskelbtini) milicininkai važiuodami per postą, ne vieną kartą yra pasakę, kad jei grįžtant atgal jie dar ras budinčius poste, tai visus iššaudys. Šie grasinimai buvo realūs, nes jie tai sakė rankose laikydami automatus. Po tokių incidentų muitininkai rašė muitinės vadovybei pranešimus. Prieš keičiantis pamainoms, pamainos viršininkas instruktuodavo muitininkus, siūlė muitininkams nesivelti į konfliktus su (duomenys neskelbtini) kariais, kuriuos vadino „antra puse“. Siūlė muitininkams užpuolimo atveju nesipriešinti, neturėti jokių ginklų, tinkamai vykdyti pareigas, pastebėjus (duomenys neskelbtini) milicininkų judėjimą, informuoti vadovybę, rūpintis savo ir kitų pareigūnų saugumu, antspaudu, muitinės dokumentais ir pinigais. Kiekvienas R. K. pamainos narys žinojo, kur užpuolimo atveju jis turi slėptis. Pagal tą planą muitinės poste turėjo likti tik R. K., o kiti turėjo bėgti į mišką, į skirtingas puses, kad pavyktų pasislėpti. Apie tokią situaciją buvo informuota muitinės vadovybė ir konkrečiai muitinės direktorius V. V.. Tačiau muitinės darbuotojai ginklais aprūpinami nebuvo, nes buvo baiminamasi, kad ginkluotus muitininkus gali iššaudyti. Po to kartu su muitininkais, jų apsaugai, muitinės postuose pradėjo budėti „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnai, kurie tarpusavyje keitėsi. Vienas „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnas R. K. sakė, kad muitininkai gali būti ramūs. (duomenys neskelbtini) milicininkai nepuls kol saugoja „(duomenys neskelbtini)“ policininkai ir į muitininkus nešaudys, nes „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnai yra anksčiau kartu dirbę su (duomenys neskelbtini) milicininkais. Jie yra susitarę, kad vieni kitų nepuls ir vieni į kitus nešaudys. “(duomenys neskelbtini)“ pareigūnai budėjimo metu paprastai buvo su muitininkais vagonėlyje. Kartu su muitininkais budėjo du (duomenys neskelbtini) pareigūnai, kurie buvo savo automobilyje. Į tarnybą jie atvykdavo tarnybiniu automobiliu. Policininkai turėjo savo grafiką. Automobilį policininkai pasistatydavo toliau, posto teritorijoje, ant įvažiavimo į Lietuvos Respubliką kelio. Tuo tarpu muitininkai dirbo ant išvažiavimo juostos. Kelių policininkai tikrindavo automobilius. Jie buvo ginkluoti pistoletais, automatais. 1991-07-30/31 R. K. buvo atostogose. Jį pavadavo T. Š.. Tai buvo įteisinta įsakymu. R. K. pasirašytinai perdavė T. Š. visą dokumentaciją, antspaudus, kvitus. Tuo metu taip pat atostogavo A. T. ir K. M.. Budėjimai nebuvo kuo nors ypatingi, nors budint buvo nuolat jaučiama įtampa, nes per sieną pastoviai važinėjo (duomenys neskelbtini) milicininkai. Kituose postuose buvo padegti muitinės vagonėliai. Budima buvo paprastu, ne sustiprintu grafiku. Tai buvo eilinė diena, kaip ir visos kitos. R. K. parodė, kad nežino kas nužudė (duomenys neskelbtini) muitinės posto pareigūnus, tik mano, kad tai galėjo padaryti (duomenys neskelbtini) milicininkai. Konkrečių pavardžių jis įvardyti negali. Gali pasakyti tik tai, kad pareigūnai negalėjo būti nužudyti dėl asmeninių savybių ar santykių, kaip ir negalėjo būti nužudyti dėl to, kad nepraleido kokio nors krovinio, kadangi su krovinių vežėjais niekuomet nebuvo kilę konfliktų. Atvirkščiai, vežėjai gerbė muitininkus. R. K. atostogų metu į jo pamainą buvo paskirtas R. R.. Kadangi R. R. dirbo tik 3-ą pamainą, todėl uniformos neturėjo. Atostogų metu R. K. telefoninio pokalbio su T. Š. metu domėjosi, kaip vyksta darbas. T. Š. jam paaiškino, kad viskas gerai, jokių incidentų nebuvo. 1991-07-31 apie 7 val. 30 min. R. K. iš Kauno telefonu paskambino į (duomenys neskelbtini) muitinės poste buvusį telefoną. Telefonu atsiliepęs asmuo prisistatė įgaliotiniu ir pasakė, kad poste visi pareigūnai sušaudyti. R. K. paskambino muitininkei I. S. į namus. I. S. apie įvykius (duomenys neskelbtini) poste nieko nežinojo, todėl R. K. jos paprašė apie tai sužinoti ir jam pranešti. Po kurio laiko I. S. paskambino R. K. ir pasakė, kad iš tikrųjų (duomenys neskelbtini) poste nužudyti pareigūnai. R. K. mano, kad šį nusikaltimą galėjo padaryti (duomenys neskelbtini) milicininkai arba Tarybinė armija. Kad jie gali tą padaryti, R. K. suprato po jų posto užpuolimo 1991-01-27. 1991-08-04 apie 13 val. liudytojas kartu su pamainos inspektoriumi K. M. ir savo žmona G. K. nuvyko į (duomenys neskelbtini) muitinės postą tvarkyti aplinkos. Tvarkymo metu G. K. apie 15 val. prie įėjimo į muitinės vagonėlį, šalia grotelių valyti kojoms, dešinėje pusėje po skuduru, kabėjusiu ant durų vyrių, rado laikrodį „Elektronika-1“. Ji rastą laikrodį atidavė liudytojui ir parodė vietą, kur jį rado. R. K. rastą laikrodį įdėjo į maišelį ir atvežė į prokuratūrą. Liudytojas parodė, kad po įvykio vietos apžiūros 1991-07-31 muitininkams buvo atiduotas A. M. krepšys su fotoaparatu FED-3, kuriuo jis naudojosi darbo metu. Fotoaparate buvo neišfotografuota fotojuosta. R. K. išfotografavo likusią fotojuostos dalį ir ją išryškino. Išryškinęs fotojuostą jis padarė 10 fotonuotraukų, iš kurių 7 fotonuotraukos buvo padarytos A. M. ir trys R. K. . Liudytojas paaiškino, kad fotonuotraukoje Nr.2 ir Nr.6 matosi, kaip stovėjo autoinspekcijos automobilis ir šios nuotraukos darytos A. M. , o nuotraukoje Nr.9 matosi skuduras, po kuriuo buvo rastas laikrodis (T.8, b.l. 26-31, 36). Atsakydamas teisme į klausimus, liudytojas parodė, kad koks (duomenys neskelbtini) užpuldinėjo muitines, jam nežinoma, ant jų uniformos buvo užrašas (duomenys neskelbtini). Šių asmenų automobilių numeriai buvo kariški ir lietuviški, buvo ir tokie, ir tokie, tiksliai negali pasakyti. Laikrodis buvo rastas 1991 08 04. Kai buvo rastas laikrodis, pareigūnų nebuvo, nebuvo vykdoma įvykio vietos apžiūra. Ar buvo ant laikrodžio kažkas išgraviruota, neatsimena. 1991-08-05 buvo apklaustas, kadangi 1991-08-04, tvarkant (duomenys neskelbtini) muitinės posto aplinką, rado laikrodį, jį nuvežė į prokuratūrą, kur buvo padarytas poėmis. Vagonėlio vidaus netvarkė, tvarkė aplinką šalia vagonėlio. Tvarkant aplinką, šovinių tūtelių nerado. Baudžiamojoje byloje, foto lentelėje yra 10 nuotraukų, pateiktos visos nuotraukos, kurios išėjo, nes buvo daug tuščių kadrų. A. M. darytose nuotraukose (8 tomas, 39 b.l., fotolentelė Nr. 1, nuotrauka Nr. 1; 40 b.l., fotolentelė Nr. 2, nuotrauka Nr. 4) ir jo darytuose nuotraukose (8 tomas, 42 b.l., fotolentelė Nr. 4) stovintis automobilis RAF „Latvija“ yra tas pats. Nuotraukoje moteris pagal figūrą panaši į I. S. , kitose nuotraukose nieko negali atpažinti.
Liudytoja I. M. parodė, kad dirbo pamainoje, kurioje įvyko ši tragedija. 1991-07-30 į darbą ji važiavo kartu su T. Š., A. M., R. R., vairavo S. O.. Poste darbas prasidėjo kaip visada, o po paskutinio posto sudeginimo, ją išleisdavo vakarais namo. Kelių policija budėdavo po 12 valandų ir su dienine pamaina ji išvažiuodavo į namus. 1991-07-30 iš posto ji išvažiavo apie 20³⁰ val. su kelių policijos dienine pamaina. Iki paskutinio posto sudeginimo budėdavo Krašto apsaugos vyrai, po to jų pastoviai nebūdavo, jie tik atvažiuodavo su budinčiu automobiliu, o stebėdavo postą būdami kažkur miške. Paskui poste pradėjo budėti du rinktinės „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnai. (duomenys neskelbtini) pareigūnai praktiškai sėdėdavo automobilyje, jie būdavo ne pačiame poste, o prie posto ir ateidavo tik telefonu pasinaudoti, vandens atsigerti. Įvykio rytą jai apie 6⁰⁰ val. paskambino pamainos viršininkas R. K., kuris tuo metu atostogavo. R. K. skambino į postą, tačiau poste niekas telefonu neatsiliepė. R. K. jai pranešė, kad poste niekas neatsiliepia. Tuomet ji pradėjo skambinti į postą, ten niekas neatsiliepė, paskambino į Lavoriškes, tuomet jai pranešė, kad užpulti (duomenys neskelbtini) ir yra aukų. Kadangi postą pastoviai užpuldinėjo (duomenys neskelbtini), tai pirma mintis ir buvo, kad jos pamainos vyrus užpuolė (duomenys neskelbtini), tuo labiau, kad naktį įvyko sprogimas (duomenys neskelbtini) gatvėje, kuris ją prižadino. Ji gyvena Baltupiuose, bet Antakalnyje įvykęs sprogimas puikiai girdėjosi. 1991-07-30 (duomenys neskelbtini) muitinės poste incidentų nebuvo, vyko įprastinė darbo diena, viskas vyko ramiai, nebuvo jokių pretenzijų, kažkokio nepasitenkinimo. Tik tą dieną buvo pasidomėta jos regimąja atmintimi. Kai ji patikrino lengvąjį automobilį, vairuotojas rusų kalba paklausė, kokia jos regimoji atmintis. Pasakė, kad prieš pusę valandos su baltu automobiliu „Žiguli“ važiavo asmuo panašus į jį, su ūsais, paklausė, ar atpažintų jį, jei jis važiuotų. Ji atsakė, kad 12³⁰ val. aikštelėje nedirbo ir nuėjo tikrinti kito automobilio. Prie posto buvo privažiavęs automobilis nuo Vilniaus, iš tolo nesimatė ar aštuntukas, ar devintukas, jis sustojo, stovėjo apie 15-20 min. Tuomet kažkuris rinktinės „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnas pasakė, ko jis taip ilgai stovi, nes svarsto ar įvažiuoti į postą, ar ne. Kai rinktinės „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnas nuėjo pasižiūrėti, tuomet automobilis apsisuko ir nuvažiavo. Poste pareigūnai budėdavo pagal sudarytą grafiką, vienas rinktinės „(duomenys neskelbtini)“ vyras ilsėdavosi, kitas būdavo lauke. Dienos metu abu būdavo lauke. 1991-07-30 kelių policininkai buvo automobilyje. Rinktinės „(duomenys neskelbtini)“ ir muitinės pareigūnai vieni buvo lauke, kiti vagonėlyje. (duomenys neskelbtini) automobilis stovėjo apie 50 m nuo vagonėlio. Kelių policininkai turėjo savo prietaisus, tikrindavo pravažiuojančius automobilius. Nuo 24⁰⁰ val. iki 4⁰⁰ val. aikštelėje turėjo budėti S. O. ir R. R., o ilsėtis vagonėlyje T. Š. ir A. M.. 1991 m. Lietuvos - Baltarusijos pasienyje, konkrečiai (duomenys neskelbtini) muitinės poste, nebuvo sulaikyti kontrabandininkai, dideli kroviniai, narkotikai, ginklai. Tuo metu daugiausia veždavo džinsus, trikotažą, kosmetiką. T. Š. ir kitus nužudytus (duomenys neskelbtini) muitinės pareigūnus gali charakterizuoti tik labai gerai, tai nekonfliktiškos asmenybės. Asmeninių, tarnybinių problemų, konfliktų, dėl kurių galėjo būti nužudyti (duomenys neskelbtini) muitinės posto pareigūnai, nebuvo. Automobilio „Latvija“ su priekaba, stovėjusio 1991-07-30/31 (duomenys neskelbtini) muitinės posto teritorijoje, neprisimena. Teisme pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji juos patvirtino. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad nuo 1991-04-10 ji dirbo Vilniaus muitinės (duomenys neskelbtini) kelio poste inspektore. Iki 1994 metų jos pavardė buvo S.. Poste ji budėjo kas ketvirtą parą. 1991 metų vasarą buvo atostogų metas, todėl poste jie budėjo penkiese, nors kitu metų laiku budėjo aštuoniese. Nuo 1991 metų gegužės-birželio mėnesių kartu su muitininkais pradėjo budėti ir du Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)rinktinės „(duomenys neskelbtini)“ policininkai bei du (duomenys neskelbtini) Kelių patrulinės tarnybos policininkai. (duomenys neskelbtini) muitinės posto viršininku buvo N., o pamainos viršininku R. K. . Apie įvykį (duomenys neskelbtini) muitinės poste ji sužinojo 1991-07-31 maždaug 7 val. 30 min. Jai telefonu paskambinęs R. K. pasakė, kad skambino į (duomenys neskelbtini) muitinės postą, kur atsiliepęs įgaliotinis pasakė, jog poste šeši pareigūnai nužudyti, o du sužeisti. 1991-07-30 nuo 10 val. iki 21 val. ji budėjo (duomenys neskelbtini) muitinės poste. Muitinės poste taip pat dirbo muitininkai T. Š., R. R., A. M. ir S. O.. Muitininkai buvo neginkluoti. Muitinės poste buvo du ginkluoti „(duomenys neskelbtini)“ policininkai. 1991-07-30 jai dirbant (duomenys neskelbtini) muitinėje jokių incidentų nebuvo. Buvo vienas įvykis apie 11 val. Muitininkai sustabdė autobusą, kuriame buvo moteris su 20 metų amžiaus sūnumi. Ši moteris vežėsi 17 megztinių, 10 metrų medžiagos, 6 džinsines kelnes, 60 dėžučių šešėlių. Šią moterį su sūnumi muitininkai sulaikė. Sulaikytųjų pavardės buvo vienodos - G. T. Š. šiai moteriai pasakė, kad ji turi sumokėti 1000 rublių. Moteris pažadėjo pinigus pasiskolinti Baltarusijoje ir tą pačią dieną atvežti. Iki I. M. dirbant poste ši moteris pinigų neatvežė. Apie 12-14 val. pro muitinės postą važiavo čigonai. Juos tikrino S. O.. Čigonai atsisakė paduoti savo dokumentus, taip pat atsisakė išlipti iš automobilio. Kadangi „(duomenys neskelbtini)“ policininkų tuo metu poste nebuvo, tai čigonai pravažiavo muitinę nepatikrinti. I. M. prisiminė, kad 1991-05-23 per postą važiavo (duomenys neskelbtini) T. Jį sustabdė R. K.. Generolas keikė valdžią ir buvo nepatenkintas muitininkais, tačiau išvykdamas iš posto atsisveikino su R. K. paduodamas jam ranką. 1991-07-26 apie 10 val. pro (duomenys neskelbtini) muitinės postą važiavo (duomenys neskelbtini) darbuotojas. Apie šį įvykį ji sužinojo atvykusi į pamainą iš pakeistos pamainos darbuotojų. Šis saugumo darbuotojas parodė savo pažymėjimą ir pasakė, kad jis gali nekliudomai važiuoti per postą. Muitinės darbuotojas pasakė, kad saugumo darbuotojas jokio imuniteto neturi. Saugumo darbuotojas nepakluso ir automobilio bagažinės neatidarė. Saugumietis grįžo atgal į Lietuvą. Po kurio laiko atvažiavo (duomenys neskelbtini) milicininkai, kurie užblokavo kelią ir praleido kažkokį automobilį. I. M. parodė, kad ji apžiūrėjusi jai pateiktus tyrimo metu išimtus muitinės dokumentus gali pasakyti, kad jokie muitinės dokumentai nepagrobti, nedingę. Apie 1991-07-30 – 31 naktį budėjusią pamainą ji gali pasakyti tai, kad nuo 24 val. iki 4 val. muitinės posto aikštelėje turėjo budėti S. O. ir R. R. , o vagonėlyje ilsėtis T. Š. ir A. M.. Kelių patrulinės tarnybos darbuotojai visą laiką budėdavo automobilyje. Jie tik retsykiais trumpam užeidavo į vagonėlį atsigerti vandens. „(duomenys neskelbtini)“ policininkai budėdavo aikštelėje, taip pat jie užeidavo į muitinės vagonėlį. Ji tvirtina, kad visi policijos ir muitinės pareigūnai negalėjo būti visi vienu metu muitinės vagonėly. Jie visi vienu metu galėjo būti tik suvaryti į muitinės vagonėlį, kadangi bent jau Kelių patrulinės tarnybos darbuotojai visą laiką buvo savo automobilyje. I. M. tvirtina, kad susipažinusi su Tranzitinių keleivių registravimo žurnalu (kodas 322514-10), šiame žurnale paskutinis įrašas Nr.1259 atliktas muitinės darbuotojo R. R. ranka. 1991-07-30 apie 21 val. I. M. kartu su (duomenys neskelbtini) pareigūnais, kuriuos pakeitė J. J. ir A. K., išvyko namo. Ji 1991-07-30 muitinės poste gėrė arbatą, todėl ant poste buvusių indų galėjo likti jos pirštų pėdsakai. Be nužudytų pareigūnų rankų pėdsakų ant minėtų indų galėjo likti F. S., V. S., (duomenys neskelbtini) darbuotojų, kurie kartais atvažiuodavo į postą, pėdsakai. Prie I. M. (duomenys neskelbtini) darbuotojai į muitinės postą nebuvo atvažiavę. 1991-07-30 šiame poste dirbo F. S.. Jis dirbo - stažavosi muitinėje ir iš posto išvažiavo iki 19 val. Apie 20 val. pravažiuodamas muitinės postą buvo atvykęs muitinės darbuotojas V. S.. Liudytoja neprisimena, kada į (duomenys neskelbtini) muitinės postą atvyko S. G. (T.8., b.l.44-50). Atsakydama į klausimus teisme, liudytoja parodė, kad išimti daiktai iš G. buvo sudėti vagonėlio gale, kur pareigūnai ilsėdavosi. Ji dalyvavo išimant tuos daiktus, nes reikėjo išrašyti kvitus, orderius muitui mokėti arba administracinės teisės pažeidimo protokolą. Ši ponia sutiko, kad nuvažiuos pas pažįstamus ir atsiveš pinigus, susimokės muitą ir pasiims daiktus. Kitaip būtų surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas. Šiuo atveju administracinės teisės pažeidimo protokolas nebuvo surašytas. (duomenys neskelbtini) muitinės poste žadintuvo nebuvo. Ar (duomenys neskelbtini) pareigūnai tą dieną buvo apsilankę iki liudytojai išvažiuojant iš posto, neatsimena. Jie dažnai atvažiuodavo, praktiškai kiekvieną pamainą. Pamainos viršininkas R. K. į postą nebuvo atvažiavęs. Liudytoja atpažino save fotolentelės nuotraukoje Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, nuotraukose Nr. 2 ir Nr. 3 – R. R.,“(duomenys neskelbtini)“ pareigūną, S. O..
Liudytojas F. S. parodė, kad žuvusiuosius pažinojo ganėtinai mažai, nes dirbo kitoje pamainoje. 1991 m. liepos mėnesį buvo stažuotojas (duomenys neskelbtini) muitinės poste, (duomenys neskelbtini), buvo mokinys. Daugiausia bendravo su A. M., taip pat teko bendrauti su S. O., I. S.. Įvykio dieną dirbo toje pamainoje. Tą dieną matė automobilį „Lada“, iš Lietuvos pusės neprivažiavus posto, stovintį ant kalniuko, automobilio spalvos neprisimena. Kai pradėjo eiti link to automobilio, jis apsisuko ir nuvažiavo, tiesiog grįžo atgal. Įvykio išvakarėse liudytojas norėjo poste pasilikti nakčiai, tačiau neprisiskambino namo, nebuvo ryšio, todėl sustabdė automobilį ir išvažiavo, maždaug apie 21⁰⁰ val. Iš poste budėjusių pareigūnų ginklus turėjo policijos pareigūnai. Pareigūnai buvo su policijos uniforma. Policininkai, su kuriais jis bendravo, po to pasikeitė, t. y. pasikeitė pamaina, nes žuvusieji buvo kiti. Poste buvusi moteris nakčiai išvažiavo. Buvo nuostata, kad moterys naktį nebudi, nes buvo pavojus. Liudytojui teko būti muitinės posto vagonėlyje. Tą dieną posto darbuotojai nieko nešventė.
Liudytojas S. M. parodė, kad pažinojo nukentėjusiuosius M. B. ir A. J., jie buvo tarnybos draugai. (duomenys neskelbtini) 1991 m. sausio mėn. skilo į dvi dalis: vieni išėjo su B. M. , kiti liko su E. K.. Jis (S. M.) atėjo dirbti vasario mėn. 1991-04-04 susikūrė rinktinė „(duomenys neskelbtini)“, kuriame liudytojas dirba iki šiol. Jam tekdavo budėti pasienio postuose. Buvo sudaromi budėjimo grafikai, parą dirbo, trys paros buvo laisvos. Teko budėti Lavoriškėse, (duomenys neskelbtini). Rinktinės „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnai tuo metu budėdavo pasienio postuose dėl apsaugos. Visiems buvo žinoma, kad postus tuo metu užpuldinėjo, degino. Su M. B. ir A. J. teko dirbti kartu, pažinojo juos kaip bendradarbius. Pasienio postuose „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnai budėjo po du. Privalėdavo saugoti postą, o kaip tą daryti konkrečiai, jokių instrukcijų nebuvo. 1991-07-30 jis M. B. ir A. J. nuvežė į darbą. Pamaina keisdavosi iš ryto, 8⁰⁰ val. susirinkdavo į darbą, persirengdavo, apsiginkluodavo. Apie 5⁰⁰ val. rinktinės „(duomenys neskelbtini)“ budintis telefonu pakėlė ir pasakė, kad (duomenys neskelbtini) vyksta kova. Surinko žmones, kurie buvo bendrabutyje, keturiese apsiginklavo, sėdo į autobusą ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini) muitinės postą. Kai atvyko, vaizdas buvo kraupus, vagonėlyje visi buvo negyvi. Kai jie atvyko į postą, žmonių ten jau buvo, kažkas vaikščiojo, gal 2-3 žmonės buvo. Kokie žmonės buvo, ar pareigūnai, ar civiliai, neatsimena. Atvyko kartu su būrio vadu A. J., policininkais L., J., kas dar buvo, neatsimena. Jis buvo įėjęs į vagonėlį, nužudytieji dar nebuvo išnešti, gyvų asmenų nematė, T. Š. jau buvo išvežtas. Gali apibūdinti M. B. ir A. J. kaip nekonfliktiškas asmenybes. Tarnyboje alkoholis nebuvo vartojamas. Buvo kalbos, kad tarp rinktinės „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) pareigūnų buvo susitarimas, kad jie nekariaus tarpusavyje. Konkrečiai liudytojas nežino, kas su kuo tarėsi. 1991-07-31 jo pareigos buvo budintis vairuotojas. Rinktinės „(duomenys neskelbtini)“ bazė tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Taip pat (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo ir bendrabutis, jis tame bendrabutyje gyveno. Budintis telefonu jį pakėlė ir pasakė, kad (duomenys neskelbtini) vyksta mūšis, liepė surinkti visus, kas yra bendrabutyje, ir važiuoti į (duomenys neskelbtini). Į laikrodį tuomet nežiūrėjo, ne iki to buvo. Kada buvo poste, nežino. Laukė, kol atvažiuos operatyvinė grupė. Po to pradėjo rinktis prokurorai, „(duomenys neskelbtini)“ vadovybė. Kai budėdavo postuose, įrengtos budėjimo vietos nebuvo, ją pasirinkdavo pats, stovėdamas poste, stebėdavo aplinką, į muitinės vagonėlį neidavo. Budėjimų metu turėjo automatą AKSU ir pistoletą „Makarov“, ginklai visą laiką buvo prie jo. Jam teko bendrauti su M. B. ir A. J. , 10 parų gyveno su jais Palangoje. Jie nepasakojo apie kažkokias asmenines, tarnybines problemas, dėl kurių galėtų kilti kažkoks panašus konfliktas. Poste budėję kelių policijos pareigūnai turėjo automobilį „Žiguli“, jie budėdavo arčiau kelio, nuo vagonėlio 200-300 metrų atstumu, dažniausiai būdavo automobilyje. Budėjimo metu turėjo neperšaunamas liemenes. Iš pradžių neperšaunamas liemenes vežiodavosi, o paskui palikdavo poste, ryšio priemonių neturėjo. Kokias apsaugos priemones organizuoja Krašto apsaugos kariškiai, jam nebuvo žinoma. Apžiūrėjęs gynėjo pateiktas fotonuotraukas, liudytojas parodė, kad pirmoje fotonuotraukoje 3-ias iš kairės yra M. M., 4-as yra jis, 5-as D., jo vardo nežino, 6-as P., jo vardo neatsimena, kitų asmenų nepažįsta. Antroje fotonuotraukoje automobilio kėbule 1-as iš kairės yra jis, kitų asmenų nepažįsta. Peržiūrėjęs įvykio vietos vaizdo įrašo fragmentą, liudytojas parodė, kad atpažįsta save: jis stovi prie sunkvežimio galinio borto, jis padėjo sukelti žuvusiuosius į sunkvežimį, iš vagonėlio žuvusiųjų neišnešinėjo, stovėjo prie vagonėlio, jis yra su rinktinės „(duomenys neskelbtini)“ pareigūno uniforma, buvo ką tik ją gavę. Budėję postuose „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnai turėjo automatus AKSU 5,45 mm kalibro. Kai perduodavo iš pamainos į pamainą neperšaunamas liemenes, jokių dokumentų nepildydavo. 1991-07-31 į (duomenys neskelbtini) muitinės postą važiavo autobusu KAZ. Kai gavo pranešimą apie įvykį, buvo šviesu. Nuo pranešimo gavimo į įvykio vietą nuvažiavo per valandą, gal truputį daugiau.
Liudytojas S. G. parodė, kad 1991-07-31 jis dirbo (duomenys neskelbtini). Prieš įvykį (duomenys neskelbtini) muitinės poste teko budėti 2 ar 3 kartus. 1991-07-30 atvyko į (duomenys neskelbtini) muitinės postą apie 21³⁰ - 22⁰⁰ val. Kaip visada atvyko su tarnybiniu automobiliu UAZ. Iš (duomenys neskelbtini) muitinės posto išvažiavo apie 2³⁰ val.- 2⁴⁰ val. Jo pareigos - gyvulinės kilmės žaliavų ar gyvulių vežimo dokumentų patikra. Poste dirbusius pareigūnus pažinojo, daugiau bendravo su S. O., T. Š.. Budėdamas poste sėdėdavo savo automobilyje UAZ, jo automobilis stovėdavo 20-30 m atstumu nuo vagonėlio. (duomenys neskelbtini) tarnyba vagonėlio neturėjo. Poste budėdavo ir kelių policijos pareigūnai, jie būdavo savo automobilyje, gal 50-100 m atstumu nuo posto. Vienas rinktinės „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnas visą laiką būdavo lauke, o kitas turbūt vagonėlyje, jie dviese keisdavosi, šie pareigūnai buvo ginkluoti automatais. (duomenys neskelbtini) pareigūnai turėjo tarnybinius pistoletus. Postą paliko, nes tuo metu augino mažametį vaiką. T. Š. tuo metu neakivaizdiniu būdu mokėsi veterinarijos akademijoje, todėl pasakė jam, kad jeigu kas - paskambins. Apie įvykį liudytojas sužinojo ryte, kai jam paskambino iš darbo veterinarijos gydytojas, viršininko pavaduotojas Č.. Vagonėlyje liudytojas nėra buvęs. Liudytojas patvirtino teisme perskaitytus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 1991-07-31 jis dirbo (duomenys neskelbtini). 1991-07-30 apie 21 val. 05 min. jis pradėjo budėjimą (duomenys neskelbtini) muitinės poste. Į budėjimą S. G. atvyko pagal iš anksto suderintą grafiką. (duomenys neskelbtini) muitinės poste jau dirbo muitinės, kelių policijos ir „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnai. Liudytojas apklausos metu sumaišė nurodydamas, kad poste dirbo ne „(duomenys neskelbtini)“, o (duomenys neskelbtini) pareigūnai. Taip pat neteisingai nurodė O. pavardę, jį vadindamas A.. Kelių policininkai buvo du. V. sakė, kad budi paskutinį kartą ir kad jis išeis į pensiją. V. sakė, kad į tarnybą atvyko skolintu automobiliu, kurį pastatė prie smėlio krūvos, apie 50 metrų atstumu nuo muitinės vagonėlio, Vilniaus krytimi. Kelių policininkai visada toje vietoje statė savo automobilius. Pas (duomenys neskelbtini) pareigūnus jis matė Makarovo konstrukcijos pistoletus. Ar jie turėjo šiems ginklams šovinių liudytojas nežino. „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnai buvo du ir abu buvo ginkluoti Kalašnikovo konstrukcijos automatais su atlenkiamomis buožėmis. Šie policininkai turėjo ginklams šaudmenų. „(duomenys neskelbtini)“ policininkai nė trumpam ginklų iš rankų nebuvo padėję. (duomenys neskelbtini) muitinės poste budėjo keturi muitininkai. Vienas iš muitininkų buvo S. O., kitas (duomenys neskelbtini) studentas vardu Tomas, kuris nešiojo tamsius akinius. Kitų dviejų muitininkų liudytojas nepažinojo. Muitininkai tarpusavyje draugiškai šnekėjosi, todėl S. G. suprato, kad jie visi yra geri draugai. Vos S. G. atvykus į (duomenys neskelbtini) muitinės postą automobiliu UAZ-469 Nr.(duomenys neskelbtini), S. O. paprašė pavažiuoti su juo 200 metrų Vilniaus link ir patikrinti tamsiai pilkos spalvos automobilį UAZ-469 stovintį kieme prie namo, kuris matėsi nuo muitinės. Privažiavus prie šio automobilio, jis pamatė jame sėdinti vairuotoją, o ant užpakalinės sėdynės vaiką arba mažą žmogų. S. O. apžiūrėjęs automobilyje sėdinčius asmenis pasakė, kad ne tas ir paprašė grįžti į muitinę. Apie 23 val. jau buvo sutemę. Lauke buvo S. G., S. O. ir abu „(duomenys neskelbtini)“ policininkai. Visi esantys lauke išgirdo garsą, panašų į raidės „R“ išrėkimą. S. O. nuėjo pas (duomenys neskelbtini) sėdėjusius automobilyje ir pasišnekėjo, po ko kelių policininkai nuvažiavo į garso pusę, o sugrįžę nieko konkretaus nepasakė. Apie 23 val. 30 min. iš Baltarusijos pusės pravažiavo netikrinamos dvi gaisrinės tarnybos mašinos GAZ-66. Buvo vėsu, todėl S. O. apie 21 val. 30 min. iš kažkur atsinešė berankovį šviesiai pilkos spalvos megztinį, kuriuo apsivilko. Ant megztinio jis užsivilko uniforminę striukę. Po 24 val. visi budintieji dirbo po 4 val. Nuo 24 valandos budėjo S. O. su jauniausiu muitininku ir „(duomenys neskelbtini)“ policininku. Kelių policininkai sėdėjo savo automobilyje. Kiekvienas dirbo savo darbą. Apie 2 val. 45 min. S. G. pagal išankstinį susitarimą su Tomu, kuris buvo veterinarijos akademijos studentas ir pilnai galėjo susitvarkyti su S. G. darbu, išvyko iš (duomenys neskelbtini) muitinės posto namo. Atsisveikinant su budinčiais pareigūnais S. O. pasižiūrėjo į laikrodį ir pasakė, kad iki 4 val., t.y. iki pamainos pasikeitimo liko valanda laiko. Iki S. G. išvykstant namo, į (duomenys neskelbtini) muitinės vagonėlyje įrengtą telefoną skambino du kartus. Po telefoninio pokalbio jam niekas nesakė apie pokalbio turinį, todėl S. G. mano, kad telefoninių pokalbių metu muitininkams nebuvo grasinama. 1991-07-31 9 val. 15 min. S. G. į namus telefonu paskambino (duomenys neskelbtini) J., kuris pasakė, kad reikia atvykti į muitinę. Po to paskambino vyr. gydytojas Č. ir pasakė, kad visi jo draugai poste žuvo. Kas nužudė (duomenys neskelbtini) muitinės posto pareigūnus S. G. nežino. S. G. parodė, kad iš (duomenys neskelbtini) muitinės posto jis važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, pro namą Nr. 1, kur buvo (duomenys neskelbtini) karinis dalinys. Prie karinio dalinio buvo apie 15 žmonių, kurie prie savo pastato šlavėsi, kažką tvarkė. Po kurio laiko iš spaudos jis sužinojo, kad toje vietoje kur kariškiai šlavėsi buvo įvykęs sprogimas. S. G. namuose buvo apie 4 val., o apie 5 val. 30 min. nuėjo miegoti. Liudytojas parodė, kad į (duomenys neskelbtini) muitinės posto vagonėlį jis užėjęs nebuvo ir ten esančiais indais nesinaudojo. Taip pat jis nebuvo (duomenys neskelbtini) automobilyje. Todėl ant minėtų objektų jo pirštų pėdsakai neturėjo likti. 2003-01-07 buvo paimti S. G. rankų pėdsakai lyginamajam tyrimui (T. 8, b.l.168-175). Atsakydamas teisme į klausimus, liudytojas S. G. parodė, kad į namus iš posto važiavo Olandų gatve, per Antakalnį į Nemenčinę. Kokios transporto priemonės, išskyrus tarnybinį transportą, 1991-07-30/31 stovėjo šalia muitinės posto, neatsimena. Įvykio dieną jam neteko tikrinti jokių krovinių. Apie T. Š. būsimas vestuves nieko nežinojo, krepšio su degtinės buteliais poste nematė.
Liudytojas A. V. parodė, kad įvykio metu dirbo sunkvežimio vairuotoju. 1991-07-31 apie 1⁰⁰ val. važiavo į komandiruotę, į Maskvą, kartu važiavo 6 metų sūnus. Tikslų laiką sunku pasakyti, bet buvo tamsu. Privažiuojant (duomenys neskelbtini) muitinės postą, stovėjo kelių policijos šviesus automobilis „Moskvič“, muitinės patikrai liudytojas nuvažiavo į aikštelę, krovinio nevežė, vežė tik tarą. Dokumentų apiforminimas truko gal 15 min., ne daugiau. Matė, kad pareigūnai ruošėsi valgyti vadinamus naktipiečius. Dažnai važinėdamas, jis juos žinojo iš matymo, pavardžių nežinojo. Kai jį patikrino, važiavo toliau. Berods už Minsko žadėjo nakvoti, prie kelių posto jį sustabdė milicininkai. Jie klausė, ar jis neįsidėmėjo padriko kariuomenės judėjimo, kokių 2-3 automobilių. Jiems pasakė, kad nieko nepastebėjo, buvo naktis. Grįžo po 3 ar 4 dienų, tuomet apie įvykį (duomenys neskelbtini) sužinojo per žiniasklaidą. Privažiavus (duomenys neskelbtini) muitinės postą, būdavo nukreipiamieji ženklai, atvažiuodavo į aikštelę (kaip kišenę), ten stovėjo du vagonėliai. Kai išlipdavo iš automobilio, pasitikdavo muitinės pareigūnai. Įvykio naktį važiavo pro postą gal apie 1⁰⁰ val., nieko įtartino nepastebėjo. Pareigūnai ruošėsi valgyti, alkoholinių gėrimų tikrai nebuvo. Pro postą važiavo automobiliu (duomenys neskelbtini) AZ be priekabos. Iš Klaipėdos išvažiavo kažkur apie 18⁰⁰ val., važiavo per Vilnių. Kad poste stovėdavo policijos automobilis, žinojo, nes ne pirmą kartą važiavo. Automobilis buvo be skiriamųjų ženklų, švyturėlių nebuvo. Liudytojui atrodo, kad tai buvo automobilis „Moskvič“ 412 markės, automobilis buvo šviesios spalvos. Kaip buvo apsirengę pareigūnai, kurie buvo vagonėlyje, ar jie buvo uniformuoti, ar buvo civiliai apsirengę, neatsimena. Poste ginkluotų asmenų nematė. Teisme perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 1991-07-30 apie 23 val. jis automobiliu (duomenys neskelbtini) AZ 5320, v. Nr.(duomenys neskelbtini), važiavo pro (duomenys neskelbtini) muitinės postą. Muitinės posto teritorijoje A. V. matė stovintį (duomenys neskelbtini) automobilį, kuriame sėdėjo keli darbuotojai. Du muitininkai tikrino automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Prie A. V. priėjo iš matymo pažįstamas muitininkas, kuris patikrino automobilį, po ko A. V. nuvažiavo Minsko kryptimi (T.7, b.l.66-67). Teisme liudytojas patvirtino, kad buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Atsakydamas į klausimus, liudytojas parodė, kad, kai važiavo Lietuvos teritorijoje nuo Vilniaus iki (duomenys neskelbtini), toje teritorijoje nematė kariškių automobilių judėjimo nei link (duomenys neskelbtini), nei iš (duomenys neskelbtini) link Vilniaus, (duomenys neskelbtini) automobilių su milicijos skiriamaisiais ženklais taip pat nematė. Automobilis VAZ 2101 iš toli turi panašumų į „Moskvič“ markių automobilius. Pravažiuodamas liudytojas kelių policijos automobilio neapžiūrėjo, kelių policijos automobilį matė gal 300 m, gal 200 m atstumu. Tas automobilis stovėjo ne muitinės teritorijoje, o ant pagrindinio kelio, nuo muitinės vagonėlio 50 m - 100 m atstumu. Prieš pasukdamas į muitinės teritoriją, liudytojas matė šį automobilį, o paskui į jį nekreipė dėmesio.
Liudytojas V. Š. parodė, kad pravažiavo tą vakarą ar tą naktį, jau neatsimena laiko, pro postą. Neatsimena nei datos, nei valandų, žino, kad buvo pavakarys, vasara, šilta. Tuomet dirbo Šiaulių autotransporto įmonėje, iš Minsko „Horizonto“ pastoviai veždavo lenteles į Šiaulių televizorių gamyklą, į Minską važinėjo kas antrą dieną. Visą laiką važinėjo pro (duomenys neskelbtini) muitinę. Apie (duomenys neskelbtini) įvykius sužinojo būdamas Minske, išgirdo per radiją. Kai ryte grįžo, ten viskas buvo apsupta. Kai važiavo iš vakaro, jo nestabdė, bet jis buvo sustojęs, kalbėjosi su kažkuo. Kai vėliau žiūrėjo televizorių, pagalvojo, kad gal kalbėjosi su T. Š. , kalbėjo lietuviškai. Tas asmuo buvo apsirengęs civiliais drabužiais, atrodo trumpais marškinėliais, uniformuoti pareigūnai sėdėjo automobilyje „Moskvič“, su automatais. Nieko įtartino nebuvo, kaip visada. Liudytojas važiavo automobiliu ZIL 130, automobilis bortinis su priekaba ir trys konteineriai pakrauti. Išvažiuodavo 16⁰⁰-17⁰⁰ val., paskui sustodavo Vilniuje, užsipildavo dujų ir važiuodavo link Minsko. Kiek atsimena, iki (duomenys neskelbtini) eismas buvo neintensyvus. Tokiu laiku niekada nebūdavo intensyvus eismas, važiuodavo vakare. Kai privažiavo prie (duomenys neskelbtini) muitinės posto, šviesos lauke degė. Jis nebuvo išlipęs iš kabinos, prie jo buvo priėję. Automobilis „Moskvič“ stovėjo iš galo atvažiuojant nuo Vilniaus, durys buvo atidarytos, jame sėdėjo pareigūnai su automatais ant kelių, valgė. Posto teritorijoje nematė automobilio „Latvija“ su priekaba. Kai įvažiavo į muitinės posto teritoriją, matė 3-is žmones, vieną muitininką su kuriuo kalbėjosi ir du su uniformomis, kurie sėdėjo automobilyje „Moskvič“. Ankstesnėje apklausoje sakė, kad, įvažiavęs į muitinės posto teritoriją, matė dar vieną automobilį VAZ ir du pareigūnus be ginklų, kurių vienas tikrino jo automobilį, kitas – automobilį VAZ. Šių aplinkybių patikslinti negali, nes neatsimena. (duomenys neskelbtini) muitinės poste dirbusių pareigūnų nepažinojo, jokių konfliktų neturėjo. Kokių tarnybų pareigūnai 1991 m. liepos mėn. dirbdavo (duomenys neskelbtini) muitinės poste, nežino. Policijos, krašto apsaugos, muitinės pareigūnų uniformas dabar truputį skiria, o tais laikais nelabai. 1991 m. liepos mėn., pravažiuodamas pro (duomenys neskelbtini) muitinės postą, atrodo, matė milicijos uniformas, tik antsiuvai buvo pakeisti. Jam atrodo, kad automobilis „Moskvič buvo išdažytas milicijos spalvomis, automobilis mėlynas su geltona juosta per vidurį, bet negarantuoja. Teisme perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 1991-07-31 apie 00-1 val., jau buvo tamsu, jis važiavo pro (duomenys neskelbtini) muitinės postą. Prie muitinės jį aplenkė automobilis VAZ. Muitinės posto teritorijoje liudytojas matė du vyriškius, kurie tikrino jį aplenkusį automobilį VAZ. Vienas jų buvo apsirengęs pilkos spalvos civiliu kostiumu, o antrasis buvo apsirengęs tamsiais drabužiais. Abu vyrai buvo be ginklų. Prie jo priėjo pilkos spalvos kostiumu vilkintis vyriškis, kuris lietuviškai, be akcento, paklausė, ką veža „Šiauliai“. Liudytojas atsakė, kad veža konteinerį. Liudytojas vyriškio, kuris tikrino automobilį VAZ, gerai nematė, nes į akis švietė ant muitinės vagonėlio pritvirtintas prožektorius. Posto teritorijoje stovėjo veterinarijos gydytojo automobilis UAZ. Daugiau automobilių muitinės teritorijoje nebuvo. Tikrinusio muitininko veide jokio susijaudinimo ar nervinimosi liudytojas nepastebėjo. Po patikrinimo jis nuvažiavo toliau. Važiuodamas nieko įtartino nepastebėjo (T.7, b.l.68). Atsakydamas į klausimus, liudytojas patikslino, kad geriau atsiminė tuomet, negu dabar, šitiek metų praėjus. Į vagonėlio vidų nebuvo užėjęs, iš kabinos nebuvo išlipęs. Kai per televizorių rodė žuvusiuosius, pažino tuos du, kurie buvo automobilyje. Kas tą nusikaltimą padarė, nežino.
Liudytojas A. N. parodė, kad neatsimena tiksliai kada, prieš pareigūnų nužudymą važiavo pro (duomenys neskelbtini) muitinės postą. Važiavo ryte, kaip visada išėjo muitininkai, patikrino, nieko keisto nebuvo. Kai išvažiavo iš namų (tuo metu gyveno Vilniaus rajone, Zujūnų kaime) dar nebuvo šviesu, bet kai jau buvo muitinėje, buvo šviesu. Prieš pat nužudymą pravažiavo postą. Važiavo sunkvežimiu (duomenys neskelbtini) AZ, vienas. Vienas muitininkas išėjo, paklausė ką veža. Jis kalbėjo lietuviškai. Bendravo su muitininku trumpai, nieko įtartino nebuvo, kaip visada pravažiavo be jokių problemų. Ginkluotų asmenų poste nematė. Kelinta buvo valanda, dabar negali pasakyti. Ar buvo poste kokių nors automobilių, neįsidėmėjo. Liudytojas patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo perskaityti teisme. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. N. parodė, kad 1991-07-31 jis automobiliu (duomenys neskelbtini) AZ važiavo iš Vilniaus į Donecko sritį. Netoli (duomenys neskelbtini) muitinės posto A. N. pasižiūrėjo į laikrodį. Laikrodis rodė 4 val. 30 min. Lauke švito, todėl muitinės teritorija, jos aplinka matėsi. A. N. poste buvo maždaug 4 val. 35 min. (duomenys neskelbtini) muitinės posto teritorijoje jį sustabdė iš muitinės vagonėlio išėjęs, policijos uniforma vilkintis, ginkluotas vyriškis. Gal už dešimties sekundžių iš vagonėlio išėjo du muitininkai, kurie lietuviškai paklausė, ką A. N. veža. Automobilį tikrino vienas, civiliai apsirengęs posto darbuotojas. Patikrinimas truko kelias minutes. A. N. iš muitinės išvažiavo apie 4 val. 35-40 min. Muitinės posto teritorijoje šalia kelio stovėjo automobilis, tačiau kurioje tiksliai vietoje ir koks automobilis, jis neprisimena, tik žino, kad automobilyje žmonių nebuvo. Automobilio „Latvija“ su priekaba liudytojas muitinės teritorijoje nepastebėjo. A. N. važiuodamas iš Vilniaus iki (duomenys neskelbtini) muitinės posto jokių važiuojančių automobilių nesutiko. Važiuojant į Baltarusijos pusę kelyje eismas buvo nedidelis. A. N. automobilį ties Ašmena aplenkė pirmas automobilis, kuris buvo VAZ markės, šviesiai žalios spalvos. Iš priekio prie Baltarusijos pasienio posto pravažiavo automobilis VAZ (T.7, b.l.132-136). Po parodymų perskaitymo liudytojas, atsakydamas į papildomus klausimus, parodė, kad, kai buvo poste, buvo ką tik prašvitę. Patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) muitinės posto pareigūnų nužudymo naktį, 1991-07-31 (duomenys neskelbtini) muitinės pose buvo 4³⁰-4³⁵ val., laiką nustatė pažiūrėjęs į laikrodį, kuris buvo automobilyje. Muitininkas buvo apsirengęs civiliais drabužiais: buvo su švarku. Jei dabar būtų parodytos nuotraukos, atpažinti asmenų, kurie tą naktį jį tikrino, jau negalėtų. Ginkluotas policininkas, kurį matė poste, greičiausiai buvo ginkluotas „Kalašnikovo“ automatu. Asmenys, kurie jį tikrino kalbėjo taisyklingai lietuviškai. Įtarimų, kad jį tikrina ne muitininkai, o kiti asmenys, jam nekilo.
Liudytojas V. K. parodė, kad pro (duomenys neskelbtini) muitinės postą tik pravažiavo, buvo apie 2⁰⁰-3⁰⁰ val. (į laikrodį nežiūrėjo), tamsu, sustojo prie ženklo „Stop“. Ten visada išeidavo ir užrašydavo duomenis. Kai prie ženklo sustojo, ten nieko nebuvo. Paskui išbėgo uniformuotas žmogus ir parodė pravažiuoti, liudytojas nuvažiavo toliau į Baltarusijos pusę. Liudytojas važiavo sunkvežimiu (duomenys neskelbtini) AZ su priekaba iš Jelgavos miesto, važiavo į Minską. Prie posto jį pasitiko žmogus su uniforma. Liudytojas suprato, kad išbėgo pasienietis arba muitininkas, pamojo ranka, netikrino. Šis asmuo turėjo automatą. Atsimena, kad buvo kareiviški batai ir uniforma. Kai anksčiau važiuodavo pro postus, jį stabdydavo muitininkai, tikrindavo pasą, užrašydavo į žurnalą. Tą kartą jis važiavo tuščias, be krovinio. Pravažiuodamas muitininkų vagonėlį matė, ten buvo praviros durys, viduje lygtai degė šviesa. Pravažiuojant daugiau žmonių nematė. Teisme perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 1991-07-30 apie 23 val. jis automobiliu (duomenys neskelbtini) su priekaba išvažiavo iš Jelgavos į Minską. Į Vilnių jis atvažiavo 2 val. 30 min. – 3 val. Ties (duomenys neskelbtini) muitinės postu jis buvo 1991-07-31 apie 3-4 val. Privažiuojant muitinės postą, 2 kilometrai iki posto, jį pasivijo lengvasis automobilis, kuris važiavo paskui iki muitinės posto. Ties įvažiavimu į muitinės posto teritoriją, prie smėlio krūvos, šalia ženklo ant žolės stovėjo vyras, apsirengęs tamsios spalvos uniforma, kelnės buvo sukištos į batus, be galvos apdangalo. Ginklo pas jį nesimatė. K. V. pasuko automobilį į posto teritoriją ir pamatė kaip iš muitininkų vagonėlio per pievą bėga antrasis vyras. Kairėje rankoje jis turėjo automatą Kalašnikov. Šitas vyras bėgo link pirmojo vyriškio, kuris stovėjo prie įvažiavimo į muitinės posto teritoriją ir laisva ranka pamojo, kad K. V. važiuotų toliau. K. V. pravažiuodamas muitinės vagonėlį matė pravertas duris. Vagonėlyje šviesa buvo išjungta. K. V. nuvažiavo link Baltarusijos. Lengvasis automobilis sustojo ir pasiliko stovėti. Baltarusijos muitinės poste jis matė prie posto stovintį vieną žmogų (T.7, b.l. 88-89). Atsakydamas į klausimus teisme liudytojas parodė, kad dabar jau neatsimena apie automobilį ir tą antrą vyrą. Lygtai matė karabiną, karabinas buvo rusiškas. Šitas jos pravažiavimas pro muitinę jam jokių įtarimų nesukėlė. Važiuodamas į Minską, laikrodį turėjo. Paskaičiavo, kad apie 8⁰⁰-9⁰⁰ val. turi būti Minske. Kada įvažiavo į (duomenys neskelbtini) muitinės posto teritoriją, tiksliai laiko nurodyti negali. (duomenys neskelbtini) muitinės poste privažiuojančiam sunkvežimiui buvo metalinė estakada, kairėje pusėje vagonėlis, dešinėje pusėje stovėjo automobiliai. Žmogų poste matė 20 m, gal 10 m atstumu. Iš pastebėtų detalių, o būtent lazdos, sprendžia, kad tai buvo karabinas. Muitinės vagonėlyje judėjimo, žmonių nematė. (duomenys neskelbtini) muitinės posto teritorijoje automobilio „Latvija“ su priekaba nematė. Apie įvykį (duomenys neskelbtini) sužinojo, kai grįžo atgal iš Minsko. Su (duomenys neskelbtini) muitinės poste dirbančiais pareigūnais konfliktų neturėjo. (duomenys neskelbtini) muitinės poste nužudytų pareigūnų nepažinojo. 1991 m. duodamas parodymus, pasakė tai, ką matė. Iš Jelgavos iki (duomenys neskelbtini) muitinės posto važiavo vidutiniškai 80-90 km/h greičiu, iš Jelgavos išvažiavo 22³⁰-23⁰⁰ val. Sustojo pailsėti jau pravažiavęs (duomenys neskelbtini) postą, gali būti, kad ilsėjosi iki 6³⁰ val., Minske buvo iki 9⁰⁰ val. Žino, kuo skiriasi karabinas nuo automato „Kalašnikov“. Žmogaus, kuris turėjo karabiną, kelnės buvo sukištos į kareiviškus batus. Kokie buvo tie kareiviški batai apibūdinti negali. To žmogaus, kurį matė (duomenys neskelbtini) muitinės poste, uniformos spalva buvo panašesnė į smėlio spalvos. To žmogaus elgesyje įtampos, susinervinimo nepastebėjo. Liudytojas matė tik praviras vagonėlio duris, net nepastebėjo, ar languose degė šviesa, nežiūrėjo į langus.
Liudytojas A. B. parodė, kad buvo sulaikytas iš Baltarusijos vykęs automobilis „Žiguli“, kuriuo važiavo trys žmonės. Tikrinant automobilį, buvo pastebėti ginklai, racija. Paskui, kai nuodugniai patikrino automobilį, rado žemėlapius, granatas, automatą ir pistoletą „Makarov“. Du asmenys buvo sulaikyti, trečias asmuo pabėgo. Šis asmuo metė granatą į liudytojo pusę, granata sprogo. Buvo iškviestas pastiprinimas. Tuo metu liudytojas buvo pasienio policijos eilinis pareigūnas. Minėtam automobiliui sustojus prie kelių užtvaros, jie, t. y. pasienio pareigūnai, atidarė duris ir paprašė dokumentų. Tuomet tarp vairuotojo ir keleivio sėdynių pamatė daiktą, panašų į automatą „Kalašnikov“. Kai pradėjo nuodugniai tikrinti automobilį, ištraukė tą automatą, pas kitą keleivį rado pistoletą, pas kurį iš keleivių rado pistoletą, neprisimena. Su kuo tuo metu budėjo, dabar neatsimena, poste buvo trise. Liudytojas patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo perskaityti teisme. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 1991-11-06 budėjo (duomenys neskelbtini) pasienio poste. Pamainos vyresnysis V. Š. buvo ginkluotas pistoletu PM. A. B. turėjo tik guminę lazdą. Apie 21 val. 30 min. iš Baltarusijos pusės prie posto užtvaros atvažiavo automobilis VAZ, kuriame sėdėjo trys žmonės. A. B. priėjo prie automobilio. Jam įtarimą sukėlė tai, kad prie vairo sėdėjo TSRS karine uniforma vilkintis vyriškis. A. B. automobilyje pamatė gulinčią kareivišką kuprinę ir paprašė parodyti, kas joje yra. Kuprinėje buvo radijo stotis. A. B. pakvietė prie automobilio pamainos viršininką V. Š.. Kartu su juo priėjo ir kiti du pasieniečiai. A. B. vairuotojo paprašė atidaryti bagažinę. Automobilio bagažinėje jis nieko įtartino nepastebėjo. Grįžęs prie automobilio salono A. B. išgirdo transliuojančio radijo imtuvo garsus ir pamatė, kad kaukazietiškos išvaizdos vyriškis bando ištraukti tarp vairuotojo ir keleivio sėdynių buvusį kažkokį daiktą. A. B. greitai sučiupo už vyriškio traukiamo daikto ir suprato, kad jis sugriebė automatą su prisegta apkaba. Atėmęs automatą A. B. perdavė V. Š. ir liepė visiems išlipti iš automobilio. Du vyriškiai atsigulė ant žemės, tuo metu trečias, iššokęs iš automobilio, užsimojo mesti granatą ir sušuko, kad jis mes granatą. A. B. ėmė grumtis su vyriškiu norėdamas atimti granatą. Tačiau vyriškis ištrūko ir metė granatą link kitų pasieniečių, kurie saugojo atsigulusius sulaikytuosius. Pasieniečiai sugulė. Granata sprogo. Vyriškis, metęs granatą pradėjo bėgti į Baltarusijos pusę. A. B. jį pasivijo ir smogė gumine lazda. Vyriškis metė antrą granatą prie A. B. kojų. A. B. greitai nušokęs į griovį atsigulė. Granata sprogo, o granatą metęs vyriškis pabėgo į Baltarusijos pusę. Po valandos atvyko užkardos vadas su ginkluotais pasieniečiais. Prašvitus, pasieniečiai vietoje, kur gulėjo sulaikytieji, pastebėjo šviežiai sustumtą žemę. Nustūmus ploną žemės sluoksnį, pasieniečiai rado pistoletą PM ir netoliese užkastą granatą. Šiuos daiktus jie perdavė policijai. A. B. dėl šių įvykių buvo apklaustas liudytoju prokuratūroje, Aukščiausiame Teisme. Jam žinoma, kad teismas bylą išnagrinėjo ir sulaikytus asmenis nuteisė (T.10, b.l.100-103). Atsakydamas į klausimus teisme, liudytojas parodė, kad radijo stoties, kurią išėmė, rūšies, nepamena. Tai buvo žalia karinės paskirties radijo stotis, su sulankstoma antena, ar ta radijo stotis buvo veikianti, kai ją išėmė, nežino. Liudytojas taip pat patvirtino parodymus, duotus 1991-11-07 (T.10, b. l. 16-17) ir atsakydamas į klausimus teisme parodė, kad automobilio vairuotojas buvo su lauko, dėmėta uniforma, taip vadinama kamufliažine. Tuomet tokias uniformas dėvėjo tik kariškiai. Automobilis, kurį sulaikė, atvažiavo iš Baltarusijos, kitų automobilių nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose užfiksuota, kad žmogus, kurį jis vijosi, spruko į mišką. Patikslina, kad ten kelias eina per mišką, jis nubėgo į tą pusę, kai sprogo antra granata. Tai buvo vakare, po 21⁰⁰ val., buvo jau tamsu. Asmuo, sėdėjęs gale, nekalbėjo radijo stotimi. Sulaikyti asmenys turėjo mažą portatyvinę radijo stotį, kurią jie (pasienio pareigūnai) išgirdo. Kam priklausė ginklai, kurie buvo paimti 1991-11-06 (duomenys neskelbtini) poste, nežino.
Liudytojas A. S. parodė, kad 1991 m. lapkričio mėn. dirbo (duomenys neskelbtini) pasienio poste pamainos viršininku. 1991-11-09 9¹⁵ val. iš Baltarusijos atvažiavo automobilis „Žiguli“ 01 ir sustojo. Jo pavaldinys priėjo prie to automobilio ir pakvietė jį. Automobilyje sėdėjo trys žmonės, vienas apsirengęs civiliai, kitų dviejų apatinė dalis buvo „kamufliažinės“ uniformos, viršutinė dalis buvo civiliai drabužiai, striukės. Jo pavaldinys pradėjo žiūrėti, ten buvo kareiviškas maišas. Maiše buvo radijo stotis, juos pradėjo kviesti, tuomet trečias iš tarp sėdynių traukė automatą AKSU, jo pavaldinys greitai sureagavo, ištraukė automatą ir perdavė jam (A. S. ). Jis atsitraukė, liepė išlipti iš automobilio. Asmuo, traukęs automatą, t.y. A. S., surėkė rusų kalba, kad mes granatą, ištraukė žiedą, blyksnis ir metė. Jis (A. S.) atšoko į griovį, ta granata GRG 42 sprogo 3 metrų atstumu jam nuo kojų. Pakilęs jis iš automato iššovė seriją į viršų, o A. S. pradėjo bėgti Baltarusijos link. Prabėgęs apie 50 metrų ant asfalto susprogdino antrą granatą ir dingo krūmuose. Kiek žino, A. S. tarnavo Šiaurės miestelyje, turėjo pulkininko laipsnį. Kiti du, t.y. V. O. ir Ch. D. buvo paguldyti ant žemės, pistoleto „Makarov“ dėklas buvo tuščias, kišenėje buvo sauja šovinių. Buvo iškviesti Vilniaus rajono policijos pareigūnai ir jiems perduoti V. O. ir Ch. D.. Kitą dieną liudytojas apžiūrėdamas tą vietą, pastebėjo kauburėlį, paspyrus koja, pamatė pistoletą „Makarov“ su ištrintais numeriais. Ginklus pridavė policijos pareigūnams, vėliau sužinojo, kad tas automatas AKSU buvo (duomenys neskelbtini) nužudytų pareigūnų ir pistoletas „Makarov“ kelių policininko A. K. . Lapkričio mėn. 6 d. poste dar budėjo V. Š., G. S., A. B.. Asmenys, kurie buvo sulaikyti, atvažiavo automobiliu „Žiguli“, jį dar vadina 01. Automobilį pradėjo tikrinti A. B., bet pilnai nepatikrino, nes pamatė traukiant automatą. Vėliau automobilį patikrino policijos pareigūnai, automobilyje buvo kareiviškas maišas, tame maiše buvo nešiojama radijo stotis. Automatas buvo padėtas tarp sėdynių ir uždengtas kažkokia medžiaga. Sėdėdamas galinėje sėdynėje, A. S. tą automatą traukė, medžiaga nukrito, A. B. pamatė vamzdį, nutvėrė už vamzdžio, ištraukė iš rankų ir perdavė jam (A. S.). Automatas buvo su apkabomis, buvo įdėtos dvi apkabos. Pas V. O. buvo rastas tuščias dėklas nuo pistoleto „Makarov“, vadinasi, jis gulėdamas suspėjo tą ginklą pakišti po žeme. Tą ginklą liudytojas rado ryte, iš karto pamatė, kad ten nutrintas numeris. Ginklą surado dviese su V. Š. . Nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl šio įvykio buvo apklaustas Lietuvos Aukščiausiajame teisme. Iš kur pas sulaikytuosius buvo automatas, jie neaiškino. Iš Šumske sulaikytų asmenų išimtas automatas AKSU, automatas buvo 5,45 mm kalibro. Kareiviškas maišas buvo žalios spalvos, užtempiamas. Į tokį maišą telpa automatas AKSU. 1991 metais iš (duomenys neskelbtini) pažinojo vadą B. M., daugiau iš (duomenys neskelbtini) nieko nepažinojo. (duomenys neskelbtini) vadas buvo A. A.. Kai liudytojas budėjo (duomenys neskelbtini) poste, vėliau (duomenys neskelbtini) poste, jie budėjo neginkluoti, buvo nurodyta vengti konfliktų. (duomenys neskelbtini) poste, kuris yra 800 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) posto, nėra buvęs. Vasarą per (duomenys neskelbtini) įvykius tarnavo (duomenys neskelbtini) poste. Liudytojas patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu Generalinėje prokuratūroje buvo apklaustas 2003 m.
1991-11-15 TEMTI patalpose daiktinių įrodymų apžiūros metu buvo apžiūrėtas 1991-11-06 (duomenys neskelbtini) pasienio poste rastas ir iš sulaikytųjų V. O. ir C. D. atimtas pistoletas ir Kalašnikovo automatas. Apžiūros metu nustatyta, kad tai automatas AKS-74U Nr.(duomenys neskelbtini), 1989 metų laidos, su dviem apkabom ir šoviniais. Apžiūrint pistoletą PM nustatyta, kad ant pistoleto užrakto, ant nuleistuko traukės ir nuleistuko svirtelės yra paskutiniai pistoleto numerio skaičiai „05“. Ant pistoleto apkabos yra fabrikinio žymėjimo ženklai „(duomenys neskelbtini)“. 1991-09-30 Lietuvos Respublikos VRM Policijos departamento rašte užfiksuota, kad A. J. buvo išduotas automatas AKS-74U Nr.(duomenys neskelbtini), 1989 metų laidos, keturios apkabos su 120 5,45 mm kalibro šoviniais, kurie pagaminti 1988 metais, gamyklos Nr.539, buvo išduotas (duomenys neskelbtini) muitinės poste budėjusiam A. J. , o pistoletas PM Nr.(duomenys neskelbtini) su 8 vienetais 9 mm kalibro šovinių, pagamintų 1986 metais gamykloje Nr.38 buvo išduotas A. K. .
1991-12-04 ekspertizės akto Nr.11-1988 duomenimis pistoleto PM gamykliniai numeriai yra mechaniškai pašalinti. Šio pistoleto gamyklinis Nr.2105 (T.10, b.l.124, 169-172).
1991-11-28 ekspertizės akto Nr.11-1914 duomenimis 5,45 mm kalibro automatas AKS-74U Nr.(duomenys neskelbtini) yra techniškai tvarkingas ir tinka šaudymui. Dviejose apkabose tyrimui pateikti 5,45 mm kalibro šoviniai buvo tinkami šaudymui iš pateikto 5,45 mm kalibro automato AKS-74U Nr.(duomenys neskelbtini). Tyrimui pateiktas 9 mm kalibro pistoletas PM su nudildytais numeriais yra techniškai tvarkingas ir tinka šaudyti. Apkaboje pateikti tyrimui 9,0 mm kalibro šeši šoviniai tinkami šaudymui iš 9,0 pistoleto PM su nudildytais numeriais. Šio akto tiriamojoje dalyje užfiksuota, kad visi, t.y. 53 vienetai 5,45 mm kalibro šovinių, ant jų tūtelių dugnelių turi žymėjimo ženklus „539“ ir „88“. 1991-09-30 Lietuvos Respublikos VRM Policijos departamento rašte nurodyta, kad tokio kalibro, žymėjimo šaudmenys buvo išduoti (duomenys neskelbtini) muitinės poste budėjusiems policijos pareigūnams (T.10, b.l.124-145, T.6, b.l.71-72).
1991-11-19 ekspertizės akto Nr.11-1918 duomenimis iš automato AKS-74U Nr.(duomenys neskelbtini) po jo paskutinio valymo buvo šauta. Iš pistoleto PM (be numerio) po paskutinio valymo šauta nebuvo (T.10, b.l.124, 166-168).
Liudytojas V. O. parodė, kad 1991-11-06 kertant sieną Lietuva – Baltarusija juos sulaikė pareigūnai. Jis jau yra atlikęs bausmę. Jį sulaikė todėl, kad jo automobilyje buvo automatas, t.y., jis teistas už šaunamojo ginklo neteisėtą laikymą. Automatas buvo automobilyje dėl saugumo. Baltarusijoje buvo suplanuota transliacija per radiją, aparatūra buvo brangi, laikai buvo pakankamai neramūs, savo saugumui ir tos aparatūros saugumui automobilyje buvo automatas. Prieš numatomą transliaciją per radiją Baltarusijos teritorijoje, automatą jam atnešė P. V. . 1991 m. liudytojas nepriklausė jokiai organizacijai. Vykimo į Baltarusiją ir transliavimo per radiją tikslas buvo pasveikinti žmones lapkričio mėn. 7-osios proga. Jo automobiliu kartu vyko Ch. D. ir A. S.. Automatą, kuris buvo rastas sulaikymo metu (duomenys neskelbtini) poste, gavo iš P. V.. P. V. atnešė jam šį automatą krepšyje. Tame krepšyje be automato buvo atsarginė apkaba, šoviniai. 1991-11-11 apklausoje, kaip parodė liudytojas, yra minėjęs, kad P. V. jam pasakė, jog (duomenys neskelbtini)-ui evakuojantis iš bazės, jis niekam nematant pasiėmė tuos atneštus daiktus, šias aplinkybes atsimena. (duomenys neskelbtini) tuo metu jau buvo Šiaurės miestelyje, todėl ir sako, kad P. V. gavo iš karinio dalinio. Liudytojo nuomone, tiek (duomenys neskelbtini) bazė, tiek Šiaurės miestelis buvo karinis dalinys. Ch. D. važiavo į Baltarusiją, paėmė iš A. S. pistoletą ir atvežė jį, šis pistoletas buvo surastas sekančią dieną po jų sulaikymo. Tai buvo pistoletas „Makarov“. Nei automato, nei pistoleto numerių liudytojas nežino. Atrodo, kad pistoletas buvo be numerio. Numeris buvo nutrintas. Perskaičius teisme liudytojo V. O. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis juos patvirtino iš dalies, nurodydamas, kad protokole yra jo parašas. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. O. parodė, kad 1991-11-06 jis kartu su A. S. ir Ch. D. važiavo morkinės spalvos automobiliu VAZ. (duomenys neskelbtini) muitinės poste jie buvo sulaikyti. Automobilį vairavo V. O.. Sulaikymo metu pasienietis automobilyje, prie vairuotojo sėdynės rado 5,45 mm kalibro automatą AKS-74U su dviem apkabomis, tarpusavyje apvyniotomis izoliacine juosta. V. O. parodė, kad 1991-11-05 apie 18 val. šį automatą jam į namus atnešė P. V., kuris paklausė, ar V. O. turi kur paslėpti jo atneštą automatą. Automatas buvo medžiaginiame raudonos spalvos krepšyje su užtrauktuku. Be automato šiame krepšyje buvo apie 5-6 dėžutės 5,45 mm kalibro šovinių, taip pat 6-7 granatos, iš kurių dvi F-1, o kitų pavadinimo neprisimena. P. V. liudytojui pasakė, kad (duomenys neskelbtini)-ui evakuojantis iš bazės jis niekam nematant pasiėmė atneštus daiktus. V. O. parodė, kad 1991-11-06 važiuojant per (duomenys neskelbtini) pasienio postą Ch. D. turėjo su savimi Makarovo pistoletą. Pistoletas buvo ypatingas tuo, kad nuo jo buvo nutrinti numeriai. Šį pistoletą 1991-11-04 Polocke Ch. D. paėmė iš A. S.. Pistoletą iš A. S. paimti paprašė P. V. , kuris paaiškino, kad A. S. yra nepastovaus būdo ir jam ginklas nereikalingas. V. O. parodė, kad iš P. V. pasakojimo jam žinoma, jog A. S. pistoletą įgijo (duomenys neskelbtini) bazėje tokiu pačiu būdu, kaip P. V. įgijo automatą. A. S. liudytojui pasakojo, kad jis ant pistoleto buvusį numerį nutrynė todėl, kad šis pistoletas buvo (duomenys neskelbtini) bazėje. Važiuojant per (duomenys neskelbtini) pasienio postą A. S. turėjo dvi granatas, kurias metė ir susprogdino poste. Ch. D. (duomenys neskelbtini) pasienio poste po sulaikymo gulėdamas ant žemės užkasė pistoletą ir granatą, kuriuos vėliau surado pasieniečiai (T.10, b.l.177-180). Atsakydamas į klausimus teisme liudytojas parodė, kad tvirtinimas, jog konkrečiai iš (duomenys neskelbtini) bazės, nėra teisingas. Tuo metu tokių kalbų nebuvo, buvo susieta ne su (duomenys neskelbtini), buvo susieta su kariuomene. Vienintelis neatitikimas parodymuose yra tai, kad tą ginklą jis sieja su kariniu daliniu, o ne su (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jis niekada netarnavo. Nei liaudies draugovei, nei organizacijai „(duomenys neskelbtini)“ nepriklausė. Asmeniškai iš (duomenys neskelbtini) 1991 m. nieko nepažinojo. Liaudies draugovėje nebuvo, tik bendravo su P. V. . 1991 m. nuo sausio mėn. iki 1991-08-21 nebuvo (duomenys neskelbtini) bazėje, Šiaurės miestelyje būdavo. Ch. D. tarnavo Šiaurės miestelyje, nuvažiuodavo pas jį. P. V. gerai nepažinojo. 1991 m. lapkričio mėn. P. V. buvo liaudies draugovės narys. Su A. B. liudytojas kartu dirbo, jokiuose politiniuose renginiuose kartu nedalyvavo. Per incidentą (duomenys neskelbtini) poste su savimi turėjo racijas. Kirto sieną ne vieni, buvo 3 automobiliai, racijų pagalba bendravo su kitais automobiliais. Radijo stotis, kurią išėmė sulaikant, buvo portatyvinė radijo stotis „Tesla“. Lietuvos Aukščiausiajame teisme liudytojas buvo nuteistas už šaunamojo ginklo neteisėtą nešiojimą ir laikymą, t. y. to automato, kuris buvo išimtas 1991-11-06. Už pistoleto neteisėtą nešiojimą ir laikymą buvo nuteistas Ch. D.. Liudytojas nedalyvavo nužudant Lietuvos pareigūnus (duomenys neskelbtini) muitinės poste.
A. S. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad A.R. S., atvykus į Valakampius, parodė pastatą, kuriame anksčiau buvo (duomenys neskelbtini), duris, pro kurias įėjo kartu su draugu G. K., vestibiulyje vietą, kur jis paėmė iš dėžės dvi granatas, nurodė mokymo klasės patalpą, duris, pro kurias jis su K. įėjo, parodė spec. fondo, į kurį juos pakvietė A. B., duris; nurodė mažą kambarį, kuriame B. kiekvienam jų davė po automatą AKS-74U, tiksliau jis prisimena, kad būtent jam buvo išduotas toks automatas, o koks buvo antras – neprisimena; A. B. taip pat ten davė pistoletus ir net parodė, kaip jais naudotis. Šitas pistoletas turėjo nenutrintą numerį 2105 arba 2405 ir buvo su apkaba. Parodęs vietą, kur jis gavo ginklą ir granatas, A. R. S. papasakojo, kad po to kuriam laikui buvo atidavęs šitą ginklą civiliui, vėliau atsiėmė iš to civilio šitą pistoletą. Būtent šitą pistoletą jis buvo atsivežęs pas save į bendrabutį Polocko mieste, kur dilde, tiksliau Forinovo stotyje, savo darbo vietoje dilde išdildė numerį, kaip pasiūlė draugovininkas V., su kuriuo anksčiau buvo susitikęs Vilniuje. Šitą pistoletą jis perdavė osetinui Genadijui, kuris už tai atidavė granatą. Šitą granatą, kurią anksčiau, t. y. 1991 m. rugpjūčio 23 d., gavo (duomenys neskelbtini) evakuojantis iš Policijos akademijos pastato kartu su automatu ir pistoletu, perdavė P. V. 1991 m. rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje Vilniuje. Tuomet P. V., gaudamas vieną granatą, reikalavo atiduoti ir pistoletą, klausė, kur išvažiavo K., nes K. išsinešė pistoletą. S. paaiškino, kad B., davęs jam automatą AKS-74U ir pistoletą „PM“, sakė, kad tai nešvarūs ginklai ir su jais geriau neįkliūti, kad šitie ginklai yra ieškomi. Kaip paaiškino S., dvi granatas, vieną kurių jis gavo iš osetino Genadijaus už pistoletą, o kitą (duomenys neskelbtini) bazėje, 1991 m. lapkričio 6 d. jis, ištraukęs žiedą (sprogdiklį), metė pasienio poste prie (duomenys neskelbtini) į pasienietį su barzda, kai juos su ginklais buvo mėginama sulaikyti važiuojant jiems O. automobiliu kartu su osetinu Genadijumi (T. 10, b.l.190-191, 192).
Liudytojas C. D. (parodymai teisme perskaityti byloje esantiems įrodymams patikrinti) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 1991-11-06 sulaikymo metu jis su savimi turėjo pistoletą PM, kurio numeris buvo ištrintas. Šį pistoletą jis gavo Polocke iš A. S., jo bendrabučio kambaryje. Ch. D. sulaikymo metu turėjo granatą, kurią gavo iš V. O.. Šią granatą, kartu su kitom granatom ir 5,45 mm kalibro automatu AKS-74(U) V. O. gavo iš P. V.. Visi šie ginklai, šaudmenys ir sprogmenys pas V. O. buvo sudėti į vyšninės spalvos krepšį su užtrauktuku. P. V. šį krepšį atnešė į V. O. namus. V. O. davė jam kelionei pinigų ir paprašė nuvykti pas A. S. paimti pistoleto. Į Polocką nuvyko kartu su A. S.. V. O. davė granatą, kad ją mainais už pistoletą atiduotų A. S.. Ch. D. P. pas A. S. bendrabutyje davė jam granatą, o A. S. jam davė pistoletą PM su nutrintu numeriu. A. S. Ch. D. pasakė, kad jis nutrynė numerį nuo pistoleto, sakė, kad pistoletas pavogtas iš kažkokių milicininkų. V. O. Ch. D. paaiškino, kad A. S. pistoletą davė kažkoks (duomenys neskelbtini) –o vadas. Ch. D. parodė, kad jis iš šio pistoleto nešaudė ir nieko nežudė (T.10, b.l.193-196).
Liudytojas V. C. parodė, kad 1991-11-06 bandė padaryti alternatyvinę transliaciją Vilniuje ir Vilniaus rajone. Transliacija nelabai pavyko, vėlai vakare važiavo atgal. Į laidos vietą važiavo per mišką, o atgal važiavo asfaltuotu keliu. Pirmame automobilyje važiavo V. O. ir Ch. D., po to jo (V. C. ) automobilis ir dar vienas automobilis. Mobiliame poste buvo sustabdytas ir pradėtas tikrinti pirmas automobilis, kitas tikrinęs asmuo priėjo prie jo, t. y. liudytojo automobilio, pažiūrėjo, patikrino ir leido važiuoti, tuomet liudytojas nuvažiavo. Nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini), ten sustojo, sulaukė trečio automobilio, o pirmasis automobilis taip ir nepasirodė. Nuvažiavo atgal pasižiūrėti kas atsitiko, bet ten jau nieko nerado. Liudytojas pažįsta Ch. D., jis buvo darbininkų draugovėje. Kai 1991 m. dirbo inžinieriumi gamykloje „(duomenys neskelbtini)“, ten buvo savanoriai. Savanorių tikslas buvo skleisti alternatyvią informaciją apie tai, kas vyksta. Tuo metu buvo referendumas, visur kalbėjo apie Lietuvos išstojimą iš TSRS, nors labai daug žmonių tam nepritarė, valdžia nenorėjo apie tai nieko girdėti. Su A. S. susipažino darbininkų draugovėje, jis dirbo radijo matavimo aparatūros gamykloje. Apie (duomenys neskelbtini) liudytojui žinoma labai mažai, žino tik B. M. , V. R.. (duomenys neskelbtini) jam teko pora kartų budėti. Jie ten dalyvavo kaip kviestiniai, jeigu kas atsitiktų, kad paliudyti. Pažįsta P. V.. Jis buvo vienas iš darbininkų draugovės vadovų. (duomenys neskelbtini) bazėje buvo iki 18⁰⁰ val. ar 19⁰⁰ val., prieš tą dieną, kai jie išvažiavo (evakavosi). Vyko pokalbiai, kad jiems reikės išvažiuoti iš bazės Valakampiuose. Liudytojui atrodo, kad A. S. tą vakarą nieko nerodė. A. S. leido panešioti pistoletą ir automatą, pasimatuoti ant civilių drabužių neperšaunamas liemenes. Po (duomenys neskelbtini) išformavimo A. S. buvo sutikęs kelis kartus, kalbėjo su juo apie pistoletą, tai buvo jau išformavus (duomenys neskelbtini). A. S. parodė liudytojui pistoletą. Kai pastarasis pasiteiravo iš kur jis, A. S. nieko neatsakė. Pistoletas buvo su numeriu. Jis A. S. pasakė, kad paprasčiausia būtų panaikinti numerį, kad nebūtų problemų, nes jei tuo pistoletu buvo padarytas nusikaltimas, jam reikės už tai atsakyti. Liudytojas patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo perskaityti teisme. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. C. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje. A. S. jis pažįsta nuo 1991 metų pavasario. Su juo susipažino per treniruotes, kur treniravosi darbininkų draugovė. A. S. buvo televizijos bokšto darbuotojas, buvo komunistinių pažiūrų, net fanatiškas. V. C. parodė, kad (duomenys neskelbtini) evakuacijos dieną jis buvo (duomenys neskelbtini) bazėje. (duomenys neskelbtini) bazėje tuo metu buvo ir A. S.. Bazėje liudytojas matė P. V., B. M., V. R.. (duomenys neskelbtini) milicininkai kažką nešė lauk, kažką degino. Visi laukė puolimo, o V. C. atėjo, jei prireiktų, ginti (duomenys neskelbtini) milicininkų. Į bazę jis atėjo prieš (duomenys neskelbtini) milicininkams išvykstant iš jos. Bazėje V. C. matė A. S., kuris jam parodė pistoletą PM. V. C. padėjo A. S. suvynioti pistoletą. A. S. nesakė, iš ko jis gavo pistoletą. A. S. buvo ūmaus, choleriko būdo, todėl V. C. pasibaisėjo, kad A. S. patikėtas pistoletas. Jis P. V. pasakė, kad A. S. turi pistoletą. P. V. pasakė, kad iš A. S. reikia atimti pistoletą. Bet tuo metu atimti iš A. S. pistoletą buvo neįmanoma, nes jis buvo laimingas turėdamas rankose ginklą ir nė už ką jo būtų neatidavęs. Po kelių dienų V. C. susitiko A. S.. (duomenys neskelbtini) buvo nuginkluotas ir išformuotas. V. C. paklausė A. S., ar jis turi pistoletą. A. S. ištraukė pistoletą. Pistoletas buvo su numeriu. V. C. paaiškino A. S., kaip reikia naudotis pistoletu ir patarė, kad neprisiimti svetimo nusikaltimo, nutrinti pistoleto numerį. Po šio pokalbio jie daugiau susitikę nebuvo. V. C. parodė, kad jis šiuo pistoletu jokio nusikaltimo nepadarė, apskritai nieko niekada nenužudė (T.10, b.l.199-200). Atsakydamas į klausimus teisme liudytojas parodė, kad vėliau V. O., A. B. , Ch. D. už (duomenys neskelbtini) įvykius buvo nuteisti, jis dėl šių aplinkybių buvo kviestas į teismą. B. M. pažinojo tik kaip (duomenys neskelbtini) vadą. A. S. nesakė jam, iš kur gavo pistoletą „Makarov“. A. S. priklausė darbininkų draugovei, darbininkų draugovėje jų grupei vadovavo V. O., šiame padalinyje buvo apie 5-6 žmones. Darbininkų draugovė nebuvo pagalbinis organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ padalinys. (duomenys neskelbtini) jis jokios uniformos negavo, ar V. O. gavo uniformą, nežino, bet jis atvažiuodavo apsirengęs taip vadinama „afganke“. A. S. taip pat uniformą gavo, nes visi norėjo gauti uniformą, ji pakankamai patogi. A. S. uniforma buvo taip pat naujo tipo, ar žalia, ar kamufliažinė, tiksliai pasakyti negali. A. B. taip pat turėjo naujo tipo uniformą, taip vadinamą „afgankę“. Vieną kartą 1991 m. vasarą, Šalčininkų raj., Rūdininkų poligone dalyvavo mokymuose kaip liaudies draugovininkas kartu su (duomenys neskelbtini)-u. Kartu mokymuose dalyvavo P. V. , V. O. , A. S. , Š., ar buvo A. B. , neatsimena.
Liudytojas A. B. (parodymai teisme perskaityti byloje esantiems įrodymams patikrinti) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis buvo draugovininku, todėl nuo 1991 metų balandžio mėnesio, kai jų draugovei buvo pasiūlyta treniruotis (duomenys neskelbtini) salėje, jis pradėjo lankytis (duomenys neskelbtini) bazėje, kur susipažino su ten dirbusiais milicininkais. (duomenys neskelbtini) štabo viršininkas V. R. jo paprašė padėti pagaminti detales šaudymui, t.y. prietaisus šaudyti sprogstamaisiais paketais. 1991 metų birželio mėnesį A. B. už V. R. duotus pinigus pas pažįstamus šaltkalvius užsakė ir pagamino 20 tokių prietaisų, kurie užsukami ant 5,45 mm kalibro automatų vamzdžių. V. R. gaminiai patiko ir jis paprašė įdėti grotas ant (duomenys neskelbtini) pastato pirmo aukšto langų. Grotos buvo įdėtos per mėnesį, t.y. darbas buvo baigtas rugpjūčio mėn. pradžioje. Tokiu būdu tarp V. R. ir A. B. susiklostė draugiški santykiai, jie kartu maudėsi, gėrė alkoholį. 1991 metų birželio mėnesio pabaigoje ar liepos mėnesio pradžioje A. B. bazėje matė Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkus. A. B. paskutinę (duomenys neskelbtini) buvimo bazėje dieną, prieš evakuaciją, buvo (duomenys neskelbtini) bazėje, kur sutiko A. S. ir dar vieną vyresnio amžiaus jo draugą. Kažkuriuo momentu prie A. B. priėjo V. R.. Tuo metu į automobilius buvo kraunami daiktai. V. R. paprašė padėti ir pakvietė A. B. eiti kartu. A. B. nuėjo paskui V. R. . V. R. atsivedė A. B. į mokymo klasę pirmame aukšte. Iš ten jie nuėjo į biblioteką, o iš ten į nedidelį kambarį be langų. Raktus nuo šio kambario turėjo V. R. . Šiame kambaryje V. R. parodė į dėžes, sustatytas viena ant kitos ir paprašė jas nuimti vieną nuo kitos. Keliose dėžėse buvo aplankalai, o vienoje apatinėje dėžėje, kai V. R. pakėlė dangtį, S. B. pamatė krūvą drabužių, tarp jų buvo tamsiai mėlynos spalvos sportinės kelnės, kažkokia boloninė striukė, kažkokie sportiniai batai su guminiais padais, kažkokia rankinė, polietileniniai maišai, balionėlis su ašarinėmis dujomis „Čeriomucha“, o po jais gulėjo du 5,45 mm kalibro automatai AKS-74(U) su atlenkiama buože. V. R. , parodęs į šiuos automatus, A. B. pasakė, kad „štai, šituos automatus (gal pasakė ginklus) reikia paslėpti, kad niekas nematytų ir niekam, niekada nesakyti apie tai“. V. R. parodė dar vieną dėžę su daiktais ir maišais, kas ten buvo, liudytojas nematė. V. R. pasakė, kad abi šias dėžes reikia paslėpti. Tai pasakęs V. R. išėjo. A. B. pasikvietė A. S. ir jo draugą. A. B. jiems davė du automatus ir pasakė, kad juos reikia paslėpti ir gal būt pasakė žodį, kad tai kažkokie „nešvarūs ginklai“. A. B. nematė, ką A. S. su draugu padarė su pirmąja dėže. Antrą dėžę jis pats kažkam padedant nutempė ir pastatė kariniame šarvuotame transporteryje. Kai A. B. grįžo, tai V. R. paklausė, ar jis paslėpė. A. B. atsakė, kad dėžę pastatė transporteryje prie galinės sienos. Po kurio laiko prie A. B. priėjo P. V. ir paklausė, kas A. S. davė automatą. A. B. parodė, kad matyt, A. S. ir jo draugas paėmė ginklus (duomenys neskelbtini) bazėje. Daugiau A. S. jis nematė. Tai, kad P. V. ir V. O. turėjo ginklus, liudytojas nežinojo. Ch. D. liudytojas nepažįsta. Raktą nuo kambario A. B. gavo tokiu būdu: V. R. parodė daiktus kambaryje ir išėjo palikęs raktus duryse. A. B. išeidamas užrakino duris ir kai V. R. paklausė, ar paslėpė daiktus, tai jis V. R. raktus gražino. 1991-07-31 A. B. (duomenys neskelbtini) muitinės poste nebuvo ir nieko nežudė. Kas nužudė pareigūnus jis nežino ir nenumano. Kariuomenėje jis netarnavo, iš ginklų su garso slopintuvais PBS niekada nešaudė. Pratybose jam teko šaudyti iš automato AKMS. 1991-11-12 A. B. parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino savo duotus parodymus ir papildomai parodė, kad dėl pistoletų jis prisimena, jog A. S. ir jo draugui jis davė pistoletus, paimtus iš ginklų saugyklos, o ne iš dėžių, nors tiksliai pistoletų perdavimo aplinkybių neprisimena. Perskaitęs protokolą A. B. patikslino, kad jis pistoletus davė A. S. , jo draugui ir kažkokiems muitinės karininkams V. R. nurodymu. 1991-11-13 A. B. parodė, kad pas jį paimtą pistoletą PM Nr. (duomenys neskelbtini), kitus daiktus, 1991-08-29-30, prieš išvažiuodamas iš Lietuvos, Šiaurės miestelyje saugoti jam paliko (duomenys neskelbtini) milicininkas B.. B. paprašė duotus daiktus išsaugoti, žadėjo atvažiuoti arba paskambinti, bet neskambino, nes nuo 1991-10-03 pasikeitė jo telefonas. A. B. parodė, kad jis buvo sulaikytas laiptinėje, išeinant į lauką, ir pistoletą turėjo su savimi, nes jį norėjo išnešti, kadangi jam pasirodė, kad jis yra sekamas. B. jam sakė, kad naktį Šiaurės miestelyje juos nuginklavo, atėmė visą turtą ir į Maskvą jie išvažiavo tik su asmeniniais daiktais (T.11, b.l. 1-4, 13-16, 5-10).
1991-11-15 daiktinių įrodymų apžiūros metu apžiūrėtas pas A. B. sulaikymo metu rastas pistoletas PM Nr.(duomenys neskelbtini) 1987 m. laidos (T.10, b.l.120-123).
1991-11-27 ekspertizės akto Nr.11-1913(1) duomenimis 9 mm kalibro pistoletas PM Nr.(duomenys neskelbtini) yra techniškai tvarkingas ir tinkamas šaudyti. Dviejose apkabos buvę 9 mm kalibro 16-ką šovinių tinkami šaudymui iš 9 mm kalibro pistoleto PM Nr.(duomenys neskelbtini) (T.10, b.l.124, 146-165).
1991-11-20 ekspertizės akto Nr.11-1919 duomenimis iš pistoleto PM Nr.(duomenys neskelbtini) po paskutinio valymo buvo šauta (T.10, b.l. 173-176).
Liudytojas G. K. (miręs, parodymai teisme perskaityti) parodė, kad 1991 metų vasarą jis įsidarbino Radijo ir televizijos komitete, kuris tuo metu buvo užimtas kariškių. Darbe jis susipažino su A. S., kuris kaip ir jis buvo draugovininku. 1991-05-09 G. K. budėjo prie Černechovskio paminklo ir šio budėjimo metu susipažino su P. V. , kuris buvo draugovininkų vyresniuoju. A. B. jis nepažįsta. (duomenys neskelbtini) dirbo jo sūnėnas V. K.. Šioje bazėje jis buvo 4-5 kartus, buvo užlipęs ant bazės stogo ir ten budėjo. Datų, kada jis buvo (duomenys neskelbtini) bazėje, liudytojas neprisimena. 1991-08-22 per evakuaciją visi išvažiavo iš Radijo ir televizijos komiteto. 1991-08-23 6 val. 30 min. G. K. išvyko iš Vilniaus į Smolenską pas savo brolį. G. K. parodė, kad (duomenys neskelbtini) evakuacijos dieną jis su A. S. (duomenys neskelbtini) bazėje susitikęs nebuvo ir bazėje jokių ginklų negavo. Jis parodė, kad A. S. duoda melagingus parodymus, tvirtindamas, kad jis buvo su juo (duomenys neskelbtini) bazėje ir ten gavo ginklus (T.11, b.l.17-20).
Liudytojas P. V. parodė, kad apie (duomenys neskelbtini) pareigūnų nužudymą žino iš spaudos. Yra kelis kartus matęs B. M. Vilniaus mieste. 1991 m. dirbo „(duomenys neskelbtini)“ gamykloje, pradedant nuo 1964 m. ir iki 1991 m. Priklausė gamyklos liaudies draugovei. Jo pareigos buvo kaip ir kitų draugovininkų, t.y. išeidavo budėti su raudonu raiščiu, užtikrindavo tvarką. Yra kelis kartus buvęs (duomenys neskelbtini) bazėje, berods, 1991 m. Buvo nuėjęs susipažinti su B. M. ir jo vaikinais. V. R. nepamena. A. B. pažinojo, jis taip pat buvo draugovininku. Budėti (duomenys neskelbtini) bazėje liudytojui neteko. Jie budėdavo kaip draugovininkai mitinguose. Tikslas - užtikrinti, kad nebūtų masinių riaušių. Tokias užduotis duodavo gamyklos vadovybė, kuri skirdavo budėjimus. (duomenys neskelbtini) pareigūnai neskirdavo jiems jokių nurodymų, nebuvo jų pavaldume, (duomenys neskelbtini) neišduodavo jiems ginklų. Jam asmeniškai niekas iš (duomenys neskelbtini) bazės jokių ginklų nedavė. Jis neprašė B. M. išduoti jam ginklą, neėmė ginklo iš B. M.. Buvo vienas kartas, kai vienas iš draugovininkų A. S. davė ginklą jam saugojimui. Tikslios datos nepamena, tai buvo, kai paskutinį kartą buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) bazę. Nežino kokiu būdu A. S. gavo ginklą. Liudytojas (P. V.) iš jo ginklą atėmė. Po kiek laiko A. S. atėjo su kitu draugu ir pareikalavo grąžinti atgal. Liudytojas ginklą A. S. grąžino. Tai buvo nedidelis automatas. Teisme buvo perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. V. parodė, kad apie 1991 metų vasarą (duomenys neskelbtini) muitinės posto pareigūnų nužudymą jis sužinojo iš karto - iš spaudos, televizijos pranešimų. Kas nužudė (duomenys neskelbtini) muitinės posto pareigūnus jis nežino. P. V. parodė, kad jis šių pareigūnų nežudė ir net nežino, kur yra (duomenys neskelbtini) muitinės postas. 1991 metais jis lankėsi (duomenys neskelbtini) bazėje, bendravo su B. M., V. R.. Su šiais asmenimis jį supažindino A. B. . P. V. nuo 1990 metų pabaigos ar 1991 metų pradžios buvo „(duomenys neskelbtini)“ gamyklos liaudies draugovininkų vado pavaduotoju. 1991 metais jam į namus paskambino kažkas iš draugovininkų ir pasakė, kad prie (duomenys neskelbtini) bazės susirinko žmonės ir vyksta neramumai, todėl paprašė atvykti į bazę budėti. P. V. nuvykus į (duomenys neskelbtini) bazę, ten buvo A. S. ir kiti draugovininkai. Po kurio laiko buvo sušaukta (duomenys neskelbtini) milicininkų rikiuotė. Prieš (duomenys neskelbtini) milicininkų rikiuotę stovėjo kažkoks viršininkas iš Vidaus reikalų ministerijos. Po šios rikiuotės prasidėjo betvarkė, panika. Draugovininkai, tame tarpe ir A. S. buvo apginkluoti automatais, pistoletais. P. V. B. M. paprašė, kad ir jam duotų šaunamąjį ginklą. B. M. pasakė, kad neduos. Po kurio laiko (duomenys neskelbtini) vadovybė draugovininkams liepė grąžinti ginklus, gautus bazėje. Dabar tiksliai neprisimena kaip viskas įvyko, bet jis pas A. S. paprašė, kad pastarasis duotų automatą. A. S. į P. V. turėtą raudonos spalvos medžiaginį krepšį įdėjo Kalašnikovo konstrukcijos automatą. Ar į krepšį buvo įdėtos granatos, liudytojas neprisimena. Po to P. V. su automatu išėjo iš (duomenys neskelbtini) bazės, kuri buvo Vilniuje, Valakampių g. 5. Kur šį ginklą P. V. saugojo, dabar neprisimena, mano, kad arba namuose, arba garaže, arba automobilyje. Po kurio laiko V. O. ar A. S., o gal ir abu kartu, pas P. V. paprašė duoti automatą, nes jie ketino per radijo stotį pasveikinti dirbančiuosius lapkričio 7 dienos proga. P. V. parodė, kad jis dabar tiksliai neprisimena kuriam, bet arba A. S., arba V. O. perdavė raudonos spalvos krepšį, kuriame buvo Kalašnikovo automatas, kurį P. V. išsinešė iš (duomenys neskelbtini) bazės. P. V. daugiau šio automato nematė. Apie tai, kad šis automatas buvo pagrobtas iš nužudytų (duomenys neskelbtini) muitinės posto pareigūnų P. V. sužinojo iš laikraščių po A. S., A. B. ir V. O. sulaikymo. P. V. nematė, kad kiti draugovininkai iš (duomenys neskelbtini) bazės būtų išsinešę kokius nors ginklus, taip pat jis (duomenys neskelbtini) bazėje nematė greičio matavimo prietaiso (T.11, b.l. 21-22). Atsakydamas į klausimus teisme, liudytojas parodė, kad tai buvo mažas automatas su sulenkiama buože 5,45 mm kalibro, t.y. Kalašnikovo automatas su sulenkiama buože. Jis norėjo šį ginklą panaudoti kaip medžioklinį vamzdį, t.y. perdaryti kaip medžioklinį ginklą. Tačiau, kadangi jo paprašė ginklą grąžinti atgal, jį grąžino. Nepamena, kiek laiko tas automatas buvo toje tašėje, jis ginklu nesinaudojo. Nepamena, kada išnešė automatą iš bazės. Tai buvo 1991 m., buvo šilta, vasara, turbūt buvo 1-2 dienos po pučo Maskvoje, tiksliai nepamena. Dėl 1991-07-31 sprogimo, įvykusio naktį prie TSRS VRM vidaus kariuomenės 42 divizijos štabo, liudytojas paaiškino, kad naktį buvo kažkoks sprogimas, matė sprogimo vietą. Mano, kad ten susprogdino sprogstamąjį paketą. Matėsi, kad buvo sprogimas. Pastatas nebuvo sugriautas. 1991 m. draugovininkai nedalyvavo jokiuose veiksmuose muitinėje. Automatą iš jo pasiėmė raudonoje tašėje, dėl granatų nepamena, ar jos buvo. Automatas buvo tas, kurį jis atėmė iš A. S. ir grąžino jį atgal. Automatą atėmė iš A. S. , kuris išeidinėjo iš bazės, nes A. S. labai karštas vaikinas, jam negalima buvo duoti ginklo į rankas. Automatą iš A. S. atėmė prie įėjimo, kur yra postas, kai visi išeidinėjo. Automatas į tašę buvo įdėtas ne bazėje, t.y. ne pastate, o prie išėjimo, tiksliai jau nepamena. Pažinojo V. O.. V. O. jam pasakojo, kad 6 dieną, prieš lapkričio 7 d., ryšium su tuo, kad Lietuvoje neleido transliuoti laidos, jie įrašė į magnetofoną pasveikinimą, eilėraščius ir, turėdami kažkokią radijo stotį, nutarė iš Baltarusijos teritorijos perduoti žmonėms pasveikinimus lapkričio 7 d. proga. Liudytojui nežinoma, kokiu tikslu jie paėmė su savimi ginklą. Juos sulaikė pasienyje ir nuteisė. 1991 m. „(duomenys neskelbtini)“ gamykloje buvo 20-25 draugovininkai. (duomenys neskelbtini) bazėje liudytojas buvo tik kelis kartus. Bendravo ten su B. M. ir matė V. R. (akimirką), dar kelis vaikinus, tačiau jų pavardžių nepamena. 1991 m. po sausio mėnesio įvykių, jam neteko budėti su (duomenys neskelbtini) pareigūnais jų ekipažuose po miestą, tik vieną kartą per rinkimus. A. B. dirbo „penketuke“ – tai Vilniaus radijo matavimų prietaisų gamykla. A. S. dirbo kažkur pagal specialybę, jis - telefonistas, t.y. telefonų specialistas. Liudytojas nepamena tokio atvejo, kai 1991 m. (duomenys neskelbtini) pareigūnai sulaikė (duomenys neskelbtini) pareigūnus, nuginklavo juos bei pristatė į (duomenys neskelbtini) bazę, jis nebuvo kviestiniu. Jis nežino tokio atvejo, kad (duomenys neskelbtini) būtų sulaikęs kokius nors asmenis, kurie netarnavo (duomenys neskelbtini), bet dėvėjo (duomenys neskelbtini) rūbus. Liudytojui buvo padovanoję kamufliažinę striukę, kadangi jis yra medžiotojas, pas kažką išprašė striukę ir kelnes. Jis asmeniškai nebudėjo jokiame (duomenys neskelbtini) bazės poste. (duomenys neskelbtini) neišdavinėjo draugovininkams ginklų. Jis prašė pas (duomenys neskelbtini) viršininką leisti nuomotis sporto salę, nes pas juos buvo geri sportiniai įrenginiai. Vieną kartą sportavo asmeniškai – kilnojo štangą. Sporto salė, atrodo, buvo rūsyje. Jokie užsiėmimai su draugovininkais (duomenys neskelbtini) bazėje nevyko. Kartą asmeniškai įkalbėjo B. M. leisti jam pašaudyti į taikinį ir kartu su juo (duomenys neskelbtini) bazės rūsyje (speciali šaudykla) pašaudė. Dar buvo keli draugovininkai, tačiau jų pavardžių nepamena. Jam teko dalyvauti (duomenys neskelbtini) užsiėmime poligone. Nepamena, kas tai buvo per užsiėmimas, gali būti šventės proga, išvažiavo į Pabradės poligoną, kur šaudė į taikinius, kiekvienas iššovė po 2-3 šovinius į taikinį. Tikslios datos nepamena. Draugovininkų užsiėmimų su KGB karininkais nebuvo. B. M. kabinetas buvo antrame aukšte, sporto salė buvo rūsyje arba pirmame aukšte, budinčioji dalis buvo iš karto, kai užeini į bazės pastatą. Nuo 1991-01-08 iki 1991-08-21 draugovininkų organizacijos buvo prie gamyklų. Liudytojas buvo „(duomenys neskelbtini)“ gamyklos liaudies draugovės vado pavaduotojas, taip pat buvo miesto liaudies draugovės vado pavaduotojas. Jų liaudies draugovės vadas buvo A. K.. 1991 m. sausio mėn. liaudies draugovė dalyvavo tik viename renginyje, t.y. referendume. Anksčiau liaudies draugovininkai su įgaliotiniais vaikščiojo gatvėmis ir saugojo viešąją tvarką. Liaudies draugovininkus kviesdavo mitingų metu. Kokiose akcijose liaudies draugovėms dalyvauti, laikotarpyje nuo 1991-01-08 iki 1991-08-21 nurodymus duodavo partinė organizacija. Per kokius konkrečiai asmenis gaudavo nurodymus, neatsimena. (duomenys neskelbtini) užimant tarptautinę telefonų stotį, (duomenys neskelbtini) 1991 m. kovo mėn. sulaikant rinktinės „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnus, kviestiniu nedalyvavo. Vilniaus miesto liaudies draugovės štabe 1991 m. nebuvo komjaunimo operatyvinio padalinio. Vilniaus miesto D. vardo komjaunimo operatyvinis būrys jų liaudies draugovei nebuvo pavaldus, liudytojas tokio būrio net nežino. Kiek liaudies draugovės narių po (duomenys neskelbtini) 1991-01-12 skilimo, perėjo tarnauti į (duomenys neskelbtini), tikslaus skaičiaus nežino, jis rekomendavo du draugovininkus. A. B. perėjo tarnauti į (duomenys neskelbtini) ir dar vienas vaikinas, pavardės neprisimena. V. O., A. S. netarnavo (duomenys neskelbtini). 1991 m. liaudies draugovės jokie veiksmai kartu su (duomenys neskelbtini) nebuvo planuojami. Vieną kartą draugovininkai padėjo (duomenys neskelbtini)-ui, kai buvo didelis mitingas prie sporto rūmų: rinko pinigus, nes (duomenys neskelbtini) milicininkams nemokėjo atlyginimų, jiems įteikė tuos pinigus. Daugiau jokių operacijų, mitingų kartu su (duomenys neskelbtini) nebuvo. (duomenys neskelbtini) bazėje liudytojas yra buvęs 3-4 kartus, ne daugiau. Liaudies draugovės draugovininkai nebudėdavo (duomenys neskelbtini) bazės apsaugos postuose kartu su (duomenys neskelbtini) milicininkais, jiems užtekdavo savų pajėgų. 1991 m. vasarą kartu su (duomenys neskelbtini) pareigūnais neteko lydėti ar pasitikti kokius nors krovinius keliu Vilnius – Minskas. (duomenys neskelbtini) vykdant operaciją Lavoriškių ir (duomenys neskelbtini) pasienio postuose, likviduojant pasienio ir muitinės postus, jis asmeniškai kviestiniu nedalyvavo, draugovininkams nebuvo tokių užduočių. Patalpas (duomenys neskelbtini) gavo po pučo Maskvoje, prieš 2-3 dienas iki (duomenys neskelbtini) išvykstant iš bazės. Vilniaus miesto liaudies draugovės dokumentacija buvo pas liudytoją, draugovininkų sąrašus jis sunaikino. A. S. (duomenys neskelbtini) gavo automatą, kas jam davė, liudytojas nežino. A. S. buvo rikiuotėje su neperšaunama liemene ir turėjo automatą, ta rikiuotė vyko (duomenys neskelbtini) pastate. V. R. važinėjo automobiliu UAZ. Ar buvo (duomenys neskelbtini) milicijos automobilių UAZ 469, nedažytų milicijos spalvomis, neatsimena. Apie sprogimą prie 42 divizijos štabo pastato sužinojo iš pranešimo per televizorių. Vėliau nuvažiavo pažiūrėti tos vietos, ten liko maža tamsi dėmė. Jis asmeniškai ar kas nors „(duomenys neskelbtini)“ gamykloje negamino įtaisų sprogstamiesiems paketams.
2003-01-29, 2003-01-30, 2003-01-31 daiktinių įrodymų apžiūros metu apžiūrėta baudžiamoji byla Nr.2-3/94 ((duomenys neskelbtini)) 2003-01-29 gauta iš Lietuvos Aukščiausiojo teismo. Apžiūros metu padarytos bylai dėl (duomenys neskelbtini) muitinės posto darbuotojų nužudymo reikšmingų dokumentų kopijos. 2003-01-29 daiktinių įrodymų apžiūros protokole užfiksuota, kad 1991-11-07 nutarimu iškelta baudžiamoji byla Nr.(duomenys neskelbtini) dėl 1991-11-06 apie 21 val. Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) pasienio poste sulaikytų asmenų, t.y. V. O. ir Ch. D., kurie neteisėtai laikė, nešiojo šaunamuosius ginklus. 1991-11-07 nutarimu iškelta baudžiamoji byla Nr.(duomenys neskelbtini) dėl 1991-11-07 apie 14 val. 15 min. prie namo adresu Muitinės g. 8/2-57, Vilniuje, sulaikyto A. B., kuris neteisėtai laikė, nešiojo šaunamąjį ginklą ir šaudmenis. 1991-11-07 nutarimu iškelta baudžiamoji byla Nr.(duomenys neskelbtini) dėl 1991-11-06 apie 21 val. Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) poste pasikėsinimo nužudyti Krašto apsaugos ministerijos pasienietį A. B.. Šios visos bylos 1991-11-10 nutarimu sujungtos į vieną bylą Nr.(duomenys neskelbtini). 1991-11-6-7 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad pagal Vilniaus rajono policijos komisariato budėtojo pranešimą apie muitinės posto, esančio prie (duomenys neskelbtini) kaimo, ginkluotą užpuolimą buvo nuvykta į Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kaimą. Įvykio vieta yra Krašto apsaugos ministerijos postas prie (duomenys neskelbtini) kaimo. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos aplinka, kurioje buvo automobilis VAZ-21011. Šio automobilio durys atidarytos, daiktai, tarp kurių ir kariški drabužiai, išimti. Įvykio vietoje rastos sprogusios granatos dalys. Taip pat užfiksuota, kad iš įvykio vietos paimtas automatas AKS-74U Nr.(duomenys neskelbtini), 1989 m. laidos, 2 apkabos su 5,45 mm kalibro šoviniais, vienoje apkaboje 27 šoviniai, kitoje 30 šovinių. Apkabos tarpusavyje sukabintos. Protokole padarytas įrašas, kad šis automatas paliekamas Krašto apsaugos ministerijos darbuotojams, kadangi, jų žodžiais, jis jų išimtas iš automobilio VAZ-21011, po sulaikymo. 1991-11-07 (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės posto akte Nr.2 užfiksuota, kad pasienio kontrolės posto pamainos viršininkas V. Š. , dalyvaujant pasienio posto šauliams A. S. ir G. S., 1991-11-07 7 val. 15 min. apžiūrėjo įvykio vietą ir aptiko pistoletą PM (Makarovo) su šešiais šoviniais. Pakartoję paiešką rado ir granatą. Pistoletas PM be numerių. Šį pistoletą ir granatą pareigūnai perdavė policininkams. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 1994-04-29 nuosprendžiu, be kitų asmenų, A. S. pripažintas kaltu dėl pasikėsinimo nužudyti (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės posto pareigūnus – A. B., V. Š., A. S. ir G. S., dėl 1991-08-23 (duomenys neskelbtini) bazėje neteisėtai įgyto pistoleto PM ir 16 vnt. 9 mm kalibro šovinių bei 2 granatų, vienos granatos neteisėto realizavimo P. V., 1991-11-01 pistoleto ir šovinių realizavimo Ch. D. ir vienos granatos įgijimo iš Ch. D.. Teisme A. S. kaltu prisipažino dalinai. Jis pripažino, kad 1991-08-23 iš (duomenys neskelbtini) bazės paėmė pistoletą PM, šaudmenis, sprogmenis, tačiau nepripažino, kad jis norėjo nužudyti (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės posto pareigūnus. Tuo pačiu teismo nuosprendžiu V. O. pripažintas kaltu dėl 1991-10-30 iš P. V. įgytos granatos, kurią realizavo Ch. D., dėl 1991-11-05 iš P. V. įgyto automato AKS-74U su 60 šovinių, su kuo buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) pasienio poste, ir granatos, kurią 1991-11-06 realizavo Ch. D.. Teisme V. O. kaltu prisipažino dalinai, t.y. jis prisipažino dėl neteisėto šaunamųjų ginklų šaudmenų, sprogmenų įgijimo, laikymo, realizavimo, tačiau neprisipažino, kad jis kūrė grupę, kurios tikslas nuversti Lietuvos Respublikos valdžią ir jis nežinojo, kad A. S. užpuls pasieniečius. Tuo pačiu teismo nuosprendžiu nuteisti C. D. , A. B. , kiti asmenys. A. S. kasacinis skundas buvo atmestas (T.10, b.l.1-99, T.39, b.l.5).
1997-01-03 Vilniaus m. 6 Policijos komisariato rašte Nr.TS-6/18 nurodyta, kad Vilniaus mieto 6 Policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr.(duomenys neskelbtini). Tyrimo nustatyta, kad 1996-11-22 apie 21 val. 45 min. H. B. ir J. R. įvykdė chuliganiškus veiksmus. H. B. panaudojo automatą AKS-74(U) Nr.(duomenys neskelbtini), kuris Lietuvos Respublikos VRM Informacijos ir ryšių departamento duomenimis 1991-07-31 buvo pagrobtas (duomenys neskelbtini) muitinės poste (T.31, b.l.78).
Liudytojas H. B. parodė, kad J. R. , R. D. pažįsta. Kiek atsimena, R. D. parodė, kur tie ginklai randasi, jie juos apžiūrėjo. Kad ginklai buvo iš (duomenys neskelbtini) žudynių, nežinojo. Tai buvo „Kalašnikov“ sistemos automatas, atrodo buvo pistoletas, dar buvo kažkokie sprogmenys, jie visi buvo lentynoje kairėje pusėje prie lubų. Apie tų ginklų buvimą garaže, sužinojo iš R. D. , jis paprasčiausiai jam parodė tuos ginklus. Ginklai buvo supakuoti į sportinę tašę, o pati tašė buvo kairėje garažo pusėje, lentynoje. Jis asmeniškai išiminėjo ir laikė rankose šiuos ginklus. Automatą ir pistoletą kartu su R. D. pasiėmė, įsidėjo į automobilį ir parsivežė pas jį (H. B.) namo. Bute automatą išardė dalimis, po to jį vėl surinko, pistoletą apžiūrėjo. Kiek atsimena, pistoletas buvo „Jaguar“, tiksliai negali pasakyti. Bute gėrė alkoholinius gėrimus, po to į automobilį pasiėmė automatą ir pistoletą, važiuodami padarė autoįvykį. Jis (H. B.) išsitraukė tą automatą „Kalašnikov“ iš automobilio ir gąsdino kito automobilio vairuotoją, o J. R. turėjo pistoletą. Dėl šio įvykio buvo nuteisti 2000-12-01 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu. Po to įvykio tik vieną kartą matė V. S. . Kaip suprato, jis buvo tų ginklų savininkas, garažas buvo jo, nors V. S. nesakė jam, kad jis yra tų ginklų savininkas. Liudytojui (H. B. ) taip sakė R. D. . R. D. sakė, kad V. S. anksčiau buvo kažkokios nusikalstamos grupuotės narys, kokios grupuotės, konkrečiau negali įvardinti. Nieko iš (duomenys neskelbtini) muitinės posto nužudytų pareigūnų nepažinojo. Su (duomenys neskelbtini) muitinės posto pareigūnais konfliktų neturėjo. Apie (duomenys neskelbtini) įvykdytą nusikaltimą sužinojo iš spaudos. Rastu ginklu nešaudė. Kai buvo sulaikyti su tuo ginklu, buvo 12 ar 14 šovinių. Jie išėmė pusę apkabos ir paliko garaže. Tuos šovinius policija rado ir išėmė. Automatas buvo AKS 74, tai yra automatas „Kalašnikov“ sutrumpintas, buožė sulankstoma. Tokio tipo ginklu jam neteko šaudyti.
Liudytojas J. R. parodė, kad buvo sulaikytas dėl ginklų, tai buvo 1995 m. pabaigoje. Važiavo pasiėmę ginklus, kuriuos buvo radę garaže. Tuo metu įvyko autoįvykis ir po to įvykio buvo sulaikyti. Buvo su H. B. . Surado ginklus, kai kartu su juo tvarkė garažą. Garažas buvo V. S. . V. S. kartais remontuodavo automobilį, garažą abu su R. D. nuomojo be atlygio. Garažas buvo Vytenio gatvėje, dabar numerio tiksliai neatsimena. Ginklai buvo paprastame parduotuvės maišelyje, spalvos neatsimena. Automatas buvo įvyniotas. Maišelyje taip pat buvo pistoletas, kažkiek šaudmenų. Ar informavo V. S. apie tai, ką rado jo garaže, dabar tiksliai pasakyti negali. Kai kartu su H. B. rado tuos ginklus, norėjo pasiimti namo, pasiardyti. Tuos ginklus pasiėmė su savimi į automobilį, užvažiavo pas H. B. namo, ten vartojo alkoholį. Ginklus apžiūrėję, sumąstė važiuoti atgal į garažą, atgal padėti. Automatas buvo sutrumpintas, AKM. Važiuodami atgal į garažą, buvo sulaikyti, nes padarė eismo įvykį. Sulaikymo metu ir buvo rasti minėti ginklai. Važiavo automobiliu Opel Ascona, automobilis priklausė H. B. ar tai jo motinai. Įvykio metu ginklai buvo salone. Buvo dėl to nuteistas. Šaudyti iš rastų ginklų nebandė, ginklus ardė pas H. B. namuose. Kaip tas automatas atsirado garaže, nežino. 1991 m. liepos mėn. jam neteko būti (duomenys neskelbtini) muitinės poste, iš nužudytų (duomenys neskelbtini) muitinės pareigūnų nieko nepažinojo, konfliktų neturėjo. Kokio kalibro buvo rastas automatas, nežino, atrodo, kad automato buožė buvo atlenkiama. Prie automato buvo viena dėtuvė šoviniams, joje buvo šovinių. Šovinius iš dėtuvės jie buvo išėmę, išrinkinėjo ir vėl sudėjinėjo. Policija tą ginklą išėmė su šoviniais. Ar šovinių dėtuvė buvo pilna, dabar tiksliai pasakyti negali. Pistoletas buvo „Jaguar“, ne sovietų gamybos ginklas.
Liudytojas R. D. parodė, kad buvo išteisintas 2000-12-20 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal kaltinimą dėl didelio kiekio šaudmenų ir ginklų laikymo. Pažįsta V. S.. Tais laikais (duomenys neskelbtini) teritorijoje buvo leista užsiimti darbine veikla. Jie išsinuomojo patalpas ir atidarė mini servisą. V. S. atvažiuodavo pasitvarkyti automobilį, taip jie susipažino. Tuo metu jis (R. D.) dirbo autošaltkalviu. Iš pradžių jis dirbo (duomenys neskelbtini), vėliau išsinuomojo patalpas ir užsiminėjo automobilių remontu. Iš esmės V. S. pasakė, kad turi garažą ir leido juo naudotis, t. y. tvarkyti ten automobilius, o jam automobilį tvarkyti nemokamai, tokia tai buvo nuoma. Tas garažas buvo Vytenio gatvėje, dabar tikslaus adreso neatsimena. Ten dirbo su J. R., jis yra jo tolimas giminaitis. Kiek liudytojui žinoma, garažo lentynose ginklų arsenalą rado J. R.. Tų ginklų garaže liudytojas nematė, garažas buvo užkrautas daiktais, padangomis. Apie ginklus jis sužinojo, kai Ukmergės gatvėje buvo padaryta avarija. Kai H. B. Ukmergės gatvėje padarė autoavariją, išsitraukė automatą ir bandė kažką aiškinti nukentėjusiajam. To automato, kurį H. B. panaudojo per incidentą, liudytojas nėra matęs. Kad garaže buvo ginklų ir sprogmenų, liudytojas nežinojo. Kam priklausė ginklai, buvę tame garaže, iš kur atsirado tie ginklai tame garaže, nežino. Su V. S. nebendrauja. Nuo garažo raktus dar turėjo J. R.. Su J. R. teko kalbėti apie šiuos ginklus, kai viskas išaiškėjo. J. R. sakė, kad ginklus surado garažo lentynose viršuje. Lentynose buvo sudėti kažkokie pakai ar kelioniniai krepšiai. J. R. jam sakė, kad ginklus rado atsitiktinai, beieškodamas kažkokių dalių. Ar be jo ir J. R., dar kokie nors asmenys galėjo patekti į garažą, jam nežinoma.
Liudytojas J. Š. (parodymai teisme perskaityti byloje esantiems įrodymams patikrinti) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 1993 m. jis buvo supažindintas su asmeniu vardu Sergej ar Aleksandr. Jis buvo apie 30 m. amžiaus, apie 170 cm ūgio, atletiškas, šviesių plaukų. Kalbėjo rusiškai be akcento. Šis vyriškis ieškojo medienos pirkėjo, todėl J. Š. pažadėjo pasidomėti, ką domina mediena ir davė savo namų telefono numerį. Šis vyriškis kelis kartus J. Š. skambino į namus. J. Š. žinojo, kad mediena verčiasi R. K. ir pasiūlė susitikti su juo. Daugiau su šiuo vyriškiu J. Š. nebendravo. 1996 m. spaudoje buvo straipsnis, kad surastas iš (duomenys neskelbtini) muitinės pagrobtas automatas. Po šių straipsnių laikraštyje J. Š. automobilį užblokavo R. K. ir V. M. džipai. R. K. ir V. M. pasakė J. Š., kad padedant jo draugui jie nupirko automatą, iš kurio (duomenys neskelbtini) muitinėje buvo sušaudyti žmonės. J. Š. paklausė, per kurį jo draugą. Jie atsakė, kad tas kuris prekiavo mediena. V. M. pasakė, kad reikia „paduoti orą“, t.y. duoti kyšį ir pareikalavo, kad J. Š. duotų 25000 JAV dolerių. J. Š. paklausė, prie ko čia jis. Jie pasakė, kad J. Š. supažindino juos su tuo žmogumi ir turi atsakyti pats arba surasti tą žmogų ir pareikšti jam pretenzijas. R. K. ir V. M. pasakė, kad kitą dieną jie jam paskambins. J. Š. nuėjo į Vilniaus VPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyrių ir ten parašė apie tai pareiškimą. Vėliau iš policijos pareigūnų J. Š. sužinojo, kad iš tikrųjų surastas automatas ir įtariama G. K. grupuotė neteisėtu automato laikymu (T.31, b.l. 97-99).
Liudytojas V. S. parodė, kad jo pažįstamas vardu Robertas užsiminėjo automobilių remontu. Jis (V. S.) turėjo tuščią garažą, Robertas paprašė leisti naudotis garažu. Jis (V. S.) atidavė Robertui raktus, jis garaže pakeitė spynas ir ten remontavo automobilius. Paskui liudytojas sužinojo, kad ten rado ginklus. J. R. jam pažįstamas iš matymo. J. R. dirbo su tuo Robertu. Apie tuos ginklus liudytojui nieko nežinoma, jam tik pranešė, kad policija surado ten ginklus. Garažas priklauso žmonai, jis yra adresu (duomenys neskelbtini). 1991 m. dar neturėjo šio garažo, įsigijo 1994 m. ar 1993 m. R. D. davė naudotis garažu su sąlyga, kad, sugedus automobiliui, jam paremontuos. Kad tame garaže buvo laikyti ginklai, jis (V. S.) sužinojo iš policijos. 1991 m. vasarą (duomenys neskelbtini) muitinės poste nesilankė, iš nužudytų (duomenys neskelbtini) muitinės posto pareigūnų nieko nepažinojo, su (duomenys neskelbtini) muitinės darbuotojais konfliktų neturėjo.
Liudytojas V. M. parodė, kad apie (duomenys neskelbtini) įvykius jam žinoma tik iš spaudos. Pažįsta R. K., V. S., J. Š.. Kad V. S. garaže buvo laikomi ginklai, žino tik iš pokalbių ir spaudos. Jis V. S. garaže tų ginklų nematė, kokiomis aplinkybėmis ir kaip tie ginklai atsirado V. S. garaže, nežino. V. S. nematė kokius 7-8 metus, R. K. - kokius 6 metus. Apie nusikalstamą grupuotę „sportininkai“ liudytojui nieko nežinoma. Jokių konfliktų su nužudytais pareigūnais (duomenys neskelbtini) muitinėje liudytojas neturėjo. 1991-07-30/31 jam neteko būti (duomenys neskelbtini) muitinės poste. R., B. nepažįsta. V. S. garaže nėra buvęs, nuo V. S. garažo raktų neturėjo, liudytojui priklausančių daiktų tame garaže nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
2000-12-20 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu H. B., gimęs 1975-08-05, ir J. R., gimęs 1972-05-05, nuteisti už neteisėtą įgijimą ir nešiojimą šaunamųjų ginklų ir šaudmenų, tame tarpe ir už automato AKS-74(U) Nr.(duomenys neskelbtini), kuris 1991-07-31 buvo pagrobtas iš nužudytų (duomenys neskelbtini) muitinės poste pareigūnų, t.y. iš M. B. . Teismo nuosprendyje užfiksuota, kad 1996-11-22 apie 18 val. H. B. ir J. R. paėmė iš N. S. garažo be kitų ginklų ir šaudmenų automatą AKS-74(U) Nr.(duomenys neskelbtini) ir po autoįvykio jie buvo sulaikyti, o iš jų paimtas šis automatas. Tarp kitų ginklų, daiktų, išskyrus minėtą automatą, nebuvo rasti iš nužudytų (duomenys neskelbtini) muitinės pareigūnų pagrobti ginklai (T.31, b.l.79-84)
1991-10-16 TSRS prokuratūra Lietuvos Respublikos prokuratūrai pateikė baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), iškeltos dėl (duomenys neskelbtini) muitinės posto darbuotojų nužudymo, medžiagą. Šią bylą tyrė TSRS prokuratūra. Byloje apklausti Vilniaus ir Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai, atlikti kiti veiksmai. Pateikta byla 1997-08-29 apžiūrėta daiktinių įrodymų apžiūros metu ir prijungta prie šios bylos (T.19, b.l.48-199, T.20, b.l.1-199, T.21, b.l.1-102).
Liudytojas B. M. (parodymai teisme perskaityti byloje esantiems įrodymams patikrinti, liudytojas apklaustas teisinės pagalbos pavedimo vykdymo pagrindu) parodė, kad nuo 1991 m. sausio mėnesio jis dirbo (duomenys neskelbtini) vadu. (duomenys neskelbtini) darbas buvo reglamentuojamas TSRS VRM įsakymais. (duomenys neskelbtini) kovojo su organizuotu nusikalstamumu, sulaikinėjo ginkluotus nusikaltėlius, rūpinosi viešąja tvarka masinių visuomeninių renginių ir masinių neramumų metu, taip pat viešąja tvarka ypatingų situacijų metu. 1991-01-12 TSRS VRM įsakymu Lietuvos TSR (duomenys neskelbtini) darbuotojai, nepanorėję tęsti tarnybą (duomenys neskelbtini), perėjo dirbti į „(duomenys neskelbtini)“, pavaldų Lietuvos Respublikos policijos departamentui. (duomenys neskelbtini) buvo ginkluotas pistoletais PM, Kalašnikovo automatais AKMS-74(U), SVD (Dragunovo snaiperis – šautuvas), granatsvaidžiais ir signaliniais pistoletais. Nuo 1991 m. kovo mėnesio (duomenys neskelbtini) milicininkai Vilniaus mieste nepatruliavo. Jie pagal iškvietimus vykdyti užduočių nevyko, o saugojo komercinį banką, (duomenys neskelbtini) pastatus. Milicininkai iš bazės išvykdavo leidus vadui arba atsakingam budinčiam. Apie išvyką buvo įrašoma specialiame žurnale, kurį turėjo operatyvinis budintis. 1991-07-30/31 naktį (duomenys neskelbtini) milicininkai į operatyvines užduotis išvykę nebuvo. 1991-07-30 buvo vykstama pakeisti patrulį komerciniame banke. Apie tai turėjo būti pažymėta (duomenys neskelbtini) budinčioje dalyje buvusiuose žurnaluose. 1991-07-30 apie 20 val. į (duomenys neskelbtini) bazę atvyko 11 Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkų grupė. Kartu su jais atvyko Rygos (duomenys neskelbtini) vadas Č. M., K., kitų rygiečių pavardžių jis nežino. Rygiečiai atvažiavo baltos spalvos automobiliu „Latvija“ (RAF) ir pilkos spalvos automobiliu „Volga“ (GAZ 3102). Č. M. B. M. pasakė, kad rygiečiai atvyko į Vilnių dėl reikalų karinio dalinio 3404 divizijoje. Apie 23 val. 30 min. keturi Rygos (duomenys neskelbtini) darbuotojai, tarp jų Č. M. , dviem savo automobiliais išvyko į Rygos pusę. Č. M. prieš išvykdamas pasakė, kad 7 Rygos (duomenys neskelbtini) darbuotojai pasiliks Vilniuje gauti kažkokį krovinį. Todėl likę 7 rygiečiai pasiliko (duomenys neskelbtini) bazėje. Rygiečiai buvo apsirengę civiliais drabužiais ir ginkluoti automatais AKS-74(U). Kiek jam žinoma, šie 7 rygiečiai automatus pridavė operatyviniam budinčiam I. R. . 1991-08-05 ar 6 dieną į (duomenys neskelbtini) būrį atvyko Rygos (duomenys neskelbtini) darbuotojai ir V. R. nurodymu jiems buvo išduoti automatai AKS-74, kuriuos jie buvo perdavę saugoti 1991-07-30. 1991-07-30 apie 23 val. 30 min. B. M. palydėjo Č. M. su jo žmonėm iki pirmos degalinės už miesto ribų trasoje M-12 Vilnius – Ryga. Degalinėje rygiečiai pylėsi degalus ir nuvažiavo į Rygą. B. M. grįžo į (duomenys neskelbtini) bazę. 1991-07-30-31 nuo 9 val. iki 9 val. B. M. bazėje buvo atsakingu karininku ir niekur nebuvo išėjęs. Rygiečiai naktį taip pat nebuvo išėję. B. M. iki 3 val. 45 min. nemiegojo. Apie 2 val. 45 min. nuaidėjo stiprus sprogimas. B. M. buvo pranešta, kad sprogimas įvyko už 200-300 metrų nuo (duomenys neskelbtini) bazės pastato. B. M. paskelbė kovinę padėtį. Tą dieną bazės sargyboje budėjo 3 (duomenys neskelbtini) būrys. Sargybos viršininku buvo P. F.. Rezerve buvo 5 būrys, kurio vadas J. T.. Pavojaus metu vienas iš septynių Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkų buvo užėjęs pas B. M. ir klausė, kas atsitiko bei siūlė savo pagalbą. B. M. jam atsakė, kad ir be jų apsieis. Rygietis išėjo. Po to, nustačius, kad sprogimas įvyko prie divizijos štabo (duomenys neskelbtini) g., pavojaus signalas buvo atšauktas. Apie 6 val. 20 min. paskambinęs milicijos pulkininkas M. pranešė, kad sprogimas įvyko netoli karinio dalinio 3404, apgadintas pastatas ir paprašė atsiųsti operatorių su vaizdo kamera, kad nufilmuotų įvykio vietą. Apie 6 val. ryto iš Viešosios tvarkos vyriausiosios valdybos viršininko A. Z., telefoninio pokalbio metu B. M. sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) nužudyti pareigūnai. 1991-07-31 Rygos (duomenys neskelbtini) vadas Č. M. paskambino (duomenys neskelbtini) štabo viršininkui V. R. ir paprašė jo, kad (duomenys neskelbtini) milicininkai nuvežtų su palyda Vilniuje pasilikusius 7 Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkus iki sienos. B. M. mano, kad dėl staiga paaštrėjusios situacijos rygiečiai atsisakė priimti krovinį. Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai nusipirko bilietus ir be ginklų apie 17 val. traukiniu išvyko į Daugpilį. 1991 metais (duomenys neskelbtini) ginkluotėje nebuvo 7,62 mm kalibro automatų AKMS. 1991-07-31 (duomenys neskelbtini) būrys pagal važtaraštį gavo 7,62 mm kalibro automatus AKMS. Iki to būrys tokio kalibro automatų neturėjo. (duomenys neskelbtini) būryje garso slopintuvų nebuvo. Operacijų metu išimti ginklai buvo priduodami Lietuvos TSR prokuratūrai. B. M. parodė, kad niekas iš (duomenys neskelbtini) milicininkų į muitinę nebuvo nuvykęs.
1991-05-23 Rygos (duomenys neskelbtini) vadas Č. M. paprašė B. M. skirti objekto saugojimui 10 žmonių. Į Rygą buvo išsiųsta10 (duomenys neskelbtini) milicininkų. Šie milicininkai buvo panaudoti atliekant Smėlynės muitinės apžiūrą Latvijos ir Lietuvos pasienyje, nes buvo gauta informacija, kad muitinėje laikomas ginklas. 1994-08-03 B. M. parodė, kad (duomenys neskelbtini) bazėje jokių ginklų, priklausiusių (duomenys neskelbtini) nužudytiems asmenims, saugoma nebuvo. Jis pats, nei jo įsakymu kiti milicininkai nebuvo priėmę saugoti nužudytų pareigūnų ginklų.
1998-02-24 B. M. parodė, kad 1991-07-30, atvykęs su kitais Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkais, Č. M. jam paaiškino, kad rygiečiai (duomenys neskelbtini) bazėje bus apie tris paras, nes lauks ir pasitiks krovinį, atvykstantį iš Rusijos per Baltarusiją, Medininkus, per Lietuvą į Latviją. B. M. suprato, kad krovinys skirtas Rygos (duomenys neskelbtini)i. Č. M. po kurio laiko išvyko į diviziją, o kiti Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai buvo apsistoję V. R. kabinete. Rygiečiai su (duomenys neskelbtini) milicininkais žiūrėjo videofilmus. Č. M. pas (duomenys neskelbtini) vadą paprašė skirti automobilį krovinio palydėjimui iš Vilniaus į Rygą. Č. M. paaiškino, kad jo automobiliai bus reikalingi Rygoje, nes jis ten ketina organizuoti renginius. B. M. sutiko skirti automobilį krovinio iš Lietuvos į Latviją palydėjimui. Č. M. su rygiečiais išvyko iš bazės. B. M. juos palydėjo iki benzino kolonėlės. Ten jie į automobilius įsipylė benzino. Vilniaus bazėje pasiliko 7 Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai. Jų ginklai buvo atiduoti į ginklinę. Rygiečių su savimi atsivežti krepšiai liko pas pasilikusius Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkus. Jie buvo apsirengę civiliai. 1991-07-31 2 val. 30 min. įvyko sprogimas. Apie 3 val. nakties į bazės teritoriją įvažiavo smėlio spalvos automobilis „Moskvič“. B. M. pranešė, kad šiuo automobiliu atvažiavo vienas (duomenys neskelbtini) karininkas V. J. . Šis automobilis priklausė (duomenys neskelbtini) kariams. Po sprogimo buvo paskelbtas pavojaus signalas. Pas B. M. atbėgo trys Rygos (duomenys neskelbtini) darbuotojai, kurie klausė, ką jiems daryti. Jie turėjo ateiti ne trise, o turėjo užeiti vienas grupės vyresnysis. Sužinojęs, kad sprogimas įvyko prie 42 divizijos, po 15 min. B. M. atšaukė kovinę padėtį. 1991-07-31 apie 15 val. telefonu paskambino Č. M. , kuris jau žinojo apie (duomenys neskelbtini) muitinės pareigūnų nužudymą. Č. M. paprašė skirti automobilį Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkams nuvežti iš Vilniaus į Rygą. B. M. atsisakė skirti automobilį ir pasakė, kad Vilniuje esančius rygiečius įsodins į traukinį ir išlydės į Daugpilį. Daugiau su Č. M. B. M. nebendravo. B. M. parodė, kad bazės pirmame aukšte dešinėje pusėje nuo įėjimo buvo patalpa be langų. Ji buvo vadinama pagalbine patalpa. Ši patalpa buvo V. R. žinioje, kuris dirbo su draugovininkais. B. M. pažįsta B.. Šis asmuo padėjo įrengti grotas ant langų, o taip pat padėjo pagaminti antgalius ant automatų, skirtus šaudyti sprogstamuosius paketus. Tarp B. M. ir štabo viršininko V. R. buvo nesutarimų, nes V. R. norėjo daugiau naudoti jėgą, o B. M. tam nepritarė. B. M. buvo pavaldus 42 divizijos vadui N. M., TSRS Vidaus reikalų ministrui ir jo pavaduotojams. TSRS VRM milicijos pulkininkas N. G. buvo Vilniaus ir Rygos (duomenys neskelbtini) koordinatoriumi, tačiau B. M. jam nieko nepranešinėjo. N. G. buvo Rygoje, tačiau B. M. mano, kad ir ten Rygos (duomenys neskelbtini)i vadovavo Č. M., o ne N. G.. (duomenys neskelbtini) bazėje neoficialių ginklų nebuvo, tik tarnybiniai ir išimti, nurodyti protokoluose. B. M. parodė, kad tarp jo, P. L. ir A. B. buvo susitarimas nenaudoti vieniems prieš kitus ginklų. B. M. asmeniškai pažinojo (duomenys neskelbtini) nužudytąjį A. K. . (duomenys neskelbtini) neturėjo garso slopintuvų ir šaudmenų „US“. Jis mano, kad šios ginkluotės buvo neįmanoma gauti, nes ji skirta specialiems padaliniams ir buvo griežta jų apskaita. Rygiečiai atvykę ir pasilikę Vilniuje krovinio nepasiėmė. B. M. parodė, kad jis (duomenys neskelbtini) milicininkams davė nurodymus vykti į muitines, tačiau davė tik tuos nurodymus, kuriuos vykdant, muitinėse dalyvavo ir jis pats. Kur jis nedalyvavo, ten ir nurodymų nedavė. Jis į muitines (duomenys neskelbtini) milicininkams liepė važiuoti todėl, kad pats gavo tokius nurodymus iš TSRS Vidaus reikalų ministro, jo pavaduotojų, 42 divizijos vado, štabo viršininko. Šie nurodymai kai kada buvo perduodami šifrogramomis, su kuriomis susipažinti duodavo divizijoje, t.y. ten kur jos buvo gaunamos. 2000-07-06 B. M. parodė, kad nei 1991-07-30, nei kitomis dienomis, jis niekam nedavė nurodymo vykti į (duomenys neskelbtini) muitinės postą (T. 19, b.l. 103-113, T.22, b.l.110-125).
Liudytojas V. R. (parodymai teisme perskaityti byloje esantiems įrodymams patikrinti, liudytojas apklaustas teisinės pagalbos pavedimo vykdymo pagrindu) parodė, kad nuo 1991 m. vasario mėn. iki rugsėjo mėn. jis dirbo (duomenys neskelbtini) štabo viršininku ir buvo pavaldus tiesiogiai B. M.. 1991-07-31 (duomenys neskelbtini) muitinės poste buvo nužudyti septyni policijos ir muitinės pareigūnai bei pagrobti jų ginklai. Tą pačią naktį buvo susprogdintas TSRS VRM Vidaus kariuomenės divizijos štabas. Apie pareigūnų nužudymą V. R. sužinojo 1991-08-01 iš (duomenys neskelbtini) budinčiojo. Šį nusikaltimą tyrė Lietuvos prokuratūra ir Lietuvos TSR prokuratūra. B. M. siūlė kažkam iš Lietuvos prokuratūros padėti tirti šį nusikaltimą, bet Lietuvos TSR prokuroras A. P. kategoriškai uždraudė (duomenys neskelbtini)-ui kištis į tyrimą šioje byloje. V. R. parodė, kad (duomenys neskelbtini) turėjo daug operatyvinės informacijos apie (duomenys neskelbtini) postą, t.y. tai, kad posto darbuotojai ima kyšius, rinkliavas, praleidžia pro postą narkotikus ir ginklus. Visa ši informacija dokumentuose buvo perduota A. P.. Apie tai jam žinoma iš B. M.. Nuo 1991-08-01 žiniasklaida pradėjo kaltinti (duomenys neskelbtini) darbuotojus (duomenys neskelbtini) muitinės pareigūnų nužudymu. Vėliau buvo kaltinamas Rygos (duomenys neskelbtini), po to specialiosios tarnybos ir t.t. Jokios tardymo institucijos V. R. ir B. M., jiems esant Lietuvos TSR teritorijoje, nekvietė ir neapklausinėjo kaip liudytojų. Jis prisimena, kad buvo TSRS VRM komisija, kuri atliko dėl šių įvykių tarnybinį patikrinimą, siekiant nustatyti, ar (duomenys neskelbtini) dalyvavo nužudyme. V. R. jiems rašė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad jis nužudymo metu buvo namuose. 1991-07-30 antroje dienos pusėje į (duomenys neskelbtini) bazę atvyko Rygos (duomenys neskelbtini) vadas Č. M. savo tarnybiniu automobiliu „Moskvič -2141“, kurį vairavo vairuotojas. Kartu su juo atvyko 3 ar 4 Rygos (duomenys neskelbtini) darbuotojai, kurie atvyko automobiliu ZIL-130. Č. M. pasakė, kad jis atvažiavo į diviziją gauti materialinį aprūpinimą, t.y. šaudmenis, aprangą. Viso aprūpinimo negavo, todėl atvažiavo į būrį pernakvoti. 1991-07-31 ryte rygiečiai ketino paimti likusius daiktus divizijoje ir grįžti į Rygą. 1991-07-30 Č. M. buvo (duomenys neskelbtini) bazėje. Su juo kalbėjo B. M. , po to V. R. . Po to Č. M. su vairuotoju išvažiavo į Rygą. Likę bazėje Rygos (duomenys neskelbtini) darbuotojai ginklus – 7,62 mm kalibro Kalašnikovo automatus pridavė į ginklų kambarį. 1991-07-31 pirmoje dienos pusėje Rygos (duomenys neskelbtini) darbuotojai išvažiavo į diviziją ir daugiau į bazę negrįžo. V. R. parodė, kad Č. M. jam jokių nurodymų nedavė ir negalėjo duoti. Jis tvirtina, kad jam nužudytų pareigūnų ginklų, greičio matavimo prietaiso niekas asmeniškai neperdavė. Su ginklais jis nieko bendro neturėjo, nes ginklais rūpinosi ginkluotės vyresnysis inspektorius V. R. . V. R. negirdėjo, kad nužudytųjų ginklai buvo (duomenys neskelbtini) bazėje. Liudytojas parodė, kad 1991-08-01 apie 9 val. ryto jis su vairuotoju važiuodamas iš namų į darbą, pakeliui sustojo prie divizijos pastato. Jam susidarė įspūdis, kad sprogimas buvo įvykdytas neprofesionaliai, norint įbauginti. Papildomos apklausos metu V. R. parodė, kad į jo, kaip štabo viršininko funkcijas, įėjo tvarkos užtikrinimas būrio teritorijoje, kovinis mokymas, sargybos tarnyba ir t.t., t.y. jis buvo būrio vidaus šeimininkas. Jo žinioje buvo visos tarnybinės patalpos būrio teritorijoje. Jo tarnybinis kabinetas buvo antrame pastato aukšte. V. R. neprisimena, kad pirmame aukšte iš mokymo klasės būtų įėjimas į patalpą be langų. V. R. parodė, kad būrio transporto skyriuje galbūt buvo vairuotojas T. G., bet jis vežiojo ne tik V. R., bet ir kitus vadovus. V. R. neprisimena T. G.. Jis neturėjo asmeninio vairuotojo ir dažniausiai važinėjo pats. V. R. prisimena asmenį pavarde B.. Jam žinoma, kad B. padėjo pagaminti įtaisus šaudyti sprogstamaisiais paketais.
Paskelbus A. B. parodymus apie tai, kad V. R. nurodė vietą, kur (duomenys neskelbtini) bazėje buvo saugomi (duomenys neskelbtini) muitinėje nužudytų pareigūnų ginklai, ir tai, kad V. R. įspėjo A. B., kai šie ginklai „nešvarūs“, V. R. parodė, kad tai absurdas, kad (duomenys neskelbtini) bazėje nebuvo nužudytų pareigūnų ginklų. V. R. tvirtina, kad jis nežino, kas nužudė (duomenys neskelbtini) muitinės pareigūnus ir gali vienareikšmiškai teigti, jog niekas iš (duomenys neskelbtini) būrio darbuotojų prie šio nužudymo neprisidėjo, kaip ir prie šio nusikaltimo pėdsakų slėpimo. Jis nedalyvavo jokiame pasitarime kartu su Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkais ir jei tai teigia rygiečiai, tai jie jį šmeižia. V. R. nežino, kas susprogdino sprogmenį prie 42 divizijos pastato. V. R. parodė, kad jis nedavė nurodymo T. G. nuvežti Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkus į (duomenys neskelbtini) postą. V. R. tvirtino, kad jis (duomenys neskelbtini) milicininkams nedavė nurodymo TSRS prokuratūros darbuotojams sakyti jog nužudymo naktį iš bazės niekas nebuvo išvažiavęs. Kas 1991-07-30 iš vairuotojų vežė jį namo, liudytojas neprisimena, bet mano, kad jį galėjo vežti išvykų registracijos žurnale nurodytas vairuotojas (T.22, b.l.161-167,177-185, T.17, b.l.52-54).
Liudytojas A. S. parodė, kad 1991-07-30 buvo (duomenys neskelbtini) karininkas, analitinės grupės viršininkas. Analitinė grupė rinko, fiksavo operatyvinę informaciją, jo pareiga buvo fiksuoti visus renginius, t.y. daryti audio ir video įrašus. Tomis dienomis, t.y. 1991-07-30 ar 31 d. turėjo šeimyninį poilsinį kelialapį, vakare turėjo būti išleistas į atostogas, sekančią dieną turėjo išvažiuoti. 1991-07-31, tiksliai neprisimena kokiu laiku, tai buvo ar iš ryto, ar apie pietus, pas juos į bazę atvažiavo grupė Rygos (duomenys neskelbtini) pareigūnų. Kaip jis suprato, jų atvykimo tikslas buvo gauti kariniame dalinyje munduruotę. Jie apsistojo (duomenys neskelbtini) bazėje, jų grupėje buvo apie 10 žmonių. Jie užėjo į kabinetą pas B. M., pasėdėjo, pabendravo, pagėrė arbatos, pasakė, kad atvažiavo munduruotės. Iš atvykusios Rygos (duomenys neskelbtini) grupės liudytojas asmeniškai pažinojo tik du asmenis, tai Č. M. ir S. P.. Su jais anksčiau teko bendrauti. Po to liudytojas nuvažiavo namo, vakare grįžo į bazę. Jie su B. M. nusileido į apačią, į bazės rūsio patalpas, kur buvo įrengtas specialus svečių poilsio kambarys. Jame buvo 6 ar 8 lovos, šiame kambaryje įsikūrė 5-6 Rygos (duomenys neskelbtini) žmonės. Vakare, gal 24⁰⁰ val., gal 1⁰⁰ val. nakties, liudytojas išgirdo stiprų sprogimą, atėjo tokia garso banga, kad galvojo, jog (duomenys neskelbtini) bazėje kažkas sprogo. B. M. skambino karinio dalinio budinčiajam, atsakymas buvo neigiamas, niekas nieko negirdėjo ir nematė. Po to nuėjo ilsėtis. B. M. kabinetas buvo įrengtas taip, kad ten dar buvo atskiras kambarys poilsiui, kur buvo lova. Apie 6⁰⁰-7⁰⁰ val. liudytoją pažadino telefono skambutis. Iš B. M. pokalbio telefonu jis suprato, kad skambino iš Maskvos. Kaip vėliau jam pasakė, pirmas klausimas buvo: kas ten pas jus atsitiko? B. M. pasakė, kad nieko neatsitiko, viskas tylu. Tuomet jam pranešė, kad yra 6 ar 7 lavonai, B. M. pažadėjo viską išsiaiškinti. Tuojau pat buvo sekantis skambutis, paprašė atsiųsti žmogų, kuris užfiksuotų sprogimo vietą šalia karinio dalinio. Jis (A. S.) paėmė video kamerą ir nuvažiavo į karinį dalinį, kuris yra šalia Petro ir Povilo bažnyčios. Pamatė operatyvinius darbuotojus, kurie fiksavo įvykio vietą, pats taip pat video kameros pagalba užfiksavo. Buvo išdaužti pastato langai. Kai liudytojas grįžo į bazę, B. M. jam pranešė, kad (duomenys neskelbtini) įvyko tragedija. Prie jo B. M. skambino tuometiniam VRM ministro pavaduotojui P. L. ir siūlė pagalbą, kurios gražiai buvo atsisakyta, kad nekelti nereikalingo ažiotažo. Tą pačią dieną B. M. pasiūlė atlikti visus įmanomus tyrimo veiksmus, o būtent, apklausti visus žmones buvusius (duomenys neskelbtini) bazėje, padaryti ginklų atšaudymą. Bet kažkodėl to buvo atsisakyta. Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai atvyko į (duomenys neskelbtini) bazę su Č. M. baltu ar pilku automobiliu „Volga“, ir automobiliu ZIL su didele būda, tokie automobiliai buvo ir (duomenys neskelbtini), tai spec. automobilis naudojamas masinių riaušių metu. Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkų atvykimas buvo netikėtas. Liudytojui atrodo, kad atvyko apie 8 asmenis, iki 10 asmenų. Prieš tai liudytojas buvo dalyvavęs operacijoje užblokuojant Smėlynės postą. Ten dirbo grupėje su Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkais: rygiečiai užblokavo postą iš Latvijos pusės, o jie iš Lietuvos pusės. Į Rygą su grupe nuvyko štabo viršininko V. R. nurodymu, ten buvo pavaldus Č. M., ten su juo ir susipažino. Vienas iš vadovaujančiųjų latvių grupei buvo S. P.. (duomenys neskelbtini) įvykių išvakarėse, atvykę į (duomenys neskelbtini) bazę rygiečiai, buvo apsirengę „kamufliažine“ uniforma, jie turėjo krepšius. Ar rygiečiai turėjo ginklų, liudytojui nežinoma. Ar tarp atvykusių buvo kaltinamasis, neprisimena. Anksčiau kaltinamojo nepažinojo. Kai rygiečiai atvažiavo į (duomenys neskelbtini) bazę, maždaug po valandos jis (A. S.) išvažiavo namo. Grįžo į bazę apie 21⁰⁰-22⁰⁰ val., jau buvo tamsu. Grįžęs nuėjo į B. M. kabinetą. B. M. pasiūlė nueiti pasižiūrėti, kaip įsikūrė rygiečiai. Jie nuėjo, paklausė rygiečių, ar gerai įsikūrė, ar nieko netrūksta. Ten buvo 5 ar 6 žmonės. Po to jis (A. S.) grįžo į B. M. kabinetą, atėjo kiti karininkai, sėdėjo, žiūrėjo televizorių, kalbėjosi. Pas B. M. buvo I. J., A. S.. V. R. nebuvo, nes jis pridavė pamainą ir išvažiavo namo. V. R. turėjo tarnybinį automobilį, jo vairuotojas buvo T. G. . Kai visi sėdėjo pas B. M., išgirdo sprogimą. Buvo apie 1⁰⁰ val., gal 24⁰⁰ val., į laikrodį nežiūrėjo, bet buvo jau tamsu. Kai ryte jį prikėlė skambutis, buvo jau šviesu. Buvo 6⁰⁰-7⁰⁰ val. ryto. Prieš dieną ar dvi iki rygiečių atvykimo ar vyko kur nors fotografuoti, filmuoti, neatsimena, nes daug filmavo ir fotografavo. (duomenys neskelbtini) buvo praktika, vykdant operacijas fotografuoti ir filmuoti. Kai liudytojas dalyvavo posto išformavime, fiksavo visus jų darbuotojų veiksmus. Be to, kelis kartus bazėje buvo sulaikyti žmonės, kurie bandė patekti į (duomenys neskelbtini) bazės teritoriją, tarp jų vienas ar du asmenys vilkėjo jų uniformas. Taip pat buvo atvejis mieste, kai buvo sulaikytas asmuo vilkintis jų uniformą, kuris prisistatė (duomenys neskelbtini) milicininku, pažeidė viešąją tvarką, dėl to buvo sulaikytas, šią video medžiagą liudytojas perdavė prokuratūrai. Tų vietų, kur buvo planuojamos operacijos, jis nefilmavo ir nefotografavo, nes tam nebuvo poreikio. 1991 m. liepos mėnesį muitinės postų aplink Vilnių nefilmavo, nefotografavo. Į (duomenys neskelbtini) bazę ateidavo draugovininkai, iš jų žinojo A. B. , K.. Jie ateidavo sportuoti sporto salėje. Jie negalėjo gauti milicininkų uniformų, nes tuo metu uniformų trūko. (duomenys neskelbtini) byloje liudytojui buvo pateikti kaltinimai. Pagal visus straipsnius jis buvo išteisintas. (duomenys neskelbtini) bazė buvo saugoma, buvo postai ne tik bazės teritorijoje, bet ir ant pastato stogo. Postas buvo prie įvažiavimo, jame budėjo ne mažiau 2 žmonių, prie įėjimo į pastatą buvo postas, jame budėjo du žmonės ir ant stogo budėjo 2 žmonės. Pašalinis asmuo į (duomenys neskelbtini) bazę be registracijos negalėjo patekti, visi automobiliai buvo registruojami į žurnalą. Atvažiuojantis automobilis sustodavo I-ame poste, kuris buvo prie kelio. Buvo aiškinamasi, pas ką ir kokiu klausimu atvažiavo, buvo pranešama asmeniui, pas kurį atvažiavo ir duodamas leidimas įleisti automobilį, arba neįleisti. Apie tai, kas atvyko ir nori patekti į (duomenys neskelbtini) bazės teritoriją, B. M. buvo informuojamas per raciją. Radijo stotis turėjo visi budintieji, o pagrindinė radijo stotis buvo budėtojų dalyje. Kai į (duomenys neskelbtini) bazę atvyko Rygos (duomenys neskelbtini), liudytojas buvo kartu su B. M. jo kabinete. Tuo metu B. M. kabinete buvo nešiojama radijo stotis, atrodo, kad per ją budintis postas pranešė B. M., kad atvažiavo rygiečiai. Įvažiuoti rygiečiams į (duomenys neskelbtini) bazę leido B. M . (duomenys neskelbtini) vado langai išeina tiesiai į kiemą, per langus matosi, kas atvažiuoja ir išvažiuoja. Pirmą kartą rygiečius liudytojas pamatė, kai jie buvo automobilių stovėjimo aikštelėje, pamatė per langą. Langas yra 20-30 m atstumu nuo automobilių aikštelės ir matosi visas (duomenys neskelbtini) bazės kiemas. Gal rygiečiai atvyko automobiliu „Latvija“, konkrečiai nurodyti, kokiu transportu atvyko, negali. Tuo metu (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje turėjo 2 automobilius ZIL, gal dėl to jam kilo asociacija su automobiliu ZIL. Liudytojui atrodo, kad visi Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai vilkėjo karinę uniformą. Tai buvo dėmėta „kamufliažinė“ uniforma. Liudytojas negalėjo paaiškinti, kodėl ankstesnių apklausų metu neminėjo tarp rygiečių S. P. . Sprogimas prie 42 divizijos štabo įvyko naktį iš liepos 31 į rugpjūčio 1. Kai nuvyko į sprogimo vietą prie 42 divizijos štabo, ten buvo duobė po sprogimo, maždaug 2 m diametro ir apie 0,5 m gylio. A. S. parodė, kad gali painioti datas. Sprogimas buvo tą naktį, kada buvo įvykdytas nusikaltimas (duomenys neskelbtini). Kai Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai atėjo į B. M. kabinetą, jie pasisveikino, paaiškino, kad atvažiavo gauti munduruotę. Kadangi jie nespėjo gauti munduruotės, nusprendė likti ir pernakvoti (duomenys neskelbtini) bazėje, kur buvo įrengtas kambarys svečiams. Iš (duomenys neskelbtini) milicininkų, tuo metu B. M. kabinete buvo jis (A. S.), dar buvo I. J., V. B.. Po pokalbio rygiečiai nuėjo į V. R. kabinetą, ten turėjo žiūrėti video, ilsėtis. Prieš išvažiuodamas namo, liudytojas matė Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkus, jie sėdėjo ir žiūrėjo video. Liudytojas iš (duomenys neskelbtini) bazės išvažiavo 17⁰⁰ val. - 18⁰⁰ val., išvažiavo vienas savo tarnybiniu automobiliu, o grįždamas dar paėmė A. S., jis taip pat buvo namuose, ir jie dviese grįžo. Galėjo taip būti, kad, kai jis (A. S.) išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) bazės, prieš jį važiavo V. R. automobiliu UAZ. V. R. tuo metu baigė tarnybą ir turėjo važiuoti namo ilsėtis. Kadangi atvažiavo vaikinai iš Rygos, tai jis taip pat dalyvavo jų sutikime ir ruošėsi išvažiuoti. Galėjo būti, kad abu automobiliai išvažiavo kartu, kadangi jam (A. S.) V. R. į namus yra pakeliui. Kelintą valandą jie išvažiavo, sunku pasakyti, bet tai buvo vakare. į (duomenys neskelbtini) bazę jis grįžo tos pačios dienos vakare, atrodo, kad tai buvo apie 22⁰⁰ val. Po 19 metų sunku atsiminti skaičius, atrodo, kad buvo 5-6 žmonės (Rygos (duomenys neskelbtini) pareigūnai), iš kurių 3 turbūt jau nusirenginėjo ir ruošėsi eiti gulti. Svečių kambaryje pas Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkus jokių šaunamųjų ginklų nematė. Iš karto po sprogimo, (duomenys neskelbtini) paskelbė kovinę parengtį. Liudytojas girdėjo sprogimo sukeltą garsą. Kovinę parengtį paskelbė B. M. . Visi postai pranešė, kad pas juos viskas ramu, kad nieko neatsitiko. Niekas po bazę nebėgiojo, buvo paskelbtas aliarmas ir iš karto užklausti postai, tai užtruko kokias 3 min. Kai visi pranešė, kad viskas tvarkoje, visur ramu, aliarmas buvo atšauktas. Po sprogimo Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai atbėgo pas B. M. į kabinetą, paklausė, kas atsitiko. Buvo atsakyta, kad ramu ir jie nusileido atgal. Pas B. M. į kabinetą atėjo 4-5 žmonės. Jie klausė, ką jiems daryti. Tuo metu kabinete dar buvo I. J., A. S., V. B., J. S.. Ar matė pas rygiečius marškinėlius, ant kurių būtų užrašyta „KGB SSSR“, neprisimena. Kada iš (duomenys neskelbtini) bazės išvažiavo Rygos (duomenys neskelbtini) vadas, nematė. Kai paskambino iš Maskvos, B. M. paaiškino, kad nebuvo planuota niekur vykti ir niekas iš jo žmonių niekur nevažiavo. A. S. matė, kad po sprogimo buvo išmušti visi pastato langai. Kai jis užėjo į karinio dalinio budinčiąją dalį ir paklausė, ar kas nors nenukentėjo, jam atsakė, kad niekas nenukentėjo. Jis užfiksavo sprogimo vietą, pamatė karininką apibintuota galva, norėjo paimti iš jo interviu, bet kažkas pasakė, kad jis yra kontūzytas. Jam pasirodė, kad ten buvo lengvas sutvarstymas, galimai nuo stiklo šukių, nebuvo didelės žaizdos. Ryte liudytojas Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkų nematė. (duomenys neskelbtini) bazėje buvo rytinė rikiuotė, jis (A. S.) joje dalyvavo. Rytinėje rikiuotėje B. M. trumpai paaiškino, kad nei vienas žmogus negali išvykti iš (duomenys neskelbtini) bazės, kad įvyko tokie įvykiai, todėl visiems reikia būti pasiruošusiems, galimos įvairios provokacijos, nesusipratimai. (duomenys neskelbtini) V. R. buvo atsakingas už ginkluotę, t.y. jis išduodavo ir priimdavo ginklus, fiksuodavo kas paima, kas grąžina. V. R. (duomenys neskelbtini) bazėje turėjo savo kabinetą, jo kabinetas buvo už budinčiosios dalies. (duomenys neskelbtini) milicininkų ginklai buvo saugomi budinčioje dalyje, kuri susideda iš dviejų kambarių. Pirmame kambaryje buvo budintysis, o už jo buvo specialus šarvuotas kambarys, kuriame buvo spintos ginklams sudėti, šioje patalpoje buvo laikomi ginklai. Liudytojui buvo išduoti tarnybiniai ginklai, tai pistoletas „Makarov“ 9 mm kalibro ir automatas 5,45 mm kalibro. 1991 m. (duomenys neskelbtini) milicininkai turėjo sutrumpintus 5,45 mm kalibro automatus „Kalašnikov“ ir pistoletus. Liudytojui atrodo, kad (duomenys neskelbtini) buvo keletas vienetų automatų „Kalašnikov“ 7,62 mm kalibro, jie buvo nuo 1987 metų. Kuriems (duomenys neskelbtini) milicininkams buvo priskirti tokie automatai, tiksliai pasakyti negali. Visi atsisakinėjo nuo automatų „Kalašnikov“ 7,62 mm kalibro, nes jie buvo sunkesni ir didesni. Senajame (duomenys neskelbtini) buvo 7,62 mm kalibro automatai, tai buvo pirmieji automatai, kuriais ginklavosi Lietuvos VRM (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) milicininkai garso slopintuvų, specialių šovinių, pritaikytų šaudyti su garso slopintuvais neturėjo.(duomenys neskelbtini) milicininkai greičio matavimo prietaisų neturėjo. 1991-07-30/31 (duomenys neskelbtini) bazėje be (duomenys neskelbtini) milicininkų ir Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkų nebuvo jokių kariškių, kitų pašalinių asmenų. 1991-07-30/31 (duomenys neskelbtini) milicininkai nevykdė jokių operacijų. (duomenys neskelbtini) specialios paskirties kovotojų grupės nebuvo. (duomenys neskelbtini) milicininkų santykiai su rinktinės „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnais, (duomenys neskelbtini) pareigūnais 1991 m., galima sakyti, buvo šilti. Praėjus kelioms dienoms po (duomenys neskelbtini) skilimo, kad sumažinti įtampą, B. M. susiskambino su E. K., įvyko (duomenys neskelbtini) karininkų ir rinktinės „(duomenys neskelbtini)“ karininkų susitikimas, kur buvo susitarta, kad jokios politinės idėjos, jokie nesutarimai, jokie požiūriai nebus priežastimi tarpusavio susirėmimams. Žuvęs kelių policijos pareigūnas, kuris turėjo išeiti į pensiją, praeityje su B. M. kartu budėdavo, kartu tarnavo kelių policijoje. (duomenys neskelbtini) milicininkai neturėjo jokių konfliktų su nužudytais (duomenys neskelbtini) muitinės posto pareigūnais. Liudytojui nežinoma, kas 1991-07-30/31 nužudė (duomenys neskelbtini) muitinės posto pareigūnus ir kas 1991-07-30/31 susprogdino sprogmenis prie 42 divizijos štabo. Liudytojui nežinoma, ar liepos mėn. 30 d. kaltinamasis buvo tarp tų, kurie buvo atvažiavę iš Rygos (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) tarnavusių milicininkų ginklai buvo saugomi specialiai įrengtame kambaryje, kuriame buvo specialūs seifai ginklams, atskiri seifai automatams, atskiri seifai pistoletams. Pareigūnai turėjo pakaitines korteles, pareigūnas atiduodavo kortelę ir gaudavo ginklą. Liudytojas, kaip analitinės grupės viršininkas, nebuvo (duomenys neskelbtini) vado pavaduotojas. Jo darbo vieta su (duomenys neskelbtini) vadu buvo viename kabinete, kadangi jis (A. S.) buvo atsakingas už radijo aparatūrą, video kamerą, naktinio matymo prietaisus ir kt., ši įranga buvo vertinga, todėl ji buvo saugoma B. M. kabinete. Naktinio matymo prietaisai (duomenys neskelbtini) buvo 2, bet jie nedirbo. Jais nei karto nebuvo pasinaudota. (duomenys neskelbtini) bazės teritorija, automobilių stovėjimo aikštelė, įėjimas į bazės pastatą buvo apšviesti, aplink bazę stovėjo įprasti prožektoriai, t.y. gatvės apšvietimas. Budintys poste ant stogo turėjo galimybę matyti, kas ateina, kas atvažiuoja. Tarnybinis (duomenys neskelbtini) transportas buvo laikomas automobilių stovėjimo aikštelėje. (duomenys neskelbtini) buvo tarnybinis B. M. automobilis VAZ 2106, jo (A. S.) baltas aštuntukas, aštuntukas raudonas, 2105 baltas, autobusas KAZ, du automobiliai taip vadinami „žvėrinčiai“, šviesi „Latvija“ ir keli automobiliai UAZ. (duomenys neskelbtini) bazėje nebuvo automobilio GAZ 66, vadinamo „Kungu“ su radijo ryšio įranga. Taip pat nebuvo automobilio su būda vietoje kėbulo, ant kurio stogo būtų pritvirtinti metaliniai rėmai. (duomenys neskelbtini) turėjo 2 automobilius ZIL, juos buvo priimta vadinti „Solidarnost“. Automobilių „Moskvič“ (duomenys neskelbtini) nebuvo. Liudytojas vairuotojo neturėjo, tarnybinį automobilį vairuodavo pats. B. M. važinėjo tarnybiniu automobiliu VAZ 2106 baltos spalvos, jo vairuotojas buvo I. B. . Prie (duomenys neskelbtini) štabo buvo priskirti 2 vairuotojai, tai I. B. ir T. G. . T. G. automobiliu UAZ, smėlio spalvos, vežiojo V. R.. (duomenys neskelbtini) štabo tarnybiniuose automobiliuose nebuvo radijo telefonų „Altaj“. (duomenys neskelbtini) nesinaudojo DOSAAF Vilniaus aviacijos sporto klubo lėktuvais. Rygos (duomenys neskelbtini) „kamufliažinė“ uniforma buvo tokio paties spalvų derinio kaip ir (duomenys neskelbtini). Aplinkybės, kad 1991-07-29, t.y. beveik parą prieš (duomenys neskelbtini) tragediją, nuo Vilniaus pusės atvyko (duomenys neskelbtini) automobilis ZIL 130, iš kurio išlipo 2 žmonės ir fotografavo postą, liudytojui nežinomos. Jis pats nefilmavo ir nežino, kas galėjo filmuoti, nes video kamera buvo jo žinioje. (duomenys neskelbtini) niekada nebuvo begarsių pistoletų PB. Pareigūnai buvo ginkluoti 5,45 kalibro automatais. (duomenys neskelbtini) vadas 1991 m. gegužės - birželio mėnesiais VRM Maskvoje nėra rūpinęsis, jog (duomenys neskelbtini) būtų leista įsigyti, t.y. gauti iš sandėlių duslintuvus PBS, skirtus automatams, to nebuvo. Liudytojui žinoma fotografija, kurioje nufotografuotas G. C. per petį persimetęs automatą su blizgančiu antgaliu. Šį įtaisą vaikinai patys sugalvojo ir ištekino, tai automato antgalis sprogstamajam užtaisui atšaudyti, t.y. tuščiu šoviniu išaunamas sprogstamasis užtaisas, kuris nulekia apie 50-70 m ir sprogsta. (duomenys neskelbtini) veiksmuose, operacijose nebuvo vartojami komandų pranešimų trumpiniai. (duomenys neskelbtini) radijo šaukinys buvo „Aist“. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės niekada neturėjo karinių radijo stočių. (duomenys neskelbtini) bazėje nebuvo įrengta neatskaitinių ginklų saugykla. 1991 m. liepos mėn. (duomenys neskelbtini) neturėjo automobilių URAL arba ZIL dengtų tentais, skirtų žmonių pervežimui. (duomenys neskelbtini) bazėje ginklų, šaudmenų, sprogmenų rezervo ir saugyklos nebuvo, visi ginklai ir šaudmenys buvo apskaitoje pagal etatų sąrašą. (duomenys neskelbtini) netarnaujantis asmuo ginklų gauti negalėjo, buvo griežta ginklų išdavimo tvarka. Apie T. G., I. B., V. R. dalyvavimą 1991-07-30/31 (duomenys neskelbtini) poste, liudytojui nieko nežinoma. Gali tvirtinti, kad B. M. 1991-07-30/31 (duomenys neskelbtini) įvykiuose nedalyvavo, nes tą naktį su juo buvo viename kabinete. Liudytojas A. S. parodė, kad teisme perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 1991-07-30 apie 18-19 val. jam būnant (duomenys neskelbtini) bazėje, B. M. kabinete, jis pastebėjo, kad į bazės teritoriją įvažiavo automobilis „Latvija“. Poste buvęs pareigūnas per radijo ryšį pranešė, kad į bazę atvyko Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai. B. M. per radijo ryšį poste buvusiam milicininkui pasakė, kad praleistų rygiečius. A. S. per langą matė rygiečius, kurie su savimi turėjo automatus ir krepšius. Po kurio laiko rygiečiai užėjo į B. M. kabinetą. Iš atvykusių Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkų A. S. atpažino tik Č. M.. Č. M. paaiškino, kad jie atvyko į diviziją gauti aprangos, kad dalies aprangos negavo, todėl nori palikti nakvoti kelis milicininkus, kurie kitą dieną gavę iš divizijos aprangą, išvyks į Rygą. B. M. leido rygiečiams pasilikti bazėje. Kada į B. M. kabinetą įėjo rygiečiai, A. S. pas juos ginklų nematė. Rygiečiai turėjo tik krepšius – maišus, vadinamus „baulais“. Kur rygiečiai padėjo ginklus A. S. nežino, todėl pamanė, kad ginklus jie atidavė budinčioje dalyje. Tačiau A. S. ginklų priėmimo knygos nematė ir nežino, ar rygiečiai atidavė ginklus. B. M. kabinete rygiečiai išgėrė arbatos. A. S. atrodo, kad kabinete buvo ir V. R., todėl po 10-15 min. B. M. pasakė, kad V. R. parodys patalpas, kur galės apsistoti rygiečiai. V. R. išsivedė rygiečius. Apie 19-20 val. A. S. užėjo pas V. R. į kabinetą ir ten matė sėdinčius Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkus, kurie žiūrėjo videofilmus. Prieš išvykstant namo A. S. užėjo į svečių kambarį. (duomenys neskelbtini) bazėje buvo vienas svečių kambarys, kuris buvo įrengtas bazės pastato rūsyje. Daugiau svečių kambarių nebuvo. Šioje patalpoje buvo 4-6 rygiečiai. Pas rygiečius A. S. ginklų nematė, bet jie turėjo „baulus“. Kada išvyko Č. M. iš bazės A. S. nežino. Po kurio laiko, apie 23 val. jis išvažiavo iš bazės namo. Kartu iš bazės, tik kitu automobiliu išvažiavo V. R.. Jis važiavo T. G. vairuojamu automobiliu UAZ. A. S. važiavo tarnybiniu automobiliu VAZ-2109. Abu automobiliai važiavo viena kryptimi iki stoties. Nuo stoties A. S. pasuko link savo namų, o V. R. buvo vežamas savo namų kryptimi. 1991-07-30 apie 24 val. A. S. grįžo į (duomenys neskelbtini) bazę. Prieš tai jis užvažiavo pas A. S. ir kartu su juo nuvyko į bazę. Kodėl A. S. atvykimas nebuvo fiksuotas žurnale liudytojas nežino, bet mano, kad dėl darbuotojų nepareigingumo, nes buvo reikalaujama, jog automobilių išvykos būtų registruojamos. Č. M. bazėje A. S. nematė. A. S. kartu su A. S. nuėjo į B. M. kabinetą. Po kurio laiko į šį kabinetą pradėjo rinktis ir kiti milicininkai, t.y. V. B., V. J., I. K., V. R., dar gal buvo I. J., J. S., D. D., A. G. . Kabinete buvo apie 10 karininkų. Visi sėdėjo B. M. kabinete. Ar kas iš šio kabineto buvo išėjęs, liudytojas neprisimena. Iki naktį įvykusio sprogimo jokių įvykių nebuvo. Naktį įvyko sprogimas, po kurio buvo paskelbtas pavojus, kurio metu visi užėmė kovines padėtis. B. M. per radijo ryšį paklausė kas atsitiko. Visi buvę postuose ir budintysis pranešė, kad pas juos nieko neatsitiko. A. S. ir B. M. užlipo ant bazės pastato stogo ir ten budinčių paklausė, kas atsitiko. Budintys pasakė, kad sprogimas įvyko ne prie bazės. Grįžtant į B. M. kabinetą jie sutiko einančius Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkus, kurie B. M. paklausė, ką jiems daryti. Grįžus į kabinetą, B. M. telefonu paskambino į diviziją budinčiam ir paklausė, ar pas juos įvyko sprogimas. Budintis atsakė, kad ne, kad pas juos viskas ramu. Tada B. M. telefonu paskambino į Šiaurės miestelį ir ten paklausė, ar pas juos nesprogo. Ten paaiškino, kad pas juos viskas ramu. Kada suprato, kad šis sprogimas su jais nesusijęs, t.y. po 30 min. buvo atšauktas pavojaus signalas. Po 1-2 val. nuo sprogimo visi (duomenys neskelbtini) milicininkai, buvę prieš tai B. M. kabinete, pradėjo skirstytis. Kabinete liko A. S. ir B. M., kurie nuėjo miegoti. Po kurio laiko pažadino telefoninis skambutis. Atsiliepė B. M. . Skambino N. M.. Po telefoninio pokalbio B. M. pasakė, kad A. S. turi nuvykti prie divizijos štabo pastato ir nufilmuoti vietą, kur įvyko sprogimas. A. S. tarnybiniu automobiliu nuvyko prie divizijos, nufilmavo sprogimo padarytą duobę ir užėjo į budinčią dalį. Budintis buvo subintuota galva. A. S. paklausė, ar su juo kalbėjo naktį telefonu. Budintis patvirtino, kad su juo. Kažkoks karininkas pasakė, kad A. S. netrukdytų budinčiojo, nes jam kontūzija ir ne parodymai rūpi. A. S. grįžo į bazę. Bazėje B. M. pasakė, kad skambino iš Maskvos ir klausė, kas atsitiko, nes yra 6-7 lavonai. Tada B. M. kvietė budinčius, paprašė parodyti žurnalus apie išvykas iš bazės, kad išsiaiškinti kiek (duomenys neskelbtini) milicininkai susiję su žudynėmis (duomenys neskelbtini). A. S. nežino, ką budintys pasakė B. M., nes jis tuo metu nebuvo kabinete. Apie 10 val. buvo rikiuotė, kurios metu B. M. pranešė, kad įvyko ypatingas įvykis, kad (duomenys neskelbtini) muitinėje sušaudyti žmonės. A. S. po šios rikiuotės išvyko atostogauti į Sočį. Ryte jis rygiečių nematė. A. S. tvirtina, kad naktį B. M. iš bazės nebuvo išvykęs. Jis parodė, kad be Rygos ir (duomenys neskelbtini) milicininkų tą naktį (duomenys neskelbtini) bazėje jokių kitų asmenų nebuvo. A. S. nežinoma, ar bazėje buvo trotilo sprogmenų (T.23, b.l.8-10). Teisme, atsakydamas į klausimus liudytojas parodė, kad Maskvoje buvo pulkininkas ar papulkininkis, kuris, įvykus ypatingam įvykiui (duomenys neskelbtini), skambindavo B. M. ir klausdavo, kas atsitiko. B. M. jam (A. S.) pasakė, kad būtent jis skambino ir pasakė apie tragediją (duomenys neskelbtini). Jam (A. S.) grįžus iš filmavimo prie štabo, B. M. pasakė, kas atsitiko (duomenys neskelbtini). Kada tiksliai B. M. buvo skambinta, jis nesakė. Kai jis (A. S.) važiavo filmuoti sprogimo vietos, buvo jau šviesu. Atvejis, kad V. R. 1991-07-30 vakare gelsvu automobiliu UAZ, lydimas automobilio ZIL 130, buvo atvykęs į ginkluotės sandėlius, esančius Olandų gatvėje, ir gavęs mažiausiai 40 vnt. automatų „Kalašnikov“ 7,62 mm kalibro bei virš 8000 vnt. šovinių 7,62 mm kalibro, liudytojui nežinomas. B. M. įvardino tą asmenį, kuris jam skambino iš Maskvos, tačiau liudytojas tos pavardės neatsimena. Liudytojui neteko tikrinti ar dalyvauti kitiems asmenims tikrinant T. G. žinias, sugebėjimus orientuotis pagal žemėlapius, aerofotonuotraukas.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas E. P. parodė, kad (duomenys neskelbtini) įvykių metu formaliai ėjo vado pavaduotojo kadrų reikalams pareigas (duomenys neskelbtini). Formaliai, nes jau du mėnesius nebuvo padalinyje, kadangi prieš tai turėjo 35 parų atostogas, po to išėjo į darbą, dirbo savaitę, susilaužė pirštą ir turėjo nedarbingumo pažymėjimą. 1991-07-31 buvo namuose, nes nedirbo dėl traumos. Prieš tai (duomenys neskelbtini) ėjo kadrų ir kovinės parengties vyr. inspektoriaus pareigas. Kaip kadrų ir kovinės parengties vyr. inspektorius, daugumą (duomenys neskelbtini) pareigūnų pažinojo. Rygos (duomenys neskelbtini) pareigūnų nepažinojo. Kol nebuvo gavęs traumos, užeidavo į (duomenys neskelbtini), ten buvo sporto salė. Kartais užeidavo sužinoti naujienas, nes specialiai niekas nepranešdavo, mobiliųjų telefonų tuo metu nebuvo. Kada jis sužinojo, kad buvo atvykę Rygos (duomenys neskelbtini), neatsimena. Sužinojo iš (duomenys neskelbtini) darbuotojų. Kai dirbo (duomenys neskelbtini), jo darbo vieta buvo pirmame aukšte, kabinete netoli budinčiosios dalies. 1991-07-31 buvo namie. Jam paskambino kažkas iš giminių ir pranešė, kad per televiziją rodo tuos visus įvykius, kažkas ten tuo pačiu buvo susprogdinta. Jis nuvyko pas artimiausią pažįstamą, pas draugą į bendrabutį Žirmūnų gatvėje, t. y. J. S. , jį pakėlė ir jie anksti ryte nuvyko į (duomenys neskelbtini) padalinį. Į (duomenys neskelbtini) bazę nuvyko, kad sužinoti apie įvykius. Kai atvyko į bazę, iš karto užėjo į budinčiąją dalį. Tuo metu budinčiojoje dalyje iš senų darbuotojų buvo A. T. , o kitų, su kuriais bendravo, neprisimena. Kada į (duomenys neskelbtini) bazę buvo atvažiavęs Rygos (duomenys neskelbtini), kiek jų buvo atvažiavę, nežino, tikslaus laiko negali pasakyti. Nežino, kokiu transportu jie buvo atvykę. Jis (duomenys neskelbtini) buvo gavęs smėlio spalvos uniformą, vadinamą „afganke“. Paskui gavo kamufliažines uniformas, todėl dalis (duomenys neskelbtini) pareigūnų buvo smėlio spalvos uniformomis, o dauguma – kamufliažais. Skiriamųjų ženklų jis nematė, todėl negali pasakyti, ar Rygos (duomenys neskelbtini) turėjo juos, bet ant (duomenys neskelbtini) uniformos nebuvo ženklo „(duomenys neskelbtini)“, buvo bendras ženklas „(duomenys neskelbtini)“. Teisme perskaičius liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 1991 metais jis dirbo (duomenys neskelbtini) kadrų vyr. inspektoriaus pareigose, o po to (duomenys neskelbtini) būrio vado pavaduotoju kadrų reikalams. 1991-07-30/31 jis buvo namuose, nes gydėsi ranką. 1991-07-31 iš televizijos sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) muitinėje nužudyti pareigūnai. Apie 9-10 val. jis nuvyko į (duomenys neskelbtini) bazę. Bazės budinčioje dalyje buvo A. T., kuris papasakojo tą patį, ką jis jau žinojo iš televizijos (T.23, b.l.11-14). Atsakydamas į klausimus teisme liudytojas parodė, kad Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama (duomenys neskelbtini) byla, toje baudžiamojoje byloje jis buvo apklaustas kaip kaltinamasis, nuosprendžiu buvo išteisintas. 1991 m. į (duomenys neskelbtini) bazę pašaliniai asmenys niekaip negalėjo patekti, kadangi buvo vienintelis įėjimas, prie to įėjimo stovėjo sargyba. Pirmiausia sargyba buvo kieme, ten buvo takelis nuo centrinio įėjimo, iš maišų sudėta kaip apkasai, ten visada stovėdavo du vyrai, po to prie durų stovėjo sargyba, ir einant dar didžiulis atviras langas budinčiojo, todėl pašaliniam patekti niekaip nebuvo įmanoma. Tarnaudamas (duomenys neskelbtini) jis turėjo pistoletą PM ir automatą 5,45 mm kalibro. Vėliau, neatsimena iš kur, jie gavo 7,62 mm kalibro automatus, tuos ginklus gavo anksčiau, negu buvo (duomenys neskelbtini) įvykiai. Kurie būriai gavo tuos automatus, neatsimena. Tuos automatus atnešė iš milicijos, kada iš bataliono pas juos perėjo būrys. Žmonės iš milicijos atėjo su tais automatais, tai buvo bataliono. Tai buvo 1991 m. pavasarį. Ar (duomenys neskelbtini) buvo sprogmenų, negali pasakyti, nežino. 1991 m. (duomenys neskelbtini) greičio matavimo prietaisų nematė. Jam teko būti Rygos (duomenys neskelbtini). Kai jis ten buvo, bendrų (duomenys neskelbtini) ir Rygos (duomenys neskelbtini) operacijų nebuvo. Kai buvo išformuojamas (duomenys neskelbtini), jis buvo bazėje. Ar tuo metu ten buvo civilių asmenų, negali pasakyti. Rygos (duomenys neskelbtini) buvo pavaldus tai pačiai divizijai, kaip ir (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) iš divizijos gaudavo pinigus, amuniciją, buvo pavaldūs jiems. (duomenys neskelbtini) santykiai su rinktine „(duomenys neskelbtini)“ buvo draugiški, normalūs, nes anksčiau buvo bendra tarnyba, jie ką tik išsiskyrė, absoliučiai jokių priešiškumų nebuvo. Ar buvo neoficialus susitarimas tarp rinktinės „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini), nežino, jis tokiame susitarime nedalyvavo. Apie jokius konfliktus tarp rinktinės „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini), nežino. Tarnaudamas (duomenys neskelbtini) liudytojas turėjo vyr. leitenanto laipsnį. Po 1991-01-08/09 (duomenys neskelbtini) išsiskyrimo, jam niekas nedavė nurodymų sustiprinti politinę, partinę kontrolę (duomenys neskelbtini) kadrų viduje. (duomenys neskelbtini) pareigūnų bylas vesdavo jis ir N.. (duomenys neskelbtini) operatyvinių taktinių būrių neturėjo, turėjo 5 būrius. A. S. buvo ne operatyvinio taktinio būrio vadas, o 1-o būrio vadas, visi būriai buvo lygūs. Niekas iš buvusios LTSR KGB (duomenys neskelbtini) nekuravo, visą miliciją kuravo 3-as skyrius, kuris buvo ministerijoje, o konkrečiai kuratoriaus nebuvo. Pagal tuometinius reikalavimus, pareigūnų atrankai buvo privalomas tuometinio valstybės saugumo patikrinimo veiksmas, tik ne dėl lojalumo, o dėl kriminalo. Tai buvo standartinė procedūra. (duomenys neskelbtini) štabo viršininkas buvo V. R.. Kartą į savaitę treniruotis Į (duomenys neskelbtini) atvažiuodavo darbininkų draugovių ir komjaunimo brigados aktyvistai. Kokiu pagrindu jiems buvo išduodamos uniformos, liudytojui nežinoma. Tiksliai negali prisiminti, ar minėti asmenys buvo su uniformomis. F., kurio vardo neprisimena, kuravo ministeriją. Susitikdavo su šiuo asmeniu ministerijos sporto salėje. (duomenys neskelbtini) bazėje liudytojas nematė asmens, vilkinčio maikute su užrašu „KGB SSSR“. Už ginkluotės ir šaudmenų saugojimą bei tiekimą (duomenys neskelbtini) buvo atsakingas J., vardo neprisimena. Štabo viršininkas neturėjo asmeninio vairuotojo, asmeninių vairuotojų kažkam priskirtų nebuvo, buvo tik vairuotojai priskirti būriams. Kuriam būriui buvo priskirtas vairuotojas I. B. negali pasakyti, jo nepažįsta. T. G. nepažįsta. „Rembo“ pravardę (duomenys neskelbtini) turėjo 1-o būrio seržantas A. G.. Buvusį (duomenys neskelbtini) vadą B. M. paskutinį kartą matė, kai buvo išformuotas (duomenys neskelbtini). V. R. matė 2001 ar 2002 metais. Kadangi liudytojas buvo inspektorius kadrams ir kovinei parengčiai, gali pasakyti, kad (duomenys neskelbtini) neturėjo bendrų pratybų, treniruočių su VRM vidaus kariuomenės specialiosios paskirties daliniu 3700, tuo metu buvusiame Sniečkuje, dabar Visagine. Kad (duomenys neskelbtini) po 1991-01-10 buvo išskirtas automobilis GAZ66, vadinamas „Kungu“, kuriame buvo įrengta užslaptinta ryšio aparatūra, tokio fakto nežino. (duomenys neskelbtini) buvo gavęs BTR. Ar (duomenys neskelbtini) buvo automobilis RAF „Latvija“, neprisimena. Automobiliai VAZ 2108 arba VAZ 2109 (duomenys neskelbtini) galėjo būti tik asmeniniai, kas turėjo tokius asmeninius automobilius, nežino. (duomenys neskelbtini) nebuvo automobilių „Moskvič“ 408 ar „Moskvič“ 412. Kaip turėtų elgtis (duomenys neskelbtini) pareigūnai, įvedus nepaprastąją padėtį Lietuvos Respublikoje, tokių apmokymų, pratybų ar treniruočių nebuvo. Įvesti kareivinių režimą (duomenys neskelbtini) teisę turėjo vadas arba štabo viršininkas, nesant vadui. (duomenys neskelbtini) bazėje liudytojui teko matyti civilius asmenis, netarnaujančius (duomenys neskelbtini). Į bazę ateidavo šeimos nariai, „(duomenys neskelbtini)“ nariai ir draugovininkai, iš „(duomenys neskelbtini)“ ateidavo V. I. , kiti civiliai užeidavo pas B. M. . Liudytojo nuomone, draugovių, komjaunimo brigadų aktyvistai be (duomenys neskelbtini) vadovų žinios jokiu būdu negalėjo gauti ginklų iš ginkluotės kambario arba iš (duomenys neskelbtini) ginklų rezervo. Neetatinių darbuotojų (duomenys neskelbtini) neturėjo, buvo apie 150 etatų. Tarnauti į (duomenys neskelbtini) buvo priimama vado įsakymu. Nuo pat pradžių (duomenys neskelbtini), kaip ir bet koks kitas (duomenys neskelbtini), turėjo dvigubą pavaldumą, buvo pavaldus VRM ir tiesiai Maskvos VRM, todėl etatų klausimai buvo sprendžiami Maskvoje. Už (duomenys neskelbtini) ginkluotę, šaudmenis bei aprūpinimą ginkluote ir šaudmenimis, buvo atsakingas štabo viršininkas, o jam pavaldus kaip ūkvedys, t.y. viršila J.. (duomenys neskelbtini) be vadovybės žinios niekas negalėjo gauti ginklų ir šaudmenų iš divizijos sandėlių. Suderinti ginklų gavimą galėjo tiktai vadas, o pasiimti vykdavo karininkas, kuriam buvo pavedama įsakymu. (duomenys neskelbtini) būriai neturėjo savarankiškų paskirčių ir užduočių, nebuvo specializavimosi. Kiekvieną dieną vienas būrys stoja į sargybą, antras ilsisi, o kiti būna namuose. Jei tuo metu kas nors atsitinka, pakeliamas būrys, kuris ilsisi, ir jis vykdo užduotis, jokios specializacijos nebuvo. (duomenys neskelbtini) turėjo filmavimo, fotografavimo aparatūrą, kas paimdavo aparatūrą, tas ir filmuodavo, fotografuodavo. Speciali grupė, kuri tuo specializavosi, t. y. tik filmavo, fotografavo, remontavo ryšio, filmavimo aparatūrą, buvo iki (duomenys neskelbtini) skilimo, po skilimo tokios grupės neliko.
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu E. P. atpažino iš fotonuotraukų asmenis, apie kuriuos davė parodymus apklausos metu, t.y. fotonuotraukoje Nr. 1 - B. M.; fotonuotraukoje Nr. 2 – A. S.; fotonuotraukoje Nr. 43 – A. G., fotonuotraukoje Nr. 53 – J., vardo neprisimena; fotonuotraukoje Nr. 54 – (duomenys neskelbtini) sekretorė vardu Svetlana, jos pavardės neprisimena; fotonuotraukoje Nr. 75 – jis pats; fotonuotraukoje Nr.92 – J. S.; fotonuotraukoje Nr. 102 – M. V.; nuotraukose Nr. 3, 21, 64, 67 yra buvę (duomenys neskelbtini) milicininkai, tačiau jų vardų ir pavardžių neprisimena. Šiuos asmenis jis atpažįsta pagal bendrus veido bruožus. Kitų asmenų, esančių fotolentelėse tarp 107 nuotraukų, taip pat 7 pateiktose fotolentelėse ir vienoje kolektyvinėje nuotraukoje, jis neatpažįsta (T. 51, b.l. 2-26).
Asmens parodymo atpažinti iš vaizdo įrašo metu, pateikus E. P. peržiūrėti vaizdo juostą, kurioje nufilmuoti asmenys, nenurodant nufilmuotų asmenų anketinių duomenų, iš jam parodymų asmenų jis atpažino dėmėtą karinę uniformą vilkintį A. S. ; tamsiu, odiniu paltu vilkintį LR Krašto apsaugos departamento ministrą A. B.; dėmėta uniforma su automatu, ant kurio vamzdžio yra kažkokia užmova, vilkintį G. C.; vyriškį, kalbantį mitinge, su gėlėmis, kuris yra B. M. . Taip pat atpažino iš tribūnos salėje kalbantį vyriškį, kuris jam yra matytas. Nors šis vyriškis (duomenys neskelbtini) nedirbo, tačiau tikrai lankėsi, todėl galėjo būti draugovininku. Paaiškino, kad visus šiuos asmenis atpažįstą pagal veido bruožus (T. 51, b.l. 27-34).
Liudytojas I. A. parodė, kad 1991 m. vasarą dirbo (duomenys neskelbtini), jokių pareigų, funkcijų neturėjo, nebuvo priskirtas jokiam būriui. Jam buvo išduota „kamufliažinė“ uniforma, turėjo pistoletą PM „Makarov“, automato neturėjo. Ar 1991-07-30 buvo (duomenys neskelbtini) bazėje, neatsimena, praėjo 20 metų. Teisme perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos liudytojas patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad nuo 1991 metų vasaros jis dirbo (duomenys neskelbtini). Jis nebuvo paskirtas į konkrečias pareigas, o darbo metu buvo kartu su operatyvinio padalinio darbuotojais A. B., V. J., I. K., A.. I. A. neprisimena, kokie ginklai jam buvo skirti. Jis žino, kad milicininkai buvo ginkluoti pistoletais PM ir 5,45 mm kalibro automatais AKS-74(U). I. A. nežino, kur jis buvo 1991-07-30/31. Kas nužudė (duomenys neskelbtini) muitinės pareigūnus ir susprogdino sprogmenis prie 42 divizijos štabo pastato liudytojas nežino. Ar šių įvykių metu bazėje buvo Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai liudytojas nežino. I. A. į (duomenys neskelbtini) perėjo iš sekimo tarnybos. Iš šios tarnybos (duomenys neskelbtini) dirbo V. J., V. B., I. K.. (duomenys neskelbtini) bazė buvo saugoma (duomenys neskelbtini) milicininkų. Postai buvo ant bazės pastato, prie įvažiavimo į bazės teritoriją. Pastato įėjimą kontroliavo budinti dalis. I. A. mano, kad pašaliniai asmenys į bazę patekti negalėjo (T.23, b.l.68-70). Atsakydamas į klausimus, liudytojas parodė, kad 1991 m. vasarą jam neteko būti (duomenys neskelbtini) muitinės poste. Kad (duomenys neskelbtini) milicininkai (duomenys neskelbtini) muitinės poste būtų atlikę kokį nors operatyvinį darbą, jam nežinoma. Jis (duomenys neskelbtini) dirbo tą darbą, kurį iki (duomenys neskelbtini) dirbo VRM. (duomenys neskelbtini) operacijose, rengtose prieš Lietuvos Respublikos muitinės postus, jam neteko dalyvauti. Operatyvinis, analitinis skyrius užsiėmė išoriniu sekimu. Ar (duomenys neskelbtini) bazės teritorija nakties metu buvo gerai apšviesta, neatsimena, postuose jam budėti neteko. Į (duomenys neskelbtini) bazę pašaliniai asmenys patekti negalėjo, nes ji buvo saugoma. Po tarnybos (duomenys neskelbtini), jokių nurodymų, instrukcijų ar rekomendacijų kaip reikia elgtis, ką kalbėti Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje ir teisme, negavo. (duomenys neskelbtini) turėjo automobilius ZIL vadinamus „Solidarnost“. BTR liudytojas prisimena tik vieną. Kas buvo vairuotojai, neprisimena. Ant jo „kamufliažinės“ uniformos nebuvo skiriamųjų ženklų, kurie leistų nuspręsti, kad jis yra būtent iš (duomenys neskelbtini), o ne iš kokio nors kito (duomenys neskelbtini). Jam tarnaujant (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bazėje matė besilankančius civiliai apsirengusius asmenis. Kas tie asmenys – nežino. (duomenys neskelbtini) buvo 4 ar 5 būriai, apie ne etatinį būrį nežino.
Liudytojas I. R. (parodymai teisme perskaityti byloje esantiems įrodymams patikrinti) parodė, kad nuo 1991-01-13 jis dirbo (duomenys neskelbtini). Pradžioje jis dirbo analitinės grupės inspektoriumi, o vėliau, nuo gegužės mėn. buvo paskirtas budinčios dalies vyresniuoju inspektoriumi. Į jo pareigas įėjo ginklų, radijo stočių išdavimas. Apie ginklų išdavimą buvo užrašoma žurnale. Vilniaus (duomenys neskelbtini) 7,62 mm kalibro automatų, specialių užmovų nebuvo. 1991-07-30-31 jis budėjo bazėje. 1991-07-30 apie 17 val. į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę atvyko apie 15 Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkų. Iš rygiečių jis atpažino Č. M. . Kokiu tikslu jie atvyko į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę I. R. nežino. Po kurio laiko Č. M. išvažiavo, o keli jų žmonės pasiliko nakvoti Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje. Ginklai, kuriuos turėjo Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai buvo atiduoti į budinčiąją dalį, galimai budinčiojo padėjėjui. I. R. tuo metu dviem valandom buvo išėjęs. Padėjėju buvo A. Z. . Kiek tiksliai rygiečių pasiliko bazėje liudytojas nežino. Jie tikrai buvo bazėje, nes 2 val. 45 min. karinio dalinio 3404 rajone įvyko sprogimas. 2 val. 46 min. padalinyje buvo paskelbtas pavojus ir apie 3 val. 30 min. I. R. atšaukė pavojų. Paskelbus pavojų, Rygos (duomenys neskelbtini) darbuotojai taip pat atsikėlė ir klausė, kas atsitiko. Šitie Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai niekur nebuvo išėję. Vilniaus (duomenys neskelbtini) grupės niekur neišvyko. Jokių operacijų Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkai nevykdė. 1991-07-31 22 val. 30 min. į bazę atvežė 7,62 mm kalibro automatus AKMS. Automatai buvo nauji, tepaluoti, supakuoti. Ginklus ir šaudmenis atvežė budinčios dalies vyresnysis inspektorius V. R.. Šiuos ginklus ir šaudmenis V. R. užrakino savo patalpose. Ryte divizijos vadas įsakė šitų ginklų kol kas neišduoti. 1991-07-31 9 val. I. R. pažadino padėjėjas ir pasakė, kad (duomenys neskelbtini) muitinėje nužudyti pareigūnai (T.19, b.l.180-183).
Liudytojas A. Z. parodė, kad 1990-1991 m. dirbo (duomenys neskelbtini), 1991 m. liepos mėn. dirbo budinčioje dalyje, buvo eilinis, jo pareigos buvo išduoti, priimti ginklus, raktus nuo automobilių, atsakyti į telefono skambučius. Liudytojui žinoma apie Rygos (duomenys neskelbtini) pareigūnų atvykimą į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę. Tą dieną jis budėjo, tai turbūt buvo 30 diena, Rygos (duomenys neskelbtini) pareigūnai atvažiavo vakare 20⁰⁰ val. ar 21⁰⁰ val., bet jie nepridavė ginklų, nieko nepasirašė. Kiek žmonių atvyko, nežino, jie neprisistatė, atvažiavo ir nuėjo pas B. M.. Atvyko gal 10, gal 8 asmenys. Liudytojui atrodo, kad jie atvyko autobusiuku „Latvija“, tiksliai neatsimena. Ką jie veikė Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje, nežino. Šie asmenys buvo su „kamufliažine“ uniforma. Rygiečių liudytojas nepažinojo, tik žinojo, kad jų vadas buvo Č. M.. Ar tarp atvykusių rygiečių buvo Č. M., neatsimena. Rygiečiai, kaip jam atrodo, išvažiavo iš ryto - 9⁰⁰ val. ar 8⁰⁰ val., dabar jau tiksliai neatsimena, 20 metų praėjo. Teisme perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos liudytojas patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad nuo 1990 m. gegužės mėn. jis dirbo Vilniaus (duomenys neskelbtini). 1991-07-30/31 jis buvo Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės budinčioje dalyje, nes budėjo kartu su I. R. . Tuo metu į bazę baltos spalvos automobiliu „Latvija“ ir automobiliu „Volga“ atvažiavo Rygos (duomenys neskelbtini) darbuotojai. Rygiečių buvo apie 8 milicininkai. Jiems vadovavo Rygos (duomenys neskelbtini) vadas Č. M.. Rygiečius pasitiko V. R., su kuriuo rygiečiai nuėjo į pastato viršų. Į budinčią dalį užėjo vairuotojas, kuriam apie 27 m. amžiaus, jis liesas, rudų plaukų. Jis kalbėjo apie sugedusį karbiuratorių ir plovėsi rankas. V. R. prieš nueidamas su kitais rygiečiais liepė pamaitinti vairuotoją. A. Z. suorganizavo vairuotojo pamaitinimą ir nuėjo į sporto salę. Grįžęs paklausė pas budintį I. R., ar ir kiti rygiečiai pamaitinti. I. R. atsakė teigiamai. Buvo jau tamsu, kai A. Z. išėjo į bazės teritoriją. Ten jis pamatė, kaip V. R. palydėjo iki automobilių Č. M. ir dar kelis Rygos (duomenys neskelbtini) darbuotojus. Č. M. su dar keliais rygiečiais sėdo į savo automobilius ir apie 23 val. išvažiavo iš bazės. A. Z. teigia, kad bazėje liko trys Rygos (duomenys neskelbtini) darbuotojai. Grįžęs į budinčiąją dalį A. Z. pamatė, kad trys Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai kartu su V. R. nuėjo į kambarį, kuriame buvo saugomi šaudmenys. A. Z. matė, kad visi trys rygiečiai grįžo be ginklų. Jis suprato, kad ginklus jie atidavė V. R. . Po to A. Z. nuėjo į kambarį, kuris buvo budinčioje dalyje, ir atsigulė miegoti. Tuo metu budinčioje dalyje budėjo I. R. . A. Z. parodė, kad Rygos (duomenys neskelbtini) darbuotojai buvo paėmę iš jo svečių kambario, kuris buvo bazės pastato rūsyje, raktą, bet kad jie tame kambaryje buvo, kol jis miegojo, teigti negali, kadangi rygiečius jis pamatė 1991-07-31 8-9 val. B. M. iš bazės išvyko iki Č. M. išvykimo. V. R. išvažiavo iš bazės apie 23 val. Apie 2-3 val. mieste įvyko sprogimas. A. Z. pabudus, paskambino B. M. ir pareikalavo atnešti žurnalą, kuriame žymimi transporto išvažiavimai ir įvažiavimai į bazę. A. Z. parodė, kad jo akivaizdoje jokie automobiliai iš bazės neišvažiavo, išskyrus rygiečius, bet apie tai jis žurnale nieko neįrašė, nes žurnale buvo žymimos tik Vilniaus (duomenys neskelbtini) mašinų išvykos. I. R. nunešė žurnalą B. M. ir maždaug po 20 min. grįžo. A. Z. pažiūrėjo į I. R. atneštą žurnalą ir matė, kad jokių žymų apie automobilių įvažiavimą tą naktį nebuvo. A. Z. mano, kad B. M. į bazę sugrįžo tuo metu, kada jis miegojo. V. R. į bazę atvažiavo apie 8 val. 45 min. V. R. nuolat vežiojo T. G.. A. Z. rygiečius pamatė 9-10 val. sporto salėje. Jie treniravosi, po to išsiskalbė jūreiviškas palaidines. Kaip ir kada Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai išvyko iš bazės liudytojas nežino, nes nematė. Apie tai, kad (duomenys neskelbtini) muitinėje nužudyti pareigūnai A. Z. sužinojo iš B. M. telefoninio pokalbio su kažkokiu asmeniu iš Maskvos. Telefoninio pokalbio metu B. M. sakė, kad niekas iš bazės nebuvo išvykęs ir Vilniaus (duomenys neskelbtini) tą naktį jokių operacijų nevykdė (T.23, b.l.107-110). Atsakydamas teisme į klausimus liudytojas parodė, kad jis neprivalėjo įrašyti į žurnalą, kad atvažiavo rygiečiai, Vilniaus (duomenys neskelbtini) buvo registruojamas tiktai savo transportas. Liudytojas matė, kaip bazėje rygiečiai sportavo, o naktį jis miegojo. Atvykę rygiečiai buvo ginkluoti, atrodo automatais AKS74U. Jie nepridavė ginklų. Vilniaus (duomenys neskelbtini) ginklai buvo saugomi budinčioje dalyje, ten buvo kiekvieno būrio dėžės. Kai pareigūnas priduodavo ginklą, jis pagal numerį pasirašydavo žurnale, tada ginklas buvo dedamas į būriui skirtą dėžę. Vilniaus (duomenys neskelbtini) buvo tik viena patalpa, kur buvo laikomi ginklai. Vilniaus (duomenys neskelbtini) turėjo ginklus PM ir AK74 „Kalašnikov“. 1991-07-30/31 Vilniaus (duomenys neskelbtini) turėjo 7,62 kalibro automatus. Garso slopintuvų Vilniaus (duomenys neskelbtini) nebuvo. Iš Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkų liudytojas nepriėmė jokių ginklų. Įvažiuojant pašaliniams asmenims į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę, iš posto prie įvažiavimo per raciją klausdavo budinčio ar praleisti, ar ne. Į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę įvažiavimas buvo tik vienas. Ten budėdavo du darbuotojai, jie radijo ryšiu pranešdavo budinčiam. Kai atvažiavo Rygos (duomenys neskelbtini) pareigūnai, liudytojui iš posto pranešė, kad jie atvažiavo. Transporto priemonės, įvažiuojančios į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės teritoriją ir išvažiuojančios iš jos, buvo registruojamos. Užregistruoti transporto priemones buvo budėtojo pareiga, t. y. liudytojo ir I. R. pareiga. Vilniaus (duomenys neskelbtini) vadovybės transporto priemonės buvo registruojamos, B. M. iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės išvyko anksčiau nei Č. M.. Kodėl žurnale nėra užregistruota, kad B. M. iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės išvyko anksčiau, liudytojas negalėjo paaiškinti. Kodėl nebuvo užregistruotas V. R. su T. G. išvykimas iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės, nežino. Liudytojas tarp atvykusių Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkų nematė asmenų, vilkinčių marškinėlių su užrašu „SSSR KGB“. Apie T. G. išvyką su Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkais iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės, liudytojui nieko nežinoma. Jam nežinomas tikslus Vilniaus ir Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkų skaičius, vykęs į (duomenys neskelbtini) muitinės postą. Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje greičio matavimo prietaisų liudytojas nematė. Anksčiau duotų byloje savo parodymų patikslinti negali, parodymai yra teisingi. Rygos (duomenys neskelbtini) 1991-07-30/31 lankymosi tikslas Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje jam nebuvo žinomas. Nei vieno iš tų atvykusių pareigūnų veido bruožų neįsidėmėjo. Ar atvykusių pareigūnų tarpe buvo kaltinamasis, neatsimena, praėjo 20 metų. Vilniaus (duomenys neskelbtini) pareigūnai pistoletus nešiodavo pastoviai, o automatai buvo priduodami. Budintys būriai keisdavosi kas parą. Už Vilniaus (duomenys neskelbtini) ginkluotę buvo atsakingas I. J.. Vilniaus (duomenys neskelbtini) buvo 5 būriai, kiekvienas būrys budėtojų dalyje turėjo po dėžę ginklams, jose tilpdavo apie 30 automatų, vieno būrio automatai galėjo tilpti į tą dėžę. Iš budėtojų dalies automobilių stovėjimo aikštelės nesimatė. Automobilių stovėjimo aikštelė buvo priešais įėjimą į bazės pastatą, truputi šone. Nakties metu bazės teritorijoje degė pora lempučių, kur stovėjo automobiliai, prožektorių nebuvo. Ant stogo buvo postas, be to aplink bazės teritoriją buvo įrengtos tokios raketos, vadinamos atotampomis. Įeiti ir išeiti iš pastato pro centrinį įėjimą, nematant budėtojams, nebuvo galima. Laiptai prieš įėjimą į centrinį pastatą nakties metu buvo apšviesti 1991 m. liepos mėn. Vilniaus (duomenys neskelbtini) turėjo gal 15 transporto priemonių: buvo 5 ar 6 automobiliai UAZ, tiksliai neatsimena. Kiekvienas būrys turėjo jam priskirtą automobilį. Liudytojui atrodo, kad automobilių UAZ būryje buvo po vieną. Vilniaus (duomenys neskelbtini) štabui buvo priskirti 2 ar 3 automobiliai, buvo naujas „Moskvič“, automobiliai VAZ 2109 „Žiguli“ du ar trys, tiksliai neatsimena. Automobilis „Moskvič“ buvo geltonos spalvos, o automobiliai „Žiguli“ baltos spalvos, tiksliai neatsimena. T. G. buvo V. R. vairuotojas. T. G. važinėjo pilkos spalvos automobiliu UAZ, automobilyje buvo racija. Apie 1991 m. liepos – rugpjūčio mėn. veikusius Vilniaus (duomenys neskelbtini) sudėtyje draugovininkus liudytojui nieko nežinoma. Į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės teritoriją bet kurie pašaliniai asmenys nepastebėti negalėjo pateikti. Tarnybos Vilniaus (duomenys neskelbtini) metu, liudytojui neteko matyti Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės teritorijoje buvusios sovietų sąjungos KGB pareigūnų. Karinio dalinio Nr. 2228 vadinamo „Šiaurės miestelio“ kariškiai lankydavosi Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje. 1991 m. Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje buvo kažkokia šarvuota technika. 1991 m. liepos mėn. Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje nebuvo dislokuotas joks Pskovo desanto padalinys. Ar 1991-07-30 po 21⁰⁰ val. Vilniaus (duomenys neskelbtini) gavo kokių nors papildomų šaudmenų 7,62 mm kalibro, neatsimena. Vilniaus (duomenys neskelbtini), tarnybos metu, nebuvo naudojami šoviniai US. A. S. vadovavo specialiam būriui, būryje buvo gal 3, gal 4 žmonės. Šitas būrys kažkur važinėjo, gal kažkokią informaciją rinko. Kai 1991-07-30 atvyko asmenys su automobiliais „Volga“ ir „Latvija“, jie į budėtojų dalį užėję nebuvo, tik vienas vairuotojas buvo užėjęs. Kad šie asmenys atvažiavo iš Rygos, liudytojui perdavė iš posto per raciją. 1991-07-30 laikotarpyje tarp 23⁰⁰ val. ir 24⁰⁰ val. liudytojas buvo sporto salėje, po to nuėjo miegoti. Nakties metu norint išvykti kokiam nors automobiliui iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės buvo privaloma informuoti budėtojų dalį. Raktai nuo visų automobilių buvo pas budėtoją, ar nuo štabo automobilių raktai taip pat buvo budėtojų dalyje, neatsimena. Automobilis ZIL 130, vadinamas „(duomenys neskelbtini)“, buvo priskirtas 2 būriui. Šis būrys nebuvo operatyvinis - taktinis būrys, tai buvo paprastas būrys kaip ir visi kiti. Šis automobilis 1991-07-30 po 21⁰⁰ val. nebuvo išvažiavęs iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės. Kokie Vilniaus (duomenys neskelbtini) automobiliai 1991-07-30 buvo išvykę iš bazės po 21⁰⁰ val., neatsimena. V. O. tarnavo 2 būryje. Rikiuočių metu, kiekvieną rytą Vilniaus (duomenys neskelbtini) pareigūnai būdavo supažindinami su praėjusią parą gauta informacija, vadovybės įsakymais, nurodymais.
Liudytojas J. S. parodė, kad 1991 m. liepos mėn. buvo Vilniaus (duomenys neskelbtini) sporto instruktorius, dirbo Vilniaus (duomenys neskelbtini) nuo susikūrimo, tekdavo atlikti ir budinčiojo pareigas. Budintis turėdavo pranešti, kas atvažiuoja, jis asmeniškai automobilių neregistravo. Ginklų išdavimas ir priėmimas buvo budinčiojo pareiga, jam teko atlikti tokias funkcijas. Budinčiojoje dalyje buvo ginklų išdavimui kortelės, registruojama, kas paima ar atiduoda ginklą. Jis asmeniškai turėjo pistoletą PM 9 mm kalibro ir automatą AKSU74 5,45 mm kalibro. 1991-07-31 iš ryto, gal 9⁰⁰ val., gal 8⁰⁰ val., tiksliai neatsimena, atvažiavo E. P. ir pranešė apie įvykius (duomenys neskelbtini), kad sušaudyti pareigūnai. E. P. atvažiavo pas liudytoją į namus. Į Vilniaus (duomenys neskelbtini) liudytojas nuvažiavo apie 10⁰⁰ val. Kai atvažiavo, visi vaikščiojo, mėtėsi. Ar V. R., ar B. M. sakė, kad gali būti (duomenys neskelbtini) puolimas, reikia būti parengtyje. Tą rytą Vilniaus (duomenys neskelbtini) liudytojas nematė asmenų ne iš Vilniaus (duomenys neskelbtini), jis girdėjo kalbas, kad buvo atvykęs Rygos (duomenys neskelbtini). Girdėjo kalbas iš draugų, kad nejaugi rygiečiai padarė tokį dalyką. Asmeniškai Rygos (duomenys neskelbtini) pareigūnų Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje nematė. Vilniaus (duomenys neskelbtini) buvo ginkluotas automatais AKSU74 5,45 mm kalibro ir pistoletais PM 9 mm kalibro, vėliau atvežė iš Šiaurės miestelio automatus AKM 7,62 mm kalibro. Kada atvežė automatus 7,62 mm kalibro, neatsimena. Iki (duomenys neskelbtini) muitinės posto pareigūnų nužudymo, Vilniaus (duomenys neskelbtini), atrodo, buvo 7,62 mm kalibro automatai. Ginklai buvo saugomi budinčioje dalyje tie ginklai buvo saugomi, buvo sumesti į krūvą. Garso slopintuvų liudytojas nematė. Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkai turėjo dviejų rūšių aprangą, tai „afgankę“ ir maskiruotę. Kai į Vilniaus (duomenys neskelbtini) atvažiuodavo Rygos (duomenys neskelbtini) vadai, jų uniformos nesiskyrė nuo Vilniaus (duomenys neskelbtini) uniformos. Mano, kad Vilniaus (duomenys neskelbtini) pareigūnai negalėjo įvykdyti nagrinėjamo nusikaltimo, nes iki skilimo į „duomenys neskelbtini)“ ir Vilniaus (duomenys neskelbtini) buvo pažįstami, draugai, 10 metų dirbę kartu. Vilniaus (duomenys neskelbtini) operacijoje pasienyje liudytojas dalyvavo 1 kartą. Dalyvavo Saločiuose, buvo sudegintas vagonėlis. Nurodymą atlikti tokius veiksmus prieš muitinę gavo iš viršaus. Vagonėlį sudegino Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai. Teisme perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. S. parodė, kad nuo 1991 m. birželio mėn. jis dirbo Vilniaus (duomenys neskelbtini) operatyviniu budinčiuoju. Į jo pareigas įėjo išvykstančių automobilių registracija, ginklų išdavimas-priėmimas, sargybos postų tikrinimas. Apie tarnybinio transporto išvykas, ginklų išdavimą, priėmimą buvo žymima žurnaluose. 1991-07-30/31 jis buvo namuose. Budėjimą jis pradėjo 1991-08-01. Pradėjęs budėjimą jis suskaičiavo ginklus. Apie 7-iems Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkams priklausančius automatus jam nieko nežinoma. Vilniaus (duomenys neskelbtini) garso slopintuvų neturėjo. 1991-07-31 buvo gauti 7,62 mm kalibro automatai, kurie buvo saugomi pas budinčios dalies vyresnįjį inspektorių V. R. . J. S. parodė, kad jis dalyvavo Smėlynės muitinėje (duomenys neskelbtini) milicininkams išimant iš muitininkų ginklą. 2008-03-19 J. S. parodė, kad 1991-07-31 ryte pas jį į namus atėjo E. P., kuris pasakė, kad (duomenys neskelbtini) muitinės poste nužudyti pareigūnai. J. S. ir E. P. nuėjo į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę. Bazėje buvo kalbama apie nužudytus pareigūnus, kad dėl to gali būti provokacijų prieš juos, taip pat buvo kalbama, kad bazėje buvo atvykę Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai. Šios apklausos metu J. S. parodė, kad tik kelis kartus buvo budinčiuoju. Jis teigė, kad ginklų kambaryje nėra buvęs ir ginklų išdavimo, transporto išvykimo žurnalų nepildė. Vilniaus (duomenys neskelbtini) buvo TSRS kariuomenės nuolatinės tarnybos karininkų, praporščikų ir kariškių vasarinės lauko uniformos, kurios buvo vadinamos „afgankėm“. Tokių uniformų turėjo daugiau kaip pusė Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkų. J. S. žinoma, kad Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkai kartu su Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkais vyko į Saločių muitinę išimti ginklų. Šioje operacijoje dalyvavo A. N.. Ginklus muitinėje išėmė Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai, o Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkai stovėjo atokiau. Saločių muitinės postą sudegino Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai. J. S. šias aplinkybes žino, nes pats dalyvavo šioje operacijoje (T.19, b.l.144-145, T.23., b.l.119-122). Perskaičius parodymus, liudytojas patikslino, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog automatai „Kalašnikov“ 7,62 mm kalibro buvo nuo 1991-07-31, dabar jam atrodo, kad tie ginklai buvo gauti anksčiau. Kiek atsimena, tie ginklai buvo gauti iš Šiaurės miestelio, bet kokią dieną, negali pasakyti. 1991 m. sakė konkrečią datą, kada buvo gauti tie ginklai, dabar konkrečios datos nurodyti negali. 1991-07-31 jis nedirbo, budinčioje dalyje buvo kiti žmonės. Kai Į Vilniaus (duomenys neskelbtini)-ą atvažiavo žmonės iš patrulinės tarnybos, jie atsivežė savo ginklus ir paliko. Iš šio bataliono į Vilniaus (duomenys neskelbtini) perėjo gal 10 žmonių, gal daugiau. Tuo metu patrulinė postinė tarnyba buvo ginkluota automatais AKSU74 5,45 mm kalibro. Vilniaus (duomenys neskelbtini) buvo operatyvinis taktinis būrys, bet kas jam vadovavo, neatsimena. 1991 m. liepos mėn. Vilniaus (duomenys neskelbtini) buvo 5 būriai. Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje būdavo draugovininkų, tačiau į Vilniaus (duomenys neskelbtini) sąrašus draugovininkai nebuvo įtraukti. I. B. buvo vairuotojas, atrodo vežiojo B. M.. Kokias pareigas Vilniaus (duomenys neskelbtini) ėjo T. G., neprisimena. 1991 m. birželio, liepos mėnesiais ant Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkų uniformų nebuvo skiriamųjų ženklų, kurie leistų atpažinti, iš kokio miesto arba iš kokios Respublikos yra (duomenys neskelbtini) padalinys. Apie TSRS vidaus reikalų ministro įsakymą ir TSRS prezidento įsaką apie Lietuvoje taip vadintų nelegaliai veikiančių muitinių ir karinių struktūrų nuginklavimą ir likvidavimą, liudytojui žinoma, toks įsakymas buvo. Ar jis buvo privalomas Vilniaus (duomenys neskelbtini)-ui vykdyti, sprendė vadas. Vilniaus (duomenys neskelbtini) 1991 m. birželio mėn. pabaigoje, liepos mėn. turėjo šarvuotą techniką BMP, jis panašus į tanką. Automobilyje GAZ66 buvo įrengta karinė ryšio technika. Draugovininkai į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę ateidavo sportuoti. Ar juos įleisti į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę, sprendė vadovybė. Gauti ginklų be budinčiosios dalies žinios Vilniaus (duomenys neskelbtini) draugovininkai negalėjo. I. B. Vilniaus (duomenys neskelbtini) neturėjo jokių ypatingų įgaliojimų. Tarp rinktinės „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnų ir Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkų buvo susitarimas nepulti vieni kitų. Vilniaus (duomenys neskelbtini) sporto salėje draugovininkams buvo rengiami specialūs užsiėmimai dėl asmens sulaikymo, nuginklavimo. Liudytojas šiuos užsiėmimus vesdavo, apmokydavo savigynos.
Liudytojas A. T. parodė, kad 1991 m. dirbo (duomenys neskelbtini), 1991-07-31 grįžo iš atostogų, pradėjo budėti, buvo budėtojo padėjėjas. Kai keitė budintį, pastarasis jam pranešė, kad naktį buvo įvykdytas nusikaltimas (duomenys neskelbtini). Budėti pradėjo 1991-07-31 ryte, nuo 8⁰⁰ val. Jis turėjo pakeisti A. Z. , jis ir pranešė apie įvykius (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjęs ginklus, nieko neįprasto nepastebėjo, jeigu būtų buvę kažkas naujo ar nežinomo, būtų pranešęs. Matė bazėje pašalinių žmonių, kas tai per žmonės, niekas jo neinformavo. Jis beveik visą laiką buvo prie telefono. Tą rytą, iš civiliai apsirengusių asmenų, jis pastebėjo vieną su išsiskiriančia maikute. Šitas asmuo stovėjo į jį nugara, ant nugaros buvo parašyta KGB. Iš kur buvo šis žmogus, liudytojui nežinoma. Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje buvo automatai AKSU 5,45 mm kalibro. Liudytojas turėjo tabelinius ginklus, pistoletą ir automatą AKSU 5,45 mm kalibro. 1991-07-31 Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje automatų 7,62 mm kalibro liudytojas nematė. Liudytojas patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo perskaityti teisme. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 1991 m. jis dirbo Vilniaus (duomenys neskelbtini) operatyvinio budinčio padėjėju. 1991-07-31 apie 8 val., po atostogų, jis atėjo į darbą. Atėjęs į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę iš operatyvinio budinčio padėjėjo A. Z. , kurį turėjo pakeisti, sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) muitinėje nužudyti pareigūnai. Po to buvo rikiuotė, kurios metu B. M. dar kartą pasakė, kad (duomenys neskelbtini) nužudyti pareigūnai, o prie 42 divizijos štabo įvyko sprogimas. Po šios rikiuotės A. T. pradėjo darbą budinčioje dalyje. Jis mano, kad kartu su juo budinčiu karininku buvo O. Š. arba J. S.. Vilniaus miesto žmonės telefonu skambino į budinčią dalį ir keikė (duomenys neskelbtini) milicininkus, barėsi, grasino. Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje buvo sustiprintas režimas ir visų būrių milicininkams buvo įsakyta nakvoti bazėje. A. T. po šio nusikaltimo atkreipė dėmesį į šaunamuosius ginklus, kad pašaliniai ginklai nebūtų įnešti į bazę. 1991-07-31 jis ginklinėje apžiūrėjo ginklus ir ten nematė, kad būtų pašaliniai ginklai. 1991-07-31 apie 10 val. prie išvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) bazės A. T. pamatė pašalinius žmones. Kažkas iš milicininkų paaiškino, kad tai yra Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai. Šie milicininkai buvo apsirengę civiliai. Ant vieno milicininko maikutės buvo užrašyta „SSSR“, o iš kitos pusės „KGB“. Šių milicininkų buvo apie 5 žmonės. Pas juos ginklų nematė. Taip pat jis nematė, kad juos lydėtų Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkai ir, kad tuo metu iš bazės būtų išvykęs koks nors Vilniaus (duomenys neskelbtini) transportas. A. T. po (duomenys neskelbtini) muitinės pareigūnų nužudymo bazėje matė 7,62 mm kalibro automatus. Pamatęs šiuos automatus jis kažkam pasakė, kad šių automatų neims, nes iš tokio kalibro automatų nužudyti (duomenys neskelbtini) muitinės pareigūnai. Kada šie ginklai buvo atvežti jis neprisimena, bet ginklai buvo dėžėse ir užantspauduoti. Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkai turėjo TSRS kariuomenės nuolatinės tarnybos karininkų, praporščikų ir kariškių vasarines lauko uniformas. Jos buvo vadinamos „afgankėm“, eksperimentinėm. Apie Vilniaus (duomenys neskelbtini) transporto išvykas iš bazės ne visada buvo žymima žurnaluose. A. T. parodė, kad jis Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės budinčioje dalyje matė greičio matavimo prietaisą „Barjer“. Jis anksčiau dirbo Kelių milicijoje ir skiria šiuos prietaisus. Gali klysti tik jo modifikacijose. Pamatęs greičio matavimo prietaisą A. T. kažkam pasakė, kad kam mums greičio prietaisas, ar kas nors nori užsiimti „chaltūra“. Iš kur šis prietaisas atsirado ir kur jis vėliau dingo jis nežino. A. T. iš (duomenys neskelbtini) muitinėje nužudytų pareigūnų pažinojo A. K. ir J. J. , nes anksčiau jie kartu dirbo. Po šio nužudymo buvo pokalbis tarp Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkų. Kas tame pokalbyje dalyvavo liudytojas neprisimena. Šio pokalbio metu buvo kalbama apie pareigūnų nužudymą ir kažkas pasakė, kad Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkai po nužudymo keitė automobilio ratus. Kurio automobilio ratai buvo keičiami ir kas juos keitė liudytojas nežino (T.23, b.l.123-126). Atsakydamas į klausimus teisme, liudytojas parodė, kad nori patikslinti parodymus dėl greičio matavimo prietaiso. Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje budinčioje dalyje greičio matavimo prietaisą matė iki (duomenys neskelbtini) įvykių. Ten buvo ne greičio matavimo prietaisas „Barjer 2“, o sena žalia dėžė, tai visai kitas prietaisas. Anksčiau jis dirbo kelių milicijoje. Jam teko dirbti su „Fara“ prietaisais. Vilniaus (duomenys neskelbtini) ta žalia dėžė turbūt ir buvo „Fara“ arba „Barjer 1“. Jam dirbant Vilniaus (duomenys neskelbtini), bazėje greičio matavimo prietaiso „Barjer 2“ nebuvo. Budinčioje dalyje buvo automobilių registracijos, ginklų registracijos žurnalai. Raktai nuo automobilių buvo pas vairuotojus arba budinčioje dalyje. Jei vairuotojas budi, tai raktai buvo pas jį, jei vairuotojui išeiginės, tuomet raktas turi būti budinčioje dalyje. Kokie buvo užfiksuoti automobilių judėjimai tą naktį, neprisimena. Kartais pareigūnai išvažiuodavo ar į parduotuvę, ar dar kur nors, tuomet jų nefiksuodavo. Ginklai buvo piramidėse, skaičiavo ginklus pagal piramides. 7,62 mm kalibro automatai Vilniaus (duomenys neskelbtini) buvo gauti vėliau, rugpjūčio mėn. Automatus „Kalašnikov“ 7,62 mm kalibro atvežė dėžėse, tos dėžės buvo atvežtos po (duomenys neskelbtini) muitinės posto pareigūnų nužudymo. Liepos 31 d. pašalinių, ne Vilniaus (duomenys neskelbtini) pareigūnų, buvo rikiuotėje, jie buvo apsirengę civiliais drabužiais. Prietaisų, skirtų begarsiam šaudymui Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje liudytojas nematė. Žmogui, kuris buvo maikute su užrašu „KGB“ galėjo būti 30-32 m., ta maikutė buvo juodos spalvos, raidžių spalvos neprisimena, jos buvo ryškios. Liudytojas iš žodžių girdėjo, kad tie asmenys yra iš Rygos, su jais nebendravo. Niekas iš tų svetimų žmonių tą dieną ginklų nepridavė. Vilniaus (duomenys neskelbtini) 1991 m. liepos mėn. šarvuotos technikos nebuvo. Stovėjęs prie bazės BTR turbūt priklausė 42-ajai divizijai. Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje civiliai apsirengę asmenys lankėsi gavę žodinius leidimus, į bazę įeiti leisdavo tik vadas. Budinčioje dalyje nebuvo fiksuojami asmenys, kuriems buvo leista patekti į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę. Vilniaus (duomenys neskelbtini) lankėsi „(duomenys neskelbtini)“ organizacijos draugovininkai, liudytojas juos matė tik vieną kartą. Kad draugovininkams būtų buvę išduoti šaunamieji ginklai, to negalėjo būti. Ant Vilniaus (duomenys neskelbtini) pareigūnų uniformų nebuvo skiriamųjų ženklų, antsiuvų, kurie leistų nustatyti priklausomumą būtent Vilniaus (duomenys neskelbtini)-ui. Vilniaus (duomenys neskelbtini) teritorija nakties metu buvo apšviečiama žibintais. Vilniaus (duomenys neskelbtini) evakuacijoje iš bazės liudytojas nedalyvavo, nes iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) išėjo anksčiau. Vilniaus (duomenys neskelbtini) buvo naudojamos taip vadinamos kortelės - pakaitalai ginklui gauti. Į ginklų apskaitos žurnalą buvo įrašoma pavardė, ginklo numeris. Kad būtų keičiami kokių nors automobilių ratai, liudytojas nematė, jam apie tai kažkas pasakojo.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas M. Z. (parodymai teisme perskaityti byloje esantiems įrodymams patikrinti) parodė, kad 1991 metais jis dirbo (duomenys neskelbtini) budinčiojo padėjėju. Budinčiai daliai vadovavo V. R. . Budinčiais dirbo O. Š., V. R., I. R. ir J. S.. Neįrašyti į įskaitą ginklai nebuvo atiduodami į budinčiąją dalį. Jie buvo saugomi atskirame ginklų kambaryje, kuris buvo I. R., o vėliau V. R. žinioje. Be jo raktus turėjo B. M. arba V. R. . Šioje patalpoje buvusiame seife jis matė ne tarnybinius ginklus – pistoletus TT, revolverį, sportinį pistoletą ir medžioklinį šautuvą. Liudytojas parodė, kad 1991 m. gegužės mėn., kada buvo vykstama į Latviją ir ten buvo puolami postai jis dirbo budinčioje dalyje kartu su V. R. . Į Latviją išvažiavo trys Vilniaus (duomenys neskelbtini) automobiliai - „Latvija“, VAZ-2106 (vairuotojas I. B.) ir VAZ-2109 (vairuotojas S.). Šiais automobiliais išvažiavo B. M. , A. S. , I. B. , Ch.., J. S. , B., S. K. , M. V. , S., D., P., P., L., K., P.. B. M. liepė neregistruoti žurnale apie šių automobilių išvyką iš bazės. Apie kitus muitinių užpuolimus liudytojas nieko nežino, nes tuo metu nebuvo bazėje. 1991-07-30/31 M. Z. atostogavo. Į darbą jis grįžo 1991-08-04. Bazėje buvo atvykę tardytojai iš Maskvos. Jie Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkus apklausinėjo bazės antrame aukšte. Atėjęs į darbą jis apžiūrėjo automobilių išvykimo registracijos žurnalą. Tuo metu jis žinojo tikslią (duomenys neskelbtini) muitinės pareigūnų nužudymo datą. M. Z. pastebėjo, kad žudynių naktį buvo pradėtas rašyti V. R. automobilio UAZ šaukinys, tačiau šis užrašas nebuvo baigtas. Po šaukinio buvo užrašyta kažkokia raidė ir užtepta. Tai pamatęs jis suprato, kad kažkas norėjo užrašyti apie V. R. automobilio išvykimą, bet po to, tikriausiai, gavo nurodymą nežymėti žurnale automobilio išvykos. M. Z. užėjo į ginklinę, bet ginklinėje jokių pašalinių, svetimų ginklų nebuvo. M. Z. iš budinčios dalies nešdamas į postą radijo stoties bateriją nuėjo ant bazės stogo. Eidamas prie posto M. Z. išgirdo posto sargybinių K. D. ir A. Z. pokalbį. M. Z. parodė, kad jam atrodo, jog K. D. pasakė A. Z., kad „ko jie suka, juk mūsiškiai tą naktį buvo išvažiavę su rygiečiais“. Iš pokalbio M. Z. suprato, kad tą naktį, kada buvo nužudyti (duomenys neskelbtini) muitinės posto pareigūnai, iš bazės buvo išvažiavę du Vilniaus (duomenys neskelbtini) darbuotojai ir trys Rygos (duomenys neskelbtini) darbuotojai. Kur ir kokiu transportu jie buvo išvykę, pokalbyje nebuvo minima. M. Z. priėjus arčiau, pokalbis tarp A. Z. ir K. D. nutrūko. M. Z. parodė, kad po pučo Maskvoje į budinčiąją dalį buvo atėjęs V. R. vairuotojas T. G.. Jis buvo labai susirūpinęs, gailėjosi, kad atėjo dirbti į (duomenys neskelbtini), sakė, kad dėl to vien nemalonumai. M. Z. įtaria, kad toks T. G. elgesys kažkaip susijęs su įvykiais (duomenys neskelbtini), nes po šių įvykių T. G. labai pasikeitė, pradėjo dažnai vartoti alkoholinius gėrimus (T.23, b.l.131-137).
Liudytojas O. Š. parodė, kad 1991 m. dirbo (duomenys neskelbtini), buvo budintis. Budinčioje dalyje viena patalpa buvo už stiklo, kur buvo pultas, keli telefono aparatai, gale buvo ginklų kambarys, kuris užsidarė šarvuotomis durimis, buvo įvesta signalizacija. Buvo seifai, kuriuose buvo saugomi automatai, pistoletai. Kiekvienas seifas taip pat turėjo signalizaciją. Seifai turėjo būti uždaryti, užantspauduoti, raktai turėjo būti pas budintį. Budinčioje dalyje dar buvo budinčiojo padėjėjas. Ginklus galėjo išduoti ir budėtojas, ir padėjėjas. 1991-07-30/31 buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nes jam buvo išeiginės dienos. Į jo, kaip budinčio pareigas įėjo ginklų priėmimas. Transporto priemonių išvykimo jis nekontroliavo, jis nežinojo kas, kur, kada išvažiuoja, kas, kada atvažiuoja, tai į jo pareigas neįėjo. Jis neregistravo išvykstančio ir atvykstančio transporto. Turėjo pistoletą „Makarov“, automatą „Kalašnikov“ AKSU 5,45 mm kalibro. Vilniaus (duomenys neskelbtini) dirbo iki galo, iki pervažiavimo į Šiaurės miestelį. Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje automatai 7,62 mm kalibro pasirodė vasaros pabaigoje. Šie automatai 7,62 mm kalibro buvo atvežti į Teisminės ekspertizės institutą Lvovo gatvėje dėl jų atšaudymo. Šių automatų gavimo aplinkybių liudytojas neatsimena. Apie įvykius (duomenys neskelbtini) sužinojo per televizorių, būdamas namuose. Kai atvyko į bazę, situacija buvo įtempta. B. M. surinko visus, kažkoks susirinkimas buvo pravestas, tiksliai neatsimena. Kas buvo kalbama per susirinkimą, neatsimena. Budinčioje dalyje liudytojas dirbo nuo tarnybos Vilniaus (duomenys neskelbtini) pradžios iki galo. Ginklams statyti budinčioje dalyje buvo piramidės, ar budinčioje dalyje buvo kokios nors dėžės su ginklais, neprisimena. Vilniaus (duomenys neskelbtini) neturėjo garso slopintuvų, t.y. prietaisų begarsiam šaudymui. Vilniaus (duomenys neskelbtini) liudytojas greičio matavimo prietaisų nematė. Vilniaus (duomenys neskelbtini) iš pradžių jis turėjo smėlio spalvos uniformą, vadinamą „afganke“, vėliau pakeitė į desanto „kamufliažinę“ uniformą. Dirbant Vilniaus (duomenys neskelbtini), jam neteko rinkti informacijos apie Lietuvos Respublikos muitines arba jose lankytis. Iš Rygos (duomenys neskelbtini) pareigūnų liudytojas nieko nepažinojo. Iš kitų budėtojų prisimena R.. Tarnaudamas Vilniaus (duomenys neskelbtini) liudytojas neperšaunamos liemenės neturėjo. Vilniaus (duomenys neskelbtini) buvo 4 ar 5 būriai, dabar tiksliai negali pasakyti. Vilniaus (duomenys neskelbtini) vairuotojai, baigę pamainą, į budinčiąją dalį automobilių raktų nepriduodavo. Vilniaus (duomenys neskelbtini) vadas buvo B. M., paskutinį kartą matė jį Šiaurės miestelyje, kai (duomenys neskelbtini) pervažiavo, ten pat paskutinį kartą matė ir Vilniaus (duomenys neskelbtini) štabo viršininką V. R., ten pat ir A. S.. Liudytojas nebuvo priskirtas jokiam Vilniaus (duomenys neskelbtini) būriui. Apie operatyvinius būrius liudytojui nežinoma, tokių pavadinimų net negirdėjo. Tarnaujant Vilniaus (duomenys neskelbtini), bazėje tekdavo matyti civiliai apsirengusius asmenis, kažkokie tai žmonės ateidavo. Apie neetatinį būrį liudytojui nieko nežinoma. Kokiu automobiliu važinėdavo Vilniaus (duomenys neskelbtini) vadas B. M. ir kas buvo jo vairuotojas, neatsimena. Kokiu automobiliu važinėdavo V. R. ir kas buvo jo vairuotojas, neatsimena. Tarnaujant Vilniaus (duomenys neskelbtini) liudytojui neteko lankytis (duomenys neskelbtini), Lavoriškių, Šumsko, kituose pasienio postuose. Vilniaus (duomenys neskelbtini) pareigūnams vykstant į užduotis, budėtojų dalis jokių ekipažų neskirstydavo ir nekontroliuodavo. Budėtojų dalis Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkams jokių nurodymų neduodavo. Budėtojų dalis neturėjo teisės Vilniaus (duomenys neskelbtini) pareigūnui uždrausti vykti kur nors arba nurodyti, kad reikia kažkur važiuoti. Tarnaudamas Vilniaus (duomenys neskelbtini), turėjo juodą beretę, ant beretės buvo įprastas milicijos ženklas. Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje spec. dalinių kariškiai nesilankydavo. Vilniaus (duomenys neskelbtini) buvo BTR, bet jis priklausė ne Vilniaus (duomenys neskelbtini)-ui, jis buvo kariškių. Vilniaus (duomenys neskelbtini) nebuvo šarvuotos vikšrinės technikos BMD, BMP. Vilniaus (duomenys neskelbtini) neturėjo automobilio GAZ 66, vadinamo „Kungu“ su radijo ryšio sistema. Teisme perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad nuo 1991-01-19 jis dirbo Vilniaus (duomenys neskelbtini). Iš pradžių jis dirbo analitinės grupės inspektoriumi, o nuo 1991-07-01 jis buvo paskirtas operatyviniu budinčiuoju. Į jo pareigas įėjo ginklų priėmimas-išdavimas, transporto priemonių išvykimo kontrolė. Jam buvo priskirtas pistoletas PM ir automatas AKS-74(U). 1991-07-30 jis buvo namuose, nes nuo 1991-07-09 iki 1991-08-09 atostogavo. Jis parodė, kad 7,62 mm kalibro automatų ir specialių užmovų Vilniaus (duomenys neskelbtini) neturėjo (T.23, b.l. 97). Liudytojas šiuos parodymus patvirtino. Atsakydamas į klausimus, liudytojas parodė, kad rikiuotes Vilniaus (duomenys neskelbtini) vesdavo B. M. , rikiuotės būdavo ryte. Vilniaus (duomenys neskelbtini) nepriklausantis ir jame netarnaujantis asmuo iš ginklų kambario negalėjo gauti ginklo ir šaudmenų. Ginklų piramidė - tai metalinis seifas. Eidamas po budėjimo namo, jis automato namo nenešdavo. Vilniaus (duomenys neskelbtini) nematė „Makarov“ sistemos pistoletų PBS, skirtų begarsiam šaudymui. Tokio pistoleto iš viso nėra. Vilniaus (duomenys neskelbtini) ginkluotėje neturėjo sprogstamųjų medžiagų, buvo rankinės granatos. Budėtojų dalis priskirto automobilio neturėjo. Vilniaus (duomenys neskelbtini) vairuotojai neturėjo atskiro poilsio kambario, jie gyveno savo būrių kambariuose. Vairuotojai priklausė kažkokiems būriams, ten jie ir būdavo. 1991 m. saugant Vilniaus (duomenys neskelbtini) teritoriją, 1 postas buvo prie įvažiavimo, aplink pastatą buvo ištemta viela, nakties metu ant stogo buvo budintysis. Pašaliniui asmeniui į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę nebuvo galima laisvai patekti. Kad pašaliniai asmenys nakties metu nevaikščiotų po Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės teritoriją, buvo statomos signalinės atotampos. Po (duomenys neskelbtini) įvykių liudytojo asmeninis tarnybinis ginklas nebuvo atšaudytas. 7,62 mm kalibro ginklus visus atšaudė. Ginklų kambarys Vilniaus (duomenys neskelbtini) buvo budinčioje dalyje, apeinant budėtojų dalį, į ginklų kambarį patekti nebuvo galima. Jo, kaip budėtojo, tiesioginis viršininkas buvo V. R.. Įtaisų šaudyti sprogstamaisiais paketais Vilniaus (duomenys neskelbtini) nebuvo, apie įtaisus šaudymui tiek sprogstamaisiais paketais, tiek duslintuvais, iš viso negirdėjo.
Liudytojas J. S. parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) budinčio padėjėju. Į jo pareigas įėjo išduoti, priimti ginklus, atsakyti į telefono skambučius. Ar dirbo 1991-07-30/31, neatsimena. Turėjo pistoletą „Makarov“, taip pat automatą, bet automato nenešiojo. Automatas buvo AKSU trumpas. Tuo metu Vilniaus (duomenys neskelbtini) budinčioje dalyje automatų 7,62 mm kalibro nebuvo, tokius automatus gavo prieš pat išformuojant Vilniaus (duomenys neskelbtini). Apie sprogmenis nežino, buvo atsarginis kambarys, kur galėjo užeiti tik budintis. Šaunamieji ginklai buvo laikomi dėžėse nuo ginklų. Piramidės buvo, bet automatai jose nestovėjo. Vilniaus (duomenys neskelbtini) buvo 5 būriai. Už budinčiosios dalies buvo atskira patalpa, kurioje buvo laikomi sprogmenys, liudytojas ten nebuvo užėjęs. Jam tarnaujant Vilniaus (duomenys neskelbtini) iš pradžių buvo išduota žalia uniforma, o po to dėmėta. Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkai neturėjo garso slopintuvų, t.y. prietaisų, skirtų begarsiam šaudymui, buvo tik prietaisai šaudyti dūminėmis šaškėmis. Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės apsaugai užtikrinti buvo postai ant stogo, taip pat prieš įvažiavimą, buvo įrengtos signalinės raketos. Į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės teritoriją nepastebėti pašaliniai asmenys negalėjo patekti. Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje greičio matavimo prietaiso nematė. Teisme perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad nuo 1991 m. sausio mėn. jis dirbo Vilniaus (duomenys neskelbtini) budinčiojo padėjėju. Pagal pareigas jis išduodavo šaunamuosius ginklus, šaudmenis, registruodavo išvykstantį transportą. Jam priskirtas pistoletas PM ir automatas AKS-74(U). 7,62 mm kalibro automatų ir garso slopintuvų Vilniaus (duomenys neskelbtini) budinčioje dalyje nebuvo. Apie 7,62 mm kalibro automatų įsigijimą turi žinoti V. R. . 1991-07-30/31 J. S. buvo namuose. 2008-06-03 J. S. parodė, kad iš kažkurių Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkų jis girdėjo, jog buvo keičiami Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicijos automobilio ratai. 7,62 mm kalibro automatai bazėje atsirado po pareigūnų nužudymo. Jie ilgą laiką nebuvo išduodami, o išdavė tik po to, kada jie buvo patikrinti. Iki pareigūnų nužudymo 7,62 mm kalibro automatų bazėje J. S. nematė. Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę saugojo Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkai. Budinti dalis kontroliavo įėjimą į pastatą. Prie įvažiavimo į bazę budėjo du milicininkai. Ant bazės stogo buvo taip pat du milicininkai. Nakčiai bazės prieigose buvo statomos signalinės raketos (T.23, b.l.127-129). Atsakydamas į klausimus teisme, liudytojas parodė, kad iš pradžių milicininkai paimti ar priduoti ginklus užeidavo į budinčiąją dalį, vėliau kai ten padarė sieną, ginklus išduodavo bei priimdavo per langelį. Ar 1991-07-31 tas langelis buvo padarytas, neprisimena. Atsimena, kad Vilniaus (duomenys neskelbtini) buvo šviesus automobilis UAZ ir automobilis „Latvija“ (spalvos nepamena), taip pat buvo raudonas „Žiguli“. I. R. , jei neklysta, buvo budintysis. Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės apšvietimui nakties metu, ant stogo buvo įrengti prožektoriai, prie automobilių stovėjimo aikštelės, kiek atsimena, taip pat švietė prožektorius. Vilniaus (duomenys neskelbtini) veikloje, radijo pokalbiuose karinis sliangas nebuvo naudojamas, buvo tik šaukiniai, dabar jų jau neatsimena. Apie neetatinį būrį Vilniaus (duomenys neskelbtini) sudėtyje negirdėjo. Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje „(duomenys neskelbtini)“ draugovininkų, komjaunimo operatyvininkų nematė. Ginklų, iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) ginklų kambario, ne Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkams, bet civiliams asmenims, jis neišdavinėjo. Lietuvių kalbą liudytojas supranta, moka. 2008-06-03 apklausiant prokuratūroje, atsakydamas į prokuroro klausimus, jų esmę suprato.
Liudytojas I. K. (parodymai teisme perskaityti byloje esantiems įrodymams patikrinti) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 1991 m. gegužės mėn. jis dirbo Vilniaus (duomenys neskelbtini) operatyvinio ryšio inspektoriumi. Jam priskirtas pistoletas PM ir automatas AKS-74(U). Pagal savo pareigas jis jokiose operacijose nedalyvavo. Ypatingų aplinkybių metu jis turėjo būti bazėje ir palaikyti ryšį su divizija. (duomenys neskelbtini) bazėje jis nebudėjo. Jo darbo diena buvo nuo 9 val. iki 18 val. Po to jis išeidavo namo. 1991-07-30-31 naktį jis buvo namuose. Apie nužudymą sužinojo 1991-07-31 per rikiuotę. Liudytojas nežino, ar Vilniaus (duomenys neskelbtini) buvo garso slopintuvai (T.19, b.l.188-189).
Liudytojas S. L. parodė, kad pažinojo M. B. , viename kieme augo. Liudytojas Vilniaus (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 1989 m., visą laiką dirbo 2-e būryje. 2-e būryje buvo maždaug nuo 20 iki 30 pareigūnų. Vilniaus (duomenys neskelbtini) liudytojas dirbo iki išformavimo. Dirbant Vilniaus (duomenys neskelbtini), jam buvo priskirti tarnybiniai ginklai, pistoletas „Makarov“, automatas „Kalašnikov“ AKSU 5,45 mm kalibro. Automatų AKM 7,62 mm kalibro pas juos nebuvo. Turėjo kompensatorių, kompensatorius buvo juodos spalvos. Bazės apsaugai buvo trys postai: vienas postas buvo ant stogo, kitas postas buvo prieš bazę, trečias postas buvo aplink bazę. Jam teko budėti ant stogo ir poste prie įvažiavimo į bazę. 1991-07-30 baigė tarnybą, važiavo namo ir sutiko M. B. , jis važiavo į tarnybą, kaip tik turėjo būti jo gimtadienis. Jo dar paklausė, kur jis švęs gimtadienį. Jis atsakė, kad toje pačioje vietoje, kur šventė visą laiką, t. y. Vingio parke. M. B. sutiko kieme, kaip tik prie jo namų, (duomenys neskelbtini). Jis buvo su uniforma, sutiko jį prieš jo tarnybą. Tarnaudamas Vilniaus (duomenys neskelbtini) liudytojas automatą priduodavo budinčioje dalyje. Tuo metu maistą Vilniaus (duomenys neskelbtini) pareigūnams imdavo iš 2-o pulko, kuris buvo dislokuotas (duomenys neskelbtini). Tai buvo 1991-07-29 ar 28 d., kai ten atvažiavo, buvo 5 asmenys atvažiavę iš Rygos (duomenys neskelbtini). Kokiu tikslu jie buvo atvažiavę, liudytojas nežino. Maisto tą kartą važiavo pasiimti jis, V. M. , B., S. K. , t. y. 2-o būrio pareigūnai. Kai sutiko rygiečius (liudytojas jų nepažinojo), buvęs S. M. , dabar S. K. , su jais pasisveikino. Liudytojas jo paklausė, kas čia tokie, jis pasakė, kad iš Rygos. Tai buvo prieš (duomenys neskelbtini) įvykius. Rygiečiai buvo su kamufliažinėmis uniformomis, jie atrodė taip pat, kaip ir Vilniaus (duomenys neskelbtini) pareigūnai, tik skyrėsi antsiuvai. Ant peties pas rygiečius buvo automatai „Kalašnikov“ AKSU, be antgalių. Rygiečiai buvo atvykę automobiliu UAZ. Teisme perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad nuo 1991 m. balandžio mėn. 26 jis dirbo Vilniaus (duomenys neskelbtini) 4 būryje. Jam žinoma, kad Vilniaus (duomenys neskelbtini) darbuotojai gegužės mėn. pradžioje vyko į muitinės postus Šalčininkų raj. Po to atvežė kažkokias lenteles iš muitinės posto. Ten važiavo A. S. , jo pusbroliai T., M. V. . S. L. parodė, kad gegužės mėn. į Baltarusiją buvo nuvykęs Š. kartu su dar dviem Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkais. Grįžtant tarp jų ir muitininkų įvyko kažkoks incidentas, kurio metu (duomenys neskelbtini) darbuotojai poste ėmė šaudyti iš automatų. Šiuos tris Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkus norėjo atleisti iš tarnybos, bet paliko būryje. Iš 4 būrio padėti Rygos (duomenys neskelbtini) vyko V. P. , broliai T., D., P., K., G., D., L., I. K. , G.. Iš kitų būrių vyko I. B. , G. C. , D. B. , B., J., S.. Po kelionės jie atsivežė nufilmuotus muitinės posto užpuolimo vaizdo įrašus. S. L. vaizdo įrašuose matė, kaip J. išrikiuotų muitininkų paklausė, ar batai nespaudžia. Liepė nusiauti batus ir juos sukapojo durklu-peiliu. Muitininkams buvo įsakyta basiems bėgti į Vilniaus pusę. Vienas iš muitininkų sugrįžo ir paklausė, ar gali pasiimti automobilį. Jam parodė, kad iš automobilio VAZ padangų išleistas oras ir pasakė, kad muitininkas bėgtų, nes kitaip padegs jo automobilį. Kiti milicininkai S. L. pasakojo, kad N. paprašius, milicininkai apipylė vagonėlį benzinu ir padegė. Po šitos kelionės daugelis milicininkų gavo premijas apie 500 rub. Iš 4 būrio premiją gavo tik V. P.. J. gavo leitenanto laipsnį. 1991-07-31 ryte iš M. B. tėvo sužinojo, kad M. B. nužudytas (duomenys neskelbtini) muitinėje. 1991-08-02 8 val. 30 min. S. L. nuėjo į bazę ir ten, savo būrio patalpose rado miegančius 5 Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkus. Visi rygiečiai vilkėjo kamufliažines uniformas, turėjo juodos spalvos beretes. Jie buvo ginkluoti 2 kulkosvaidžiais RPK ir visi turėjo automatus AKS-74(U). Ant dviejų automatų vamzdžių buvo prisukti keisti antgaliai. S. L. paklausė, kas tai per antgaliai ant automatų. Rygiečiai nusijuokė, bet nieko neatsakė. Apie 9 val. 30 min. rygiečiai automobiliu ZIl-130 (kėbulas su būda) išvažiavo. Daiktų atpažinimo metu S. L. atpažino antgalį ant automato, kuris buvo pas G. C. . Šis antgalis buvo apvyniotas pleistru ir toks pats, kaip pas rygiečius (T.24, b.l.67-75). Teisme liudytojas parodė, kad pirmieji jo parodymai yra tikslesni. Rygiečius jis matė ir divizijoje, ir bazėje, bet tai buvo ne tie patys. Divizijoje matė 4 rygiečius. Kokiu tikslu jie buvo atvažiavę, nežino. Vilniaus (duomenys neskelbtini) buvo „afgankės“, bet jų neišdavinėjo. Vieninteliu atveju, kai pareigūnai važinėjo į poligonus, tuomet išduodavo. Su „kamufliažinėmis“ uniformomis važiuodavo į budėjimus, galvos apdangalas buvo beretė be snapelio. Prietaisą, skirtą begarsiam šaudymui, liudytojas matė kariuomenėje. Duslintuvas truputį ilgesnis už kompensatorių. Jo matytas garso slopintuvas buvo skirtas 5,45 mm kalibro ginklams. Garso slopintuvų, skirtų 7,62 mm kalibro automatams, nematė. Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje jokių garso slopintuvų nematė. Vilniaus (duomenys neskelbtini) be kompensatorių nebuvo jokių prietaisų, kurie būtų pritvirtinami prie automatų. Tik budint poste ant stogo, buvo lazeriniai taikikliai. Jo būrio vadas, t. y. 4-o būrio vadas buvo V. P.. 4 būrio vado pavaduotojas, jei gerai prisimena, buvo S. K.. S. M. ir S. K. yra vienas ir tas pats asmuo (jis vedė ir paėmė žmonos pavardę). I. K. , kuris taip pat dirbo Vilniaus (duomenys neskelbtini), yra jo žmonos brolis. M. B. gali apibūdinti kaip nekonfliktišką, labai draugišką. Jis nevartojo alkoholio, sportavo, vedė blaivų gyvenimo būdą. 1991-07-30/31 liudytojas Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkų nematė. 1991-07-30/31 jis buvo namuose. (duomenys neskelbtini) muitinės poste liudytojui neteko būti. Vilniaus (duomenys neskelbtini) 1991 m. ginkluotę ir šaudmenis gaudavo iš Vidaus pulko. Liudytojui asmeniškai neteko važiuoti gauti ginklų iš sandėlių, kur buvo 42 divizijos ginkluotės sandėliai, nežino. Vilniaus (duomenys neskelbtini) prietaisų begarsiam šaudymui PBS nematė. Koks buvo duslintuvo pavadinimas automatui 5,45 mm kalibro, negali pasakyti. Kad iš sutrumpinto automato AKSU, net jei techniškai būtų įmanoma pritaisyti duslintuvą, būtų neįmanoma šaudyti, nežino. Apie šovinius US neteko girdėti. Tarnaujant Vilniaus (duomenys neskelbtini), neperšaunamos liemenės buvo išduodamos einant budėti į postus, jos buvo sunkios, nepatogios. Tai kariuomenės neperšaunamos liemenės. Išduodant neperšaunamas liemenes, tai nebuvo fiksuojama, prie kiekvieno posto būdavo po 2 neperšaunamas liemenes. „Kamufliažinės“ uniformos buvo gautos iš Vidaus reikalų 42 divizijos. Jam išduota „kamufliažinė“ uniforma buvo Vidaus reikalų kariuomenės. Jiems išduotos „kamufliažinės“ uniformos striukės neturėjo žemiau juosmens išorinių kišenių. Vilniaus (duomenys neskelbtini) fotografavimo, filmavimo darbus vykdė A. S.. Buvo filmuota medžiaga iš Smėlynės posto užpuolimo, ar ten filmavo kitas žmogus, neprisimena. 2-o būrio pareigūnų funkcijos nesiskyrė nuo jų, t. y. 4-o būrio pareigūnų funkcijų, skyrėsi tik 1-o būrio pareigūnų funkcijos. 1-o būrio pareigūnai skaitėsi esantys profesionalai. Kol nebuvo gavęs automobilio „Žiguli“, Vilniaus (duomenys neskelbtini) vadas B. M. važinėjo smėlio spalvos automobiliu UAZ be milicijos ženklų, švyturėlių. Vėliau Vilniaus (duomenys neskelbtini) gavo 2 automobilius „Žiguli“. Vilniaus (duomenys neskelbtini) buvo apmokomi šaudyti, malšinti masinius neramumus, tuos apmokymus, pratybas pravesdavo V. R.. Pratybų ir mokymų, kuriuos būtų vedę KGB karininkai, Šiaurės miestelio karininkai ar Vidaus kariuomenės karininkai, nebuvo. Objektų sprogdinimo, minavimo darbų Vilniaus (duomenys neskelbtini) niekas nebuvo apmokomas, juos mokė tik statyti signalines raketas, jos buvo statomos aplink bazę. Durklai buvo išduoti, bet pareigūnai jų neimdavo, jie likdavo ginklų kambaryje. 1991-07-29/30 per (duomenys neskelbtini) muitinės postą liudytojas nelydėjo jokio krovinio. Specialios grupės Vilniaus (duomenys neskelbtini) nebuvo sudaromos. 1-am ir 2-am būriams buvo didesni krūviai, tuose būriuose buvo aukštesni, sportiškesni vyrai. Kažkokie karininkai Į Vilniaus (duomenys neskelbtini)-ą atvažiuodavo. Kartą, kai liudytojas stovėjo poste, atvažiavo kažkokie 2 karininkai, prašė pranešti vadui, per raciją perdavė budinčiajai daliai, pasakė juos praleisti. Jie buvo civiliai apsirengę, atvažiavo juodu automobiliu „Volga“, tai buvo prieš (duomenys neskelbtini) įvykius. Vilniaus (duomenys neskelbtini) turėjo du BTR, vikšrinės šarvuotos technikos neturėjo. Kas iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkų vairavo tuos šarvuočius, neprisimena. Jie pora kartų buvo nuvažiavę iki 2-o Valakampių pliažo ir atgal, o taip jie visą laiką stovėdavo. Vilniaus (duomenys neskelbtini) už radijo ryšių techniką ir aparatūrą buvo atsakingas, atrodo, A. S. . Tarnybinius automobilius valydavo patys vairuotojai, kuriems buvo priskirti automobiliai. Vilniaus (duomenys neskelbtini) vadą vežiojo I. B. , T. G. liudytojas neprisimena. V. P. paskutinį kartą buvo sutikęs 2000 m. Vėliau V. M. pasakė, kad po Vilniaus (duomenys neskelbtini) išformavimo V. P. gydėsi N. Vilnioje. Vilniaus (duomenys neskelbtini) budinčioji dalis buvo įėjus pro centrinį įėjimą, dešinėje pusėje, vado kabinetas buvo 2-e aukšte, 3-e aukšte buvo 4 būrys, o 2-e aukšte buvo 1 ir 2 būriai. Nakties metu bazės teritorija buvo apšviesta prožektoriais nuo stogo. Į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės teritoriją naktį patekti nepastebėtam jokios galimybės nebuvo. Tarnaujant Vilniaus (duomenys neskelbtini), 1991 m. liepos – rugpjūčio mėn. liudytojui neteko matyti jokio ryšio automobilio. Vilniaus (duomenys neskelbtini) rikiuotės paprastai vykdavo 8⁰⁰ val., rikiuotė būdavo tik budinčio būrio ir rezervinio būrio. Vilniaus (duomenys neskelbtini) trumpiniai nebuvo naudojami. Trumpinius vartojo kariniai daliniai. Tarnaujant Vilniaus (duomenys neskelbtini) po skilimo iki pat išformavimo, liudytojas nematė jokių asmenų ar asmens, vilkinčių maikutėmis ar marškinėliais su užrašu „KGB SSSR“. Vilniaus (duomenys neskelbtini) tokių situacijų, kad budėtojų dalyje nieko nebūtų, nebūdavo. Vilniaus (duomenys neskelbtini) tokių atvejų, kad būtų dalinami šaunamieji ginklai kokiems nors civiliams asmenims, nebūdavo. Eidamas išeiginių dienų, automatą priduodavo į budėtojų dalį. Automatas negalėjo būti išduotas kitam Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkui, nes automatai buvo išduodami pagal kortelę. Vilniaus (duomenys neskelbtini) šaunamieji ginklai buvo išduodami pagal korteles-pakaitalus ir budintis rašydavo į žurnalą, kas gavo ir ką gavo. 1991 m. prieš išeinant iš tarnybos Vilniaus (duomenys neskelbtini), po (duomenys neskelbtini) įvykių, liudytojas negavo jokių nurodymų, instrukcijų ar rekomendacijų, kaip reikia elgtis, ką kalbėti Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje ir teisme apie 1991-07-30/31 naktį. Vilniaus (duomenys neskelbtini) tarnybos metu liudytojas nematė įtaisų, skirtų šaudyti sprogstamaisiais paketais, nebuvo jų gavęs, kaip jie atrodo, nežino. Kad Vilniaus (duomenys neskelbtini) būtų užsakęs pagaminti kažkur savadarbius PBS, negirdėjo. Jam neteko girdėti, kad I. B., T. G. būtų ką nors pasakoję apie įvykius (duomenys neskelbtini). Kai buvo sutikęs V. P., jis nieko nepasakojo apie (duomenys neskelbtini) įvykius. Kad V. P. gydėsi psichiatrinėje ligoninėje, jam sakė V. M. . Kuo skiriasi įtaisas, šaudyti sprogstamaisiais paketais, nuo duslintuvo, t.y. prietaiso, begarsiam šaudymui, pasakyti negali. Parodymuose minėjo, kad buvo antgaliai apsukti pleistru. Kokie ten buvo antgaliai, ar šaudyti sprogstamaisiais paketais, ar duslintuvais, tiksliai atsakyti negali.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas G. C. parodė, kad 1991 m. dirbo (duomenys neskelbtini). Iš pradžių dirbo vairuotoju, vėliau buvo pervestas materialinio aprūpinimo padėjėju. Jam buvo išduota uniforma, tarnybiniai ginklai: pistoletas, automatas AKSU 74. Jis vairavo automobilius „Volga“, UAZ, RAF. Tuo metu gulėjo ligoninėje, kai išgirdo apie 1991-07-30/31 įvykusius įvykius (duomenys neskelbtini). Pažinojo T. G. , jis buvo vairuotojas, važinėjo automobiliu UAZ. Jis girtas pasakojo, kad dalyvavo ten, liudytojas juo nepatikėjo. T. G. pasakojo, jog jį paėmė tam, kad nuvežti. Ką jis ten pasakojo vežęs, liudytojas neatsimena. Atrodo, kad būtent T. G. jam pasakojo apie Rygos (duomenys neskelbtini) dalyvavimą šiame nusikaltime. Pasakojo, kad buvo iš Rygos (duomenys neskelbtini), kad jį paėmė, kad parodytų kelius, privažiavimus. Liudytojas kalbėjo su T. G. bazėje. Su T. G. liudytojas bendravo tik darbe, bendravo retai, todėl apibūdinti šio asmens negali. T. G. buvo mėgėjas išgerti. Pokalbį apie Medininkus liudytojui jau suku prisiminti. Atsimena, kad pokalbis vyko kambaryje, 1 aukšte, kuriame jis nakvodavo. Kambarys buvo skirtas jam kaip mechanikui, jame buvo visos automobilių detalės, tame kambaryje buvo lovos. Kai T. G. jam pasakojo, tame kambaryje buvo dviese. Tikslių jo žodžių atkartoti negali. Kiek žmonių jis vežė, apie tai nepasakojo. Vilniaus (duomenys neskelbtini) buvo 57 ar 55 automobiliai. Buvo 3 automobiliai ZIL, paprastas sunkvežimis ZIL, senas automobilis „Volga“, automobiliai UAZ, vienas baltos spalvos automobilis „Latvija“, automobilis Žiguli“ atrodo 5-as, dar 8-as ar 9-as. Automobiliai buvo laikomi kieme. Po (duomenys neskelbtini) įvykių liudytojas nematė, kad kas nors keistų automobilių ratus. 1991 m. liudytojui neteko dalyvauti operacijose prieš muitines. Vieną kartą B. M. nurodė važiuoti į pasienį, liudytojas vairavo automobilį „Latvija“. Jie nuvažiavo į Rygą, o paskui kartu su Rygos (duomenys neskelbtini) darbuotojais, nuvažiavo prie Saločių posto. Vilniaus (duomenys neskelbtini)-ui vadovavo V. R. . Rygos (duomenys neskelbtini) vadovavo Sergej, pavardės neatsimena. Atvažiavus į Saločių postą, išvedė darbuotojus, surinko dokumentus ir padegė vagonėlį, padegė vagonėlį iš Latvijos pusės. Vagonėlį padegė Rygos (duomenys neskelbtini). Tuomet nuvažiavo į Lietuvos pusę ir tą patį padarė Lietuvoje: išvedė darbuotojus, paėmė dokumentus ir padegė. Muitininkai buvo paleisti. Kai buvo padegtas Saločių postas, išvažiavo atgal į Vilnių. Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkai iš pradžių turėjo pilkos spalvos uniformas kaip milicininkų, paskui smėlio spalvos vadinamas „afgankes“, paskutinės uniformos buvo žalios „kamufliažinės“. Vilniaus (duomenys neskelbtini) neturėjo garso slopintuvų, t.y., prietaisų, skirtų begarsiam šaudymui. Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkai turėjo pistoletus PM ir automatus AKSU 74, automatų 7,62 mm kalibro nebuvo. Iš sprogmenų, Vilniaus (duomenys neskelbtini) buvo tik sprogstamieji paketai. Vilniaus (duomenys neskelbtini) turėjo signalines raketas. Kad Vilniaus (duomenys neskelbtini) būtų turėjęs trotilo negirdėjo. Kažkas sakė, kad yra, bet liudytojas nematė. Saugant bazę buvo postas ant stogo, buvo statomos signalinės raketos, prie įvažiavimo nuo kelio taip pat buvo postas, prie įėjimo į bazės pastatą posto nebuvo. Įėjus į pastatą, iš karto kairėje pusėje buvo budėtojų dalis. Pašalinis asmuo nepastebėtas patekti į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę negalėjo. Ar Vilniaus (duomenys neskelbtini) buvo poilsio patalpos, neatsimena. Ryšių specialisto patalpos atrodo buvo įrengtos rūsyje, dar ryšininkų automobilis buvo GAZ 66, jis stovėjo lauke. Liudytojo pareigos buvo prižiūrėti automobilius, jis vairavo automobilį „Latvija“, automobilio „Latvija“ rakteliai buvo pas budintį. I. B. vežiojo B. M. . Ar T. G. matė patį nužudymo faktą, negali pasakyti. Atsimena, kad jis pasakojo, jog dalyvavo kaip vairuotojas. T. G. neįvardino, kokius asmenis vežė. Su T. G. buvo susitikęs praėjus 2 mėn., kai Vilniaus (duomenys neskelbtini) pervažiavo į Šiaurės miestelį. Kur susitiko su T. G., neatsimena. Šio susitikimo metu jie kalbėjo apie (duomenys neskelbtini) įvykius. Tuo metu abu buvo išgėrę, liudytojui atrodo, kad nieko naujo apie tuos įvykius jis nesužinojo. Kai davė parodymus šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu, geriau prisiminė aplinkybes. Techninės dalies viršininkas Vilniaus (duomenys neskelbtini) buvo J.. Automobilio RAF „Latvija“, kurį liudytojas vairavo, valstybinių numerių neatsimena. Vilniaus (duomenys neskelbtini) buvo tik vienas automobilis RAF „Latvija“. Jis taip pat važinėjo smėlio spalvos automobiliu UAZ, tai buvo štabui priskirtas automobilis. Ar T. G. važinėjo tuo automobiliu, neatsimena. Kai įvyko sprogimas, liudytojas buvo ligoninėje, išbyrėjo langų stiklai. Tarnybos Vilniaus (duomenys neskelbtini) metu, buvo išduodamos neperšaunamos liemenės, bet ne pastoviai. Kareiviška neperšaunama liemenė buvo chaki spalvos, asmuo, gavęs neperšaunamą liemenę, neprivalėdavo pasirašyti. Liudytojas prisimena nuotrauką, kurioje jis su maskuojančia uniforma ir automatu per petį. Kas fotografavo, neatsimena. Vilniaus (duomenys neskelbtini) buvo du automobiliai ZIL 130 „(duomenys neskelbtini)“, automobilis KAM, autobusas. Automobilis GAZ 66 praktiškai nevažinėjo, pastoviai stovėjo. Vilniaus (duomenys neskelbtini) šarvuoto transporto neturėjo. Filmuotoje medžiagoje nufilmuota Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės teritorijoje šarvuota technika BMP, BND buvo kareivių, esančių prie Petro ir Povilo bažnyčios. Automato 7,62 mm kalibro liudytojas neturėjo, nebuvo gavęs, turėjo automatą AKSU 74, t.y. sutrumpintą variantą. Taip pat buvo gavęs įtaisą šaudyti sprogstamaisiais paketais. Su tuo įtaisu negalima buvo šaudyti be garso paprastais šoviniais, ten yra labai maža skylutė ir šaudyti galima tik tuščiais šoviniais, t.y. plastmasiniais šoviniais. Sprogstamojo paketo fitilį reikia apipjauti per pusę, nes maža skylutė, nuo tuščio šovinio užsiliepsnoja virvė ir išlekia. Duslintuvų konstrukcija skiriasi nuo įtaiso šaudyti sprogstamaisiais paketais. Iš ko gavo įtaisą šaudyti sprogstamaisiais paketais, neatsimena, galbūt iš A. A.. Įtaisai šaudyti sprogstamaisiais paketais turbūt buvo pagaminti ne ginklų gamykloje, o kur nors kitur. Tas įtaisas buvo balto metalo. Kad šie įtaisai buvo pagaminti Vilniaus radijo komponentų gamykloje, negirdėjo. Girdėjo, kad kažkokioje gamykloje jie buvo pagaminti, bet kokioje konkrečiai, nežino. PBS-ų Vilniaus (duomenys neskelbtini) liudytojas niekada nematė. Įtaisai šaudyti sprogstamaisiais paketais ir PBS yra absoliučiai skirtingi. 1991-07-28/29 liudytojui neteko būti (duomenys neskelbtini) muitinės posto apylinkėse. Apie automatų „Kalašnikov“ AKM 7,62 mm kalibro gavimą iš 42 divizijos sandėlių liudytojui nieko nežinoma. Kai grįžo iš ligoninės, Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje neteko matyti automatų „Kalašnikov“ AKM 7,62 mm kalibro. Tarnaujant Vilniaus (duomenys neskelbtini), Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės teritorijoje kartais būdavo civiliai asmenys. Kas tai per asmenys, nežino. 1991 m. vasarą Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės teritorijoje pora kartų matė organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ draugovininkus, buvo atėję pas B. M.. Apie komjaunimo operatyvininkus, neetatinį būrį Vilniaus (duomenys neskelbtini) liudytojas negirdėjo. Ar Vilniaus (duomenys neskelbtini) besilankantiems draugovininkams būdavo išduodami kokie nors ginklai iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) ginklų sandėlio, nežino. Ar tie draugovininkai budėdavo kartu su Vilniaus (duomenys neskelbtini) pareigūnais bazės apsaugos postuose, nežino. 1-o ir 2-o būrių paskirtis Vilniaus (duomenys neskelbtini) buvo tokia pati, kaip ir kitų būrių. Apie operatyvinį taktinį būrį negirdėjo. 1991 m. ant Vilniaus (duomenys neskelbtini) uniformų nebuvo jokių skiriamųjų ženklų, antsiuvų, pagal kuriuos būtų buvę galima atskirti Rygos (duomenys neskelbtini) pareigūnus nuo Vilniaus (duomenys neskelbtini) pareigūnų. Tarnybos Vilniaus (duomenys neskelbtini) metu, Rygos (duomenys neskelbtini) pareigūnai lankydavosi retai. Pora kartų važiavo į Rygą, pora kartų liudytojas matė Rygos (duomenys neskelbtini) pareigūnus Vilniaus (duomenys neskelbtini), vieną kartą matė Č. M. . Tarp atvykusių pareigūnų iš Rygos į Vilniaus (duomenys neskelbtini)-ą, kaltinamojo nematė, K. M., K. N. nepažinojo. Liudytojui teko dalyvauti su Rygos (duomenys neskelbtini) bendroje operacijoje Smėlynės poste. Kad Vilniaus (duomenys neskelbtini) egzistavo neįskaitinių ginklų saugykla ar kambarys, negirdėjo. Mano, kad išimti operacijų metu ginklai buvo priduodami į Šiaurės miestelį. Asmenų, kurie netarnautų Vilniaus (duomenys neskelbtini) ir vilkėtų Vilniaus (duomenys neskelbtini) uniformas, liudytojas nematė. Ar automobiliu RAF „Latvija“ kas nors 1991-07-30/31 buvo išvykęs iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės teritorijos, nežino. Vilniaus (duomenys neskelbtini) veikloje, vykdant operacijas, radijo ryšyje nebuvo vartojami kariniai trumpiniai, sliangai. Ar buvo Vilniaus (duomenys neskelbtini) operatyvinis analitinis skyrius, nežino. A. A. nevadovavo jokiam būriui ar skyriui. Vadovybės kabinetai Vilniaus (duomenys neskelbtini) buvo antrame aukšte, V. R. ir B. M. kabinetai buvo skirtingi. A. S. savo kabineto neturėjo, jis dažnai būdavo B. M. kabinete. Liudytojo kabinetas buvo rūsio patalpose, prie laiptinės, žiūrint iš lauko pirmas langas. Sporto salė buvo 1 aukšte. Budinčioji dalis jokių pareigų vairuotojų atžvilgiu neturėjo ir nevykdė, vairuotojai nieko bendro su budinčiąja dalimi neturėjo. Ginklai Vilniaus (duomenys neskelbtini) buvo išduodami pagal kortelę – pakaitalą. 1991 m. į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės teritoriją ar pastatą nepastebėti pašaliniai asmenys patekti negalėjo. Nakties metu bazės teritorija ir centrinis įėjimas į pastatą buvo apšviesti, automobilių stovėjimo aikštelės buvo apšviestos. Po (duomenys neskelbtini) įvykių automatai 5,45 mm. kalibro ir pistoletai buvo atšaudyti. Po 1991-07-30/31 įvykių nei Vilniaus (duomenys neskelbtini) vadovybė, nei iš 42 divizijos, nei iš Šiaurės miestelio, niekas nedavė jokių instrukcijų, ką sakyti ar nesakyti tardytojams apie (duomenys neskelbtini) įvykius. Tokių nurodymų nedavė V. R. , B. M. , A. S. , A. A. . Vilniaus (duomenys neskelbtini) transporte automobilių „Moskvič“ 2141 nebuvo. Perskaičius liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 1991 m. jis dirbo Vilniaus (duomenys neskelbtini) mechaniku – vairuotoju. Jam buvo išduota žalios spalvos, o vėliau dėmėta uniforma, priskirtas pistoletas PM ir 5,45 mm kalibro automatas AKS-74(U). G. C. du kartus dalyvavo muitinių užpuolimuose. 1991 m. gegužės mėn. jis automobiliu „Latvija“ vežė 9-10 Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkus į Latviją. Su juo važiavo V. P. ir jo būrio milicininkai. Visi buvo ginkluoti pistoletais ir automatais. Į Latviją važiavo dar du automobiliai VAZ, kurių vieną vairavo I. B. . Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkams vadovavo A. S.. Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkai nuvyko į Rygos (duomenys neskelbtini) bazę. Ten įvyko pasitarimas, kur dalyvavo karininkai. Po to Vilniaus ir Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai nuvažiavo į Lietuvos-Latvijos pasienį. Kartu su milicininkais atvažiavo N. ir operatoriai. Prieš instruktažą vadovavęs Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkas pasakė, kad muitinės postą reikia likviduoti visiškai ir tam yra TSRS Generalinio prokuroro sankcionuotas nutarimas. Buvo duotas įsakymas nešaudyti, muitininkus išvaikyti, visus dokumentus surinkti, o pačią muitinę sudeginti. Vilniaus ir Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai nuvažiavo į Latvijos muitinę. Į muitinę įėjo Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai, o Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkai dalyvavo apsupime. Muitinėje filmavo N.. Muitinėje buvęs Kelių policijos darbuotojas buvo ginkluotas ir norėjo panaudoti turimą automatą, bet saugiklis buvo nenuimtas, todėl šis Latvijos policininkas buvo sumuštas. Buvo sumuštas ir vienas muitininkas. Išvedus pareigūnus iš namelio, į muitinės namelį buvo įmesta padegamoji granata. Muitinei užsidegus Rygos ir Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkai nuvažiavo į kitą muitinę link Zarasų. Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkai važiavo pirmi ir pravažiavę Latvijos muitinę sustojo šalia Lietuvos muitinės, o iš paskos važiavę Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai sustojo prie Latvijos muitinės. Abi muitinės buvo užpultos. Muitininkai buvo išvilkti į lauką. Iš muitininkų buvo atimtas karabinas ir pistoletas TT. Du muitininkai buvo sumušti. Po to buvo įmestos padegamosios granatos. Užsidegus muitinėms, milicininkai išvažiavo. Po kelių dienų G. C. dalyvavo kitoje muitinių užpuolimo operacijoje. Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkai dviem automobiliais - „Latvija“ ir VAZ-2105 nuvyko į Lavoriškių muitinę. Viso dalyvavo apie 10-11 milicininkų. Šiai operacijai vadovavo štabo viršininkas V. R. , kuris įsakė nešaudyti, muitininkų nemušti, tik įsakyti jiems palikti patalpas, o vagonėlį sunaikinti. Į muitinę Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkai nuvažiavo naktį. Muitinės darbuotojai nesipriešino, todėl jie nebuvo mušami. Dokumentai buvo sudėti į liudytojo vairuojamą „Latviją“, o pati muitinė padegta. Užsidegus muitinei, visi nuvažiavo į Šumsko muitinę. Ten buvo 4 muitininkai, kurių vienas pasipriešino, todėl prieš jį buvo panaudotos dujos, suduoti keli smūgiai. Iš posto buvo išnešti dokumentai, o muitinė padegta. Tada visi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) muitinę. Ten buvo 5-6 muitininkai. Šie muitininkai priešinosi labiausiai, todėl buvo smarkiausiai sumušti. V. R. liepė padegti muitinę. Iš posto buvo paimti dokumentai, o muitinė padegta. Muitinei užsidegus, Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkai išvyko. G. C. kitose muitinių užpuolimo operacijose nedalyvavo. 1991-08-18 liudytojas buvo Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje ir miegojo savo kambaryje. Į šį kambarį užėjo štabo viršininko vairuotojas T. G., kuris buvo labai girtas. Jis norėjo dar išgerti. Tarp jų įvyko pokalbis, kurio metu jie išsišnekėjo apie (duomenys neskelbtini) muitinės pareigūnų nužudymą. T. G. pasakė, kad (duomenys neskelbtini) muitinės pareigūnus nužudė Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai. G. C. paklausė, kodėl jis taip mano, kad tai rygiečių darbas ir kam jiems to reikėjo. T. G. atsakė, kad ir jis, t.y. liudytojas taip galvotų, jeigu būtų buvęs ten kartu su rygiečiais. T. G. į klausimą patvirtino, kad jis buvo (duomenys neskelbtini) muitinėje kartu su Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkais, tačiau jis nieko nedarė, o tik sėdėjo automobilyje. T. G. pasakė, kad jis veždamas Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkus į (duomenys neskelbtini) muitinę, nežinojo, ką ten rygiečiai ruošiasi daryti. G. C. mano, kad T. G. jam sakė tiesą. Jis matė, kad T. G. pastoviai buvo girtas ir iš (duomenys neskelbtini) bazės beveik niekur neišėjo, net laisvu nuo tarnybos metu. Liudytojas parodė, kad po bendros Vilniaus ir Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkų operacijos B. M. V. R. ir kitus rikiuotėje buvusius išbarė, nes TSRS Generalinio prokuroro sankcijos sunaikinti muitinės postus nebuvo, o buvo tik Rygos transporto prokuroro sankcija. Šios operacijos metu visus vagonėlius Latvijos – Lietuvos pasienyje padegė Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai. Vilniaus (duomenys neskelbtini) prietaisų PBS neturėjo. Vilniaus (duomenys neskelbtini) vadovai B. M. ir J. važiavo į Maskvą prašyti prietaisų PBS, tačiau negavo. Jam vienas Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkas, viršininko pavaduotojas užnugario reikalams sakė, kad Rygos (duomenys neskelbtini) turi prietaisus PBS. Vilniaus (duomenys neskelbtini) turėjo užmovas ant ginklų. Šios užmovos buvo skirtos šauti sprogstamiesiems paketams. Jos buvo pritaisomos prie 5,45 mm kalibro automatų AKS-74(U). Šias užmovas Vilniaus (duomenys neskelbtini) gavo per draugovininkus. Užmovos buvo pagamintos iš aliuminio (T.23, b.l.142-151). Atsakydamas į klausimus teisme liudytojas parodė, kad jo parodymai, duoti 1991 m. yra tikslesni, 1991 m. apklausos metu nebuvo jokio spaudimo, parodymus davė laisva valia.
Liudytojas M. R. parodė, kad 1991 m. dirbo vairuotoju (duomenys neskelbtini) 3-e būryje, nebuvo priskirtas jokiam asmeniui, vežiodavo būrio milicininkus. Vilniaus (duomenys neskelbtini) neturėjo valgyklos, todėl reikėjo atvežti maistą iš pulko, kuris buvo prie Petro ir Povilo bažnyčios. Jam buvo priskirtas automobilis UAZ 469. Tai buvo standartinis kariškas automobilis, žalios spalvos su brezentiniu tentu viršuje. Jų būryje buvo trys automobiliai, du automobiliai UAZ ir vienas automobilis ZIL 130. Automobilį ZIL vairavo P., kito vairuotojo pavardės neprisimena. Jeigu 1991-07-30/31 buvo sprogimas, tai jų būrys budėjo. Sprogimas įvyko naktį, kažkur tarp 1⁰⁰- 4⁰⁰ val., jau buvo tamsu. Jis tuo metu buvo poste, lauke, prie įėjimo, sprogimas buvo garsus. Prisimena, kad tuomet vienas automobilis VAZ „Žiguli“ išvažiavo, jame, atrodo, buvo du žmonės. Po to jis pasikeitė, nes pamaina keitėsi kas 2 val. Po to visus surinko, buvo paskelbtas aliarmas, kovinė padėtis. Kas su juo tą naktį budėjo, neprisimena. Sprogimą išgirdo būdamas poste. Kitos dienos ryte buvo susirinkimas, vadas pasakė, kad sprogimas įvyko prie karinio dalinio įėjimo, kur jie imdavo maistą. Dieną prieš, ar net tą pačią dieną atvyko 2-3 asmenys juodu automobiliu „Volga“. Jie buvo apsirengę civiliais drabužiais, tarpusavio pokalbiuose sužinojo, kad jie atvažiavo iš Rygos (duomenys neskelbtini). Tų asmenų liudytojas nepažinojo, juos matė pirmą kartą. Daugiau šių žmonių, kurie atvyko su juodu automobiliu „Volga“, Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje ar prie bazės, jis nematė. Nakties metu jų nematė. Kai tą naktį buvo postuose, arba budėjo, arba ilsėjosi kambaryje, po pastatą beveik nevaikščiojo. Apie pareigūnų nužudymą (duomenys neskelbtini)sužinojo iš ryto. Apie tai rikiuotėje pranešė B. M., sužinojo kažkur apie 10⁰⁰ val., iki pietų. Tarnaudamas Vilniaus (duomenys neskelbtini) turėjo pistoletą PM „Makarov“ ir automatą AKSU 74 „Kalašnikov“. Tuo metu, būtent sprogimo ir (duomenys neskelbtini) žudynių dieną, pas Vilniaus (duomenys neskelbtini) pareigūnus 7,62 mm kalibro automatų nematė. Savo automatus pasiimdavo iš spintelės, esančios ginklinėje, ten buvo atskiros spintelės kiekvienam būriui. Spintelė buvo būrio poilsio kambaryje, o ten atrodo sudėdavo į didelę dėžę, tokią kaip karinę, ta dėžė buvo budėtojų dalyje. Spintelėje ir dėžėje matė tik 5,45 mm kalibro automatus, tai buvo tik jų būrio ginklai. Vilniaus (duomenys neskelbtini) nematė garso slopintuvų. Jam buvo išduotos smėlio spalvos ir „kamufliažinė“ uniformos. 3 būrio patalpos buvo 2-e aukšte, langai buvo į kino studijos pusę. V. R. buvo štabo viršininkas. Po sprogimo išvažiavo vienas šviesios spalvos automobilis VAZ 2106, turbūt B. M. su vairuotoju išvažiavo pažiūrėti, kas įvyko. Kas vairavo šį automobilį, neprisimena. Kol jis budėjo, daugiau automobilių neišvažiavo. Išvažiuojančio automobilio UAZ nematė. Iš Rygos (duomenys neskelbtini) pareigūnų nieko nepažinojo. Kai įvyko sprogimas, Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazė iki ryto buvo saugoma sustiprintai, visus pareigūnus išdėstė patalpose, perimetru ant stogo. Jis, kaip vairuotojas, budėjo retai, paprastai budėdavo prie įvažiavimo arba prie budėtojų dalies. Įėjus į pastatą, iš karto kairėje pusėje buvo budėtojų dalis. Budėtojų dalyje pastoviai budėjo karininkai. Įėjimas į pastatą buvo matomas iš budėtojų dalies. 3-o būrio vadas buvo V. ar V., P. F. buvo būrio vado pavaduotojas. Poste prie įvažiavimo pastoviai budėdavo du žmonės, poste prie įvažiavimo buvo šlagbaumas. Kad važiavo Vilniaus (duomenys neskelbtini) vadas B. M. , tai tiksliai atsimena, apšvietimas buvo pakankamas, kad identifikuoti. Postuose budintys pareigūnai turėjo paprastas policijos racijas. Kai išvažiuodavo ar įvažiuodavo koks nors transportas, nereikėjo niekam nieko sakyti, budintys pareigūnai turėjo tik įleisti arba išleisti važiuojantį transportą, kuriuos pažinojo. Kai važiuodavo nepažįstami, turėjo per raciją susisiekti su budėtoju. Radijo ryšys buvo palaikomas tik su budėtojų dalimi. Automobiliams įvažiavimas buvo tik vienas, nes iš kitos pusės buvo statybos, ten pravažiuoti buvo neįmanoma. Tuos atvykusius civiliai apsirengusius asmenis matė 2-e aukšte, jie ėjo link koridoriaus galo, ten buvo svečių kambarys. Ar jie turėjo kitokių ginklų, neprisimena, kad turėjo kulkosvaidį, įsiminė. Ar Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje matė asmenis ar asmenį, vilkinčius maikutėmis ar marškinėliais su užrašu „KGB SSSR“, neprisimena. Kiek kartų tą naktį ir dieną buvo postuose, neatsimena. Vilniaus (duomenys neskelbtini) baigė tarnybą rugpjūčio mėn. 20 d. ar 21 d., evakuacijos iš bazės dieną buvo darbe. Į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę buvo atėję pašaliniai asmenys, apie 10 draugovininkų, gal mažiau. Jie buvo apsirengę civiliais drabužiais. Tuomet bazėje buvo betvarkė, buvo labai daug ginklų, jie buvo net ne savo vietose. Ar šie draugovininkai buvo su ginklais, dabar jau neprisimena, gal ir buvo, nes tuomet buvo betvarkė ir ginklą galėjo duoti bet kam. Ar tą naktį be B. M. automobilio daugiau niekas nepravažiavo pro postą, dabar tiksliai neprisimena. Kad Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės teritorijoje būtų keičiami automobilio UAZ ratai, neprisimena. Kai jį apklausinėjo TSRS prokuratūros prokurorai, apklausinėjo trumpai, nedetalizavo. Kuo mažiau davė parodymų, tuo buvo geriau, taip buvo paaiškinta. Jis parodė, kad tą dieną nematė jokių Rygos (duomenys neskelbtini) darbuotojų, paprasčiausiai, kad mažiau klausinėtų, tuo metu jam buvo 21 metai, buvo dar jaunas ir visko bijojo. Pagalvojo, kad geriau patylėti ir nieko nesakyti. Gal jo niekas ir neklausė apie šiuos Rygos (duomenys neskelbtini). Kas organizavo, įvykdė (duomenys neskelbtini)Lietuvos pareigūnų nužudymą, nežino. Štabui buvo priskirtas automobilis UAZ 469, smėlio spalvos. Tuo automobiliu važinėjo V. R.. Ar tas smėlio spalvos automobilis UAZ po 21⁰⁰ val. buvo kur nors išvažiavęs iš bazės, nežino. Rygiečiai buvo atvykę juodos spalvos automobiliu „Volga“. Su tuo pačiu automobiliu iš Rygos, prieš mėnesį, ar prieš du, į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę buvo atvykęs Rygos (duomenys neskelbtini) vadas Č. M., numerių neatsimena. Vilniaus (duomenys neskelbtini) buvo du automobiliai ZIL. Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės apsaugoje, be Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkų, nebudėdavo jokie civiliai asmenys, draugovininkai, draugovės „(duomenys neskelbtini)“ aktyvistai, jie tik lankydavosi Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje. Vilniaus (duomenys neskelbtini) buvo 4 būriai, 5-o būrio neatsimena. T. G. nežino. Tarnaudamas Vilniaus (duomenys neskelbtini), su sprogmenimis nėra susidūręs. Sprogimo vietą matė, buvo išdaužyti langų stiklai, sugriauti laiptai. Nebuvo išlipęs iš automobilio ir ten nevaikščiojo, tik automobiliu pravažiavo pro šalį, kadangi įvažiavimas buvo iš kitos pusės, ar ten buvo kokia duobė, nežino. Į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę įvažiuojančio ir išvažiuojančio transporto apskaitos žurnalą pildė budėtojų dalyje. Tik Vilniaus (duomenys neskelbtini) automobilius galėjo įleisti arba išleisti neperspėję budinčiosios dalies, visų kitų neįleisdavo. Kada tiksliai 1991-07-30/31 išvažiavo automobilis „Volga“, negali pasakyti. Ar su tuo automobiliu „Volga“ buvo atvažiavusios kokios nors kitos transporto priemonės, dabar neprisimena. Teisme perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad nuo 1991-05-15 jis dirbo Vilniaus (duomenys neskelbtini) 3 būrio milicininku-vairuotoju. 1991-07-30/31 naktį jis budėjo 2 poste. Budėjimo metu apie 3 val. nakties išgirdo sprogimą prie karinio dalinio 3404. Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje buvo paskelbta kovinė parengtis, kuri truko apie 30 min. Poste jis buvo 2 val. Po to jį pakeitė kitas sargybinis ir jis nuėjo miegoti. M. R. nežinoma, ar bazėje buvo atvykę Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai. Jis poste buvo 1991-07-31 nuo 2 val. iki 4 val. Tuo metu jokios (duomenys neskelbtini) mašinos iš bazės neišvažiavo. Vilniaus (duomenys neskelbtini) ginkluotėje buvo 5,45 mm kalibro automatai. 7,62 mm kalibro automatų ir garso slopintuvų jie neturi. 2008-05-09 M. R. parodė, kad jam buvo išduotas pistoletas PM, 5,45 mm kalibro automatas AKS-74(U), dvi uniformos – „afgankės“ ir kamufliažinė uniforma. Jam buvo priskirtas automobilis UAZ 469. 3 būrys buvo apgyvendintas bazės 2 aukšte. Šių patalpų langai buvo priešingoje nuo įėjimo į pastatą pusėje. M. R. parodė, kad Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazė buvo saugoma, į bazę nepastebėjus budinčiam patekti buvo neįmanoma. Prie įvažiavimo į bazę buvo postas, kuriame budėjo du milicininkai. Ant laiptų prie įėjimo į bazę budėjo dar vienas milicininkas. Budinčioje dalyje budėjo du milicininkai. Ant bazės stogo budėjo dar du milicininkai. 1991-07-30 vakare M. R. Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje matė civiliai apsirengusius asmenis. Kažkas iš būrio milicininkų paaiškino, kad tai Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai. Jie buvo su 7,62 mm kalibro automatais AKMS. Galimai jie turėjo ir kulkosvaidį, nes jie visada vežiojosi kulkosvaidį. M. R. rygiečius matė bazėje nueinančius antrame aukšte į galinį kabinetą, kur buvo įsikūrusi operatyvinė – analitinė grupė. Šiai grupei vadovavo V. R.. Rygiečių buvo 4-5 žmonės. Daugiau tą naktį M. R. rygiečių nematė. 1991-07-30-31 nuo 2 iki 4 val. M. R. kartu su V. K. stovėjo poste prie įvažiavimo. Apie 3 val. įvyko sprogimas. M. R. įsiminė, kad po sprogimo praėjus kuriam laikui iš bazės išvažiavo lengvasis automobilis. Kas šiuo automobiliu išvažiavo liudytojas nematė. Jam pasirodė, kad šiuo automobiliu išvažiavo pasižiūrėti, kur įvyko sprogimas. Ar daugiau automobilių tuo metu išvažiavo, liudytojas neprisimena. 1993-11-09 M. R. parodė, kad jis matė, jog tarp 3 ir 5 val. iš bazės išvažiavo automobilis UAZ. 1991 m. rugpjūčio mėn. prieš Vilniaus (duomenys neskelbtini) būrio evakuaciją bazėje buvo paskelbta kovinė parengtis. Bazėje buvo daug draugovininkų, kurie turėjo šaunamuosius ginklus. Šių ginklų judėjimas buvo nekontroliuojamas, todėl buvo galimybė juos pavogti. Po kovinės parengties atšaukimo visi daiktai, ginklai buvo kraunami į transporto priemones ir vežami į Šiaurės miestelį (T.24, b.l.18-21). Atsakydamas į klausimus po parodymų perskaitymo, liudytojas paaiškino, kad 1993 m. parodė, jog po sprogimo iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės išvažiavo automobilis UAZ, gal dabar supainiojo, negali tiksliai pasakyti. 1993 m. apklausos metu sakė, kad vieną iš draugovininkų galėtų atpažinti, bet dabar jau neatpažintų. Vilniaus (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį UAZ, tas automobilis UAZ buvo pritvirtintas prie 3-io būrio. Jeigu porininko automobilis sugesdavo, jis vairuodavo jo automobilį. Tą automobilį UAZ galėjo vairuoti tik jų būrio vairuotojai, būrio vairuotojų pavardžių neprisimena. Vilniaus (duomenys neskelbtini) gavo smėlio spalvos uniformą ir „kamufliažinę“ uniformą, du komplektus uniformų. J. buvo B. M. pavaduotojas. Vilniaus (duomenys neskelbtini) liudytojas gavo pistoletą „Makarov“ ir sutrumpintą automatą „Kalašnikov“ 5,45 mm kalibro. Vilniaus (duomenys neskelbtini) neturėjo savo autoremonto bazės. Iš jų būrio niekas nevykdė fotografavimo, filmavimo darbų. Vilniaus (duomenys neskelbtini) štabui buvo priskirti automobiliai VAZ 2106 šviesios spalvos ir UAZ 469 šviesios spalvos, tuos automobilius vairavo daugiausiai štabo darbuotojai. Poligone sprogstamieji paketai nebuvo atšaudomi. Kas iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) vadovybės, karininkų vadovavo apmokymams, neprisimena. Sprogdinimo, minavimo veiklos užsiėmimų nebuvo. Pratybose šaudė savo tarnybiniais ginklais, 5,45 mm kalibro automatais ir pistoletais. Vilniaus (duomenys neskelbtini) tarnybos metu, operatyvinio taktinio būrio pavadinimo negirdėjo. Su Rygos (duomenys neskelbtini) pareigūnais ar kariškiais nebuvo bendrų užsiėmimų, pratybų. Tarnaujant Vilniaus (duomenys neskelbtini), nebuvo ženklų, antsiuvų, pagal kuriuos buvo galima atskirti, kad tai Vilniaus (duomenys neskelbtini), buvo paprastas ženkliukas ant peties „milicija“ ir viskas. Nebuvo jokių bendrų užsiėmimų Vilniaus (duomenys neskelbtini) su Vidaus reikalų kariuomenės kariškiais, su KGB padalinių kariškiais, su KGB pasienio kariuomenės kariškiais, su jūrų pėstininkais, su Šiaurės miestelio karinio dalinio kariškiais. Tarnaujant Vilniaus (duomenys neskelbtini), liudytojui neteko dalyvauti operacijose prieš Lietuvos Respublikos pasienio arba muitinės kontrolės postus. Iš Rygos (duomenys neskelbtini) nieko nepažinojo. Apie neįskaitinius ginklus Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje ir jų saugyklą, nieko nežino. Vilniaus (duomenys neskelbtini) 1991 m. vasarą buvo BTR, 8-ių ratų. Vilniaus (duomenys neskelbtini) nebuvo šarvuotos vikšrinės technikos. Automobilius valydavo, plaudavo patys vairuotojai Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės teritorijos aikštelėje. Pašaliniai žmonės į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės teritoriją laisvai patekti negalėjo. Rikiuotės vykdavo pastate, 2-e aukšte buvo fojė. Vilniaus (duomenys neskelbtini) tarnybos metu, kariniai sliangai nebuvo naudojami, žino juos tik iš karinių filmų. Tarnaujant Vilniaus (duomenys neskelbtini), Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje nematė asmenų, vilkinčių maikutes ar marškinėlius su užrašu „KGB SSSR“. Teko matyti Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje besilankančius liaudies draugovininkus, jie ateidavo į sporto salę. Ar Vilniaus (duomenys neskelbtini) jiems buvo pavedamos kokios nors funkcijos, nežino. Ar matė juos su ginklais, neprisimena. Iš jų nieko nepažinojo. Nėra dalyvavęs jokiuose veiksmuose, nukreiptuose prieš muitines, pasienio postus. Tabelinių ginklų priėmimo, išdavimo apskaitą vedė budėtojų dalyje, automatus, pasibaigus budėjimui, priduodavo, o pistoletus pastoviai nešiodavo. Ar automatai buvo saugomi pačioje budėtojų dalyje, ar ginklų kambaryje, dabar jau neprisimena. Vilniaus (duomenys neskelbtini) kulkosvaidį 7,62 mm kalibro matė vieną kartą. Vilniaus (duomenys neskelbtini) matė tik 5,45 mm kalibro automatus. Ar Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės teritorija, pastatas nakties metu būdavo apšviečiami, neprisimena. Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės automobilių aikštelė nakties metu buvo apšviesta. Ar įėjimas į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės pastatą ir laiptai nakties metu buvo apšviečiami, neprisimena. Ar ant Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės pastato stogo buvo kokie nors prožektoriai, neprisimena. Tarnaujant Vilniaus (duomenys neskelbtini), jam nežinomi atvejai, kad į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės teritoriją nakties metu būtų patekę kokie nors pašaliniai asmenys. Niekas nedavė jokių nurodymų, instrukcijų ar užuominų, ką sakyti ar nesakyti tardytojams iš sovietų sąjungos prokuratūros, tardytojams ir prokurorams iš LR Generalinės prokuratūros apie (duomenys neskelbtini) įvykius. Kas liepos mėn. 31 d. 4⁰⁰ val. pakeitė liudytoją poste, neprisimena. Po (duomenys neskelbtini) tragedijos įvykių, 1991-07-31 rikiuotė buvo kaip visada iš ryto, tai rikiuotei vadovavo B. M. . Apie Vilniaus (duomenys neskelbtini) neetatinį būrį nieko nežino. 1993-11-09 apklausos metu parodė, kad be jo automobilio UAZ raktus turėjo ir kiti vairuotojai, nes raktai nuo automobilio UAZ tiko bet kokiam kitam automobiliui. Tokią išvadą padarė, nes tais laikais buvo standartiniai visų automobilių užraktai automobiliams UAZ, kitiems sunkvežimiams, jie tikdavo beveik kiekvienam automobiliui, buvo galima užvesti automobilį su paprastu vinimi. Savo automobilio UAZ nebandė užvesti su raktais, paimtais iš kito vairuotojo. Jo automobilį UAZ galima buvo užvesti su paprastu atsuktuvu. Jis nėra matęs Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje nužudytųjų ginklų. Jam neteko dalyvauti, nuginkluojant pareigūnus (duomenys neskelbtini) muitinės poste. Dabar matytų bazėje draugovininkų jau neatpažintų. Draugovininkai turėjo ginklus per Vilniaus (duomenys neskelbtini) evakuaciją, kokius ginklus turėjo, dabar tiksliai neprisimena. Ginklus pas draugovininkus matė per evakuaciją, matė lauke prie įėjimo. Nežino, iš kur pas draugovininkus atsirado tie ginklai ir kaip jie juos išsivežė. Kad po evakuacijos trūksta ginklų, girdėjo tokias kalbas tarp darbuotojų, ginklų nebuvo ieškoma, nebuvo prašoma rasti, dėl trūkstamų ginklų tyrimo nebuvo. Po (duomenys neskelbtini) įvykių jam neteko girdėti, kad kas nors iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) vairuotojų būtų pasakojęs, jog būtų važiavęs į (duomenys neskelbtini), kažką būtų vežęs. Po (duomenys neskelbtini) įvykių jam neteko girdėti, kad vienas iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) vairuotojų būtų stipriai užgėręs. Taip pat neteko girdėti, kad kas nors iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) vairuotojų būtų pasakojęs apie tai, jog įklimpo netoli (duomenys neskelbtini), ar kad kas nors iš vairuotojų būtų prašęs apsikeisti automobilio UAZ ratais. Kad po (duomenys neskelbtini) įvykių svetimi vairuotojai būtų nuiminėję jo automobilio UAZ ratus, neatsimena. Negirdėjo apie KGB spec. paskirties grupės „Alfa“ 1991 m. vasarą atvykimą į Vilnių, lankymąsi (duomenys neskelbtini) bazėje.
Liudytojas V. K. parodė, kad nuo 1991 m. kovo mėn. pabaigos jis dirbo Vilniaus (duomenys neskelbtini), vadas buvo B. M.. (duomenys neskelbtini) jis buvo priskirtas į 3-ą būrį, kuris saugojo savo pastatą ir banką N. Vilnioje. Jam teko budėti saugant bazę, apsaugos postai buvo prie įvažiavimo ir ant pastato stogo. Kiek atsimena, paprastai Vilniaus (duomenys neskelbtini) pradėdavo budėti ryte. Nežino, ar visiems būriams buvo vienodai nustatytas budėjimo grafikas, budėjimo pradžios, pabaigos laikas. 1991-07-30/31 buvo bazėje. Neprisimena, ar budėjo tik ant stogo, ar ir kituose postuose. 1991-07-30/31 negirdėjo jokio sprogimo, gal tuo metu miegojo, nes kas 2 val. keitėsi. Budėdavo po 2 žmones. Liepos 30 d. pradėjo budėjimą apie 22⁰⁰ val. Budėjimą baigė ryte 8⁰⁰ val. Mano, kad 1991-07-30, 21⁰⁰-23⁰⁰ val., budėjo ant stogo. Apie (duomenys neskelbtini) tragediją B. M. pranešė po įvykio. Po poros dienų B. M. pasakė, kad buvo sprogimas, nors paties sprogimo liudytojas negirdėjo. Negali prisiminti, ar rikiuotės metu vadas B. M. pasakė ir apie (duomenys neskelbtini) tragediją, ir apie sprogimą. Mano, kad vienos rikiuotės metu pasakė apie abu įvykius. Iš nuogirdų žino, kad tuo laiku buvo atvykę Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai. Prieš įvykį matė baltos (šviesios) spalvos automobilį, kurio stiklas buvo kaip padidinamas stiklas. Visi kalbėjo, kad tai buvo Rygos (duomenys neskelbtini) automobilis. Kokios markės buvo automobilis, negali prisiminti. Automobilis buvo mikroautobusiuko tipo. Šį automobilį matė prieš jam išvažiuojant, tačiau tikslaus laiko nurodyti negali. Tai buvo kažkur prieš naktį, kadangi jie budėjo ant stogo ir matė, kaip automobilis išvažiavo. Nuo stogo matė, kad ant išvažiuojančio automobilio galinio stiklo buvo padidinamas stiklas. Todėl žino, kad tai tas pats automobilis. Kodėl 1991-09-14 apklausoje pareigūnams nurodė, kad niekas nebuvo nei atvažiavęs, nei išvažiavęs, negali atsakyti. Asmeniškai pats bazės patalpose Rygos (duomenys neskelbtini) pareigūnų nematė. Taip pat nepažinojo nei vieno iš Rygos (duomenys neskelbtini) pareigūnų. Dirbdamas Vilniaus (duomenys neskelbtini), turėjo automatą „Kalašnikov“ AKSU 5,45 mm kalibro ir pistoletą „Makarov“. Automatų 7,62 mm kalibro Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje nematė, taip pat nebuvo garso slopintuvų. Tarnybos kariuomenėje metu jam neteko naudotis ginklais su garso slopintuvais. Per 3 tarnybos metus tik 1-ą kartą jam teko šaudyti. Su garso slopintuvais neteko šaudyti, nematė kaip jie atrodo. Apie tai, kad 1991 m. Vilniaus (duomenys neskelbtini) būtų buvusi neįskaitinių ginklų saugykla, nieko nežino. Pas juos buvo vienas ginkluotės kambarys. Nežino, kas iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) pareigūnų buvo atsakingas už Vilniaus (duomenys neskelbtini) ginkluotę. Kad gauti savo tabelinį ginklą, jie turėjo kreiptis į būrio vadą, be to, tik atėjus į budėtojų dalį ir pasirašius žurnale, gaudavo ginklą. Vilniaus (duomenys neskelbtini) tarnaujantiems asmenims buvo priskiriami tabeliniai ginklai. Ar Vilniaus (duomenys neskelbtini) asmeniniam ginklui buvo kortelės pakaitalai, neatsimena. Pistoletas PM buvo išduotas nešioti tik tarnybos metu. Kad Vilniaus (duomenys neskelbtini) pareigūnų tarnybiniai tabeliniai ginklai būtų buvę išduoti kokiems nors kitiems asmenims, tokių atvejų nežino. Kad Vilniaus (duomenys neskelbtini) nuo 1991-01-09 iki pat jo išformavimo kada nors būtų sulaikęs kokius nors asmenis su šaunamaisiais ginklais, tokių atvejų taip pat nežino. Vilniaus (duomenys neskelbtini) tarnybos metu jam neteko matyti iš ko nors išimtų šaunamųjų ginklų. Vilniaus (duomenys neskelbtini) tarnybos metu, nematė jokių įtaisų, skirtų šaudyti sprogstamaisiais paketais, nežino, kaip jie atrodo ir nežino tokio prietaiso veikimo principo. Kad 1991 m. Vilniaus (duomenys neskelbtini) būtų buvę išduoti šaunamieji ginklai asmenims, kurie netarnavo Vilniaus (duomenys neskelbtini) ir nebuvo Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkai, tokių atvejų nežino. 1991 m. liepos mėn. Vilniaus (duomenys neskelbtini) turėjo automobilius UAZ kaip milicijos, dar buvo automobilis ZIL. Kas buvo to didelio automobilio ZIL su būda vairuotojas, negali prisiminti. Prieš išformuojant Vilniaus (duomenys neskelbtini)-ą, buvo BTR. Buvo 2 ar 3 BTR. Vikšrinės šarvuotos technikos Vilniaus (duomenys neskelbtini) nebuvo. Vilniaus (duomenys neskelbtini) nematė automobilio UAZ su brezentiniu stogu be milicijos skiriamųjų spalvų. Jų būrys važinėjo paprastu milicijos automobiliu UAZ. Jis buvo išdažytas milicijos spalvomis ir užrašu „milicija“. Kiek tokių automobilių turėjo jų būrys, negali pasakyti. Šio automobilio vairuotojo pavardės neprisimena. Ar Vilniaus (duomenys neskelbtini) buvo spec. ryšio automobilis GAZ 66 su būda ir antenomis, nežino. Saugant Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę, buvo postai prie įvažiavimo, ant pastato stogo, teritorijos perimetru buvo triukšmo atotampos, kurios buvo kaip signalinės raketos. Poste prie įvažiavimo budėdavo po 2 ir po 4 žmones. Postas buvo prie įvažiavimo į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę. Šiame poste dirbdami milicininkai turėjo radijo stotis. Ant stogo buvo 2 postai. 1991-07-30 jis budėjo ant stogo iš tos pusės, kur yra išėjimas. Budėjo su V. B.. Budint ant stogo, būdavo skirtingose vietose, tačiau vienas kitą matydavo. Budėjimo metu matė tik tą automobilį, o paskui, mano, kad niekas nevažinėjo, buvo tylu. Negali prisiminti, ar tą naktį buvo paskelbtas pavojus. Matė, kai šviesios spalvos automobilis išvažiavo, o kas ten sėdėjo, negali pasakyti. To automobilio galinį stiklą įžiūrėjo nuo pastato stogo. Įvažiavimą ir išvažiavimą kontroliavo tie milicininkai, kurie budėjo tame poste. Atvažiavus transportui, per radijo stotį buvo perduodama, kas atvažiavo, o ten gaudavo sprendimą iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) vadovybės. Jie palaikė ryšį su budėtojų dalimi. Budėtojų dalies pareigūnas išeidavo iš pastato pasitikti atvažiavusį asmenį. Iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) jis išėjo, kai Vilniaus (duomenys neskelbtini) išformavo, tai buvo rugpjūčio pabaigoje. Dirbant Vilniaus (duomenys neskelbtini) jam buvo išduota uniforma, ji buvo dėmėta. Tą pačią uniformą dėvėjo visos tarnybos Vilniaus (duomenys neskelbtini) metu. Nežino, ar 1991 m. ant Rygos (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus (duomenys neskelbtini) uniformų buvo skiriamieji ženklai, antsiuvai, kurie leistų atskirti iš kurio (duomenys neskelbtini) yra pareigūnas, nes rygiečių uniformų nematė. Vilniaus (duomenys neskelbtini) uniformoje buvo tik užrašas (duomenys neskelbtini), nebuvo užrašo, kad tai būtent Vilniaus (duomenys neskelbtini). Chaki spalvos uniformos vadinamos „afganke“ neturėjo. Tarnaujant Vilniaus (duomenys neskelbtini) po skilimo iki pat išformavimo, jis nematė jokių asmenų ar asmens, vilkinčių maikutėmis ar marškinėliais su užrašu „KGB SSSR“. Po (duomenys neskelbtini) tragedijos, prieš apklausas pas buvusios TSRS prokuratūros pareigūnus, niekas iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) vadų nedavė jokių nurodymų, instrukcijų ar rekomendacijų kaip reikia elgtis, ką kalbėti, ko nekalbėti, tokių pokalbių nebuvo. Mano, kad į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę nepastebėtam patekti buvo neįmanoma. Ar ant stogo buvo koks nors apšvietimas, dabar neprisimena, turbūt buvo įrengti prožektoriai. 1991-07-30/31 3-as būrys budėjo, be 3-io būrio pareigūnų bazėje buvo vadovybė ir analitinio skyriaus darbuotojai. Jam žinoma, kad analitiniame skyriuje dirbo karininkai, leitenantai. Vakare bazėje praktiškai buvo visi, tačiau nakties metu ar buvo visi, negali pasakyti. 3-ias būrys budėjo iki ryto. Jis visą laiką buvo arba kambaryje, arba ant stogo, po bazę nevaikščiojo. G. K. yra jo tėvo brolis. Nežino, ar G. K. buvo draugovininkas, su juo jokių ryšių nepalaiko. Negali prisiminti, ar G. K. jį lankė Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje. Vilniaus (duomenys neskelbtini) tarnybos metu jam neteko išvykti į Lietuvos Respublikos muitines. Kai buvo išformuotas Vilniaus (duomenys neskelbtini), visus pervežė į karinį dalinį dislokuotą Šiaurės miestelyje. Iki Vilniaus (duomenys neskelbtini) išformavimo, Šiaurės miestelyje, 42 divizijos štabo dalinyje už Petro ir Povilo bažnyčios nebuvo. Su buvusio savo būrio darbuotojais jokių santykių nepalaiko. Kiek 1991 m. Vilniaus (duomenys neskelbtini) buvo būrių, negali tiksliai pasakyti, kažkur apie 5-is. Apie neetatinį būrį negirdėjo. Neprisimena, kas buvo B. M. vairuotojas. Taip pat nežino, kokiu automobiliu važinėjo V. R. ir kas buvo jo vairuotojas. Prieš tarnybą Vilniaus (duomenys neskelbtini) buvo tik egzaminas, jokių pratybų, mokymų Vilniaus (duomenys neskelbtini) darbuotojams nebuvo. Šaudymo pratybose jis nebuvo. Vilniaus (duomenys neskelbtini) jo niekas neapmokė kaip reikėtų elgtis ypatingosios padėties, tiesioginio prezidentinio valdymo metu ir sąlygomis. Ar Vilniaus (duomenys neskelbtini) buvo tokie apmokymai, nežino. Taip pat Vilniaus (duomenys neskelbtini) nebuvo apmokymų dėl diversinės veiklos, apmokymų dėl objektų minavimo ar sprogdinimo darbų. Buvo sambo ir fizinio pasiruošimo treniruotės. Sambo treniruotėse nematė civiliai apsirengusių asmenų, jie treniravosi tik su savo būriu. Tarnybos Vilniaus (duomenys neskelbtini) metu, nebuvo nei viename (duomenys neskelbtini) pasienio poste, nežino, kiek ten buvo postų. Negali pasakyti, kokios buvo Vilniaus (duomenys neskelbtini) 1-o būrio funkcijos, jo sudėtis. Tarnybos Vilniaus (duomenys neskelbtini) metu, nematė, kad bazėje lankytųsi KGB kariškiai. Organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ draugovininkų Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje nematė. Nežino, ar Vilniaus (duomenys neskelbtini) kada nors, kokiomis nors aplinkybėmis yra išdavęs šaunamuosius ginklus organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ draugovininkams. Kelintą valandą 1991-07-31 buvo Vilniaus (duomenys neskelbtini) pareigūnų rikiuotė, negali prisiminti. Rikiuotė vyko fojė. Neprisimena, ar toje rikiuotėje 1991-07-31 kas nors iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) vadovų, išskyrus B. M. , dalyvavo. Ar toje rikiuotėje dalyvavo V. R. , negali prisiminti. B. M. kalbėjo. Dar buvo kažkas iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) vadovų, bet neprisimena kas. Su niekuo iš 1, 2 ir 5-o būrio artimiau nebendravo, nepalaikė draugiškų santykių. Teisme perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. K. parodė, kad 1991-07-30 nuo 22 iki 24 val. jis, galimai su V. B. , budėjo poste prie įvažiavimo į bazę. Ar šio budėjimo metu buvo koks judėjimas pro postą, negali pasakyti, nes neprisimena. Rygos (duomenys neskelbtini) automobilio „Latvija“ jis prie bazės aikštelėje nematė. Po šios pamainos jis nuėjo ilsėtis. 1991-07-31 2 val. V. K. nuėjo budėti į postą ant stogo. Ten budėjo su V. B.. Liudytojas parodė, kad tą naktį buvo ramus oras, geras girdimumas, iš toli girdėjosi pravažiuojančių automobilių garsas, todėl jis tvirtina, kad nuo 2 iki 4 val. niekas iš bazės neišvažiavo ir neįvažiavo. Būnant poste, apie 3 val. įvyko sprogimas. V. K. juto silpną smūgio bangą ir matė dūmų stulpą nuo miesto pusės. Apie sprogimą V. K. radijo ryšiu pranešė į budinčiąją dalį. Buvo paskelbtas pavojus, kurio metu buvo pakelti kiti milicininkai. Tuoj po sprogimo buvo užlipę keli Vilniaus (duomenys neskelbtini) darbuotojai, kurie paklausė, kas atsitiko. Trumpam bazėje buvo nedidelė sumaištis, kurios metu galėjo kas nors išvažiuoti iš bazės. Tai truko neilgai. Po to vėl buvo viskas ramu (T.24, b.l.10-11). Liudytojas patvirtino šiuos savo parodymus, paaiškindamas, kad praėjo daug laiko ir anksčiau jis geriau viską atsiminė. Per apklausą jis kalbėjo apie milicininkus, o apklausos protokole tiesiog įrašyta policininkai. Jis davė parodymus laisva valia, jokio poveikio ar įtakos jam nebuvo daroma. Tuo metu nurodytas aplinkybes atsiminė geriau, apie sprogimą dabar nieko neatsimena. Paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog 30 dieną, 22⁰⁰-24⁰⁰ val. budėjo poste prie įvažiavimo, tačiau koks transportas tuo metu išvažiavo ar įvažiavo, nurodyti negali, neprisimena. Ar po sprogimo koks nors transportas išvyko iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės, dabar negali pasakyti.
Liudytojas V. B. parodė, kad tarnavo (duomenys neskelbtini), buvo 3-ame būryje. Vilniaus (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 1991-04-20 iki jo išformavimo po pučo. Tarnaudamas Vilniaus (duomenys neskelbtini) buvo paprastas milicininkas, turėjo jaunesniojo seržanto laipsnį. Priklausė 3 būriui, kuriame buvo apie 20 žmonių, vadas buvo M. V. . Būryje buvo skyriai, skyriuje buvo maždaug po 10 žmonių. Būryje buvo 2 skyriai. Skyriai neturėjo jokios paskirties, būrys dalinosi į skyrius ir turėjo dar po vadovą, tačiau kas buvo jo skyriaus vadovas, neprisimena. Vilniaus (duomenys neskelbtini) tarnybos metu, saugodavo banką, eidavo į sargybą. Operacijose Vilniaus mieste, sulaikymuose, ginklų išėmimuose jis nedalyvavo. Vilniaus (duomenys neskelbtini) atrodo buvo 5 būriai, 1-o ir 2-o būrių uždaviniai buvo tokie patys kaip ir kitų. 1991-07-30/31 galimai budėjo. Budėjimo metu budėdavo postuose, postas buvo prie įvažiavimo į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę, kitas postas buvo ant bazės pastato stogo. Budėjo abiejuose postuose. 1991-07-30/31 įvykių, sprogimo, neatsimena. Apie nužudymą (duomenys neskelbtini)buvo pranešta iš ryto. Atrodo, kad vadovybė pasakė per rikiuotę. Rikiuotės būdavo iš ryto, apie 9⁰⁰ - 8⁰⁰ val., tiksliau negali pasakyti. Tuo metu jis gyveno bazėje, jo būrio patalpos buvo 2-e aukšte, ten pat vykdavo ir rikiuotės. Jis turėjo pistoletą „Makarov“ ir automatą „Kalašnikov“, automatas buvo 5,45 mm kalibro, šiuo metu tiksliau pasakyti negali. Tarnybos metu ginklai nesikeitė, buvo tie patys. Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje buvo automatų 7,62 mm kalibro, kada jie ten atsirado, tiksliai nežino, bet juos matė. Negali pasakyti, ar juos matė iki įvykių (duomenys neskelbtini), ar jau po įvykių. Matė gyvenamojoje patalpoje, kažkas buvo atnešęs, tačiau ar iš jų būrio, ar iš kito būrio, negali pasakyti. Kokiu maždaug laikotarpiu matė 7,62 mm kalibro automatus, neatsimena. Matė turbūt vieną automatą 7,62 mm kalibro, ar tai buvo naujas automatas, ar naudotas, nežino. Automatų „Kalašnikov“ 1947 m. modelio ir 1974 m. modelio skirtumų negali pasakyti, jis turėjo kitą automatą. Automatas, kurį matė, buvo su atlenkiama buože. To ginklo paėmęs į rankas nebuvo, jo neapžiūrėjo. Kai matė automatą, ar buožė buvo atlenkta, ar užlenkta, negali pasakyti. Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje garso slopintuvų nematė. Tarnaujant Vilniaus (duomenys neskelbtini) jam buvo išduota neperšaunama kariška žalios spalvos liemenė. Neprisimena, ar neperšaunama liemenė buvo išduota pasirašytinai. Mano, kad kiekvienas Vilniaus (duomenys neskelbtini) pareigūnas gaudavo tokią neperšaunamą liemenę. Iš kokio karinio dalinio buvo gauta jo „kamufliažinė“ uniforma, nežino. Ar „kamufliažinės“ uniformos striukė turėjo išorines kišenes žemiau juosmens, neprisimena. Jo „kamufliažinė“ uniforma atrodo buvo 3-jų spalvų derinio. 1991 m. ant jų uniformų nebuvo skiriamųjų ženklų, antsiuvų, kurie leistų atskirti iš kurio (duomenys neskelbtini) yra pareigūnas. Nežino, ar Rygos (duomenys neskelbtini) pareigūnai turėjo tokius skiriamuosius ženklus, antsiuvus, kurie leistų atskirti, jog pareigūnas yra būtent iš Rygos (duomenys neskelbtini). Tarnaujant Vilniaus (duomenys neskelbtini) po skilimo iki pat išformavimo, nematė jokių asmenų ar asmens, vilkinčių maikutėmis ar marškinėliais su užrašu „KGB SSSR“. Vilniaus (duomenys neskelbtini) tarnybos metu, matė Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje besilankančius civiliai apsirengusius asmenis, jie buvo draugovininkai. Jie uniformų neturėjo. Nežino, ar jiems Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje buvo išduodami šaunamieji ginklai. Pas ką, kokiu tikslu jie lankydavosi, nežino, tačiau jis šiuos asmenis matydavo sporto salėje. Į budėjimus su Vilniaus (duomenys neskelbtini) pareigūnais jie nėjo. Patvirtina, kad Rygos (duomenys neskelbtini) pareigūnai lankėsi Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje. Jie buvo atvažiavę iki (duomenys neskelbtini) įvykių, bet tikslaus laiko pasakyti negali. Mano, kad jie buvo atvykę anksčiau, nei jis budėjo ant stogo. Matė galimai 4-is Rygos (duomenys neskelbtini) pareigūnus, civiliais rūbais einančius į miestą, nes tuomet jis budėjo 2-e poste. Jam pasakė, kad atvažiavo Rygos (duomenys neskelbtini) pareigūnai, tačiau jų nesupažindino. Dirbant Vilniaus (duomenys neskelbtini), jam buvo išduotos uniformos „afgankė“ ir „kamufliažinė“, pas kitus pareigūnus buvo ir milicininkų uniformos. Vadinamą „afgankę“ dėvėdavo per pratybas, kai važiavo į Rudininkų poligoną. Rudininkų poligone buvo 1-ą kartą. Į tą poligoną vyko prieš (duomenys neskelbtini) įvykius. Mokymų dėl objektų minavimo, sprogdinimo darbų nebuvo. Kai būrys budėjo bazės apsaugoje, būrio budėtojai buvo aprūpinami radijo ryšiu. Pašalinių asmenų įvažiavimas į bazę vykdavo per 2-ą postą. Jei atvažiuodavo pašalinis automobilis, jį patikrindavo: prieidavo prie automobilio, pasižiūrėdavo, kas ten. Tikrindavo budintieji. Patikrinę per radijo stotį pranešdavo į budėtojų dalį, budėtojų dalies darbuotojas nuspręsdavo ir pranešdavo - įleisti, ar ne. Jei įleisdavo, vienas pareigūnas iš 2-o posto nuvesdavo iki budėtojų dalies. Ant bazės stogo buvo 1-as postas. Budėdami ant stogo saugojo priėjimą prie bazės. Ant stogo budėję milicininkai turėjo ryšio priemones, radijo ryšį jie palaikė su budėtojų dalimi. Signalinės raketos buvo miške, nes jos buvo statomos tam, kad niekas nematomas neprieitų prie bazės teritorijos. Nebuvo galimybės nepastebėtam patekti į bazės teritoriją arba išeiti iš bazės. Jam yra tekę budėti poste prie įvažiavimo, tačiau jo budėjimo metu Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai nepravažiavo. Po jų būrio langais niekas automobilių nestatydavo, ten vyko statybos. Jų būryje buvo vienas automobilis UAZ, jo spalvos negali pasakyti. Automobilio UAZ stogas buvo brezentinis. Kas jį vairavo, negali pasakyti. Ar jų būriui priskirtas automobilis UAZ buvo išdažytas milicijos spalvomis, ar buvo su švyturėliais, taip pat negali pasakyti. Vilniaus (duomenys neskelbtini) turėjo vieną BTR 60 ir 3 ar 2 BTR 70, kurie buvo laikomi prie 2-o posto ir aikštelėje. 2-as postas buvo prie įvažiavimo. BTR 60 vairuodavo kariškiai, o BTR 70 vairuodavo asmuo iš būrio, jo pavardės neatsimena. Radijo ryšio automobilis Vilniaus (duomenys neskelbtini) buvo, kas su juo dirbo, neatsimena. Jis buvo laikomas aikštelėje. Vilniaus (duomenys neskelbtini) nebuvo nešiojamų karinių radijo stočių, buvo milicijos radijo stotys. Automobiliuose UAZ buvo milicijos radijo stotys. Vilniaus (duomenys neskelbtini) nebuvo šarvuotos vikšrinės technikos. Vilniaus (duomenys neskelbtini) buvo automobilis ZIL vadinamas „Solidarnost“, nes vienas automobilis ZIL buvo priskirtas jų būriui. Prisimena, kad jo tarnybos metu buvo paskelbta kovinė padėtis ir ne vieną kartą. Apie tai pranešdavo skambutis. Kuo skiriasi Vilniaus (duomenys neskelbtini) kovinė parengtis nuo pavojaus signalo, šiuo metu negali pasakyti. Kovinė parengtis skelbiama, kai puolama bazė, ją skelbdavo budėtojų dalis. Kovinė parengtis buvo skelbiama dėl įvairių priežasčių. Paskelbus kovinę padėtį, buvo pakeliamas visas budintis būrys. Tikrinama, ar viskas tvarkoje. Paskelbus kovinę padėtį, rezervinis būrys nieko nedarė. Paskelbus kovinę padėtį, visas būrys susirinkdavo 2-e aukšte, buvo duodamos užduotys. Po (duomenys neskelbtini) įvykių, niekas iš vadovybės jo neklausinėjo, ar naktį buvo kas nors išvykęs iš bazės. Vilniaus (duomenys neskelbtini) vadovavo B. M., kurį pažinojo kaip vadą. Apie A. S. girdėjo, bet asmeniškai nežinojo. Dūmų kamuolys, kurį matė, buvo iš miesto pusės. Buvo garsas, panašus į sprogimą. Pagal dūmų kilimo vietą, nuo bazės buvo gal kilometras, gal 2 km. Negali pasakyti, ar tas dūmų kamuolys buvo toje vietoje, kur buvo 42 divizijos štabas. Nežino, kas organizavo ir įvykdė žudynes (duomenys neskelbtini). Po (duomenys neskelbtini) įvykių, niekas nedavė jokių nurodymų, instrukcijų ar užuominų, ką sakyti ar nesakyti tardytojams apie (duomenys neskelbtini) įvykius. Kai jis buvo apklausiamas, parodymus davė laisva valia, nebuvo jokio spaudimo. Pareigūnams papasakojo tai, ką buvo matęs ir girdėjęs. Teisme perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. B. parodė, kad nuo 1991-04-20 jis dirbo Vilniaus (duomenys neskelbtini) 3 būryje, milicininku. Šio būrio vadu buvo V... 1991-07-30/31 naktį jis budėjo bazėje. Negali prisiminti, kokiuose postuose jis buvo, bet tuo metu kai įvyko sprogimas, jis buvo poste Nr. 3, kuris tuo metu buvo ant stogo. Išgirdęs sprogimą, nuo divizijos pusės pamatė dūmų kamuolį. Per radijo ryšį perdavė budinčiajam, kad įvyko sprogimas. Netrukus atėjo būrio vadas M. su dviem ar trim karininkais, jų negali prisiminti. Galėjo būti R., bet tiksliai pasakyti negali. Po to, kai jiems parodė iš kurios vietos matė dūmus po sprogimo nugriaudėjimo, pastarieji išėjo. Atsimena, kad atėję pareigūnai tarpusavyje svarstė, kur galėjo įvykti sprogimas. Apie įvykius (duomenys neskelbtini) sužinojo ryte, kai juos išrikiavo M., kuris prieš rikiuotę ir pranešė apie tai, kad (duomenys neskelbtini) buvo iššaudyti visi muitininkai. Apie tai, kad pas juos į bazę tą naktį buvo atvažiavę iš Rygos (duomenys neskelbtini) būrys milicininkų, jis nežinojo. Jų nematė, pašalinių žmonių nepastebėjo. Ryte taip pat jų nematė. Rygiečiai į Vilnių dažnai atvažiuodavo, tačiau negali nurodyti tikslaus laiko. Atsimena, kad vieno iš jų atvykimo metu, jų automobilyje „Zil“ matė stovintį pulimiotą, Kalašnikovo sistemos. Ar iki įvykių (duomenys neskelbtini) jų būryje buvo Kalašnikovo sistemos automatai 7,62 mm, negali prisiminti. Tačiau prieš būrio išformavimą jų būriui buvo duoti 3 ar 5 Kalašnikovo sistemos automatai, kada juos davė, tikslaus laiko nurodyti negali. Jis tarnavo kariuomenėje ir jam teko susidurti su ginklais. Žino, kaip atrodo duslintuvai, matė juos, kai tarnavo armijoje. Tačiau nei pas Rygos, nei pas Vilniaus (duomenys neskelbtini) jų nematė. Kaip atrodo šoviniai „US“, nežino, todėl negali patvirtinti, kad juos kada matė. Greičio matavimo prietaiso taip nematė nei pas Rygos, nei pas Vilniaus (duomenys neskelbtini). Jo žinioje buvo automatas AKS 74, 5,45 mm kalibro. Pistoleto jis neturėjo. Kuomet buvo išformuojamas būrys, savo ginklą jis atidavė. Kaip Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje atsirado (duomenys neskelbtini) nužudytų asmenų ginklai, jis nežino, apie tai reiktų klausti vadovybės. Dėl evakuacijos iš (duomenys neskelbtini) bazės gali pasakyti, kad jiems buvo nurodyta krautis daiktus ir važiuoti. Kai jie pradėjo nešti iš ginklų kambario ginklus, šis įsakymas buvo atšauktas. Po šio įvykio jis išėjo iš (duomenys neskelbtini), todėl nežino kaip buvo, kai buvo duotas įsakymas susikrauti daiktus ir keltis į Šiaurės miestelį. Kada 1-ą kartą buvo paskelbta evakuacija, jis buvo bazėje ir matė 5 draugovininkus, kurių dėl praėjusio ilgo laiko gali ir neatpažinti. Nematė, kad draugovininkai būtų turėję ginklų. Kur galėjo (duomenys neskelbtini) vežti ginklus ar kitokius daiktus, jis nežino, nes tuo metu jo net nebuvo bazėje. Nuotraukose esantys antgaliai buvo skirti šaudyti sprogstamiesiems paketams. Kas juos pagamino, jis nežino. Kokius parodymus duoti Maskvos tardytojams, jo niekas nemokė. Taip pat negirdėjo, kad R. būtų davęs nurodymą, nesakyti kad kas nors tą naktį iš bazės buvo išvažiavęs. Ar kas išvažiavo, kokie automobiliai ir kiek automobilių išvažiavo 1991-0730/31 naktį iš (duomenys neskelbtini) bazės negali pasakyti, neprisimena. Būryje vieni kitų gerai nepažinojo. Būdavo, kad poste pamatai žmogų ir jį sustabdai, o po to paaiškėja, jog jis iš kito būrio, nors ir uniformuotas (T. 24, b.l. 22-23).
Liudytojas A. K. parodė, kad 1991 m. jis dirbo (duomenys neskelbtini), 3-e būryje. Į jų pareigas įėjo banko apsauga, Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės apsauga. Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazė buvo saugoma nuo pastato stogo ir prie įėjimo. Jis budėdavo ir ant pastato stogo, ir prie įėjimo į bazę. Apie (duomenys neskelbtini) įvykius sužinojo sekančią dieną per televizorių ar radiją, tiksliai jau neprisimena. 1991 07 30 buvo jo budėjimo diena, budėjo abiejuose postuose. Kas buvo jo porininkas, neatsimena. Budėdavo V. K., M. V., G. K., visi jie buvo 3-o būrio pareigūnai. Naktį budėjo, bet ne visą laiką, poilsio laiku miegojo: dvi val. budi, keturias val. ilsisi. Ilsėdavosi savo būryje. 3-o būrio patalpos buvo 2-e aukšte, kabineto neatsimena. Ten visi 3-o būrio pareigūnai eidavo ilsėtis. Iš ryto vadas pasakė, kad buvo sprogimas prie karinio dalinio Antakalnyje, vadas tai pasakė per rikiuotę 7⁰⁰ val. Tarnaudamas Vilniaus (duomenys neskelbtini) liudytojas turėjo pistoletą PM ir automatą AKSU. Vilniaus (duomenys neskelbtini) buvo ir automatų 7,62 mm kalibro, jų būryje buvo 2 ar 3 tokie automatai. Kokie asmenys turėjo tuos automatus, dabar neprisimena. Tie automatai 3-ame būryje atsirado prieš 10 dienų iki įvykių (duomenys neskelbtini), atrodo, kad jie buvo atvežti iš Vidaus kariuomenės karinio dalinio, iš Antakalnio. Kai liudytojas pradėjo dirbti Vilniaus (duomenys neskelbtini), jam buvo išduota smėlio spalvos uniforma, vėliau „kamufliažinė“ uniforma. Vilniaus (duomenys neskelbtini) nebuvo prietaisų, skirtų begarsiam šaudymui. Vilniaus (duomenys neskelbtini) buvo prietaisai, skirti šaudyti sprogstamaisiais paketais. 1991-07-30/31 liudytojas budėjo ant stogo ir prie įėjimo. Prie Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės prieigų buvo įrengtos signalinės raketos. Kai jis budėjo, Rygos (duomenys neskelbtini) nebuvo atvažiavęs. 1991 m. liepos mėn. prie įvažiavimo buvo šlagbaumas, privažiuodavo automobilis, vairuotojas arba atvažiavęs asmuo ateidavo į postą, pasakydavo pas ką atvažiavo, jie per raciją pasakydavo budėtojui, budėtojas pasakydavo ar įleisti, ar ne. Visi asmenys budėję ant stogo turėjo ryšio priemones. Kad atvažiavo Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai, per radijo ryšį liudytojas negirdėjo. Kad prie 42 divizijos štabo įvyko sprogimas, sužinojo tik iš ryto. Teisme perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad nuo 1991 m. birželio mėn. jis dirbo Vilniaus (duomenys neskelbtini) 3 būrio milicininku. 1991-07-30/31 jis buvo bazėje. Budėjimo metu stovėjo 2-ame ir 3-iame postuose. Apie 3 val. buvo paskelbtas pavojus dėl sprogimo. Naktį operatyvinių išvykų nebuvo. A. K. nežino, ar į bazę buvo atvykę Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai. Vilniaus (duomenys neskelbtini) neturėjo 7,62 mm kalibro automatų ir garso slopintuvų. 1991-07-31 rikiuotės metu buvo pranešta apie tai, kad (duomenys neskelbtini) muitinės poste nužudyti pareigūnai. 1991-07-31 Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje pašalinių žmonių nebuvo.1993-11-09 A. K. parodė, kad 1991-07-30/31 jis bazėje nematė Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkų, tačiau iš bendradarbių jam žinoma, kad tuo laikotarpiu Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai lankėsi bazėje. Įvykus sprogimui, buvo paskelbta kovinė padėtis. A. K. nubėgo į pirmame aukšte sporto salėje buvusį postą. Šiame poste jis buvo su Valerij ir G. K.. Į šią sporto salę kovinės parengties metu niekas nebuvo užėjęs (T.19, b.l.170-171, T.24, b.l.24-26). Atsakydamas į klausimus teisme liudytojas parodė, kad 1993 m. buvo apklaustas prokuratūroje, parodymus davė laisva valia. Įtaisas, skirtas šaudyti sprogstamaisiais paketais, yra storesnis, metalinis ir blizgantis. Garso slopintuvo nėra matęs. Liudytojas parodė, kad galėtų atpažinti tik įtaisą, skirtą šaudyti sprogstamaisiais paketais. Liudytojui pateikus fotonuotrauką Nr. 3, kuri buvo pateikta atpažinti liudytojui S. L. (24 tomas, 73 b.l.), liudytojas parodė, kad nuotraukoje esantis antgalis yra įtaisas, skirtas šaudyti sprogstamaisiais paketais. Mano, kad šie įtaisai buvo savadarbiai, pagaminti ne ginklų gamykloje. Tokius įtaisus jis matė savo būryje. Kad Vilniaus (duomenys neskelbtini) būtų užsakęs pagaminti garso slopintuvus PBS, negirdėjo. Kai pradėjo tarnybą Vilniaus (duomenys neskelbtini), jam buvo išduotas naudojimui M. V. tarnybinis automatas. Kai išlaikė egzaminą, po 2 mėn. buvo išduotas tabelinis automatas. Tuo metu M. V. turėjo automatą AKSU 5,45 mm kalibro. Ginklams buvo kortelės – pakaitalai. Ginklai buvo saugomi prie budinčiosios dalies, toje patalpoje ginklai buvo sustatyti spintoje į piramidę, spinta buvo rakinama. Kitų patalpų, kuriose dar būtų buvę saugomi ginklai, nebuvo. „Kamufliažinės“ uniformos striukė išorinių kišenių žemiau juosmens neturėjo, striukė susikiša į kelnes. Ant uniformų nebuvo skiriamųjų ženklų, antsiuvų, kurie leistų atskirti iš kurio (duomenys neskelbtini) yra pareigūnas. Sprogmenys buvo saugomi ginkluotės kambaryje, budėtojų dalyje. Tarnaujant Vilniaus (duomenys neskelbtini), apmokymų kaip elgtis su trotilu nebuvo. Ar Vilniaus (duomenys neskelbtini) buvo specialiai parengti žmonės, kurie buvo apmokomi dirbti su sprogmenimis, nežino. 1-o ir 2-o būrių funkcijos niekuo nesiskyrė nuo visų likusių būrių. Apie neetatinį būrį liudytojas negirdėjo. Tarnaujant Vilniaus (duomenys neskelbtini), teko matyti Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ draugovininkus. Jie ateidavo pas vadą. Vilniaus (duomenys neskelbtini) vado kabinetas buvo 2-e aukšte. Draugovininkų apsirengusių uniformomis, nematė, matė tik su civiline apranga. Tokių atvejų, kad Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės apsaugoje į postus kartu eitų budėti draugovininkai, nebūdavo. Draugovininkų, kurie lankėsi Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje, pavardžių nežino. Kompensatorius yra mažas ir atviras, o įtaisai, skirti šaudyti sprogstamaisiais paketais, yra dideli ir uždari. 3-e būryje buvo 1 automobilis ZIL su būda, uždaras, taip pat buvo mažas UAZ, tarybinis džipas. Jų būriui skirtas automobilis UAZ nebuvo išdažytas milicijos spalvomis, jis buvo žalias. Automobiliuose buvo milicijos radijo stotys, karinių radijo stočių nebuvo. Vilniaus (duomenys neskelbtini) operacijų metu palaikant ryšį nebuvo vartojami kariniai trumpiniai, sliangas. Tarnaudamas Vilniaus (duomenys neskelbtini), asmenų ar asmens, vilkinčių maikutėmis ar marškinėliais su užrašu „KGB SSSR“, nematė. P. F. buvo būrio vado pavaduotojas. Vilniaus (duomenys neskelbtini) štabas turėjo automobilį „Volga“, automobilis „Volga“ buvo šviesus, atrodo pilkšvos spalvos. Taip pat buvo automobilis UAZ. Visų automobilių, priklausiusių Vilniaus (duomenys neskelbtini), tiksliai neatsimena. Apklausoje nurodė, kad 7,62 mm kalibro automatus matė pas 3-o būrio milicininkus rugpjūčio mėn., dabar jau neatsimena, negali nieko patikslinti. Nakties metu Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazė buvo apšviečiama. (duomenys neskelbtini) muitinės poste liudytojas nė karto nebuvo. Po (duomenys neskelbtini) įvykių, B. M., A. A., V. R., A. S., P. F. nedavė jokių nurodymų ar užuominų, ką sakyti ar nesakyti tardytojams apie (duomenys neskelbtini) įvykius. Liudytojas su Vilniaus (duomenys neskelbtini) vairuotojais artimiau nebendravo, draugiškų santykių nepalaikė. Kad po (duomenys neskelbtini) įvykių, būtų buvę keičiami kokių nors automobilių ratai, nežino.
Liudytojas S. P. parodė, kad apie (duomenys neskelbtini) įvykius sužinojo kitą dieną ar po keleto dienų iš žiniasklaidos. Tuo metu dirbo Vilniaus (duomenys neskelbtini), buvo eilinis. Kokiame būryje dirbo, dabar neatsimena. Iš pradžių jo būrio vadas buvo S. B., bet kai Vilniaus (duomenys neskelbtini) skilo, vado neprisimena. Ar liepos mėn. 30 d. buvo Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje, neatsimena. Apie įvykusį sprogimą neatsimena. Turėjo pistoletą PM ir automatą AKSU, sutrumpintą 5,45 mm kalibro. 1991m. liepos mėn. Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje kito kalibro automatų nematė. 1991m. liepos mėn. Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje matė Rygos (duomenys neskelbtini) pareigūnus Jie atvažiavo gal 2, gal 3 automobiliais, o kiek žmonių, kada atvažiavo, dabar neprisimena. Jie buvo apsirengę „kamufliažinėmis“ uniformomis. Kokiu tikslu jie buvo atvažiavę, nežino. Iš Rygos (duomenys neskelbtini) darbuotojų anksčiau nieko nepažinojo. Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje garso slopintuvų nematė. Kokios markės automobiliais atvyko Rygos (duomenys neskelbtini) pareigūnai, negali tiksliai pasakyti. Kiek prisimena, buvo automobilis RAF „Latvija“ Rygos automobilių fabriko. Teisme perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 1991 m. liepos mėnesį jis dirbo Vilniaus (duomenys neskelbtini) 3 būryje. Jam buvo priskirtas pistoletas PM ir automatas AKS-74(U). 1991-07-30/31 jis buvo Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje. 1991-07-30 nuo 14 iki 16 val. ir 1991-07-31 nuo 6 val. iki 8 val. buvo postuose. 1991-07-31 2 val. 45 min. būrys buvo pakeltas pagal pavojaus signalą, nes įvyko sprogimas. Po 10 min. pavojus buvo atšauktas. Būrio vadas B. M. pranešė, kad prie karinio dalinio 3404 įvyko sprogimas. Ryte būrio vadas pranešė, kad (duomenys neskelbtini) muitinėje nužudyti pareigūnai. Liudytojas parodė, kad jam nežinoma, ar kas nors iš (duomenys neskelbtini) milicininkų buvo nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini) muitinę. Nuo 6 val. iki 8 val. nei vienas automobilis iš bazės neišvažiavo ir neįvažiavo. 1991-07-30 į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę buvo atvykę Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai. Jie atvyko automobiliu „Latvija“, buvo apsirengę civiliais rūbais. Ar šie milicininkai išvažiavo, ar pasiliko nakvoti liudytojas nežino. Garso slopintuvų Vilniaus (duomenys neskelbtini) neturėjo, 7,62 mm kalibro automatų iki 1991-08-19 taip pat neturėjo. 1992-02-05 S. P. parodė, kad 1991-07-30 jam budint poste prie įvažiavimo į bazės teritoriją, į bazę dviem automobiliais – baltos spalvos „Latvija“ ir juodos spalvos GAZ-31 įvažiavo Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai, kuriuos liudytojas buvo anksčiau matęs ir atpažino. Kai šie automobiliai atvažiavo, jau leidosi saulė. Iš automobilio „Latvija“ išlipo 3-4 darbuotojai, o iš GAZ-31 - vienas ar du milicininkai. Rygiečiai vilkėjo sportinius kostiumus, avėjo sportbačius, išskyrus vairuotoją, kuris buvo su kamufliažine forma. Šie rygiečiai nuėjo ir kalbėjosi su Vilniaus (duomenys neskelbtini) vadu. Naktį buvo paskelbtas pavojaus signalas. S. P. matė, kad iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) vado kabineto išėjo rygiečiai. 1993-11-09 S. P. parodė, kad jis dirbdamas poste prie įvažiavimo ne visada stabdydavo įvažiuojančius į bazę automobilius. Jei automobilius pažindavo ir žinodavo žmones, kurie važiuoja šiuo automobiliu, tai tokių įvažiuojančių automobilių nestabdydavo. Nežinomi asmenys, automobiliai buvo stabdomi (T.20, b.l.117-120, T.24, b.l.32-40). Atsakydamas į klausimus teisme liudytojas parodė, kad jei yra davęs tokius parodymus, tai taip ir buvo. Chaki spalvos uniformos vadinamos „afganke“ neturėjo. Jam teko budėti poste prie įvažiavimo. Jei atvažiuodavo Vilniaus (duomenys neskelbtini) darbuotojas su savo asmenine transporto priemone, jiems žinomas, tai jį praleisdavo. Jei atvažiuodavo nežinomas asmuo, tuomet pranešdavo pamainos viršininkui. Pas juos buvo paprastos, nešiojamos radijo stotys. Radijo ryšys buvo palaikomas su budėtojų dalimi. Ar asmenį įleisti į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę, ar ne, nuspręsdavo atsakingas asmuo. Patikslinti aplinkybių, kurios yra užfiksuotos apklausos protokoluose, negali. 1991 m. apklausiamas TSRS prokuratūros darbuotojų, nurodė, kad poste prie įvažiavimo buvo nuo 4⁰⁰ val. iki 6⁰⁰ val., vėlesnėse apklausose nurodė, kad poste prie įvažiavimo buvo nuo 6⁰⁰ val. iki 8⁰⁰ val. Dabar negali paaiškinti, neprisimena. Dabar neprisimena, kuriomis valandomis budėjo. Jo niekas iš pareigūnų neprašė duoti kažkam palankius parodymus apie tos nakties įvykius arba kažkokias aplinkybes nutylėti. Jokių kitokių detalių papildomai apie tą naktį negali pasakyti. P. žinojo, jį dar anksčiau rodė per televiziją. Kad matė šį asmenį bazėje, dabar kategoriškai tvirtinti negali, nes neprisimena. S. P. iki 1991-07-30 asmeniškai nepažinojo, buvo jį matęs per televiziją. Atvažiavę Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai nešėsi kažkokius krepšius, ryšulius. Kaip atrodė tie ryšuliai, sunku dabar pasakyti. Būrys, kuriame liudytojas tarnavo, turėjo paprastą, žalią automobilį UAZ. Negali atsakyti į klausimą, ar kaltinamąjį yra matęs 1991 m. liepos mėn. 30, 31 dienomis, nes po 19 metų negali prisiminti. Vilniaus (duomenys neskelbtini) buvo 5 būriai, apie neetatinį būrį liudytojui nieko nežinoma. Jam buvo išduotas pistoletas PM. Pistoletą nešiodavosi kiekvieną dieną. Automatus pridavinėjo. Kad Vilniaus (duomenys neskelbtini) būtų buvę išduoti ginklai asmenims, kurie netarnavo Vilniaus (duomenys neskelbtini), tokių atvejų nežino. Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje buvo BMP ar BTR, jis ten tik stovėjo, neprisimena, kad jis būtų važinėjęs. Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje šarvuotos technikos BMD nematė. Vilniaus (duomenys neskelbtini) įtaisų, skirtų sprogstamiesiems paketams atšaudyti, nematė. Tarnaujant Vilniaus (duomenys neskelbtini) po skilimo iki pat išformavimo, asmenų ar asmens, vilkinčių maikutėmis ar marškinėliais su užrašu „KGB SSSR“, nematė. Kad rygiečiai tokias maikes būtų turėję, nežino. Kiek prisimena, teko gerti arbatą su S. P. vieną kartą, gal pamiršo, 19 metų praėjo, ar arbatą gėrė prieš (duomenys neskelbtini) įvykius, ar po (duomenys neskelbtini) įvykių, patikslinti negali. Šiai dienai Rygos (duomenys neskelbtini) matytų asmenų konkrečių bruožų, pagal kuriuos galėtų atpažinti pateiktose nuotraukose, neatsimena.
Liudytojas S. Z. parodė, kad tarnavo (duomenys neskelbtini) 5 būryje, pradėjo dirbti 1991 metais, saugodavo banką. Jam buvo priskirtas rankinis kulkosvaidis, sutrumpintas automatas 5,45 mm kalibro ir pistoletas „Makarov“, būryje buvo kulkosvaidininku. Jam buvo išduotos „kamufliažinė“ uniforma ir „afgankė“ chaki spalvos. 5 būrys Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje turėjo savo patalpas, patalpos buvo nuo įėjimo į kairę. Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės teritorija buvo saugoma. Prie įėjimo pastoviai buvo du budintys, ant stogo ir budintys viduje. Prie įvažiavimo buvo bunkeris su smėlio maišais ir pastoviai budintys, taip pat šlagbaumas. Jam teko budėti poste prie įvažiavimo, ant stogo. Kad į bazę patektų nepastebėti pašaliniai asmenys, tai buvo neįmanoma, nes be postų aplink bazės teritoriją stovėjo dar ir signalinės raketos. Pašalinis transportas galėdavo įvažiuoti į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės teritoriją, jeigu išeina vyresnysis karininkas ir leidžia įvažiuoti. Saviems automobiliams į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės teritoriją buvo atskiras įvažiavimas. Apie (duomenys neskelbtini) poste įvykusią tragediją liudytojas sužinojo iš ryto. Rikiuotėje apie tai pranešė vadas. Kas pranešė tiksliai tvirtinti negali, ar B. M., ar atsakingas karininkas, tiek laiko praėjo, neatsimena. Sprogimas, įvykęs prie TSRS karinio dalinio, Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje girdėjosi. Tuo metu liudytojas pastoviai gyveno bazėje. Sprogimo metu irgi buvo bazėje, labai stipriai girdėjosi sprogimas. Po sprogimo bazėje buvo sujudimas, paskui sužinojo, kad Antakalnyje susprogdino kažkokią bombą, daugiau nieko jiems nesakė. Po sprogimo kovinė parengtis bent jau jų būryje nebuvo paskelbta, budėtojų dalyje išdavė ginklus, ginklus gavo ir laikė pas save. Liudytojas 1991-07-30/31 budėjo, matė, kad pas juos atvažiavo Rygos (duomenys neskelbtini), bet su jais nebendravo. Kada jie atvažiavo matė, o kada išvažiavo – ne. Jie atvažiavo dieną, nuo 15⁰⁰ iki 17⁰⁰ val., automobiliu „Latvija“. Su atvykusiais asmenimis liudytojui asmeniškai neteko bendrauti, tik iš tolo juos matė. Kokiu tikslu jie atvyko, nežinojo. Liudytojas matė, kai jie atvažiavo ir išlipinėjo iš automobilio. Jie nuėjo į bazę, daugiau jų nematė. Kaip šie asmenys buvo apsirengę, tiksliai pasakyti negali, atrodo, paprastais sportiniais kostiumais, ne kariškais, tiksliai pasakyti negali. Vėliau jis šių asmenų nematė. Kai matė rygiečius, jis ruošėsi eiti į sporto salę, persirenginėjo ir per langą pamatė, kaip įvažiavo automobilis, išlipo žmonės. Jam pasakė, kad Rygos (duomenys neskelbtini) atvažiavo ir viskas, visa kalba. Tą naktį jis buvo poste. Ar jam būnant poste, išvažinėjo kokios nors transporto priemonės iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės, tiksliai neprisimena. Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje greičio matavimo prietaisų, duslintuvų nematė. Vilniaus (duomenys neskelbtini) buvo paprasti automatai 5,45 mm kalibro. Jų būriui buvo priskirtas automobilis UAZ, kiti būriai taip pat turėjo priskirtus automobilius UAZ. Kiekvienam automobiliui buvo priskirti vairuotojai. Kad vieno iš automobilių UAZ ratai buvo keičiami, apie tai liudytojui nežinoma. Liudytojas patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo perskaityti teisme. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. Z. parodė, kad nuo 1991-05-21 jis dirbo Vilniaus (duomenys neskelbtini) 5 būrio milicininku. Jam buvo priskirtas pistoletas PM, automatas AKS-74(U) ir kulkosvaidis RPKS. 1991-07-30 jis kartu su būriu buvo rezerve, bazėje. Iš bazės niekur nebuvo išvykęs. Ryte sužinojo, kad naktį prie 3404 divizijos įvyko sprogimas. 9 val. per sargybos paskirstymą sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) muitinėje nužudyti pareigūnai. Apie Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkų atvykimą liudytojas nieko nežino. 7,62 mm kalibro automatų ir garso slopintuvų Vilniaus (duomenys neskelbtini) neturi. 1991-08-19 milicininkams buvo išduoti automatai AKMS. Naktį niekas iš būrio milicininkų išvykęs nebuvo. 2008-07-21 S. Z. parodė, kad 5 būrys buvo apgyvendintas 1 aukšte. Šios patalpos buvo kairėje pusėje, žiūrint į pastato paradinį įėjimą. Bazė buvo saugoma Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkų pajėgomis. Pastato viduje prie įėjimo buvo budinti dalis, kurioje dirbo budintis karininkas ir jo padėjėjas. Prie įvažiavimo į bazės teritoriją buvo sukrauti maišai su smėliu. Ten buvo postas. Jame budėjo du milicininkai, kurie saugojo bazę nuo įvažiavimo į bazę pusės. Ant stogo buvo įrengti du postai, kuriuose dirbo po vieną žmogų. Jie taip pat saugojo bazės prieigas. Reikalui esant, postai buvo sustiprinami. Aplink bazės teritoriją buvo išdėliojamos signalinės raketos. Liudytojas mano, kad pašalinis asmuo į bazės teritoriją nepastebėtas patekti negalėjo, juo labiau negalėjo nepastebėtas išvykti ar įvažiuoti su automobiliu. Liudytojas parodė, kad tuo metu, kada buvo nužudyti (duomenys neskelbtini) muitinės pareigūnai ir susprogdintas sprogmuo prie TSRS karinio dalinio, jis buvo Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje. Įvykus sprogimui, S. Z. stovėjo poste prie įvažiavimo į bazę. Kartu su juo buvo V. K.. Galėjo kartu šiame poste budėti ir M. R. . Ant įvažiavimo kelio buvo pastatyta užtvara, todėl norint įvažiuoti, milicininkas turėjo pakelti užtvarą. Po sprogimo buvo paskelbtas pavojus, po kurio iš bazės ir bazės viduje pradėjo bėgioti milicininkai į savo pozicijas, kad sustiprinti bazės apsaugą. Iš bazės išvyko ir parvyko Vilniaus (duomenys neskelbtini) transportas. Liudytojas suprato, kad automobilis buvo išvykęs pažiūrėti, kur įvyko sprogimas. Kas konkrečiai buvo išvažiavęs liudytojas neprisimena. S. Z. parodė, kad po sprogimo, poste prie įvažiavimo ir išvažiavimo iš bazės buvo transporto judėjimas. Tačiau, kadangi jam nebuvo žinoma apie jokių operacijų vykdymą ir jis tą naktį pats jokiose operacijose nedalyvavo, tai nelabai kreipė dėmesį į bazėje vykstantį judėjimą. Liudytojas parodė, kad jam tai buvo eilinė diena, eilinis budėjimas. Kas nužudė (duomenys neskelbtini) muitinės pareigūnus liudytojas nežino. Šių įvykių išvakarėse S. Z. buvo Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje. Jis anksčiau tarnavo Tarybinės armijos desantiniuose daliniuose, todėl dirbdamas Vilniaus (duomenys neskelbtini) rūpinosi fizine forma, dažnai bėgio krosus link Valakampių pliažo, treniravosi su svarsčiais sporto salėje. Po kroso S. Z. ketino eiti į sporto salę. Tuo metu per 5 būrio patalpų langus jis pamatė, kad bazės teritorijoje stovi automobilis „Latvija“ ir iš jo išlipa sportiškai apsirengę vyriškiai. Kažkas iš milicininkų pasakė, kad tai Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai. Po kurio laiko eidamas į salę S. Z. nuėjo pažiūrėti prie budinčios dalies, kur buvo žmonių sujudimas. Liudytojas pamatė, kad iš antro aukšto laiptais leidosi Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai. Juos lydėjo Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkai. Iš tarp jų vykusio pokalbio liudytojas suprato, kad rygiečiai po kelionės nori nusiprausti ir ėjo į pirmame aukšte esančios sporto salės, t.y. imtynių salės dušus. S. Z. nuėjo į sunkiosios atletikos sporto salę rūsyje. S. Z. susipažinęs su apklausos protokolu, kurį rašė TSRS prokuratūros tardytojai, parodė, kad tai jo pasirašytas protokolas. Tardytojai protokolą surašė taip, kaip jiems reikėjo. Rygiečius jis bazėje matė ir šiuo metu jo duoti parodymai yra teisingi. Liudytojas parodė, kad jis tarnavo desantiniame dalinyje, kuris buvo kaip pavyzdinis. Tarnybos metu kariai buvo mokomi šaudyti iš įvairių ginklų. Ten jis matė ir garso slopintuvus. Jie buvo demonstruojami kaip eksponatai. Jam šaudyti naudojant duslintuvus neteko, taip pat neteko matyti, kad ir kiti kariai būtų šaudę naudodami garso slopintuvus. Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje tokių duslintuvų liudytojas nematė. S. Z. parodė, kad kitą dieną po (duomenys neskelbtini) muitinės posto pareigūnų nužudymo jis matė, kaip kažkuris iš milicininkų Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje, automobilių stovėjimo aikštelėje keitė tarnybinio automobilio UAZ ratus. Liudytojas parodė, kad naktį jis Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkų bazėje nematė. V. K. dirbo Vilniaus (duomenys neskelbtini) 5 būryje (T.24, b.l.114-117). Atsakydamas į klausimus teisme liudytojas parodė, kad parodymai teisingi, norėtų patikslinti tik tai, kad žmonės, atvažiavę su automobiliu „Latvija“, yra iš Rygos (duomenys neskelbtini), jis sužinojo iš kažkurio milicininko. Kiek viso žmonių atvažiavo, nežino, jų neskaičiavo. Ar jie atsivežė kokius nors daiktus, nematė, ar turėjo ginklus, neatsimena. Tuos pareigūnus matė 5-10 m atstumu, veidų neįsidėmėjo, po 20 metų atsiminti yra nerealu. Neatsimena tiksliai, bet kelioms dienoms praėjus po šių įvykių, toks vairuotojas, atrodo vardu Tadik, jo giminaičiams į Nemenčinės pusę nuvežė 4 ratus nuo automobilio UAZ. Jis ratus iškrovė į garažą ir jie grįžo atgal. Kokie ten ratai buvo, nežino. Ratai buvo dideli, nuo automobilio UAZ. Liudytojas suprato, kad tai nuo jo (Tadiko) automobilio UAZ. Tas Tadik jų būriui nepriklausė, jie turėjo savo vairuotoją, Tadik buvo arčiau karininkų, jis juos vežiojo. Tai buvo praėjus 2-3 dienoms po (duomenys neskelbtini) įvykių. 5-as Vilniaus (duomenys neskelbtini) būrys turėjo patalpas I aukšte, kiti būriai buvo įsikūrę 2-3 aukštuose. Tokį asmenį kaip T. G. prisimena, ką jis vežiojo, nežino. T. G. važinėjo automobiliu UAZ. Automobiliai UAZ Vilniaus (duomenys neskelbtini) buvo nudažyti kaip milicijos. Ar T. G. važinėjo automobiliu nudažytu milicijos spalvomis, tiksliai neprimena. Vilniaus (duomenys neskelbtini) štabui buvo skirti automobiliai „Moskvič“, du „Žiguli“, tik T. G. važinėjo automobiliu UAZ. Ar to automobilio UAZ, kuriuo važinėjo T. G. , stogas buvo skardinis, ar dengtas tentu, negali tiksliai prisiminti. 1991-07-30 tarp 20⁰⁰ val. ir 22⁰⁰ val. nematė išvykstant iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) teritorijos automobilio ZIL 130, vadinamo „Solidarnost“. Ar Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje 1991-07-30 vakare matė B. M., V. R. neatsimena. Liudytojas tą naktį (duomenys neskelbtini)nebuvo. Kas nužudė Lietuvos pareigūnus (duomenys neskelbtini) muitinėje, kas organizavo šį nusikaltimą, jam nežinoma. Sprogimo vietą liudytojas matė, nes vėliau buvo nuvažiavę ten pasižiūrėti, prie pastato po sprogimo liko duobė. Naktį Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės teritorija buvo apšviesta, buvo dideli prožektoriai. Automobilių aikštelės buvo apšviestos, ten už pastato, kur stovėjo automobiliai, buvo labai gerai apšviesta. Iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) pastato, nakties metu galima buvo matyti žmones, vaikščiojančius po bazės teritoriją bei aikštelę tarp pastato ir gatvės. Esant tokiam apšvietimui susitikę du žmonės gali pažinti vienas kitą, iš toliau žmogaus galima ir nepažinti. 1991-07-30 tarp 20⁰⁰ val. ir 22⁰⁰ val. T. G. , V. R. nematė. Kulkosvaidį liudytojas imdavo, kai budėdavo bazėje ant stogo. Saugant banką, kulkosvaidžio neimdavo, imdavo tik automatą ir pistoletą, pistoletą visą laiką nešiojosi prie savęs. Jų būrio langai buvo I aukšte, į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią priešais bazės pastatą. Kas beatvažiuotų, visi praeidavo pro jų langus. 1991-07-30/31 V. R. išvažiuojančio iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės nematė. Tą kartą būdamas poste jis nematė, kas atvažiuoja į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę, kas išvažiuoja, neatsimena, kas išvažiavo, kas atvažiavo. Ginklai Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje buvo ir dėžėse. Budinčioje dalyje, ten, kur sėdi budintysis, buvo toks ginkluotės kambarys, ten buvo dėžės su šoviniais, granatomis, signalinėmis raketomis. Automatai buvo ginkluotės kambaryje. Vilniaus (duomenys neskelbtini), vykdant užduotis, operacijas, kodiniai trumpiniai nebuvo naudojami. Apie viršetatinį būrį negirdėjo. Vilniaus (duomenys neskelbtini) nebuvo iš buvusių draugovininkų suformuoto būrio. Jie ateidavo palaikyti Vilniaus (duomenys neskelbtini). Ant uniformų antsiuvų, leidžiančių identifikuoti vilkintį asmenį, kuriam (duomenys neskelbtini) jis priklauso, nebuvo. Kokias pareigas Vilniaus (duomenys neskelbtini) ėjo A. S., nežino. 1-as ir 2-as Vilniaus (duomenys neskelbtini) būriai buvo tokie pat normalūs būriai, kaip ir kiti. Šie būriai niekuo nesiskyrė, tik vaikinai buvo sportiškesni.
Liudytojas A. K. parodė, kad 1991 m. dirbo milicininko pareigose 5 būryje Vilniaus (duomenys neskelbtini). Tą dieną jų būrys buvo budintis, buvo bazėje. Ar 1991-07-30/31 visą laiką buvo bazėje, ar buvo išvažiavęs, dabar neatsimena, nes praėjo 20 metų. 5-ame būryje buvo virš 20 pareigūnų, 5 būrio paskirtis buvo kaip visų kitų būrių. Pagal grafiką 2 būriai budėjo bazėje po 2 paras, po to 2 paros buvo laisvos. 1991-07-30/31 iš ryto, akimirką matė rygiečius. Stovėjo automobilis „Latvija“, prie jo 3 ar 4 asmenys civiliais drabužiais. Liudytojui bendradarbiai pasakė, kad tai rygiečiai, t. y. Rygos (duomenys neskelbtini) pareigūnai atvyko. Jie buvo apsirengę civiliai, džinsais, kažkokiomis maikutėmis trumpomis rankovėmis. Apie įvykius (duomenys neskelbtini)sužinojo rikiuotės metu. Vadas B. M. juos specialiai sukvietė į rikiuotę ir informavo apie įvykius, pasakė kas atsitiko. Rikiuotėje B. M. pats pasakė, kad tai ne Vilniaus (duomenys neskelbtini) darbas. Anksčiau kai kurie milicininkai su nužudytaisiais kartu tarnavo, gerai juos pažinojo, tuos kurie buvo iš policijos. B. M. pasakė, kad apie tai bus pranešta atitinkamiems organams, kad bus visapusiškai bendradarbiaujama atskleidžiant šį nusikaltimą. 5 būryje buvo automatai „Kalašnikov“ AKSU, automato „Kalašnikov“ 7,62 mm kalibro liudytojas neturėjo. Tokį automatą Vilniaus (duomenys neskelbtini) liudytojas matė. Greičio matavimo prietaisų Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje nematė. Kiekviename būryje ginklus pasirašytinai išduodavo būrio viršininkas, visi ginklai buvo apskaityti. Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazė buvo saugoma. Buvo vidiniai postai, ant stogo postas, sustiprintas postas išorėje prie įvažiavimo, postas prie įėjimo. Į bazę atvykstantys asmenys ir atvykstančios transporto priemonės būdavo registruojamos iš karto iki įvažiavimo. Liudytojui nieko nežinoma apie tai, kad po (duomenys neskelbtini) įvykių nakties būtų keičiami ratai Vilniaus (duomenys neskelbtini) priklausančiam automobiliui. Liudytojui buvo išduotas tarnybinis automatas 5,45 mm kalibro trumpa buože ir „Makarov“ pistoletas. Tarnybos metu ginklai nebuvo keičiami, knygoje buvo užrašytas ginklas, jo numeris. Kada ginklus paimdavo, visada pasirašydavo. Kas vadovavo 5 būriui, neatsimena. Jų būryje kažkas turėjo 7,62 mm. kalibro automatą, negali pasakyti konkrečiai kas. Garso slopintuvų, specialių šovinių, skirtų begarsiam šaudymui, Vilniaus (duomenys neskelbtini) nematė. Turėjo dėmėtą maskuojančią uniformą. Naujai atėjusiems duodavo paprastą karišką maskuojančios spalvos uniformą, vėliau jau duodavo dėmėtą maskuojančią uniformą. Uniformas gaudavo iš Klaipėdos, ant kai kurių uniformų net buvo likusios jūrų pėstininkų emblemos, reikėdavo prisiūti milicininkų. Jis savaitę buvo su smėlio spalvos kariška uniforma, vėliau išdavė dėmėtą. Jam teko saugoti Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės teritoriją, teko būti visuose postuose. Vieną kartą budėjo pagrindiniame kelyje prieš įvažiavimą į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę. Įvažiuoti, įeiti į bazę, išvykti iš bazės nepastebėtam praktiškai buvo neįmanoma. Dėl 1991-07-31 naktį prie 42 divizijos štabo pastato įvykusio sprogimo gali paaiškinti, kad tuo metu turbūt miegojo, bet ryte jam pasakė, kad prie štabo buvo sprogimas. Po to, dieną pravažiavo pro tą vietą ir matė sprogimo žymes. 1991-07-30/31 naktį, kai buvo nužudyti (duomenys neskelbtini) muitinės posto pareigūnai, kai įvyko šis sprogimas, jis nevykdė jokių operacijų už Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės ribų. Kad milicininkai iš kitų Vilniaus (duomenys neskelbtini) būrių tą naktį būtų vykdę kokias nors operacijas už Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės ribų, jam nežinoma. Jis asmeniškai nepažinojo nužudytų (duomenys neskelbtini) muitinės posto pareigūnų. Su (duomenys neskelbtini) muitinės posto pareigūnais jokių konfliktų neturėjo. Jis asmeniškai jokių operatyvinių veiksmų neatlikinėjo, nerinko informacijos apie (duomenys neskelbtini), kitų Lietuvos muitinių veiklą, niekas nedavė tokių užduočių. Ryte, Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje matė automobilį „Latvija“ su civiliai apsirengusiais žmonėmis. Kaip jau minėjo, prie automobilio stovėję asmenys buvo apsirengę įvairiai, kažkas džinsais, kažkas paprastomis kelnėmis, kažkas maikėmis trumpomis rankovėmis, kažkas baltiniais trumpomis rankovėmis. Vienas asmuo buvo apsirengęs balta maike su TSRS herbu, tuo metu turguje pradėjo pardavinėti tokias maikes. Kada Rygos (duomenys neskelbtini) išvyko iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės, nežino. Nematė, kas juos pasitiko, kur jie gyveno, kur jie buvo, ką jie darė. Negalėtų atsakyti į klausimą apie salėje esantį kaltinamąjį ir jo dalyvavimą (duomenys neskelbtini) muitinės posto pareigūnų žudynėse, negalėtų jo atpažinti, atsakyti, ar jis buvo prie automobilio, nes tuos asmenis matė tik akimirksniu. Vilniaus (duomenys neskelbtini) rezerve esantis būrys jokių uždavinių neturėjo, jeigu nebuvo kokių nors pavojų, kokių nors operacijų. Įvykus išskirtinei situacijai, kažkokiam įvykiui, pirmiausia turėjo reaguoti rezerve esantis būrys. Jei užpultų bazę, budintis būrys jau budi postuose, o rezervinis būrys būtų naujuose postuose, nes jei būtų puolimas, tuomet reikia daugiau postų. 1991-07-30/31 maždaug 2⁴⁵ val. nebuvo pasiųstas reaguoti į kokius nors įvykius mieste. Gali paaiškinti, kad buvo nestiprus sprogimas, vėliau pravažiavo šalia tos vietos, būdamas autobuse, pažiūrėjo, sprogimo pėdsakai buvo silpni. Jam tarnaujant Vilniaus (duomenys neskelbtini), neteko matyti 412 ar kitokio modelio automobilių „Moskvič“. 1991-07-30/31 Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje nematė asmens ar asmenų grupės, vilkinčių naujas Lietuvos policijos arba Krašto apsaugos departamento uniformas. Vilniaus (duomenys neskelbtini) 1991-07-30/31 nebuvo įvestas kareivinių režimas. Kareivinių režimas buvo tiktai rugpjūčio mėn. pabaigoje, tuomet buvo labai neaiški situacija, visi turėjo būti bazėje. 1991-07-30/31 Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje buvo 2 būriai, kiti ilsėjosi namuose. Vienas būrys budėjo, kitas būrys buvo rezerve. Rikiuotėje matė štabo viršininką V. R. , operatyvinio skyriaus viršininką A. S.. B. M. matė neordinarioje rikiuotėje, tai buvo rikiuotė dėl (duomenys neskelbtini) įvykių, kelintą valandą buvo ta rikiuotė, neatsimena, galėjo būti ryte iki 12⁰⁰ val., tiksliau laiko nurodyti negali. Jų būrys pagal aliarmo signalą 1991-07-30/31 nebuvo pakeltas. Tarnaujant Vilniaus (duomenys neskelbtini), nebuvo apmokymų, pratybų, kurias būtų vedę buvusios TSRS KGB karininkai. Vilniaus (duomenys neskelbtini) ginkluotėje granatsvaidžių nematė. Kai liudytojas atėjo tarnauti į Vilniaus (duomenys neskelbtini), iš pradžių turėjo karišką maskuojančią chaki spalvos uniformą, taip vadinamą „afgankę“, po to gavo dėmėtą maskuojančią uniformą. Kai turėjo „afgankę“, turėjo ir juodos spalvos beretę. Batai buvo aukšti, kaip desantininkų, kaip jūrų pėstininkų. Vilniaus (duomenys neskelbtini) buvo šarvuočiai BMP, BMD. Tą šarvuotą techniką valdė asmenys, ne iš Vilniaus (duomenys neskelbtini), ją valdė privalomos tarnybos kareiviai. Ar buvo Vilniaus (duomenys neskelbtini) operatyvinis taktinis būrys, nežino. Kas vadovavo 1 būriui, neatsimena. Kas vadovavo kitiems būriams, neatsimena. Jų būriui, t. y. 5-am, buvo priskirtas milicijos automobilis UAZ, vairuotojo pavardės neatsimena, kaip jis atrodė – neatsimena. Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje matė 3 ar 4 rygiečius, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad matė 5 rygiečius, taigi gali būti, kad 5, bet ne daugiau. Jo tarnybos metu, Vilniaus (duomenys neskelbtini) nebuvo jokių bendrų užsiėmimų, pratybų su 42 divizijos kariškiais, su KGB specialiu padaliniu „Alfa“, su kariškiais iš Šiaurės miestelio, su oro desanto divizija. Vilniaus (duomenys neskelbtini) komandose nebuvo naudojamas karinis sliangas, komandų trumpiniai. Liudytojas nematė Vilniaus (duomenys neskelbtini) ginkluotėje sprogstamųjų medžiagų. Draugovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius asmenis Vilniaus (duomenys neskelbtini) liudytojas matė tik rugpjūčio mėn., tuomet buvo sudėtinga situacija, atėjo 2 ar 3 žmones, o iki rugpjūčio mėn. jų nematė. Jiems neišdavinėjo jokių maskuojančių uniformų, jiems dėl viso pikto davė tik neperšaunamas liemenes, tai milicininkų senos konstrukcijos pilkos spalvos neperšaunamos liemenės. Šitie žmonės norėjo padėti Vilniaus (duomenys neskelbtini) pareigūnams, jei būtų užpuolimas. Jau buvo rugpjūtis, Maskvoje viskam vadovavo B. J. . Kadangi šitie žmonės buvo vyresnio amžiaus, todėl ginklų jiems nelabai ir davė. 5-am būriui į pagalbą nebuvo priskirta draugovininkų. Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės apsaugoje draugovininkai nedalyvavo. Teisme pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis juos patvirtino. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad nuo 1991-06-27 jis dirbo Vilniaus 5 būryje milicininku. Jam buvo priskirtas pistoletas PM ir 5,45 mm kalibro automatas AKS-74(U). 1991-07-30/31 jis buvo bazėje kartu su savo būriu. Naktį iš bazės niekur nebuvo išvykęs. 1991-07-31 jis girdėjo sprogimą, bet paskelbus pavojų 5 būrio nepakėlė. 1991-07-31 ryte jis sužinojo, kad sprogimas įvyko prie karinio dalinio 3404. Sargybos skirstymo metu Vilniaus (duomenys neskelbtini) vadas pranešė, kad (duomenys neskelbtini) muitinėje nužudyti pareigūnai. Liudytojas iš kažkurių milicininkų girdėjo, kad Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje yra atvykę Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai, tačiau jų pats nematė ir į šią aplinkybę nekreipė jokio dėmesio. Vilniaus (duomenys neskelbtini) iki 1991 m. rugpjūčio mėn. 7,62 mm kalibro automatų neturėjo. Garso slopintuvų būrys neturėjo. Naktį niekas iš jo būrio milicininkų, kol jis nebuvo užmigęs, iš bazės neišvažiavo (T.20, b.l.43-46).
Liudytojas O. I. parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) vairuotoju 5-e būryje. Jam buvo priskirtas automobilis UAZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jo automobilis UAZ buvo geltonai mėlynas, kaip milicijos automobiliai. Šiuo automobiliu veždavo pamainą budėti į komercinį banką N. Vilnioje, pristatydavo maistą iš karinio dalinio Antakalnio gatvėje. Jam nebuvo priskirto žmogaus, kurį pastoviai vežiojo. Jam buvo priskirti tarnybiniai ginklai, turėjo pistoletą „Makarov“ ir automatą „Kalašnikov“, automatas buvo 5,45 mm kalibro, AKSU. Turėjo žalią, maskuojančią uniformą - „kamufliažinę“. Jų būryje buvo vairuotojai S., G., Č., kitų būrių vairuotojų nežino. Vairuotojo T. G. neatsimena. Apie įvykius (duomenys neskelbtini) pirmiausia sužinojo iš televizoriaus, po to, iš vado per rikiuotę, o gal atvirkščiai, dabar tiksliai neatsimena. Rikiuotės būdavo ryte, gal 8⁰⁰ val., vairuotojai dalyvaudavo tose rikiuotėse, būdavo visi. Kad vadas rikiuotės metu pasakė apie (duomenys neskelbtini) įvykius, tokią aplinkybę atsimena. 5-o būrio vadas buvo T.. Liudytojui teko budėti Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės apsaugoje. Buvo postas prie įvažiavimo ir postas ant pastato stogo, budėjo ir viename, ir kitame poste. Ar naktį iš 1991-07-30 į 1991-07-31 teko budėti, neatsimena. Ar naktį iš 1991-07-30 į 1991-07-31 matė kokius nors atvykusius ne Vilniaus (duomenys neskelbtini) pareigūnus, neatsimena. Kada rygiečiai buvo atvažiavę, konkrečios datos neatsimena, nieko iš rygiečių nepažįsta. Kad rygiečiai buvo atvažiavę, žino iš bendradarbių kalbų. Kokiu tikslu jie buvo atvažiavę, nežino. Iki 1991-07-30/31 7,62 mm kalibro automatai Vilniaus (duomenys neskelbtini) buvo, ar būryje buvo tokie automatai, neatsimena. Jie buvo ginkluotės kambaryje. Į ginkluotės kambarį liudytojas negalėjo patekti. Ten buvo budėtojas, ginkluotės kambarys pastoviai buvo uždarytas, ginklai buvo išduodami ir grąžinami pagal parašą. 7,62 mm kalibro automatus matė rikiuotės metu. Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje nematė ugnies ir garso slopintuvų, t.y. prietaisų PBS. Jo vairuojamas automobilis UAZ buvo laikomas iš karto įvažiavus į bazę automobilių stovėjimo aikštelėje, prie fontano. Dar užvažiuodavo už pastato, ten patys remontuodavo, plaudavo automobilius. Apie automobilių UAZ padangų keitimą, nežino, prie jo padangų niekas nekeitė. Automobiliai UAZ buvo dviejų rūšių, buvo pilki ir geltonai mėlyni. Jo automobilio raktu kito automobilio užvesti nebuvo galima, automobilių raktai buvo skirtingi. Ar kitas vairuotojas galėjo pakeisti jo automobilio ratus jam nežinant, nežino, to nematė. Jei budėdavo, tuomet raktus nuo automobilio UAZ atiduodavo būrio vadui. Tą dieną, kai įvyko (duomenys neskelbtini) tragedija, buvo nužudyti pareigūnai, buvo Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje. Neatsimena, ar būtent tą dieną budėjo poste prie įvažiavimo. Girdėjo apie sprogimą, įvykusį prie(duomenys neskelbtini)divizijos štabo pastato, žino, kad buvo sprogimas, girdėjo apie tai iš bendradarbių. Tą naktį buvo Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje, tuomet buvo kareivinių režimas, namo neleido. 1991 m. liepos mėn. rūkė, Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje rūkymo vieta buvo prie fontano, iš tos vietos buvo matoma automobilių stovėjimo aikštelė, ji buvo šalia. (duomenys neskelbtini) įvykių išvakarėse automobilių stovėjimo aikštelėje buvo automobilių, buvo ir automobilis „Latvija“, ar stovėjo automobilis „Volga“, neprisimena. Ar Vilniaus (duomenys neskelbtini) tuo metu turėjo automobilį „Latvija“, negali pasakyti. Penkto būrio patalpos buvo 1-e aukšte, užėjus į pastatą, pasukus į kairę, pirmos durys, langai buvo į aikštelę. Per langus buvo matoma, koks transportas atvažiuoja į (duomenys neskelbtini) bazės teritoriją. Poste budintys milicininkai turėjo radijo ryšį, ryšys buvo palaikomas su budėtoju. Tarnybos metu, Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje 1991 m. vasarą nematė asmens ar asmenų vilkinčių maikutes ar marškinėlius su užrašu „KGB SSSR“. (duomenys neskelbtini) įvykių naktį nevykdė jokių operacijų, nebuvo išvykęs iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės. Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje buvo budėtojų dalis, jie dirbo ištisą parą, budėtojų dalis buvo prie ginkluotės kambario. Įėjus į pastatą, pirmas kambarys buvo ginkluotės kambarys. Aplink Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės teritoriją buvo įrengtos signalinės raketos. Vargiai, ar buvo galima pašaliniam asmeniui patekti į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės teritoriją. Atvažiavus pašaliniam transportui, poste budintys milicininkai apie juos pranešdavo budėtojų daliai. Ar atvykusius asmenis reikia įleisti, ar nereikia įleisti, nuspręsdavo budėtojas, atvykę asmenys pravažiuodavo postą, tuomet juos pasitikdavo budėtojas. Liudytojui atrodo, kad budėtojų dalis ir ginklų kambarys buvo viena patalpa, jis ten nebuvo. Ginklai buvo laikomi metalinėse spintose, piramidėse. Nieko iš (duomenys neskelbtini) muitinės poste nužudytų pareigūnų liudytojas nepažinojo. 1991 m. nebuvo (duomenys neskelbtini) muitinės poste. Kas organizavo, įvykdė (duomenys neskelbtini) muitinės poste budėjusių pareigūnų nužudymą, nežino. Vilniaus (duomenys neskelbtini) buvo du automobiliai ZIL, dar buvo šarvuotas automobilis BTR, kas jį vairuodavo, nežino. Vilniaus (duomenys neskelbtini) nebuvo šarvuotos vikšrinės technikos. Vilniaus (duomenys neskelbtini) buvo pilkos spalvos automobilis „Latvija“. Vilniaus (duomenys neskelbtini) automobilių PAZ, automobilių GAZ 52, GAZ 53 autobusų, nematė.
1991-10-25 pažymoje užfiksuota, kad patikrinimo metu nustatyta, jog kariniame dalinyje 3700 (Sniečkaus m.) yra du 7,62 mm kalibro automatai AKMS Nr.(duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini), kurie perduoti Vilniaus garnizono (duomenys neskelbtini) prokuratūrai. Trečiasis 7,62 mm kalibro automatas AKMS Nr. (duomenys neskelbtini) (A. B. automatas) yra pas ekspertus Lietuvos prokuratūros žinioje. 240 1943 m pavyzdžio 7,62 mm kalibro šovinių „US“ buvo iššaudyti specialios komandiruotės metu. Po 1991-07-30 nurodyti ginklai ir šaudmenys „US“ nebuvo naudojami (T.11, b.l.162-163).
1991-09-06 pakvitavime užfiksuota, kad du automatai AKMS Nr.(duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini) yra pas Vilniaus (duomenys neskelbtini) prokurorą. Po ekspertizės jie bus grąžinti kariniam daliniui (T.11, b.l.168-169).
1991-08-30 rašte Nr.15/049-91 užfiksuota, kad 1991-08-21 prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos apsaugos 1 posto tarp TSRS kariškių ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos departamento darbuotojų įvyko incidentas, kurio metu žuvo A. S. ir buvo sulaikytas sužeistas kariškis A. B., pas kurį buvo išimtas automatas AKMS Nr.(duomenys neskelbtini), kuris yra pas ekspertus, nes atliekama balistinė ekspertizė (T.11, b.l.166-167).
1991-10-09 poėmio metu paimti kariniam daliniui 3700 priklausiusių automatų AKMS Nr.(duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini) šautų kulkų ir tūtelių pavyzdžiai. Šie šaudmenys apžiūrėti 2003-04-23 daiktinių įrodymų apžiūros tvarka. Apžiūros metu nustatyta, kad ant šautų šovinių tūtelių dugnelių nėra užrašų analogiškų tūtelėms, kurios buvo rastos įvykio vietos apžiūros metu (T.5, b.l.60-64).
1991-10-23 ekspertizės akto Nr.11-1643 duomenimis, 7,62 mm kalibro tūtelės, išimtos įvykio vietos ir lavonų apžiūros metu (duomenys neskelbtini) muitinės poste, šautos ne iš karinio dalinio Nr. 3700 automatų AKMS Nr.(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). 7,62 mm kalibro šovinio kulkos, išimtos darant įvykio vietos ir lavonų apžiūrą (duomenys neskelbtini) muitinės poste tikriausiai iššautos ne iš automatų AKMS Nr.(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Kategoriška išvada nepadaryta todėl, kad praėjo daug laiko po nusikaltimo ir vamzdžių reljefas galėjo pasikeisti, taip pat nežinomos tirtų automatų kitos eksploatacijos sąlygos (T.5, b.l.103-109).
1991-08-29 ekspertizės akto Nr.11-1358 duomenimis 1976 m. pagamintas 7,62 mm kalibro automatas AKMS Nr.(duomenys neskelbtini) yra techniškai tvarkingas ir tinka šaudymui. Kulkos ir tūtelės, paimtos (duomenys neskelbtini) muitinės poste apžiūrint įvykio vietą ir lavonus, buvo šautos ne pateiktame automate. 57 šoviniai, paimti pas A. B. , bei šoviniai, kurių dalys yra 11 kulkų 7,62 mm kalibro, paimtos apžiūrint (duomenys neskelbtini) muitinės poste įvykio vietą ir nukentėjusiųjų lavonus, yra 7,62 mm kalibro šoviniai automatui AKM, turinčiam garso slopintuvą „PBS“, pagal savo technologines savybes ir konstrukcijos ypatybes bei pagal paskirtį jie yra vienodi. Pagal savo technologines savybes, konstrukcijos ypatybes šių šovinių tūtelės yra tokios pačios, kaip ir 7,62 mm kalibro 13 tūtelių, paimtų dėl minėto įvykio, bei yra pagamintos tos pačios gamyklos gamintojos, t.y. Nr.711, o su devyniomis iš trylikos tūtelių, kurios irgi buvo paimtos dėl šio įvykio, jos pagamintos dar ir tais pačiais 1968 metais. 30 šovinių, paimtų pas A. B. , sudėti metalinėje dėtuvėje, bei šoviniai, kurių dalys yra 11 kulkų 7,62 mm kalibro, paimtų dėl šio įvykio, priklauso tai pačiai šovinių grupei – 7,62x39, bet skiriasi pagal savo technologines savybes, konstrukcijos ypatybes ir paskirtį. Šių 30-ies šovinių tūtelės ir 13 tūtelių, paimtų dėl įvykio (duomenys neskelbtini), yra vienodos pagal konstrukcijos duomenis ir skiriasi pagal pagaminimo metus. 29 tūtelės iš jų skiriasi savo medžiaga, iš kurios yra pagamintos, nuo 13 tūtelių, paimtų dėl įvykio (duomenys neskelbtini), o 19 iš jų skiriasi taip pat ir pagal įmonę gamintoją, kurios Nr.539. Šio akto tiriamojoje dalyje aprašyti A. B. turėti šaudmenys, t.y. 87 vienetai 7,62 mm kalibro šoviniai. Iš 87 šovinių ant 57 šoviniai tūtelių yra žymėjimo ženklai „711“ ir „68“ ir jie skirti automatams AKM, turinčiam garso slopintuvą „PBS“. Likusieji, 30 vienetų, A. B. turėti 7,62 mm kalibro šoviniai ant tūtelių turi skirtingus, lyginant su šaudmenimis naudotais (duomenys neskelbtini), žymėjimo ženklus, taip pat paskirtį, t.y. jie neskirti šaudyti naudojant garso slopintuvą „PBS“. Šių šovinių kulkos neturi spalvinio žymėjimo, kokį turi įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) išimtos kulkos. Ekspertizės metu buvo atliktas eksperimentas ir iš automato AKM buvo šaudoma pavieniais šūviais ir automatinės serijos būdu naudojant garso slopintuvą bei pavieniais šūviais ir automatinėmis serijomis be garso slopintuvo. Šaudant serijomis ir automatiniame režime su garso slopintuvu šūviai įvyko normaliai, automatika suveikė, šautos tūtelės buvo išmetamos, o kitas šovinys buvo paduodamas iš dėtuvės. Šaudant be garso slopintuvo įvyko tik pavieniai šūviai, tūtelė automatiškai nebuvo išmetama. Kitam šūviui reikėjo užtaisyti ginklą iš naujo. Šaudant paprastais 7,62 mm šoviniais šūviai tiek naudojant garso slopintuvą, tiek be jo įvyko normaliai. Ekspertai akte neužfiksavo šių šūvių girdimumo skirtumų eksperimentinio šaudymo metu. Akto tiriamojoje dalyje užfiksuota, kad ant A. B. turėto automato pritvirtintas garso slopintuvas PBS Nr.(duomenys neskelbtini) (T.5, b.l.65-86).
1991-09-03 ekspertizės akto Nr.11-1375 duomenimis iš A. B. automato Nr. (duomenys neskelbtini) per garso slopintuvą Nr. (duomenys neskelbtini) po paskutinio jų valymo buvo šauta (T.5, b.l.65-67, 87-88).
1991-09-26 ekspertizės akto Nr.11-1365/11-1484 duomenimis 9 tūtelės, išimtos įvykio vietoje (duomenys neskelbtini) su fabrikinio žymėjimo ženklais „711 68“ ir 57 šovinių tūtelės paimtos iš A. B. , pagamintos tuo pačiu agregatu. Likusios 4 tūtelės su fabrikinio žymėjimo ženklais „711 69“, išimtos (duomenys neskelbtini) muitinės poste ir 30 likusių šovinių tūtelių paimtų iš A. B. , pagamintos skirtingais agregatais (T.5, b.l.89-102).
1991-09-24 ekspertizės akto Nr.11-1422 duomenimis, ant automobilio VAZ -2101 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo sėdynės atlošo užvalkalo yra 2 margi pluošteliai: 7 fragmentai 3 besikartojančių spalvų (pilkai žalias –šviesiai pilkai žalias – tamsiai žalias – šviesiai pilkai žalias – pilkai žalias - šviesiai pilkai žalias - tamsiai žalias) ir 2 spalvų fragmentų (šviesiai pilkai žalias – pilkai žalias) bei ant automobilio galinės sėdynės atlošo užvalkalo yra vienas margos spalvų fragmentų (šviesiai pilkai žalias – pilkai žalias – tamsiai rudas) medvilnės pluošteliai bendros grupinės priklausomybės su A. B. karinės uniformos audeklo pluoštais. Nustatyti ar automobilio sėdynių užvalkalai ir A. B. karinė uniforma buvo kontakte nėra galimybės (T.5, b.l.110-119, T.39, b.l.2).
1991-09-16 ekspertizės akto Nr.11-1366 duomenimis, atpažinimo ženklai – juodos ir žalios spalvos lakų juostos – ant kulkų, išimtų pas TSRS kariškį A. B., viršūnėlių yra bendros rūšinės priklausomybės su atitinkamai juodos ir žalios spalvos lakų likučiais, esančiais ant penkių kulkų, rastų (duomenys neskelbtini) muitinės posto vagonėlyje, ant kulkos, rastos T. Š. drabužiuose, ant kulkos, išimtos iš J. kūno, ant kulkos, rastos tardymo eksperimento metu, viršūnėlių bei atitinkamai su juodos spalvos lako likučiais, esančiais ant kulkos, išimtos iš Balavako lavono, viršūnėlės. Ant dviejų kulkų, rastų papildomos įvykio vietos apžiūros metu, tyrimo metu nėra juodo ir žalio lako likučių (T.5, b.l.120-127).
1991-10-11 ekspertizės akto Nr.11-1593 duomenimis, ant A. M. drabužių nėra pluoštelių bendros rūšinės priklausomybės su A. B. karinės uniformos audeklo pluoštais (T.5, b.l.128-134).
1991-09-11 ekspertizės akto Nr.11-1376 duomenimis, ant pateiktų tyrimui 5 linoleumo gabalų nėra pėdsakų pateiktų A. B. kariškais batais. Ant šių linoleumo gabalų nėra reljefinio rašto pėdsakų fragmentų nuo tokio tipo avalynės kaip pateikti tyrimui A. B. kariški batai (T.5, b.l.135-141).
1991-05-01 važtaraštyje Nr.1197, 1991-04-29 važtaraštyje Nr.195, 1991-05-01 važtaraštyje Nr.1198 esantys duomenys leidžia konstatuoti, kad Visagine (Sniečkaus m.) dislokuotas karinis dalinys 3700 iš (duomenys neskelbtini) karinio dalinio 7574 gavo 3 7,62 mm kalibro automatus AKMS, 6 prietaisus PBS ir 300 7,62 mm kalibro šovinių „US“.
TSRS karinio dalinio 3700 pažyma, 1991-08-29 ekspertizės akto Nr.11-1358, 1991-10-23 ekspertizės akto Nr.11-1643 duomenys leidžia konstatuoti, kad (duomenys neskelbtini) muitinės pareigūnai nebuvo nužudyti iš karinio dalinio 3700 turėtų 7,62 mm kalibro automatų AKMS Nr.(duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini).
Karinis dalinys 3700, dislokuotas Visagine, pagal 1991-04-29 važtaraštį Nr.195 iš karinio dalinio 7574 gavo 300 1943 m. pavyzdžio 7,62 mm kalibro šovinių „US“. 1991-05-24 karinio dalinio 3700 akto Nr.2 duomenimis laikotarpyje nuo 1991-05-03 iki 1991-05-26 karinio dalinio 3700 kariškiai būdami specialioje komandiruotėje išnaudojo 240 1943 m. pavyzdžio 7,62 mm kalibro šovinių „US“. Kariniame dalinyje turėjo likti 60 šovinių „US“. 1991-08-21 prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos apsaugos 1 posto tarp TSRS kariškių ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos departamento darbuotojų įvyko incidentas, kurio metu buvo sulaikytas sužeistas TSRS kariškis A. B. , pas kurį buvo išimtas automatas AKMS Nr.(duomenys neskelbtini), kuris buvo perduotas ekspertams balistinei ekspertizei atlikti. 1991-09-03 ekspertizės akto Nr.11-1375 duomenimis, iš A. B. automato Nr.(duomenys neskelbtini), o taip pat per garso slopintuvą Nr.(duomenys neskelbtini) po paskutinio jų valymo buvo šauta. Tokiu būdu A. B. 1991-08-21 prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos incidento metu šovė iš 7,62 mm kalibro automato per garso slopintuvą PBS. 1991-08-29 ekspertizės akte Nr.11-1358 apžiūrėti A. B. automato apkabose buvę šoviniai. Akte užfiksuota, kad tarp kitų šaudmenų, pas A. B. buvo 57 1943 m. pavyzdžio 7,62 mm kalibro šoviniai „US“, kurie pagaminti 1968 metais gamykloje Nr.711. Liudytojas H. N. (duomenys neskelbtini) parodė, kad jis kariniam daliniui 3700 išdavė 1943 m. pavyzdžio 7,62 mm kalibro šovinius „US“, kurie buvo pagaminti tik 1968 metais gamykloje Nr.711. 1991-08-15 ekspertizės akto Nr.11-1258/11-1271 duomenimis (duomenys neskelbtini) muitinės pareigūnai nužudyti 7,62 mm kalibro šoviniais „US“ pagamintais 1968 ir 1969 metais gamykloje Nr.711. Šie duomenys leidžia konstatuoti, kad (duomenys neskelbtini) muitinės pareigūnai nužudyti ne iš karinio dalinio 3700 turėtų 7,62 mm kalibro šovinių „US“, pagamintų 1968 m. gamykloje 711.
1991-10-08 važtaraštyje Nr.31 užfiksuota, kad karinis dalinys 6509 (Kauno m.) perdavė (duomenys neskelbtini) kariniam sandėliui Nr.19 4 7,62 mm kalibro automatus AKM (T.11, b.l.178-179).
1991-10-08 važtaraštyje Nr.32 užfiksuota, kad karinis dalinys 6509 į (duomenys neskelbtini) karinį sandėlį Nr.19 perdavė 1360 (dvi pilnos cinkuotos dėžės šovinių po 680 vienetų) 1943 m. pavyzdžio 7,62 mm kalibro šovinių „US“ (T.11, b.l. 180-181).
1986-11-22 šaudmenų kokybės apskaitos kortelėje užfiksuotas 1943 m. pavyzdžio sumažinto greičio („US“) 7,62 mm šaudmenų, pagamintų gamykloje Nr.711, partijos B-10 (rusiška raidė), pagamintų 1969 metais, judėjimas TSRS kariniame dalinyje 6509. Šioje kortelėje nurodyta, kad 1986-11-22 karinis dalinys 6509 (dislokuotas Kauno m.) gavo 680 šovinių. Šie šaudmenys 1991-10-08 perduoti į sandėlį Nr.19 (T.11, b.l.176-177).
1991-08-27 rašte Nr.415 užfiksuota, kad karinis dalinys 6509 7,62 mm kalibro automatų neturi. Dalinyje buvo 7,62 mm kalibro šoviniai „US“, pagaminti 1969 m., tačiau per pastaruosius 5 metus jie nebuvo naudojami ir atitinka apskaitos duomenis. Ginkluotės inventorizacija atlikta 1991-06-01, trūkumų nenustatyta. Kariniame dalinyje 6509 nebuvo pagrobta ginklų ir šaudmenų (T.21, b.l. 141-142).
1991-10-28 materialinių vertybių kiekio surašymo akte užfiksuota, kad kariniame dalinyje 6509 (Kauno m.) pagal dokumentus turėjo būti ir patikrinimo metu buvo 420 1943 m. pavyzdžio 7,62 mm kalibro šovinių „US“, pagamintų 1969 m. gamykloje Nr.711. Akte pažymėta, kad šie šaudmenys nuo 1991-01-01 iš sandėlio nebuvo išduoti ir nebuvo naudojami. Šie duomenys leidžia tvirtinti, kad (duomenys neskelbtini) muitinės pareigūnai buvo nužudyti ne iš karinio dalinio 6509 turėtų 7,62 mm kalibro šovinių, pagamintų 1969 m. (T.11, b.l.182-183).
Karinio dalinio 7458 (Rygos m.) sąskaitoje, nomenklatūros Nr.29, užfiksuota, kad šiame kariniame dalinyje 1991-01-01 buvo 5 prietaisai PBS. 1991-01-23 iš Rygos milicijos mokyklos buvo gauti 5 prietaisai PBS. 1991-06-01 šiame kariniame dalinyje buvo viso 10 prietaisų PBS. 1991-07-09 4 prietaisai PBS perduoti į karinį sandėlį Nr.19. 1991-07-26 2 prietaisai PBS išduoti Rygos (duomenys neskelbtini). 1991-07-31 dieną kariniame dalinyje liko 4 prietaisai PBS. Šiame dokumente užfiksuota, kad prietaisų PBS netrūksta. Du prietaisai PBS buvo išduoti Rygos (duomenys neskelbtini) (T.11, b.l.148-149).
Karinio dalinio 7458 (Rygos m.) sąskaitoje, nomenklatūros Nr.1009, užfiksuotas 1943 m. pavyzdžio 7,62 mm kalibro šaudmenų „US“ kiekis. 1991-01-01 kariniame dalinyje buvo 1550 šovinių. 1991-01-24 iš Rygos milicijos mokyklos gauta 680 šovinių. 1991-06-26 Rygos (duomenys neskelbtini) išduota 300 7,62 mm kalibro šovinių „US“. 1991-01-31 kariniame dalinyje 7458 liko 1930 7,62 mm kalibro šovinių „US“. Šiame dokumente užfiksuota, kad 1943 m. pavyzdžio 7,62 mm kalibro šovinių „US“ kariniame dalinyje 7458 netrūksta. 300 tokių šovinių buvo išduota Rygos (duomenys neskelbtini) (T.11, b.l.150-151).
1985-10-28 šaudmenų kokybės apskaitos kortelėje užfiksuotas 1943 m. pavyzdžio 7,62 mm šaudmenų „US“, pagamintų 1969 m. gamykloje Nr.711, partijos B-16 (rusiška raidė), išdavimas, gavimas kariniame dalinyje 7458. Šioje kortelėje nurodyta, kad 1985-10-28 karinis dalinys 7458 iš karinio sandėlio Nr.19 gavo 360 šovinių. 1987-05-05 karinis dalinys 7458 iš karinio sandėlio Nr.19 gavo 680 šovinių. 1988-12-05 šiame kariniame dalinyje buvo 1040 šovinių. 1991-06-26 (duomenys neskelbtini) išduoti 300 šovinių „US“, o kariniame dalinyje liko 740 šovinių. Šis dokumentas patvirtina, kad 1991-06-26 Rygos (duomenys neskelbtini) buvo išduoti 300 7,62 mm kalibro šovinių „US“, kurie buvo pagaminti 1969 metais gamykloje Nr.711 (T.11, b.l.174-175).
1991-06-26 važtaraštyje Nr.102 užfiksuota, kad iš karinio dalinio 7458 (Rygos m.) Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkui majorui A. A. išduota ginkluotė, tame tarpe 2 prietaisai PBS Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei 300 1943 metų pavyzdžio 7,62 mm kalibro šovinių „US“, pagamintų 1969 metais gamykloje Nr.711 (T.11, b.l.146-147).
1991-02-27 važtaraštyje Nr.1102 užfiksuota, kad iš karinio dalinio 7574 (Vilniuje) kariniam daliniui 5459 (Rygos m.) Rygos (duomenys neskelbtini) išduoti 2 prietaisai PBS. Prietaisus išdavė G. N. , o priėmė Rygos (duomenys neskelbtini) vadas Č. M. (T.11, b.l.156-157).
1991-05-30 važtaraštyje Nr.1220 užfiksuota, kad iš karinio dalinio 7574 (Vilniuje) Rygos (duomenys neskelbtini) išduoti 70 1943 m. pavyzdžio 7, 62 mm kalibro šovinių „US“. Šovinius išdavė G. N. , o priėmė Rygos (duomenys neskelbtini) vado pavaduotojas S. P. (T.11, b.l.160-161).
Rusijos Federacijos generalinė prokuratūra pateikė 1991-08-15 pažymą, kurioje nurodyta, kokius ginklus ir šaudmenis turėjo TSRS (duomenys neskelbtini) Vidaus kariuomenės Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai. Šioje pažymoje nurodyta, kad Rygos (duomenys neskelbtini), be kitos ginkluotės, pagal 1991-02-21 važtaraštį Nr.1102 iš karinio dalinio 5459 gavo du prietaisus PBS, pagal 1991-06-26 važtaraštį be numerio iš karinio dalinio 7458 gavo du prietaisus PBS, pagal 1991-05-30 važtaraštį Nr.1220 iš karinio dalinio 7574 gavo 70 1943 m pavyzdžio 7,62 mm kalibro šovinius „US“, pagal 1991-06-26 važtaraštį be numerio iš karinio dalinio 7458 gavo 300 1943 m. pavyzdžio 7,62 mm kalibro šovinius „US, t.y. iš viso gavo 370 šovinių „US“ ir 4 garso slopintuvus PBS. Pažymoje nurodyta, kad Rygos (duomenys neskelbtini) 1991-01-23 iš Minsko aukštosios mokyklos Rygos fakulteto išėmė 22 7,62 mm kalibro automatus AKMS. Šioje pažymoje užfiksuota, kad patikrinimo metu tikrinant 1943 m. pavyzdžio 7,62 mm kalibro šovinius „US“, buvo pateikti šaudmenų išdavimo-gražinimo žiniaraščiai apie tai, kad 370 šovinių „US“ buvo išnaudoti. Prie šios pažymos pridėtos žiniaraščių kopijos. Ši pažyma patvirtina važtaraščiuose esančius duomenis, kad Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai gavo iš karinio dalinio 7574, dislokuoto Vilniuje, ir karinio dalinio 7458, dislokuoto Rygoje, garso slopintuvus PBS ir 7,62 mm kalibro šovinius „US“. Pažyma patvirtina, kad Rygos (duomenys neskelbtini) turėjo 7,62 mm kalibro automatus AKMS, pistoletus PM ir šaudmenis pistoletui PM (T.12, b.l.23-24, 40-44).
(duomenys neskelbtini) Vidaus kariuomenės karinio dalinio 3404 (duomenys neskelbtini) R. M. 1991-10-29 pažymoje nurodė, kad Rygos (duomenys neskelbtini) tabeliniai ginklai, tame tarpe ir 7,62 mm kalibro automatai AKMS, pritaikyti šaudyti naudojant prietaisus PBS, yra perduoti į karinio dalinio 7458 sandėlį (Rygos m.). Latvijos Respublikos prokuratūra atlieka jų balistinę ekspertizę (T.11, b.l.144-145).
1991-08-16 TSRS prokuratūros darbuotojas apžiūrėjo Rygos (duomenys neskelbtini) ginklų apskaitos ir priskyrimo knygą Nr.24c, kurioje užfiksuota, kad Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai turėjo 7,62 mm kalibro automatus AKMS. Iš Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkų, kurie 1991-07-30/31 buvo atvykę į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę, tarnybinius 7,62 mm kalibro automatus, pagal šią knygą, turėjo K. N. (dabartinė pavardė K. M.), kuriam buvo priskirtas 7,62 mm kalibro automatas AKMS Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) (raidės rusiškos), A. R. (A. R.), kuriam buvo priskirtas 7,62 mm kalibro automatas AKMS Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) (raidės rusiškos), V. M., kuriam buvo priskirtas 7,62 mm kalibro automatas AKMS Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) (rusiškos raidės). Apžiūros protokole užfiksuota, kad šie trys įrašai, apie tarnybinių ginklų paskyrimą perbraukti, tačiau įrašų perbraukimo priežastys nepaaiškintos (T.12, b.l.23-24, 35-37).
Rusijos Federacijos generalinė prokuratūra pateikė liudytojų A. L. , A. B. , K. N. , M. B. apklausos protokolus, dokumentų apžiūros protokolą, A. B. raportą, pažymas apie šaudmenų išdavimą, apie transportą ir žiniaraščius (T.12, b.l.23-24).
1991-08-15 pažymoje, kurią be kitų pareigūnų pasirašė Rygos (duomenys neskelbtini) vadas Č. M., nurodyta, kad Rygos (duomenys neskelbtini) ginkluotės patikrinimo metu buvo pateikti šaudmenų išdavimo – gražinimo žiniaraščiai dėl 370 1943 m. pavyzdžio 7,62 mm kalibro šovinių „US“ panaudojimo. Nurodyta, kad prie šios pažymos pridedamos šaudmenų išdavimo – gražinimo žiniaraščių kopijos (T.12, b.l.23-24, 40-44).
1991-08-16 A. B. tarnybiniame pranešime, dėl šaudmenų – 1943 m. pavyzdžio 7,62 mm kalibro kulka „US“ – sunaudojimo, paaiškino, kad 1991-05-31 pagal 1991-04-30 būrio vado įsakymą buvo surengti mokymai, kurių metu iššauta 70 šovinių. 1991-07-10 pagal 1991-06-27 vado įsakymą buvo surengti mokymai, kurių metu iššauta 300 šovinių. Pranešime A. B. nurodė, kad jis tvarkė žiniaraščius apie šaudmenų išdavimą ir jis išdavė šaudmenis (T.12, b.l.23-24, 38-39).
Teisme, byloje esantiems įrodymams patikrinti perskaityti liudytojo A. B. parodymai (liudytojas apklaustas vykdant teisinės pagalbos prašymą). Jis parodė, kad nuo 1988-12-16 iki 1991-08-01 dirbo (duomenys neskelbtini) vadu, o nuo 1991-08-01 to paties būrio budinčiojo padėjėju. Nepaisant jo pareigų oficialaus pavadinimo, jis visą laiką vykdė būrio viršilos pareigas. Jo pareigos buvo: drabužių skalbimas, aprangos apskaita, saugojimas, ginklų apskaita ir priskyrimas, santechniko pareigos. Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkams, po pirminio parengimo kursų, išlaikiusiems raštu ginklų naudojimo, saugojimo taisyklių įskaitą, buvo rašomas būrio vadui adresuotas raportas dėl priskyrimo jiems tarnybinių ginklų. Šaudymo treniruotėms šovinius gaudavo būrio vadas arba būrio vado pavaduotojas. Gaunamas šovinių kiekis priklausė nuo užsiėmimų. Jeigu nebuvo būrio vado arba būrio pavaduotojo, šovinius galėjo gauti šaudymų vadovas. Kiti asmenys neturėjo teisės gauti šaudmenų. Šaudmenys buvo nurašomi po šaudymų, atvežus iššautų šovinių žiniaraščius. Ginkluotę jie gaudavo iš Rygos m. dislokuoto karinio dalinio 5459, t.y. iš milicijos pulko. A. B. iš jų gaudavo šaudmenis, jiems ir atsiskaitydavo. Šaudmenų į Vilnių jis niekada nevykdavo ir iš ten šaudmenų ir ginklų jie negaudavo (T.12, b.l.25-28).
Išdavimo – gražinimo žiniaraštyje dėl šaudmenų išdavimo (duomenys neskelbtini) darbuotojams šaudykloje (tire) kopijoje nurodyta, kad automatui AKMS su garso slopintuvu PBS, parengti normaliam šaudymui, buvo išduoti 1943 m. pavyzdžio 7,62 mm kalibro šoviniai „US“. Pagal šį žiniaraštį po 10 7,62 mm kalibro šovinių „US“ buvo išduota (duomenys neskelbtini) milicininkams B., L., R., N., Ž., M., L.. Viso Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkams buvo išduota 70 7,62 mm kalibro šovinių „US“. Šaudmenų išdavimo data žiniaraštyje nenurodyta. Šaudymo vadovas ir šovinius išduodavęs asmuo nenurodytas. Duomenų apie šovinių, tūtelių pridavimą žiniaraštyje nėra. Taip pat nenurodyta , kad šaudymo metu naudoti garso slopintuvai PBS (T.12, b.l. 45-46).
Išdavimo – gražinimo žiniaraštyje dėl šaudmenų išdavimo (duomenys neskelbtini) darbuotojams šaudykloje (tire) kopijoje nurodyta, kad šaudymui iš AKMS kurso 1-am pratimui atlikti išduoti viso 300 1943 m. pavyzdžio 7,62 mm kalibro šovinių. Po 30 šovinių buvo išduota Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkams K., K., A., P., R., Ž., D., K., L., M.. Šaudymo data, šaudymo vadovas, šovinius išdavęs asmuo nenurodytas. Nėra duomenų apie šaudmenų, šautų tūtelių pridavimą, garso slopintuvų PBS naudojimą (T. 12, b.l. 47-48). Pagal 1991-08-15 pažymą (T.12., b.l.40-44) Rygos (duomenys neskelbtini) pagal 1991-01-16 važtaraštį Nr.171 iš karinio dalinio 7458 gavo 14000 1943 m. pavyzdžio 7,62 mm kalibro šovinių. Tokių šovinių pavadinimas nurodytas šiame žiniaraštyje. Todėl šis žiniaraštis nepatvirtina, kad buvo iššaudyti 300 7,62 mm kalibro šoviniai „US“, nes žiniaraštyje nenurodyta, kad buvo šaudomi šoviniai „US“.
K. M. (ankstesnė pavardė K. N.) ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos metu susipažinęs su žiniaraščio kopija, kurioje nurodyta, kad 1943 m. pavyzdžio 7,62 mm kalibro šoviniai „US“ buvo išduoti B., L., R., N., Ž., M., L., parodė, kad pateiktas žiniaraštis jam nežinomas, jis jį mato pirmą kartą. Ant žiniaraščio ties jo pavarde esantis parašas yra ne jo. Šovinių „US“ jis negavo ir jais nėra šaudęs (T.32, b.l.141-193).
2008-05-14 paimti K. M. (ankstesnė pavardė K. N.) rašysenos pavyzdžiai lyginamajam tyrimui. 2008-06-12 specialisto išvadoje Nr.11-1429 (08) užfiksuota, kad tikėtina, jog išdavimo – gavimo žiniaraštyje, kuriuo išduota 70 vienetų šaudmenų, skiltyje „Parašas gavus“, ties B. pavardėm pasirašė A. B.. Tikėtina, kad išdavimo – gavimo žiniaraštyje, kuriuo išduota 70 vienetų šaudmenų, ties užrašu rusų kalba „Šovinius išduodantis asmuo“, pasirašė A. B. . Teigti kategoriškai negalima, nes pateiktos tik dokumentų kopijos. Dėl to, kad pateiktos dokumentų kopijos, specialistai negali pasakyti, ar šiuose žiniaraščiuose pasirašė A. L., K. M. (ankstesnė pavardė K. N.) (T.12, b.l.49-64, 45-48, T.39, b.l.6).
Liudytojas I. D. (parodymai teisme perskaityti byloje esantiems įrodymams patikrinti, liudytojas apklaustas teisinės pagalbos prašymo pagrindu) parodė, kad 1991 metais nuo balandžio iki rugpjūčio mėnesio jis dirbo (duomenys neskelbtini) būryje vairuotoju. Jo pareiga buvo aprūpinti štabą autotransportu. Apie (duomenys neskelbtini) muitinės posto darbuotojų nužudymą jis nieko negirdėjo ir nežino, kas šį nusikaltimą padarė. I. D. nežino, kas susprogdino sprogmenis prie TSRS karinio dalinio Vilniuje. Jam nežinoma, kad Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai buvo nuvykę į Lietuvą. I. D. parodė, kad garso slopintuvų PBS, savadarbių garso slopintuvų Rygos (duomenys neskelbtini) būryje nematė. Jis iš 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatų, kulkosvaidžių su garso slopintuvais nešaudė, nematė, kad iš tokių ginklų būtų šaudę kiti asmenys. Susipažinęs su žiniaraščio kopija, pagal kurią buvo iššaudyti 300 7,62 mm kalibro šovinių, liudytojas parodė, kad 7,62 mm kalibro šovinių jis negalėjo gauti, nes turėjo 5,45 mm kalibro automatą. Jis abejoja, ar ties jo pavarde yra jo parašas ir neprisimena, kad būtų pasirašęs kokiuose nors žiniaraščiuose dėl šovinių gavimo. I. D. nežino, ar Rygos (duomenys neskelbtini) turėjo trotilo sprogmenis, naktinio matymo žiūronus. Greičio matavimo prietaiso jis bazėje nematė. Rygos (duomenys neskelbtini) turėjo tik kamufliažines (duomenys neskelbtini) uniformas (T.12., b.l. 93-99).
Liudytojas V. M., (parodymai teisme perskaityti byloje esantiems įrodymams patikrinti, liudytojas apklaustas teisinės pagalbos prašymo pagrindu) parodė, kad 1991 metų vasarą jis dirbo Rygos (duomenys neskelbtini) būryje. Jam buvo išduotas pistoletas PM. Apie tai, kas 1991-07-31 įvyko Lietuvos Respublikoje iš žiniasklaidos žinojo visi, tačiau kas nužudė (duomenys neskelbtini) muitinės posto pareigūnus jis nežino. Apie tai, kad Vilniuje prie karinio dalinio 3404 buvo susprogdintas sprogmuo liudytojas nežinojo. V. M. nežinoma, ar Rygos (duomenys neskelbtini) būryje buvo garso slopintuvai PBS, savadarbiai garso slopintuvai, specialūs 7,62 mm kalibro šoviniai „US“. Iš 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatų, kulkosvaidžių, su garso slopintuvais V. M. nėra tekę šaudyti. Susipažinęs su žiniaraščio kopija, pagal kurią buvo iššaudyti 300 7,62 mm kalibro šovinių, liudytojas parodė, kad trijose eilutėse ties pavarde M. esantis parašas yra ne jo. Jis parodė, kad apie šovinius „US“ girdi pirmą kartą. Ar Rygos (duomenys neskelbtini) turėjo naktinio matymo žiūronus, trotilo sprogmenų jis nežino. Greičio matavimo prietaiso Rygos (duomenys neskelbtini) jis nematė. Rygos (duomenys neskelbtini) turėjo kamufliažines formas (T.12, b.l.100-106).
Liudytojas A. K. (parodymai teisme perskaityti byloje esantiems įrodymams patikrinti, liudytojas apklaustas teisinės pagalbos prašymo pagrindu) parodė, kad jis dirbo Rygos (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Į jo pareigas įėjo automobilio priežiūra, budinčio ekipažo nuvežimas į iškvietimo vietą. Jam buvo priskirtas tarnybinis pistoletas PM ir automatas AKS(U). Apie tai, kad (duomenys neskelbtini) muitinės poste buvo nužudyti pareigūnai liudytojui žinoma iš žiniasklaidos. Kas nužudė Lietuvos pareigūnus A. K. nežino. Apie tai, kad Vilniuje prie (duomenys neskelbtini) įvyko sprogimas liudytojui žinoma. A. K. parodė, kad jis negirdėjo, jog Rygos (duomenys neskelbtini) būtų buvę garso slopintuvai, šoviniai „US“. Jam niekada neteko šaudyti iš 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatų, kulkosvaidžių naudojant garso slopintuvus. Susipažinęs su žiniaraščio kopija, pagal kurią buvo iššaudyti 300 7,62 mm kalibro šoviniai, liudytojas parodė, kad trijose eilutėse ties pavarde Kostin esantis parašas yra ne jo. A. K. pareiškė, kad šį žiniaraštį jis mato pirmą kartą. Liudytojas parodė, kad Rygos (duomenys neskelbtini) jis nematė naktinio matymo žiūronų, trotilo sprogmenų ir greičio matavimo prietaiso (T.12, b.l.107-113).
Liudytojas I. P. (parodymai teisme perskaityti byloje esantiems įrodymams patikrinti, liudytojas apklaustas teisinės pagalbos prašymo pagrindu) parodė, kad nuo 1991 m. birželio iki rugpjūčio mėnesio vidurio jis dirbo Rygos (duomenys neskelbtini) budinčiojo padėjėju. Jam buvo priskirti tabeliniai ginklai - pistoletas PM ir automatas AKS(U). Susipažinęs su žiniaraščio kopija, pagal kurią buvo iššaudyti 300 7,62 mm kalibro šovinių, liudytojas parodė, kad ties jo pavarde esantis parašas yra ne jo. Jis šį žiniaraštį mato pirmą kartą. Šių 7,62 mm kalibro šovinių jis niekada nebuvo gavęs, juolab, kad tokių šovinių „US“ pas juos bazėje jis nematė. Liudytojas parodė, kad jis Rygos (duomenys neskelbtini) bazėje greičio matavimo prietaiso, trotilo sprogmenų, naktinio matymo žiūronų nematė. Rygos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nešiojo kamufliažines uniformas (T.12, b.l.114-120).
Liudytojas A. A. (parodymai teisme perskaityti byloje esantiems įrodymams patikrinti, liudytojas apklaustas teisinės pagalbos prašymo pagrindu) parodė, kad nuo 1988-12-28 dirbo Rygos (duomenys neskelbtini) būrio vado pavaduotoju materialinio techninio aprūpinimo reikalams. Jis buvo atsakingas ir už būrio aprūpinimą ginkluote. Ginklus pagal korteles išdavinėjo būrio budintis, o šovinius būrio viršila A. B.. Ginklai buvo išduodami paskelbus pavojų ir einant kovinę sargybą. Šovinius mokomosioms užduotims atlikti išduodavo viršila šaudymų vadovui, būrio vadui arba jo pavaduotojui. Rygos (duomenys neskelbtini) ginklus ir šaudmenis gaudavo kariniame dalinyje 5459, dislokuotame Rygoje. Apie tai, kad 1991-07-30 Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkų grupė, vadovaujama Č. M., buvo išvažiavusi į Vilnių gauti ginklų A. A. nežinoma. Apie tai jo niekas neinformavo. Ginklų gavimas įėjo į jo funkcijas pagal pareigas. 1991-07-30 A. A. buvo darbe ir jam niekas nepranešė, kad Rygos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ruošiasi važiuoti į Vilnių paimti ginklų (T. 21, b.l.30-33).
1992-02-05 raštu Nr.4/50203891 Latvijos Respublikos generalinė prokuratūra pateikė šaunamųjų ginklų, kuriais buvo apginkluoti TSRS (duomenys neskelbtini) Rygos (duomenys neskelbtini) būrys, sąrašų kopijas ir pažymas dėl pagrobtų ginklų. Pagal 1990-10-10 aktą Rygos (duomenys neskelbtini) turėjo 127 pistoletus PM. 7,62 mm kalibro automatų neturėjo. Pagal 1991-10-18 Latvijos Respublikos (duomenys neskelbtini) pažymą 1991-01-15 Rygos (duomenys neskelbtini) užpuolė (duomenys neskelbtini) pastatą ir iš fakulteto budėtojų dalies išsivežė, be kitų ginklų, 32 7,62 mm automatus – AKMS (kurie vėliau buvo naudojami kaip (duomenys neskelbtini) karių tarnybiniai ginklai), 3 7,62 mm kalibro rankinius kulkosvaidžius RPK, 3 7,62 mm kalibro kulkosvaidžius PKMS, 217 pistoletų PM ir šaudmenis šiems ginklams. 1991-01-23 Rygos (duomenys neskelbtini) dalį ginkluotės grąžino Rygos fakultetui. 1991-02-25 Rygos geležinkelio stoties automatinėje saugojimo kameroje buvo rasti 10 pistoletų PM. 1991-08-23 Sarkandaugavo pertake ties tiltu saloje Kundzinsala rasti paskandinti 9 pistoletai PM. 1991-09-01, prieš išvykdami į Tiumenės sritį, Rygos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) sandėlį atidavė, be kitos ginkluotės, 20 vienetų 7,62 mm kalibro automatų AKMS, 1 rankinį kulkosvaidį RPK, 1 rankinį kulkosvaidį PK, 2 rankinius kulkosvaidžius PKMS, 12 vienetų pistoletų PM. Kur likusieji - 12 7,62 mm kalibro automatų AKMS, 4 7,62 mm kalibro rankiniai kulkosvaidžiai RPK, 39 pistoletai PM, 2 „Margolino“ sportiniai pistoletai MCM, nežinoma. Šioje pažymoje nurodyti dingusių ginklų numeriai. 1991-10-18 Latvijos Respublikos (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodyta, kad 1991-01-20 konflikto tarp Latvijos Respublikos (duomenys neskelbtini) ir Rygos (duomenys neskelbtini) metu iš Latvijos (duomenys neskelbtini) pastato dingo 12 automatų AKS-74(U), 4 automatai AK-74 ir 7 pistoletai PM. 1991-10-18 Latvijos Respublikos (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodyta, kad 1991 m. sausio-vasario mėnesiais Latvijos Respublikos (duomenys neskelbtini) padalinių darbuotojai perėjo į Rygos (duomenys neskelbtini) ir su savimi, be kitos ginkluotės, išsinešė 14 pistoletų PM. 1991-10-18 Latvijos Respublikos (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodyta, kad 1991-07-11 iš VEF gamyklos Rygos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pagrobė Latvijos Respublikos (duomenys neskelbtini) patruliavimo tarnybos atskiro bataliono ginklus. 1991-08-19 Rygos (duomenys neskelbtini) ir TSRS desantininkai iš Latvijos Respublikos (duomenys neskelbtini) 1-ojo policijos bataliono arsenalo pagrobė ginklus, tame tarpe 21 pistoletą PM. 1991-08-20 Rygos (duomenys neskelbtini) iš Latvijos Respublikos Vyriausybinės apsaugos tarnybos arsenalo pagrobė šaunamuosius ginklus, tame tarpe 15 pistoletų PM. Šie dokumentai patvirtina, kad Rygos (duomenys neskelbtini) turėjo 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatus, pistoletus PM, t.y. tokius šaunamuosius ginklus, kokie buvo naudojami nužudant (duomenys neskelbtini) muitinės pareigūnus (T.13, b.l.31-35, T.12, b.l.127-182).
1992-02-05 raštu Nr.4/50203891 Latvijos Respublikos generalinė prokuratūra pateikė iš Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkų žinioje buvusių 22 7,62 mm kalibro automatų AKMS iššautų tūtelių ir kulkų paėmimo lyginamajam tyrimui protokolus (T.12, b.l.183-198, 145-149, T.13, b.l.1-35).
1991-10-18 Latvijos Respublikos (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodyta, kad 1991-01-15 Rygos (duomenys neskelbtini) pagrobė iš (duomenys neskelbtini) 32 7,62 mm kalibro automatus AKMS, iš kurių dvylikos automatų buvimo vieta nežinoma. Tačiau dviejų iš šių 12 nesurastų automatų, 1991-04-24 buvo paimti eksperimentiniai šautų kulkų ir tūtelių pavyzdžiai, o iš kitų dešimties automatų AKMS kulkų ir tūtelių pavyzdžiai nepaimti (T.12, b.l.127, 145-149).
1993-08-11 ir 1993-09-13 ekspertizių metu buvo ištirtos šovinių tūtelės ir kulkos, kurios buvo paimtos eksperimentinių pavyzdžių gavimo lyginamajam tyrimui metu iš Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkų turėtų 20 7,62 mm kalibro automatų AKMS ir 3 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos kulkosvaidžių. 1993-08-11 ekspertizės akte Nr.11-3757 užfiksuota, kad Latvijos Respublikos generalinės prokuratūros pateiktos 7,62 mm kalibro tūtelės pagamintos ant skirtingų agregatų, negu šovinių tūtelės rastos (duomenys neskelbtini) muitinės poste. 1993-09-13 ekspertizės akte Nr.11-3843 užfiksuota, kad 13 7,62 mm kalibro ir 3 5,45 mm kalibro šovinių tūtelės, išimtos įvykio vietoje (duomenys neskelbtini) muitinės posto apžiūros metu, T. Š. drabužiuose ir šovinių tūtelės, gautos iš Latvijos Respublikos prokuratūros, šautos skirtinguose ginkluose. 11 7,62 mm kalibro kulkų išimtų tardyminių veiksmų metu iš (duomenys neskelbtini) muitinės posto, nukentėjusiųjų kūnų, ir kulkos, gautos iš Latvijos Respublikos prokuratūros, iššautos iš skirtingų ginklų. Ši ekspertizė patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) muitinės pareigūnai buvo nužudyti ne iš Rygos (duomenys neskelbtini) 20-ties 7,62 mm kalibro automatų AKMS, iš kurių buvo paimti lyginamieji šautų tūtelių ir kulkų pavyzdžiai (T.13, b.l.54-73).
1992-02-11 raštu Nr.4/50203891 Latvijos Respublikos generalinė prokuratūra informavo, kad 1991-01-15 Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkų iš (duomenys neskelbtini) pagrobti ginklai, 12 7,62 mm kalibro automatų AKMS, buvo neatšaudyti. Šiuos ginklus (duomenys neskelbtini) gavo iš (duomenys neskelbtini) sandėlių, kurie yra (duomenys neskelbtini) (T.13, b.l.31-37).
1992-03-05 raštu Nr. ZP/2-376 TSRS (duomenys neskelbtini) valdyba informavo, kad pagal 1990-03-14 paskyrą-įsakymą Nr.2/57 (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) sandėlio Nr. 19 gavo 32 7,62 mm kalibro automatus AKMS ir 3 7,62 mm kalibro kulkosvaidžius RPK. Šie ginklai TSRS (duomenys neskelbtini) sandėlyje Nr.19 atšaudyti nebuvo. Prie šio rašto pridėta 1990-03-19 paskyros - įsakymo Nr.2/57 kopija (T.13, b.l.(duomenys neskelbtini)-53).
2007-05-08 Latvijos Respublikos generalinės prokuratūros rašte Nr.1/1-8-544-06/1146 užfiksuota, kad Rygos (duomenys neskelbtini) žinioje buvę dešimt 7,62 mm kalibro automatų AKMS ir du 7,62 Kalašnikovo kulkosvaidžiai RPK nerasti. (duomenys neskelbtini) biurui nebuvo perduotas greičio matavimo prietaisas „Barjer-2“ Nr.1251, taip pat prietaisas „Barjer-2“ be numerių, ar ištrintu numeriu (T.12, b.l.65-126).
Liudytojas R. M. parodė, kad 1991 m. buvo (duomenys neskelbtini), tokias pareigas ėjo nuo 1986 m. gruodžio mėn. iki išformavimo. Išformavimas buvo 1991 m. gruodžio mėn., 1992-01-02 jis buvo atleistas. Divizijos štabas, kuriame jis betarpiškai tarnavo, buvo dislokuotas (duomenys neskelbtini). 1990 m. ar 1991 m. šį pastatą pradėjo saugoti, aplink pastatą vaikščiojo patruliai. Prie įėjimo į pastatą nuo (duomenys neskelbtini) gatvės buvo operatyvinis budėtojas, du jo padėjėjai, kurie kontroliavo įėjimą, nakčiai įėjimas buvo uždaromas. Buvo dar išėjimas į kiemą, bet jis nakčiai taip pat buvo uždaromas. Pastato išorėje buvo vaizdo kameros. Kai prie šio pastato 1991 m. įvyko sprogimas, jis atostogavo Ukrainoje. Kai grįžo po atostogų, klausinėjo bendradarbių. Konkrečiai niekas nežinojo, kas galėjo tai padaryti. V. V. kaip tik tuo metu budėjo, buvo operatyvinis budėtojas. V. V. apie sprogimą jam pasakojo, kad išsigando, konkrečiai nieko nematė, tuo metu kaip tik ilsėjosi. Kai liudytojas grįžo iš atostogų, sprogimo vieta buvo užlyginta, bet buvo matyti patamsėjimas nuo parako, duobės jau nebuvo. Į liudytojo pareigas įėjo divizijai priklausančių karinių dalinių ginkluotės stovio, apskaitos kontrolė. (duomenys neskelbtini) divizijai priklausė (duomenys neskelbtini) pulkas, esantis prie divizijos štabo, jis saugojo kolonijas. Taip pat buvo milicijos pulkas toje pačioje teritorijoje ir operatyvinis batalionas. Kiekvienoje sostinėje buvo po tris pulkus, Šiauliuose buvo mokomasis pulkas, Kaune – (duomenys neskelbtini) pulkas, kuris saugojo kolonijas, Kaliningrade buvo atskiras batalionas. Rygoje taip pat buvo trys pulkai. Dėl ginkluotės gavimo iš divizijos štabo rūpinosi kiekvieno pulko vadas, kiekviename pulke buvo ginkluotės viršininkas, kuris buvo pavaldus pulko vadui. Liudytojas buvo divizijos štabo ginkluotės viršininkas, bet neturėjo teisės išduoti ginkluotę, galėjo išduoti tik pasirašius divizijos vadui. Jo tiesioginis viršininkas buvo divizijos vado pavaduotojas, pulkininkas N.. N. M. buvo divizijos štabo viršininkas. N. M. turėjo teisę išduoti ginkluotę, jis buvo divizijos vado pirmasis pavaduotojas. Ginkluotės sandėliai buvo prie kiekvieno karinio dalinio, tik buvo vienas sandėlis, čia turėjo ginkluotės sandėlį (duomenys neskelbtini) pulkas, milicijos pulkas ginkluotę gaudavo iš jo sandėlio. Rygoje taip pat buvo (duomenys neskelbtini) pulko ginkluotės sandėlis, milicijos pulkas ginkluotę gaudavo iš (duomenys neskelbtini) pulko ginkluotės sandėlio. Liudytojas tikrino visus ginkluotės sandėlius ne kartą. Buvo rašomi patikrinimo aktai. Vienas akto egzempliorius būdavo divizijai, kitas akto egzempliorius likdavo toje tarnyboje, kurią tikrindavo. 7,62 mm kalibro šovinių ir begarsio šaudymo prietaisų PBS buvo nedidelis kiekis ir buvo tik (duomenys neskelbtini) pulke, prie divizijos štabo Vilniuje. 7,62 mm kalibro šoviniai ir begarsio šaudymo prietaisai PBS buvo griežtoje apskaitoje, buvo specialios knygos, kortelės, suvartojimas buvo skaičiuojamas net pagal partijas. Karinį dalinį Nr. 3700 Sniečkuje atsimena, buvo sukurta kuopa, tačiau neilgam, 1990 m. pabaigoje ją jau išformavo. Kokiam tikslui buvo sukurta – nežino. Ar jie turėjo 7,62 mm kalibro šovinių ir begarsio šaudymo prietaisų PBS, nežino A. B. buvo iš Vilniaus konvojaus pulko. Tikimybė, kad 7,62 mm kalibro šoviniai ir begarsio šaudymo prietaisai PBS pakliūtų paprastiems civiliams žmonėms buvo nebent, jei kažkokio ginkluotės sandėlio viršininkas būtų vagis ir pavogtų. Visi šaudmenys buvo griežtos apskaitos, sandėliuose visur buvo signalizacija, budintys uždarydavo sandėlius, sandėlius atidarydavo tik darbo metu asmenys, atsakingi už ginkluotę, kaip taisyklė jie buvo patikimi. Pati (duomenys neskelbtini) divizija, divizijos šabas 7,62 mm kalibro automatų neturėjo, turėjo tik 220 pistoletų „Makarov“ operatyvinėje budinčioje dalyje, kur ginkluodavosi karininkai ir praporščikai, viską kitką gaudavo iš sandėlių, aprūpindavo pagrindinis pulkas, konvojaus pulkas, atrodo jo numeris buvo 7446. Karinis dalinys Nr.(duomenys neskelbtini), tai buvo karinio dalinio pavadinimas visiems, o pavadinimas (duomenys neskelbtini) divizija buvo tik slaptuose dokumentuose. (duomenys neskelbtini) divizija ir (duomenys neskelbtini) yra vienas ir tas pats. Vilniaus (duomenys neskelbtini) buvo sukurtas (duomenys neskelbtini) bazėje, su jais jokių ryšių neturėjo. Kai Vilniaus (duomenys neskelbtini) skilo, užėmė pastatą prie Kino studijos, tuomet jų aprūpinimą perdavė pulkui, t.y. ginkluotės atsargas jie turėjo gauti divizijoje. Tiek Rygos (duomenys neskelbtini), tiek Vilniaus (duomenys neskelbtini) atėjo su savo ginkluote, (duomenys neskelbtini) divizijos daliniai tik papildydavo ginkluotę, o šaudmenimis pilnai aprūpino (duomenys neskelbtini) divizijos daliniai. Kas (duomenys neskelbtini) aprūpindavo apranga, transporto, ryšio priemonėmis, kas mokėjo atlyginimus, tiksliai pasakyti negali. Ar Vilniaus (duomenys neskelbtini) ir Rygos (duomenys neskelbtini) buvo pavaldūs (duomenys neskelbtini) divizijos vadovybei, ar privalėjo vykdyti jų įsakymus, nežino. Jam teko lankytis Vilniaus (duomenys neskelbtini) prie Lietuvos kino studijos, tikrinti, kur jie saugojo ginklus, ar vedama apskaita. Vieną kartą buvo Rygos (duomenys neskelbtini). Surašė aktus, jokių pastabų dėl ginkluotės saugojimo nebuvo, o panaudojimo netikrino. Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės patalpose ginkluotė buvo saugoma specialiai įrengtame ginkluotės saugojimui kambaryje. Ir Vilniaus (duomenys neskelbtini), ir Rygos (duomenys neskelbtini) ginkluotės kambariai buvo primityvūs, bet durys užsidarė, buvo signalizacija, ginkluotės saugojimo kambariai daugmaž atitiko reikalavimus ir buvo vedama apskaita. Tikrinimus (duomenys neskelbtini) atliko 1990 m. pradžioje, kai Vilniaus (duomenys neskelbtini) atsiskyrė, pervažiavo ir įsikūrė. Kur Vilniaus (duomenys neskelbtini) buvo budinti dalis, tiksliai neatsimena. Žino, kad vado kabinetas buvo 2-ame aukšte, pirmame aukšte prie išėjimo sėdėjo budintis. Ginkluotė buvo saugoma 1-ame aukšte, budintis matė ginkluotės kambarį. Išeinant iš pastato, iš dešinės pusės buvo ginkluotės kambarys, jis buvo uždarytas ir buvo vietinė signalizacija. Budinčioje dalyje ginklai nebuvo saugojami, visi vaikščiojo ginkluoti. Tikrino, kokie ginklai yra, po to tikrino pagal žurnalą, kas ginklus yra paėmę, tai buvo faktinis patikrinimas. Ginklai buvo saugomi atvirose piramidėse, dalis ginklų dėžėse. Ginklams saugoti yra gamyklinės specialios dėžės, jos atsidaro ir užsidaro, šaudmenų atsargos buvo saugomos dėžėse, uždarytose seifuose. Kai tikrino, Vilniaus (duomenys neskelbtini) neturėjo garso slopintuvų PBS, neturėjo 7,62 mm kalibro šovinių su kulkomis US. Jeigu neturi garso slopintuvų PBS, tai tokie šoviniai neišduodami, nes jie paprastam šaudymui netinka. Nuo to laiko, kai atliko patikrinimą, iki divizijos išformavimo, atrodo, Vilniaus (duomenys neskelbtini) nebuvo išduoti garso slopintuvai PBS ir 7,62 mm kalibro šoviniai. Vilniaus (duomenys neskelbtini) ginkluotę gaudavo tik leidus divizijos viršininkui arba divizijos štabo viršininkui, nors liudytojas buvo divizijos ginkluotės tarnybos viršininkas, neturėjo teisės niekam išduoti ginkluotės iš pulko į pulką. Leidus divizijos viršininkui arba divizijos štabo viršininkui, yra ruošiamas nurodymas, bet tokio nurodymo jis neruošė. Po Vilniaus (duomenys neskelbtini) išformavimo, priimant ginkluotę, jis dalyvavo. Tuomet Vilniaus (duomenys neskelbtini) buvo Šiaurės miestelyje, divizijos vadas nusiuntė ten, buvo visiška betvarkė, automatai ir šoviniai buvo suversti kažkokiame kambaryje, kai kurie buvo po lovomis, po pagalvėmis. Jie savo, t.y. divizijos ginkluotę priėmė, trūko vieno ar dviejų automatų, surašė aktą. Begarsio šaudymo prietaisų ten nebuvo, trūko 5,45 mm kalibro automatų. Atrodo, kad 7,62 mm kalibro automatų Vilniaus (duomenys neskelbtini) nebuvo, tiksliai neprisimena. Divizijoje garso slopintuvai PBS buvo saugomi seife. Kiekviename pulke buvo 3-4 vienetai garso slopintuvų PBS, iki penkių. Jie buvo saugomi seifuose, ten, kur ir pistoletai, todėl praktiškai buvo neįmanoma jų pavogti. Seifas buvo uždaromas, kiekvieną dieną užantspauduojamas, sandėlis buvo uždaromas. Divizijos sandėliuose buvo trotilo sprogmenų. Ar Vilniaus (duomenys neskelbtini) buvo išduoti trotilo sprogmenys, negali pasakyti. Kai tikrino kaip Vilniaus (duomenys neskelbtini) saugojo ginkluotę, trotilo sprogmenų nematė. (duomenys neskelbtini) divizija buvo pavaldi (duomenys neskelbtini) valdybai, kuri buvo Sankt-Peterburge, (duomenys neskelbtini) divizija pagal kariuomenės rūšį buvo (duomenys neskelbtini). Divizijos vadas turėjo tiesioginį ryšį su Maskva. Kad Rygos (duomenys neskelbtini) šturmavo Latvijos (duomenys neskelbtini) žino. Patikra buvo iki šių įvykių. Rygos (duomenys neskelbtini) liudytojas buvo tik vieną kartą. Po (duomenys neskelbtini) ginklų paėmimo, ginkluotės Rygos (duomenys neskelbtini) netikrino. Kas Rygos (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu buvo ginkluotėje, negali išvardinti, bet buvo automatai, kulkosvaidžiai, pistoletai „Makarov“, pistoletai PSM atrodo 10 vnt. Nei begarsio šaudymo prietaisų PBS, nei šovinių 7,62 mm kalibro nebuvo ir automatų 7,62 mm kalibro tuomet nebuvo. Po to patikrinimo, Rygos (duomenys neskelbtini) gavo automatus 7,62 mm kalibro iš pagrindinio pulko, esančio Vilniuje. Rygos (duomenys neskelbtini) gavo 7,62 mm kalibro automatus ir begarsio šaudymo prietaisus PBS, prietaisus gavo tiksliai iš pagrindinio pulko, o automatus tiksliai nežino iš kur. Jis tiksliai žino, kad gavo begarsio šaudymo prietaisus PBS, nes kai atėjo tikrinti ir paklausė, kur yra šie prietaisai, jam pasakė, kad divizijos vadas nurodė begarsio šaudymo prietaisus PBS išduoti Rygos (duomenys neskelbtini). Žino, kad Rygos (duomenys neskelbtini) buvo išduoti visi begarsio šaudymo prietaisai PBS, kurie buvo Vilniaus pulke, bet neatsimena kiekio, jų buvo nedaug, 3 ar 4, galėjo būti 5. Rygos (duomenys neskelbtini) buvo išduoti 7,62 mm kalibro šoviniai US, nes jei išduodami ginklai, tai ir šoviniai yra išduodami. Kada buvo išduoti begarsio šaudymo prietaisai PBS, tiksliai neatsimena. Kai tikrino Rygos (duomenys neskelbtini) ginkluotę, ar jie turėjo trotilo sprogmenų, neatsimena. Trotilo sprogmenys nesaugomi kartu su šoviniais, jie saugomi atskirai seifuose, ten lygtai nebuvo. Rygos (duomenys neskelbtini) ginkluotės Vilniuje gaudavo mažai, jis gaudavo tik šovinių atsargas. Rygos (duomenys neskelbtini) ginkluotę Vilniuje gaudavo tik, jei Rygos milicijos batalione kažko trūkdavo. Rygos (duomenys neskelbtini) gavo šaudmenis iš divizijos pagrindinio pulko. Išdavime liudytojas nedalyvavo. Jeigu Rygos (duomenys neskelbtini) reikėjo ginkluotės ar šovinių, Rygos (duomenys neskelbtini) vadas rašė prašymą divizijos vadui, divizijos vadas nurodydavo kokio nors pulko vadui aprūpinti, pulko vadas nurodydavo išduoti pulko ginkluotės viršininkui, procesą baigdavo sandėlio vedėjas, būdavo išrašomas važtaraštis, pasirašydavo pulko ginkluotės vadas, sandėlyje buvo išduodama tai, kas buvo prašyta. Dėl šovinių gavimo Rygos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) su prašymais atvažiuodavo asmeniškai. 1991 m. vasarą buvo dviejų rūšių uniformos, tai bendra kariška uniforma, o jei važinėdavo į komandiruotes, tai turėjo slepiamąsias žalios spalvos uniformas - „kamufliažines“. (duomenys neskelbtini) divizijos karių galvos apdangalai buvo kepurės su snapeliu. Beretes turėjo specialios paskirties padaliniai, jie buvo visuose (duomenys neskelbtini) kariniuose daliniuose. Visi (duomenys neskelbtini) divizijos kariai buvo dislokuoti prie Petro ir Povilo bažnyčios. Kur buvo dislokuotas divizijos štabas, ten buvo dislokuoti konvojaus pulkas, milicijos pulkas ir operatyvinis batalionas. Ar (duomenys neskelbtini) divizijos kariai turėjo juodos spalvos beretes, nematė. (duomenys neskelbtini) divizijos žinioje buvo automobiliai GAZ 66, ZIL 131, štabo vadui ir pulko vadui automobiliai UAZ, divizijos vadui ir jo pavaduotojams automobiliai „Volga 24“, kovinė technika BTR, automobiliai dėl suimtųjų konvojavimo, automobiliai duonai, greitosios pagalbos automobilis. Automobilis „Latvija“ buvo tik greitosios pagalbos automobilis, automobilių „Moskvič“ nebuvo. 1991 m. vasarą divizijos vadas buvo generolas majoras Ž., jį pakeitė M., M. pernai mirė Maskvoje.
Liudytojas R. M. apžiūrėjęs baudžiamojoje byloje esantį 1990-12-28 važtaraštį Nr. 19 P-87: 11 tomas, 112-117 b.l., parodė, kad atsimena patį perdavimo faktą. Atsimena, kad tuo metu iš Maskvos atėjo nurodymas iš mokyklų išimti ginkluotę. Jie priėmė į pagrindinio pulko sandėlį Nr. (duomenys neskelbtini), po to, visą tą ginkluotę išvežė į Mogiliovą. Šis dokumentas pagal tuometinius reikalavimus užpildytas tinkamai, važtaraštį pasirašė tos mokyklos viršininkas. Šis dokumentas patvirtina, kad iš (duomenys neskelbtini) paimta ši ginkluotė, perduota bei užpajamuota. Nurodyta, kokia knyga, koks lapas, kur ginkluotė užpajamuota, važtaraštis išrašytas 1990-12-28. Pagal šį važtaraštį ginkluotė išduota 1990-12-28. 17 eilutėje nurodyta, kad išduota 7,62 mm kalibro 1943 metų pavyzdžio šoviniai su kulkomis US, 680 vnt. Buvo nurodymas išimti viską, kas buvo toje mokykloje. Šie šoviniai reikalingi prietaisams PBS, 33 eilutėje nurodyta, kad išimta 5,6 mm kalibro sportiniai pistoletai „Margolin“, šie pistoletai sportininkų treniruotėms. Nomenklatūros Nr. 33, prietaisas PBS ir 7,62 automatai „Kalašnikov“. Šis dokumentas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) divizijos pagrindinis pulkas gavo šiuos šovinius iš (duomenys neskelbtini) ir užpajamavo savo tarnyboje, užrašyta kokia knyga, koks puslapis, koks straipsnis. Cinkuotoje dėžėje buvo 1400 vnt. 5,45 mm kalibro šovinių, 680 vnt. 7,62 mm kalibro šovinių. Paties perdavimo liudytojas neatsimena, bet šovinius matė, kai tikrino. Iš (duomenys neskelbtini) perduotų garso slopintuvų išvaizda buvo kaip naujų, obtiuratoriai buvo komplekte, jie atskirai neapskaitomi.
Liudytojas R. M. apžiūrėjęs baudžiamojoje byloje esantį 1991-12-28 važtaraščio Nr. 19/P-87 išrašą: 11 tomas, 154-155 b.l., parodė, kad tai yra kažkam išrašytas važtaraščio išrašas. Važtaraščiai išrašomi dviem egzemplioriais, vienas egzempliorius lieka ginkluotės tarnyboje, kitas egzempliorius išduodamas tam, kas gavo ginkluotę. Jei parašyta išrašas, tai jis išrašytas kažkam, tai nėra pagrindinis važtaraštis. Važtaraščius išrašo pagrindinio pulko raštvedys, parašė vidinį numerį ir kokiu pagrindu buvo užpajamuota, šį važtaraštį užregistravo tarnybos knygoje Nr. 19, per / P-87, 1991-12-28 išrašė išrašą, nurodė, kas buvo gauta. Kad neperrašyti viso važtaraščio, raštvedė paprasčiausiai išrašė važtaraščio išrašą, 19 - tai vidinis numeris tarnyboje. Ginkluotės tarnyboje yra registracijos knyga, kurioje registruojami visi važtaraščiai ir kiekvienam važtaraščiui suteikiamas numeris. Raštvedė užregistravo važtaraščio išrašą, suteikdama Nr. 19, užregistravo kaip eilinį važtaraštį, bet ji parašė, kad tai išrašas iš 1990-12-28 važtaraščio Nr. 19 P-87. Važtaraštyje ir važtaraščio išraše skirtingos datos, nes iš (duomenys neskelbtini) ginkluotę paėmė 1990-12-28, tai faktinė data, kada buvo paimta ir užpajamuota. Važtaraščio išraše nurodyta data, kad jis buvo išrašytas. Papulkininkis J.V. S. laikinai buvo štabo vadas. Antspaudą deda tik štabo vadas, jeigu pulko vadas nepasirašys, apvalaus antspaudo nebus. Čia pulko vadas neturėjo pasirašyti, nes važtaraštį išrašė (duomenys neskelbtini) mokykla, o jie tik užpajamavo. G. N. buvo pagrindinio pulko sandėlio viršininkas. Liudytojas pažinojo J. V. S.. (duomenys neskelbtini) viršininko S. S. nepažinojo, su (duomenys neskelbtini) V.S. S. buvo susitikęs. Šis dokumentas pagal tuometinius reikalavimus užpildytas tinkamai, vadovaujantis įsakymu Nr. 345, kitokia forma negali būti, buvo išduodami važtaraščių blankai. Šis važtaraščio išrašas patvirtina faktą, kad pagrindinis pulkas iš (duomenys neskelbtini) gavo 5 vnt. prietaisų PBS ir 680 vnt. šovinių US.
Liudytojui R. M. apžiūrėjus baudžiamojoje byloje esantį 1991-04-29 važtaraštį Nr. 1195 (vertime Nr. 195): 11 tomas, 172-173 b.l., jis parodė, kad šis dokumentas užpildytas tinkamai. O. A. L. buvo vado pavaduotojas, turbūt tuo laiku vado nebuvo, jis laikinai ėjo pulko vado pareigas. Šis dokumentas patvirtina, kad 1991-04-29 iš (duomenys neskelbtini) sandėlio buvo išduota (duomenys neskelbtini) Mokomajai specialios paskirties kuopai 300 vnt. 1943 m. pavyzdžio 7,62 mm kalibro šovinių US. (duomenys neskelbtini) buvo dislokuotas Sniečkuje, šių šovinių (duomenys neskelbtini) išdavimo fakto liudytojas neprisimena. Pagrindinio pulko sandėlininkas buvo G. S. N..
Liudytojas R. M. apžiūrėjęs baudžiamojoje byloje esantį 1991-05-01 važtaraštį Nr. 1197: 11 tomas, 170-171 b.l., parodė, kad šis dokumentas užpildytas tinkamai, tai yra išrašas. Parašyta kopija tikra, vadinasi patvirtinta, kad visi pasirašė. Pulko vadas patvirtino, todėl šiuo dokumentu galima tikėti. Šis dokumentas patvirtina, kad pagal paraišką divizijos vado patvarkymu (duomenys neskelbtini) išduota 3 vnt. automatų AKMS ir 3 vnt. prietaisų PBS. Su prietaisu PBS negalima šaudyti 5,45 mm kalibro automatu. Visų karinių dalinių ginkluotėje tuo laiku buvo 5,45 mm kalibro automatai. 5,45 mm kalibro automatai buvo visų (duomenys neskelbtini) sistemos karinių dalinių ginkluotėje ir gynybos ministerijos karinių dalinių ginkluotėje. 7,62 mm kalibro automatai nedideliais kiekiais buvo tuose daliniuose, kurie priklausė dėl prietaisų PBS. Prietaisams PBS tinka visi 7,62 mm kalibro automatai, nepriklausomai nuo modifikacijos. Liudytojas baigęs aukštąją artilerijos mokyklą, į jo specialybę įeina ginkluotės žinojimas. Šūvių iš automatų su PBS skaičius yra ribotas, nes po to prietaisas jau neveikia.
Liudytojas R. M. apžiūrėjęs baudžiamojoje byloje esantį 1991-05-01 važtaraščio išrašą Nr. 1198: 11 tomas, 158-159 b.l., parodė, kad važtaraščio išrašas atitinka reikalavimus, jį pasirašė taip pat J.V. S. , 1991-05-01 3 vnt. prietaisų PBS išduota (duomenys neskelbtini) Mokomajai specialios paskirties kuopai. (duomenys neskelbtini) Mokomoji specialios paskirties kuopa buvo dislokuota Sniečkuje. Šiame važtaraščio išraše nėra / (pasvirojo brūkšnio), nes važtaraštis yra vidinis, o ankstesnis važtaraštis atėjo iš kito dalinio.
Liudytojui R. M. apžiūrėjus baudžiamojoje byloje esančio 1991-05-25 akto kopiją Nr. 2: 11 tomas, 164-165 b.l., jis parodė, kad batalionas, būdami komandiruotėje laikotarpyje nuo 1991-05-03 iki 1991-05-26, išnaudojo 240 vnt. 7,62 mm kalibro 1943 m. pavyzdžio šovinius su kulkomis US. Liudytojas pažįsta asmenis, kurie užpildė šį dokumentą. Vyresniojo leitenanto A. K. M. , leitenanto A. P. Ž. nepažįsta. Leitenantas T. buvo ginkluotės viršininkas, G. A. P. – baliono vadas, O. A. L. – pulko vadas. Aktas tuometinius reikalavimus atitinka.
Liudytojui R. M. apžiūrėjus baudžiamojoje byloje esantį 1991-02-27 važtaraščio Nr. 1102 išrašą: 11 tomas, 156-157 b.l., jis parodė, kad šis dokumentas atitinka tuometinius reikalavimus, yra standartinis važtaraščio išrašas, iš (duomenys neskelbtini) perduota Rygos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 2 vnt. prietaisų PBS, pasirašytas karinio dalinio vado, yra herbinis antspaudas, šiame dokumente nurodytos karininkų pavardės liudytojui žinomos. Šiame dokumente nurodyta, kad Č. M. gavo garso slopintuvus (duomenys neskelbtini)4, t.y. (duomenys neskelbtini) divizijos vado nurodymu. Kokiems tikslams Rygos (duomenys neskelbtini) buvo išduoti prietaisai PBS, nežino. (duomenys neskelbtini) buvo jų divizijos pagrindinis pulkas, jis buvo dislokuotas teritorijoje, esančioje prie Petro ir Povilo bažnyčios. (duomenys neskelbtini) buvo Rygos milicijos batalionas, šis karinis dalinys priklausė (duomenys neskelbtini) divizijai. Rygos (duomenys neskelbtini) buvo perduoti 2 vnt. garso slopintuvų, kuriuos priėmė Č. M., perdavė G. S. N., buvo perduoti per karinį dalinį Nr. 5459. Visi dokumentai apiforminti teisingai, bet garso slopintuvus priėmė, kaip matosi važtaraščio išraše, tiesiogiai Č. M..
Liudytojui R. M. apžiūrėjus baudžiamojoje byloje esantį 1991-05-30 važtaraščio Nr. 1220 išrašą: 11 tomas, 160-161 b.l., jis parodė, kad šis dokumentas atitinka tuometinius reikalavimus, 1991-05-30 iš (duomenys neskelbtini) sandėlio perduota tiesiogiai (duomenys neskelbtini), priėmė S. P., t.y. šie šoviniai buvo perduoti tiesiogiai. Tai 7,62 mm kalibro 1943 m. pavyzdžio šoviniai sumažinto greičio US. Šio važtaraščio išraše nurodyta, kad šovinius išdavė kaip visada G. S. N., priėmė S. P.. Šiame dokumente nurodytų karininkų pavardės liudytojui žinomos, S.J. S. tuomet buvo karinio dalinio vadas, pulko tarnybos viršininkas buvo M. N. G., važtaraščio išrašą patvirtino J. V. S., kaip ir anksčiau apžiūrėtą važtaraščio išrašą.
Liudytojui R. M. apžiūrėjus baudžiamojoje byloje esantį 1991-06-26 važtaraštį Nr. 102: 11 tomas, 146-147 b.l., jis parodė, kad šis dokumentas atitinka tuometinius reikalavimus. Karinis dalinys Nr. 7458 buvo dislokuotas Rygoje, šis karinis dalinys priklausė (duomenys neskelbtini) divizijai. Šiame dokumente nurodytus karinio dalinio vadą S. I. Š., pulko ginkluotės tarnybos viršininką A. N. pažįsta, A. A. neatsimena, B. S. M. pažįsta. Šis dokumentas patvirtina, kad 1991-06-26 iš (duomenys neskelbtini) sandėlio Rygos (duomenys neskelbtini) buvo išduota važtaraštyje išvardinta ginkluotė. Rygos (duomenys neskelbtini) buvo perduoti 300 vnt. 7,62 mm kalibro šovinių US ir 2 vnt. prietaisų PBS, eilutėje Nr. 9 nurodyta, kad 7,62 mm kalibro 1943 m. pavyzdžio sumažinto greičio šoviniai US, 300 vnt. išduoti ir gauti. Partijos numeris tai: 26 mm. - šovinių, partija ? 19-72, ? - užšifruota gamykla, 19 – partija, 73 – prietaisas. Šovinių US taip pat nurodyta ne pervedimas, o partija, B16 – partija, 69 - 1969 metų, 711 – gamykla. 1969 metai – tai šių šovinių pagaminimo metai, 711-oje gamykloje, o B16 – tai partija. Ant šovinių būna nurodyta tik pagaminimo metai ir gamykla, o ant dėžės dar ir partija. Eilutėje Nr. 10 nurodyta 2 vnt. prietaisų PBS, gale eilutės parašyti šių prietaisų numeriai, nes šie prietaisai turi savo numerius. Kiek liudytojui teko matyti, garso slopintuvai visuomet buvo juodos spalvos.
Liudytojui R. M. apžiūrėjus baudžiamojoje byloje esančią 1985-10-28 šaudmenų kokybės apskaitos kortelę: 11 tomas, 174-175 b.l., jis parodė, kad šis dokumentas yra šaudmenų kokybės apskaitos kortelė, visi šoviniai apskaitomi ne tik pagal kiekį, bet ir partijos numerius. Tai yra vienos partijos šoviniai, jei būtų dar kita šovinių partija, tuomet būtų dar viena šaudmenų kokybės apskaitos kortelė, kiek partijų bebūtų, tiek turi būti tokių kortelių, šovinių bendras kiekis turi sutapti. Tokios kortelės vedamos tik šaudmenims, automatams tai nedaroma. Šis dokumentas yra pagrindinio pulko, pasirašė ginkluotės tarnybos viršininkas Puliajev. Šio dokumento paskutinėje eilutėje nurodyta, kad 300 vnt. šovinių US buvo išduota (duomenys neskelbtini), pradžioje dokumento nurodyta šių šovinių partija, pagaminimo metai, gamyklos numeris Iš šio dokumento matyti, kad (duomenys neskelbtini) buvo išduota 300 vnt. šovinių 1969 metų gamybos.
Liudytojui R. M. apžiūrėjus baudžiamojoje byloje esančią sąskaitą nomenklatūros Nr. 1009: 11 tomas, 150-151 b.l., jis parodė, kad šis dokumentas yra išplėštas iš ginkluotės apskaitos knygos, tokie dokumentai buvo pildomi. Dokumente nurodyta, kad 7,62 mm kalibro 1943 m. pavyzdžio sumažinto greičio šovinių apskaita užvesta 1991-01-01, yra 1550 vnt., 1 (pirma) kategorija. Antras įrašas parodo, kad gauta iš (duomenys neskelbtini) 680 vnt. pagal važtaraštį Nr. R-4, viso yra 2230 vnt., parodomas judėjimas. Trečias įrašas parodo, kad 1991-06-26 išduota 300 vnt. (duomenys neskelbtini) pagal važtaraštį Nr. 102, liko 1930 vnt. Šis dokumentas yra (duomenys neskelbtini), t.y. Rygos karinio dalinio.
Liudytojui R. M. apžiūrėjus baudžiamojoje byloje esančią sąskaitą nomenklatūros Nr. 29: 11 tomas, 148-149 b.l., jis parodė, kad tai analogiška sąskaita, tokia ginkluotės apskaita vedama kiekvienoje tarnyboje. Sąskaita užvesta garsą ir ugnį slopinantiems prietaisams PBS. Čia parašyta, kad 1991-01-01 likutis yra 5 vnt. prietaisų PBS. Sekantis įrašas rodo, kad 1991-01-23 pagal važtaraštį Nr. R-1 gauta 5 vnt. iš (duomenys neskelbtini), viso yra 10 vnt. 1991-06-01 buvo inventorizacija, išvestas likutis 10 vnt. Toliau, 1991-07-09 pagal važtaraštį Nr. 108 priduota 4 vnt. į sandėlį Nr. 19 Mogiliove, tai (duomenys neskelbtini) Pabaltijo apygarda, liko 6 vnt. 1991-07-26 pagal važtaraštį Nr. 102 išduota 2 vnt. (duomenys neskelbtini), liko 4 vnt. Šis dokumentas patvirtina, kad dokumente nurodytu laikotarpiu garso slopintuvai buvo išduoti tik kariniam sandėliui Nr. 19 ir (duomenys neskelbtini), kitiems subjektams nebuvo išduota. Kad kažkam šie prietaisai buvo išduoti, tačiau nebuvo įtraukti į šį dokumentą, taip negali būti, nes šie prietaisai yra griežtos atskaitomybės, jeigu registracijos knygoje užrašyta, vadinasi taip ir yra, registracijos knyga saugoma ilgai ir klaidos neleidžiamos. Šis dokumentas priklauso (duomenys neskelbtini), dislokuotam Rygoje.
Liudytojui R. M. apžiūrėjus baudžiamojoje byloje esančią 1991-08-15 pažymą: 12 tomas, 40-44 b.l., jis parodė, kad asmenis, kurie pasirašė šią pažymą, žino. Tai Vakarų (duomenys neskelbtini) materialinio techninio ir karinio tiekimo valdybos inspektoriai, jie iš Minsko, tikrindavo kartą per 2-3 metus ginkluotės stovį, apskaitą, kaip naudojama ginkluotė. Po patikrinimo buvo rašomas aktas dviem egzemplioriais, vienas – lieka pulke arba divizijoje, kitą – pasiima inspektoriai Vakarų (duomenys neskelbtini) valdybai. Ši pažyma patvirtina, kad Rygos (duomenys neskelbtini) buvo išduota 370 vnt. šovinių US, t.y. 1991-05-30 pagal važtaraštį Nr. 1220 (duomenys neskelbtini) išduota 70 vnt. 7,62 mm kalibro 1943 m. pavyzdžio šovinių su kulkomis US. Ir 1991-06-26 pagal važtaraštį be numerio kariniam daliniui Nr.7458 išduota dar 300 vnt. 7,62 mm kalibro 1943 m. pavyzdžio šovinių su kulkomis US. 300 vnt. ir 70 vnt., gaunasi 370 vnt. šovinių, ir 4 vnt. prietaisų PBS.
Liudytojui R. M. apžiūrėjus baudžiamojoje byloje esantį išdavimo – pridavimo žiniaraštį: 12 tomas, 45-46 b.l., jis parodė, kad žiniaraštis užpildytas teisingai. Tokius žiniaraščius reikėdavo griežtai tikrinti. Liudytojas juos tikrindavo jau sandėliuose, žiniaraščius priimdavo kiekvieno sandėlio vedėjas, kuris išduodavo šovinius. Dokumentas atitinka reikalavimus, tačiau nenurodyta, kas išdavė šovinius ir šaudymo vadovas. Liudytojui nežinoma, kaip (duomenys neskelbtini) pravesdavo šaudymus. Šaudymui su prietaisais PBS pratimų nebuvo. Išdavimo – pridavimo žiniaraštyje yra tik parašai, o turėjo būti parašytos pavardės.
Liudytojui R. M. apžiūrėjus baudžiamojoje byloje esantį išdavimo – pridavimo žiniaraštį: 12 tomas, 47-48 b.l., liudytojas parodė, kad šis žiniaraštis užpildytas tinkamai, matosi, kad jie šaudė po 10 šovinių automatais AKMS, pavardės yra, parašai yra. Žiniaraštyje nurodytas pirmas pratimas, jis atliekamas 1943 m. pavyzdžio šoviniais, tai paprasti šoviniai. Šis žiniaraštis nepatvirtina, kad buvo šaudoma šoviniais US, naudojant prietaisus PBS. Čia parašyta, šoviniai 1943 m. pavyzdžio, jie paprastomis kulkomis. Pirmas pratimas yra karinio parengimo. Jam atlikti priklauso 10 šovinių, pataikyti į tris taikinius iš skirtingų atstumų, atstumas iki taikinių yra skirtingas, yra 150 m., 200 m. atrodo pats didžiausias, tiksliai neatsimena. Šis pratimas atliekamas, kai ginklas jau paruoštas normaliam šaudymui. Iš dokumento nemato, kad buvo šaudoma su prietaisais PBS, niekur tai neparašyta, taip pat neparašyta, kad buvo šaudoma šoviniais US, naudojant prietaisus PBS. Čia parašyta, 7,62 mm šoviniai 1943 m. pavyzdžio, pirmas pratimas buvo atliekamas būtent šiais šoviniais. Šiuos dokumentus pateikė TSRS prokuratūros darbuotojai.
Liudytojui R. M. apžiūrėjus baudžiamojoje byloje esantį 1991-10-29 materialinių vertybių kiekio surašymo aktą: 11 tomas, 152-153 b.l., jis parodė, kad (duomenys neskelbtini) valdybos vyresnysis inspektorius revizorius, inspektorius revizorius pasirinktinai patikrino sandėlyje materialines vertybes, aktas surašytas teisingai, viskas iššifruota, parašai yra. Sandėlyje buvo 1 vnt. prietaisų PBS ir 7,62 mm kalibro 1943 m. pavyzdžio šoviniai su kulkomis US 680 vnt., parašė partijos numerį ir dar buvo 269 vnt. kitos partijos. Tai buvo vienas cinkas ir 269 vnt. palaidų šovinių pakuotė. Cinke buvo 1969 m. gamybos, likusieji 269 vnt. šovinių buvo 1968 m. gamybos. Liudytojas pažįsta G.S. N. , jis buvo Vilniaus pagrindinio pulko sandėlio vedėjas, inspektoriai atvažiavo iš Minsko ir atliko reviziją, jų pavardes žino.
Liudytojui R. M. apžiūrėjus baudžiamojoje byloje esantį 1991-10-28 materialinių vertybių kiekio surašymo aktą: 11 tomas, 182-183 b.l., jis parodė, kad aktas surašytas 1991-10-28, buvo tikrinamas (duomenys neskelbtini) pulkas. Šis dokumentas atitinka tuometinius reikalavimus, ginkluotės patikrinime liudytojas dalyvavo, šį aktą pasirašė. (duomenys neskelbtini) - tai (duomenys neskelbtini) pulkas, jis priklausė (duomenys neskelbtini) divizijai. Pastaboje parašyta, kad nurodyti šaudmenys nuo 1991-01-01 nebuvo išduodami iš sandėlio ir nebuvo naudojami, šį užrašą patvirtina. Buvo nurodymas patikrinti būtent 7,62 mm kalibro 1943 m. pavyzdžio šovinius su kulkomis US, šie šoviniai buvo 1969 m. gamybos. Šis dokumentas rašytas ne liudytojo ranka, o raštvedžio. Šių materialinių vertybių patikrinimo aktų blankai buvo paruošti pagal tą procedūrą, kuri buvo reikalaujama. Akte yra (duomenys neskelbtini) pulko ginkluotės tarnybos viršininko parašas. Šis dokumentas negali patvirtinti, kad iš sandėlio nuo 1991-01-01 iki 1991-10-28 nebuvo išduotas nei vienas šovinys, jis ne tam skirtas. Šis aktas yra patikrinimo dokumentas, jis nėra ginkluotės apskaitos dokumentas. Anksčiau peržiūrėti dokumentai, kuriuose buvo nurodyti ginkluotės judėjimai, buvo apskaitos dokumentai. Šie dokumentai yra skirtingos atskaitomybės.
Liudytojui R. M. apžiūrėjus baudžiamojoje byloje esančią šaudmenų kokybės apskaitos kortelės kopiją: 11 tomas, 176-177 b.l., jis parodė, kad ši kortelė užpildyta tinkamai, standartinė forma, 7,62 mm šoviniams 1943 m. pavyzdžio su sumažinto greičio kulkomis, yra nurodyta gamykla gamintoja, partija, 1969 metai. Toliau yra judėjimas, patvirtinimas, kad sandėlyje buvo 680 vnt. iki 1991-10-02. Priduota į sandėlį Nr. 19, tai yra Mogiliove, Vakarų (duomenys neskelbtini) materialinio techninio ir karinio tiekimo sandėliai, kur jie priduodavo visą perteklinę ginkluotę, kai juos išformavo. Šis dokumentas yra (duomenys neskelbtini) pulko, tai (duomenys neskelbtini).
Liudytojui R. M. apžiūrėjus baudžiamojoje byloje esantį 1991-10-08 važtaraščio Nr. 31 išrašą: 11 tomas, 178-179 b.l., jis parodė, kad važtaraščio išrašas atitinka reikalavimus, registracijos Nr. 31, išrašytas 1991-10-08, kad iš (duomenys neskelbtini) sandėlio vedėjas perdavė į sandėlį Nr.19, tai taip pat (duomenys neskelbtini) sandėlis. Perduoti 4 vnt. antros kategorijos 7,62 mm sukomplektuotų automatų AKM, karinio dalinio vadas pasirašė. Šis dokumentas yra (duomenys neskelbtini), t.y. (duomenys neskelbtini) pulko. Pirma kategorija – tai nauji ginklai, gauti iš gamyklos. Antra kategorija – jau kažkur panaudoti. Jeigu automatas nors kartą buvo panaudotas, jis jau yra antros kategorijos, bet techniškai tvarkingi. 5-6 grafose turėjo užbraukti priimti, o sekančiose – išduoti, čia truputį neteisingai užpildyta, t.y. turėjo būti užpildytos 7, 8 grafos. (duomenys neskelbtini) sandėlio Nr. 19 Mogiliove atsakingų asmenų parašų, antspaudų nemato, bet jie galėjo atsiųsti savo važtaraštį, reikia žiūrėti ginkluotės tarnybos registracijos knygoje, ten turi būti judėjimas, kad 4 vnt. automatų perduoti į sandėlį. Šio vieno dokumento, nepakėlus papildomų dokumentų, nepakanka, kad patvirtinti šį faktą. Čia yra išrašas, todėl raštvedys galėjo neįrašyti. Raštvedys parodė, kad perduota, o iki galo neįrašė, galėjo ir taip būti. Išrašas karinio dalinio vado patvirtintas, jie patvirtino, kad automatai būtent priduoti, bet formos neišlaikė, parašyta, kad priduota, kad priimta, neparašyta. Išrašas padarytas iš registracijos knygos, iš tikrųjų iš sandėlio buvo paimti šie 4 vnt. automatų. Karinio dalinio vadas patvirtino, vadinasi priduota, karinio dalinio vadas parašu ir antspaudu patvirtino pridavimo faktą. (duomenys neskelbtini), esantis Kaune, yra (duomenys neskelbtini) pulkas, jis saugojo kolonijas Alytuje, Pravieniškėse.
Liudytojui R. M. apžiūrėjus baudžiamojoje byloje esantį 1991-10-08 važtaraščio Nr. 32 išrašą: 11 tomas, 180-181 b.l., jis parodė, kad tai analogiškas važtaraščio išrašas kaip ir ankstesnis, nurodytas tik pats faktas, kad šoviniai perduoti, pasirašė tie patys asmenys, antspaudas yra. Neužpildytos 7, 8 grafos. Dokumentas patvirtina, kad perduota 1360 vnt. sumažinto greičio šovinių. Iš (duomenys neskelbtini) buvo perduota (duomenys neskelbtini) sandėliui Nr. 19 Mogiliove. Tai turėjo būti perduota kartu su automatais, nes važtaraščių išrašuose datos sutampa. 176-177 b.l. ir 182-183 b.l. kiekiai nesutampa, bet tai galėjo būti skirtingos partijos. Šovinių pertekliaus fakto nemato. 1991-10-28 buvo (duomenys neskelbtini) 0 vnt., 1991-10-08 buvo 1360 vnt., vadinasi, buvo kitoje partijoje.
Liudytojui R. M. apžiūrėjus baudžiamojoje byloje esančią (duomenys neskelbtini) pažymą: 21 tomas, 126-128 b.l., jis parodė, kad šią pažymą pasirašė (duomenys neskelbtini), dislokuoto Sniečkuje, ginkluotės tarnybos viršininkas J. I. T., tai operatyvinis batalionas. J .I. T. pažinojo. Brigada vadinosi operatyvine, specialios paskirties brigada ji nesivadino, ji vadinosi atskiroji operatyvinės paskirties brigada, ten tik buvo vienas atskiras padalinys - specialios paskirties mokomoji kuopa. Buvo išduota ši pažyma, kad (duomenys neskelbtini) yra 3 vnt. 7,62 mm automatų AKMS, nurodyti jų numeriai, taip pat yra 4 vnt. prietaisų PBS, nurodyti jų numeriai. Ginkluotė priskirta kariams K., K., B.. Kiekviename padalinyje yra ginkluotės priskyrimo knyga, kur kariai gaudami ginkluotę pasirašo. Vienas prietaisas PBS yra karinio dalinio sandėlyje, nes nebuvo ketvirto automato. Apskaitoje yra 60 vnt. 7,62 mm kalibro 1943 m. pavyzdžio šovinių su kulkomis US, kurie buvo specialios paskirties mokomojoje kuopoje. Šioje pažymoje esantys duomenys yra pakankami tvirtinti, jog eilinis B. tarnavo (duomenys neskelbtini). Jis tarnavo specialios paskirties mokomojoje kuopoje, kitame kariniame dalinyje jis negalėjo tarnauti. Iš pažymos teksto sunku spręsti, kada pažyma tiksliai parašyta, tačiau greičiausiai po 1991-06-01. Šioje pažymoje nurodyta, kad brigadoje buvo 7,62 mm automatų AKMS. Visas brigados sąstatas, visi divizijos padaliniai buvo ginkluoti 5,45 mm kalibro automatais AK74 įvairių modifikacijų, t.y. AKS74, AKSU74. 1991 m. rugpjūčio mėn. pagal pažymą, brigadoje buvo likę 3 vnt. 7,62 mm automatų AKMS. Kiek atsimena, divizijoje jų aplamai nebuvo, juos gavo tik iš Bartašiūno mokyklos. Jeigu buvo, tai galėjo būti nedidelis kiekis. Brigados sandėlyje negalėjo būti tokių automatų, galėjo būti pagrindinio pulko sandėlyje Vilniuje, kuris aprūpindavo diviziją ir pagrindinį pulką, t.y. konvojaus pulką. Pagrindinis pulkas - tai konvojaus pulkas, (duomenys neskelbtini), kuris buvo divizijos teritorijoje prie Petro ir Povilo bažnyčios. Brigados sandėlis buvo Sniečkuje.
Liudytojui R. M. apžiūrėjus baudžiamojoje byloje esančią 1991-10-29 pažymą: 11 tomas, 144-145 b.l., jis parodė, kad šią pažymą išrašė ir pasirašė. Išimti Rygos (duomenys neskelbtini)-o tabeliniai ginklai, tame tarpe 7,62 mm kalibro automatai AKMS, pritaikyti šaudyti su garsą ir liepsną slopinančiais prietaisais PBS, priduoti į (duomenys neskelbtini) sandėlį Rygoje. Rygos (duomenys neskelbtini) buvo aprūpinamas kaip tik tame sandėlyje. Vadinasi, liudytojas ten nuvažiavo, patikrino ir surašė šį aktą. Tai buvo faktinis patikrinimas, jis važiavo į Rygą. Šią pažymą išrašė patikrinęs pulko apskaitos dokumentus.
Liudytojui R. M. apžiūrėjus baudžiamojoje byloje esančią 1991-10-18 pažymą: 12 tomas, 145-149 b.l., jis parodė, kad jo rašyta pažyma nepaneigia duomenų šioje pažymoje, kad išformavus Rygos (duomenys neskelbtini) trūksta labai daug ginklų, tame tarpe 12 vnt. 7,62 mm kalibro automatų AKMS, 39 vnt. pistoletų PM, kitos ginkluotės ir net granatsvaidžio RPG - V. P. tarpusavyje nėra niekaip susijusios, dokumentai vienas kitam neprieštarauja. Pažyma apie ginklų trūkumą nebuvo siunčiama divizijos štabo artilerinės ginkluotės tarnybai, ji buvo siunčiama į Rygos pulką. Pažymą pasirašė jis, tačiau ši pažyma buvo kartu su lydraščiu, kurį be abejo pasirašė divizijos vadas. Kam buvo siunčiama pažyma, kokiu pagrindu buvo rašoma pažyma, viskas turėjo būti nurodyta lydraštyje. Pažymoje parašyta 7,62 mm kalibro automatai AKMS, pritaikyti šaudyti su garsą ir ugnį slopinančiu prietaisu PBS. Žodis pritaikyti reiškia, kad būtent šiais automatais buvo galima šaudyti su prietaisais PBS. Prie kiekvieno automato 7,62 mm kalibro, kuriems gamykla numatė galimybę pritvirtinti PBS, be papildomų mechaninių darbų galima pritvirtinti prietaisą PBS. Šaudant su prietaisais PBS, šoviniai buvo reti, jų partijų buvo nedaug. Greičiausiai, nurodytos šovinių partijos 1968-1969 metų gamybos buvo, jos ir buvo naudojamos, kitų sandėliuose nebuvo.
Šie šoviniai buvo saugomi seifuose. Tokių šovinių gavimo tvarka buvo sekanti: jei gaudavo iš sandėlio Nr. 19, tuomet šio sandėlio išrašytas važtaraštis patekdavo į slaptąją tarnybą ir buvo apskaitoma, kad gavo. Jei gaudavo iš kito karinio dalinio pagal (duomenys neskelbtini) valdybos nurodymą dėl materialinio techninio aprūpinimo, jie atsiųsdavo raštą, kuriame nurodydavo kas, iš kur ir ką turi gauti pagal tą važtaraštį. Jie pagal tą atsiųstą važtaraštį gaudavo, tuomet užpajamuodavo ir pranešdavo (duomenys neskelbtini) valdybai. Gavęs tuos šovinius, karinis dalinys apiformina ginkluotės tarnyboje, užpajamuoja apskaitos knygoje, sandėlyje taip pat buvo apskaitos kortelės kiekvienai ginkluotės rūšiai, sandėlio vedėjas apiformina tai, kas yra jo sandėlyje, kartu su ginkluotės tarnyba patikrina kiekius, raštu praneša tiems, kas davė nurodymą išduoti. Šovinių tinkamumo naudoti terminai nebuvo nustatyti. Jeigu būdavo užstrigimai, buvo pravedamas kontrolinis šaudymas, ta partija brokuojama, surašomas aktas ir šoviniai išimami. Apie tai buvo pranešama (duomenys neskelbtini) valdybai. Liudytojo tarnybos laikotarpiu, tokių atvejų nebuvo. (duomenys neskelbtini) divizija nepriklausė tarybinei armijai, t.y. Šiaurės miesteliui. Perginkluojat (duomenys neskelbtini), ginklai jiems (liudytojo kariniam daliniui) nebuvo perduoti. Kas ir kieno nurodymu įvykdė Lietuvos pareigūnų nužudymą (duomenys neskelbtini) muitinės poste, nežino.
Liudytojui R. M. apžiūrėjus baudžiamojoje byloje esantį 1991-06-31 važtaraštį: 21 tomas, 7 b.l., jis parodė, kad 1991-06-31 buvo išduota 40 vnt. automatų AKMS, vadinasi, jie buvo sandėlyje. (duomenys neskelbtini) artilerinės ir techninės ginkluotės tarnybos viršininkas buvo M. G., o J. V. S. buvo štabo viršininkas arba pulko vado pavaduotojas. Grafos, išduoti iš sandėlio kiekiai, užpildytos teisingai, 7, 8 grafos užpildytos, kad jie apskaitė. Kadangi (duomenys neskelbtini) nepavaldus šiam pulkui, todėl važtaraštį pasirašė pulko vadas, o ne ginkluotės viršininkas. Pulko ginkluotės viršininkas neturėjo teisės važtaraščių pasirašyti, jei ginkluotė išduodama už pulko ribų, (duomenys neskelbtini) buvo ne jų pagrindinio pulko padalinys. (duomenys neskelbtini) iš pradžių buvo sukurtas prie Lietuvos VRV, po 1991 m. sausio mėn. įvykių, (duomenys neskelbtini) priėmė divizija tik aprūpinimui, bet jie nebuvo šio pulko etatinis vienetas. Išduodant ginkluotę, liudytojas betarpiškai nedalyvaudavo. Jis tik vėliau galėdavo patikrinti dokumentaciją, ar teisingai jie organizavo. Šiame važtaraštyje nurodyta, kad išduota 40 vnt. automatų AKMS, dėtuvės, penalai, tepalinės ir t.t., tai visas komplektas. Išduota 7000 vnt. 7,62 mm kalibro šovinių ir 1400 vnt. 7,62 mm šovinių su trasuojančiomis kulkomis T-45. Parašyta, kad išduoti automatai 1 (pirmos) kategorijos, vadinasi nauji. Pagal šį važtaraštį, surašytus duomenis galima patvirtinti kaip įvykusį faktą, nes pasirašė visų pareigybių asmenys ir atžymėta, kad užpajamuota. (duomenys neskelbtini) divizijos ginkluotės sandėliuose nebuvo 9 mm pistoletų „Makarov“ sistemos „Deriagin“ konstrukcijos, vadinamų PB arba 1967 m. pavyzdžio gaminys 6P9, buvo 6 vnt. 5,45 mm kalibro pistoletų KSN. (duomenys neskelbtini) divizijos ginkluotėje nebuvo 9 mm kalibro pistoletų su garso ir liepsnos slopintuvais, kovinių pistoletų. Pistoletai „Stečkin“ sandėlyje buvo, bet naudojimui jie nebuvo išduodami, pistoletų „Neugodov“ konstrukcijos, vadinamų APB, nebuvo. Liudytojas negirdėjo apie pistoletus „Neugodov“ konstrukcijos, nežino tokių. Į Kalnų Karabachą asmenys važiavo ginkluoti savo tabeliniais ginklais. Žiniaraštyje buvo surašyta viskas, ką jie pasiėmė, pulko vadas patvirtino žiniaraštį. (duomenys neskelbtini) divizijoje buvo BTR. Šarvuota vikšrinė technika buvo tik neliečiamose atsargose. Priėjimą prie neliečiamų atsargų sandėlių turėjo kiekvienas viršininkas pagal savo paskirtį. Kiek ten buvo šarvuotos vikšrinės technikos, nežino, nes neturėjo teisės ten užeiti. Visi neliečiamų atsargų sandėliai buvo Nemenčinėje. Prietaisai PBS ir šoviniai US naudojami specialiuose padaliniuose artimai kovai, bet atstumų jau neprisimena. Naudojami sargybos likvidacijai, priešo sunaikinimui, kai negalimas garsas. Liudytojas nežino pratimo atšaudyti ginklą su prietaisu PBS dėl ginklo paruošimo normaliam šaudymui, niekada to nedarė. Kad 1991 m. žiemą, pavasarį ir vasarą (duomenys neskelbtini) divizijos kariai būtų dėvėję chaki spalvos uniformas, vadinamas „afgankes“, tokių atvejų nežino. Matė Vilniaus (duomenys neskelbtini) pareigūnus, vilkinčius „kamufliažinėmis“ uniformomis, Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkų vilkinčių smėlio spalvos uniformomis vadinamomis „afgankėmis“ nematė. 1991 m. vasarą (duomenys neskelbtini) divizijos padaliniuose, poligonuose, Vilniaus (duomenys neskelbtini), Rygos (duomenys neskelbtini) nematė asmenų arba asmens, vilkinčių maikutėmis ar marškinėliais su užrašu baltomis raidėmis „KGB SSSR“.
Liudytojui R. M. apžiūrėjus baudžiamojoje byloje esantį 1990-12-28 važtaraštį Nr. 19 P-87: 11 tomas, 112-117 b.l., jis parodė, kad šis važtaraštis buvo išrašytas (duomenys neskelbtini) nurodymo pagrindu, pats nurodymas pateko į štabo slaptus dokumentus. Ar 1991 m. vasarą (duomenys neskelbtini) divizijos daliniuose buvo įtaisų, skirtų šaudyti sprogstamaisiais paketais, nežino. Tokių įtaisų, kurie būtų skirti šaudyti sprogstamaisiais paketais, pritvirtintų prie automato vamzdžio, nematė.
Liudytojas S. S. parodė, kad 1991 m. dirbo (duomenys neskelbtini), jis buvo dislokuotas prie Petro ir Povilo bažnyčios, 1991 m. vasario – kovo mėn. abu pulkai, t. y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo reorganizuoti ir apjungti į vieną karinį dalinį Nr. (duomenys neskelbtini). Iki 1991 m. spalio mėn. jis buvo šio apjungto (duomenys neskelbtini) vadu. Apie sprogimą prie (duomenys neskelbtini) divizijos žino, tačiau nežino, kas šį sprogimą organizavo, sprogimo vietos nematė. Šis sprogimas įvyko, kai liudytojas oficialiai buvo (duomenys neskelbtini) vadas, apie sprogimą jį informavo pavaldiniai, kas konkrečiai, dabar neatsimena. N. M. prisimena. Jis buvo divizijos štabo viršininkas, paskutiniaisiais metais buvo (duomenys neskelbtini) divizijos vadas. Apie įvykius (duomenys neskelbtini) liudytojas sužinojo iš visuomenės informacijos priemonių. Kaip jėgos struktūros dalinio vadovas domėjosi savo kompetencijos ribose. Tuo metu buvo pajėgus kontroliuoti savo karinį dalinį, jį supo tvarkingi karininkai, ir šiandieną gali garantuoti, kad iš jo karinio dalinio tokios akcijos įvykdyti niekas negalėjo. Š. pamena gerai, buvo geri pažįstami, kolegos. Jis prisiekė, kad tokio dalyko negalėjo būti. Visagine buvo suformuota Vidaus kariuomenės operatyvinė brigada masiniams pasipriešinimams likviduoti. Š. vadovavo šiai brigadai. Ši operatyvinė brigada buvo pavaldi divizijai. Labai gerai pamena asmeninį pokalbį su Š. , kurio metu jis užtikrino, kad jo kariškiai nedalyvavo (duomenys neskelbtini) įvykiuose. Liudytojas su Vilniaus (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)s nebendravo, neturėjo jokių kontaktų, iš Rygos (duomenys neskelbtini) pareigūnų nieko nepažinojo. N. M. yra miręs. Gerai pažinojo N. G. , jis buvo Rygos milicijos vadas. Buvo avantiuristiško charakterio bruožų, perėjo į Latvijos TSR (duomenys neskelbtini). Liudytojas vėliau sužinojo, kad jis yra Rygos ir Vilniaus (duomenys neskelbtini) kuratorius. Liudytojui žinoma apie incidentą su N. G. (duomenys neskelbtini) muitinės poste. N. G. ten grasino. Kurie pareigūnai tuo metu buvo poste, liudytojas nežino. Kariniame dalinyje, kuriam vadovavo liudytojas, buvo garso slopintuvai ir specialūs šoviniai šaudyti naudojant garso slopintuvus. Šie prietaisai buvo ginkluotės viršininko žinioje. Jo pavaldiniai garso slopintuvų ir specialių šovinių iš sandėlio neėmė. Tarnybos metu jam ir jo pavaldiniams niekada neteko naudoti garso slopintuvų ir specialių šovinių US, nebuvo tokių užduočių, kad būtų reikalingi tokie prietaisai ir šoviniai. Ginkluotės apskaita buvo ginkluotės viršininko žinioje, jeigu būdavo perdavimas į kitą dalinį, tuomet būtinai turėjo būti vado ir štabo viršininko parašai. Perduodant ginkluotę kitiems kariniams daliniams, važtaraščiuose būdavo parašyta karinio dalinio vadas papulkininkis S. S. ir štabo viršininkas S., tik už S. S. pasirašydavo S., o už S. pasirašydavo asmuo, laikinai vykdęs štabo viršininko pareigas. Dokumentai buvo pildomi tvarkingai. Iš jam pavaldaus sandėlio 1991 m. Rygos (duomenys neskelbtini) buvo išduoti garso slopintuvai ir šoviniai US. Išdavimo aplinkybių liudytojas nežino. Ar (duomenys neskelbtini) buvo išduoti garso slopintuvai ir šoviniai US, nežino. Be jo žinios, jo pavaldiniai negalėjo dalyvauti (duomenys neskelbtini) nužudant pareigūnus. Jam pavaldūs kariškiai 1991 m. vasarą buvo ginkluoti automatais „Kalašnikov“ 7,62 mm kalibro ir pistoletais „Makarov“, buvo keletas šautuvų „Snaiper“, galėjo turėti ir automatus A. T. perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos liudytojas patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. S. parodė, kad 1991 metais jis dirbo karinio dalinio (duomenys neskelbtini) vadu. Šis dalinys buvo dislokuotas prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios Vilniuje. Karinis dalinys (duomenys neskelbtini) priklausė (duomenys neskelbtini) divizijai. Jam žinoma, kad 1991 metų vasarą prie (duomenys neskelbtini) divizijos štabo pastato, buvusio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įvyko sprogimas. Liudytojui nežinoma, kad šio sprogimo metu būtų kas nors sužalotas. Sprogimo metu buvo suniokotas tik turtas. Kas susprogdino sprogmenį liudytojas nežino. Po šio sprogimo jis kalbėjosi su (duomenys neskelbtini) divizijos vadu N. M. . Tuo metu N. M. ir S. S. apžiūrinėjo pastatą po sprogimo. N. M. liepė suorganizuoti karinio dalinio pastato išdaužtų langų įstiklinimą, rėmų įstatymą. Pokalbis pakrypo apie tai, kas galėjo susprogdinti sprogmenis prie karinio dalinio. S. S. parodė, kad pažodžiui N. M. žodžių jau neprisimena, bet N. M. pasakė, jog sprogmenį prie (duomenys neskelbtini) pastato susprogdino (duomenys neskelbtini). N. M. nedetalizavo, kuris (duomenys neskelbtini) būrys susprogdino sprogmenis. Šis sprogimas tarp kariškių panikos nesukėlė. Sprogimas buvo vertinamas kaip užuomina, kad kariškiai turi pasitraukti iš Lietuvos. Liudytojas parodė, kad jis nepastebėjo, jog prie įėjimo į šį karinį dalinį būtų įrengta išorinio stebėjimo kamera. Kas budėjo naktį, kada įvyko sprogimas, liudytojas nežino. Jis pažįsta buvusį divizijos karininką V. V. , tačiau ar tą naktį jis budėjo liudytojas nežino. S. S. parodė, kad apie (duomenys neskelbtini) muitinės posto darbuotojų nužudymą jis sužinojo iš masinių informavimo priemonių. Kas nužudė pareigūnus jis nežino. Anksčiau jis manė, kad šiuos pareigūnus galėjo nužudyti karinio dalinio 3700 kariškiai. Tačiau taip jis manė todėl, kad jie buvo komandiruoti ir dalyvavo TSRS teritorijoje vykusiuose „karštuose taškuose“. S. S. parodė, kad jis pažįsta karinio dalinio 3700 vadą pulkininką Š.. Tarp jų buvo draugiški santykiai. 1991 metų rudenį tarp S. S. ir Š. įvyko pokalbis, kurio metu S. S. paklausė, ar galėjo būti taip, kad jo pavaldiniai jam nežinant ar prie kitokių aplinkybių galėjo dalyvauti nužudant (duomenys neskelbtini) muitinės posto pareigūnus. Pulkininkas Š. kategoriškai atmetė tokią numonę, t.y. tai, kad jo pavaldiniai dalyvavo (duomenys neskelbtini) muitinės posto pareigūnų nužudyme. S. S. parodė, kad Š. tuo metu buvo pakankamai atviras ir jis juo patikėjo. Prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios buvo dislokuotas karinis dalinys (duomenys neskelbtini). Tai (duomenys neskelbtini) divizijos štabas, kuris kareivių neturėjo. S. S. vadovavo kariniam daliniui (duomenys neskelbtini), kuris buvo sujungtas iš kelių dalinių. Daugiau šioje teritorijoje karinių dalinių nebuvo. S. S. pavaldiniai juo pasitikėjo, todėl jis garantuoja, kad jo pavaldume buvę kariškiai nedalyvavo (duomenys neskelbtini) muitinės posto darbuotojų nužudyme. Net jei jie būtų dalyvavę be jo nurodymo, tai S. S. apie tai būtų žinoma. S. S. iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkų pažinojo B. M. , V. R. , tačiau su jais nebendravo. Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkų jis nepažinojo, Č. M. yra matęs televizijos laidose. (duomenys neskelbtini) veiklą liudytojas vertina neigiamai, nes jie, jo nuomone, nesilaikė įstatymų, niekam nepakluso. N. M. buvo kruopštus įsakymų vykdytojas, politiškai buvo neutralus vykusiems Sąjūdžio judėjimams. Kaip žmogus jis buvo padorus. S. S. parodė, kad N. M. 2007 metais mirė. Liudytojas pažįsta N. G. , nes kartu mokėsi Saratovo aukštojoje karo mokykloje. Pagal specialybę N. G. buvo Vidaus karinių dalinių karininkas. Jis buvo idėjinis vieningos TSRS šalininkas, priešiškai nusiteikęs Lietuvos, Latvijos valstybių nepriklausomybėms. Liudytojo vertinimu, tai politinė psichopatinė asmenybė, kitaip tariant, neprognozuojamas. S. S. žinoma, kad 1991-07-25 (duomenys neskelbtini) poste buvo incidentas su Rygos ir Vilniaus (duomenys neskelbtini) koordinatoriumi N. G. (T.11, b.l.190-191). Atsakydamas teisme į klausimus liudytojas parodė, kad pokalbio su Š. tikslios datos neatsimena, kalbėjosi prieš pat išformuojant jo brigadą ir išvedant iš Lietuvos. Visi kariniai daliniai iš Lietuvos buvo išvesti 1992 m. pabaigoje. Duodamas parodymus 1991 m. liudytojas geriau prisiminė. Kuo vadovaudamasis davė įsakymą specialios paskirties mokomajai kuopai išduoti 3 vnt. prietaisų PBS, dabar neatsimena. Tokio atvejo, kada prie LR Aukščiausiosios Tarybos 1-ojo kontrolės posto, važiuojant nuo Geležinio Vilko tilto, buvo apšaudytas specialiosios paskirties mokomosios kuopos automobilis UAZ ir buvo sulaikytas šios kuopos kareivis A. B. su automatu, prietaisu PBS ir šoviniais US, nežino. Pagal jų tarnybinę veiklą, užduočių, naudojant prietaisus PBS, nebuvo. Taip pat, nebuvo užduočių, kuriose būtų naudojami granatsvaidžiai, kulkosvaidžiai. Užduotyse, tokiose kaip viešosios tvarkos apsauga, ginkluotų nusikaltėlių sulaikymas, riaušių malšinimas kolonijose, masiškų viešosios tvarkos pažeidimų, buvo nurodyta, kokia turi būti materialinė bazė, tame tarpe ir kokia ginkluotė. Tų užduočių vykdymui nebuvo granatsvaidžių, kulkosvaidžių, prietaisų PBS. Vidaus kariuomenei nebuvo keliamos specialios užduotys, kurioms įvykdyti būtų buvusi reikalinga tokia ginkluotė. Jam nežinant, iš pulko artilerinės ginkluotės sandėlių negalėjo būti išduoti prietaisai PBS ir šoviniai US. Tardytojas A. A. jam rodė važtaraščių kopijas. Važtaraščių originalų reikia ieškoti archyve, Lietuvoje jų nėra. Byloje esančios Š. pažymos, kad specialiosios paskirties kuopa Kalnų Karabache iššaudė ne mažiau kaip 200 vnt. sumažinto greičio šovinių US, negali komentuoti, bet mano, jog galėjo būti susidariusios sąlygos vykdyti apmokymus. Jo vadovaujamame kariniame dalinyje buvo šarvuota technika BTR 60 PB, kiekio tiksliai pasakyti negali, kažkur iki 10 vnt., vikšrinės šarvuotos technikos nebuvo. Jo kariškiai 1991-06-12/13 nedalyvavo (duomenys neskelbtini) muitinės posto išformavime. Sprogimo vietoje prie divizijos štabo duobę matė, šaligatvio plytelės nebuvo sudaužytos. Šarvuočio BTR 60 PB naudojimo tikslas - likviduoti masines riaušes. Kad iš divizijos dingtų prietaisas PBS, tokį prietaisą padovanotų kitas padalinys ir tas prietaisas būtų saugomas divizijos sandėlyje, to negalėjo būti, tai neįmanoma.
Liudytojas V. G. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas apie sprogimą įvykusi (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tą naktį buvo (duomenys neskelbtini) atsakingas karininkas. Šis karinis dalinys buvo dislokuotas prie Petro ir Povilo bažnyčios. Karinio dalinio vadas buvo pulkininkas S. S., štabo viršininkas - E. S., o jis - (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) turėjo kuruoti konvojaus pulką, organizuoti vidinę tarnybą, kai nėra štabo viršininko, atlikti jo pareigas. R. M. buvo karinio dalinio Nr (duomenys neskelbtini) ginkluotės tarnybos viršininkas. Paryčiais, nieko nepaaiškinę, jį iškvietė į darbą. Kai atvyko į dalinį, sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje įvyko sprogimas. Toje teritorijoje, kuri nebuvo jam pavaldi, buvo išdaužti langai. Kada sužinojo apie (duomenys neskelbtini) įvykius, neatsimena, bet po sprogimo. Kai įvyko sprogimas, kariniame dalinyje jo nebuvo, tuo metu jis buvo namuose. Atsakingas karininkas budi, būdamas namuose. Apie sprogimą jį informavo jo budintysis. Po sprogimo, jau paryčiais, gal 4⁰⁰ val., 5⁰⁰ val., atvyko į darbą. Sprogimo vieta buvo ant šaligatvio prieš pastatą, nedideliu, kažkur 4-5 m atstumu. Buvo nedidelis įdubimas (duobė) ir išdužę pirmo aukšto langų stiklai. Ar buvo išdužę antro aukšto langų stiklai, nežino. Atsimena, kad medicinos punkto, kuris jiems buvo pavaldus, langų stiklai buvo išdužę. Tuo metu gyveno Vileišio gatvėje, buvusioje Krantinės gatvėje, netoli nuo darbo vietos, per gatvę. Tačiau būdamas namie, garso negirdėjo. Pagal tai, ką matė įvykio vietoje, negali pasakyti, kiek sprogstamosios medžiagos ten galėjo būti susprogdinta. Neatsimena, kaip atrodė įdubimas. Ar buvo filmuojama vaizdo kameromis vieta, kur įvyko sprogimas, nežino. Išeidamas iš darbo, nepastebėjo nieko įtartino. O. T. tą naktį budėjo. Jos tarnybinės patalpos buvo tame pastate, kuriame buvo (duomenys neskelbtini). Sprogimas buvo iš gatvės pusės. Po sprogimo, remontuojant štabo pastatą, jokių darbų neatlikinėjo. Apie šį įvykį su divizijos vadu nekalbėjo. Ar apie šį įvykį kalbėjo su (duomenys neskelbtini) vadu, neatsimena. Atsakingas karininkas neprivalėjo būti darbo vietoje, budėdavo būdamas namuose. G. N. buvo ginkluotės tarnybos sandėlio viršininkas. Kas įvykdė Lietuvos pareigūnų nužudymą (duomenys neskelbtini), nežino. 1991 m. vasarą jų karinio dalinio teritorijoje nebuvo dislokuoti specialiosios paskirties kariškiai. Neatsimena, ar jų karinio dalinio ginkluotėje buvo 7,62 mm kalibro automatų. Negali pasakyti, kokie automatai buvo, ar 5,45 mm kalibro, ar 7,62 mm kalibro. Garso ir ugnies slopinimo prietaisai ir šoviniai US konvojui nebuvo reikalingi, konvojus naudojosi pistoletais „Makarov“, konvojaus ginkluotėje nebuvo garso ir ugnies slopinimo prietaisų bei šovinių US. Ar garso ir ugnies slopinimo prietaisai, šoviniai US buvo kariniame dalinyje, nežino, tai neįėjo į jo pareigas. Jam žinomas atvejis, kai 1991-08-21 prie Lietuvos Respublikos Seimo buvo sužeistas ir sulaikytas Vidaus kariuomenės eilinis, bet su kokiu ginklu jis buvo sulaikytas, negali pasakyti. Jis tarnavo ne jų kariniame dalinyje. Ginkluotė iš (duomenys neskelbtini) ginklų sandėlio buvo išduodama netarnaujantiems kariniame dalinyje asmenims tik vado ar jo pavaduotojo raštišku nurodymu. Štabo viršininkas dėl ginkluotės išdavimo dokumentus galėjo vizuoti tik vadovybės nurodymu, pats štabo viršininkas, be vadovybės nurodymo, negalėjo priimti sprendimo išduoti ginkluotę kitiems kariniams daliniams, pulkams. Karinis dalinys Nr.(duomenys neskelbtini) turėjo virš 100 automobilių, automobilių markių, modelių neatsimena. Šarvuota technika buvo, buvo cheminis transporteris BRDM, dar buvo kito modelio, dabar jo neprisimena. Kiek buvo šarvuotos technikos, negali pasakyti. Karinių dalinių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) automobilių parkas buvo jų teritorijoje prie Petro ir Povilo bažnyčios. Kariniame dalinyje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pulkininkas Burdeinij, kuris buvo atsakingas už visas transporto priemones, o kariniame dalinyje Nr. (duomenys neskelbtini) – papulkininkis, pavardės neatsimena.
Liudytojas M. G. parodė, kad apie 1991-07-30/31 įvykusį sprogimą žino iš pasakojimų, tą naktį buvo pulko budintysis. Sprogimas įvyko prieš divizijos štabą, liudytojas buvo pulko praėjime, visai kitoje vietoje - operatyvinio pulko kontrolės praleidimo poste. Tas įėjimas buvo iš kitos pusės, ten yra išėjimas į Petro ir Povilo bažnyčią. Sprogimo negirdėjo, jam paskambino ir pasakė, kad įvyko sprogimas, pakvietė ateiti. Ar matė sprogimo vietą, neatsimena. Tuo metu jo pareigos buvo (duomenys neskelbtini). Pulkas vadinosi operatyvinis pulkas. Buvo milicijos pulkas, operatyvinis pulkas ir konvojaus batalionas. Jis buvo (duomenys neskelbtini). Į jo pareigas įėjo ginkluotės apskaita, eksploatacija, remontas, tose pareigose dirbo iki 1991 m. gruodžio mėn. Į jo pareigas taip pat įėjo dokumentų, pagal kuriuos išduodavo ginklus, pasirašymas. Karinio dalinio sandėliuose buvo garso slopintuvai PBS ir šoviniai US. Kam buvo išduoti garso slopintuvai PBS ir šoviniai US, neprisimena. Buvo tokios kalbos, kad tokie šoviniai buvo išduoti Rygos (duomenys neskelbtini). Kai davė parodymus prokuratūroj, tuomet žiūrėjo, kokios partijos buvo išduotos Rygos (duomenys neskelbtini). Jam teko bendrauti su Rygos (duomenys neskelbtini) pareigūnais, kuriems buvo išduoti prietaisai PBS ir šoviniai US. Kad prietaisai PBS ar šoviniai US 1991 m. atsidurtų pas civilius asmenis, negalėjo taip būti. Prietaisai ir šoviniai buvo labai griežtai išduodami pagal dokumentus. Jų karinis dalinys turėjo 2 prietaisus PBS. Kai jam pranešė apie įvykusį sprogimą prie divizijos pastato, jis budėjo. Jam paskambino 1⁰⁰-2⁰⁰ val., tiksliai laiko neprisimena, nuėjo į divizijos štabo kontrolės praleidimo postą, apžiūrėjo aplinką, buvo visur tylu, pėdsakų taip pat nebuvo, asfalte buvo maža skylė. Paviršutiniškai apžiūrėjo ir viskas, sužalotų asmenų nebuvo. Vėliau sužinojo, kad tą naktį įvyko incidentas (duomenys neskelbtini), tragiški įvykiai. (duomenys neskelbtini) turėjo sandėlius, sandėliai buvo saugomi, juos saugojo kariškiai. (duomenys neskelbtini) nepatruliavo iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, jų karinio dalinio (duomenys neskelbtini) patruliavo tik prie divizijos vado namo. Jų kariniame dalinyje nebuvo radijo ryšio.
Liudytojui M. G. apžiūrėjus baudžiamojoje byloje esantį 1991-05-30 važtaraščio Nr. 1220 išrašą: 11 tomas, 160-161 b.l., jis parodė, kad šis dokumentas atitinka visus tuometinius reikalavimus. Liudytojas tokius dokumentus pasirašydavo, šiame dokumente yra jo pavardė, čia yra kopija, šį dokumentą užpildė raštvedys. Šio dokumento originalą, liudytojas be abejo, pasirašė. Šiame dokumente nurodytos karininkų pavardės jam žinomos, tik neatsimena, kas buvo S. P. jis iš Rygos (duomenys neskelbtini). Šį išrašą surašė (duomenys neskelbtini) raštvedė S., ji buvo liudytojui pavaldi. Be abejo, šiuo dokumentu galima tikėti, dokumentas patvirtina faktą, kad sandėlio viršininkas H. N. išdavė 70 vnt. šovinių vyresniajam leitenantui S. P.. H. N. buvo sandėlio viršininkas, praporščikas. Buvo karinio dalinio vado S. S. sprendimas išduoti šiuos šovinius Rygos (duomenys neskelbtini). Liudytojas vadovaudamasis jų dalinio įsakymu dėl šaudymo, išduodavo šaudmenis padalinio viduje, o karinio dalinio vado įsakymu šoviniai būdavo išduodami kitam daliniui. Be abejo, matė šio dokumento originalą, jį pasirašė, atsimena šį dokumentą. Kai baigėsi karinio dalinio veikla, visi dokumentai buvo persiųsti į Vidaus kariuomenės Šiaurės apygardą, tai buvo Leningrade, dabar Sankt Peterburge. Šoviniai buvo išduoti pratyboms. Rygos (duomenys neskelbtini) nebuvo pavaldus jų pulkui, ir Rygos (duomenys neskelbtini), ir Vilniaus (duomenys neskelbtini) buvo tik divizijos materialiniame techniniame aprūpinime.
Liudytojui M. G. apžiūrėjus baudžiamojoje byloje esantį 1991-02-27 važtaraščio Nr. 1102 išrašą: 11 tomas, 156-157 b.l., jis parodė, kad šis dokumentas atitinka visus tuometinius reikalavimus, šio dokumento originalą pasirašė. Šiame dokumente nurodytos karininkų pavardės jam žinomos, Č. M. atsimena, jis buvo Rygos (duomenys neskelbtini)-o štabo viršininkas. Šis dokumentas patvirtina, kad praporščikas H. N. išdavė Rygos (duomenys neskelbtini), tiesiogiai Č. M., 2 vnt. prietaisų PBS. (duomenys neskelbtini) divizijai visų priklausančių dalinių nežino, į jo pareigas neįėjo visų karinių padalinių kontrolė, nežino (duomenys neskelbtini) divizijos karinių dalinių tikslaus skaičiaus ir kur jie buvo dislokuoti. Nedalyvavo išduodant prietaisus PBS Rygos (duomenys neskelbtini), prietaisai PBS buvo išduoti mokymo tikslams. Sandėlyje matė prietaisus PBS, gali apibūdinti kaip jie atrodo: tai cilindras 2,5 colio diametro, gal 25 colių ilgio, juodos spalvos, iš vienos pusės užsisuka, per vidurį kiaurymės, 7,62 mm kalibro. Jų kariniame dalinyje nebuvo kitokių garso slopintuvų, buvo tik šie du. (duomenys neskelbtini) pulkas neturėjo prietaisų PBS ir šovinių US. Atsimena, kad pasirašė šio dokumento originalą.
Liudytojui M. G. apžiūrėjus baudžiamojoje byloje esantį 1991-04-29 važtaraštį Nr. 1195 (vertime Nr. 195): 11 tomas, 172-173 b.l., jis parodė, kad šiame dokumente nurodytus kariškius pažįsta, tik M. neatsimena, šio dokumento originalą pasirašė. Šis dokumentas patvirtina, kad buvo išduoti 30 vnt. sumažinto greičio šovinių, pagal važtaraštį matosi, kad H. N. išdavė M.. (duomenys neskelbtini) buvo specialios paskirties mokomoji kuopa, ji buvo dislokuota jų dalinio teritorijoje. Šiam kariniui daliniui šoviniai buvo išduoti mokymo tikslams, ar šis karinis dalinys 1991 m. buvo išvykęs iš savo dislokacijos vietos, nežino. Apie šio karinio dalinio struktūrą, vadovybę, veiklą, nežino. Specialioji operatyvinės paskirties brigada, (duomenys neskelbtini) nebuvo pavaldi operatyviniam pulkui, jie nebuvo pulko materialiniame techniniame aprūpinime. Kad išduoti šaudmenis, pagal įsakymą buvo duodama paraiška šaudymo pratyboms, įsakymą rašydavo štabo viršininkas, pasirašydavo vadas. Pagal įsakymą organizuojamos šaudymo pratybos, paskiriama pratybų vieta, jis pagal paraišką padalinio vadui išduodavo šaudmenis. Padalinio vadas liudytojui atnešdavo paraišką šaudymo pratyboms išduoti šaudmenis. Liudytojas pasirašydavo važtaraštį, sandėlininkas pagal važtaraštį išduodavo šaudmenis. Išduodant šaudmenis, būdavo surašomas šaudymo pratyboms šovinių išdavimo žiniaraštis, kiekvienas kareivis, gaudamas šovinius, pasirašydavo. Po pratybų viršila atsiskaitydavo, kiek šovinių iššaudė, o neiššaudytus šovinius grąžindavo į sandėlį. Važtaraštį pildė raštvedys, jų kariniame dalinyje raštvedė buvo S., ji pildydavo važtaraščius. Važtaraštį pirmas pasirašydavo liudytojas, antras pasirašydavo raštvedys, po to, kas gavo, kas išdavė. Šiuo konkrečiu atveju, S. S. pirmas pasirašė. 1991-02-27 važtaraštyje nėra registracijos įrašo, čia parašyta, kad yra išrašas iš važtaraščio Nr. 1102, šio važtaraščio registracija yra apskaitos knygoje, šie dokumentai apskaitos knygoje yra registruoti, šie du dokumentai liudytojui įtarimų nekelia.
Liudytojui M. G. apžiūrėjus baudžiamojoje byloje esantį 1991-05-01 važtaraštį Nr. 1197: 11 tomas, 170-171 b.l., jis parodė, kad šis dokumentas atitinka tuometiniams reikalavimams, šiame dokumente nurodytus kariškius pažįsta, šio dokumento originalą pasirašė. Šis dokumentas patvirtina, kad išdavė šiuos prietaisus PBS kapitonui M.. Buvo išduoti 3 vnt. automatų AKMS ir 3 vnt. prietaisų PBS. Šis dokumentas būtinai turi būti registruotas apskaitos knygoje. Kodėl automatai yra užregistruoti apskaitos knygoje, o prietaisai PBS neužregistruoti, nežino. Be abejo, matė šio dokumento originalą savo dalinyje.
Liudytojui M. G. apžiūrėjus baudžiamojoje byloje esantį 1991-05-01 važtaraščio išrašą Nr. 1198: 11 tomas, 158-159 b.l., jis parodė, kad šis dokumentas atitinka tuometiniams reikalavimams, šiame dokumente nurodytus kariškius pažįsta. Šis dokumentas patvirtina, kad išdavė prietaisus PBS, sandėlio viršininkas H. N. išdavė kapitonui M.. Prietaisai PBS buvo išduoti, kai kapitonas M. buvo jų pulko ginkluotės kuopos vadas. Pagal šį važtaraštį buvo išduoti 3 vnt. prietaisų PBS. Jų pulke buvo 2 vnt. prietaisų PBS. Kai prasidėjo brigados Sniečkuje organizavimas, jos aprūpinimas buvo per pulką, iš centrinių sandėlių buvo papildomai išduoti prietaisai PBS. Pagal šiuos tris važtaraščius buvo išduoti 8 vnt. prietaisų PBS.
Liudytojas M. G. apžiūrėjus baudžiamojoje byloje esantį 1991-10-29 materialinių vertybių kiekio surašymo aktą: 11 tomas, 152-153 b.l., jis parodė, kad šis dokumentas atitinka tuometiniams reikalavimams. Jam pažįstamas tik vienas H. N. , pasirašęs šį dokumentą, kitų nepažįsta. R. M. parašo čia nėra. Šiame dokumente užfiksuotų duomenų negali paaiškinti, savo darbe su tokiais dokumentais nesusidūrė, nesurašinėjo tokių dokumentų, nedalyvavo kitų karinių dalinių ginkluotės patikrinimuose. Jam būnant tarnybos artilerinės ginkluotės viršininku, (duomenys neskelbtini) valdybos inspektoriai netikrino esančios artilerinės ginkluotės. Šiame dokumente kaip materialiai atsakingas asmuo niekas nenurodytas, materialiai atsakingas asmuo buvo H. N. . Dokumente yra materialiai atsakingo asmens parašas, šis parašas yra H. N. . Prietaisų PBS gamykliniai numeriai artilerinės ginkluotės apskaitoje neatsispindėjo, kodėl šiame dokumente yra nurodytas prietaiso PBS gamyklinis numeris, nežino. Visi važtaraščiai buvo numeruojami pagal vieningą numeraciją, šovinių važtaraščiai nebuvo atskirai numeruojami. Buvo dokumentų apskaitos registracijos žurnalas, visi šoviniai, ginklai buvo registruojami viename žurnale. Liudytojas atsimena jam pateiktus dokumentus. Kad 1991-07-30 vakare Vilniaus (duomenys neskelbtini) buvo išduoti 7,62 mm kalibro automatai AKMS, nežino. Po darbo apie 22⁰⁰ val. nedažnai buvo išduodama ginkluotė kitiems daliniams, darbo diena buvo iki 18⁰⁰ val., po 18⁰⁰ val. sandėliai nedirbo. Apie žudynių (duomenys neskelbtini) organizatorius ir vykdytojus liudytojas nežino. Dalinyje Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo pistoletų PB „Makarov“ su duslintuvais, pistoletų „Deriagin“, pistoletų „Stečkin“ su duslintuvais, kitokių ginklų, kuriuose būtų naudojami garso ir ugnies slopintuvai. Šoviniams tinkamumo naudoti terminai nebuvo nustatyti. 1969 m. šoviniai buvo neseni. Asmenys, važiavę į operaciją Kalnų Karabache, pagrinde buvo ginkluoti automatais AK 47, prietaisai PBS nebuvo naudojami, prietaisai PBS naudojami automatams 7,62 mm kalibro, jie buvo ginkluoti 5,45 mm kalibro automatais.
Teisme perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis teisme patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. G. parodė, kad nuo 1990 metų gegužės mėnesio jis dirbo Operatyvinio pulko Artilerinės ginkluotės tarnybos viršininku. Šis pulkas buvo karinis dalinys (duomenys neskelbtini). Šiose pareigose jis dirbo iki 1992 metų sausio mėnesio. Karinio dalinio (duomenys neskelbtini) vadu buvo S. S.. Šis karinis dalinys buvo dislokuotas prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios. Pagal pareigas jis buvo pavaldus S. S. ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) tarnybos viršininkui R. M.. Liudytojui pavaldus buvo sandėlininkas H. N.. Liudytojas parodė, kad tiksliai datos neprisimena, bet tą naktį, kada buvo nužudyti (duomenys neskelbtini) muitinės pareigūnai, jis pagal grafiką budėjo kariniame dalinyje (duomenys neskelbtini). Naktį, kurią valandą liudytojas neprisimena, kažkas iš kariškių pranešė, kad prie (duomenys neskelbtini) štabo įvyko sprogimas. Šiame pastate budėjo karininkas ir jo padėjėjas, kurių pavardžių liudytojas neprisimena. Jis neprisimena ir kas tą naktį kariniame dalinyje (duomenys neskelbtini) budėjo. M. G. parodė, kad jis gali kategoriškai teigti, jog po sprogimo jis matė kariniame dalinyje (duomenys neskelbtini) budėjusius kariškius ir kategoriškai teigia, kad jie nebuvo sužaloti. Kada jam pranešė apie sprogimą, jis nuėjo į (duomenys neskelbtini) pastatą iš kiemo pusės. Praeidamas pro budinčius kariškius, matė kad jie nesužaloti. Tada išėjo į lauką pro paradinį įėjimą į pastatą. Toliau į (duomenys neskelbtini) gatvę jis nėjo, todėl nepastebėjo jokių sprogimo pėdsakų. Po to M. G. grįžo į karinio dalinio (duomenys neskelbtini) patalpas, kuriose budėjo toliau. Kas susprogdino sprogmenį prie karinio dalinio liudytojas nežino. Liudytojas parodė, kad karinio dalinio (duomenys neskelbtini) sandėliuose buvo garso slopintuvai PBS ir šoviniai „US”. Jis prisimena, kad šoviniai „US“ buvo išduoti Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkams. Jis neprisimena, kad 1991-07-30 vakare Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkams buvo išduoti 40 7,62 mm kalibro automatai AKMS. M. G. susipažinęs su 1991-05-30 išrašu iš važtaraščio Nr.1220 parodė, kad jis prisimena pagal šį važtaraštį išduotų šaudmenų faktą. Pagal šį dokumentą jų sandėlio viršininkas G. N. išdavė Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkui P. 7,62 mm kalibro šovinius „US“. Šį dokumentą originale pasirašė ir M. G.. Liudytojas pasirašė 1991-05-01 važtaraštyje Nr.1197, 1991-05-01 važtaraštyje Nr.1198, 1991-04-29 važtaraštyje Nr.195. Jis parodė, kad 1991 metų liepos mėnesį civiliai žmonės iš kariškių, tame tarpe iš jo karinio dalinio kariškių, negalėjo įsigyti garso slopintuvų PBS ir šovinių „US“ (T.11, b.l. 194-196). Atsakydamas į klausimus, liudytojas parodė, kad prietaiso PBS detalės - optiuratoriai yra gumelės, kurios yra keičiamos. Išduodant prietaisus PBS, jų numeris nebuvo fiksuojamas. Atliekamų prietaisų PBS sandėlyje niekada nebuvo. Niekas iš jų divizijos darbuotojų nedalyvavo koviniuose veiksmuose.
Liudytojas H. N. parodė, kad nuo 1987 m. dirbo Vidaus kariuomenės pulke, kariniame dalinyje Nr. (duomenys neskelbtini). 1991 m. dirbo (duomenys neskelbtini) pareigose. Sandėlyje esanti ginkluotė buvo išduodama (duomenys neskelbtini) Vidaus kariuomenės pulkui, divizijos štabo valdybai, milicijos batalionui Nr. (duomenys neskelbtini). Išduoti be divizijos ginkluotės tarnybos viršininko arba divizijos vado leidimo negalėjo. Kai Vilniaus (duomenys neskelbtini) skilo, tuomet jie tapo pavaldūs divizijai, ginkluotės kontrolė buvo labai griežta. Jei Vilniaus (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pas ką nors išimdavo ginklus, jie privalėjo juos priduoti į sandėlį. Vilniaus (duomenys neskelbtini) ginkluotė buvo išduodama divizijos vado leidimu. Generolas - majoras Ž. buvo divizijos vadas. N. M. buvo divizijos vadas po Ž. Išduodant ginkluotę Vilniaus (duomenys neskelbtini), buvo pildomi dokumentai. Norintys gauti ginkluotę, rašydavo prašymą, skyriaus vadas rašydavo, kad leidžia išduoti. Pagal tą prašymą liudytojas išduodavo ginkluotę ir išrašydavo važtaraštį. Važtaraštis buvo išrašomas 3-uose egzemplioriuose, vienas egz. likdavo skyriuje, vienas – sandėlyje, vienas – tam, kas gaudavo ginkluotę. Šių dokumentų egzempliorių niekam nesiųsdavo, turėjo atžymėti sandėlio dokumentuose ir perduoti į skyrių, o ten jau viršininkas spręsdavo, kam duoti kopijas ar originalus, tai ne jo kompetencijoje. Buvo du ar trys atvejai, kai Rygos (duomenys neskelbtini) jis išdavė automatus „Kalašnikov“ su garso ir ugnies slopintuvais PBS ir specialius šovinius, bet neprisimena kiek. Vieną kartą gavo 560 vnt. šovinių ir 2 arba 3 automatus, atsimena, kad Rygos (duomenys neskelbtini) išdavė prietaisus PBS, du arba tris. Asmens, kuriam buvo išduoti prietaisai PBS, neatsimena. Išdavė sumažinto greičio šovinius US 7,62 mm kalibro todėl, kad su paprastu šoviniu prietaisu PBS negalima iššauti, nebus efekto. Tai specialūs šoviniai, kuriais galima šaudyti su prietaisais PBS. Pareigūnas Č. M. buvo Rygos (duomenys neskelbtini) vadas, pavardė girdėta, asmeniškai jo neatsimena. Kai išdavinėjo Rygos (duomenys neskelbtini) prietaisus PBS, eilinis Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkas negalėjo kreiptis, šiuos klausimus sprendžia tik vadai. Tie prietaisai PBS buvo juodos spalvos. P. pavardė girdėta, konkrečių susitikimo aplinkybių su juo neatsimena.V. R. prieš Vilniaus (duomenys neskelbtini)-ą dirbo jų pulke, su B. M. liudytojas bendravo pora kartų tik darbo klausimais. V. R. buvo Vilniaus (duomenys neskelbtini) štabo viršininkas, jis spręsdavo visus klausimus dėl ginkluotės. Kas iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) pareigūnų kreipėsi 1991-07-30 dėl automatų AKMS ir šovinių išdavimo, neatsimena. Kad Vilniaus (duomenys neskelbtini) kreipėsi gauti kažkokius ginklus, tai buvo ne vieną kartą, bet konkrečių datų negali atsiminti. Apie tragediją (duomenys neskelbtini) sužinojo iš žiniasklaidos. Rudininkų poligonas buvo jų poligonas, pastoviai ten būdavo, tikrindavo ir ginklus, ir šovinius. Kiek šūvių atlaiko prietaisai PBS, dabar neatsimena, bet nedaug, gal 20-30 šūvių, tuomet reikėdavo keisti gumytę. Atsimena, kad bandė prietaisus PBS. Jie atlaikydavo apie 20-30 šūvių. Gumytė - tai tarpinė, ją reikėdavo keisti, kad nebūtų garso. Ginklų srityje liudytojas turėjo specialų išsilavinimą, baigė pusės metų Tulos specialius kursus. Po kursų pažymėjime buvo įrašyta specialybė - ginkluotės meistras ir ginkluočių sandėlių viršininkas. Kursų metu buvo dėstoma apie prietaiso PBS, šovinių US panaudojimą. Per paskaitas buvo nurodytas šūvių skaičius, kuriuos galima padaryti prietaisu PBS, buvo Tulos poligone, buvo įvairūs pratimai. Išduoti šovinius (duomenys neskelbtini) 4 kariškiams leidimą duodavo divizijos ginkluotės tarnybos viršininkas papulkininkis R. M.. M. G. buvo liudytojo viršininkas, pulko ginkluotės tarnybos viršininkas. Jo leidimas, išduodant ginklus, buvo reikalingas. Daliniai, kurie buvo dislokuoti prie Petro ir Povilo bažnyčios, t.y. visi pulkai ir štabas gaudavo ginkluotę pulko vadovybės leidimu. Tie, kurie nepriklausė divizijai, kaip Vilniaus (duomenys neskelbtini), Rygos (duomenys neskelbtini), ginkluotę gaudavo divizijos vadovybės leidimu. Kai liudytojas apie išdavimą atžymėdavo savo kartotekoje, dokumentų originalus perduodavo M. G. sekretorei. Tie dokumentai kažkokį laiką turėjo būti ginkluotės tarnyboje, nes kiekvieną mėnesį tikrindavo, ar sandėlyje esanti ginkluotė atitinka pagal dokumentus. Ginkluotės tarnyba kas pusmetį tikrindavo apygardoje, kuri yra Minske, kiek ko iš viso yra pulke. Šių dokumentų nuorašus siųsdavo į Minską. Taip pat į Leningradą buvo siunčiami dokumentai. Leningrade buvo (duomenys neskelbtini) Pabaltijo karinių pajėgų valdyba, jie rinko visą informaciją apie visas divizijas, pulkus ir štabus. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dokumentai buvo siunčiami adresu Chalturina g. 33, Leningradas, dabar atsimena, kad buvo toks adresas. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dokumentai buvo siunčiami adresu Revoliucionnaja g. 3, Minskas. Čia buvo jų (duomenys neskelbtini) tarnyba, kur buvo gaunama ginkluotė, o Chalturina g. 33, Leningrade buvo (duomenys neskelbtini) Pabaltijo karinių pajėgų štabas. Važtaraščiai buvo pildomi trimis egzemplioriais: 1 egzempliorius jam, 1 egzempliorius gavėjui, 1 egzempliorius į tarnybą. Kai prie (duomenys neskelbtini)4 štabo pastato 1991 m. įvyko sprogimas, tuo metu ten nukentėjo budėjusi Tcegelnik, ji buvo med. sesuo. Jam apie tai pasakė, kai atėjo į darbą. Sprogimo vietą liudytojas matė, epicentras buvo netoli laiptelių, kairėje pusėje prie šiukšlių dėžės, netoli nuo pagrindinio įėjimo. Sprogimo duobė buvo nedidelė, sprogimo banga turbūt nuėjo į viršų, neprofesionaliai buvo padaryta. Buvo išdaužyti pastato stiklai. Inventorizacija buvo kas mėnesį, kiek išdavė, kiek priėmė, kiek iššaudyta, kiek liko sandėlyje. 1991 m. sausio mėn. pradžioje sandėlyje buvo 2 arba 3 prietaisai PBS, šovinių US virš 500 vnt. Vėliau visa tai atidavė Rygos (duomenys neskelbtini), sandėlyje nieko neliko. Ar buvo išduota dar kam, be Rygos (duomenys neskelbtini), sunku dabar prisiminti, nes tuo metu pulkas daug kur važinėjo, buvo Ferganoje, Kalnų Karabache, kadangi buvo operatyvinis pulkas. Žino, kad kai Rygos (duomenys neskelbtini) atidavė, sandėlyje neliko nei šovinių US, nei prietaisų PBS. 1990 m. iš Bartašiūno mokyklos gavo daug ginklų, jis asmeniškai ten automobiliu nuvažiavo ir paėmė viską, ką jie turėjo, bet kokia ten ginkluotė buvo, dabar neprisimena. Ar toje ginkluotėje, kurią paėmė, buvo garso slopintuvų, dabar negali pasakyti, neprisimena. Kad Visagine buvo dislokuotas kažkoks karinis dalinys, žino, bet ar tai buvo (duomenys neskelbtini), tiksliai nežino. Ar (duomenys neskelbtini) kada nors yra išdavęs garso slopintuvus ir šovinius US, dabar negali pasakyti. Kelintų metų gamybos sandėlyje buvo šoviniai US, neatsimena. Rygos (duomenys neskelbtini) išdavė 560 vnt. ar 540 vnt. šovinių US, atsimena, kad buvo vienas cinkas ir 2 prietaisai PBS. Kiek viename cinke buvo 7,62 mm kalibro šovinių, tiksliai negali pasakyti. Žino, kad 5,45 mm kalibro šovinių dėžėje buvo 1080 vnt., du cinkai po 540 vnt.
Liudytojas H. N. apžiūrėjęs važtaraštį Nr. 19 P-87 (11 tomas, 112-117 b.l.) parodė, kad jame yra jo pavardė, jo parašas, jis priėmė. Tai yra dokumento kopija, pagal šį dokumentą jie gavo ginkluotę iš Bartašiūno mokyklos. Važtaraštis išrašytas gruodžio mėn. 28 d., bet ar jis gavo ginkluotę gruodžio mėn. 28 d., prieš pat naujus metus, negali patvirtinti. Važtaraščiai būdavo išrašomi iš anksto. Kad ginkluotė būtų perduota po pusės metų, taip negalėjo būti, buvo važtaraščio galiojimo terminas - savaitė, ar tai dvi. Pagal apžiūrimą važtaraštį ginkluotė jam buvo perduota. 17 eilutėje užrašyta, kad buvo perduota 7,62 mm kalibro šoviniai US - 680 vnt., 39 eilutėje užrašyta, kad buvo perduota garso slopintuvai PBS - 5 vnt. Skaičiai 1/38-3 reiškia registracijos numerius tarnyboje, t.y. knygos numeris, straipsnio numeris.1-a kategorija buvo, kai gaudavo iš (duomenys neskelbtini) sandėlio. 17 –ame punkte nurodomi 7,62 mm 1943 metų pavyzdžio šoviniai su kulkomis US, 680 yra šovinių skaičius, šoviniai 1-os kategorijos ir gilzės, šoviniai nebūna 2-os kategorijos. Šiuo dokumentu remiantis jam buvo perduoti duslintuvai ir šaudmenys. Optiuratoriai - tai tarpinės, gumytės, kurios dedamos į prietaisus PBS garso slopinimui.
Parodžius liudytojui H. N. lentelę, kurioje yra bendras vaizdas automato su prietaisu PBS (5 tomas, 82-83 b.l.), liudytojas parodė, kad čia matosi tarpinė. Čia yra prietaisas PBS, garso ir ugnies slopintuvas. Jo sandėlyje buvo tik tokie garso slopintuvai, kitokio modelio nebuvo. Dar buvo „Makarov“ vienintelis egzempliorius, neatsimena, kam jį perdavė. Tokių atvejų, kad ginkluotė būtų išduota be dokumentų, nebuvo. Kai iš Bartašiūno mokyklos gavo prietaisus PBS, tarpinės buvo komplekte, ar papildomai gavo tarpinių komplektą, neatsimena. PBS buvo dėžėje kartu su automatais, ten buvo speciali vieta, nes buvo su specialiais automatais. Prietaisų PBS negalima prisukti prie paprastų automatų. Šovinius, kuriuos priėmė pagal šį važtaraštį, skaičiavo. Ikiteisminiame tyrime nurodė, kad viename cinke būna 680 vnt. šovinių ir iš Bartašiūno mokyklos gavo vieną cinką šovinių. Visi prietaisai PBS buvo juodos spalvos, kitos spalvos prietaisų PBS nebuvo.
Parodžius liudytojui H. N. baudžiamojoje byloje esantį 1991-12-28 važtaraščio Nr. 19/P-87 išrašą (11 tomas, 154-155 b.l.), liudytojas parodė, kad važtaraščio išraše nurodyta jo pavardė. Tai važtaraščio išrašas, ne originalas. Kai prokuratūra pateikė užklausimą į jų tarnybą dėl ginkluotės gavimo, buvo išrašytas išrašas iš to didelio važtaraščio ir patvirtinta, kad iš tikrųjų buvo priimta nurodyta ginkluotė, pasirašė štabo viršininkas J. V. S.. Šis važtaraščio išrašas patvirtina, kad jie gavo šiuos šovinius ir prietaisus PBS iš Bartašiūno mokyklos. Važtaraštyje Nr. 19 P-87 nurodyta data 1990-12-28, važtaraščio Nr. 19/P-87 išraše nurodyta data 1991-12-28, mano, kad tai raštvedžio klaida, nes ginkluotę iš Bartašiūno mokyklos jis gavo vieną kartą. Tiksli data nurodyta važtaraščio originale, t.y. važtaraštyje Nr. 19 P-87, išrašytame 1990-12-28.
Liudytojui H. N. apžiūrėjus baudžiamojoje byloje esantį 1991-04-29 važtaraštį Nr. 1195 (vertime Nr. 195) (11 tomas, 172-173 b.l.), jis parodė, kad šiame dokumente nurodyta jo pavardė. (duomenys neskelbtini) neatsimena. Važtaraštyje nurodyto asmens M. neatsimena. M. G. buvo jo viršininkas. S. buvo raštvedė, tai moteris, kuri išrašinėjo važtaraščius. Visi asmenys, nurodyti važtaraštyje, išskyrus M., jam yra žinomi. Tai taip pat yra kopija, vadinasi (duomenys neskelbtini) buvo perduota 300 vnt. 1943 m. pavyzdžio 7,62 mm kalibro šovinių US. Dėl šio dokumento papasakoti nieko negali, neatsimena.
Liudytojui H. N. apžiūrėjus baudžiamojoje byloje esantį 1991-05-01 važtaraštį Nr. 1197 (11 tomas, 170-171 b.l.), jis parodė, kad sprendžiant pagal šio važtaraščio kopiją, (duomenys neskelbtini)4 vado nurodymu, t.y. divizijos štabo vado nurodymu (duomenys neskelbtini) buvo išduota 3 vnt. automatų AKMS ir 3 vnt. prietaisų PBS. Tokio išdavimo fakto neprisimena. Važtaraščio originale būna išdavusio asmens parašas, gavusio asmens parašas, asmens, leidusio išduoti, parašas. Čia jokių parašų nėra, čia yra kopija. Jei lapo antrame puslapyje pasirašęs asmuo O. A. L. atsako už atitikimą originalui, vadinasi galima tai patvirtinti. Važtaraščio forma yra standartinė. Ranka parašyta priedas Nr. 1, tai gali būti, kad buvo išrašyta dviem egzemplioriais, vienas buvo išsiųstas, o kitas liko. Tai nėra originalus dokumentas, tai išrašas, čia nėra liudytojo parašo ir nėra parašo asmens, kuris gavo. Jeigu jis gavo, jis turėjo pasirašyti, turėjo pasirašyti ne ant šio išrašo, o ant originalo. Jeigu būdavo nurodymai padaryti kokių nors dokumentų išrašus, juos darydavo raštvedys. Po to juos patvirtindavo parašu ir antspaudu, arba paprasčiausiai buvo daromos kopijos, kaip Bartašiūno mokyklos važtaraštis buvo atšviestas ir ten matosi liudytojo parašas. Kopijos buvo daromos, jei būdavo prokuratūros, tuo metu dar milicijos reikalavimas išduoti važtaraščio kopiją. Tai darydavo tarnyba, bet jokiu būdu ne sandėlis. Važtaraščių originalai likdavo tarnyboje.
Liudytojui H. N. apžiūrėjus baudžiamojoje byloje esantį 1991-05-01 važtaraščio išrašą Nr. 1198 (11 tomas, 158-159 b.l.), jis parodė, kad tai yra išrašas, nemato savo parašo. Šis važtaraščio išrašas nesusijęs su važtaraščiu Nr. 19 P-87, esančiu bylos 112 lape. Ten ginkluotę jis gavo iš Bartašiūno mokyklos, o čia išdavė.
Liudytojui H. N. apžiūrėjus baudžiamojoje byloje esantį 1991-02-27 važtaraščio Nr. 1102 išrašą (11 tomas, 156-157 b.l.), jis parodė, kad atsimena šį atvejį, išdavė Rygos (duomenys neskelbtini) 2 vnt. prietaisų PBS, tai ne važtaraščio originalas, o tarnybos išrašas. Priėmė Č. M., liudytojas išdavė. Yra papulkininkio J. V. S. parašas, jis buvo štabo viršininkas. Mano, kad tuo metu nebuvo A. F. ir J. V. S. vykdė jo pareigas bei pasirašė šį išrašą. Liudytojas nurodė, kad atsimena šį atvejį, kai išdavė Rygos (duomenys neskelbtini) 2 vnt. prietaisų PBS. Tuo metu, kada buvo išduoti šie važtaraščių išrašai, raštvede dirbo S..
Liudytojui H. N. apžiūrėjus baudžiamojoje byloje esantį 1991-05-30 važtaraščio Nr. 1220 išrašą (11 tomas, 160-161 b.l.), jis parodė, kad tai taip pat yra išrašas, kuriame nurodyta, kad važtaraščio originale buvo trečia pozicija, kad jis išdavė Rygos (duomenys neskelbtini) 70 vnt. šovinių US, o gavo S. P., tai patvirtina tarnybos viršininkas M. G., karinio dalinio vadas S. J. S.. Pasirašo J. V. S., patvirtina, kad važtaraščio išrašas tikras. Liudytojas H. N. parodė, kad jis išdavė Rygos (duomenys neskelbtini) šovinius US. Liudytojas taip pat parodė, kad anksčiau geriau prisiminė šovinių kiekius, dabar praėjo tiek metų. Kiek šovinių išdavė Rygos (duomenys neskelbtini), dabar pasakyti negali, kelintų metų – taip pat. Faktą, kad iš Bartašiūno mokyklos gavo 5 vnt. prietaisų PBS, atsimena.
Liudytojui H. N. apžiūrėjus baudžiamojoje byloje esantį 1991-10-29 materialinių vertybių kiekio surašymo aktą (11 tomas, 152-153 b.l.), jis parodė, kad dalyvavo šioje inventorizacijoje, nustatė, kad iš tikrųjų sandėlyje buvo 1 vnt. prietaisų PBS ir 949 vnt. 7,62 mm kalibro šovinių US, t.y. 680 vnt. šovinių 1969 metų ir 269 vnt. 1968 metų, gamykla Nr. 711. Tai patvirtina, akte yra jo parašas, aktas surašytas 1991-10-29. Užrašas skliausteliuose - B16 yra serija, 1969 metai yra šių šovinių pagaminimo metai, gamykla Nr. 711. 1968 m. ir 1969 m. gamybos šoviniai, jeigu jie buvo išduoti, vadinasi, jais šaudyti buvo galima. Akte nurodyti duomenys yra tikri, šį dokumentą patvirtina, nes yra jo parašas.
Liudytojui H. N. apžiūrėjus baudžiamojoje byloje esantį 1991-07-31 važtaraštį, 1991-08-30 važtaraštį Nr. 1287 (16 tomas, 181-183 b.l.), jis parodė, kad jame yra jo parašas, jis išdavė. Vilniaus (duomenys neskelbtini) gavo 40 vnt. 7,62 mm kalibro automatų AKMS, 160 vnt. dėtuvių, 40 vnt. penalų, 40 vnt. tepalinių, 40 vnt. krepšių dėtuvėms, 7000 vnt. 7,62 mm kalibro šovinių 1943 m. pavyzdžio be apkabų, 1400 vnt. 7,62 mm kalibro šovinių T-45 su trasuojančiomis kulkomis. Pagal šį važtaraštį išduota 1991-07-31. Liudytojas parodė, kad dabar jau neatsimena tos aplinkybės, jog Vilniaus (duomenys neskelbtini) buvo išduota 40 vnt. automatų AKMS, tačiau šį dokumentą patvirtina, dokumente yra jo parašas. Šis važtaraštis liko be numerio, vadinasi, jis nebuvo užregistruotas (gal tuo metu nebuvo raštvedės, gal automatai buvo išduoti vėlai vakare). Šie automatai buvo išduoti. Pagal 1991-08-30 važtaraštį Nr. 1287 matosi, kad Vilniaus (duomenys neskelbtini) pridavė jam, jo parašo čia nėra, šio dokumento liudytojas nepatvirtina. Ar Vilniaus (duomenys neskelbtini)-o ginkluotę priiminėjo po būrio šturmavimo, neatsimena.
Liudytojui H. N. apžiūrėjus baudžiamojoje byloje esantį išdavimo – pridavimo žiniaraštį (12 tomas, 45-46 b.l.), jis parodė, kad šis žiniaraštis pagal tuometinius reikalavimus užpildytas netinkamai, nenurodyta kovinio aprūpinimo punkto viršininko pavardė, prie šovinių nenurodytos pavardės, turi būti nurodyta kiek pridavė gilzių, žiniaraštis išrašytas viena ranka. Šaudymo pratybų vadovo pavardė būtinai turi būti nurodyta ir pradžioje. Čia parašyta pratimai US šaudymui iš AKMS, tai neteisingai užpildyta, turi būti parašyta 1 (pirmas) pratimas. Užpildyta viena ranka, nenurodyta šaudymo pratybų vadovo pavardė ir kas išdavė šaudmenis. Liudytojas taip pat parodė, kad jam teko šaudyti su prietaisu PBS Rudininkuose, kokiu atstumu šaudė, neatsimena. Prietaiso PBS naudojimo instrukciją skaitė, studijavo visa tai, bet dabar visų tų skaičių negali atsiminti. Prietaiso PBS atstumas iki taikinio yra mažas, jis nepritaikytas tolimam šaudymui. Instrukcijoje su prietaisu PBS nebuvo pratimo Nr. 1. Prietaisai PBS buvo išduodami tik specialioms operacijoms, buvo specialūs padaliniai, kurie juos gaudavo. Kokie buvo pratimai dėl begarsio šaudymo iš automato, nežino. Šis dokumentas yra pildomas tik šaudymui šaudykloje. Išdavimo – pridavimo žiniaraštyje turi būti nurodyta, kur pravedamas šaudymas, kokiu tikslu, kokie pratimai ir t.t. Kuopa, važiuodama į šaudymo pratybas, šaudmenis gauna pagal tokį pat važtaraštį, grįžę iš pratybų, priduoda gilzes ir tokį žiniaraštį, tokiu būdu nurašomi šoviniai. Išdavimo – pridavimo žiniaraštis dėl šaudmenų išdavimo darbuotojams šaudykloje automatui su garso slopintuvu PBS parengti normaliam šaudymui: parengti normaliam šaudymui tai reiškia, kad nereikia 20 žmonių, 1 žmogus parengs normaliam šaudymui, normalus ginklininkas paruošia kiekvieną ginklą. Jei būtų 20 automatų, tai kiekvienas pats paruoštų normaliam šaudymui. Dėl dviejų automatų paruošimo normaliam šaudymui nereikia 20 ar 7 žmonių ir kiekvienam po 5 šovinius, tai absurdas. Čia matosi, kad buvo pratybos šaudykloje, kiekvienam buvo išduota po 5 šovinius, ne taip kaip reikalaujama, žiniaraštis surašytas nesilaikant tvarkos.
Liudytojui H. N. apžiūrėjus baudžiamojoje byloje esantį išdavimo – pridavimo žiniaraštį (12 tomas, 47-48 b.l.), jis parodė, kad šiame išdavimo – pridavimo žiniaraštyje yra dar grubesni pažeidimai, niekas neužpildyta, parašyta tik (duomenys neskelbtini) ir AKMS, parašyta tik du žodžiai, 1 (pirmo) kurso šaudymui iš AKMS, kas išdavė, nėra pavardžių. Kad buvo iššaudyti 300 vnt. 7,62 mm kalibro šoviniai US, šiame žiniaraštyje neparašyta US, čia parašyta tik 7,62 mm kalibro šoviniai 1943 m. pavyzdžio. Kad šio šaudymo metu buvo naudojami prietaisai PBS, tvirtinti negalima. Turėtų būti parašyta AKMS su PBS, tuomet galima būtų tvirtinti. Čia neparašyta šoviniai US, parašyta paprasti šoviniai AKM. Jis, kaip sandėlininkas, tokio žiniaraščio būtų nepriėmęs. Toks žiniaraštis turi būti užpildytas šaudymo vietoje. Šaudymo vietoje kiekvienas ateina, gauna šovinius, suskaičiuoja ir pasirašo, dėl to žiniaraštis būna kažkiek suteptas, sulamdytas, o šis žiniaraštis yra kaip neliestas. Jeigu šaudymas vyko ne šaudykloje, o tarnybinis ginklas buvo panaudotas kažkokio incidento metu, tuomet pildomi ne tokie dokumentai, tuomet rašomas aktas.
Liudytojui H. N. apžiūrėjus baudžiamojoje byloje esantį 1991-05-25 aktą Nr. 2: (11 tomas, 164-165 b.l.), jis parodė, kad tokie aktai ir turi būti, čia aiškiai nurodyta, kad specialiosios paskirties mokomoji kuopa Kalnų Karabache iššaudė 340 vnt. sumažinto greičio šovinių. Karinio dalinio vadas pasirašo, kad jis tai patvirtina. Jų specialios paskirties kuopa, jų pulkas, buvo Kalnų Karabache, Ferganoje, Gendžio mieste. Kuriais metais tos išvykos buvo, neatsimena. Su prietaisais PBS ir šoviniais US Kalnų Karabache galima buvo nuimti sargybinius. Jeigu karinio dalinio vadas pasirašo, kad šoviniai buvo panaudoti pagal paskirtį, vadinasi, jie buvo panaudoti pagal paskirtį.
Liudytojui H. N. apžiūrėjus baudžiamojoje byloje esantį 1991-06-31 važtaraštį Nr. 102 (21 tomas, 7 b.l.), jis parodė, kad jei buvo ne darbo diena arba išduodama pagal viršininko žodinį nurodymą, sandėlyje išrašomas važtaraštis, būtinai turi būti parašai, kas priėmė ir išdavė, o po to jo pagrindu buvo išrašomas važtaraščio originalas. Šis byloje pateiktas dokumentas gali teismui patvirtinti, kad iš tikrųjų vienas žmogus išdavė, o kitas priėmė, pagal šį važtaraštį iš tikrųjų buvo išduota ir priimta, tačiau tai buvo kaip juodraštinis laikinas važtaraštis. Išduodant kitiems padaliniams, be abejo reikalingas leidimas, divizijos vado parašas bei antspaudas turbūt yra originale, o čia tik laikinas važtaraštis. Šiame važtaraštyje nenurodyta, kokiam (duomenys neskelbtini) išduota ginkluotė, šį važtaraštį užpildė liudytojas. Jame yra V. R. parašas.
Liudytojui H. N. apžiūrėjus baudžiamojoje byloje esantį 1991-06-31 važtaraštį Nr. 102 (11 tomas, 146-147 b.l.), jis parodė, kad kiek prietaisų PBS išdavė (duomenys neskelbtini), dabar neprisimena, kiek prietaisų PBS iš viso turėjo sandėlyje, dabar neprisimena.
Liudytojui H. N. apžiūrėjus baudžiamojoje byloje esantį 1991-02-27 važtaraščio Nr. 1102 išrašą (11 tomas, 156-157 b.l.), jis parodė, kad pagal šio važtaraščio išrašą jis išdavė 2 vnt. prietaisų PBS, priėmė Č. M. . 1991-06-31 važtaraščio Nr. 102 10-oje eilutėje rašoma, kad Rygos (duomenys neskelbtini) gavo 2 vnt. prietaisų PBS. Š. gerai pažinojo, M. taip pat prisimena. (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas kažkur 1989-1990 metais, jis gyvavo tik pusę metų ar metus. Dėl prietaisų PBS, kad jie buvo išduoti Rygos (duomenys neskelbtini), liudytojas gerai atsimena. Ikiteisminio tyrimo metu apklausos prokuratūroje metu sakė, kad vieno optiuratoriaus pakanka 50 kokybiškų šūvių, vadovavosi ne prietaiso PBS eksploatacijos instrukcija, o asmenine praktika. Kai šaudė Rudininkuose ir Tuloje, tai buvo 50 kokybiškų šūvių, o vėliau pradeda greitėti garsas ir t.t., t.y. jau nebūna kokybiškų šūvių. Automatams AK74 1974 metų pavyzdžio, juos taip pat vadina AKM, AKMS (jie yra 5,45 mm kalibro), ant jų prietaisai PBS negali būti užsukami. Ant automato AKM 1947 metų pavyzdžio prietaisas PBS užsisuka. 1974 metų pavyzdžio 74 modelio automatai buvo 5,45 mm kalibro, automatai AKMSU 1974 metų pavyzdžio buvo 7,62 mm kalibro. Pulko sandėlyje prie divizijos štabo buvo daug ginklų modelių, dabar visų prisiminti negali.
Liudytojas H. N. dėl važtaraščio, kurį išrašė apie 40 vnt. automatų išdavimą Vilniaus (duomenys neskelbtini), ten pasirašė V. R., parodė, kad tame važtaraštyje nebuvo parašų nei tarnybos viršininko, kad leidžia išduoti, nei raštvedžio, o tik jo ir V. R. parašai, nes tai buvo laikinas važtaraštis, kurio pagrindu buvo išrašytas važtaraščio originalas. Faktą, kad jis išdavė būtent tuo metu 40 vnt. automatų Vilniaus (duomenys neskelbtini) pagal tą juodraštinį važtaraštį, patvirtina. Kad tuos automatus Vilniaus (duomenys neskelbtini) išdavė apie 22⁰⁰ val., dabar patvirtinti negali, tačiau toks faktas galimas, nes išrašytas laikinas važtaraštis. Jei automatai būtų išduoti dieną, tuomet būtų išrašytas važtaraštis kaip priklauso, su raštvedžio ir vadovybės parašais. Jeigu buvo išrašytas laikinas važtaraštis, vadinasi, automatai buvo išduoti po darbo arba ne darbo dieną. Liudytojas (duomenys neskelbtini) nebuvo. Kas įvykdė ir organizavo Lietuvos pareigūnų nužudymą (duomenys neskelbtini) muitinės poste, nežino. Sumažinto greičio šovinius 7,62x39 mm kalibro 1967-1969 m. gamybos Pabaltijo karinėje apygardoje turėjo ne tik jų pulkas. (duomenys neskelbtini) Pabaltijo karinių pajėgų valdybos visi kariniai padaliniai tokius gamyklos Nr. 711 šovinius gaudavo Mogiliove, tokie šoviniai buvo turbūt visuose (duomenys neskelbtini) kariniuose padaliniuose, nes visi gaudavo iš vieno sandėlio Mogiliove. Jis gaudavo 5,45 mm kalibro šovinius iš Mogiliovo, juos taip pat gamino gamykla Nr. 711. Sprogstamosios medžiagos – trotilo sandėlyje buvo daug, bet tikslaus kiekio dabar negali nurodyti.
Liudytojui H. N. apžiūrėjus baudžiamojoje byloje esantį 1991-02-27 važtaraščio Nr. 1102 išrašą (11 tomas, 156-157 b.l.), jis parodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo TSRS (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Rygos milicijos batalionas. Tai nebuvo Rygos (duomenys neskelbtini). Jie neturėjo teisės tiesiogiai perduoti ginkluotę Rygos (duomenys neskelbtini), todėl buvo perduodama milicijos padaliniui Rygoje, jie buvo kaip tarpininkai. Tarpininkas, t.y. Rygos milicijos batalionas perduodamas 2 vnt. prietaisų PBS Rygos (duomenys neskelbtini), privalėjo pagal šį važtaraštį užpajamuoti, po to išrašyti važtaraštį dėl prietaisų perdavimo Rygos (duomenys neskelbtini). Apklausos prokuratūroje metu jam buvo pateikti važtaraščiai ir važtaraščių išrašai, ar matė važtaraštį, pagal kurį (duomenys neskelbtini) būtų perdavęs 2 vnt. prietaisų PBS Rygos (duomenys neskelbtini), neatsimena.
Liudytojui H. N. apžiūrėjus baudžiamojoje byloje esantį 1991-06-26 važtaraštį Nr. 102 (15 tomas, 159-161 b.l.), jis parodė, kad jų karinis dalinys yra Nr.7558, tai išduota ne iš jų sandėlio. Tokių pavardžių S. I. Š., A. N. negirdėjo. Ar šį važtaraštį jam rodė prokuratūroje apklausos metu, neatsimena.
Liudytojui H. N. apžiūrėjus baudžiamojoje byloje esantį išdavimo – pridavimo žiniaraštį (12 tomas, 47-48 b.l.), jis parodė, kad šiame išdavimo – pridavimo žiniaraštyje nenurodyta, kad buvo sumažinto greičio šoviniai US, čia nurodyti šoviniai 7,62 mm 1943 m. pavyzdžio. Negali tvirtinti, kad šis išdavimo – pridavimo žiniaraštis buvo dokumentas pagal kurį buvo nurašyti šoviniai, nes čia yra daug pažeidimų, praktiškai niekas nenurodyta. Liudytojas parodė, kad sandėlyje turėjo pistoletą PB, bet jis nebuvo niekam išduotas. Daugiau jokių ginklų, skirtų begarsiam šaudymui sandėlyje nebuvo. Sandėliuose nebuvo skirtų begarsiam šaudymui pistoletų APB, „Stečkin“ sistemos. Kokius ginklus turėjo spec. operacijų vykdymui operatyvinė specialios paskirties brigada, dislokuota Sniečkuje, nežino. Jie buvo divizijos aprūpinime, tačiau buvo aprūpinami ir dar kažkur kitur. Daro tokią išvadą dėl to, kad jie turėjo granatas „Zaria“, kurių divizijos sandėlyje nebuvo, iš kur specialios paskirties brigada jas gavo, nežino. 7,62 mm kalibro begarsio šaudymo pistoletų S4M 1965 m. pavyzdžio liudytojas nežino, tokių net negirdėjo. 7,62 mm kalibro begarsio šaudymo pistoletų MSP „Groza“ 1972 m. pavyzdžio nežino, apie tokius negirdėjo. „Stečkin“ sistemos pistoletas šaudė 9 mm kalibro šoviniais, tokiais pat kaip ir pistoletas „Makarov“. „Stečkin“ sistemos pistoleto APB su duslintuvu net rankose neturėjo. Standartinis 7,62x39 mm kalibro šovinys nuo 7,62x39 mm kalibro šovinio US savo išvaizda nesiskiria, tik pačios kulkos aštrus galas nudažytas ar žalia, ar mėlyna spalva, tačiau iššovus tie dažai sudega. Kiek atsimena, sumažinto greičio šovinių parako užtaisas buvo mažesnis. Jeigu mažesnis parako užtaisas, vadinasi ir šovinio svoris turi būti mažesnis, tiksliai tvirtinti negali. Specialios paskirties kuopos uniformos keitėsi, iš pradžių buvo taip vadinama „afgankė“, tai buvo pati pirma jų uniforma, tai buvo maždaug 1989-1990 metais. 1991 m. jau pasirodė dėmėtos uniformos. Sandėliuose „kamufliažinių“ uniformų nebuvo, jas specialios paskirties kuopai atvežė specialiai iš Mogiliovo.
Teisme perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas H. N. parodė, kad nuo 1987 m. pavasario jis dirbo karinio dalinio (duomenys neskelbtini) Artilerijos ginklų ir šaudmenų sandėlio viršininku. Jis buvo specialaus išsilavinimo ginklų srityje. Karinio dalinio (duomenys neskelbtini) sandėlyje buvo įvairių ginklų ir šaudmenų, kuriuos jis išduodavo tik pateikus reikalavimą-įgaliojimą ir važtaraštį. Jei šoviniai, ginklai buvo išduodami karinio dalinio (duomenys neskelbtini) kariškiams, tai užtekdavo karinio dalinio (duomenys neskelbtini) ginkluotės tarnybos viršininko M. G. parašo. Jei ginklai, šaudmenys buvo išduodami kitiems kariniams daliniams ir konkrečiai (duomenys neskelbtini), tai ant paraiškos leidimą išduoti duodavo (duomenys neskelbtini) divizijos vadas, o ne karinio dalinio vadas, t.y. (duomenys neskelbtini) ginkluotė buvo išduodama (duomenys neskelbtini) divizijos vado generolo – majoro Ž., o vėliau N. M. leidimu. Išduodant (duomenys neskelbtini) ginklus ir šaudmenis taip pat pasirašydavo karinio dalinio (duomenys neskelbtini) vadas. Sandėlio dokumentų originalai buvo laikomi TSRS (duomenys neskelbtini) karinių pajėgų valdybos Slaptoje dalyje, kuri buvo Leningrade, Chalturina g. 33. Kartais vienas dokumento egzempliorius buvo siunčiamas TSRS (duomenys neskelbtini) vakarų (duomenys neskelbtini) valdybai, kuri buvo Minske, Revoliucionnaja g. 3. Karinio dalinio (duomenys neskelbtini) sandėlyje buvo nepilna pakuotė 1943 m pavyzdžio 7,62 mm kalibro šovinių „US“, pagamintų 1968 metais gamykloje 711 ir pilna pakuotė – 680 vienetų 1943 m. pavyzdžio 7,62 mm kalibro šovinių „US“, pagamintų 1969 metais gamykloje 711. 1969 metų šovinius „US“ H. N. gavo 1990-12-28 iš TSRS (duomenys neskelbtini) Bartašiūno mokyklos, juos pats išpakavo ir visus pridavė į Mogiliovo karinį sandėlį. Iš Bartašiūno mokyklos kartu su šoviniais buvo gauti 5 prietaisai PBS (garso ir ugnies slopintuvai). Dalį 1943 m. pavyzdžio 7,62 mm kalibro šovinių „US“, kurie pagaminti 1968 metais gamykloje 711, jis išdavė Rygos (duomenys neskelbtini) ir dalį tokių šovinių jis išdavė kariniam daliniui 3700. Susipažinęs su sąskaitos važtaraščio Nr.1102 išrašu, liudytojas parodė, kad pagal šį dokumentą jis 1991-02-27 Rygos (duomenys neskelbtini) vadui iš sandėlio išdavė du juodos metalo spalvos prietaisus PBS. Rygos (duomenys neskelbtini) vadas šiuos garso slopintuvus gavo atsitiktinai. Jis užėjo į sandėlį paimti ginklų ir pamatęs ten prietaisus PBS ėmė jų prašyti. H. N. Č. M. nusiuntė pas viršininkus. Po kurio laiko Č. M. atnešė leidimą su (duomenys neskelbtini) divizijos vado parašu ir jam buvo išduoti du prietaisai PBS. Pagal 1991-05-30 važtaraštį Nr.1220 H. N. iš sandėlio Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkui S. P. išdavė 70 šovinių „US“, kurie buvo pagaminti 1968 metais gamykloje 711. H. N. prisimena, kad S. P. prašė daugiau šovinių, bet sandėlyje jų mažai buvo, todėl viršininkas G. padalino taip, kad sandėlyje liktų daugiau ir S. P. davė 70 šovinių „US“. Vilniaus (duomenys neskelbtini) šaudmenys „US“ ir prietaisai PBS nebuvo išduoti. Karinio dalinio (duomenys neskelbtini) sandėlyje buvo pistoletas 6R9 (Makarovo pistoletas), kuris be garso šaudė iš 9 mm kalibro pistoletui PM šovinių, tačiau šis pistoletas iš sandėlio niekam nebuvo išduotas. 1991-07-30 vakare į jį kreipėsi Vilniaus (duomenys neskelbtini) štabo viršininkas majoras V. R., kuris norėjo gauti 40 automatų AKMS, 7000 paprastų šovinių ir 1400 trasuojančių šovinių. Prašomus ginklus ir šaudmenis H. N. V. R. išdavė 1991-07-30 apie 22 val. Vilniaus (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo atvykę automobiliu ZIL 130 su būda. Visi automatai buvo hermetiškai supakuoti dėžėse. H. N. siūlė V. R. paimti senus automatus, bet jis prašė tik naujų automatų, tokius ir gavo. 1991-07-30 Rygos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pas jį negavo jokių ginklų. Taip pat nebuvo jokių kalbų, kad jiems tą dieną reikės išduoti ginklus ar šaudmenis.
Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu liudytojas H. N. parodė, kad kažkur 1988 metais Rudininkų poligone, per ginkluotės demonstravimą buvo priimtas sprendimas patikrinti ginklus ir nustatyti, kiek begarsių šūvių galima atlikti iš garso slopintuvo PBS. Po 50 šūvių guminė garso slopintuvo tarpinė susidėvėjo ir toliau šaudant buvo girdimi garsūs šūviai. Instrukcijoje buvo rašoma, kad garso slopintuvai PBS skirti 50 šūvių. H. N. Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkams išdavė prietaisus PBS, tačiau prie duslintuvų jiems papildomų tarpinių nedavė. Jei tokias tarpines būtų davęs, būtų apie tai pažymėjęs važtaraštyje. Liudytojas parodė, kad sandėlyje, už kurį jis buvo atsakingas, gauti šaudmenų „US“, prietaisų PBS be vadovybės žinios, neoficialiai buvo neįmanoma. H. N. išdavė tik tuos šovinius ir prietaisus, kurių išdavimą patvirtina važtaraščiai. 1991 metų liepos mėnesį civiliam asmeniui įsigyti garso slopintuvą PBS ir šovinius „US” buvo neįmanoma. Sandėlyje buvo trotilo sprogmenys, bikfordo virvutė ir detonatoriai, kurie sprogdinami elektros laidais sužadinant detonatorių elektros impulsu. Liudytojas parodė, kad jo nuomone (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) negalėjo pas juos sandėlyje gauti trotilo sprogmenų, nes jei būtų panaudotas 1 kg trotilo iš sandėlio, tai neaišku kaip būtų galima pasiaiškinti Mogiliove sandėliuose, kam panaudotas 1 kg trotilo. Jeigu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir turėjo trotilo, tai jie galėjo jį gauti iš Šiaurės miestelyje buvusių karinių dalinių arba kitų karinių dalinių, bet ne iš jų sandėlio. Liudytojas nežino, kas nužudė (duomenys neskelbtini) muitinės pareigūnus ir nežino, kas susprogdino sprogmenis prie (duomenys neskelbtini) štabo. Susipažinęs su šaudmenų išdavimo – pridavimo žiniaraščių kopijomis, pagal kurias Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkams buvo išduoti 70 7,62 mm kalibro šovinių „US“ ir 300 vienetų 7,62 mm kalibro šoviniai, nenurodant, kad tai šoviniai „US“, H. N. parodė, kad per savo darbą yra užpildęs daug tokių dokumentų ir jis žino, kaip tokie dokumentai turi būti užpildyti bei žino, kaip juos pildydavo. Pateikti dokumentai neatitinka tokių dokumentų pildymo reikalavimams. Šie dokumentai pildomi šaudykloje. Kariškis gavęs šaudykloje šaudmenis turi juos apžiūrėti ir iš karto pasirašyti žiniaraštyje. Apžiūrimas žiniaraštis pilnai neužpildytas. Žiniaraštyje turi būti nurodytas laikas, kada vyko šaudymas, o tūtelės turi būti surinktos ir atiduotos į sandėlį. Gavęs tūteles asmuo turi pasirašyti. Žiniaraštis turi būti užpildytas šaudykloje, tik išdavus kariui šovinius. Pildant žiniaraštį šaudykloje, rašymo sąlygos būna prastos, o apžiūrėtuose žiniaraščiuose duomenys užpildyti tolygiai, gražiai. Liudytojas mano, kad žiniaraščiai užpildyti po šaudymo. Bet tai neleistina. Jeigu sugadini žiniaraštį dėl lietaus, kitokių gamtinių sąlygų, tai leista užpildyti naują žiniaraštį, kuriame visi pasirašo, bet prie tokio žiniaraščio pridedamas ir sugadintas žiniaraštis. Be to, žiniaraščiuose turi būti nurodytas šaudymui vadovavęs karininkas, o šiuose žiniaraščiuose yra parašas, bet nėra pavardės, pareigų. Jei tarnybos metu jam būtų tokį žiniaraštį atnešę, tai jis juo būtų nepatikėjęs ir liepęs atnešusiam pareigūnui užpildyti jį kaip reikia. Be to, žiniaraščiuose nelogiškos užduotys. Šaudymui iš prietaiso PBS užduočių nebuvo. Juolab, kad žiniaraštyje, kur iššaudyta 300 vienetų šovinių, nenurodyta, kai tai šoviniai „US“. Be to, su prietaisais PBS nėra prasmės šaudyti vykdant 1 užduotį. Ginklo parengimas į kovinę padėtį, kaip nurodyta žiniaraštyje, taip pat nesąmonė. Tokios užduoties su PBS nėra. Mano, jog jam parodyti susipažinti žiniaraščiai yra suklastoti, norint pateisinti šaudmenų išnaudojimą. Juolab nėra prasmės iššaudyti visų turimų šovinių „US“. Teoriškai ir praktiškai iš keturių garso slopintuvų PBS nėra galimybės iššauti 370 vienetų šovinių, nes šūviai įvyks nenuslopinant jų garso (T.12, b.l.1-6).
Po parodymų perskaitymo, atsakydamas į klausimus, liudytojas H. N. parodė, kad patvirtina visus parodymus, kuriuos davė anksčiau, nes tuomet, praėjus mažiau laiko, atmintis buvo geresnė. Kad šovinių nurašymo žiniaraščiai yra suklastoti, siekiant padengti šovinių nurašymą, daro išvadą, nes jie neteisingai užpildyti. Šis dokumentas surašytas grubiai pažeidžiant įsakymus, pagal kuriuos yra pravedami mokomieji šaudymai tire arba šaudykloje. Mano, kad prie divizijos štabo buvo susprogdinta ne daugiau kaip 400 g trotilo, buvo padaryta taip, kad sprogimo banga eitų į viršų. Po garsinės granatos sprogimo, sprogimo vietoje negalėjo būti tokios pasekmės. (duomenys neskelbtini) kariškiams niekada nėra išdavęs savadarbių ginklų, šiems ginklams savadarbių prietaisų. Nematė, kad kas nors iš (duomenys neskelbtini) kariškių, dislokuotų prie Petro ir Povilo bažnyčios, prie ginkluotės būtų naudojęs savadarbius įrenginius.
Liudytojas V. T. parodė, kad 1991 m. tarnavo kariniame dalinyje Nr. (duomenys neskelbtini), prie Petro ir Povilo bažnyčios, buvo vyresnysis praporščikas, ūkio būrio vadas. Vadovavo būriui, kuriame buvo virėjai, santechnikai ir elektrikai. Tai ūkinių reikalų būrys. Turi dukterį O., kuri 1991 m. dirbo medicinos dalyje medicinos seserimi. Ji dabar gyvena Maskvoje. Tą naktį, kada prie šio karinio dalinio įvyko sprogimas, duktė budėjo medicinos dalyje. Kai atėjo į darbą, išgirdo, kad buvo sprogimas, tuomet nuėjo pas dukterį. Pakalbėjo su ja, viskas buvo tvarkoje. Kai įvyko sprogimas, liudytojas buvo namuose. Nors jo dukra tuo metu budėjo, ji nieko nematė, nes buvo kitoje pusėje. Medicinos dalis buvo į karinio dalinio pusę, į aikštę. Liudytojas nematė sprogimo sukeltų padarinių, nes į tą vietą nėjo. Ar sprogimo metu buvo kas nors sužalotas, nežino. Dukra pasakojo, kad išsigando, kai įvyko sprogimas, išdužo langų stiklai, dukra buvo įsipjovusi rankos pirštą, kai po sprogimo rinko priėmime stiklus. V. V. nepažįsta. Kas organizavo, įvykdė Lietuvos pareigūnų nužudymą (duomenys neskelbtini) muitinės poste, nežino. Konvojaus pulkas turėjo specialias transporto priemones kalinių pervežimui ir transporto priemones personalo pervežimui, tai buvo automobiliai GAZ 53, ZIL. Apie atskirosios ypatingosios specialiosios brigados mokomąją kuopą, liudytojas nieko nežino. Liudytojui buvo priskirtas pistoletas, ūkio būrio kareiviams buvo priskirti automatai AK 74, tai buvo 7,62 mm kalibro ginklai. Jo būrio kareiviai, išskyrus ūkio reikalus, neturėjo jokių kitų karinių pareigų. Į jo būrio kareivių pareigas neįėjo budėjimai divizijos štabo apsaugos postuose, jie tik aptarnavome ūkio dalį. Karinio dalinio budėtojų dalis buvo prie centrinio įėjimo, iš Petro ir Povilo bažnyčios pusės. Konvojavimo pulke buvo keli automobiliai BTR automobilių kuopoje, vikšrinės šarvuotos technikos nematė. Jis ir jo būrio kareiviai 1991 m. nešiojo chaki spalvos uniformas. 1991 m. jo kareiviai neturėjo VSO (specialūs kariniai drabužiai) uniformų. Uniformų pavadinimu „afgankė“ pas juos nebuvo. 1991 m. 132 konvojaus pulko teritorijoje nematė jokių kariškių, dėvinčių dėmėtas „kamufliažines“ uniformas. Specialiosios paskirties dalinio nežino. Liudytojui neteko šaudyti sumažinto greičio šoviniais, naudojant ugnies ir garso slopintuvą.
Liudytojas V. B. parodė, kad divizijos štabe buvo komendantas, užsiminėjo ūkio reikalais. Kai prie divizijos štabo įvyko sprogimas, anksti ryte, kažkur 5⁴⁵ val., jo atvažiavo paimti, jam buvo duota užduotis įstiklinti visus išdaužtus langus. Buvo kalbos, kad (duomenys neskelbtini) sušaudyti žmonės. (duomenys neskelbtini) divizijoje dirbo nuo 1968 m. iki 1992 m.,1991 m. dirbo štabe kaip ūkvedys. Jo pareigybė vadinosi divizijos štabo komendantas, pagal etatą buvo užrašyta (duomenys neskelbtini) pastato komendantas. Jis užsiimdavo ūkio dalies reikalais. Buvo sprogimo vietoje, ten buvo duobė, įdubimas asfalte, nuo sienos 5 m atstumu, nuo įėjimo 10 m atstumu, langai buvo išdaužti. Kiek buvo išdaužta langų, negali pasakyti, bet daug. Fasado pusėje vitrininių langų paketai buvo išdužę, stiklus išvežinėjo automobiliais. Atvykęs į sprogimo vietą, pirmiausia kalbėjosi su budinčiuoju V. V.. Jo klausė, kaip tai įvyko, juk lauke vaikščiojo milicijos patruliai, kareiviai. Jis pasakė, kad jie tuo metu buvo nuėję toliau link Radiotechnikos mokyklos, buvo užėję už kampo, kad niekas nieko nematė. V. V. buvo sužeistas, buvo subintuota galva. Iki sprogimo matė vaizdo kamerą. Kamera buvo nedidelė, didesnė už mikrofoną, sukosi į visas puses, buvo įrengta pastato fasadinėje pusėje kažkur 4-o aukšto lygyje, ant paties kampo į Petro ir Povilo bažnyčios pusę, buvo atsukta į ligoninės pusę. Kas tą naktį dirbo su kamera, nežino. Ar to sprogimo metu kamera nebuvo sugadinta, nežino. Nežino, ar sprogimo metu iš vis ta kamera buvo. Po sprogimo nepastebėjo, kad kažkur būtų nukritusių kameros detalių. Kas organizavo ir įvykdė žmogžudystę (duomenys neskelbtini), liudytojas nežino. (duomenys neskelbtini) divizijos štabo teritorijoje 1991 m. buvo dislokuoti: 132 konvojaus pulkas, (duomenys neskelbtini) milicijos batalionas. Paskutiniu metu, atrodo, buvo viena kuopa vadinamų „avietinių berečių“, kažkur apie 70 žmonių. Kaip (duomenys neskelbtini) divizija buvo apginklavusi Vilniaus (duomenys neskelbtini) ir Rygos (duomenys neskelbtini), kokia tvarka jiems buvo išduodami ginklai, uniformos, nežino. Ką konkrečiai pasakojo tuo metu budėjęs papulkininkis V. V., tiksliai pažodžiui negali atsiminti. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad toje pastato pusėje buvo išmušta apie 100 langų, tiek ir galėjo būti. Medicininėje dalyje langų rėmai iškrito, ne tik stiklai. Medicininė dalis buvo pastato gale link Petro ir Povilo bažnyčios tvoros, tai buvo ne (duomenys neskelbtini) divizijos medicininė dalis, o 132 pulko, 132 pulkas priklausė (duomenys neskelbtini) divizijai.
Liudytojas V. T. parodė, kad jam žinoma, jog (duomenys neskelbtini) muitinės poste buvo nužudyti Lietuvos pareigūnai, tačiau tuose įvykiuose jis nedalyvavo. Tuo metu jis tarnavo (duomenys neskelbtini) pulke už Petro ir Povilo bažnyčios, kariniame dalinyje Nr. 7475, buvo šilumininkas ir atsakingas už pulko ūkį, vėliau buvo pulko veterinarijos felčeriu. 1991 m. pulko vadas buvo pulkininkas S. S.. Liudytojas buvo tik vyresnis praporščikas ir su vadovybe nebendravo. Apie sprogimą prie (duomenys neskelbtini) divizijos štabo pastato girdėjo, sekančią dieną nuėjo pažiūrėti. Sprogimas įvyko kažkur 22⁰⁰-23⁰⁰ val., matė ten nedidelį įdubimą ir patamsėjimą nuo sprogimo. Dėl ko tas sprogimas įvyko, nežino. Buvo tokios kalbos, kad iš pravažiuojančio automobilio numetė. Kas numetė, ką numetė, tuo metu niekas neišsiaiškino. Nuo sprogimo žmonės nenukentėjo. Ar pastato kokios nors dalys buvo sugadintos, nežino. Nematė, kad būtų buvę išdaužti pastato langų stiklai. Buvo ten nuėjęs, tas įdubimas buvo 5 m atstumu nuo pastato, buvo ne duobė, o įdubimas ir pilkai juodas apnašas, kaip nuo sprogstamojo paketo. Sprogimo metu jis buvo namuose. Kai atvažiavo į darbą, tuomet apžiūrėjo sprogimo vietą. Dirbo pulke, bet dažniausiai būdavo pagalbiniame ūkyje Kuprioniškėse. Neatsimena, ar bendravo su kuo nors iš (duomenys neskelbtini) divizijos pareigūnų, kurie matė tą sprogimą. Su praporščikais tarpusavyje bendravo, kalbėjosi apie sprogimą, tačiau kas tai padarė, įtarimų nebuvo. Prie (duomenys neskelbtini) divizijos pastato centrinio įėjimo Suvorovo gatvėje buvo įrengtos stebėjimo kameros, tačiau ar buvo stebėjimo kameros toje vietoje, kur įvyko sprogimas, negali pasakyti. Jam atrodo, kad 1991 m. pabaigoje (duomenys neskelbtini) divizijos vadas buvo Ž., nors ikiteisminio tyrimo metu, 2008-11-06 apklausoje, galėjo parodyti, kad 1991 m. (duomenys neskelbtini) divizijos vadas buvo M.. Vilniaus (duomenys neskelbtini) pareigūnus žinojo iš matymo, jie dažnai atvažiuodavo į pulką, iš maisto bloko gaudavo maistą. Pagal savo pareigas turėjo tikrinti maisto sandėlį, maisto bloką. Matė B. M., V. R. ir daugiau pareigūnų, bet jų pavardžių nežino. Specialios paskirties kuopai, dislokuotai Visagine, vadovavo kapitonas G., viršila buvo vyresnysis praporščikas N.. Specialios paskirties kuopa kūrėsi pulko bazėje, vėliau ji buvo pavaldi tiesiogiai valdybai Leningrade ir ją pervedė iš teritorijos prie Petro Povilo bažnyčios į Visaginą, tai buvo turbūt 1990 metais. Kiek buvo žmonių pagal etatus specialios paskirties kuopoje, nežino, bet su karininkais ir praporščikais buvo apie 70 žmonių. Specialios paskirties kuopa buvo pulko bazėje ir užsiminėjo mokymu. Vilniaus (duomenys neskelbtini) maistą gaudavo pulko valgykloje. Taip pat Vilniaus (duomenys neskelbtini) iš pulko sandėlio gaudavo ginkluotę. specialios paskirties kuopoje netarnavo. Štabo vadas buvo J. S. , o Š. buvo karinio dalinio Nr. (duomenys neskelbtini) vadas. (duomenys neskelbtini) nežino. Apie (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) divizijai pavaldžioje teritorijoje dislokuotą atskirąją specialiosios paskirties operatyvinę brigadą, konkrečiai nieko negali pasakyti. Žino, kad (duomenys neskelbtini) bazėje truputį anksčiau formavosi specialios paskirties kuopa, o po to jos bazėje formavosi specialios paskirties brigada. 1991 m. gruodžio mėn. specialios paskirties brigadą išformavo ir padalinius su kai kuriais būriais pervedė į kitus karinius dalinius, galų gale ji išvyko į Leningrado apygardą. Specialiosios paskirties dalinio karininkai, praporščikai nepasakojo apie tai, kuo jie užsiima, kokius veiksmus planuoja vykdyti, kokią turi ginkluotę. Apie jų operacijas visas pulkas žinojo, jie saugojo vyriausybės pastatą, televizijos bokštą. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad specialiosios paskirties kuopos kariškiai negalėjo būti panaudoti nužudant (duomenys neskelbtini) muitinės posto darbuotojus, nes šios kuopos kareiviai buvo šauktiniai ir tokiems įsakymams jie nebuvo paruošti. Be to, jis pažinojo šios kuopos kareivius, su jais teko nemažai bendrauti, jei jie būtų dalyvavę šiame nusikaltime, jie vis tiek būtų prasitarę. Kadangi apie tai nebuvo jokių užuominų, todėl liudytojas padarė išvadą, kad jie tikrai nedalyvavo šio nusikaltimo padaryme. Šiuos savo parodymus patvirtina. Koks buvo specialiosios paskirties kuopos statusas, nežino, avietinės beretės ir viskas. Nuo šaukimo momento jiems avietinių berečių neišduodavo, juos apmokydavo, buvo speciali programa, jie užsiminėjo imtynėmis. Po to buvo egzaminų laikymas, išlaikydavo ne visi. Kai jie laikydavo egzaminus, toje komisijoje nedalyvaudavo. Specialiosios paskirties kuopa važiuodavo į Rudininkus ir ten užsiminėjo. Pagal subordinacinę tvarką specialios paskirties kuopa buvo pavaldi (duomenys neskelbtini) apygardai, kurios štabas buvo Leningrade. Specialios paskirties kuopos karininkai, praporščikai ar kareiviai jokių specialios paskirties kuopos užduočių su juo neaptarinėjo ir jam nepasakojo. Jeigu specialios paskirties kuopa būtų dalyvavusi (duomenys neskelbtini) arba būtų naudojama ten, apie tai jis būtų žinojęs, kaip minėjo, kad kažkas iš kareivių būtų prasitaręs, o apie jokias operacijas šie kariai jam net neužsiminė. A. B. nepažįsta, nežino, kuriame specialiosios paskirties būryje pastarasis tarnavo. Liudytojas pats buvo komandiruotėje Kalnų Karabache, tačiau ne kartu su specialios paskirties kuopa. Iš specialiosios paskirties kuopos pažinojo tik G., N., kitų nepažinojo. Pulko teritorijoje buvo dislokuoti du kariniai daliniai, vienas buvo konvojaus pulkas, kitas iš pradžių buvo milicijos batalionas, vėliau jį performavo į milicijos pulką. Patvirtina, kad apklausos protokole jo parašas. Kai susiformavo specialios paskirties kuopa, jie pirmieji gavo „kamufliažines“ uniformas. 1991 m. liudytojas „kamufliažinės“ uniformos nebuvo gavęs. Kokia ginkluotė 1991 m. buvo specialios paskirties kuopoje, negali pasakyti. Nežino, ar jie turėjo pistoletus „Stečkin“ arba „Makarov“. Tarnybos Vidaus reikalų kariuomenėje metu, nematė asmens arba asmenų, vilkinčių maikutėmis ar marškinėliais su užrašu „KGB SSSR“ ir TSRS herbu.
Teisme perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 1991 metais jis dirbo (duomenys neskelbtini) divizijos kariniame dalinyje (duomenys neskelbtini). Šis karinis dalinys, tai konvojavimo pulkas. Šiame pulke jis dirbo (duomenys neskelbtini), pulko veterinarijos felčeriu. Karinis dalinys buvo dislokuotas prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios. Pulko vadu buvo S. S.. (duomenys neskelbtini) divizijai vadovavo N. M.. V. T. žinoma, kad N. M. prieš 2 metus pasikorė. Liudytojas žino, kad (duomenys neskelbtini) muitinės poste buvo nužudyti pareigūnai, tačiau kas juos nužudė nežino. Kariniame dalinyje buvo spėliojama, kad pareigūnus nužudė (duomenys neskelbtini) arba banditai, tačiau jokie konkretūs faktai nebuvo minimi. Liudytojui žinoma, kad prie (duomenys neskelbtini) divizijos štabo pastato buvo susprogdintas sprogmuo. V. T. įvykio vietoje matė sprogimo padarytą duobę. Jis parodė, kad žmonės nuo šio sprogimo nenukentėjo. Medicinos punkte dirbo V. C. dukra, kuri šiuo metu išvykus gyventi į Maskvą. Kas susprogdino sprogmenį prie karinio dalinio liudytojas nežino. (duomenys neskelbtini) divizijos kariškiai nemėgo (duomenys neskelbtini) milicininkų, nes jie nelabai buvo paklusnūs įsakymams ir jų būrys buvo panašus į ginkluotą gaują, o ne milicijos darbuotojus. (duomenys neskelbtini) divizijos vadas, štabo viršininkas, politinio skyriaus viršininkas turėjo tarnybinius baltos spalvos automobilius „Volga“. Jų kariniame dalinyje buvo apsistojusi speciali kuopa, kuri gyveno Visagine. Ar ši kuopa turėjo karinio dalinio numerį liudytojas nežino. Ši kuopa naudojosi automobiliais GAZ66, GAZ53, ZIL, autobusu KAVAZ. Ši speciali kuopa, po sausio saugojo televizijos bokštą. Liudytojas mano, kad šios specialios kuopos kariškiai negalėjo dalyvauti nužudant (duomenys neskelbtini) muitinės posto pareigūnus, nes jie buvo šauktiniai ir tokiems įsakymams neparuošti. Su šiais kariškiais V. T. bendravo, todėl mano, kad jeigu jie būtų dalyvavę (duomenys neskelbtini) įvykiuose, tai būtų jam apie tai prasitarę. Liudytojas parodė, kad (duomenys neskelbtini) sprogmenis galėjo gauti iš Šiaurės miestelio arba iš jų divizijos sandėlių (T.12, b.l.11-13).
Ypatingos paskirties milicijos būriai (duomenys neskelbtini) TSRS teritorijoje, tame tarpe Lietuvoje ir Latvijoje, buvo įkurti 1988-10-03 TSRS vidaus reikalų ministro įsakymu Nr.206, siekiant užkirsti kelią grupiniam chuliganizmui ir masinėms riaušėms (T.14, b.l. 45-46).
1988-10-10 priimti Ypatingos paskirties milicijos būrio nuostatai, kuriuose užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) pagrindiniai uždaviniai yra saugoti viešą tvarką vykstant visuomeniniams politiniams, sportiniams, kultūriniams ir kitokiems masiniams renginiams, kitų ypatingų aplinkybių metu, užtikrinti prevenciją ir užkirsti kelią grupiniams viešosios tvarkos pažeidimams, masinėms riaušėms, dalyvavimas sulaikant ginkluotus nusikaltėlius. Savo veikloje (duomenys neskelbtini) vadovaujasi TSRS įstatymais, sąjunginių ir autonominių respublikų įstatymais, Prezidiumų įsakais, nutarimais, Ministrų tarybų nutarimais, potvarkiais Liaudies deputatų tarybų bei jų vykdomųjų komitetų Viešosios tvarkos klausimais sprendimais ir potvarkiais, Tarybinės milicijos nuostatais, TSRS (duomenys neskelbtini) norminiais aktais, taip pat šiais nuostatais (T.14, b.l.47-54).
TSRS (duomenys neskelbtini) 1990-10-02 įsakyme Nr.367 užfiksuota, kad Latvijos Respublikos (duomenys neskelbtini) Ypatingos paskirties milicijos būrys perduodamas TSRS Vidaus reikalų ministerijos Vidaus kariuomenės (duomenys neskelbtini) divizijos vado pavaldumui. Divizijos vadui pavestas materialinis techninis šio būrio aprūpinimas. TSRS (duomenys neskelbtini) Vidaus kariuomenės vadui generolui pulkininkui J. V. Š. kartu su Latvijos Respublikos vidaus reikalų ministru įsakyta nustatyti priemones efektyviam padalinio panaudojimui (T.14, b.l.55-56).
1990-10-05 TSRS vidaus reikalų ministro pavaduotojo rašte dėl padėties Latvijos TSR (duomenys neskelbtini) Ypatingos paskirties milicijos būryje, adresuotame TSRS vidaus reikalų ministrui, užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) atlikto patikrinimo metu nustatyta, jog besiklostanti visuomeninė politinė padėtis Latvijos Respublikoje, Latvijos komunistų partijos skilimas, Liaudies fronto atstovo vadovavimas ministerijai, vidaus reikalų sistemos darbuotojų išėjimas iš TSKP stipriai paveikė (duomenys neskelbtini) darbuotojų moralinę psichologinę būklę. Be to, kolektyvo būklę paveikė laukiama vidaus reikalų sistemos reorganizacija, priimti pilietybės, kalbos įstatymai, kurie, kaip mano ne latvių tautybės darbuotojai, varžys jų teises. 1990 metų liepos mėnesį (duomenys neskelbtini) darbuotojai paskelbė, kad atsisako įvykdyti Latvijos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimą ir jo pagrindu išleistą Vidaus reikalų ministro įsakymą „dėl vidaus reikalų organų depolitizavimo“. (duomenys neskelbtini) darbuotojai pareiškė, kad atlikdami tarnybą jie vykdys tik tuos (duomenys neskelbtini) vadovybės įsakymus ir nurodymus, kurie neprieštarauja TSRS ir Latvijos TSR Konstitucijoms, TSRS Prezidento įsakams. (duomenys neskelbtini) būrio teritorijoje darbuotojai iškėlė TSRS vėliavą. (duomenys neskelbtini) darbuotojai savavališkai pradėjo saugoti prokuratūros, Spaudos rūmų patalpas ir nepakluso (duomenys neskelbtini) ministro įsakymui nutraukti šių pastatų ginkluotą apsaugą. Atlikus būrio tarnybinės veiklos patikrinimą, buvo atskleisti rimti Latvijos (duomenys neskelbtini) vadovavimo Rygos (duomenys neskelbtini) trūkumai. Rašte teigiama, kad praktiškai, pastaruoju metu būrio darbuotojams niekas nevadovavo. Latvijos (duomenys neskelbtini) vadovybė nekontroliavo šio padalinio veiklos. Dėl to pašlijo disciplina, kolektyve susiklostė nesveika moralinė psichologinė atmosfera, tai leido atskiriems kariams diktuoti savo reikalavimus Latvijos (duomenys neskelbtini) vadovybei. (duomenys neskelbtini) darbuotojai atlikdami darbą įkurtame kooperatyve naudojo uniformas, tarnybinius ginklus, tarnybinį transportą, ryšio priemones. Kontrolės nebuvimas, didelės pajamos kooperatyve, teigiami straipsniai spaudoje apie būrio veiklą sąlygojo tai, kad (duomenys neskelbtini) padalinyje susikūrė elitiškumo, visko leistinumo ir nebaudžiamumo atmosfera. 1990 metais rugpjūčio mėnesį (duomenys neskelbtini) darbuotojams buvo iškelta baudžiamoji byla už Pabaltijo transporto prokuratūros prokurorui padarytus kūno sužalojimus, tačiau tarnybinis patikrinimas dėl šio fakto neatliktas, kaltininkai atsakomybėn nepatraukti. Būryje susiklosčiusios padėties analizė rodo pražūtingas pasekmes, kurios gali kilti kolektyve, įtrauktame į politinę kovą. Tai, kad darbuotojai yra politinių žaidimų centre, neigiamai įtakoja jų moralinę psichologinę būklę, dėl to gali kilti nepageidautini ekscesai ir ypatingos situacijos. Ministro pavaduotojas siūlo (duomenys neskelbtini) būrį perduoti TSRS (duomenys neskelbtini) Vidaus kariuomenės pavaldumui (T.14, b.l.57-64).
Latvijos Respublikos generalinė prokuratūra pateikė Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkų sąrašą, kuriame užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) dirbo Č. M., A. K., M. B., A. L., A. R., K. N., S. P., I. G., V. B., I. S., V. M., ir sąrašus Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkų, kurie dalyvavo neteisėtuose veiksmuose, dėl kurių Latvijos Respublikoje buvo iškeltos baudžiamosios bylos. Baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, Rygos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 1990-10-10 neteisėtai sulaikė ir sumušė žmonių grupę. Baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, Rygos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 1990-09-14 sumušė žmogų, 1991-01-02 Rygos m. užėmė „Spaudos rūmus“, 1991-01-02 sulaikė automobilį „Latvija“ ir sumušė jame buvusius milicijos darbuotojus, 1991-01-14 Rygoje, ant Milgravio ir Brasa tiltų užpuldinėjo žmones, 1991-01-15 užpuolė Vidaus reikalų ministerijos Minsko aukštosios milicijos mokyklos Rygos fakultetą, 1991-01-16 Rygoje, ant Milgravio tilto užpuldinėjo žmones, tą pačią dieną M. B. ir A. L. apšaudė ir sunaikino automobilį „Latvija“. Jie įtariami dalyvavimu nužudant automobilio „Volga“ vairuotoją. Baudžiamosios bylos Nr.50203891 duomenimis, Rygos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 1991-01-20 užpuolė Latvijos Respublikos vidaus reikalų ministeriją. Šiame užpuolime dalyvavo Č. M., A. K., A. L., A. R., K. N. (dabartinė pavardė K. M.), M. B., S. P., I. G., kiti nenustatyti asmenys. Baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, Rygos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 1991-05-20 neteisėtai sulaikę sumušė du žmones. Šiuose veiksmuose dalyvavo A. L., K. N., A. R., I. G., kiti Rygos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, Rygos (duomenys neskelbtini) 1991-05-23 užpuolė Latvijos Respublikos Dobelės raj. muitinės postą „Vitini“ ir besiribojantį Lietuvos Respublikos postą, 1991-05-23 užpuolė Latvijos Respublikos „Dvorčany“, „Smėlynė“ muitinės postus ir besiribojantį Lietuvos Respublikos postą, 1991-05-23 užpuolė Latvijos Respublikos „Grenctale“, „Skaistkalne“ muitinės postus ir besiribojančius Lietuvos Respublikos postus, 1991-05-24 pagrobė Latvijos Respublikos muitinės departamento automobilį „Niva“, 1991-05-24 užpuolė Latvijos Respublikos „Eleja“ muitinės postą ir besiribojantį Lietuvos Respublikos „Kalvių“ postą, 1991-06-08 užpuolė ir sunaikino Latvijos Respublikos „Grebnevo“ muitinės postą, 1991-06-14 užpuolė ir sunaikino Latvijos Respublikos „Ezere“ muitinės postą, 1991-06-14 užpuolė Latvijos Respublikos „Skaistkalne“, „Grenctale“ muitinės postus ir besiribojančius Lietuvos Respublikos postus. Baudžiamosios bylos Nr.35207390 duomenimis, Rygos (duomenys neskelbtini) 1991-06-14 užpuolė ir sunaikino Latvijos Respublikos „Ainaži“ muitinės postą. Baudžiamosios bylos Nr.81200491 duomenimis Rygos (duomenys neskelbtini) 1991-06-18 užpuolė Latvijos Respublikos „Vitini“ muitinės postą ir besiribojantį Lietuvos Respublikos postą, 1991-06-21 užpuolė Latvijos Respublikos „Grenctale“ muitinės postą ir besiribojantį Lietuvos Respublikos „Saločių“ postą, 1991-06-26 užpuolė Rygos geležinkelio stotyje esantį muitinės postą, 1991-07-07 užpuolė Rygos oro uoste „Ryga“ esantį muitinės postą, 1991-07-07 užpuolė Rygos geležinkelio stotyje esantį muitinės postą, 1991-07-08 užpuolė Rygos oro uoste „Ryga“ esantį muitinės postą, 1991-07-15 iš gamyklos VEF sporto klubo neteisėtai paėmė policijos batalionui priklausančius šaudmenis ir automobilį UAZ, 1991-07-16 užpuolė Rygos geležinkelio stotyje esantį muitinės postą, 1991-07-23 užpuolė Latvijos Respublikos „Grebnevo“ muitinės postą, 1991-07-28 užpuolė Latvijos Respublikos „Grenctale“ muitinės postą ir besiribojantį Lietuvos Respublikos postą, 1991-07-28 užpuolė bei sunaikino Latvijos Respublikos „Grenctale“ muitinės postą ir sutikinėjo pulkininką N. G. , atvykusį automobiliu „Moskvič“, lydimą Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkų, kurie sumušė Lietuvos pilietį, 1991-08-09 užpuolė Rygos geležinkelio stotyje esantį muitinės postą, 1991-08-12 užpuolė Rygos geležinkelio stotyje esantį muitinės postą. Baudžiamosios bylos Nr.50203891 duomenimis, Rygos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 1991-08-15 Rygos m. įsibrovė į piliečio butą ir sumušė jį bei dezertyravusį iš Tarybinės armijos Lietuvos pilietį, 1991-08-19 užpuolė ir užėmė Rygos m. Vidaus reikalų valdybą, 1991-08-19 užpuolė 1 policijos batalioną, 1991-08-19 Rygos m. užpuolė ir užėmė televizijos bokštą, televizijos studijas Zuikių saloje, 1991-08-19 užpuolė Latvijos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, 1991-08-20 užpuolė Radijo rūmus, 1991-08-20 užpuolė radijo stotį „Radio RYGA Nr.1“, 1991-08-21 užpuolė ir užėmė Policijos akademiją Jūrmaloje, 1991-08-20 užpuolė Latvijos Respublikos savanoriškos liaudies draugovės štabą. Baudžiamosios bylos Nr.81200491 duomenimis, Rygos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 1991-08-20 užpuolė Rygos m. tarptautinę telefono stotį, 1991-08-20/21 Rygos m. Doma aikštėje naudojo smurtą prieš piliečius. Baudžiamosios bylos Nr.50203891 duomenimis, Rygos (duomenys neskelbtini) 1991-08-21 sumušė pilietį, suniokojo jo butą, sunaikino jam priklausančią radijo aparatūrą, 1991-08-21 užpuolė Rygos m. institutą „Pakalpojumproekts“, 1991-08-21 Rygos mieste užpuolė 1-ąją medicinos mokyklą, 1991-08-21 Rygos mieste neteisėtai sulaikė ir sumušė Latvijos Respublikos saugumo tarnybos darbuotojus ir pagrobė automobilį „Volga“, kuris priklausė Latvijos Respublikos Ministrų tarybai, 1991-08-21 Rygos mieste neteisėtai sulaikė ir sumušė piliečius bei pagrobė sanitarinės valdybos automobilį „Volga“, 1991-08-21 Rygos mieste neteisėtai atliko VAI darbuotojo asmens kratą ir jį sumušė, 1991-08-21 Rygos mieste užpuolė Latvijos liaudies fronto ir Judėjimo už Latvijos nacionalinę nepriklausomybę patalpas, 1991-08-29 Rygos mieste sumušė (duomenys neskelbtini) kriminalinės policijos tarnybos inspektorių (T.13, b.l.92-198, T.14, b.l.1-41).
TSRS vidaus reikalų ministro B. P. pavedimu 1991-01-18-26 buvo atliktas įvykių, susijusių su Rygos (duomenys neskelbtini) veikla patikrinimas. 1991-01-28 TSRS vidaus reikalų ministro pavaduotojo pažymoje apie tai nurodyta, kad 1991-01-13 Rygos m. Latvijos liaudies fronto vadovai surengė manifestaciją, kurios metu buvo išsakyti raginimai nuversti valstybinę santvarką, fiziškai susidoroti su komunistais ir tais teisėsaugos institucijų darbuotojais, kurie lieka ištikimi TSRS Konstitucijai. Manifestacijoje dalyvavo Latvijos Respublikos vadovai. 1991-01-13 paklausę raginimų, žmonės Rygos m. pradėjo statyti užtvaras gatvėse ir kitose vietose. 1991-01-14 buvo visiškai blokuotos vyriausybinės įstaigos, tiltai, televizijos centras, televizijos bokštas, įvažiavimai į miestą. Esant tokiai padėčiai, Rygos (duomenys neskelbtini) saugojo TSKP CK Latvijos leidyklą, popieriaus sandėlį, Latvijos TSR prokuratūros pastatus ir archyvą. 1991-01-14 apie 15 val. ant Vecmilgravio tilto (duomenys neskelbtini) darbuotojai pareikalavo atlaisvinti užblokuotą kelią. Piliečiai šiurkščiai atsakė, todėl (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) iššovė į automobilių ratus. Apie įvykį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nuvyko pranešti į Vecmilgravio milicijos poskyrį, tačiau budintysis ir jo padėjėjas, grasindami ginklais, pareikalavo, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) išeitų. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nuginklavo budinčius ir paėmė visų poskyryje buvusius ginklus. Kadangi Vecmilgravio ir Brasovo tiltai buvo užblokuoti, tai du (duomenys neskelbtini) ekipažai nuvyko ir pareikalavo vairuotojų atlaisvinti važiuojamąją dalį. Vairuotojams atsisakius, (duomenys neskelbtini) darbuotojai šaudydami į automobilius atlaisvino kelią. Dėl šių įvykių buvo nepataisomai sugadinta 16 automobilių. 1991-01-14 Rygos (duomenys neskelbtini) vadas Č. M., gavęs informaciją apie esą rengiamą Minsko aukštosios milicijos mokyklos fakultete ginkluotas akcijas prieš (duomenys neskelbtini), savarankiškai nusprendė ir 1991-01-15 apie 2 val. Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkų jėgomis įvykdė operaciją, kurios metu iš fakulteto saugojimo kambario pagrobė kovinius, sportinius ir mokomuosius ginklus. 1991-01-16 šaudydami į automobilius Rygos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) atlaisvino kelią ant tilto per kanalą Vecmilgravio rajone. (duomenys neskelbtini) milicininkas V. L. tvirtina, kad automobilyje GAZ -24 žmonių nematė. Rygos m. (duomenys neskelbtini) viršininkas N. G., kuris buvo įvykio vietoje, patvirtino V. L. parodymus. Nuo šio, atlaisvinto tilto į ligoninę pristatytas sužeistas Latvijos gyventojas, kuris ligoninėje mirė. 1991-01-20 buvo apšaudytos TSKP CK durys. (duomenys neskelbtini) ekipažas, vykdydamas įtariamųjų paiešką, sulaikė mikroautobusą ir penkis įtartinus asmenis, kuriuos atsivežė į bazę. Sulaikytieji turėjo tapatybės dokumentus, dokumentus su žyma „slaptai“, automobilyje rasti šaudmenys, šviečiamosios raketos, nešaunamieji ginklai, 20 butelių su padegamuoju skysčiu, dujų balionėlis, radijo stotis. Sulaikytieji perduoti Latvijos TSR prokuratūrai, kuri iškėlė bylą ir areštavo sulaikytuosius. Atvykusi į bazę Rygos (duomenys neskelbtini) milicininko A. L. žmona parodė, kad ji buvo pagrobta grupės nepažįstamų vyrų, kurie norėjo sužinoti sulaikytų penkių vyriškių likimą, (duomenys neskelbtini) darbuotojų kiekį, jų ginkluotę, techniką, o negavę informacijos du iš jų išprievartavo ją. Prieš tai (duomenys neskelbtini) budinčiam skambino nepažįstamas asmuo ir siūlė keisti pagrobtą A. L. žmoną į sulaikytus 5 vyriškius. Budinčiajam atsisakius, nepažįstamas grasino susidoroti ne tik su A. L. žmona, bet ir su kitų (duomenys neskelbtini) darbuotojų šeimų nariais. Č. M. dviem automobiliais su 30-čia (duomenys neskelbtini) milicininkų nuvyko link Latvijos TSR prokuratūros. Pravažiuojant Latvijos Respublikos (duomenys neskelbtini) pastatą, jie buvo apšaudyti iš jo langų, iš kitų pusių. (duomenys neskelbtini) atsakė šūviais, specialia mašina išlaužė įvažiavimo vartus ir pakliuvę į pastatą užėmė pirmą bei penktą aukštus. Šių įvykių metu nužudyti keturi žmonės, sužeista dešimt žmonių. Po derybų (duomenys neskelbtini) paliko (duomenys neskelbtini) pastatą ir grįžo į bazę.
Pažymoje rašoma, kad Rygos (duomenys neskelbtini) buvo išprovokuoti (duomenys neskelbtini) pastato užpuolimui, nes prie (duomenys neskelbtini) pastato jie buvo apšaudyti iš visų pusių, (duomenys neskelbtini) pastato apsauga turėjo neperšaunamas liemenes, automatus, šaudmenis, šiame rajone buvo daug televizijos korespondentų, kurie tiesiogiai transliavo įvykius per televizijos kanalus, be to, buvo šaudoma trasuojančiomis kulkomis, kas sukūrė efektą filmavimui. TSRS vidaus reikalų ministro pavaduotojas mano, kad tokia padėtis susidarė dėl to, jog Latvijos (duomenys neskelbtini) priėmė įsakymą dėl darbuotojų depolitizavimo, o (duomenys neskelbtini) atsisakė vykdyti šį įsakymą, todėl susidarė konfliktinė situacija tarp (duomenys neskelbtini) ir Latvijos (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) atsisakė vykdyti Latvijos institucijų norminius aktus, kurie prieštarauja TSRS Konstitucijai ir kitiems TSRS norminiams aktams. (duomenys neskelbtini) veikla buvo palaikyta nusikalstama, buvo panaikintas jo, kaip milicijos darbuotojų ir valdžios atstovų Latvijos Respublikoje statusas, dėl to atsirado (duomenys neskelbtini) teisinės padėties neapibrėžtumas. Sudėtinga politinė padėtis, įstatymų prieštaravimai, dviejų prokuratūrų egzistavimas, trukdantis objektyviai tirti bylas, anksčiau iškeltas (duomenys neskelbtini) darbuotojams, (duomenys neskelbtini) būrio sistemingas diskreditavimas žiniasklaidos priemonėse, platinama melaginga provokacinė informacija apie (duomenys neskelbtini) įvykdytus įvairių objektų užpuolimus, tai kad (duomenys neskelbtini) veiklą palaiko didžiulė dalis vidaus reikalų pareigūnų, Rygos įgulos armija ir laivynas, didelių įmonių darbininkai, Latvijos Aukščiausiosios Tarybos frakcija „Lygiateisiškumas“, sukūrė tokią padėtį. Pažymoje užfiksuota, kad baudžiamąsias bylas dėl nurodytų faktų tiria TSRS prokuratūros tardymo grupė. Ministro pavaduotojas siūlo galutinį sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) priimti priklausomai nuo tyrimo rezultatų. Jis pasiūlė atsiųsti į (duomenys neskelbtini) patyrusį politinį darbuotoją, kuris atliktų auklėjamąjį darbą su darbuotojais, sustiprinti (duomenys neskelbtini) divizijos vadų vaidmenį, atsakomybę ir išspręstų (duomenys neskelbtini) vado paskyrimo klausimą (T.14, 65-75).
1991-03-20 TSRS (duomenys neskelbtini) vadovybės pažymoje užfiksuota, kad atlikus patikrinimą dėl Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkų veiksmų, pasiūlyta Vilniaus ir Rygos (duomenys neskelbtini) būrius, kurie laikinai buvo pavadūs (duomenys neskelbtini) vadui, prijungti prie formuojamų tarpregioninių ir regioninių TSRS (duomenys neskelbtini) Kovos su organizuotu nusikalstamumu padalinių (T.14, b.l.76-82).
1991-04-03 TSRS (duomenys neskelbtini) ministro pavaduotojo įsakyme Nr.115 užfiksuota, kad Vyriausiajai viešosios tvarkos apsaugos valdybai (E. K.) ir TSRS (duomenys neskelbtini) vyriausiajai vidaus kariuomenės vado valdybai (J. Š.) pavesta vadovauti Rygos ir Vilniaus (duomenys neskelbtini) būriams. TSRS (duomenys neskelbtini) vidaus kariuomenės (duomenys neskelbtini) vadui suteikta teisė Rygos ir Vilniaus (duomenys neskelbtini) būriuose keisti etatus, skatinti darbuotojus, skirti ir atleisti būrių vadus (T.14, b.l.83-85).
Tarnybiniame rašte dėl komandiruotės į Rygos m., adresuotame TSRS (duomenys neskelbtini) ministro pirmajam pavaduotojui užfiksuota, kad Rygos (duomenys neskelbtini) Latvijos Respublikos valdžia paskelbė „nusikalstama gauja“. 1991-05-04 prie savo buto durų šaunamuoju ginklu buvo sunkiai sužeistas Rygos (duomenys neskelbtini) vadas Č. M., kurio gyvybei pavojus negresia, nusikaltėlis nenustatytas, tyrimą atlieka Latvijos TSR prokuratūros grupė. Rašte konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) būryje tarnybinė drausmė pablogėjusi, vadai neteikia pakankamai dėmesio darbuotojų mokymui ir auklėjimui, neinventorizuota materialinė dalis, Materialinio techninio ir karinio aprūpinimo valdybai negrąžinti automobiliai ir ginklai, kurių skaičius viršija normas. Latvijos Respublikos vidaus ministro neteisėtai atleistas iš Rygos m. (duomenys neskelbtini) viršininko pavaduotojo pareigų milicijos pulkininkas N. G.. Rašte siūloma Rygos ir Vilniaus (duomenys neskelbtini) būrių veiklai gerinti paskirti šių būrių koordinatorius, kuriems vadovautų N. G. (T.14., b.l.86-91).
(DUOMENYS NESKELBTINI) ministro pavaduotojas 1991-06-03 laikinais nuostatais Rygos ir Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) veiklai vadovauti ir koordinuoti sukūrė (DUOMENYS NESKELBTINI) Vyriausiosios Viešosios tvarkos apsaugos valdybos sudėtyje koordinavimo grupę, kuri buvo dislokuota Rygos mieste. Grupės vadovas įpareigotas asmeniškai atsakyti už Rygos ir Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) darbuotojų neteisėtus ir nesankcionuotus veiksmus (T.14, b.l.92-98).
Latvijos Respublikos generalinės prokuratūros 1991-06-11, 1991-06-17 ir 1991-08-07 pažymose užfiksuoti nusikaltimai, kurių padarymu įtariami Rygos (DUOMENYS NESKELBTINI) milicininkai (T.14, b.l.108-184).
Pažymoje dėl telefonogramų, išsiųstų Vilniaus ir Rygos (duomenys neskelbtini) nuo 1991 metų gegužės iki rugpjūčio mėnesio užfiksuota, kad 1991-07-09 išsiųsta telefonograma Nr.275, kuria dėl TSRS Prezidento vizito į Didžiąją Britaniją, Vilniaus, Rygos (DUOMENYS NESKELBTINI) vadams ir N. G. įsakyta nuo 1991m. liepos 9 d. iki 20 d. nutraukti visus (DUOMENYS NESKELBTINI) veiksmus, sustiprinti darbuotojų kontrolę, organizuoti darbuotojams tarnybinius užsiėmimus dislokacijos vietose. 1991-08-02 išsiųsta telefonograma Nr.22, kurioje dėl (duomenys neskelbtini) muitinės posto užpuolimo kategoriškai draudžiama vykdyti bet kokias operatyvines paieškas ar tyrimus. G., M., M. įsakyta imtis priemonių, kad išvengti provokacijų prieš (DUOMENYS NESKELBTINI) darbuotojus, sugriežtinti darbuotojų kontrolę (T.14, b.l.185-187).
1991-09-24 Latvijos Respublikos generalinės prokuratūros rašte Nr.4/50203891 adresuotame (duomenys neskelbtini) ministrui, užfiksuota, kad Latvijos Respublikos prokuratūroje yra tiriama baudžiamoji byla dėl sąmokslo siekiant užgrobti valdžią. Aktyvūs sąmokslo dalyviai buvę (DUOMENYS NESKELBTINI) darbuotojai milicijos pulkininkas N. G., milicijos majoras V. R., milicijos vyresnysis leitenantas G. O., kurie koordinavo ir vadovavo (DUOMENYS NESKELBTINI) veiklai Pabaltijyje. Šiems asmenims paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, o kadangi jie slapstosi, paskelbta jų paieška (T.14, b.l.188-191).
Liudytojas V. K. parodė, kad įvykio metu dirbo (duomenys neskelbtini), būrys buvo M 12 respublikinėje policijoje, jiems priklausė Vilnius – Minskas kelias iki (duomenys neskelbtini) ir Ukmergės plentas. Tą dieną su kolega dirbo Ukmergės plente. Pradėdavo darbą, atrodo, nuo 7⁰⁰ val. Ryte, tik atvažiavus į Ukmergės kelią, gal kokį 10-ą kilometrą, sustojo automobilis, lygtai „Latvija“. Priėjo žmogus ir pasakė, kad muitinėje Minsko plente yra įvykę kažkas baisaus. Tarnybiniu automobiliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Kai atvažiavo, jau buvo žmonių iš VRM: V. Z., kiti pareigūnai. V. Z. paprašė užeiti į vagonėlį ir atpažinti, kurie pareigūnai yra kelių policininkai, ten gulėjo tik vienas A. K., liudytojas jį atpažino. Kitus žuvusiuosius iš matymo žinojo, nes kartu dirbdavo. Vaizdas buvo kraupus, daug jau sustingusio kraujo, A. K. gulėjo kažkur už stalo. Tą dieną dirbo su S.. Praktiškai jis (V. K.) turėjo žūti vietoje A. K., nes su J. J. pusę metų dirbo toje pačioje pamainoje. Su J. J. atidirbo dieną ir turėjo dirbti naktį, bet pakeitė pamainą, reikėjo dirbti sekančią dieną. Žuvusiuosius J. J. ir A. K. labai gerai pažinojo, kartu dirbo. Su J. J. pusę metų dirbo toje pačioje pamainoje, A. K. dirbo taip pat tame pačiame būryje, tai pakliūdavo, tai nepakliūdavo dirbti toje pačioje pamainoje. J. J. buvo labai ramus, nekonfliktiškas, vaikinas iš kaimo, truputį uždaras. A. K. buvo vyresnio amžiaus, dirbo paskutinę dieną prieš išeidamas į pensiją. Liudytojui teko budėti pačiame (duomenys neskelbtini) muitinės poste. Poste buvo pastatyti laikini ženklai, kad automobiliai iš Lietuvos užvažiuotų į aikštelę, ten buvo toks „apendicitas“. Būtent ten prie vagonėlio muitininkai juos patikrindavo. Bet dauguma automobilių ignoruodavo patikrinimą, ypač Rusijos piliečiai, jie važiuodavo tiesiai, todėl kelių policijos pareigūnai atsistodavo pradžioje to „apendicito“ ir matydavo, kuris nepaiso ženklų, nukreipdavo, kad važiuotų būtent į tą aikštelę. Dieną kelių policininkai būdavo ginkluoti pistoletais, o naktį dar ir automatais. Automatai buvo AKM, kalibro neatsimena. Automobilis būdavo kelių policijos. Iš pradžių būdavo tarnybinis automobilis „Moskvič“, paskui buvo gauti „Volkswagen Jetta“. Lietuvos pakraščiuose būdavo daug atvejų, kad pareigūnus sumuša, postą sudegina, automobilius sudaužo. Kartais būdavo, kad kelių policininkai savo automobiliu važiuodavo į budėjimus. Kadangi nebuvo tarnybinio automobilio, kiek žino, J. J. iš kažko pasiskolino automobilį, bet stovėjo toje pačioje vietoje, kaip ir visada, tos aikštelės pradžioje. Kelių policininkai praktiškai sėdėdavo automobilyje. Pamainą, dirbusią 1991 07 30/31 liudytojas iš matymo žinojo, įsiminė T. Š., bendrauti neteko. Įvykio dieną teko bendrauti su degalinės Nr. 120/40 operatoriumi, liudytojas surado taloną. Į degalinę atvažiavo gal pavakaryje, degalinės darbuotojams papasakojo, kas įvyko. Degalinės darbuotojai pranešė, kad kai jie dirbo naktį, buvo užvažiavę ir pylėsi benziną Rygos (DUOMENYS NESKELBTINI). Tuo metu su benzinu buvo sunku. Atsiskaitymas buvo talonais ir jie užsiminė, kad ant to talono buvo uždėtas antspaudas „Rygos (DUOMENYS NESKELBTINI)“. Jie surado vieną ar du talonus ir davė liudytojui. Jis tuos talonus nuvežė į ministeriją, asmeniškai perdavė R.. Teisme perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. K. parodė, kad 1991-07-31 jis dirbo (duomenys neskelbtini). 1991-07-31 jis darbą pradėjo nuo 7 val. Apie 7 val. 20 min. pravažiuojančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas jam pranešė, kad (duomenys neskelbtini) muitinės poste sužeisti, nužudyti muitinės, Kelių policijos pareigūnai. 8 val. 05 min. V. K. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) muitinės postą, kur jau buvo susirinkę kiti pareigūnai. Nuvykęs liudytas sužinojo, kad poste nužudyti jo kolegos A. K. ir J. J.. Apie 10 val. jis nuvyko į degalinę Nr.120/40, esančią kelio Vilnius-Ukmergė 11 kilometre, ir iš degalinės operatorių sužinojo, jog 1991-07-30 šioje degalinėje į automobilius „Latvija“ (RAF) ir „Volga“ (GAZ-31) pylėsi degalus Rygos (DUOMENYS NESKELBTINI) milicininkai. Vienas iš dviejų operatorių V. K. parodė benzino „AI-93“ dvidešimties litrų taloną Nr.159097, kurio antroje pusėje buvo (DUOMENYS NESKELBTINI) trikampis atspaudas. V. K. šį taloną paėmė ir tą pačią dieną perdavė rinktinės komisarui V. M. . Benzino talono ŪBŽ Nr.159097 antroje pusėje yra antspaudas su užrašu „(duomenys neskelbtini), talonas tepalams ir degalams gauti, 3 ketvirtis“ (T.8, b.l.182-183, 180-181, T.39, b.l.3). Atsakydamas į klausimus, liudytojas parodė, jog išvadą, kad tai Rygos (duomenys neskelbtini), jis padarė pagal antspaudą. Be to degalinės operatoriai minėjo, kad buvo latviški automobilių numeriai, o ant talono užrašyta Latvijos TSR. Liudytojas į (duomenys neskelbtini) muitinės posto vagonėlį buvo užėjęs gal 2-3 žingsnius, nes buvo labai daug kraujo, įėjus pro duris, dešiniau buvo stalas ir visi ten išguldyti. Sužeistų, nužudytų žmonių neskaičiavo, tik apžiūrėjo ir parodė, kuris yra mūsiškis. Negyvi žmonės nebuvo judinami. Dieną kelių policijos pareigūnai stovėdavo priekiu į važiuojamąją dalį. Naktį, kai automobilių būdavo nedaug, stovėdavo kelio pakraštyje priekiu į Vilnių. Naudojo greičio matavimo prietaisą „Barjer“. Anksčiau poste dirbo kartu su Krašto apsaugos darbuotojais, paskui juos pakeitė „Aro“ policininkai. Jie budėjo kiaurą parą. Šie pareigūnai būdavo ginkluoti, stovėdavo lauke daugiausia nuo miško pusės, būdavo ir vagonėlyje. Rinktinės „Aras“ darbuotojai ginklus visą laiką nešiodavosi su savimi. (duomenys neskelbtini) muitinės poste dirbdavo du kelių policininkai, du rinktinės „Aras“ pareigūnai, gal keturi muitininkai, buvo vienas veterinarijos darbuotojas. Dirbant (duomenys neskelbtini) muitinės poste, būdavo grasinima „ką čia muitinių prisistatėte, kaip važiavome, taip važiuosime“. Kad kažką nužudys, tokių grasinimų nebuvo. Neatsimena, kad (duomenys neskelbtini) muitinės poste 1991 m. vasarą būtų buvę sulaikyti kokie nors stambūs kontrabandiniai kroviniai, narkotikai, ginklai. Tuo metu muitinės buvo užpuolamos, būdavo, kad muitinės vagonėlius sudegina, primuša ten budėjusius, bet tuo ir baigdavosi. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas neminėjo, kelintą valandą jis buvo (duomenys neskelbtini) muitinės poste, kokiu maršrutu važiavo, kiek laiko važiavo. Jis nužudytųjų nematė, jam liepė pravažiuoti, kad netrukdytų. Kai liudytojas atpažino A. K. , jis buvo užsivilkęs milicininko uniformą. Liudytojui atrodo, kad jis buvo tarp stalo ir sienos, už stalo, nukritęs šonu ant kėdžių. Kurioje vietoje gulėjo muitinės pareigūnai, kurioje vietoje gulėjo kiti policijos pareigūnai, neatsimena. J. J. nebuvo priskirtas tarnybinis automobilis, A. K. taip pat neturėjo tarnybinio automobilio. Jiems sutapo dirbti tą pačią pamainą, abu neturėjo tarnybinio automobilio, todėl jiems reikėjo automobilį skolintis. Į vagonėlio į antrą kambarėlį liudytojas nebuvo įėjęs.
Liudytojas L. P. parodė, kad 1991-07-30/31 su kolega dirbo degalinėje Ukmergės plente, kaip tik toje pusėje, kur buvo benzinas valdiškam transportui. Tuomet buvo skirtingos degalinės pusės privačiam ir valdiškam transportui, valdiškoje pildavosi benziną už talonus. Degalinės numeris buvo 40. Liudytojas aptarnavo valstybinį transportą, o iš kitos pusės buvo privačiam transportui. Liudytojas atsimena tik tiek, kad ten stovėjo kariniai sunkvežimiai, ne mažiau trijų. Jo pusėje automobilių nebuvo. Tai buvo vakare, buvo tamsu, ne anksčiau 23⁰⁰-24⁰⁰ val. Tik vėliau sužinojo, kad tai buvo Rygos (duomenys neskelbtini). Jam jie padavė talonus, o ten buvo antspaudas „Rygos (DUOMENYS NESKELBTINI)“. Šių pareigūnų apibūdinti negali. Teisme perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas L. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 1991-07-30 jis dirbo Vilniaus kuro tiekimo bazėje degalinės Nr.40 operatoriumi. Ši degalinė buvo prie kelio Vilniaus-Ukmergė, ties Avižienių kaimu ir aptarnavo valstybinių įmonių transportą. Greta šios degalinės buvo degalinė Nr.120, kuri aptarnavo privatų transportą. Šios degalinės operatorius 1991-07-30 atostogavo, todėl jį pakeitė E. G. . L. P. tiksliai laiko neprisimena, bet maždaug liepos 20-23 dienomis apie 17-19 val. į jo aptarnaujamą degalinę automobiliu UAZ-469 atvyko Rygos (DUOMENYS NESKELBTINI) milicininkai. Vairuotojas buvo su milicininko uniforma. Greta vairuotojo sėdėjo karininkas su baltais paradiniais marškiniais, o ant galinės sėdynės sėdėjo dar vienas keleivis. Į automobilį UAZ Rygos (DUOMENYS NESKELBTINI) milicininkai įsipylė 20 litrų A-76 benzino. 1991-07-30/31 L. P. dirbo toje pačioje degalinėje. 1991-07-31 apie 1 val. į degalinę atvyko du automobiliai – baltos spalvos mikroautobusas „Latvija“ (RAF) ir pilkos spalvos automobilis „Volga“ (GAZ-31). Šie abu automobiliai sustojo iš abiejų kolonėlės Nr.11 pusių. Prie L. P. priėjo civiliai apsirengęs vairuotojas, kuris paprašė užpilti benzino AI-93. L. P. pamatęs, kad benzino žarną laiko maskuojančia kariška uniforma vilkintis asmuo, vairuotojui pasakė, kad benzino AI-93 neturi. Tada prie liudytojo priėjęs kariška uniforma vilkintis vyriškis pareikalavo užpildyti automobilius benzinu. Abu šie vyriškiai kalbėjo rusiškai be akcento. Automobiliai buvo latviškais numeriais, tačiau konkrečių numerių liudytojas neįsiminė. Negavę benzino abu automobiliai išvažiavo. Po 5 min. L. P. nuėjo į gretimą degalinę E. G. pasigirti, kad jis (DUOMENYS NESKELBTINI) milicininkams nedavė benzino. E. G. L. P. parodė į degalinėje prie benzino kolonėlės stovinčius automobilius. L. P. pamatė tuos pačius automobilius „Latvija“ ir „Volga“. E. G. L. P. paaiškino, kad prie šių dviejų automobilių buvo privažiavęs automobilis VAZ-2101 lietuviškais numeriais. Automobiliu VAZ buvo atvykę trys civiliai apsirengę vyrai. Šie vyrai pasikalbėjo su kariškiais ir nuvažiavo. Kada atėjo L. P. , automobilio VAZ jau nebuvo. L. P. grįžo į savo degalinę. Po kurio laiko į šią degalinę atvažiavo tie patys automobiliai „Latvija“ ir „Volga“. Prie langelio priėjo desantininko uniforma vilkintis kariškis, kuris padavė du talonus po 20 litrų AI-93 benzinui ir pareikalavo įpilti tik 30 litrų A-76 markės benzino. Nenorėdamas daugiau konfliktuoti su (DUOMENYS NESKELBTINI) milicininkais L. P. įpylė jiems į automobilį „Volga“ 30 litrų A-76 benzino. (DUOMENYS NESKELBTINI) milicininkai išvažiavo. Kadangi (DUOMENYS NESKELBTINI) milicininkams L. P. įpylė A-76 markės benzino, o iš jų gavo du AI-93 markės talonus benzinui, liudytojas negalėjo ne tos markės benzino talonų pridėti prie tos dienos A-76 benzino išnaudojimo ataskaitos. 1991-07-31 į benzino kolonėlę atvyko iš matymo pažįstamas Kelių policijos pareigūnas, kuris pasakė apie įvykį (duomenys neskelbtini). L. P. policininkui pasakė, kad naktį Latvijos (DUOMENYS NESKELBTINI) milicininkai pas jį kolonėlėje pildėsi benziną. L. P. vieną iš (DUOMENYS NESKELBTINI) milicininkų gautą taloną benzinui perdavė policininkui. Liudytojas parodė, kad jis antro iš (DUOMENYS NESKELBTINI) milicininkų gauto talono prie 1991-07-31 dienos ataskaitos nepridėjo ir laikė pas save. Kadangi šiuo talonu niekas nesidomėjo, tai jis 1991-08-02 taloną pažymėjo 40 degalinės rugpjūčio 2 d. antspaudu, t.y. skaičiais „40 02 08“ ir pridėjo prie ataskaitos. (T.8, b.l.184-186). Atsakydamas į klausimus, liudytojas parodė, kad protokole yra jo parašas. Kad buvo apklausinėjamas rugpjūčio mėn. 4 d., sunkiai prisimena, beveik 20 m. praėjo. Kad benzino talonus perdavė policijos pareigūnams, neatsimena. Aplinkybių apie Rygos (DUOMENYS NESKELBTINI) milicininkų apsilankymą patikslinti negali, ką prisiminė, tuomet pasakė. Teigia, kad tai buvo Rygos (DUOMENYS NESKELBTINI), nes talono antroje pusėje buvo antspaudas. Antspaude yra (DUOMENYS NESKELBTINI) ir Latvijos TSR, todėl aišku, kad tai Rygos (DUOMENYS NESKELBTINI). Jei dabar liudytojui būtų parodytos nuotraukos, video įrašai, negalėtų nieko atsiminti ir atpažinti. Tų asmenų tikrai neprisimintų.
Liudytojas E. G. parodė, kad (duomenys neskelbtini) muitinės posto pareigūnų nužudymo naktį dirbo degalinėje ir pylė kurą Latvijos (duomenys neskelbtini). Dirbo Lietuvos kuro degalinėje Nr. 40, tamsiu paros laiku, dabar laiko tiksliai pasakyti negali. Atvyko Latvijos (duomenys neskelbtini), reikalavo, kad užpiltų kuro. Kadangi benzino 93 nebuvo, buvo priverstas užpilti benziną 76. Tai buvo tamsiu paros metu, išvakarėse ar net tą pačią naktį, nes pareigūnai iš Respublikinės kelių policijos, atvažiavę ryte po pamainos keitimo, pranešė, kad nužudyti muitininkai ir kelių policijos pareigūnai. Buvo vasara, atrodo, kad buvo apie 1⁰⁰-1³⁰ val., liepos mėn. 31 naktį. Tuo metu buvo antspauduojami talonai, ant talono kitos pusės buvo Latvijos (duomenys neskelbtini) antspaudas, kuro užpylimas buvo pagal talonus. Kiek prisimena, atvažiavo du automobiliai RAF „Latvija“, automobilių spalvos neatsimena. Be automobilių RAF, kitų automobilių neatsimena. 3 ar 4 asmenys priėjo prie langelio. Iš pradžių liudytojas kuro pilti nenorėjo, nes buvo kuro deficitas ir buvo vengiama pilti kurą kitų šalių automobiliams. Tie asmenys pradėjo automatu belsti į langelį ir į duris. Prie langelio buvo priėję 3 ar 4 žmonės, o degalinės kampe stovėjo dar daugiau žmonių. Bendravo su jais per langą, per stiklą, rusų kalba, jie kalbėjo be akcento. Automobilių numerių neatsimena, jie stovėjo šonu jau neapšviestoje teritorijoje, nebuvo galimybės jų įžiūrėti. Tie asmenys buvo su uniformomis ir ginkluoti, uniformos buvo lygtai žalios, kaip ir dabar kariškiai vaikšto, tos maskuojančios, dėmėtos uniformos. Užsipylę benzino jie kurį laiką dar pastovėjo ir išvyko, daugiau jų nematė. Apie įvykius (duomenys neskelbtini) pranešė iš Respublikinės kelių policijos, ryte atvažiavo ekipažas piltis kuro ir pranešė. Dar paklausė ar ką nors matė, liudytojas informavo kelių policininkus, kad tie asmenys pylėsi benziną. Tų asmenų bruožų neįsiminė. Teisme perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos liudytojas patvirtina. Liudytojas E. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 1991-07-30 jis dirbo degalinėje Nr.120 operatoriumi. 1991-07-31 apie 00 val. 30 min. E. G. pamatė degalinėje atvykusius du automobilius – šviesios pilkos spalvos „Volgą“ (GAZ-31), latviškais numeriais, ir baltos spalvos „Latviją“ (RAF). Po kurio laiko liudytojas pamatė atvažiuojantį automobilį VAZ-2101 ar VAZ-21011. Automobilis VAZ į degalinę įvažiavo prieš eismą draudžiantį ženklą ir sustojo prie automobilių „Latvija“ ir „Volga“. Iš automobilio išlipo du vyrai, vairuotojas ir keleivis. Tuo metu iš „Volgos“ ir „Latvijos“ išlipo 8-9 vyrai, apsirengę dėmėtomis, kariškomis uniformomis. Šie vyriškiai kalbėjosi apie 5 min. Po to automobilis VAZ išvažiavo, o automobilis „Latvija“ ir „Volga“ nuvažiavo į degalinę Nr.40. E. G. girdėjo, kad kariškiai kalbėjosi rusiškai su L. P.. E. G. po to stebėjo kelią link Ukmergės, tačiau nematė, kad į tą pusę pravažiuotų automobiliai „Latvija“ ir „Volga“, todėl mano, kad šie automobiliai galėjo nuvažiuoti į Vilniaus pusę. 1991-07-31 į degalinę atvyko iš matymo pažįstamas Kelių policijos pareigūnas, kuris pasakė apie įvykį (duomenys neskelbtini). L. P. policininkui pasakė, kad pas juos kolonėlėje buvo atvykę Latvijos (DUOMENYS NESKELBTINI) milicininkai, kurie pylėsi benziną. L. P. policininkui atidavė vieną milicininkų paliktą taloną benzinui. Parodymus E. G. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Parodymų patikrinimo vietoje metu toje vietoje, kur stovėjo Rygos (DUOMENYS NESKELBTINI) milicininkų automobiliai rastos ir paimtos dvi cigarečių „RTGA RTF1“ ir „ELITA“ nuorūkos (T.8, b.l.191-193). Atsakydamas į klausimus, liudytojas parodė, kad kiek buvo žmonių, dabar po tiek metų tiksliai neprisimena, kiek minėjo per apklausą, tiek matyt ir buvo, pirminiai parodymai, t.y. pagarsinti, yra tikslesni. Parodymų patikrinimo vietoje dalyvavo, kiek atsimena, pareigūnai rado nuorūkas. Liudytojui atrodo, kad ant talono antspaude buvo užrašyta Rygos (DUOMENYS NESKELBTINI). Liudytojui apžiūrėjus baudžiamojoje byloje esantį taloną: 8 tomas, 189 b.l., jis parodė, kad tai tas pats talonas. Tvirtina, kad benziną pylėsi Rygos (duomenys neskelbtini), nes automobilio „Volga“ buvo latviški numeriai. Kai tie žmonės pylėsi benziną, jis buvo kartu su L. P.. Pokalbis su tais asmenimis buvo dėl kuro pylimo, transporto kelionės lapų netikrino. Tų asmenų neprašė pateikti tarnybinius pažymėjimus, anksčiau tokių reikalavimų nebuvo. Pirminiai parodymai yra tikslesni, nes praėjo beveik 20 metų, o tuomet buvo apklaustas po kelių dienų. Kas įvykdė (duomenys neskelbtini) muitinės poste Lietuvos pareigūnų nužudymą, nežino. Policijos pareigūnas atvyko apie 7⁰⁰ val., gal truputį vėliau.
Liudytojas T. G. parodė, kad šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiųjų nepažįsta, kaltinamojo, esančio teismo salėje, negali atpažinti. Įvykio išvakarėse, apie 22⁰⁰ val., gatvėje jau degė žibintai, V. R. paprašė nuvežti jį namo, o paskui su rygiečiais nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) sutikti automobilį. Jis pasakė V. R. , kad nežino kelio, nes nenorėjo vienas važiuoti su svetimais žmonėmis. V. R. pasakė, kad jis (T. G.) paimtų žmogų iš savo (duomenys neskelbtini). Jie dviese (su tuo Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) pareigūnu) atsisėdo priekyje, o 3 ar 4 Rygos (DUOMENYS NESKELBTINI) milicininkai atsisėdo gale ir visi išvažiavo. Neprivažiavus (duomenys neskelbtini), rygiečiai pasakė pasukti į dešinę. Įvažiavus į mišką, rygiečiai išlipo, paėmė maišą ir nuėjo. Rygiečiai pasakė, kad jei išgirs šūvius, tuomet reikia išvažiuoti. Liudytojas ir tas paimtas Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) pareigūnas pasėdėjo, pakalbėjo, kokia čia gali būti muitinė miške, nėra nei automobilių, nei nieko. Beveik visą naktį sėdėjo automobilyje. Kai pradėjo švisti, atlėkė automobilis „Žiguli“, jis užvažiavo ant akmens, pasipylė žiežirbos. Jis (T. G.) sėdo į automobilį, bet jį nuo vairo ištraukė, liepė sėsti į automobilio galą. Jis su porininku sėdėjo gale, vienas rygietis sėdėjo už vairo, kitas šalia jo automobilio priekyje. Jie žiūrėjo į žemėlapį ir važiavo įvairiais keliais į bazę. Vienas iš rygiečių pasakė, kai atvažiuosime į bazę, gausi už šūvį. Kai visi grįžo į bazę, jis pastatė automobilį ir nuėjo miegoti. Ryte vadas B. M. papasakojo, kas atsitiko. Buvo rikiuotė, tuomet V. R. pasakė, kad (duomenys neskelbtini) užmušti žmonės. Tuomet jis (T. G.) pasimetė, žinojo, ką ten vežė ir kokį automobilį pasitiko. Vilniaus (duomenys neskelbtini) liudytojas dirbo štabo vairuotoju, vežiodavo V. R.. V. R. buvo vado pavaduotojas, t.y. B. M., pavaduotojas. V. R. liudytojas vežiodavo automobiliu UAZ 469, automobilio numerio neatsimena. Į (duomenys neskelbtini) jam nurodė važiuoti V. R.. V. R. pasakė važiuoti paimti automobilį iš muitinės ir atvaryti į bazę. Kokį automobilį, jis nenurodė. Rygiečiai atsirado 1991-07-30 vakare, iš kur, liudytojas nežino. Kai (DUOMENYS NESKELBTINI) bazėje rygiečiai sėdo į automobilį, liudytojas juos matė, buvo 3 ar 4 žmonės, konkrečiai negali pasakyti. Porininko, su kuriuo važiavo į (duomenys neskelbtini), pavardės neatsimena. Jis buvo iš jo, t. y. liudytojo T. G., būrio. Kuriam būriui jis (T. G.) priklausė, neatsimena. Porininkas važiavo, nes jis (T. G.) pasakė, kad nežino kelio, nes vienas nenorėjo važiuoti su svetimais žmonėmis. V. R. leido pasiimti ką nors iš savų. Apibūdinti rygiečių negali, nes buvo tamsu. Jie buvo apsirengę „kamufliažais“, apsiavę sportbačiais, sportbačiai buvo šviesūs. Važiuojant pirmyn jie nekalbėjo, kalbėjo tik kai važiavo atgal. Vienas žiūrėjo į žemėlapį ir sakė kur važiuoti, kalbėjo rusiškai. Su savimi jie turėjo tiktai maišą, maišas buvo nedidelis. Liudytojui atrodo, kad maišas buvo iš medžiagos, juodos spalvos, jei neklysta. Kas buvo tame maiše, jis nematė, maišas buvo užrištas. Neprivažiavus (duomenys neskelbtini) (iš ten nesimatė muitinės posto), rygiečiai liepė pasukti į dešinę. Jie įvažiavo į mišką, ten kelias jau baigiasi. Kai rygiečiai nueidinėjo, tai pasakė, kad jei jis ir porininkas išgirs šūvius, tuomet reikia išvažiuoti, o jie patys nusigaus. Kada grįš, rygiečiai nepasakė. Kai laukė rygiečių, tai buvo ir išlipę iš automobilio, ir automobilyje. Kai rygiečiai grįžo, jau pradėjo švisti. Nuo asfalto buvo netoli nuvažiavę, nes matėsi pravažiuojančių automobilių žibintai. Rygiečiai atvažiavo automobiliu „Žiguli“, dar užlėkė ant akmens, tuomet užgeso automobilis. Jie įšoko į automobilį, patys atsisėdo prie vairo, jam (T. G.) neleido vairuoti. Jie skubėjo. Kai važiavo atgal, vienas, atrodo tas, kuris už vairo sėdėjo, pasakė, kad „jei atvažiuosime į bazę, tu gausi už šūvį“. Iš ko šaudė, atrodo, nekalbėjo. Kokiais keliais važiavo atgal, liudytojas neįsidėmėjo. Rygiečiai važiavo pagal žemėlapį, jo (T. G.) kelio neklausė. Kitą dieną V. R. pasakė pakeisti automobilio ratus Liudytojas keitė ratus iš automobilio UAZ į kitų automobilių UAZ. Ratus keitė iš kitų vaikinų automobilių UAZ, t. y., iš kitų būrių, kurie turėjo automobilius UAZ. Konkrečiai iš kokių automobilių keitė ratus, nurodyti negali. Kitų automobilių UAZ atsarginius ratus keitė į savo automobilio ratus, o savo automobilio ratus pastatė jiems vietoje atsarginių ratų. Vairuotojai pyko, kad jis keitė ratus. Jis jiems pasakė, kad eitų pas V. R. ir patys išsiaiškintų. Tų vairuotojų pavardžių negali nurodyti, jau neatsimena. Kiek automobilių buvo Vilniaus (duomenys neskelbtini), negali pasakyti. Buvo automobilis „Žiguli“ devintukas, jis buvo vado, kiti automobiliai buvo UAZ, kiek buvo automobilių UAZ, konkrečiai negali pasakyti. Jo automobilis UAZ buvo šviesus, pilkšvos spalvos į geltonumą. Šiame automobilyje buvo 5 sėdimos vietos ir gale, taip vadinamame „šunynu“, dar dviese galėjo sėdėti, pertvaros nebuvo. Iš viso automobilyje buvo 7 sėdimos vietos. Tą dieną, kai iš V. R. gavo nurodymą važiuoti, visą dieną buvo Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) bazėje. Tą dieną Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) bazėje svetimų automobilių nematė. Tą vakarą V. R. liepė jį parvežti namo. Liudytojas jį parvežė namo, tuomet V. R. liepė važiuoti į bazę, paimti rygiečius ir važiuoti iš muitinės parvaryti automobilį į bazę. Jis sakė važiuoti į (duomenys neskelbtini) muitinę. Nors V. R. liepė važiuoti į muitinę paimti automobilį, neprivažiavus muitinės rygiečiai liepė pasukti į mišką. V. R. sakė klausyti rygiečių komandų. Kad tie žmonės iš Rygos, liudytojui pasakė V. R. , matėsi, kad tai buvo ne jų žmonės. Kai nuvežęs V. R. namo, liudytojas atvažiavo į bazę, rygiečiai laukė prie išėjimo. Liudytojui atrodo, kad buvo 3 ar 4 žmonės, ne daugiau. Iš bazės išvažiavo kažkur apie 22⁰⁰ val., jau buvo tamsu. Kaip važiuoti į (duomenys neskelbtini) pusę, kelią liudytojas žinojo, važiavo keliu į Minską, kaip į Rudaminą ir pasuko į kairę, toliau važiavo tiesiai, vėliau neprivažiavus (duomenys neskelbtini), vienas rygietis pasakė pasukti. Ten buvo kažkoks keliukas, paskui jis baigiasi, nuo to plento į mišką nuvažiavo netoli, nes matėsi pravažiuojančių automobilių žibintai. Pas rygiečius ginklų nematė, matė tik maišą, kas tame maiše, nematė. Anksčiau panašių maišų nebuvo matęs. Kiek buvo laiko, kai išvažiavo atgal, nežiūrėjo, bet jau švito. Kol laukė rygiečių, gal ir snūduriavo, neatsimena. Kokiu keliu važiavo atgal, neatsimena, įvairiais keliais važiavo. Kai bazėje paėmė tuos pareigūnus, jų veidų neįsidėmėjo. Kai jie atlėkė automobiliu Žiguli“, greitai sušoko į automobilį, jis neįsižiūrėjo, veidų neįsidėmėjo. Teisme perskaičius liudytojo T. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, jis juos patvirtino. Šios apklausos metu liudytojas yra parodęs, kad 1991 m. vasarą jis pradėjo dirbti Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI). Pagal pareigas jis turėjo vežioti štabo viršininką V. R. automobiliu UAZ-469. Įprastai jis V. R. vakarais parveždavo namo, o ryte atveždavo į darbą. Taip pat jie važinėjo darbo reikalais po Vilnių, į Šiaurės miestelį.T. G. parodė, kad kada buvo nužudyti (duomenys neskelbtini) muitinės pareigūnai, jis tiksliai neprisimena, bet įvykius atsimena. Iš vakaro Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) bazėje jis pastebėjo svetimus žmones. Budinčioje dalyje T. G. paklausė, kas tie svetimi žmonės. Jam atsakė, kad tai Rygos (DUOMENYS NESKELBTINI) pareigūnai. Apie 22-23 val. V. R. nurodė T. G. parvežti jį namo, prie geležinkelio stoties. Jau prie namų V. R. pasakė T. G. , kad pastarasis važiuotų į Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) bazę, ten paimtų Rygos (DUOMENYS NESKELBTINI) pareigūnus ir juos nuvežtų į (duomenys neskelbtini) pasitikti mašiną. V. R. pasakė, kad mašiną reikės sutikti (duomenys neskelbtini) muitinėje. T. G. atsakė, kad jis kelio nežino. V. R. liepė pasiimti kitą Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) pareigūną. Bazėje kažkas iš budinčios dalies paskyrė Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) darbuotoją, kuris turėjo vykti kartu su T. G. ir rygiečiais į (duomenys neskelbtini). T. G. paskirtam darbuotojui paaiškino, kad reikės važiuoti į (duomenys neskelbtini) muitinę, ten sutikti mašiną ir ją palydėti į Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) bazę. Paskirtas pareigūnas važiuos kartu, kad vykstantiems būtų linksmiau. Šio Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) pareigūno pavardės ir vardo liudytojas neprisimena. Liudytojas parodė, kad Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) bazėje tarp 23 val. ir 24 val. jis sėdo už automobilio UAZ-469 vairo, šalia jo atsisėdo Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) pareigūnas, o ant galinės sėdynės atsisėdo trys Rygos (DUOMENYS NESKELBTINI) pareigūnai, kurie ant galinės automobilio sėdynės pasidėjo maždaug nepilno metro skersmens tamsios spalvos maišą. Šiame maiše pagal dydį tilptų automatas atlenkiama buože. Rygos (DUOMENYS NESKELBTINI) pareigūnai buvo apsirengę civiliai, apsiavę baltos spalvos sportiniais bateliais. Visi išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Rygiečiai važiuodami nešnekėjo. Neprivažiavus (duomenys neskelbtini) muitinės posto vienas iš Rygos (DUOMENYS NESKELBTINI) milicininkų T. G. liepė pasukti į dešinę ir sustoti. Ten buvo nuvažiavimas nuo kelio. T. G. pasuko į dešinę ir sustojo. Rygos (DUOMENYS NESKELBTINI) pareigūnai pasiėmė maišą ir liepė laukti. Rygiečiai pasakė, kad jeigu T. G. ir kitas Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) milicininkas išgirs šūvį, turi važiuoti į Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) bazę. Liudytojas suprato, kad jei išgirs šūvį, tai su kitu Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) milicininku, nelaukdami Rygos (DUOMENYS NESKELBTINI) milicininkų, turi važiuoti į Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) bazę. Rygos (DUOMENYS NESKELBTINI) pareigūnai nuėjo į (duomenys neskelbtini) muitinės posto pusę. T. G. parodė, kad jie automobilyje liko dviese. Su kitu milicijos pareigūnu jie sėdėjo automobilyje, rūkė, spėliojo, kodėl jie laukia miške. Jie girdėjo plentu važiuojančių automobilių garsus, tačiau jokių šūvių negirdėjo. Automobilyje buvo įjungta radijo stotis, kuri negarsiai transliavo rusiškas laidas. Jau pradėjus švisti, T. G. pamatė, kad nuo (duomenys neskelbtini) muitinės ir nuo pagrindinio kelio įjungtomis šviesomis į jų pusę dideliu greičiu atvažiuoja mašina. Pasigirdo trenksmas, nes ta mašina užvažiavo ant akmens. Ant akmens mašina pakibo, variklis užgeso. Iš mašinos iššokę tie patys Rygos (DUOMENYS NESKELBTINI) milicininkai, iškart į T. G. automobilį įdėjo maišą, o T. G. neleido vairuoti. Vienas Rygos (DUOMENYS NESKELBTINI) pareigūnas sėdo už T. G. tarnybinio automobilio vairo, šalia jo, priekyje atsisėdo kitas Rygos (DUOMENYS NESKELBTINI) milicininkas. Ant galinės automobilio UAZ sėdynės atsisėdo T. G., kitas Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) milicininkas ir trečiasis Rygos (DUOMENYS NESKELBTINI) milicininkas. Priekyje, keleivio sėdynėje sėdėjęs Rygos (DUOMENYS NESKELBTINI) milicininkas žiūrėjo į žemėlapį ir vairuotojui sakė, kur važiuoti. Į bazę jie važiavo kitu keliu, nei atvažiavo. Buvo važiuojama žvyrkeliu ir asfaltu. Važiuojant T. G. girdėjo, kaip vienas iš Rygos (DUOMENYS NESKELBTINI) milicininkų, gal būt vyresnysis, kažkam iš rygiečių pasakė, kad „už tą šūvį iš pistoleto išsiaiškinsime bazėje“. Rygietis nesakė kokioje bazėje, t.y. Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) bazėje, ar Rygos (DUOMENYS NESKELBTINI) bazėje. Vienas iš rygiečių į šiuos žodžius kažką suburbuliavo. T. G. parodė, kad jis prisimena, jog šalia vairuotojo sėdėjęs rygietis liepė vairuotojui važiuoti atsargiau, nes gali apsiversti. Automobilį vairavęs Rygos (DUOMENYS NESKELBTINI) milicininkas važiavo labai greitai, negailėdamas mašinos. Jie atvažiavo į Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) bazės teritoriją. Rygiečiai iš automobilio paėmė maišą ir nuėjo centriniu įėjimu į bazę. Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) pareigūnai taip pat išėjo. Buvo maždaug 5 val. ryto, norėjosi miego. T. G. pastatė automobilį Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) bazės teritorijoje, po to užėjo į budinčią dalį ir paprašė, kad jį pažadintų kai reikės vežti V. R. į darbą. T. G. nuėjo miegoti į patalpas, kuriose buvo apgyvendinti būriai. Pažadintas apie 9 val. T. G. tuo pačiu automobiliu UAZ-469 nuvažiavo pas V. R. į namus. Važiuojant į Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) bazę V. R. paprašė užvažiuoti prie (DUOMENYS NESKELBTINI) Vidaus kariuomenės bazės. Ten jiems sustojus, T. G. pamatė, kad karinio dalinio langai buvo išdaužti, matėsi sprogimo duobė. Ten jie buvo 2-3 min. ir po to nuvažiavo į Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) bazę. Bazėje viskas buvo kaip įprasta. Po poros minučių buvo rikiuotė, kurios metu Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) vadas B. M. paskelbė, kad (duomenys neskelbtini) nužudyti 8 žmonės. T. G. parodė, kad toliau jam buvo košmaras. Jis suprato, kodėl naktį važiavo į (duomenys neskelbtini). Kitų (DUOMENYS NESKELBTINI) pareigūnų nuotaika taip pat buvo prasta. Ar tos pačios dienos vakare, ar kitą dieną tarp T. G. ir V. R. įvyko pokalbis, kurio metu V. R. liepė nuimti nuo T. G. automobilio UAZ-469 ratus ir sudėti ant kitų mašinų, o nuo kitų nuimtus ratus uždėti ant T. G. automobilio. T. G. parodė, kad jis vienas sukeitė ratus. Kiti vairuotojai buvo nepatenkinti, kad T. G. keitė jų tarnybinių automobilių ratus. Liudytojas jiems pasakė, kad jie eitų pas V. R. ir su juo aiškintųsi. Dėl šių įvykių T. G. su kitu Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) pareigūnu pergyveno. Liudytojo nu(duomenys neskelbtini), Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) pareigūnai numanė, jog T. G. vežė rygiečius į (duomenys neskelbtini) muitinę. Iš bazės išvažiuojantys automobiliai buvo registruojami budinčioje dalyje. V. R. T. G. ramino, sakė, kad nieko nebijotų, kad viskas bus ramu. Kažkuris bendradarbis ramindamas T. G. sakė, kad įrašai apie UAZ-469 išvykimą (duomenys neskelbtini) muitinės pareigūnų nužudymo naktį sunaikinti, jog lapas su tais įrašais jau išplėštas. Liudytojas parodė, kad jam nesakė, jog į (duomenys neskelbtini) muitinę jie važiuoja nužudyti pareigūnų. Jei būtų tai pasakę, jis būtų į (duomenys neskelbtini) nevažiavęs (T. 25, b.l. 109-118). Atsakydamas į klausimus liudytojas parodė, kad ar rygiečiai, grįžę prie automobilio, buvo susitepę krauju, ar tarp jų buvo sužeistų, nematė. Rygos (DUOMENYS NESKELBTINI) milicininkai, išeidami iš automobilio link (duomenys neskelbtini) muitinės posto, buvo apsirengę „kamufliažais“ ir sportbačiais. Liudytojui atrodo, kad nebuvo įvardintas ginklas, dėl kurio buvo išsakytas priekaištas Rygos (DUOMENYS NESKELBTINI) milicininkams. Po (duomenys neskelbtini) įvykių, su Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) štabo viršininku V. R. nekalbėjo apie šiuos įvykius, jo vengė, nes būtent jis pasiuntė į tokią užduotį. Šioje baudžiamojoje byloje dalyvavo parodymų patikrinimų vietoje metu, patvirtina to procesinio veiksmo metu nurodytas aplinkybes, patikslinimų neturi. Kokiomis gatvėmis važiavo iš Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) bazės į (duomenys neskelbtini) muitinę, negali pasakyti. Parodymų patikrinimo metu važiavo į įvykio vietą pagal jo nurodytą maršrutą. Kai baigė tarnybą Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI), buvo sutikęs V. P., su juo kalbėjosi apie įvykius (duomenys neskelbtini). Kalbėjo apie tai, kad juos visus „pakišo“ V. R., turi omenyje, kad važiavo į tokį įvykį. Ar rygiečiai buvo su kokiomis nors kepurėmis, neatsimena. Porininkas, su kuriuo važiavo į (duomenys neskelbtini), nebuvo Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) vairuotojas. 1991-10-15 apklausos metu teigė, kad 1991-07-30/31 buvo namuose ir miegojo kartu su žmona, iš namų niekur nebuvo išėjęs. Žmona girdėjo sprogimą, tačiau jo nepažadino. Tuomet davė neteisingus parodymus, nes bijojo, o vėliau pasakė visą tiesą. Kai jį kvietė į apklausas, jis atvykdavo, nebendravo nei su policijos pareigūnais, nei su prokurorais. Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) vadas važinėjo automobiliu „Žiguli“ VAZ 2109. Jei neklysta, automobilis buvo baltos spalvos. Po Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) išformavimo su I. B. nebuvo susitikęs. Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) vairuotojų vardų ir pavardžių negali pasakyti. Kiek Vilniaus (duomenys neskelbtini) buvo automobilių UAZ, neskaičiavo, neatsimena. Kokias pareigas Vilniaus (duomenys neskelbtini) ėjo V. P., nežino, atrodo jis buvo karininkas. Tarnybos metu, nebuvo jam pavaldus, buvo pavaldus V. R.. Paskutinį kartą su B. M. buvo susitikęs ir bendravo, kai išėjo iš Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI), su V. R. buvo susitikęs taip pat tuomet, daugiau nesusitiko. Per paskutinius 18 metų, iš buvusių Vilniaus (duomenys neskelbtini)ininkų, su niekuo nebuvo susitikęs, tik V. P. buvo atvažiavęs, daugiau su niekuo. V. P. buvo atvažiavęs prieš pora metų. 2003-03-12 iškviestas į prokuratūrą, jis (T. G.) pats savo laisva valia davė parodymus, prokurorai jo neįtikinėjo. Tarp 2003-03-12 duotų parodymų prokurorui ir 2008-12-18 duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui yra tam tikrų neatitikimų, nes praėjo daug laiko, gal ką ir sumaišė. 2003-03-12 duodamas parodymus prokurorui, nieko nenutylėjo, viską pasakė, kas jam buvo žinoma, nieko neprikūrė, nuo savęs nepridėjo. Prieš apklausą 2003-03-12 prokuratūroje, jam nebuvo žinomi V. P. ir I. B. parodymai, garso įrašų turinys. Prieš apklausą 2003-03-12 prokuratūroje ir apklausą 2008-12-18 pas ikiteisminio tyrimo teisėją, jam nebuvo žinomas V. P. padarytų garso įrašų turinys, I. B. padarytų garso įrašų turinys. Nuo 2003-03-12 apklausos pas prokurorą momento yra pakitę jo parodymai dalyje apie išvykimo į (duomenys neskelbtini) laiką, apie laukimo (duomenys neskelbtini) laiką ir apie tai, kada ryte važiavo parvežti V. R.. Netikslumai nurodant laiką yra, nes laiką nurodė apytiksliai, kai išvažiavo iš bazės buvo tamsu, lauke degė šviesa, o kai iš ten atvažiavo jau buvo šviesu. Tiksliai valandų negali nurodyti. Jam 1991-07-30 vykstant į (duomenys neskelbtini), kartu su juo V. R. ir I. B. nevažiavo. Tą vakarą V. R. nuvežė namo ir grįžo į bazę. I. B. kaip porininkas su juo nevažiavo, buvo kitas vaikinas. 1991-07-31 atvažiavo į V. R. namus jo paimti vienas. I. B. nevažiavo kartu, kai vežė namo V. R., jis (T. G.) vienas jį vežė. Jo (T. G.) vairuojamas automobilis UAZ buvo be mėlynos juostos, su tentiniu stogu. Kad V. R., I. B. ir jis (T. G.) sustojo netoli (duomenys neskelbtini) muitinės posto ir visi nuėjo į postą, taip nebuvo. Kad dar kokie nors asmenys tą vakarą buvo atvažiavę į (duomenys neskelbtini) muitinės postą, liudytojui nežinoma. Tas porininkas, su kuriuo važiavo į (duomenys neskelbtini), Vilniaus (duomenys neskelbtini) dirbo kažką su ryšiais, atrodo, jis buvo seržantas, ne karininkas. Kaip liudytojas suprato, porininkas gyvena Nemenčinėje. Po įvykių (duomenys neskelbtini), Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) bazėje apie (duomenys neskelbtini) įvykius daugiausia kalbėjosi su porininku. Apie porininką šiuo metu nieko nežino. Iš tarnybos Vilniaus (DUOMENYS NESKELBTINI) laikų, P. F. neatsimena. Kai laukė rygiečių, stovėjo nuo pagrindinio kelio 100 m atstumu. Kelio danga tame keliuke – smėlis. Automobilis su rygiečiais atlėkė nemažu greičiu, net ant akmens užšoko, 50-60 km/h galėjo būti. Automobilis užlėkė ant akmens priekiu, dugnu sėdo ant to akmens, nuo ko užgeso automobilis, nežino. Kai tas automobilis sustojo, nebuvo prie jo priėjęs. Apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė, kad rygiečiai buvo apsirengę civiliai, šiandieną nurodė, kad „kamufliažine“ uniforma, dabar neatsimena, ar civiliai, ar „kamufliažu“. Ar jie buvo apsirengę vienodais rūbais, ar skirtingais, taip pat neatsimena. 2008-12-18 apklausos metu geriau atsiminė, kaip jie buvo apsirengę. Jis pats (T. G.) turėjo uniformą „kamufliažą“, lauko kariuomenės uniformos chaki spalvos neturėjo. Uniformą „kamufliažą“ gavo (duomenys neskelbtini), kelių spalvų derinio uniforma buvo, neatsimena.
Žemesnės instancijos teismas
1991-08-02 papildomos įvykio vietos apžiūros metu automobilyje VAZ – 2101, v. Nr. (duomenys neskelbtini), ant užpakalinės sėdynės ir atlošo užvalkalo buvo rasto dėmės, panašios į kraują. Iš automobilio sėdynės buvo išpjautos ir išimtos dvi išpjovos su dėmėmis, panašiomis į kraują. Taip pat iš automobilio išimtas užpakalinės sėdynės atlošo užvalkalas su dėmėmis, panašiomis į kraują. 1991-08-19 teismo medicinos ekspertizės akto Nr.577 duomenimis, dėmėse ant dviejų odos išpjovų rastas žmogaus kraujas. Ant automašinos užpakalinės sėdynės nugarėlės užvalkalo rastas žmogaus kraujas G1m1 grupės ir nustatytas antigenas A. Tokia grupinė charakteristika yra būdinga lavono J. J. kraujui. Tokiu būdu 1991-08-19 teismo medicinos ekspertizės akte Nr.577 esantys duomenys leidžia teigti, kad automobilyje VAZ – 2101, v. Nr. (duomenys neskelbtini), ant priekinės vairuotojo sėdynės kraujo pėdsakų nerasta. Ant galinės sėdynės atlošo rastas J. J. kraujas.
Tikslu surasti į automobilį šautas kulkas 1991-08-02 buvo papildomai apžiūrėtas automobilis VAZ – 2101, v. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu automobilyje VAZ – 2101, v. Nr. (duomenys neskelbtini), ant galinės sėdynės, tarp lašinių ir duonos gabaliukų rasta 9 mm kalibro šovinio kulkos deformuota šerdis. Automobilio galinėse kairės pusės durelėse rasta 9 mm kalibro deformuota šovinio kulka. Šios šovinių dalys išimtos. 1991-07-31 įvykio vietos apžiūros metu ir 1991-08-02 automobilio VAZ – 2101, v. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu paimti kulka ir kulkos dalys apžiūrėti. Apžiūrint nustatyta, kad kulka cilindrinės formos, buku galu, apvalkalinė. Apvalkalas pagamintas iš geltonos spalvos metalo. Kulka suplota. Vienoje pusėje apvalkalas perplėštas. Kulkos aukštis 12,2 mm, plotis 11 mm. Likusioje kulkos apvalkalo dalyje yra trijų dešinės krypties graižtvų laukų pėdsakai. Kulkos su buku galu apvalkalas yra iš geltonos spalvos metalo, stipriai deformuotas. Apvalkalo aukštis 9 mm, ilgis 26,7 mm. Ant apvalkalo yra keturių dešinės krypties graižtvų laukų pėdsakai. Kulkos dalis - tai netaisyklingos formos pilko metalo gabalas, aukštis 8 mm, ilgis 18 mm. Kita kulkos dalis, tai apskritos formos pilkos spalvos metalo gabalas, kurio skersmuo 5 mm. Kulkos šerdis yra metalinė, grybo formos. Jos aukštis 9,4 mm, skersmuo 5,7 mm. Šerdies galvutė deformuota. 1991-09-06 ekspertizės akto Nr.11-1356 duomenimis, ant PM kulkos, rastos automašinoje, stiklo mikrodalelių nėra. PM kulkoje, išimtoje iš automašinos durelių, rasta įstrigusi viena bespalvė stiklo mikrodalelė.
1991-08-28 automobilio VAZ-2101, v. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu nustatyti automobilio pažeidimai: šūviu sugadinta užpakalinių, kairės pusės durelių rankena ir spyna, padarytas kiauryminis durų skardos pramušimas, išmušti tų pačių durelių nuleidžiamo ir trikampio langų stiklai, pramuštas vidinis durų apmušalas, pažeistas užpakalinės sėdynės apmušalas ir dešinės pusės šoninis stogo panelės apdailos apmušalas, sulankstyta priekinė apatinė panelė, sulenkta ir deformuota priekinio automobilio tilto kairės pusės apatinė svirtis. Automobilio savininkas Č. V. apžiūrėjęs automobilį pareiškė, kad automobilis neapiplėštas, o automobilyje esančios trys neperšaunamos liemenės, radaro greičiui nustatyti elektroninis blokas su įbrėžtu Nr.“33“ ir laidu, medinė eismo reguliuotojo lazda, elektrinis žibintuvėlis, policininko uniforminis švarkas ir uniforminė kepurė, seno pavyzdžio milicininko kepurė, kaklaraištis, nepraplėštas cigarečių pakelis “YU“ yra ne jo. 2002-11-27 daiktinių įrodymų apžiūros metu apžiūrėti automobilio VAZ 2101, v. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės galinių durelių sudužę stiklai.
1991-11-11 ekspertizės akto Nr.11-1421/11-1853 duomenimis automobilio VAZ 2101, v. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo kiauryminis pažeidimas, esantis galinių kairiųjų durų rankenos išėmoje, yra šautinis, padarytas kulka. Jis padarytas apie 9 mm kalibro sviediniu, kurio medžiagoje buvo vario (apvalkalinė kulka), iššautu arba iš graižtvinio, arba iš savadarbio ginklo. Ant automobilio artimo šūvio pėdsakų nerasta. Tikėtina, kad abu galinių kairiųjų durų stiklų kiauriniai pažeidimai yra šautiniai, padaryti kulkomis. Kategoriškai tai teigti ekspertai negali, nes užfiksuoti stikle požymiai būdingi ne tik šautiniams kulka padarytų pažeidimų požymiams, bet požymiams pažeidimų, padarytiems nedideliais sunkiais daiktais, mestais su didele jėga, pavyzdžiui švino gabalais arba akmenimis, sviestais laidyne. Į automobilio kairiąsias duris buvo šauta iš priekio 40-50 laipsnių kampu išilginiai automobilio ašiai ir 10-15 laipsnių kampu iš viršaus į apačią.
1991-08-22 ekspertizės akto Nr.11-1285 duomenimis, 1991-08-10 papildomos įvykio vietos apžiūros metu rastos trys 9 mm kalibro tūtelės yra 9 mm kalibro šovinių Makarov (PM) ir Stečkino (APS) pistoletams dalys. Šios tūtelės šautos viename šaunamojo ginklo egzemplioriuje. Nustatyti kokios rūšies ir modelio ginkle buvo iššautos šios tūtelės, nėra galimybės, kadangi tirtose tūtelėse pėdsakų visuma nesudaro komplekso požymių, kurie būtų būdingi vienam konkrečiam ginklo modeliui, o 9 mm kalibro šoviniai Makarovo pistoletui (PM) ir Stečkino automatiniam pistoletui (APS) naudojami šaudyti tam tikruose perdarytuose užsienio gamybos 9 mm kalibro pistoletuose, savadarbiuose ginkluose, taip pat įvairių sistemų (modelių) ginklai gali turėti pėdsakus paliekančias detales, kurių dydis, forma, išsidėstymas sutampa arba yra panašūs. Šis ginklas buvo automatinis, 9,0 mm kalibro.
1991-08-15 ekspertizės akto Nr.11-1258/11-1271 duomenimis, skilusios į atskirus fragmentus kulkos apvalkalas, rastas apžiūrint automobilį, kulka, išimta iš automobilio durelių ir kulka, išimta iš J. J. lavono, yra 9 mm kalibro šovinių Makarovo pistoletams (PM) arba Stečkino automatiniams pistoletams (APS) dalys. Šios kulkos iššautos iš vieno ginklo vamzdžio. Šis ginklas galėjo būti Makarovo pistoletas (PM) arba Stečkino automatinis pistoletas (APS).
Tūtelė, rasta 1991-08-01 papildomos apžiūros metu, yra 9 mm kalibro šovinio Makarovo pistoletams (PM) ir Stečkino automatiniams pistoletams (APS) dalis. Šovinys, kurio dalis yra ši tūtelė, pagamintas 1987 metais. Ši tūtelė šauta 9 mm kalibro Makarovo pistolete (PM).
1991-09-03 poėmio metu iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tūtelių saugyklos buvo paimtos iš Makarovo pistoletų Nr.(DUOMENYS NESKELBTINI) (A. K. pistoleto) ir Nr.(DUOMENYS NESKELBTINI) (J. J. pistoleto) iššautų šovinių tūtelės.
1991-09-03 ekspertizės akto Nr.11-1409 duomenimis, 1991-08-01 papildomos įvykio vietos apžiūros metu rasta viena 9 mm kalibro tūtelė ir 1991-08-10 papildomos įvykio vietos apžiūros metu rastos trys 9 mm kalibro tūtelės šautos ne iš pistoletų PM Nr.(DUOMENYS NESKELBTINI) ir Nr.(DUOMENYS NESKELBTINI). Šio ekspertizės akto tyrimo dalyje nurodyta, kad 9 mm kalibro tūtelė, paimta 1991-08-01 papildomos įvykio vietos apžiūros metu, ir trys 9 mm kalibro tūtelės, paimtos 1991-08-10 papildomos įvykio vietos apžiūros metu, šautos dviejuose skirtinguose ginklų egzemplioriuose.
Šie duomenys įrodo, kad į automobilį VAZ 2101, v. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo šauta ne iš A. K. ir J. J. tarnybinių pistoletų PM.
Iš nukentėjusiojo T. Š. parodymų nustatyta, kad jis, kaip ir kiti buvę muitinės vagonėlyje pareigūnai, vykdydamas postą užpuolusio asmens nurodymą, atsigulė ant muitinės vagonėlio pirmo kambario grindų. Užpuolikas pradėjo šaudyti į ant grindų gulinčius Lietuvos Respublikos pareigūnus. Neužilgo antrasis užpuolikas iš lauko į muitinės vagonėlio kambarį atvedė J. J.. J. J. ėjo sunkiai, lygtai sumuštas arba sužeistas, jo kojos drebėjo. Užpuolikas J. J. liepė gultis ant grindų. J. J. atsigulus užpuolikas šovė į J. J. iš Kalašnikovo konstrukcijos automato. Prieš posto užpuolimą kelių policijos pareigūnai J. J. ir A. K. buvo savo automobilyje. 1991-08-12 poėmio metu iš liudytojo R. K. buvo paimta 10 fotonuotraukų, padarytų A. M. fotoaparatu, rastu įvykio vietoje. A. M. darytose fotonuotraukose užfiksuota (duomenys neskelbtini) muitinės posto teritorija, kurioje matosi kelių policijos automobilio VAZ 2101 stovėjimo muitinės teritorijoje vieta. Iš fotonuotraukos Nr.6 matyti, kad kelių policijos automobilis pastatytas nuo (duomenys neskelbtini) muitinės posto vagonėlio į Vilniaus pusę, ties kelių išsišakojimu, t.y. kelio, kuris skirtas atvažiavus nuo Vilniaus privažiuoti prie (duomenys neskelbtini) muitinės vagonėlio ir tiesaus, Vilnius - Minskas kelio. Nuotraukoje matyti šviesios spalvos automobilis be policijos automobilio skiriamųjų ženklų. Automobilis pastatytas priekiu į Vilnius – Minskas kelią. Automobilio priekis yra ties kelio Vilnius – Minskas važiuojamos dalies kelkraščiu. Šalia šio automobilio matosi kelio juostos užtvara, kuria uždaryta Vilniaus –Minskas kelio eismo juosta nuo muitinės vagonėlio pusės. Iš liudytojo J. P. parodymų nustatyta, kad jis 1991-07-31 apie 2-3 val. važiavo pro (duomenys neskelbtini) muitinės postą ir posto teritorijoje matė geltonos spalvos automobilį „Moskvič“, prie kurio stovėjo du asmenys. Liudytojo parodymų analizė leidžia daryti išvadą, kad automobilio „Moskvič“ modelį jis galėjo sumaišyti su automobiliu VAZ. Pagal J. P. parodymus buvo nubraižyta schema, kurioje matyti, kad kelių policijos pareigūnų automobilis stovi toje pačioje vietoje, kaip ir A. M. fotonuotraukose. Iš liudytojo S. G. parodymų nustatyta, kad jis nuo 1991-07-30 21 val. 05 min. iki 1991-07-31 apie 2 val. 45 min. dirbo (duomenys neskelbtini) muitinės poste ir atliko veterinarijos darbuotojo funkcijas. Liudytojas parodė, kad kelių policijos pareigūnai savo automobilį buvo pastatę kaip visada, prie smėlio krūvos, apie 50 metrų atstumu nuo (duomenys neskelbtini) muitinės posto vagonėlio Vilniaus kryptimi, automobilis stovėjo priekiu į mišką.
Šie duomenys leidžia tvirtinti, kad kelių policijos automobilis buvo statomas toje pačioje vietoje, t.y. prie smėlio krūvos, apie 50 metrų atstumu nuo muitinės posto vagonėlio Vilniaus krytimi. Atsižvelgiant į žolėje rastų trijų 9 mm kalibro šautų šovinių tūtelių radimo vietas ir šūvių į automobilio dureles kryptį galima tvirtinti, kad muitinės posto užpuolimo metu kelių policijos automobilis VAZ 2101 stovėjo priekiu į mišką, kaire, vairuotojo durelių puse į (duomenys neskelbtini) muitinės posto vagonėlį.
1991-07-31 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti trys šautiniai automobilio VAZ 2101, v. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės galinių durelių ir durelių stiklų pažeidimai. Taigi į automobilį buvo šauta tris kartus. 1991-11-11 atliktos ekspertizės metu nustatyta, kad automobilio VAZ 2101, v. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo kiauryminis pažeidimas, esantis galinių kairiųjų durų rankenos išėmoje, yra šautinis, padarytas 9 mm kalibro kulka. Akte nurodyta, kad tikėtina, jog abu galinių kairiųjų durų stiklų kiauryminiai pažeidimai yra šautiniai. 1991-07-31 įvykio vietos apžiūros metu ir 1991-08-02 papildomos įvykio vietos apžiūros metu automobilio salone ir durelėse rasta šautų šovinių kulka ir antros, skilusios kulkos, dalys. 1991-08-01 teismo medicininės ekspertizės metu J. J. lavone rasta trečia 9 mm kalibro šauto šovinio kulka. Tokiu būdu buvo surastos visos trys 9 mm kalibro šovinių kulkos.1991-08-15 atliktos ekspertizės metu nustatyta, kad skilusios į atskirus fragmentus kulkos apvalkalas, rastas apžiūrint automobilį, kulka, išimta iš automobilio durelių ir kulka, išimta iš J. J. lavono, yra 9 mm kalibro šovinių Makarovo pistoletams (PM) arba Stečkino automatiniams pistoletams (APS) dalys. Šios kulkos iššautos iš vieno šaunamojo ginklo, kuriuo galėjo būti Makarovo pistoletas (PM) arba Stečkino automatinis pistoletas (APS).
Tokiu būdu, duomenys, kad iš vieno ginklo egzemplioriaus iššautos trys 9 mm kalibro kulkos, kurios rastos automobilio salone, durelėse ir J. J. lavone, įrodo, kad automobilio durelių stikluose, kaip ir durelių metalinėse konstrukcijose užfiksuoti kiauryminiai pažeidimai yra šautiniai, padaryti 9 mm kalibro šovinio kulkomis.
1991-08-01 papildomos įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) muitinės teritorijoje, einant Vilniaus kryptimi išvažiavimo iš Lietuvos Respublikos kelio juosta, už 16, 1 metrų nuo muitinės vagonėlio ir 15 cm atstumu nuo bordiūro, ant grunto rasta viena 9 mm kalibro šauto šovinio tūtelė. 1991-08-10 papildomos įvykio vietos apžiūros metu nuo muitinės vagonėlio Vilniaus kryptimi, žolėje, tarp Vilnius – Minskas kelio ir kelio, kuriuo privažiuojama prie muitinės vagonėlio, kuriame rasti nužudyti pareigūnai, rastos trys 9 mm kalibro šautų šovinių tūtelės. Šios tūtelės rastos išsidėstę trikampiu, viena nuo kitos 3 metrų atstumu. Pirma 9 mm kalibro šovinio tūtelė rasta 8 metrų atstumu nuo Vilnius – Minskas kelio krašto. Ši tūtelė yra arčiausiai šio kelio. Antra 9 mm kalibro šovinio tūtelė rasta 6 metrų atstumu nuo kelio, kuriuo privažiuojama prie muitinės vagonėlio. Ši tūtelė yra arčiausiai pastarojo kelio. Trečioji 9 mm kalibro šovinio tūtelė rasta 23 metrų atstumu nuo kelių, Vilnius –Minskas ir kelio, vedančio pro muitinės vagonėlį, susikirtimo vietos. Šios trys 9 mm kalibro šovinių tūtelės rastos žolėje naudojant metalo ieškiklį, kurio pagalba buvo nuosekliai apžiūrėta muitinės teritorija. Daugiau 9 mm kalibro šovinių tūtelių (duomenys neskelbtini) muitinės teritorijoje nebuvo rasta. 1991-08-22 atliktos ekspertizės metu nustatyta, kad trys 9 mm kalibro šovinio tūtelės šautos viename automatiniame 9 mm kalibro šaunamojo ginklo egzemplioriuje. 1991-09-03 ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nustatyta, kad 9 mm kalibro tūtelė, paimta 1991-08-01 papildomos įvykio vietos apžiūros metu, ir trys 9 mm kalibro tūtelės, paimtos 1991-08-10 papildomos įvykio vietos apžiūros metu, šautos dviejuose skirtinguose ginklų egzemplioriuose.
Šios aplinkybės leidžia tvirtinti, kad kelkraštyje rasta viena 9 mm kalibro šovinio tūtelė su tiriamu įvykiu nesusijusi, o trijų 9 mm kalibro šovinių tūtelių radimo vieta yra apytikrė vieta, iš kurios tris kartus buvo iššauta į automobilį VAZ 2101, v. Nr. (duomenys neskelbtini).
1991-08-01 teismo medicininės ekspertizė metu nustatyta, kad J. J. 9 mm kalibro šovinio (Makarov) kulka padaryta aklina, šautinė pilvo žaizda, kurios įėjimo anga krūtinės ląstos kairiosios pusės priekiniame paviršiuje prie šonkaulio lanko pamato, toliau eina gilyn, pažeidžiant pjautinį kepenų raištį, dešiniosios pusės dešimtą šonkaulį prie stuburo, kur po oda rasta 9 mm kalibro šovinio kulka. Šios aplinkybės leidžia tvirtinti, kad J. J. buvo ne lauke, prieš automobilio VAZ 2101 kairės pusės galines dureles, o už automobilio VAZ kairės pusės galinių durelių, t.y. automobilio salone, ant galinės sėdynės.
1991-12-09 atliktos ekspertizės metu nustatyta, kad J. J. krūtinės ląstos kairiosios pusės aklina žaizda ir ją atitinkantys pagal lokalizaciją kiauryminiai šautiniai pažeidimai uniforminiuose marškiniuose ir apatiniuose marškiniuose padaryti 9 mm kalibro kulka, kuri buvo iššauta iš Makarovo pistoleto (PM) arba iš Stečkino automatinio pistoleto (APS). Šaunamasis ginklas J. J. kūno atžvilgiu, su sąlyga, kad jis buvo vertikalioje padėtyje, šaunant į pilvą buvo nukreiptas iš kairės, iš priekio ir šiek tiek iš viršaus.
1991-11-11 atliktos ekspertizės metu nustatyta, kad į automobilio VAZ 2101, v. Nr. (duomenys neskelbtini), galinių kairiųjų durų rankenos išėmą 9 mm kalibro sviediniu buvo šauta iš priekio 40-50 laipsnių kampu išilginiai automobilio ašiai ir 10-15 laipsnių kampu iš viršaus į apačią. Į automobilį šauta iš atstumo, didesnio už papildomų šūvio veiksnių veikimo distanciją. Ši 9 mm šovinio kulka 1991-08-02 papildomos įvykio vietos apžiūros metu rasta automobilio durelėse, todėl yra pagrindas tvirtinti, kad ši kulka, pataikiusi į durelių metalines konstrukcijas J. J. nesužalojo, o į J. pataikė viena iš dviejų kulkų, praėjusių pro galinių kairiųjų automobilio durelių stiklus. 1991-11-11 ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodyta, kad šūvių į automobilio durelių stiklą krypties nustatyti negalima, nes nėra galimybės atlikti vieno pažeidimo viziravimą. Be to automobilio durelių stiklas ekspertizės metu buvo iškritęs, o skeveldros rastos automobilio salone. Nors ekspertizės metu nebuvo galimybės nustatyti šūvių, į automobilio durelių stiklus krypties, tačiau žolėje rastų trijų, iš vieno ginklo egzemplioriaus šautų 9 mm kalibro kulkų tūtelių radimo vieta, 9 mm kalibro kulkų radimo vietos ir automobilyje VAZ 2101 užfiksuotų šautinių pažeidimų vietos leidžia tvirtinti, kad šūvių į stiklus kryptis artima šūvio į durelių metalines konstrukcijas krypčiai.
Automobilio salone ant galinės sėdynės per vidurį rastas popieriaus lapas, ant kurio padėti supjaustyti lašiniai ir duonos gabaliukai. Priede prie 1991-07-31 įvykio vietos apžiūros protokolo, fotonuotraukoje Nr.23 matosi, kad lapas su maisto produktais rastas ant galinės sėdynės per vidurį, tačiau labiau link kairės pusės durelių. Automobilio salone ant kabliuko, pritvirtinto virš kairės pusės galinių durelių, buvo pakabinti drabužiai.
Tokiu būdu trijų 9 mm tūtelių išsidėstymas įvykio vietoje, šūvių į automobilį VAZ 2101 atstumas ir kryptis, 9 mm kulkos kanalas užfiksuotas J. J. lavone, maisto produktų radimo vieta leidžia daryti išvadą, kad šūvių į automobilį metu J. J. sėdėjo automobilio VAZ 2101, v. Nr. (duomenys neskelbtini), salone, dešinėje pusėje ant galinės sėdynės, pasisukęs į automobilio kairės pusės dureles ir valgė.
1991-08-19 atliktos ekspertizės metu nustatyta, kad ant automobilio VAZ 2101 užpakalinės sėdynės nugarėlės užvalkalo rastas žmogaus kraujas G1m1 grupės ir nustatytas antigenas A. Tokia grupinė charakteristika yra būdinga lavono J. J. kraujui.
Šie duomenys įrodo, kad J. J. automobilyje VAZ 2101 buvo sužalotas 9 mm kalibro šovinio kulka.
1991-10-31 ekspertizės akto Nr.11-1578 duomenimis ant J. J. marškinių nugarinės pusės bei kelnių užpakalinės pusės yra prilipusio dirvožemio pėdsakai, kurie yra bendros rūšinės priklausomybės su dirvožemio pavyzdžiu, surinktu nuo automobilio VAZ - 2101 valstybinis, Nr.(duomenys neskelbtini), grindų kilimėlio. Dirvožemis, esantis ant J. J. drabužių skiriasi nuo pavyzdžių, paimtų 1991-09-18 įvykio vietos apžiūros metu iš (duomenys neskelbtini) muitinės posto teritorijoje buvusios smėlio krūvos bei kitų, papildomai paimtų dirvožemio pavyzdžių.
1991-08-01 teismo medicininės ekspertizės metu nustatyta, kad be kitų šautinių sužalojimų J. J. buvo padaryti du kūno sužalojimai kietu buku daiktu. Ekspertizės akte nurodyta, kad J. kaktos kairiojoje dalyje linijinis nubrozdinimas, kaip rodo jo pobūdis, atsirado neužilgo prieš mirtį arba mirštant ir padarytas bukais, kietais daiktais, arba atsitrenkiant į tokius daiktus, kas galėjo įvykti griūnant ir susitrenkiant kaktą. J. J. momens pakaušio srities muštinė žaizda padaryta buku kietu daiktu, kurio traumuojantis paviršius buvo briauna. Ši žaizda galėjo atsirasti kelios minutės arba kelios valandos prieš mirtį. 1991-12-09 atliktos ekspertizės metu nustatyta, kad J. J. kaktos kairiojoje dalyje linijinis nubrozdinimas padarytas bukais, kietais daiktais, arba atsitrenkus į tokius daiktus, kas galėjo įvykti griūnant ir susitrenkiant kaktą. Momeninės pakaušio srities muštinė žaizda padaryta buku kietu daiktu, kurio traumuojantis paviršius buvo su briauna. Šio sužalojimo padarymo metu jį padaręs asmuo ar daiktas, į kurį susižalojo J. J., galėjo būti nukentėjusiojo dešinėje arba už nugaros. Šios aplinkybės patvirtina, kad J. J. po šautinio sužalojimo griuvo nugara ant kilimėlio ir momenine pakaušio sritimi atsitrenkė į automobilio salono dalis, turinčias briauną. J. J. pargriuvus prie jo drabužių prisitvirtino dalis dirvožemio nuo automobilio grindų kilimėlio. Sužalojimas kaktos kairiojoje srityje galėjo atsirasti po J. J. sužeidimo lipant jam iš automobilio arba gulant vagonėlyje ant grindų ir atsitrenkiant kakta į stalą, prie kurio jis rastas negyvas.J. J. atsegtas ir iš dviejų ąselių ištrauktas diržas, automobilio salone numestas J. J. tuščias pistoletas dėklas patvirtina, kad J. J. buvo nuginkluotas automobilyje VAZ 2101.
Tokiu būdu, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento Kelių policijos valdybos Kelių policijos rinktinės M-12 būrio policininkas J. J. (duomenys neskelbtini) muitinės teritorijoje, apie 50 metrų atstumu nuo muitinės vagonėlio, stovinčiame automobilyje VAZ - 2101, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), buvo netikėtai užpultas, mirtinai sužalotas 9 mm kalibro kulka ir nuginkluotas. Po to grasinant šaunamojo ginklo panaudojimu mirtinai sužeistas J. J. buvo prievarta nuvarytas į (duomenys neskelbtini) muitinės vagonėlio pirmąjį kambarį, paguldytas ant grindų ir sušaudytas iš 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automato.
Teismo medicininių ekspertizių, kompleksinių kriminalistinių – teismo medicininių ekspertizių aktuose esantys duomenys apie M. B., J. J., A. J., A. K., A. M., S. O., R. R., T. Š. nustatytus šautinius sužalojimus, šių sužalojimų pasekmes, nukentėjusiųjų ir ginklų tarpusavio padėtį, atstumą šūvių metu, kiti šių ekspertizių aktuose užfiksuoti duomenys įrodo, kad M. B. , gimęs 1970-08-23, J. J. , gimęs 1962-05-09, A. J. , gimęs 1969-04-13, A. K. , gimęs 1949-09-01, A. M., gimęs 1958-01-28, S. O., gimęs 1956-05-17, ir R. R , gimęs 1970-09-12, buvo tyčia nužudyti. Nukentėjusiajam T. Š. padarytas pavojingas gyvybei šautinis kulkinis kiauryminis galvos sužalojimas įrodo, kad buvo pasikėsinta nužudyti T. Š., tačiau jo nenužudė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kaltinamųjų valios, nes T. Š. buvo suteikta kvalifikuota savalaikė medicininė pagalba. Teismo medicininių ekspertizių aktuose esantys duomenys įrodo, kokie būtent sužalojimai buvo padaryti (duomenys neskelbtini) muitinės poste sušaudytiems Lietuvos Respublikos pareigūnams. Aktuose užfiksuota, kad nuo padarytų šautinių kūno sužalojimų 1991-07-31, tarp 3 val. ir 5 val. mirė M. B., 1991-07-31 apie 5 val. mirė J. J., 1991-07-31, tarp 4 val. ir 5 val. mirė A. J., 1991-07-31 tarp 3 val. ir 5 val. mirė A. K. , 1991-07-31 mirė A. M., 1991-07-31, tarp 3 val. ir 5 val. mirė S. O., 1991-08-02 11 val. 35 min. Vilniaus miesto 1 klinikinėje ligoninėje mirė R. R.. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) muitinės poste nužudytiems pareigūnams padaryti šautiniai sužalojimai kulkomis, kurių diametras artimas 7-8 mm. Kompleksinių kriminalistinių – teismo medicininių aktuose užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) muitinės poste nužudytų pareigūnų drabužiuose rasti šautiniai pažeidimai, padaryti kulkomis, kurių diametras 7-8 mm. Teismo medicininių ekspertizių aktuose, įvykio vietos apžiūros protokole, kuriame apžiūrėtas muitinės vagonėlis, užfiksuota, kad M. B., J. J. lavonuose rastos 7,62 mm kalibro šautų šovinių kulkos „US“. (duomenys neskelbtini) muitinės posto pirmojo kambario grindyse, po grindimis ir ant jų, kambaryje buvusioje spintelėje, sušaudytų pareigūnų drabužiuose rastos 7,62 mm kalibro šautų šovinių „US“ kulkos ir tūtelės. Daiktinių įrodymų apžiūros protokoluose užfiksuota, kad apžiūrėtų šautų kulkų skersmuo 7,7 mm. Be to, viena 9 mm kalibro šauto šovinio kulka rasta teismo medicininės ekspertizės metu J. J. lavone. J. J. drabužiuose rastas 9 mm kulkos padarytas pažeidimas, kuris pagal projekciją atitinka 9 mm kulkos padarytam kūno sužalojimui. Visos šios aplinkybės įrodo, kad (duomenys neskelbtini) muitinės posto pareigūnai buvo nužudyti panaudojant 7,62 mm kalibro šovinius „US“. Į nukentėjusįjį T. Š. buvo šauta 7,62 mm kalibro šoviniu „US“. J. J. buvo nužudytas panaudojant 9 mm kalibro ir 7,62 mm kalibro šovinius „US“.
Iš 1991-08-09 Hidrometeorologijos centro rašto nustatyta, kad 1991-07-31 saulė tekėjo 5 val. 25 min. 1991-07-31 3-6 val. nelijo, oro temperatūra 15-16 laipsnių šilumos. Atlikus 1991-08-07 šūvių girdimumui nustatyti tardymo eksperimentą, nustatyta, kad, kai (duomenys neskelbtini) muitinės posto teritorijoje prie smėlio krūvos buvo iššauta 3 kartus iš pistoleto PM, šiuos šūvius girdėjo eksperimento dalyvių grupė buvusi poste (duomenys neskelbtini). KAD automobilyje buvę dalyviai šūvių negirdėjo. (duomenys neskelbtini) benzino kolonėlės teritorijoje buvę asmenys šūvių negirdėjo. Eksperimento dalyviai buvę prie Baltarusijos pasienio kontrolės posto šūvių negirdėjo. Eksperimento metu (duomenys neskelbtini) muitinės posto vagonėlyje uždarius langus ir duris buvo iššauti 5 pavieniai šūviai iš Kalašnikovo konstrukcijos 7,62 mm kalibro automato. Šūviai lauke buvo duslūs, girdimi visoje posto teritorijoje. Kiti eksperimento dalyviai šūvių negirdėjo. Po to iš to paties automato, tame pačiame vagonėlyje atidarius langus ir duris buvo iššauta 5 kartus. Poste (duomenys neskelbtini) ir KAD automobilyje buvę asmenys šiuos šūvius girdėjo, o (duomenys neskelbtini) benzino kolonėlės teritorijoje ir prie Baltarusijos pasienio kontrolės posto buvę asmenys šūvių negirdėjo. Po to iš to paties automato, tame pačiame vagonėlyje uždarius langus, atidarius duris buvo iššauta 5 kartus. Šūvius girdėjo poste (duomenys neskelbtini), KAD automobilyje buvę asmenys, o (duomenys neskelbtini) benzino kolonėlės teritorijoje ir Baltarusijos pasienio kontrolės poste buvę asmenys šūvių negirdėjo. Po to iš to paties automato, tame pačiame vagonėlyje atidarius langus, uždarius duris buvo iššauta 5 kartus. Eksperimento dalyviai buvę poste (duomenys neskelbtini), KAD automobilyje, (duomenys neskelbtini) benzino kolonėlėje girdėjo šūvius, o prie Baltarusijos pasienio kontrolės posto buvę asmenys šūvių negirdėjo. Eksperimento metu (duomenys neskelbtini) muitinės posto vagonėlyje rasta dar viena 7,62 mm kalibro kulka. Tardymo eksperimeto šūvių girdimumui nustatyti duomenys įrodo, kad liudytojai R. K. ir R. Š. būdami pasienio poste (duomenys neskelbtini) galėjo girdėti šūvius iš pistoleto PM iššautus (duomenys neskelbtini) muitinės posto teritorijoje į automobilyje VAZ 2101 sėdėjusį J. J.. Liudytojas V. T. 1991-07-31 nuo 4 val. būdamas lauke, benzino kolonėlės teritorijoje šūvių iš pistoleto PM iššautų (duomenys neskelbtini) muitinės posto vagonėlyje girdėti negalėjo. Tardymo eksperimento metu buvo šaudoma iš 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automato (duomenys neskelbtini) muitinės posto vagonėlyje. Kai muitinės vagonėlio durys arba langai buvo atidaryti, tai šaudant iš 7,62 mm kalibro automato šūviai buvo girdimi pasienio poste (duomenys neskelbtini). Liudytojai R. K. , R. Š. , V. R. ir R. B. 1991-07-31 naktį šūvių iš automato negirdėjo. Šie duomenys leidžia tvirtinti, kad 1991-07-31 (duomenys neskelbtini) muitinės posto teritorijoje, t.y. lauke iš 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatų be garso slopintuvų nebuvo šaudoma.
Kaip nustatyta iš nukentėjusysiojo T. Š. parodymų, būdamas vagonėlyje jis išgirdo garsą panašų į pistoleto šūvį. Pažiūrėjęs pro langą jis pamatė užpuoliką bėgantį link vagonėlio durų. Netrukus atsidarė durys ir įėjo kariška uniforma vilkintis vyriškis, kuris turėjo Kalašnikovo konstrukcijos automatą su garso slopintuvu ir liepė visiems gultis ant grindų. Po to pasigirdo duslūs garsai į gulinčius pareigūnus. Iš pradžių nukentėjusysis pamanė, kad daužo su buože per galvas, bet vėliau atsiminė, kad garsas buvo charakteringas automatiškai grįžtančiai automato spynai. Tai yra, buvo duslus smūgis ir iš karto sekantis garsas buvo ginklo spynos grįžimas į automatinę padėtį, kad galima būtų vėl šaudyti. Po kurio laiko antrasis užpuolikas įvedė J. J., į kurį buvo šauta. Šūvio garsas buvo toks pats, kaip ir ankstesnių šūvių skleistas garsas. Po J. J. sušaudymo užpuolikas šovė T. Š. į galvą.1991-12-05 daiktų parodymo atpažinti metu T. Š. atpažino garso slopintuvą PBS ir parodė, kad nusikaltėliai ant automato turėjo pritvirtinę tokį garso slopintuvą, tik jis buvo iš blizgančio metalo spalvos. Šie duomenys įrodo, kad į (duomenys neskelbtini) muitinės pareigūnus lauke buvo šauta iš pistoleto, o vėliau (duomenys neskelbtini) muitinės posto vagonėlyje iš Kalašnikovo konstrukcijos automato su garso slopintuvu. Garso slopintuvas buvo ne juodos spalvos korpusu, o blizgančio metalo spalvos korpusu.
Iš 1991-09-24 raštu Nr.1/3375 TSRS vidaus reikalų ministro pirmojo pavaduotojo V. J. pateiktos 1991-09-20 pažymos, kurioje nurodyta šaudmenų gaminimo gamykloje Nr.711 technologija, dažų, parako pavadinimai, matyti, kad 1968-1969 metų šovinių tūtelių, kulkų, dažų, parako pavyzdžių neišliko. Informacija apie tai, kam buvo skirti 1968-1968 metų šoviniai su sumažinto greičio kulkomis saugomi 3 metus, todėl neišliko. Pažymoje nurodyta, kad juoda ir žalia spalva visuomet buvo žymimos kulkos, naudojamos begarsiam ir beliepsniam šaudymui (sumažinto greičio kulkos).
Kriminalistinės – balistinės ekspertizės metu buvo tirtos (duomenys neskelbtini) muitinės poste arba iš šio posto išvežtų sužeistųjų, nužudytųjų lavonuose, drabužiuose rastos viso - trylika vienetų 7,62 mm kalibro šautų šovinių tūtelės ir vienuolika 7,62 mm kalibro šautų šovinių kulkos. Taip pat šios ekspertizės metu buvo tirtos automobilyje VAZ 2101, v. Nr. (duomenys neskelbtini), ir J. J. lavone rastos viso trys 9 mm kalibro šautų šovinių kulkos bei (duomenys neskelbtini) muitinės posto teritorijoje rasta viena 9 mm kalibro tūtelė, kaip buvo aptarta anksčiau, su tiriamu įvykiu nesusijusi. 1991-08-15 ekspertizės duomenimis dvylika šautų tūtelių, rastų (duomenys neskelbtini) muitinės posto vagonėlyje ir viena šauta tūtelė, rasta T. Š. drabužiuose, yra dalys šovinių, kurie gali būti 1943 metų pavyzdžio 7,62 mm kalibro šoviniai automatui AKM, naudojamam su prietaisu begarsiam šaudymui ir kitiems, kurių išoriniai išmatavimai ir konstrukcija atitinka šovinį 7,62x39. Aštuonios šovinio tūtelės, rastos muitinės posto vagonėlyje, ir viena šovinio tūtelė, rasta T. Š. drabužiuose, pagamintos 1968 metais. Likusios keturios šovinio tūtelės, rastos muitinės posto vagonėlyje, pagamintos 1969 metais. Visos trylika 7,62 mm kalibro tūtelių šautos to paties kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatuose arba kulkosvaidžiuose. Aštuonios tūtelės, rastos muitinės posto vagonėlyje, ir viena tūtelė, rasta T. Š. drabužiuose, šautos viename ginklo egzemplioriuje. Likusios keturios šautos tūtelės, rastos muitinės posto vagonėlyje, šautos kitame ginklo egzemplioriuje. Penkios kulkos, rastos (duomenys neskelbtini) muitinės posto vagonėlyje, viena kulka rasta T. Š. drabužiuose, viena kulka, išimta iš J. J. lavono, dvi kulkos, rastos atliekant papildomą įvykio vietos apžiūrą, viena kulka, rasta tardymo eksperimento metu ir viena kulka, išimta iš M. B. lavono, yra sunkios kulkos „US“ – 7,62 mm kalibro šovinių dalys, skirtos automatui AKM su prietaisu begarsiam šaudymui. Šios kulkos iššautos iš 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatų arba kulkosvaidžių. Penkios kulkos, rastos (duomenys neskelbtini) muitinės posto vagonėlyje, viena kulka rasta T. Š. drabužiuose, viena kulka, išimta iš J. J. kūno, viena kulka, rasta tardymo eksperimento metu, iššautos iš vieno ginklo egzemplioriaus. Dvi kulkos, rastos atliekant papildomą įvykio vietos apžiūrą ir viena kulka, išimta iš M. B. lavono, iššautos iš kito ginklo egzemplioriaus. Skilusios į atskirus fragmentus kulkos apvalkalas, rastas apžiūrint automobilį, kulka, išimta iš automobilio durelių ir kulka, išimta iš J. J. lavono, yra 9 mm kalibro šovinių Makarovo pistoletams (PM) arba Stečkino automatiniams pistoletams (APS) dalys. Šios kulkos iššautos iš vieno ginklo vamzdžio. Šis ginklas galėjo būti Makarovo pistoletas (PM) arba Stečkino automatinis pistoletas (APS). Tūtelė, rasta 1991-08-01 papildomos apžiūros metu, yra 9 mm kalibro šovinio Makarovo pistoletams (PM) ir Stečkino automatiniams pistoletams (APS) dalis. Šovinys, kurio dalis yra ši tūtelė, pagamintas 1987 metais. Ši tūtelė šauta 9 mm kalibro Makarovo pistolete (PM). Keturiolika ekspertizės metu tirtų tūtelių šautos trijuose ginklų egzemplioriuose, iš jų trylika tūtelių, 7,62 mm kalibro, šautos dviejuose to paties kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatų arba kulkosvaidžių egzemplioriuose, o viena 9 mm kalibro tūtelė šauta Makarovo pistolete (PM).
Tokiu būdu, įvykio vietos apžiūros protokoluose, ekspertizių aktuose, kituose dokumentuose esantys duomenys apie šautų tūtelių ir kulkų radimo vietas, jų radimo aplinkybes ir 1991-08-15 kriminalistinės – balistinės ekspertizės akte esantys duomenys įrodo, kad (duomenys neskelbtini) muitinės posto pareigūnai buvo tyčia sužaloti ir nužudyti iš dviejų 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatų su garso slopintuvais ir vieno 9 mm kalibro Makarovo pistoleto (PM) arba Stečkino pistoleto (APS), t.y. viso iš trijų šaunamųjų ginklų. Į juos iš dviejų 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatų su garso slopintuvais buvo iššauta ne mažiau 13 šūvių, o iš vieno 9 mm kalibro Makarovo pistoleto (PM) arba Stečkino pistoleto (APS) buvo iššauta ne mažiau trijų šūvių, t.y. iš viso į (duomenys neskelbtini) muitinės posto pareigūnus buvo iššauta ne mažiau 16 šūvių. (duomenys neskelbtini) muitinės pareigūnai buvo nužudyti panaudojant specialius šaudmenis, t.y. 1943 metų pavyzdžio 7,62 mm kalibro šovinius su kulka „US“, skirtus begarsiam šaudymui, pagamintus 1968 ir 1969 metais buvusios TSRS gamykloje Nr.711.
Žemesnės instancijos teismas
Iš (duomenys neskelbtini) posto pamainos perdavimo žurnalo kopijos matyti, kad šiame žurnale yra šešios grafos, kurių vienoje nurodoma pamainos sudėtis, kitoje pamainos pasikeitimo laikas. Pamainos sudėtis vienais atvejais žurnale nurodyta skaičiais, kitais atvejais užrašant pavardes. Šiame žurnale užfiksuota, kad 1991-07-30 pamaina pasikeitė 10 val. Pamainos sudėtis nurodyta skaičiais: 10026, 101053, 101064, 101067. Ten, kur pamainos sudėties grafose nurodytos pavardės, yra daug kartų užfiksuota, kad S. O., A. M. ir T. Š. dirbo vienoje pamainoje.
Iš liudytojo R. K. parodymų nustatyta, kad jo vadovaujamoje pamainoje dirbo A. M., S. O., R. R., T. Š., I. S.. 1991-07-30/31 R. K. buvo atostogose, jį pavadavo T. Š. . Kadangi R. R. dirbo tik 3-ą pamainą, todėl jis uniformos neturėjo. Būdamas atostogose R. K. skambino T. Š. į dabą ir domėjosi, kaip vyksta darbas. T. Š. jam paaiškino, kad viskas gerai, jokių incidentų nebuvo. 1991-01-27 buvo užpulta R. K. pamaina. Užpuolimo metu buvo apšaudytas vagonėlis, sumušti darbuotojai. (duomenys neskelbtini) milicininkai važinėjo automobiliais UAZ, buvo ginkluoti. Muitininkai buvo neginkluoti. Jų apsaugą vykdė “(duomenys neskelbtini)” pareigūnai. Kelių policijos pareigūnai savo automobilį pasistatydavo toliau, posto teritorijoje, ant įvažiavimo į Lietuvos Respubliką kelio. Jie buvo ginkluoti pistoletais ir Kalašnikovo automatais. Iš pravažiuojančių pro muitinės postą piliečių nepatenkintų buvo, tačiau realių grasinimų nebuvo gauta. (duomenys neskelbtini) muitinės posto pareigūnai negalėjo būti nužudyti dėl asmeninių savybių ar santykių, kaip ir negalėjo būti nužudyti dėl to, kad nepraleido kokio nors krovinio, kadangi su krovinių vežėjais niekuomet nebuvo kilę konfliktų. R. K. parodė, kad 1991-07-31 (duomenys neskelbtini) muitinės posto teritorijoje jis matė automobilį „Latvija“. Vėliau iš kolegų liudytojas sužinojo, kad automobilis „Latvija“ buvo sulaikytas ne jo pamainos darbuotojų, o anksčiau, ankstesnės pamainos budėjimo metu.
Iš liudytojos I. M. parodymų nustatyta, kad 1991-07-31 naktį nuo 24 val. iki 4 val. turėjo budėti S. O. ir R. R., o ilsėtis T. Š. ir A. M. . Nuo 4 val. turėjo dirbti T. Š. ir A. M., o ilsėtis S. O. ir R. R. . Naktį vienas (duomenys neskelbtini) pareigūnas turėjo būti lauke, o kitas ilsėtis muitinės vagonėlyje. Kelių policijos pareigūnai visą laiką buvo savo automobilyje. Liudytojas S. G. patvirtino I. M. parodymus ir parodė, kad nuo 24 val. dirbo S. O. ir jauniausias muitininkas R. R., o nuo 4 val. turėjo budėti T. Š. ir A. M.. Abu kelių policininkai budėjo savo automobilyje. Po 24 val. lauke budėjo vienas (duomenys neskelbtini) policininkas, o antrasis policininkas turėjo ilsėtis vagonėlyje. Nukentėjusysis T. Š. parodė, kad 1991-07-31 naktį (duomenys neskelbtini) muitinės posto užpuolimo metu jis buvo muitinės vagonėlio pirmajame kambaryje. Vienas muitinės pareigūnas ir vienas rinktinės (duomenys neskelbtini) pareigūnas buvo lauke. Du kelių policininkai sėdėjo savo automobilyje. Likusieji, du muitinės pareigūnai ir vienas (duomenys neskelbtini) policininkas ilsėjosi muitinės vagonėlio antrajame kambaryje. T. Š. išgirdo pistoleto šūvį ir pro langą pamatė bėgantį užpuoliką. Nukentėjusysis pravėrė antro kambario duris ir ten ilsėjusiesiems pareigūnams pasakė, kad puola (duomenys neskelbtini). Po kurio į vagonėlio kambarį įbėgo pirmasis užpuolikas, kuris buvo atkišęs į T. Š. ginklą su garso slopintuvu ir liepė gultis. Šis užpuolikas liepė vagonėlio antrame kambaryje buvusiems dviem muitininkams ir vienam (duomenys neskelbtini) pareigūnui išeiti į pirmąjį kambarį ir gultis ant grindų. Pareigūnai išėjo. Šalia T. Š. atsigulė R. R.. Pareigūnams atsigulus ant grindų, užpuolikas pradėjo šaudyti į pareigūnus. Tuo metu iš lauko į vagonėlio pirmąjį kambarį atėjo antrasis ginkluotas užpuolikas, kuris atvedė sužeistą, nuginkluotą J. J.. Užpuolikas J. J. liepė gultis ant grindų. Jam atsigulus buvo šauta į J. J.. Tuo metu į muitinės teritoriją įvažiavo sunkvežimis, po to lengvasis automobilis. Iš muitinės posto vagonėlio išbėgo antrasis užpuolikas. Po kurio laiko T. Š. išgirdo, kad rusiškai kalbantis asmuo liepia važiuoti iš muitinės į postą įvažiavusiems vairuotojams. Po to muitinės vagonėlio kambaryje buvęs užpuolikas šovė į T. Š.. Tuo metu iš lauke dirbusių pareigūnų buvo atvestas tik J. J.. Liudytoja O. G. patvirtino T. Š. parodymus ir parodė, kad ant R. R. kojų gulėjo A. M. lavonas. 1991-07-31 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad S. O. lavonas rastas be batų, o batų pora rasta vagonėlio antrajame kambaryje prie lovos. Ši aplinkybė patvirtina, kad S. O. posto užpuolimo metu ilsėjosi vagonėlio antrajame kambaryje ant dvivietės sofos – lovos. Įvykio vietos apžiūros metu muitinės vagonėlio antrajame kambaryje, ant grindų patiestų čiūžinių rasta automato apkabų maišelis, kuriame buvo trys 5,45 mm kalibro automato AKS-74(U) apkabos su šoviniais. M. B. lavonas muitinės vagonėlio pirmajame kambaryje rastas be automato apkabų maišelio, o ant A. J. lavono, prie diržo pritvirtintas rastas automato apkabų maišelis. Šie duomenys leidžia tvirtinti, kad M. B. muitinės posto užpuolimo metu ilsėjosi muitinės vagonėlio antrajame kambaryje ant čiužinio, o A. J. buvo lauke. Šią aplinkybę patvirtina įvykio vietos apžiūros metu po A. J. lavonu rasta 7,62 mm kalibro šauto šovinio tūtelė, liudijanti, kad muitinės posto vagonėlio pirmajame kambaryje buvo šaudyta anksčiau, nei ant grindų atsigulė A. J. . Liudytojai R. S. ir S. G. parodė, kad naktį (duomenys neskelbtini) pareigūnas buvo lauke, prie muitinės vagonėlio ir kad „(duomenys neskelbtini)“ policininkas visada būdavo su muitininkais. Šie duomenys leidžia tvirtinti, kad A. J. buvo lauke, prie muitinės vagonėlio kartu su A. M..
Teismo medicininės ekspertizės aktuose nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) muitinės posto pareigūnai mirė 1991-07-31 tarp 3 ir 5 val. ir tarp 4 ir 5 val. Nukentėjusysis T. Š. parodė, kad muitinės postas buvo užpultas tuo metu, kai jis dirbo, tai yra po 4 val. ryto. Liudytojas A. N. tiksliai užfiksavo laiką. Į postą jis įvažiavo maždaug 4 val. 35 min., jį patikrinus, iš posto jis išvažiavo apie 4 val. 35-40 min. Iš liudytojo R. Š. parodymų matyti, kad 4 val. 45 min. jis nuo (duomenys neskelbtini) muitinės posto išgirdo pora pistoleto šūvių. Įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota, kad po 7 val. 50 min. A. M. laikrodis rodė 4 val. 47 min. Nukentėjusysis T. Š. parodė, kad posto užpuolimas prasidėjo šūviais iš pistoleto. Po to, pareigūnai buvo suvaromi į muitinės vagonėlio pirmąjį kambarį, suguldomi ant grindų ir sušaudomi. Ekspertizės aktuose nurodyta, kad pareigūnai mirė ne vėliau 5 val. Šie duomenys leidžia tvirtinti, kad (duomenys neskelbtini) muitinės posto užpuolimas prasidėjo apie 4 val. 45 min., (duomenys neskelbtini) muitinės posto pareigūnai buvo sušaudyti iki 5 val. Postą užpuolę asmenys pasišalino iš nusikaltimo vietos ne vėliau kaip 5 val. 25 min., nes 1991-07-31 apie 5 val. 25 min. liudytojas L. M. atvykęs į postą rado sušaudytus pareigūnus.
Iš liudytojo K. S. parodymų nustatyta, kad prieš tris ar keturias dienas iki (duomenys neskelbtini) muitinės posto darbuotojų nužudymo, jis girdėjo su automobiliais “Volga” atvykusių 4 asmenų pokalbį, kurio metu vienas iš vyrų rusiškai pasakė, kad „juos reikia pašalinti“, o kitas rusiškai atsakė „juos seniai reikėjo pašalinti“. 1991 m. liepos 30-31 naktį liudytojas nieko įtartino negirdėjo. 1991-08-20 Rūkainių policijos nuovados pažymoje užfiksuota, kad netoli (duomenys neskelbtini) muitinės posto 1991-07-31 buvo penkiolika sodybų. Šiose sodybose 1991 metų liepos 30-31 dienomis pašalinių asmenų nebuvo, sodybų gyventojai neįprasto transporto ir pašalinių asmenų nepastebėjo, šūvių negirdėjo. S. S. paaiškino, kad sodybos gyventojai palaikė draugiškus santykius su (duomenys neskelbtini) muitinės posto darbuotojais. Šie duomenys patvirtina liudytojo R. A. parodymus apie tai, kad prieš Lietuvos pareigūnų nužudymą (duomenys neskelbtini) muitinės postas buvo stebimas.
Liudytojai Z. Ž. , I. M. , S. G. parodė, kad 1991-07-31 naktį, kuomet (duomenys neskelbtini) muitinės poste buvo nužudyti Lietuvos pareigūnai, Vilniuje, Sapiegos gatvėje, įvyko sprogimas.
Baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyta, kad 1991-07-31 apie 2 val. 48 min. prie TSRS Vidaus reikalų ministerijos Vidaus kariuomenės karinio dalinio 3404 štabo pastato adresu Sapiegos g. 1, Vilniuje, susprogdintas sprogmuo. Dėl šio fakto 1991-07-31 nutarimu pradėtas tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įėjimas į karinio dalinio 3404 pastatą yra iš Sapiegos gatvės pusės. Prieš įėjimą į pastatą yra laiptai. Nuo šių laiptų, dešinėje pusėje, 7 metrų atstumu ir 1,83 metro atstumu nuo pastato buvo rasta sprogimo padaryta duobė. 1991-08-02 ekspertizės akto Nr.999 išvadoje nurodyta, kad žemės pavyzdžiuose, ant popieriaus ir virvės gabalų rasti brizantinės sprogstamosios medžiagos – trotilo pėdsakai. Susprogdinto užtaiso svoris buvo nuo 2,5 iki 3,6 kg. Šis sprogimas padarė karinio dalinio 3404 pastato ir aplinkinių pastatų pažeidimus.
Iš liudytojo K. Ž. parodymų nustatyta, kad 1991-07-31 naktį, būnant namuose, jis girdėjo sprogimą. Ryte atėjęs į darbą Vidaus reikalų ministerijos budinčioje dalyje jis sužinojo, kad prie karinio dalinio 3404 pastato įvyko sprogimas. Tą pačią dieną jis važiavo pro karinio dalinio 3404 pastatą ir pamatė, kad ant pastato nėra anksčiau buvusių vaizdo kamerų. Liudytojas parodė, kad jis apie įvykusį sprogimą kalbėjo su ten dirbusiais kariškiais. Kažkuris iš jų K. Ž. pasakė, kad vaizdo kameros sprogimo išvakarėse buvo nuimtos. Liudytojas parodė, kad jis, kaip operatyvinis darbuotojas, rinkdamas operatyvinę informaciją bendravo su (duomenys neskelbtini) muitinės posto aplinkiniais gyventojais. Duomenų apie postą užpuolusius asmenis, jų transporto priemones nebuvo gauta.
Iš liudytojo A. I. parodymų nustatyta, kad 1991-07-30 jis budėjo prie karinio dalinio 3404. Kartu su juo budėjo seržantas A. B. . Jiems būnant rūsio patalpoje, pasigirdo sprogimas. Karinio dalinio pastato langai buvo išdužę. Liudytojas V. B. 1991 metais dirbo divizijos štabo komendantu. Atvykęs į darbą matė sprogimo padarytą duobę ir išdaužtus štabo pastato langus. Liudytojas V. T. 1991 metais dirbo karinio dalinio 7574 ūkio būrio vadu. Tuo metu medicinos dalyje dirbo jo duktė O. T.. Kuomet prie 42 divizijos štabo įvyko sprogimas, jo duktė budėjo medicinos dalyje. Dukra pasakojo, kad sprogimo metu išdužo langų stiklai. Liudytojas V. T. prie pastato matė sprogimo padarytą įdubimą. Šis liudytojas taip pat parodė, kad specialiosios paskirties kuopos kariškiai negalėjo būti panaudoti nužudant (duomenys neskelbtini) muitinės posto darbuotojus, nes šios kuopos kareiviai buvo šauktiniai ir tokiems įsakymams jie nebuvo paruošti. Be to, jis pažinojo šios kuopos kareivius, su jais teko nemažai bendrauti, jei jie būtų dalyvavę šiame nusikaltime, jie vis tiek būtų prasitarę.
Iš liudytojo S. S. parodymų nustatyta, kad 1991 metais jis dirbo karinio dalinio 7574 vadu. 1991 metų vasarą prie 42 divizijos štabo pastato įvyko sprogimas. Po šio sprogimo jis kalbėjosi su 42 divizijos vadu N. M.. N. M. pasakė, jog sprogmenį prie karinio dalinio 3404 pastato susprogdino (duomenys neskelbtini). S. S. parodė, kad karinio dalinio 3700 ir karinio dalinio 7574 kariškiai nedalyvavo (duomenys neskelbtini) muitinės posto pareigūnų nužudyme. Liudytojas pažįsta N. G., su kuriuo mokėsi Saratovo aukštojoje karo mokykloje. Pagal specialybę N. G. buvo Vidaus karinių dalinių karininkas. Jis buvo idėjinis vieningos TSRS šalininkas, priešiškai nusiteikęs Lietuvos, Latvijos valstybių nepriklausomybėms. 1991-07-25 (duomenys neskelbtini) poste buvo incidentas su Rygos ir Vilniaus (duomenys neskelbtini) koordinatoriumi N. G..
Iš liudytojo V. K. parodymų nustatyta, kad 1991-07-30 18 val. 30 min. jis ėjo pro Vidaus reikalų kariuomenės štabo pastatą ir šalia šio pastato matė automobilį „Latvija“ su latvišku numeriu. Naktį, kur stovėjo automobilis „Latvija“ buvo susprogdintas sprogmuo. Tą pačią naktį (duomenys neskelbtini) muitinės poste buvo nužudyti pareigūnai.
Šie duomenys įrodo, kad 1991-07-31 apie 2 val. 48 min. prie TSRS Vidaus reikalų ministerijos Vidaus kariuomenės karinio dalinio 3404 štabo pastato adresu Sapiegos g. 1, Vilniuje, buvo susprogdintas trotilo sprogmuo.
1991-11-06 Šumsko pasienio poste buvo sulaikyti asmenys, pas kuriuos buvo rasti iš (duomenys neskelbtini) muitinės poste nužudytų A. J. ir A. K. pagrobti šaunamieji ginklai, t.y. 5,45 mm kalibro automatas AKS-74U Nr. (duomenys neskelbtini) ir pistoletas PM Nr. (duomenys neskelbtini).
Iš liudytojo A. S. parodymų nustatyta, kad jo budėjimo Šumsko pasienio kontrolės poste metu (kartu su juo pasienio poste budėjo V. Š. , A. B. ir G. S.) buvo sulaikyti V. O. , Ch. D. ir A. S., iš šių asmenų išimti ginklai: automatas AKS-74U, rastas tuščias pistoleto Makarov dėklas, kitą dieną – pistoletas Makarov. Automatas ir pistoletas priklausė (duomenys neskelbtini) muitinės poste nužudytiems pareigūnams. Automato ir pistoleto išėmimo iš minėtų asmenų aplinkybes patvirtino ir liudytojai A. B., G. S., V. Š.. Byloje apžiūrėtas 1991-11-06 Šumsko pasienio poste rastas ir iš sulaikytųjų V. O. ir C. D. atimtas pistoletas ir Kalašnikovo automatas. Apžiūros metu nustatyta, kad tai automatas AKS-74U Nr.(duomenys neskelbtini), 1989 metų laidos, su dviem apkabom ir šoviniais. Apžiūrint pistoletą PM nustatyta, kad ant pistoleto užrakto, ant nuleistuko traukės ir nuleistuko svirtelės rasti paskutiniai pistoleto numerio skaičiai „05“. Ant pistoleto apkabos rasti fabrikinio žymėjimo ženklai „(DUOMENYS NESKELBTINI)“. 1991-09-30 Lietuvos Respublikos VRM Policijos departamento rašte nurodoma, kad automatas AKS-74U Nr.(duomenys neskelbtini), 1989 metų laidos, keturios apkabos su 120 5,45 mm kalibro šoviniais, kurie pagaminti 1988 metais, gamyklos Nr.539, buvo išduotas (duomenys neskelbtini) muitinės poste budėjusiam A. J., o pistoletas PM Nr.(DUOMENYS NESKELBTINI) su 8 vienetais 9 mm kalibro šovinių, pagamintų 1986 metais gamykloje Nr.38, buvo išduotas A. K. . 1991-12-04 ekspertizės akto Nr.11-1988 duomenimis, pistoleto PM gamykliniai numeriai buvo mechaniškai pašalinti. Šio pistoleto gamyklinis Nr.2105. 1991-11-28 ekspertizės akto Nr.11-1914 duomenimis, 5,45 mm kalibro automatas AKS-74U Nr.(duomenys neskelbtini) yra techniškai tvarkingas ir tinkamas šaudymui. Dviejose apkabose tyrimui pateikti 5,45 mm kalibro šoviniai buvo tinkami šaudymui iš pateikto 5,45 mm kalibro automato AKS-74U Nr.(duomenys neskelbtini). Tyrimui pateiktas 9 mm kalibro pistoletas PM su nudildytais numeriais yra techniškai tvarkingas ir tinkamas šaudyti. Apkaboje pateikti tyrimui 9,0 mm kalibro šeši šoviniai tinkami šaudymui iš 9,0 pistoleto PM su nudildytais numeriais. Šio akto tiriamojoje dalyje užfiksuota, kad visi, t.y. 53 vienetai 5,45 mm kalibro šovinių, ant jų tūtelių dugnelių turi žymėjimo ženklus „539“ ir „88“. 1991-09-30 Lietuvos Respublikos VRM Policijos departamento rašte nurodyta, kad tokio kalibro, žymėjimo šaudmenys buvo išduoti (duomenys neskelbtini) muitinės poste budėjusiems policijos pareigūnams. 1991-11-19 ekspertizės akto Nr.11-1918 duomenimis iš automato AKS-74U Nr.(duomenys neskelbtini) po jo paskutinio valymo buvo šauta. Iš pistoleto PM (be numerio) po paskutinio valymo šauta nebuvo.
Iš liudytojo V. O. parodymų nustatyta, kad 5,45 mm kalibro automatą AKS-74U su dviem apkabomis, 1991-11-05 apie 18 val. jam į namus atnešė P. V. . 1991-11-06 važiuojant per Šumsko pasienio postą Ch. D. turėjo su savimi Makarovo pistoletą. Pistoletas buvo ypatingas tuo, kad nuo jo buvo nutrinti numeriai. Šį pistoletą 1991-11-04 Polocke Ch. D. paėmė iš A. S.. Pistoletą iš A. S. paimti paprašė P. V., kuris paaiškino, kad A. S. yra nepastovaus būdo. (duomenys neskelbtini) muitinės pareigūnų nužudyme jis nedalyvavo. Liudytojas taip pat patikslino pagarsintus jo parodymus toje dalyje, kad ginklų gavimą jis sieja ne su (duomenys neskelbtini), o su kariniu daliniu, nes mano, kad tiek Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazė, tiek Šiaurės miestelis buvo karinis dalinys.
Iš A. S. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad A.R. S. atvykus į Valakampius, parodė pastatą, kuriame anksčiau buvo Vilniaus (duomenys neskelbtini), duris, pro kurias įėjo kartu su draugu G. K. , vestibiulyje vietą, kur jis paėmė iš dėžės dvi granatas, nurodė mokymo klasės patalpą, duris, pro kurias jis su K. įėjo, parodė spec. fondo, į kurį juos pakvietė A. B. , duris; nurodė mažą kambarį, kuriame B. kiekvienam jų davė po automatą AKS-74U, tiksliau jis prisimena, kad būtent jam buvo išduotas toks automatas, o koks buvo antras – neprisimena; A. B. taip pat ten davė pistoletus ir net parodė, kaip jais naudotis. Šitas pistoletas turėjo nenutrintą numerį 2105 arba 2405 ir buvo su apkaba. Parodęs vietą, kur jis gavo ginklą ir granatas, A.R. S. papasakojo, kad po to kuriam laikui buvo atidavęs šitą ginklą civiliui, vėliau atsiėmė iš to civilio šitą pistoletą. Būtent šitą pistoletą jis buvo atsivežęs pas save į bendrabutį Polocko mieste, kur dilde, tiksliau Forinovo stotyje, savo darbo vietoje dilde išdildė numerį, kaip pasiūlė draugovininkas Vladislav, su kuriuo anksčiau buvo susitikęs Vilniuje. Šitą pistoletą jis perdavė osetinui Genadijui, kuris už tai atidavė granatą. Šitą granatą, kurią anksčiau, t. y. 1991 m. rugpjūčio 23 d., gavo (duomenys neskelbtini) evakuojantis iš Policijos akademijos pastato kartu su automatu ir pistoletu, perdavė P. V. 1991 m. rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje Vilniuje. Tuomet P. V. , gaudamas vieną granatą, reikalavo atiduoti ir pistoletą, klausė, kur išvažiavo K., nes K. išsinešė pistoletą. S. paaiškino, kad B., davęs jam automatą AKS-74U ir pistoletą „PM“, sakė, kad tai nešvarūs ginklai ir su jais geriau neįkliūti, kad šitie ginklai yra ieškomi. Kaip paaiškino Smotikinas, dvi granatas, vieną kurių jis gavo iš osetino Genadijaus už pistoletą, o kitą OMON-o bazėje, 1991 m. lapkričio 6 d. jis, ištraukęs žiedą (sprogdiklį), metė pasienio poste prie Šumsko į pasienietį su barzda, kai juos su ginklais buvo mėginama sulaikyti važiuojant jiems O. automobiliu kartu su osetinu Genadijumi.
Iš liudytojo C. D. parodymų nustatyta, kad 1991-11-06 sulaikymo metu jis su savimi turėjo pistoletą PM, kurio numeris buvo ištrintas. Šį pistoletą Ch. D. gavo Polocke iš A. S. . Ch. D. sulaikymo metu turėjo granatą, kurią gavo iš V. O. . Šią granatą, kartu su kitom granatom ir 5,45 mm kalibro automatu AKS-74(U) V. O. gavo iš P. V. . Visi šie ginklai, šaudmenys ir sprogmenys pas V. O. buvo sudėti į vyšninės spalvos krepšį su užtrauktuku. P. V. šį krepšį atnešė į V. O. namus. Ch. D. parodė, kad V. O. davė jam kelionei pinigų ir paprašė nuvykti pas A. S. paimti pistoleto. Į Polocką Ch. D. nuvyko kartu su A. S. . V. O. davė Ch. D. granatą, kad ją mainais už pistoletą Ch. D.atiduotų A. S. . Ch.D. P. pas A. S. bendrabutyje davė jam granatą, o A. S. jam davė pistoletą PM su nutrintu numeriu. A. S. Ch. D. pasakė, kad jis nutrynė numerį nuo pistoleto.
Ch. D., V. O. parodymai, A. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina aplinkybes, kad P. V. ir A. S. automatą ir pistoletą paėmė iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės, Vilniaus (duomenys neskelbtini) evakuacijos iš bazės metu.
Iš liudytojo V. C. parodymų nustatyta, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), evakuacijos dieną jis buvo Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje. Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje tuo metu buvo ir A. S.. Bazėje liudytojas matė P. V. , B. M. , V. R.. Bazėje V. C. matė A. S. , kuris jam parodė pistoletą PM. V. C. padėjo A. S. suvynioti pistoletą. Po kelių dienų, kai Vilniaus (duomenys neskelbtini) buvo išformuotas, V. C. susitiko A. S. ir paklausė, ar jis turi pistoletą. A. S. ištraukė pistoletą. Pistoletas buvo su numeriu. V. C. patarė A. S., kad neprisiimti svetimo nusikaltimo, nutrinti pistoleto numerį.
Iš liudytojo A. B. parodymų nustatyta, kad jis buvo draugovininku, lankėsi Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje. 1991 metų birželio mėnesį A. B. V. R. prašymu užsakė ir pagamino 20 prietaisų sprogstamiesiems paketams šaudyti, kurie užsukami ant 5,45 mm kalibro automatų vamzdžių. A. B. paskutinę (duomenys neskelbtini) buvimo bazėje dieną, prieš evakuaciją, buvo Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje. Bazėje jis matė du 5,45 mm kalibro automatus AKS-74(U) su atlenkiama buože. V. R. , parodęs į šiuos automatus, A. B. pasakė, kad juos reikia paslėpti. V. R. parodė dar vieną dėžę su daiktais ir maišais, kas ten buvo, liudytojas nematė. V. R. paminėjo, kad tai „nešvarūs ginklai“. Parodymų patikrinimo vietoje metu A. B. patvirtino savo duotus parodymus ir papildomai parodė, kad jis V. R. nurodymu pistoletus davė A. S. , jo draugui ir kažkokiems muitinės karininkams.
Iš liudytojo G. K. parodymų nustatyta, kad 1991 metų vasarą jis įsidarbino Radijo ir televizijos komitete, kuris tuo metu buvo užimtas kariškių. Darbe jis susipažino su A. S. , kuris kaip ir jis buvo draugovininku. P. V. buvo draugovininkų vyresniuoju. Jo parodymai, kad Vilniaus (duomenys neskelbtini) evakuacijos dieną su A. S. Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje susitikęs nebuvo ir bazėje jokių ginklų negavo vertinami, kaip siekis išvengti atsakomybės už neteisėtą šaunamojo ginklo įgijimą ir laikymą. A. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, A. B. parodymai patvirtina, kad jis buvo Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje ir gavo pistoletą.
Iš liudytojo P. V. parodymų nustatyta, kad 1991 metais jis lankėsi Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje, bendravo su B. M. , V. R.. Su šiais asmenimis jį supažindino A. B.. P. V. buvo „(duomenys neskelbtini)“ gamyklos liaudies draugovininkų vado pavaduotoju. Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje jis pas A. S. paprašė, kad pastarasis duotų automatą. A. S. į P. V. turėtą raudonos spalvos medžiaginį krepšį įdėjo Kalašnikovo konstrukcijos automatą. P. V. su automatu išėjo iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės. Po kurio laiko V. O. ar A. S., o gal ir abu kartu, pas P. V. paprašė duoti automatą, nes jie ketino per radijo stotį pasveikinti dirbančiuosius lapkričio 7 dienos proga. Arba A. S., arba V. O. jis perdavė raudonos spalvos krepšį, kuriame buvo Kalašnikovo automatas, kurį P. V. išsinešė iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės. P. V. daugiau šio automato nematė. Apie tai, kad šis automatas buvo pagrobtas iš nužudytų (duomenys neskelbtini) muitinės posto pareigūnų P. V. sužinojo iš laikraščių po A. S. , A. B. ir V. O. sulaikymo.
2003-01-29, 2003-01-30, 2003-01-31 daiktinių įrodymų apžiūros metu apžiūrėta baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) 2003-01-29 gauta iš Lietuvos Aukščiausiojo teismo.
1991-11-15, 1991-11-19, 1991-12-04 ekspertizių aktai, 1991-09-30 Lietuvos Respublikos VRM Policijos departamento raštas, kuriame pažymėta, kokie ginklai buvo išduoti (duomenys neskelbtini) muitinės poste dirbusiems policijos pareigūnams, apžiūrėtos bylos, kuri buvo išnagrinėta Aukščiausiame Teisme, duomenys, teismo nuosprendis, liudytojų A. B. , A. S. , G. S. , V. Š. , V. O. , Ch. D., V. C. , A. B. , P. V. parodymai, parodymų patikrinimo vietoje protokolas, įrodo, kad 1991-08-23 (duomenys neskelbtini) muitinės poste nužudytų pareigūnų ginklai buvo Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje. Šie ginklai buvo Vilniaus (duomenys neskelbtini) štabo viršininko V. R. žinioje. V. R. 1991-08-23 šiuos ginklus, jų paslėpimui, perdavė draugovininkams.
Iš 1997-01-03 Vilniaus m. 6 Policijos komisariato rašto Nr.TS-6/18 matyti, kad Vilniaus mieto 6 Policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini). Tyrimo nustatyta, kad 1996-11-22 apie 21 val. 45 min. H. B. ir J. R. įvykdė chuliganiškus veiksmus. H. B. panaudojo automatą AKS-74(U) Nr. (duomenys neskelbtini), kuris Lietuvos Respublikos VRM Informacijos ir ryšių departamento duomenimis 1991-07-31 buvo pagrobtas (duomenys neskelbtini) muitinės poste.
Žemesnės instancijos teismas
2000-12-20 Vilniaus miesto I apylinkės teismo nuosprendžiu H. B. , gimęs 1975-08-05, ir J. R. , gimęs 1972-05-05, nuteisti už neteisėtą įgijimą ir nešiojimą šaunamųjų ginklų ir šaudmenų, tame tarpe ir už automato AKS-74(U) Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 1991-07-31 buvo pagrobtas iš nužudytų (duomenys neskelbtini) muitinės poste pareigūnų, t.y. iš M. B. . Teismo nuosprendyje užfiksuota, kad 1996-11-22 apie 18 val. H. B. ir J. R. paėmė iš N. S. garažo be kitų ginklų ir šaudmenų automatą AKS-74(U) Nr. (duomenys neskelbtini), po autoįvykio jie buvo sulaikyti, o iš jų paimtas šis automatas. Tarp kitų ginklų, daiktų, išskyrus minėtą automatą, nebuvo rasti iš nužudytų (duomenys neskelbtini) muitinės pareigūnų pagrobti ginklai.
Liudytojų H. B. , J. R. , R. D. , J. Š. , V. S. , V. M. , R. K. parodymai, 2000-12-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1991-09-30 Lietuvos Respublikos VRM Policijos departamento raštas, apie tai, kokie ginklai buvo išduoti (duomenys neskelbtini) muitinės poste dirbusiems policijos pareigūnams, leidžia tvirtinti, kad pas H. B. ir J. R. paimtas automatas AKS-74(U) buvo pagrobtas iš (duomenys neskelbtini) muitinės poste nužudyto M. B. . Šį ginklą jie įsigijo iš nenustatytų asmenų po (duomenys neskelbtini) muitinės pareigūnų nužudymo, po Vilniaus( duomenys neskelbtini) būrio išformavimo, t.y. po to, kai V. R. (duomenys neskelbtini) muitinėje iš nužudytų pareigūnų pagrobtus ginklus atidavė draugovininkams paslėpti.
Žemesnės instancijos teismas
Iš liudytojo G. S. parodymų nustatyta, kad jis dirbo Vilniaus (duomenys neskelbtini) 1 būrio milicininku. Vilniaus (duomenys neskelbtini) 1 būriui vadovavo V. B. . G. S. buvo išduotas pistoletas PM ir 5,45 mm kalibro automatas AKS-74(U). Garso slopintuvų liudytojas Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje nematė. 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatus G. S. matė tik budinčioje dalyje, kai Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai, kurie buvo atvykę 1991-07-30 į Vilnių, išvyko iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės. Šie automatai buvo sudėti į dėžes. 1991-07-30/31 G. S. nevykdė jokių operacijų ir iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės išvykęs nebuvo. Tarnaujant Vilniaus (duomenys neskelbtini) jam neteko būti (duomenys neskelbtini) muitinės poste. Rygos( duomenys neskelbtini) milicininkus Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje liudytojas matė du kartus: antrą kartą (duomenys neskelbtini) muitinės pareigūnų nužudymo išvakarėse. G. S. parodė, kad jis Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkus matė apsirengusius TSRS kariškių lauko uniforma, t.y. „afganke“, tačiau neprisimena ar taip apsirengę jie buvo tuo metu, kada juos matė pirmą kartą, ar kuomet jie buvo atvykę (duomenys neskelbtini) muitinės pareigūnų nužudymo išvakarėse. G. S. 1991-07-30 atvykusius Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkus matė Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės pirmame aukšte prie budinčios dalies, vėliau imtynių sporto salėje. Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės saugojimui buvo įrengti postai, todėl svetimiems žmonėms, civiliams į bazę įeiti ir pasiimti ką nors buvo neįmanoma. Iš liudytojo A. T. parodymų nustatyta, kad 1991 metų liepos mėnesį jis dirbo Vilniaus (duomenys neskelbtini), jam buvo išduota milicininko uniforma, vėliau “afgankė”, dar vėliau kamufliažinė uniforma. Jam buvo išduotas pistoletas PM ir 5,45 mm kalibro automatas AKS-74(U). 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatų ir garso slopintuvų Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje nematė. (duomenys neskelbtini) muitinės poste jam neteko būti. Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazė buvo saugoma. Bazės apsaugai buvo įrengti postai prie įvažiavimo, ant bazės stogo, prie įėjimo į pastatą. Svetimi asmenys į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę buvo įleidžiami tik su vadovybės leidimu. Iš liudytojo A. T. parodymų nustatyta, kad 1991 m jis dirbo Vilniaus (duomenys neskelbtini) 1 būrio milicininku, kuriam vadovavo V. B.. A. T. buvo priskirtas pistoletas PM ir 5,45 mm kalibro automatas AKS-74(U). 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatų, garso slopintuvų Vilniaus( duomenys neskelbtini) bazėje liudytojas nematė. Jam buvo išduota milicininko uniforma, o vėliau „afgankė“. Kiek vėliau Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkams buvo išduodamos kamufliažinės uniformos. Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazė buvo saugoma. Apie Rygos (duomenys neskelbtini) lankymąsi Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje liudytojas sužinojo po (duomenys neskelbtini) muitinės pareigūnų nužudymo. A. T. parodė, kad (duomenys neskelbtini) muitinėje nėra buvęs. Liudytojas R. M. parodė, kad jis dirbo Vilniaus (duomenys neskelbtini) 1 būryje. Jam buvo išduotas pistoletas PM, 5,45 mm kalibro automatas AKS-74(U), uniformos „afgankė“ ir kamufliažinė. Garso slopintuvų Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje nematė. Pirmasis Vilniaus (duomenys neskelbtini) būrys buvo geriausiai parengtas, R. M. parodė, kad niekas iš pirmo būrio (duomenys neskelbtini) nedalyvavo ir apie tai nieko nežinojo. Jeigu Vilniaus (duomenys neskelbtini) būtų dalyvavęs žudynėse, tai būtų įtrauktas 1 būrys ir apie tai žinotų liudytojas. Iš bendradarbių jis girdėjo, kad žudynių išvakarėse į bazę buvo atvykę Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai, kurie išvyko kitą dieną. Juos išlydėjo kažkurie 1 būrio milicininkai. 7,62 mm kalibro automatus Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkai gavo po (duomenys neskelbtini) muitinės pareigūnų nužudymo. Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje buvo trotilo sprogmenų. Iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininko jis girdėjo, kad iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) buvo dingusi dėžė trotilo sprogmenų. Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazė buvo saugoma. Iš liudytojo K. D. parodymų nustatyta, kad jis 1991 metais dirbo Vilniaus (duomenys neskelbtini) 2 būryje milicininku – vairuotoju, tarnybos metu jam buvo išduotas pistoletas PM ir 5,45 mm kalibro automatas AKS-74U. Garso slopintuvų Vilniaus (duomenys neskelbtini) nebuvo. Tarnaudamas Vilniaus (duomenys neskelbtini) turėjo „afgankę“ ir kamufliažinę uniformą. Jis Vilniaus (duomenys neskelbtini) važinėjo automobiliu UAZ. 1991-07-30/31 buvo namuose. Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės teritorija buvo saugoma. Į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės teritoriją nepastebėtas asmuo negalėjo patekti. Pažįsta A. Z. , su juo bendravo. Iš liudytojo P. F. parodymų nustatyta, kad jis dirbo Vilniaus (duomenys neskelbtini) 3 būrio vado M. V. pavaduotoju. Nuo 1991-07-30 10 val. iki 1991-07-31 8 val. jo būrys budėjo, saugojo Vilniaus (duomenys neskelbtini) pastatą. M. V. tuo metu atostogavo. Rezerve buvo 5 būrys, kuriam vadovavo J. T. . Bazėje atsakingu karininku buvo B. M. . 1991-07-31 2 val. 45 min. prie karinio dalinio 3040 įvyko sprogimas. B. M. paskelbė kovinę padėtį. Po 10 ar 15 min. pavojus buvo atšauktas. Ryte P. F. sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) muitinėje buvo nužudyti pareigūnai. P. F. parodė, kad 1991-07-30 į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę atvyko Rygos (duomenys neskelbtini) darbuotojai, iš kurių jis pažįsta tik Č. M. . Atvykę rygiečiai visus klausimus sprendė su Vilniaus (duomenys neskelbtini) vadu B. M. . Vilniaus (duomenys neskelbtini) 3 būrys 1991-07-30/31 į jokias operacijas nebuvo išvykęs. Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkai neturėjo 7,62 mm kalibro automatų ir garso slopintuvų. Iš liudytojo M. R. parodymų nustatyta, kad jis dirbo Vilniaus (duomenys neskelbtini) 3 būryje milicininku vairuotoju. Jam buvo išduotas pistoletas PM ir 5,45 mm kalibro automatas AKS 74U. Iki (duomenys neskelbtini) muitinės posto pareigūnų nužudymo pas Vilniaus (duomenys neskelbtini) pareigūnus 7,62 mm kalibro automatų liudytojas nematė. Dirbant Vilniaus (duomenys neskelbtini) jam buvo išduota „afgankė“ ir kamufliažinė uniforma. 1991-07-30/31 buvo Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje. 1991-07-30 jis bazėje matė Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkus, o bazės teritorijoje Rygos (duomenys neskelbtini) automobilį „Volga“. Anksčiau šiuo automobiliu į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę buvo atvykęs Rygos (duomenys neskelbtini) vadas Č. M. . 1991-07-31 naktį įvyko sprogimas. Tuo metu jis buvo poste prie įvažiavimo į bazę. Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje buvo paskelbta kovinė padėtis. Kovinės padėties metu iš bazės išvažiavo lengvasis automobilis. Ryte buvo susirinkimas, kurio metu B. M. pasakė, kad sprogimas buvo prie 42 divizijos štabo pastato. Po kurio laiko liudytojas buvo prie štabo pastato ir matė išdužusius langus. Pašaliniai asmenys į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę patekti negalėjo. Per Vilniaus (duomenys neskelbtini) evakuaciją į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę buvo atėję draugovininkai. M. R. matė, kad šie draugovininkai per evakuacija buvo su ginklais. Iš liudytojo Č. K. parodymų nustatyta, kad 1991-07-30 jis kartu su kitais Vilniaus (duomenys neskelbtini) 3 būrio milicininkais budėjo Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje. 1991-07-30 į bazės teritoriją įvažiavo nemažai automobilių, tame tarpe ir lengvųjų. 1991-07-31 naktį Č. K. pažadino sprogimo garsas, po kurio 3 būrio milicininkai apsiginklavo ir 1 pastato aukšte užėmė gynybines pozicijas. Maždaug po valandos aliarmas buvo atšauktas. 1991-07-31 ryte Č. K. iš bendradarbių sužinojo apie (duomenys neskelbtini) muitinės posto darbuotojų nužudymą. Iš liudytojo V. K. parodymų nustatyta, kad jis 1991 metais dirbo Vilniaus (duomenys neskelbtini) 3 būryje milicininku. Jam buvo išduotas pistoletas PM ir 5,45 mm kalibro automatas AKS-74U. 7,62 mm kalibro automatų, garso slopintuvų Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje liudytojas nematė. Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazė buvo saugoma. 1991-07-31 V. K. budėjo poste ant stogo. Ten budėjo su V. B. . Būnant poste, apie 3 val. įvyko sprogimas. Buvo paskelbtas pavojus, kurio metu buvo pakelti kiti milicininkai. Tuoj po sprogimo buvo užlipę keli Vilniaus (duomenys neskelbtini) darbuotojai, kurie paklausė, kas atsitiko. Trumpam bazėje buvo nedidelė sumaištis, kurios metu galėjo kas nors išvažiuoti iš bazės. Tai truko neilgai. Po to vėl buvo viskas ramu. 1991-07-30 Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje matė baltos spalvos automobilį „Latvija“. Kažkas iš bendradarbių pasakė, kad tai Rygos (duomenys neskelbtini) automobilis, kuriuo į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę atvažiavo Rygos (duomenys neskelbtini) darbuotojai. Liudytojas V. B. parodė, kad nuo 1991-04-20 jis dirbo Vilniaus (duomenys neskelbtini) 3 būryje, milicininku. Jam buvo išduotas pistoletas PM ir 5,45 mm kalibro automatas AKS-74U. Vilniaus (duomenys neskelbtini) 3 būriui 7,62 mm kalibro automatai buvo išduoti prieš būrio išformavimą. Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje liudytojas garso slopintuvų nematė. Dirbant (duomenys neskelbtini) jam buvo išduota „afgankė“ ir kamufliažinė uniforma. 1991-07-30/31 naktį V. B. budėjo bazėje. Kuomet įvyko sprogimas jis budėjo poste ant bazės pastato. Buvo paskelbtas pavojus, kuris tęsėsi 10-15min. Netrukus ant bazės stogo atėjo B. M. ir dar du karininkai. Jie tarpusavyje kalbėjo apie vietą, kur galėjo įvykti sprogimas. Ryte perduodant sargybą buvo pranešta, kad (duomenys neskelbtini) nužudyti pareigūnai. Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje liudytojas matė civiliai apsirengusius Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkus. Iš liudytojo T. L. parodymų nustatyta, kad 1991-07-30 jis kartu su kitais Vilniaus (duomenys neskelbtini) 3 būrio milicininkais budėjo Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje. 1991-07-31 naktį įvyko sprogimas. Liudytojas A. K. parodė, kad nuo 1991 m. birželio mėn. jis dirbo Vilniaus (duomenys neskelbtini) 3 būrio milicininku. 1991-07-30/31 jis buvo bazėje. Budėjimo metu stovėjo 2 ir 3 postuose. Apie 3 val. buvo paskelbtas pavojus dėl sprogimo. Naktį operatyvinių išvykų nebuvo. 1991-07-31 rikiuotės metu buvo pranešta apie tai, kad (duomenys neskelbtini) muitinės poste nužudyti pareigūnai. Iš liudytojo S. P. parodymų nustatyta, kad 1991 m. liepos mėnesį jis dirbo Vilniaus (duomenys neskelbtini) 3 būryje. Jam buvo priskirtas pistoletas PM ir automatas AKS-74(U). Garso slopintuvų Vilniaus (duomenys neskelbtini) nebuvo. 7,62 mm kalibro automatų iki 1991-08-19 būrys taip pat neturėjo. 1991-07-30/31 jis buvo Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje. 1991-07-31 2 val. 45 min. būrys buvo pakeltas pagal pavojaus signalą, nes įvyko sprogimas. Ryte būrio vadas pranešė, kad (duomenys neskelbtini) muitinėje nužudyti pareigūnai. 1991-07-30 į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę buvo atvykę Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai. Iš liudytojo V. M. parodymų nustatyta, kad jis dirbo Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininku – vairuotoju. Jam buvo priskirtas pistoletas PM ir automatas AKS-74(U). 7,62 mm kalibro automatų ir garso slopintuvų būrys neturėjo. Prieš (duomenys neskelbtini) įvykius buvo nuvykę į (duomenys neskelbtini) muitinės postą, buvo nurodymas stebėti.
Iš liudytojo J. T. parodymų nustatyta, kad jis dirbo Vilniaus (duomenys neskelbtini) 5 būrio vadu. Jo vadovaujamame būryje buvo 15 5,45 mm kalibro automatų AKS-74(U). Specialių užmovų nebuvo. Jam buvo priskirtas pistoletas PM ir automatas AKS-74(U). 1991-07-30/31 J. T. buvo bazėje. Jo būrys nurodytu laikotarpiu buvo rezerve. Viso 5 būryje su vadu tarnavo 25 milicininkai. 1991-07-30/31 Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje buvo 20 milicininkų. 1991-07-30 jų būrys jokių operacijų nevykdė. Būrio milicininkai iš divizijos štabo atvežė pietus, vakarienę ir pusryčius. Daugiau jokių išvykų iš bazės nebuvo. 1991-07-31 ryte iš bendradarbių jis sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) muitinėje nužudyti pareigūnai. 1991-07-30 po pietų į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę atvažiavo Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai su automobiliais „Volga“ ir „Latvija“. Milicininkai buvo su uniformomis, ginklais. Jam rūkant prie bazės ant suoliuko, V. R. netoliese ilgai šnekėjosi su ūsuotu Rygos (duomenys neskelbtini) majoru. Kažkas iš bendradarbių pasakė, kad tai Rygos (duomenys neskelbtini) vadas. Vakarop automobilis „Latvija“ išvažiavo. Kažkas iš atvykusių rygiečių pasiliko Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje. Naktį J. T. ilsėjosi bazėje. Ryte sužinojo, kad naktį bazėje buvo paskelbtas pavojus, kurio signalo jis negirdėjo. J. T. parodė, kad iš bendradarbių, kurie buvo atsikėlę paskelbus pavojų, jam žinoma, kad iškarto po sprogimo į bazę atvažiavo Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai.
Liudytojas G. I. parodė, kad jis 1991 metais dirbo Vilniaus (duomenys neskelbtini) 5 būrio vado pavaduotoju. Jam buvo išduotas pistoletas, 5,45 mm kalibro automatas AKS-74U ir kamufliažinė uniforma. 1991-07-30/31 jis atostogavo. 1991 metų rugpjūčio mėnesį, grįžus iš atostogų, jam buvo išduotas 7,62 mm kalibro automatas. Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje liudytojas garso slopintuvų nematė. Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazė buvo saugoma. Liudytojas A. J. parodė, kad 1991 metais liepos mėnesį jis dirbo Vilniaus (duomenys neskelbtini). Jam buvo pistoletas PM, 5,45 mm kalibro automatas ir kamufliažinė uniforma, prietaisų PBS Vilniaus (duomenys neskelbtini) jis nematė.
Iš liudytojo S. Z. parodymų nustatyta, kad jis dirbo Vilniaus (duomenys neskelbtini) 5 būryje. Jam priskirtas pistoletas PM, automatas AKS-74(U) ir kulkosvaidis. Būryje buvo tik 5,45 mm kalibro automatai, garso slopintuvų nebuvo. S. Z. buvo išduota „afgankė“ ir kamufliažinė uniforma. Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazė buvo saugoma, į bazę pašaliniams asmenims pateikti buvo neįmanoma. 1991-07-30/31 S. Z. buvo Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje. Sprogimas, įvykęs prie TSRS karinio dalinio, Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje girdėjosi. Po sprogimo bazėje buvo sujudimas. Liudytojas 1991-07-30/31 budėjo, matė, kad pas juos atvažiavo Rygos (duomenys neskelbtini), bet su jais nebendravo. Jie atvažiavo automobiliu „Latvija“. Po (duomenys neskelbtini) muitinės posto pareigūnų nužudymo, po dienos ar dviejų, jis matė, kaip Vilniaus (duomenys neskelbtini) vairuotojas vardu Tadeuš Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės teritorijoje keitė automobilio UAZ ratus. S. Z. padėjo Tadeušui šiuo ratus išvežti iš bazės.
Iš liudytojo A. K. parodymų nustatyta, kad jis 1991 metais dirbo Vilniaus 5 būryje milicininku. Jam buvo priskirtas pistoletas PM ir 5,45 mm kalibro automatas AKS-74(U). A. K. garso slopintuvų Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje nematė. Jam buvo išduota „afgankė“ ir kamufliažinė uniforma. 1991-07-30 Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės kieme jis matė automobilį „Latvija“. Prie šio automobilio buvo civiliai apsirengę asmenys. Ant vieno iš šių vyriškių marškinėlių buvo TSRS herbas ir užrašas „SSSR“. Kažkas iš šalia buvusių milicininkų pasakė, kad tai Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai. Šie milicininkai nuėjo į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės patalpas. Iš bendradarbių pasakojimo jam žinoma, kad Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai iš bazės išvyko 1991-07-31. Liudytojas parodė, kad patekti į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę nepastebėtam nebuvo galimybės.
Iš liudytojo V. D. parodymų nustatyta, kad jis dirbo Vilniaus (duomenys neskelbtini). Jam buvo išduotas pistoletas PM ir 5,45 mm kalibro automatas AKS-74U. Garso slopintuvų Vilniaus (duomenys neskelbtini) nebuvo. 7,62 mm kalibro automatus AKMS Vilniaus (duomenys neskelbtini) gavo po (duomenys neskelbtini) muitinės posto pareigūnų nužudymo. Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazė buvo saugoma ir pašaliniai asmenys į bazės teritoriją patekti negalėjo. 1991-07-30/31 V. D. atostogavo. Po Vilniaus (duomenys neskelbtini) išformavimo I. B. buvo išvykęs tarnauti į Vokietiją.
Iš liudytojo V. S. parodymų nustatyta, kad jis dirbo Vilniaus (duomenys neskelbtini), milicininku – vairuotoju. Jam buvo išduotas pistoletas PM, 5,45 mm kalibro automatas AKS-74U, kamufliažinė uniforma. Garso slopintuvų liudytojas Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje nematė. 1991-07-30/31 naktį V. S. budėjo komerciniame banke Naujojoje Vilnioje. Liudytojas O. I. parodė, kad dirbo Vilniaus (duomenys neskelbtini). Jam buvo išduotas pistoletas PM, 5,45 mm kalibro automatas AKS-74(U) ir kamufliažinė uniforma. 1991-07-30/31 O. I. buvo Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje. Bazė buvo saugoma sargybos ir pašaliniai asmenys į bazės teritoriją patekti negalėjo.
Iš liudytojo S. L. parodymų nustatyta, kad jis dirbo Vilniaus (duomenys neskelbtini) 4 būryje. Jam buvo išduotas pistoletas PM ir 5,45 mm kalibro automatas AKS-74U. Garso slopintuvų ir 7,62 mm kalibro automatų Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje nebuvo. 1991 metų gegužės mėnesį Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkai važiavo į muitines. Iš nužudytų (duomenys neskelbtini) muitinės posto darbuotojų jis pažinojo M. B. , kuris buvo nekonfliktiškas žmogus. 1991-07-30/31 S. L. buvo namuose. (duomenys neskelbtini) muitinės poste jis nebuvo. Iš liudytojo S. P. parodymų nustatyta, kad jis dirbo Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininku. Jam buvo priskirtas automatas AKS-74(U). 7,62 mm kalibro automatų ir specialių užmovų Vilniaus (duomenys neskelbtini) būrys neturėjo.
Iš liudytojo V. P. parodymų nustatyta, kad jis dirbo Vilniaus (duomenys neskelbtini), vairuotoju. Jam buvo išduotas pistoletas PM, 5,45 mm kalibro automatas ir kamufliažinė uniforma. Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje garso slopintuvų, 7,62 mm kalibro automatų liudytojas nematė. Girdėjo, kad Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje buvo atvažiavę Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai, tačiau pats jų nematė. Liudytojas A. K. parodė, kad jis dirbo Vilniaus (duomenys neskelbtini) 4 būryje, milicininku – vairuotoju. Jam buvo išduotas pistoletas PM ir 5,45 mm kalibro automatas AKS-74(U). Garso slopintuvų ir 7,62 mm kalibro automatų liudytojas Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje nematė.
Iš liudytojo E. P. parodymų nustatyta, kad jis dirbo Vilniaus (duomenys neskelbtini) kadrų. Jam buvo išduotas pistoletas PM ir 5,45 mm kalibro automatas. Vėliau Vilniaus (duomenys neskelbtini) gavo 7,62 mm kalibro automatus. E. P. buvo išduota „afgankė“, o po to kamufliažinė uniforma. Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazė buvo saugoma ir pašaliniai asmenys į bazę patekti negalėjo. 1991-07-30/31 jis buvo namuose. Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkų santykiai su (duomenys neskelbtini) pareigūnais buvo geri, nes jie anksčiau tarnavo viename būryje.
Iš liudytojo J. S. parodymų nustatyta, kad jis dirbo Vilniaus (duomenys neskelbtini) sporto instruktoriumi, budinčiuoju. Jam buvo išduotas pistoletas PM ir automatas AKS-74U. Vilniaus (duomenys neskelbtini) garso slopintuvų neturėjo. 1991-07-30/31 naktį jis buvo namuose. Iš bendradarbių sužinojo, kad į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę buvo atvykę Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai. Vilniaus (duomenys neskelbtini) buvo ginkluoti 5,45 mm kalibro automatais. Vėliau į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę atvežė 7,62 mm kalibro Kalašnikov konstrukcijos automatus. 1991-07-31 buvo gauti 7,62 mm kalibro automatai, kurie buvo saugomi pas budinčios dalies vyresnįjį inspektorių V. R. . J. S. parodė, kad Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkai negalėjo nužudyti (duomenys neskelbtini) muitinės pareigūnų, nes poste dirbo policijos pareigūnai su kuriais Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkai buvo pažįstami.
Liudytojas I. A. parodė, kad jis dirbo Vilniaus (duomenys neskelbtini) . Jam buvo išduotas pistoletas PM ir kamufliažinė uniforma.Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkai buvo ginkluoti pistoletais PM ir 5,45 mm kalibro automatais AKS-74u. Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazė buvo saugoma, pašaliniai į ją patekti negalėjo. Iš liudytojo J. S. parodymų nustatyta, kad nuo 1991 m. sausio mėn. jis dirbo Vilniaus (duomenys neskelbtini) budinčiojo padėjėju. Pagal pareigas jis išduodavo šaunamuosius ginklus, šaudmenis, registruodavo išvykstantį transportą. Jam priskirtas pistoletas PM ir automatas AKS-74(U). Garso slopintuvų liudytojas bazėje nematė. Jam buvo išduota „afgankė“ ir kamufliažinė uniforma. J. S. parodė, kad iš kažkurių Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkų jis girdėjo, jog buvo keičiami Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicijos automobilio ratai. 7,62 mm kalibro automatai bazėje atsirado po pareigūnų nužudymo. Jie ilgą laiką nebuvo išduodami, o išdavė tik po to, kada jie buvo patikrinti. Iki pareigūnų nužudymo 7,62 mm kalibro automatų bazėje J. S. nematė. Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę saugojo Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkai. Pašaliniai asmenys į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę negalėjo patekti.
Iš liudytojo A. T. parodymų nustatyta, kad jis dirbo Vilniaus (duomenys neskelbtini) budinčio padėjėju. 1991-07-31 apie 8 val., po atostogų, atėjo į darbą. Iš budinčio padėjėjo A. Z. sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) muitinėje nužudyti pareigūnai. Po to buvo rikiuotė, kurios metu B. M. dar kartą pasakė, kad (duomenys neskelbtini) nužudyti pareigūnai, o prie 42 divizijos štabo įvyko sprogimas. Atkreipė dėmesį į šaunamuosius ginklus, kad pašaliniai ginklai nebūtų įnešti į bazę. 1991-07-31 jis ginklinėje apžiūrėjo ginklus ir ten nematė, kad būtų pašaliniai ginklai. 1991-07-31 apie 10 val. prie išvažiavimo iš(duomenys neskelbtini)bazės pamatė pašalinius žmones. Kažkas iš milicininkų paaiškino, kad tai yra Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai. Šie milicininkai buvo apsirengę civiliai. Ant vieno milicininko marškinėlių buvo užrašyta „SSSR“, o iš kitos pusės „KGB“. Šių milicininkų buvo apie penkis. Po (duomenys neskelbtini) muitinės pareigūnų nužudymo bazėje matė 7,62 mm kalibro automatus. Kada šie ginklai buvo atvežti jis neprisimena, bet ginklai buvo dėžėse ir užantspauduoti. A. T. iš (duomenys neskelbtini) muitinėje nužudytų pareigūnų pažinojo A. K. ir J. J. , nes anksčiau kartu dirbo. Po šio nužudymo buvo pokalbis tarp Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkų. Kas tame pokalbyje dalyvavo liudytojas neprisimena. Šio pokalbio metu buvo kalbama apie pareigūnų nužudymą ir kažkas pasakė, kad Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkai po nužudymo keitė automobilio ratus. Kurio automobilio ratai buvo keičiami ir kas juos keitė, nežino. Garso slopintuvų liudytojas Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje nematė.
Žemesnės instancijos teismas
Iš liudytojo O. Š. parodymų nustatyta, kad jis dirbo Vilniaus (duomenys neskelbtini) budinčiu. Jam buvo išduotas pistoletas PM ir 5,45 mm kalibro automatas. 7,62 mm kalibro automatai Vilniaus (duomenys neskelbtini) buvo gauti vasaros pabaigoje, tikslaus laiko neprisimena. Garso slopintuvų Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje liudytojas nematė. Jam buvo išduota „afgankė“ ir kamufliažinė uniforma. Dirbant Vilniaus (duomenys neskelbtini) O. Š. neteko lankytis muitinėse. 1991-07-30/31 jis buvo namuose.
Iš liudytojo G. C. parodymų nustatyta, kad jis 1991 metais dirbo Vilniaus (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Jam buvo išduotas pistoletas PM ir 5,45 mm kalibro automatas AKS-74U. (duomenys neskelbtini) įvykių metu G. C. gydėsi ligoninėje. Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkai buvo ginkluoti pistoletais PM ir automatais AKS-74U. 7,62 mm kalibro automatų ir garso slopintuvų bazėje nebuvo. Duslintuvų konstrukcija skiriasi nuo įtaiso šaudyti sprogstamaisiais paketais. T. G. jam pasakojo, kad (duomenys neskelbtini) muitinės pareigūnus nužudė Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai. T. G. pasakė, kad ir jis taip galvotų, jeigu būtų buvęs ten kartu su rygiečiais. T. G. patvirtino, kad jis buvo (duomenys neskelbtini) muitinėje kartu su Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkais, tačiau tik sėdėjo automobilyje. T. G. pasakė, kad veždamas Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkus į (duomenys neskelbtini) muitinę, nežinojo, ką rygiečiai ten ruošiasi daryti.
Iš liudytojo V. P. parodymų nustatyta, kad nuo 1991-02-23 jis dirbo Vilniaus (duomenys neskelbtini) vadu. Šis būrys buvo ginkluotas 5,45 mm kalibro automatais AKS-74(U). Specialių užmovų ant automatų Vilniaus (duomenys neskelbtini) nebuvo. 7,62 mm kalibro automatus AKMS būrys gavo tik 1991-08-19. Jam buvo priskirtas pistoletas PM ir automatas AKMS. 1991-07-30/31 V. P. atostogavo. 2002 metais jis buvo susitikęs su I. B.. I. B. jam pasakė, kad jis (duomenys neskelbtini) muitinės pareigūnų nužudyme nedalyvavo, tačiau jis iš V. R. gavo automatą, kurį paslėpė vandens telkinyje. Be to, I. B. V. P. papasakojo, kad I. B. buvo užėjęs į kabinetą pas V. R.. V. R. I. B. rodė sprogmenis, kokie 1991-07-31 naktį buvo susprogdinti prie 42 divizijos štabo pastato. V. P. taip pat parodė, kad susitikimo metu I. B. jam pasakė, jog jis tarnaudamas Vokietijoje buvo susitikęs Rygos (duomenys neskelbtini) milicininką, kuris pasakė, kad (duomenys neskelbtini) muitinės pareigūnus nužudė Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai. Šio pokalbio metu V. P. iš I. B. sužinojo, kad I. B. iš V. R. buvo gavęs ne vieną, o du 7,62 mm kalibro automatus, kurie buvo naudojami (duomenys neskelbtini) muitinės pareigūnų nužudyme. I. B. pasakė, kad vieną automatą jis paskandino, o antrą automatą pardavė už 10 000 rublių. V. P. taip pat parodė, kad jis buvo sutikęs T. G., su kuriuo kalbėjo apie (duomenys neskelbtini) įvykius. T. G. jam papasakojo, kad jis su dar vienu Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininku, kurio pavardės neprisimena, vežė tris Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkus ir V. R. į (duomenys neskelbtini) muitinę. T. G. pasakė, kad jis nežinojo, jog muitinėje bus žudomi pareigūnai. V. R. kartu su rygiečiais išlipo iš T. G. automobilio UAZ ir nuėjo į (duomenys neskelbtini) muitinės postą, o T. G. ir antrasis Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkas pasiliko automobilyje. Po kurio laiko iš (duomenys neskelbtini) muitinės posto automobiliu VAZ atvyko V. R. ir Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai, kurie užvažiavo ant akmens. Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai išlipę iš automobilio VAZ sulipo į T. G. automobilį UAZ. Automobilį UAZ vairavo Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkas. Jie visi grįžo į Vilnių.
Žemesnės instancijos teismas
Prie šio liudytojo teisme perskaitytų parodymų analizės (liudyti į teismą V. P. neatvyko) reikia pažymėti, kad parodymai dalyje dėl to, jog I. B. ir V. R. buvo (duomenys neskelbtini) poste pareigūnų nužudymo dieną, t. y., kad vyko ten, prieštarauja byloje surinktų duomenų visumai, taigi teismas jais nesivadovauja. Be to, kaip matyti iš vėlesnių šio liudytojo apklausų, V. P. parodė, kad I. B. jam pasakė, jog (duomenys neskelbtini) žudynėse jis nedalyvavo, tačiau gavo iš V. R. automatą, kurį paslėpė vandens telkinyje. Kai jis (V. P.) priminė I. B. pastarojo pasakojimą 1991 m. apie jo dalyvavimą (duomenys neskelbtini) žudynėse, ir paklausė, tai iš kur jam žinomos tos detalės, I. B. pasakė, kad jo pasakotos 1991 m. detalės jam žinomos iš V. R. . V. R. apie tai jam pasakojo duodamas automatą. 2002 08 01 apklausos metu liudytojas V. P. parodė, kad iš bendravimo su I. B. jam susidarė įspūdis, kad pastarasis į (duomenys neskelbtini) pats nevažiavo ir ten pareigūnų nežudė, tačiau slėpė jam duotus automatus, iš kurių buvo nužudyti Lietuvos pareigūnai. Šios apklausos metu V. P. nurodė, kad jo pokalbius su I. B. ir T. G. reikia vertinti kritiškai, nes jo pasakotos I. B. ir T. G. aplinkybės yra išgalvotos, pasakytos tikslu iš minėtų asmenų išgauti informaciją apie žudynes (duomenys neskelbtini).
Taigi teismas remiasi liudytojo V. P. parodymais toje dalyje, kiek jie neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, o būtent I. B., T. G. parodymams, nes šie liudytojai buvo išsamiai apklausti teisme, jų parodymai nuoseklūs ir vieni kitiems neprieštarauja.
Iš liudytojo I. R. parodymų, kuriuos patvirtina ir A. Z. parodymai, nustatyta, kad jis dirbo Vilniaus (duomenys neskelbtini), budinčios dalies vyresniuoju inspektoriumi. Į jo pareigas įėjo ginklų, radijo stočių išdavimas. Apie ginklų išdavimą buvo užrašoma žurnale. Vilniaus (duomenys neskelbtini) 7,62 mm kalibro automatų, specialių užmovų nebuvo. 1991-07-30-31 jis budėjo bazėje. 1991-07-30 apie 17 val. į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę atvyko apie 15 Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkų. Iš rygiečių jis atpažino Č. M.. Po kurio laiko Č. M. išvažiavo, o keli jų žmonės pasiliko nakvoti Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje. 2 val. 45 min. karinio dalinio 3404 rajone įvyko sprogimas. 2 val. 46 min. padalinyje buvo paskelbtas pavojus ir apie 3 val. 30 min. I. R. atšaukė pavojų. Paskelbus pavojų, Rygos (duomenys neskelbtini) darbuotojai taip pat atsikėlė ir klausė, kas atsitiko. Šitie Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai niekur nebuvo išėję. Vilniaus (duomenys neskelbtini) grupės niekur neišvyko. Jokių operacijų Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkai nevykdė. 1991-07-31 22 val. 30 min. į bazę atvežė 7,62 mm kalibro automatus AKMS. Automatai buvo nauji, tepaluoti, supakuoti. Ginklus ir šaudmenis atvežė budinčios dalies vyresnysis inspektorius V. R. . Šiuos ginklus ir šaudmenis V. R. užrakino savo patalpose. Ryte divizijos vadas įsakė šitų ginklų kol kas neišduoti. 1991-07-31 9 val. I. R. pažadino padėjėjas ir pasakė, kad (duomenys neskelbtini) muitinėje nužudyti pareigūnai. Liudytojas A. Z. parodė, kad 1991-07-30/31 jis buvo Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės budinčioje dalyje ir budėjo kartu su I. R. . Tuo metu į bazę baltos spalvos automobiliu „Latvija“ ir automobiliu „Volga“ atvažiavo Rygos (duomenys neskelbtini) darbuotojai. Rygiečių buvo apie aštuonis. Jiems vadovavo Rygos (duomenys neskelbtini) vadas Č. M. . Rygiečius pasitiko V. R. , su kuriuo rygiečiai nuėjo į pastato viršų. Į budinčią dalį užėjo rygiečių vairuotojas. A. Z. matė, kaip V. R. palydėjo iki automobilių Č. M. ir dar kelis Rygos (duomenys neskelbtini) darbuotojus. Č. M. su dar keliais rygiečiais sėdo į savo automobilius ir apie 23 val. išvažiavo iš bazės. Bazėje liko trys Rygos (duomenys neskelbtini) darbuotojai. Grįžęs į budinčiąją dalį A. Z. pamatė, kad trys Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai kartu su V. R. nuėjo į kambarį, kuriame buvo saugomi šaudmenys. A. Z. matė, kad visi trys rygiečiai grįžo be ginklų. Jis suprato, kad ginklus jie atidavė V. R. . Po to A. Z. nuėjo į kambarį, kuris buvo budinčioje dalyje, ir atsigulė miegoti. Rygiečius jis pamatė 1991-07-31 8-9 val. Apie 2-3 val. mieste įvyko sprogimas. Iš liudytojo M. Z. parodymų matyti, kad jis dirbo Vilniaus (duomenys neskelbtini) budinčiojo padėjėju. 1991-07-30/31 M. Z. atostogavo. Į darbą jis grįžo 1991-08-04. Atėjęs į darbą jis apžiūrėjo automobilių išvykimo registracijos žurnalą. M. Z. pastebėjo, kad žudynių naktį buvo pradėtas rašyti V. R. automobilio UAZ šaukinys, tačiau šis užrašas nebuvo baigtas. Po šaukinio buvo užrašyta kažkokia raidė ir užtepta. Tai pamatęs jis suprato, kad kažkas norėjo užrašyti apie V. R. automobilio išvykimą, bet po to, tikriausiai, gavo nurodymą nežymėti žurnale automobilio išvykos. M. Z. užėjo į ginklinę, bet ginklinėje jokių pašalinių, svetimų ginklų nebuvo. M. Z. girdėjo posto sargybinių K. D. ir A. Z. pokalbį. Iš pokalbio suprato, kad tą naktį, kada buvo nužudyti (duomenys neskelbtini) muitinės posto pareigūnai, iš bazės buvo išvažiavę du Vilniaus (duomenys neskelbtini) darbuotojai ir trys Rygos (duomenys neskelbtini) darbuotojai. Po pučo Maskvoje į budinčiąją dalį buvo atėjęs V. R. vairuotojas T. G. . Jis buvo labai susirūpinęs, gailėjosi, kad atėjo dirbti į (duomenys neskelbtini), sakė, kad dėl to vien nemalonumai. M. Z. įtaria, kad toks T. G. elgesys susijęs su įvykiais (duomenys neskelbtini), nes po šių įvykių T. G. labai pasikeitė, pradėjo dažnai vartoti alkoholinius gėrimus.
Liudytojas V. R. yra parodęs, kad 1991 metais dirbo Vilniaus (duomenys neskelbtini) štabo viršininku. (duomenys neskelbtini) muitinės posto darbuotojų nužudymo metu buvo namuose. Apie įvykius (duomenys neskelbtini) sužinojo atėjęs į darbą iš budinčiojo. 1991-07-30, antroje dienos pusėje, į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę buvo atvykęs Rygos (duomenys neskelbtini) vadas Č. M.. Su juo atvyko 3-4 Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai. Č. M. paaiškino, kad jis atvažiavo į diviziją gauti ginklus, aprangą. Viso aprūpinimo jie negavo, todėl atvažiavo į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę pernakvoti, o 1991-07-31 ryte paims likusius daiktus divizijoje ir grįš į Rygą. Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai 7,62 mm kalibro automatus pridavė į ginklų kambarį. 1991-07-31, pirmoje dienos pusėje, Rygos (duomenys neskelbtini) darbuotojai išvažiavo į diviziją ir į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę negrįžo. Ginklais Vilniaus (duomenys neskelbtini) rūpinosi vyresnysis ginkluotės inspektorius V. R.. V. R. parodė, kad po įvykių (duomenys neskelbtini) apie 9 val. jis su vairuotoju ir dar dviem darbuotojais važiavo pro divizijos štabo apgadintą pastatą. Jie sustojo sprogimo vietoje ir apžiūrėjo pastatą. Liudytojo parodymai, kad Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje nebuvo nužudytų pareigūnų ginklų, kad jis nedavė nurodymo T. G. nuvežti Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkus į (duomenys neskelbtini) postą prieštaraujan kitiems byloje surinktiems įrodymams, todėl teismas jais nesivadovauja.
Iš liudytojo A. S. parodymų teisme, o taip pat teisme perskaitytų jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad 1991-07-30 apie 18-19 val. jam būnant Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje, B. M. kabinete, jis pastebėjo, jog į bazės teritoriją įvažiavo automobilis „Latvija“. A. S. per langą matė rygiečius, kurie su savimi turėjo automatus ir krepšius. Po kurio laiko rygiečiai užėjo į B. M. kabinetą. Iš atvykusių Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkų A. S. atpažino Č. M.. Č. M. paaiškino, kad jie atvyko į diviziją gauti aprangos, kad dalies aprangos negavo, todėl nori palikti nakvoti kelis milicininkus, kurie kitą dieną gavę iš divizijos aprangą, išvyks į Rygą. B. M. leido rygiečiams pasilikti bazėje. Rygiečiai turėjo krepšius – maišus, vadinamus „baulais“. Apie 19-20 val. A. S. užėjo pas V. R. į kabinetą ir ten matė sėdinčius Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkus, kurie žiūrėjo videofilmus. Prieš išvykstant namo A. S. taip pat buvo užėjęs į svečių kambarį. Šioje patalpoje buvo 4-6 rygiečiai, rygiečiai turėjo “baulus”. Po kurio laiko, apie 23 val. jis išvažiavo iš bazės namo. Kartu iš bazės, tik kitu automobiliu išvažiavo V. R.. Jis važiavo T. G. vairuojamu automobiliu UAZ. A. S. važiavo tarnybiniu automobiliu VAZ-2109. Abu automobiliai važiavo viena kryptimi iki stoties. Nuo stoties A. S. pasuko link savo namų, o V. R. buvo vežamas savo namų kryptimi. 1991-07-30 apie 24 val. A. S. grįžo į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę, nuėjo į B. M. kabinetą. Naktį įvyko sprogimas, kurį liudytojas girdėjo. Buvo paskelbtas pavojus, kurio metu visi užėmė kovines padėtis. A. S. ir B. M. užlipo ant bazės pastato stogo ir ten budinčių paklausė, kas atsitiko. Budintys pasakė, kad sprogimas įvyko ne prie bazės. Pavojaus signalas buvo atšauktas. Po 1-2 val. nuo sprogimo visi Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkai, buvę prieš tai B. M. kabinete, pradėjo skirstytis, A. S. ir B. M. nuėjo miegoti. Po kurio laiko B. M. paskambino N. M. . Po telefoninio pokalbio B. M. pasakė, kad A. S. turi nuvykti prie divizijos štabo pastato ir nufilmuoti vietą, kur įvyko sprogimas. A. S. tarnybiniu automobiliu nuvyko prie divizijos, nufilmavo sprogimo padarytą duobę. Kai A. S. grįžo į bazę, B. M. pasakė, kad skambino iš Maskvos ir klausė, kas atsitiko, nes yra 6-7 lavonai. Apie 10 val. buvo rikiuotė, kurios metu B. M. pranešė, kad įvyko ypatingas įvykis, kad (duomenys neskelbtini) muitinėje sušaudyti žmonės. A. S. po šios rikiuotės išvyko atostogauti. A. S. tvirtina, kad naktį B. M. iš bazės nebuvo išvykęs. Jis parodė, kad be Rygos ir Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkų tą naktį Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje jokių kitų asmenų nebuvo. Tarnaujant Vilniaus (duomenys neskelbtini) liudytojui buvo išduoti pistoletas “Makarov” 9 mm kalibro ir automatas 5,45 mm kalibro. 1991 m. Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkai turėjo sutrumpintus 5,45 mm kalibro automatus „Kalašnikov“ ir pistoletus. Liudytojui atrodo, kad Vilniaus (duomenys neskelbtini) buvo keletas vienetų automatų „Kalašnikov“ 7,62 mm kalibro, jie buvo nuo 1987 metų. Kuriems Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkams buvo priskirti tokie automatai, tiksliai pasakyti negali. Visi atsisakinėjo nuo automatų „Kalašnikov“ 7,62 mm kalibro, nes jie buvo sunkesni ir didesni. Senajame (duomenys neskelbtini) buvo 7,62 mm kalibro automatai, tai buvo pirmieji automatai, kuriais ginklavosi (duomenys neskelbtini). Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkai garso slopintuvų, specialių šovinių, pritaikytų šaudyti su garso slopintuvais neturėjo.Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkai greičio matavimo prietaisų neturėjo. 1991-07-30/31 Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje be Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkų ir Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkų nebuvo jokių kariškių, kitų pašalinių asmenų, Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkai tuo laikotarpiu nevykdė jokių operacijų. Vilniaus (duomenys neskelbtini) specialios paskirties kovotojų grupės nebuvo. Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkų santykiai su rinktinės (duomenys neskelbtini) pareigūnais 1991 m. buvo šilti. Praėjus kelioms dienoms po Vilniaus (duomenys neskelbtini) skilimo, kad sumažinti įtampą, B. M. susiskambino su E. K., įvyko Vilniaus (duomenys neskelbtini) karininkų ir rinktinės (duomenys neskelbtini) karininkų susitikimas, kur buvo susitarta, kad jokios politinės idėjos, jokie nesutarimai, jokie požiūriai nebus priežastimi tarpusavio susirėmimams. Žuvęs kelių policijos pareigūnas, kuris turėjo išeiti į pensiją, praeityje su B. M. kartu budėdavo, kartu tarnavo kelių policijoje. Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkai neturėjo jokių konfliktų su nužudytais (duomenys neskelbtini) muitinės posto pareigūnais.
Aptariant liudytojo A. S. parodymų vertinimą, pažymėtina, kad parodymai dalyje dėl keletos 7,62 mm kalibro automatų Vilniaus (duomenys neskelbtini) buvimo, neatitinka surinktų byloje įrodymų visumos. Pažymėtina, kad liudytojas šių aplinkybių kategoriškai nepatvirtino, o nurodė, jog jam atrodo, kad Vilniaus (duomenys neskelbtini) buvo keli tokie automatai, t. y. jis apie tai spėja. Gi objektyviai nustatytos bylos aplinkybės paneigia tokį faktą. Liudytojas galimai klysta dėl to, kad jam buvo tekę tarnauti Vilniaus (duomenys neskelbtini) dar iki jo skilimo ir ten turėti (matyti) tokį ginklą.
Iš liudytojo, tuo metu Vilniaus (duomenys neskelbtini) vado B. M. parodymų matyti, kad Vilniaus (duomenys neskelbtini) būrys buvo ginkluotas pistoletais PM, Kalašnikovo automatais AKMS- 74(U), SVD (Dragunovo snaiperis – šautuvas), granatsvaidžiais ir signaliniais pistoletais. 1991-07-30/31 naktį Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkai į operatyvines užduotis išvykę nebuvo. 1991-07-30 apie 20 val. į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę atvyko 11 Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkų grupė. Kartu su jais atvyko Rygos (duomenys neskelbtini) vadas Č. M., K.. Kiti rygiečiai liudytojui nepažįstami. Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai atvažiavo baltos spalvos automobiliu „Latvija“ (RAF) ir pilkos spalvos automobiliu „Volga“ (GAZ 3102). Č. M. B. M. pasakė, kad rygiečiai atvyko į Vilnių dėl reikalų karinio dalinio 3404 divizijoje. Apie 23 val. 30 min. keturi Rygos (duomenys neskelbtini) darbuotojai, tarp jų Č. M., dviem savo automobiliais išvyko į Rygos pusę. Č. M. prieš išvykdamas pasakė, kad 7 Rygos (duomenys neskelbtini) darbuotojai pasiliks Vilniuje gauti kažkokį krovinį. Todėl likę 7 rygiečiai pasiliko Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje. Rygiečiai buvo apsirengę civiliais drabužiais ir ginkluoti automatais AKS-74(U). Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai automatus pridavė operatyviniam budinčiam I. R. . 1991-07-30 apie 23 val. 30 min. B. M. palydėjo Č. M. su jo žmonėm iki pirmos degalinės už miesto ribų trasoje M-12 Vilnius – Ryga. Degalinėje rygiečiai pylėsi degalus ir nuvažiavo į Rygą. B. M. grįžo į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę. 1991-07-30-31 nuo 9 val. iki 9 val. B. M. bazėje buvo atsakingu karininku. Apie 2 val. 45 min. nuaidėjo stiprus sprogimas. B. M. paskelbė kovinę padėtį. Tą dieną bazės sargyboje budėjo 3 Vilniaus (duomenys neskelbtini) būrys. Sargybos viršininku buvo P. F.. Rezerve buvo 5 būrys, kurio vadas J. T.. Pavojaus metu vienas iš septynių Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkų buvo užėjęs pas B. M. ir klausė, kas atsitiko bei siūlė savo pagalbą. B. M. jam atsakė, kad ir be jų apsieis. Rygietis išėjo. Po to, nustačius, kad sprogimas įvyko prie divizijos štabo Sapiegos g., pavojaus signalas buvo atšauktas. Apie 6 val. ryto iš Viešosios tvarkos vyriausiosios valdybos viršininko A. Z. telefoninio pokalbio metu B. M. sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) nužudyti pareigūnai. 1991-07-31 Rygos (duomenys neskelbtini) vadas Č. M. paskambino Vilniaus (duomenys neskelbtini) štabo viršininkui V. R. ir paprašė jo, kad Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkai nuvežtų su palyda Vilniuje pasilikusius 7 Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkus iki sienos. B. M. mano, kad dėl staiga paaštrėjusios situacijos rygiečiai atsisakė priimti krovinį. Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai nusipirko bilietus ir be ginklų apie 17 val. traukiniu išvyko į Daugpilį. 1991 metais Vilniaus (duomenys neskelbtini) ginkluotėje nebuvo 7,62 mm kalibro automatų AKMS. 1991-07-31 Vilniaus (duomenys neskelbtini) būrys pagal važtaraštį gavo 7,62 mm kalibro automatus AKMS. Iki to būrys tokio kalibro automatų neturėjo. Vilniaus (duomenys neskelbtini) būryje garso slopintuvų nebuvo. Bazės pirmame aukšte dešinėje pusėje nuo įėjimo buvo patalpa be langų. Ji buvo vadinama pagalbine patalpa. Ši patalpa buvo V. R. žinioje, kuris dirbo su draugovininkais. B. M. parodė, kad tarp jo, P. L. ir A. B. buvo susitarimas nenaudoti vieniems prieš kitus ginklų. B. M. asmeniškai pažinojo (duomenys neskelbtini) nužudytąjį A. K..
Iš „ (duomenys neskelbtini) ginklų ir šaudmenų išdavimo ir priėmimo knygos“ matyti, kad pagal knygoje esančius užrašus 1991-07-30 18-kai Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkų buvo išduoti tik automatai AKS-74U.
2000-09-11 Rusijos Federacijos generalinė prokuratūra raštu pateikė surinktus dokumentus. 1991-07-31 važtaraščio be numerio patvirtintoje kopijoje užfiksuota, kad 1991-07-31 V. R. iš karinio dalinio(duomenys neskelbtini)gavo 40 7,62 mm kalibro automatus AKMS ir viso 8400 7,62 mm kalibro šovinių. 1991-08-30 važtaraščio Nr.1287 patvirtintoje kopijoje užfiksuota, kad Vilniaus (duomenys neskelbtini) kariniam daliniui 3404 gražino visus 40 7,62 mm kalibro automatų AKMS ir visus 8400 7,62 mm kalibro šovinių.
1991-08-17 daiktinių įrodymų apžiūros protokole užfiksuota, kad Vilniaus (duomenys neskelbtini) yra 7,62 mm kalibro automatai AKMS. Visi 40 automatų supakuoti standartinėse dėžėse ir užplombuoti. Atidarius dėžes buvo rasti 40 automatų. Automatų paviršiai juodinti, be nuotrynų, su tepalų pėdsakais. Vamzdžiuose yra dulkių sluoksnis ir sluoksnis panašus į rudis.
1991-08-05 atliktas Vilniaus (duomenys neskelbtini) ginklų ir šaudmenų apskaitos, saugojimo ir išsaugojimo patikrinimas. 1991-08-13 pažymoje nurodoma, kokie šaunamieji ginklai ir šaudmenys buvo išduoti Vilniaus (duomenys neskelbtini) nuo 1989-04-14 iki 1991-07-31. 1991-08-09 buvo surašytas Vilniaus (duomenys neskelbtini) turimų materialinių vertybių likučių surašymo aktas. Šiuose dokumentuose užfiksuota, kad Vilniaus (duomenys neskelbtini) neturėjo garso slopintuvų ir 7,62 mm kalibro šovinių su kulka „US“.
Tokiu būdu, buvusių Vilniaus (duomenys neskelbtini) darbuotojų parodymai, daiktinių įrodymų apžiūros protokoluose, važtaraščiuose, pažymoje, materialinių vertybių likučių surašymo akte esantys duomenys įrodo, kad Vilniaus (duomenys neskelbtini) nebuvo išduoti ir jie neturėjo garso slopintuvų ir 7,62 mm kalibro šovinių su kulka „US“, skirtų begarsiam šaudymui, t.y. tokių prietaisų ir šaudmenų, kokie buvo naudojami (duomenys neskelbtini) muitinės posto darbuotojų nužudyme. Pagal 1991-07-31 važtaraštį Vilniaus (duomenys neskelbtini) buvę 7,62 mm kalibro automatai AKMS iki (duomenys neskelbtini) muitinės darbuotojų nužudymo nebuvo išduoti.
Iš aukščiau aptartų įrodymų taip pat matyti, kad 1991-07-30 į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę automobiliu „Latvija“ ir „Volga“ buvo atvykęs Rygos (duomenys neskelbtini) vadas Č. M. ir dar 10 Rygos (duomenys neskelbtini) darbuotojų, iš kurių 7 milicininkai buvo palikti Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje. Šie 7 Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai (duomenys neskelbtini) muitinės posto pareigūnų nužudymo metu buvo Lietuvoje. Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkai 1991-07-30/31 naktį jokių operacijų nevykdė. Aplinkybė, kad Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazė buvo saugoma Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkų ir į ją pašaliniai asmenys galėjo patekti tik su vadovybės leidimu leidžia tvirtinti, kad nužudytų (duomenys neskelbtini) muitinės posto darbuotojų tarnybiniai ginklai į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę galėjo patekti ir ten būti saugomi tik su Vilniaus (duomenys neskelbtini) vadovybės, prie kurios priskiriamas V. R., žinia.
Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) muitinės posto pareigūnai buvo nužudyti panaudojant garso slopintuvus ir 1943 m. pavyzdžio 7,62 mm kalibro šovinius su kulka „US“, kurie pagaminti 1968 metais ir 1969 metais gamykloje Nr.711. Tai reti, specialios paskirties šaudmenys, kurių neturėjo Lietuvos Respublikos valstybei pavaldžios institucijos, Vilniaus (duomenys neskelbtini) ir dauguma TSRS karinių dalinių. TSRS kariniuose daliniuose, išskyrus Rygos (duomenys neskelbtini), tame tarpe dislokuotuose Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Kaliningrado ir Pskovo sričių teritorijose, pagal 1991-07-30/31 dienų dokumentus, 7,62 mm kalibro automatai AK, garso ir liepsnos slopintuvai PBS bei šoviniai „US“ buvo saugomi ginklų kambariuose, sandėliuose ir kariams išduoti nebuvo. 1991-10-08 raštu TSRS VRM informavo, kad prietaisai PBS ir šaudmenys „US“ nebuvo pamesti ar pavogti.
Žemesnės instancijos teismas
(duomenys neskelbtini) muitinės poste nužudytų pareigūnų tarnybiniai ginklai po pareigūnų nužudymo buvo saugomi Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje. 1991-07-30/31 Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje, be Vilniaus (duomenys neskelbtini) darbuotojų, kurie neturėjo garso slopintuvų ir šovinių „US“, buvo Rygos (duomenys neskelbtini) darbuotojai.
TSRS VRM 1990-10-02 įsakyme Nr.367 užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) būrys perduodamas (duomenys neskelbtini) 42 divizijos vado pavaldumui. Divizijos vadui pavestas materialinis techninis šio būrio aprūpinimas. (duomenys neskelbtini) vadui generolui pulkininkui J. V. Š. kartu su Latvijos Respublikos vidaus reikalų ministru įsakyta nustatyti priemones efektyviam padalinio panaudojimui. Teisminio nagrinėjimo metu buvo pagarsinti liudytojo J. Š. parodymai. J. Š. parodė, kad 1990-10-02 (duomenys neskelbtini) ministro pavaduotojo I. Š. įsakymu Latvijos Respublikos (duomenys neskelbtini) buvo perduotas (duomenys neskelbtini) 42 divizijai. Tokiu būdu nustatyta, kad nuo 1990-10-02 Rygos (duomenys neskelbtini) ginklais ir šaudmenimis buvo aprūpinamas iš (duomenys neskelbtini) 42 divizijos karinių dalinių.
1994-11-20 raštu (duomenys neskelbtini) ministro pirmasis pavaduotojas pateikė surinktus dokumentus apie prietaisų PBS ir 7,62 mm kalibro šovinių „US“ išdavimą. 1991-02-27 važtaraštyje Nr.1102 užfiksuota, kad iš karinio dalinio(duomenys neskelbtini)per karinį dalinį 5459 Rygos (duomenys neskelbtini) buvo išduoti du prietaisai PBS. Šiuos garso slopintuvus išdavė G. N. , o priėmė Rygos (duomenys neskelbtini) vadas Č. M.. 1991-05-30 važtaraštyje Nr.1220 užfiksuota, kad iš karinio dalinio (duomenys neskelbtini) Rygos (duomenys neskelbtini) išduoti 70 1943 m. pavyzdžio 7,62 mm kalibro šovinių „US“. Šovinius išdavė G. N., o priėmė Rygos (duomenys neskelbtini) vado pavaduotojas S. P.. 1991-10-29 materialinių vertybių kiekio surašymo akte nurodoma, kad karinėje dalyje (duomenys neskelbtini) yra vienas prietaisas PBS, 680 vienetų 1943 m. pavyzdžio 7,62 mm kalibro šovinių „US“, kurie 1969 m. pagaminti gamykloje Nr.711, ir 269 vienetais 1943 m. pavyzdžio 7,62 mm kalibro šovinių „US“, kurie pagaminti 1968 m. gamykloje Nr.711. Šis dokumentas patvirtina, kad kariniame dalinyje(duomenys neskelbtini)buvo pilna pakuotė – 680 7,62 mm kalibro šovinių „US“, pagamintų 1969 m., ir 269, nepilna pakuotė, 7,62 mm kalibro šovinių „US“, pagamintų 1968 metais. Šiame dokumente užfiksuota, kad prietaisų PBS ir 1943 m. pavyzdžio 7,62 mm kalibro šovinių „US“ kariniame dalinyje(duomenys neskelbtini)neprarasta ir jų netrūksta. 1991-06-26 važtaraštyje Nr.102 užfiksuota, kad iš karinio dalinio (duomenys neskelbtini) Rygos (duomenys neskelbtini) darbuotojui majorui A. A. buvo išduoti du prietaisai PBS ir 300 vienetų 1943 metų pavyzdžio 7,62 mm kalibro šovinių „US“, pagamintų 1969 metais gamykloje Nr.711. Karinio dalinio (duomenys neskelbtini) sąskaita, nomenklatūra Nr.29 patvirtina, kad 1991-07-26 Rygos (duomenys neskelbtini) buvo išduoti du prietaisai PBS. Šiame dokumente užfiksuota, kad kariniame dalinyje (duomenys neskelbtini) prietaisų PBS nebuvo prarasta ir jų trūkumas nenustatytas. Karinio dalinio (duomenys neskelbtini) sąskaita, nomenklatūra Nr.1009 patvirtina, kad 1991-06-26 Rygos (duomenys neskelbtini) buvo išduoti 300 vienetų 7,62 mm kalibro šovinių „US“. Šiame dokumente užfiksuota, kad 1943 m. pavyzdžio 7,62 mm kalibro šovinių „US“ kariniame dalinyje (duomenys neskelbtini) nebuvo prarasta ir jų trūkumas nenustatytas. 1985-10-28 šaudmenų kokybės apskaitos kortelė patvirtina tai, kad 1991-06-26 Rygos (duomenys neskelbtini) buvo išduoti 300 vienetų 1943 m. pavyzdžio 7,62 mm kalibro šovinių „US“, kurie buvo pagaminti 1969 metais gamykloje Nr.711. 1991-08-15 pažyma, apie Rygos (duomenys neskelbtini) ginklų ir šaudmenų judėjimo patikrinimą patvirtina, kad pagal anksčiau išvardytus važtaraščius Rygos (duomenys neskelbtini) gavo viso 4 prietaisus PBS ir viso 370 vienetų 1943 m. pavyzdžio 7,62 mm kalibro šovinius su kulka „US“. Be to, šioje pažymoje užfiksuota, kad Rygos (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu 1943 metų pavyzdžio 7,62 mm kalibro šovinių „US“ neturėjo ir šaudmenų išnaudojimui pateisinti pateikė išdavimo – pridavimo žiniaraščius.
Žemesnės instancijos teismas
Iš 1991-08-16 tarnybinio pranešimo matyti, kad A. B. paaiškino, jog 1991-05-31 pagal 1991-04-30 būrio vado įsakymą buvo surengti šaudymai, kurių metu buvo iššauti 70 vienetų 1943 metų pavyzdžio 7,62 mm kalibro šovinių su kulka „US“. 1991-07-10 pagal 1991-06-27 būrio vado įsakymą buvo surengti mokymai, kurių metu buvo iššauti 300 vienetų 1943 metų pavyzdžio 7,62 mm kalibro šoviniai su kulka „US“.
Išdavimo – pridavimo žiniaraštyje dėl šaudmenų išdavimo (duomenys neskelbtini) darbuotojams šaudykloje (tire), užfiksuota, kad automatui AKMS su garso slopintuvu PBS, parengti normaliam šaudymui, buvo išduoti 1943 m. pavyzdžio 7,62 mm kalibro šoviniai „US“. Pagal šį žiniaraštį po 10 vienetų 7,62 mm kalibro šovinių „US“ buvo išduota Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkams B., L., R., N., Ž., M., L.. Viso Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkams buvo išduota 70 7,62 mm kalibro šovinių „US“.
Išdavimo – pridavimo žiniaraštyje dėl šaudmenų išdavimo (duomenys neskelbtini) darbuotojams šaudykloje (tire), užfiksuota, kad šaudymui iš AKMS, kurso 1-am pratimui atlikti, buvo išduoti viso 300 vienetų 1943 m. pavyzdžio 7,62 mm kalibro šovinių. Po 30 šovinių buvo išduota Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkams K., K., A., P., R., Ž., D., K., L., M.. Šiame žiniaraštyje nėra duomenų apie tai, kad šaudymo metu buvo naudojami garso slopintuvai PBS, kad buvo iššaudyti 7,62 mm kalibro šoviniai su kulka „US“. Kitaip tariant šiame žiniaraštyje nėra duomenų, kad būtų iššauti 7,62 mm kalibro šoviniai „US“, skirti begarsiam šaudymui. O tokių šovinių, kokie buvo nurodyti šiame žiniaraštyje, Rygos (duomenys neskelbtini), tik pagal 1991-01-16 važtaraštį Nr.171 iš karinio dalinio (duomenys neskelbtini) buvo gavęs 14 000 vienetų, tačiau šie šaudmenys nebuvo skirti begarsiam šaudymui ir tokie šaudmenys nebuvo naudojami (duomenys neskelbtini) muitinės posto pareigūnų nužudyme. Todėl šis žiniaraštis objektyviai nepatvirtina, kad Rygos (duomenys neskelbtini) darbuotojai šaudykloje ar tire iššaudė 300 7,62 mm kalibro šovinių „US“.
Iš liudytojo I. D. (I. D.) parodymų matyti, kad jis nėra šaudęs iš 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatų, kulkosvaidžių su garso slopintuvais ir nematė, kad iš tokių ginklų būtų šaudę kiti asmenys. Susipažinęs su žiniaraščio kopija, pagal kurią buvo iššaudyti 300 7,62 mm kalibro šovinių, liudytojas parodė, kad 7,62 mm kalibro šovinių jis negalėjo gauti, nes turėjo 5,45 mm kalibro automatą. Jis abejoja, ar ties jo pavarde yra jo parašas ir neprisimena, kad būtų pasirašęs kokiuose nors žiniaraščiuose dėl šovinių gavimo. Iš liudytojo V. M. parodymų taip pat matyti, kad jis nėra šaudęs iš 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatų, kulkosvaidžių, su garso slopintuvais. Susipažinęs su žiniaraščio kopija, pagal kurią buvo iššaudyti 300 7,62 mm kalibro šovinių, liudytojas parodė, kad trijose eilutėse ties pavarde M. esantis parašas yra ne jo. Iš liudytojo A. K. parodymų matyti, kad jis nėra šaudęs iš 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatų, kulkosvaidžių naudojant garso slopintuvus. Susipažinęs su žiniaraščio kopija, pagal kurią buvo iššaudyti 300 7,62 mm kalibro šoviniai, liudytojas parodė, kad trijose eilutėse ties pavarde K. esantis parašas yra ne jo. A. K. parodė, kad šį žiniaraštį jis mato pirmą kartą. Liudytojas I. P., susipažinęs su žiniaraščiu, pagal kurį buvo iššaudyti 300 7,62 mm kalibro šovinių, parodė, kad ties jo pavarde esantis parašas yra ne jo. Jis šį žiniaraštį mato pirmą kartą. Šių 7,62 mm kalibro šovinių jis niekada nebuvo gavęs, juolab, kad šovinių „US“ Rygos (duomenys neskelbtini) bazėje jis nematė.
Iš liudytojo R. M. parodymų nustatyta, kad garso slopintuvai PBS ir 7,62 mm kalibro šoviniai „US“ buvo griežtoje apskaitoje. Šovinių „US“ naudojimas buvo skaičiuojamas net pagal partijas. Garso slopintuvai PBS buvo saugomi seife. Seifai buvo uždaromi, kiekvieną dieną užantspauduojami. Sandėlis buvo uždaromas. Todėl garso slopintuvų buvo neįmanoma pavogti. Rygos (duomenys neskelbtini) ginkluotę gaudavo 42 divizijos daliniuose dislokuotuose Rygoje, jei ten reikiamos ginkluotės nebuvo, tai gaudavo 42 divizijos daliniuose dislokuotuose Vilniuje. Vilniaus (duomenys neskelbtini) ginkluotę gaudavo 42 divizijos daliniuose dislokuotuose Vilniuje. Po Vilniaus (duomenys neskelbtini) skilimo liudytojas tikrino Vilniaus (duomenys neskelbtini) ginkluotę, po išformavimo dalyvavo priimant ginkluotę. R. M. patvirtino, kad Vilniaus (duomenys neskelbtini) neturėjo garso slopintuvų ir 7,62 mm kalibro šovinių „US“. Iki Minsko milicijos mokyklos Rygos fakulteto ginklų pagrobimo, t.y. iki 1991-01-15, liudytojas tikrino Rygos (duomenys neskelbtini) ginkluotę. Tuo metu Rygos (duomenys neskelbtini) nebuvo garso slopintuvų, 7,62 mm kalibro šovinių „US“ ir 7,62 mm kalibro automatų. Po to Rygos (duomenys neskelbtini) buvo išduoti garso slopintuvai PBS ir 7,62 mm kalibro šoviniai „US. Taip pat Rygos (duomenys neskelbtini) gavo 7,62 mm kalibro automatus. Liudytojas, susipažinęs su 1991-02-27 važtaraščiu Nr.1102, parodė, kad šis dokumentas patvirtina, jog 42 divizijai priklausantis karinis dalinys Nr.7574, dislokuotas prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios, per 42 divizijai priklausantį karinį dalinį 5459, dislokuotą Rygoje (milicijos batalionas), perdavė Rygos (duomenys neskelbtini) vadui Č. M. du garso slopintuvus. Garso slopintuvus Č. M. perdavė H. N.. Susipažinęs su 1991-05-30 važtaraščiu Nr.1220, parodė, kad šis dokumentas patvirtina, jog iš to paties karinio dalinio Nr.7574 H. N. perdavė Rygos (duomenys neskelbtini) 70 vienetų 1943 m. pavyzdžio 7,62 mm kalibro šovinius „US“. Šiuos šovinius priėmė S. P.. Susipažinęs su 1991-06-26 važtaraščiu Nr.102, parodė, kad šis dokumentas patvirtina, jog 42 divizijai priklausantis karinis dalinys Nr.(duomenys neskelbtini), kuris buvo dislokuotas Rygoje, 1991-06-26 išdavė Rygos (duomenys neskelbtini) du prietaisus PBS ir 300 vienetų 1943 metų pavyzdžio 7,62 mm kalibro šovinius „US“, kurie buvo pagaminti 1969 metais gamykloje Nr.711. Susipažinęs su 1991-10-29 materialinių vertybių kiekio surašymo aktu, parodė, kad šis dokumentas patvirtina, jog karinio dalinio(duomenys neskelbtini)sandėlyje, Vilniuje, 1991-10-29 buvo vienas cinkas, 680 vienetų 1943 metų pavyzdžio 7,62 mm kalibro šovinių „US“, pagamintų 1969 metais, ir 269 vienetai 1943 metų pavyzdžio 7,62 mm kalibro palaidų šovinių „US“, pagamintų 1968 metais. Susipažinęs su išdavimo - pridavimo žiniaraščiu, pagal kurį buvo iššaudyti 70 vienetų 7,62 mm kalibro šovinių „US“, parodė, kad automatų taiklumo sureguliavimui garso slopintuvas nereikalingas. Pratimų šaudymui su PBS nebuvo. Susipažinęs su išdavimo – pridavimo žiniaraščiu, pagal kurį buvo iššauti 300 vienetų 7,62 mm kalibro šovinių, parodė, kad šis žiniaraštis nepatvirtina, jog buvo šaudoma naudojant PBS ir kad buvo iššauti 7,62 mm kalibro šoviniai „US“.
Iš liudytojo H. N. parodymų nustatyta, kad jis turėjo specialų išsilavinimą ginklų srityje. 1991 metais karinio dalinio(duomenys neskelbtini)sandėlyje buvo nepilna pakuotė 1943 m pavyzdžio 7,62 mm kalibro šovinių „US“, pagamintų 1968 metais gamykloje Nr.711 ir pilna pakuotė – 680 vienetų 1943 m. pavyzdžio 7,62 mm kalibro šovinių „US“, pagamintų 1969 metais gamykloje Nr. 711. 1969 metų šovinius „US“ H. N. gavo 1990-12-28 iš TSRS VRM Bartašiūno mokyklos, juos pats išpakavo ir visus pridavė į Mogiliovo karinį sandėlį. Iš Bartašiūno mokyklos kartu su šoviniais buvo gauti 5 prietaisai PBS (garso ir ugnies slopintuvai). Dalį 1943 m. pavyzdžio 7,62 mm kalibro šovinių „US“, kurie pagaminti 1968 metais gamykloje Nr.711, jis išdavė Rygos (duomenys neskelbtini). Susipažinęs su sąskaitos važtaraščio Nr.1102 išrašu, parodė, kad jis, pagal šį dokumentą, 1991-02-27 Rygos (duomenys neskelbtini) vadui iš sandėlio išdavė du juodos metalo spalvos prietaisus PBS. Garso slopintuvai buvo juodos spalvos, kitokių spalvų garso slopintuvų nebuvo. Pagal 1991-05-30 važtaraštį Nr.1220 H. N. iš sandėlio Rygos (duomenys neskelbtini) darbuotojui S. P. išdavė 70 šovinių „US“, kurie buvo pagaminti 1968 metais gamykloje Nr.711. Šoviniai „US“ ir prietaisai PBS Vilniaus (duomenys neskelbtini) nebuvo išduoti. 1991-07-30 vakare į jį kreipėsi Vilniaus (duomenys neskelbtini) štabo viršininkas majoras V. R. , kuris norėjo gauti 40 automatų AKMS, 7000 paprastų šovinių ir 1400 trasuojančių šovinių. Prašomus ginklus ir šaudmenis H. N. V. R. išdavė 1991-07-30 apie 22 val. Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkai buvo atvykę automobiliu ZIL 130 su būda. Visi automatai buvo hermetiškai supakuoti dėžėse. H. N. siūlė V. R. paimti senus automatus, bet jis prašė tik naujų automatų, tokius ir gavo. 1991-07-30 Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai pas jį negavo jokių ginklų. Taip pat nebuvo jokių kalbų, kad jiems tą dieną reikės išduoti ginklus ar šaudmenis. Tikrinant ginklus tikslu nustatyti, kiek begarsių šūvių galima atlikti iš garso slopintuvo PBS, po 50 šūvių guminė garso slopintuvo tarpinė susidėvėjo ir toliau šaudant buvo girdimi garsūs šūviai. Instrukcijoje buvo rašoma, kad garso slopintuvai PBS skirti 50 šūvių. H. N. Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkams išdavė prietaisus PBS, tačiau prie duslintuvų jiems papildomų tarpinių nedavė. Jei tokias tarpines būtų davęs, būtų apie tai pažymėjęs važtaraštyje. Liudytojas parodė, kad sandėlyje, už kurį jis buvo atsakingas, gauti šaudmenų „US“, prietaisų PBS be vadovybės žinios, neoficialiai buvo neįmanoma. H. N. išdavė tik tuos šovinius ir prietaisus, kurių išdavimą patvirtina važtaraščiai. H. N. parodė, kad 1991 metų liepos mėnesį civiliam asmeniui įsigyti garso slopintuvą PBS ir šovinius „US buvo neįmanoma. Susipažinęs su šaudmenų išdavimo – pridavimo žiniaraščių kopijomis, pagal kurias Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkams buvo išduoti 370 7,62 mm kalibro šovinių „US“, H. N. parodė, kad per savo darbą yra užpildęs daug tokių dokumentų ir jis žino, kaip tokie dokumentai turi būti užpildyti bei žino, kaip juos pildydavo. Jis nurodė dokumentų trūkumus ir parodė, kad šie žiniaraščiai yra suklastoti, norint pateisinti šaudmenų išnaudojimą. Žiniaraštis, pagal kurį buvo iššaudyti 300 šovinių, nepatvirtina, kad buvo iššaudyti šoviniai „US“. Juolab, kad nebuvo prasmės iššaudyti visų turimų šovinių „US“. Teoriškai ir praktiškai iš keturių garso slopintuvų PBS nebuvo galimybės iššauti 370 vienetų šovinių, nes šūviai būtų girdimi, šūvių garsas nebūtų slopinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Iš perskaitytų teisme liudytojo S. P. parodymų matyti, kad Vilniuje, kariniame dalinyje yra gavęs įvairius šaudmenis, tarp kurių galėjo būti ir šoviniai „US“. Šaudmenis jis gavo pagal paraišką, kurią išrašė Č. M.. Apžiūrėjęs pateiktą išrašą iš 1991-05-30 važtaraščio Nr.1220, S. P. parodė, kad jis galėjo gauti 70 šovinių „US“. Visus gautus šovinius jis perdavė į budinčią dalį, už kurią buvo atsakingas Č. M..
Iš liudytojo M. G., (duomenys neskelbtini) viršininko parodymų nustatyta, kad karinio dalinio(duomenys neskelbtini)sandėliuose, kuriems vadovavo H. N., buvo garso slopintuvai PBS ir šoviniai „US“. Šie garso slopintuvai buvo juodos spalvos cilindro formos. Kitokių garso slopintuvų dalinyje nebuvo. 1991 metais prietaisai PBS ir šoviniai „US“ pas civilius patekti negalėjo, nes buvo labai griežtai saugomi ir išduodami tik pagal dokumentus. Pagal 1991-05-30 važtaraštį Nr.1220 Rygos (duomenys neskelbtini) buvo išduoti 70 vienetų 7,62 mm kalibro šovinių „US“. Šovinius išdavė H. N., o priėmė S. P.. Pagal 1991-02-27 važtaraštį Nr.1102 Rygos (duomenys neskelbtini) buvo išduoti du garso slopintuvai PBS. Garso slopintuvus išdavė H. N., priėmė Č. M..
1991-08-15 pažymoje užfiksuota, kad atlikto patikrinimo metu, t.y. po (duomenys neskelbtini) muitinės posto pareigūnų nužudymo, Rygos (duomenys neskelbtini) gautų 7,62 mm kalibro šovinių „US“ neturėjo.
A. B. pateiktas išdavimo - pridavimo žiniaraštis, dėl 300 vnt. 7,62 mm kalibro šovinių išdavimo (duomenys neskelbtini) darbuotojams šaudykloje, nepatvirtina 300 vienetų 7,62 mm kalibro šovinių „US“ iššaudymo fakto, nes žiniaraštyje nurodyti ne šoviniai „US“, o paprasti 7,62 mm kalibro šoviniai, kurie nėra skirti begarsiam šaudymui; pagal šį žiniaraštį šaudymo metu nebuvo naudojami prietaisai PBS, kurie būtini šaudant šoviniais „US“; su Rygos (duomenys neskelbtini) turėtais 4 gamykliniais garso slopintuvais PBS, pagal jų technines charakteristikas, buvo galima atlikti tik 200 begarsių šūvių, bet ne 300 šūvių, kaip nurodyta žiniaraštyje; liudytojai I. D., V. M., A. K., I. P., kaip matyti iš jų parodymų, nepatvirtino, kad žiniaraštyje ties jų pavarde yra jų parašas, kad jie gavo žiniaraštyje nurodytus šaudmenis ir parodė, kad jie nėra šaudę iš 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatų su garso slopintuvais, kad jie neturėjo 7,62 mm kalibro tarnybinių ginklų.
A. B. pateiktas išdavimo - pridavimo žiniaraštis, pagal kurį 70 7,62 mm kalibro šovinius „US“ gavo A. L., A. R. ir K. M. (ankstesnė pavardė K. N.) taip pat nepatvirtina šovinių „US“ iššaudymo šaudykloje fakto, nes šis žiniaraštis užpildytas netinkamai; pratimų šaudymui su PBS nebuvo; žiniaraštyje nurodytam pratimui prietaisas PBS ir šoviniai „US“ nebuvo reikalingi, nes automatas normaliam šaudymui parengiamas be garso slopintuvo, po to iš parengto normaliam šaudymui automato buvo galima šaudyti ir su prietaisu PBS; automato parengimas normaliam šaudymui reiškia ginklo taiklumo sureguliavimą, o tai atliekant dalyvauja ginkluotės meistras, kuris šaudamas po 3 šūvius į taikinį, sureguliuoja automato taiklumą; 7,62 mm kalibro šovinių „US“ iššaudymo šaudykloje fakto nepatvirtino ir kaltinamasis K. M. (ankstesnė pavardė K. N.).
Tokiu būdu, Rygos (duomenys neskelbtini) neturi dokumentų pateisinančių 370 7,62 mm kalibro šovinių „US“ iššaudymą, o jų turėti šoviniai „US“ buvo iššaudyti ne šaudykloje, kaip nurodyta žiniaraščiuose. Liudytojų R. M., H. N., S. P., M. G., I. D., V. M., A. K., I. P. parodymai, važtaraščiuose, aktuose, sąskaitose-nomenklatūrose, šaudmenų kokybės apskaitos kortelėse, pažymoje, tarnybiniame pranešime ir žiniaraščiuose esantys duomenys įrodo, kad Rygos (duomenys neskelbtini) gavo ir turėjo garso slopintuvus PBS ir 1943 metų pavyzdžio 7,62 mm kalibro šovinius su kulka „US“, pagamintus 1968 metais ir 1969 metais gamykloje Nr.711. O tai reiškia, kad Rygos (duomenys neskelbtini) darbuotojai, ne tik (duomenys neskelbtini) muitinės posto darbuotojų nužudymo metu buvo Lietuvoje, po muitinės posto pareigūnų nužudymo buvo Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje, kur buvo nuvežti ir saugomi nužudytų pareigūnų tarnybiniai ginklai, bet ir turėjo 7,62 mm kalibro šovinius „US“, tai yra tokius šovinius, kokiais buvo nužudyti (duomenys neskelbtini) muitinės posto pareigūnai. Šie šaudmenys sutampa pagal kalibrą, paskirtį, pagaminimo metus ir šovinius pagaminusią gamyklą.
Iš liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas ir suteiktas Nr.12 parodymų nustatyta, kad 1991-07-30 į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę automobiliu „Latvija“ atvažiavo Rygos (duomenys neskelbtini) darbuotojai: Č. M., A. K., S. P., I. S., I. G., V. M. ir V. B.. Tą pačią dieną, tik vėliau, į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę automobiliu „Volga“ atvažiavo Rygos (duomenys neskelbtini) darbuotojai: M. B., A. L. A. R. ir K. N.. Septyni Rygos (duomenys neskelbtini) darbuotojai: A. L., A. R., K. N., I. S., I. G., V. M. ir V. B. pasiliko Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje, o likusieji 1991-07-30 vakare išvyko į Rygą.
Byloje nustatyta, kad Rygos (duomenys neskelbtini) grupei „(duomenys neskelbtini)“ priklausė – A. L., A. R., M. S., K. N. ir vairuotojas M. B.. Rygos (duomenys neskelbtini) grupei „(duomenys neskelbtini)“ priklausė – I. S., V. B., V. M., I. G , ir vairuotojas S. P..
Iš byloje esančios 1992-02-14 (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad Lietuvos policijos darbuotojai susitiko su (duomenys neskelbtini) milicininku A. K., kuris papasakojo, kad 1991-07-30 ryte (duomenys neskelbtini) vadas Č. M. davė nurodymą „(duomenys neskelbtini)“ milicininkams ruoštis kelionei į Vilnių. Su savimi liepė pasiimti neperšaunamas liemenes, ginklus ir t.t., taip pat paklausė ar neužmiršot „dovanėlių“ (sprogmenų). Į kelionę buvo paimti automatai AKM, kurie jokiose apskaitose neužfiksuoti. Šie automatai buvo pagrobti iš Rygos policijos akademijos. Dalis šių automatų buvo atiduota į karinę dalį, o 6 automatai AKM nuslėpti ir buvo naudojami įvairiose operacijose. Č. M. paaiškino, kad jie į Vilnių važiuos pasiimti ginklų ir sužinoti, ar A. K. suteiktas kapitono laipsnis. Č. M. ir A. K. išvažiavo automobiliu „Latvija“ su grupės „(duomenys neskelbtini)“ milicininkais. „(duomenys neskelbtini)“ grupės milicininkai turėjo išvažiuoti vėliau ir pasivyti „(duomenys neskelbtini)“ milicininkų grupę. Atvykus į Vilnių prie TSRS VRM divizijos štabo Č. M. nuėjo į štabą, o A. K. ir „(duomenys neskelbtini)“ milicininkai laukė „(duomenys neskelbtini)“ grupės. Sugrįžęs iš štabo Č. M. pasakė, kad A. K. suteiktas laipsnis. Č. M. kartu su A. K. ir „(duomenys neskelbtini)“ grupės milicininkais nuvyko į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę. Po kurio laiko į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę atvyko grupės „(duomenys neskelbtini)“ milicininkai. Č. M., B. M., V. R. ir „(duomenys neskelbtini)“ milicininkai be vairuotojų išėjo į atskirą patalpą. Jie kažką tarėsi. Po to Č. M. pasakė, kad „(duomenys neskelbtini)“ milicininkai be vairuotojų liks, o jie abiem automobiliais grįš į Rygą. B. M. į „Latviją“ pasodino du Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkus. Rygos (duomenys neskelbtini) „Volga“ ir „Latvija“ su dviem Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkais nuvyko į degalinę Ukmergės plente. Ten atvažiavo civiliai apsirengęs B. M. ir pasiėmė savo darbuotojus. Č. M., A. K., M. B. ir S. P. grįžo į Rygą. 1991-07-31 A. K. sužinojo apie žudynes (duomenys neskelbtini). 1991-08-01 ryte Rygos (duomenys neskelbtini) bazėje A. K. sutiko Č. M. ir jam pasakė, kad (duomenys neskelbtini) blogai sudirbo, nes vienas, taip buvo pranešta per radiją, muitininkas liko gyvas. Č. M. pasakė, kad nieko baisaus, kadangi buvo šaudyta į galvas ir muitininkas neišgyvens. Apie tai, kad šaudyta į galvas, dar niekur tuo metu nebuvo paskelbta. Č. M. pasakė, kad jeigu ir išgyvens, bus kam jį pribaigti. A. K. mano, kad (duomenys neskelbtini) galėjo šaudyti „(duomenys neskelbtini)“ grupės milicininkai be vairuotojo, nes jie, jo nuomone, „surišti krauju“ – jie nužudė K., kiekvienas jų šaudamas į galvą. A. K. pasakė, kad S. P. užsakinėjo padaryti duslintuvus automatui AKM. Duslintuvai buvo padaryti iš šviesaus metalo. Gamykliniai duslintuvai buvo iš juodo metalo.
Pažymoje nurodytus duomenis, apie tai, kad Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai turėjo 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatus, kurie buvo pagrobti iš Rygos policijos akademijos, kad dalis šių automatų buvo neužfiksuoti Rygos (duomenys neskelbtini) ginklų apskaitoje ir buvo naudojami įvairiose operacijose, patvirtina ir kiti bylos duomenys.
1992-03-05 TSRS VRM Vakarų apygardos materialinio techninio ir karinio tiekimo valdybos rašte užfiksuota, kad pagal 1990-03-14 paskyrą-įsakymą Nr.2/57 TSRS VRM Minsko aukštosios mokyklos Rygos fakultetas iš TSRS VRM karinio sandėlio Nr.19 gavo 32 7,62 mm kalibro automatus AKMS. Šiuos duomenis patvirtina 1990-03-19 paskyros - įsakymo Nr.2/57 kopija, apie ginklų perdavimą. 1992-02-05 raštu Latvijos Respublikos prokuratūra pateikė dokumentus apie šaunamuosius ginklus, kuriais buvo apginkluoti TSRS VRM Rygos (duomenys neskelbtini) būrys. 1990-10-10 akte užfiksuota, kad Rygos (duomenys neskelbtini) turėjo automatus AKS-74U ir pistoletus PM. 7,62 mm kalibro automatų neturėjo. 1991-08-15 pažymoje užfiksuota, kad Rygos (duomenys neskelbtini) iš Minsko aukštosios mokyklos Rygos fakulteto paėmė 7,62 mm kalibro automatus AKMS. Pagal 1991-01-23 aktą Rygos (duomenys neskelbtini) užpajamavo tik 22 7,62 mm kalibro automatus AKMS. 1991-10-18 Latvijos Respublikos VRM pažymoje užfiksuota, kad 1991-01-15 Rygos (duomenys neskelbtini) užpuolė TSRS VRM Minsko aukštosios mokyklos Rygos fakulteto pastatą ir iš fakulteto budėtojų dalies išsivežė 32 7,62 mm automatus – AKMS, kurie vėliau buvo naudojami, kaip (duomenys neskelbtini) karių tarnybiniai ginklai. 1991-09-01, prieš išvykdami į Tiumenės sritį, Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai į karinio dalinio (duomenys neskelbtini) sandėlį atidavė, be kitos ginkluotės, 20 vienetų 7,62 mm kalibro automatų AKMS. Likusiųjų - 12 7,62 mm kalibro automatų AKMS buvimo vieta nežinoma. Šie dokumentai įrodo tai, kad Rygos (duomenys neskelbtini) nuslėpė dalį iš Rygos fakulteto pagrobtų automatų AKMS ir turėjo neužpajamuotus 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatus, o taip pat pistoletus PM, t.y. tokius šaunamuosius ginklus, kokie buvo naudojami nužudant (duomenys neskelbtini) muitinės pareigūnus.
Iš liudytojo M. S. parodymų, perskaitytų teisme, matyti, kad jis 1991 metais dirbo Rygos (duomenys neskelbtini), milicininku. Rygos (duomenys neskelbtini) būrio vadu buvo Č. M.. M. S. buvo paskirtas į Rygos (duomenys neskelbtini) grupę „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadu buvo A. L.. „(duomenys neskelbtini)“ grupei priklausė Rygos (duomenys neskelbtini) darbuotojai I. S., V. B., I. G., V. M..
Iš liudytojo A. K. parodymų perskaitytų teisme matyti, kad jis 1991 metais dirbo Rygos (duomenys neskelbtini), kovinio ir sportinio parengimo vyresniuoju inspektoriumi. Rygos (duomenys neskelbtini) būrio vadu buvo Č. M.. 1991-07-30 Č. M. pasiūlė A. K. važiuoti kartu į Vilniuje dislokuotą divizijos štabą, dėl suteikimo A. K. aukštesnio karinio laipsnio. Liudytojas sutiko ir į kelionę pasiėmė automatą AKMS. Jam priėjus prie automobilio „Latvija“, kurios vairuotoju buvo S. P., Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai V. B., I. S., V. M., I. G. į automobilį „Latvija“ krovė daiktus. Visi šie vaikinai priklausė ypatingų pavedimų padaliniui „(duomenys neskelbtini)“. Rygos (duomenys neskelbtini) buvo du tokie padaliniai po penkis žmones kiekviename. Jie vadinosi „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Visi šių grupių nariai yra buvę desantininkai, sportininkai, vienu žodžiu „kieti“ vyrai, kurie buvo rengiami pagal atskirą specialią parengimo programą. Jie mokėsi artimos kovos veiksmų, šaudyti, vairuoti automobilius, alpinizmo. Visi „(duomenys neskelbtini)“ grupės milicininkai buvo apsirengę civiliais drabužiais, kai kurie net su sportine apranga. Kas buvo su sportbačiais, kas kaip. Bet visi buvo ne su karine uniforma. Karinę uniformą jie turėjo chaki spalvos kariniuose krepšiuose, vadinamuose kelioniniuose krepšiuose parašiutams. Ginklai buvo krepšiuose, kuriuose telpa automatai AKM. Tuo metu Č. M. paklausė, ar „(duomenys neskelbtini)“ milicininkai neužmiršo paimti naktinio matymo prietaiso. Č. M. A. K. paaiškino, kad su automobiliu „Volga“ važiuos ir „(duomenys neskelbtini)“ grupės milicininkai. Č. M. pasakė, kad jie į Vilnių važiuoja gauti ginklų. A. K. parodė, kad jį nustebino, kam reikia tiek specialiai parengtų (duomenys neskelbtini) milicininkų. 1991-07-30 apie 14 val. automobiliu „Latvija“ išvažiavo Č. M., A. K. ir „(duomenys neskelbtini)“ grupės milicininkai: S. P., V. B., I. S., V. M. ir I. G.. Į Vilnių ekipažas atvažiavo apie 17 val. Jie nuvyko prie TSRS VRM 42 divizijos štabo. Č. M. nuėjo į divizijos štabą. Vėliau Č. M., A. K. ir „(duomenys neskelbtini)“ grupės milicininkai nuvyko į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę. Po kurio laiko Č. M. pasakė, kad jam reikia nuvažiuoti į divizijos štabą ir išvažiavo. Po 20 val. į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę automobiliu „Volga“ atvažiavo Rygos (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ grupės milicininkai: M. B., A. L., A. R. ir K. N.. Automobilį „Volga“ vairavo M. B.. „(duomenys neskelbtini)“ grupės milicininkai buvo apsirengę civiliais drabužiais, kas su sportiniais drabužiais, kas kitaip. Į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę atvykę Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai sėdėjo B. M. kabinete. Į B. M. kabinetą buvo užėjęs V. R.. Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai žiūrėjo kažkokį videofilmą. Jiems buvo atnešta pavalgyti, davė kavos. Po kurio laiko Č. M. atėjo į B. M. kabinetą ir pasakė: „Einam, reikia pasikalbėti.“ Č. M. išsivedė „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ grupių milicininkus palikdamas B. M. kabinete A. K. ir vairuotojus – M. B., S. P.. Išėję jie tarėsi apie 40 minučių, gal valandą. A. K. nuėjo pas Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininką, t.y. V. R. ir ten žiūrėjo videofilmą. Po kurio laiko A. K. grįžo į B. M. kabinetą. Ten atėjo Č. M. kuris pasakė A. K., S. P. ir M. B., kad jie ruoštųsi vykti namo. A. K. paklausė Č. M., kodėl kiti Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai nevažiuoja su jais. Č. M. atsakė, kad iš Rygos į bazę atvažiuos mašinos paimti ginklų, kad likę milicininkai saugos gautus ginklus. 1991-07-30 apie 23 val. iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės automobiliais „Latvija“ ir „Volga“ išvyko S. P., M. B., Č. M., A. K. ir du Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicijos seržantai, kurie vilkėjo uniformas. Abu automobiliai nuvažiavo į benzino kolonėlę, kuri buvo kelyje Vilnius-Ryga, ties Vilniaus riba. Prie jų privažiavo B. M.. Jis buvo vienas, vilkėjo civiliais drabužiais. B. M. pasiėmė savo pavaldinius ir išvyko, o Č. M., A. K., S. P., M. B. išvyko į Rygą. 1991-07-31 A. K. buvo Rygos (duomenys neskelbtini) bazėje, bet milicininkų iš „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ grupių bazėje nebuvo. A. K. Rygos (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ grupių milicininkus Rygos (duomenys neskelbtini) bazėje pamatė tik 1991-08-01. Iš pokalbio su Č. M. įvykusio iš karto po to, kai buvo pranešta apie žudynes (duomenys neskelbtini), A. K. suprato, kad Č. M. žino apie nužudymą. Šio pokalbio smulkmenų A. K. apklausos metu nenorėjo pasakoti paaiškindamas, kad pokalbis tarp jo ir Č. M. vyko „prie keturių akių“. Iš esmės šiais parodymais A. K. patvirtino Lietuvos policininkams duotus paaiškinimus, kurie užfiksuoti pažymoje, apie tai, jog Č. M. iš karto po įvykių žinojo, kad muitinės pareigūnai buvo sušaudyti į galvą, nors apie tai tuo metu viešai nebuvo paskelbta.
A. K. parodymai taip pat patvirtina, kad 1991 metų vasarą, iki (duomenys neskelbtini) muitinės posto pareigūnų nužudymo, Rygos (duomenys neskelbtini) turėjo savadarbius garso slopintuvus (PBS), t.y. jo akivaizdoje buvo išbandomas vienas toks garso slopintuvas. Savadarbis garso slopintuvas buvo pagamintas iš baltos, blizgančios medžiagos, vamzdžio formos, apie 50 cm ilgio, apie 9-10 cm skersmens. Garso slopintuvo išbandyme dalyvavo S. P. ir dar kažkas iš Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkų. Garso slopintuvą bandė jį pagaminęs asmuo, kažkoks kariškis. Pradžioje šis garso slopintuvas buvo nesėkmingai pagamintas ir girdėjosi stiprus garsas. Po kelių dienų, gamintojas kažką pakeitė garso slopintuvo viduje. Pagamintas savadarbis garso slopintuvas buvo išbandomas su 7,62 mm kalibro automatu.
Žemesnės instancijos teismas
A. K. parodė, kad prieš savaitę jis kartu su Rygos ir Vilniaus (duomenys neskelbtini) koordinatoriumi pulkininku N. G. važiavo į Vilnių. N. G. pasakojo, kad kažkurią dieną, po 1991-07-20 dienos, jis vyko į Baltarusiją per Lietuvą aplankyti savo žmonos kapo. N. G. pasakojo, kad kažkur muitinėje ar už muitinės kažkas iš Lietuvos krašto apsaugos įstaigos darbuotojų pasivijo jį ir nenorėjo praleisti. Jis parodė pažymėjimą, bet iš jo pasityčiojo, atrodo, grasino. N. G. turėjo TSRS VRM pažymėjimą.
1991-10-14 A. K. tokius pačius parodymus davė Latvijos Respublikos teisėsaugos pareigūnams. Papildomai jis parodė, kad jam susidarė įspūdis, jog Latvijoje, benzino kolonėlėje Č. M. specialiai kalbėjo su benzino kolonėlės darbuotoja, kad ji jį matytų ir patvirtintų jo alibi. Č. M. moteriai pasakė, kad jis grįžta iš Vilniaus. A. K. parodė, kad jis yra įsitikinęs, jog (duomenys neskelbtini) muitinės pareigūnus nužudė „Deltos“ milicininkai.
Iš teisme perskaitytų S. P. parodymų matyti, kad jis 1991 metais dirbo Rygos (duomenys neskelbtini) milicininku-vairuotoju. Jam buvo išduotas pistoletas PM ir 5,45 mm kalibro automatas AKS-74(U). Nuo 1991 metų vasaros S. P. buvo skirtas tarnybinis baltos spalvos mikroautobusu „Latvija“. Liudytojas parodė, kad 1991 metais sausio mėnesį, kuomet Rygos (duomenys neskelbtini) būrys vykdė priemones Latvijos Respublikos VRM pastato kontrolei užtikrinti, Rygos (duomenys neskelbtini) buvo 7,62 mm kalibro automatai. 1991 metų sausio mėnesį Rygos (duomenys neskelbtini) buvo sukurta grupė „(duomenys neskelbtini)“. Šios grupės vadu buvo A. L.. Šiai grupei priklausė A. R., K. N., asmuo vardu Saša ir vairuotojas M. B.. 1991 metų vasarą Rygos (duomenys neskelbtini) buvo suformuota grupė „(duomenys neskelbtini)“. Šiai grupei priklausė I. S., V. M., V. B., I. G. ir vairuotojas S. P.. „(duomenys neskelbtini)“ grupės vadu buvo I. S.. 1991 m. liepos pabaigoje Č. M. davė nurodymą nuvežti „(duomenys neskelbtini)“ grupę į Vilnių. Apie 13 val. jis kartu su Č. M , A. K., I. S., V. B., I. G. ir V. M. išvyko į Vilnių. Visi, išskyrus Č. M., turėjo pistoletus PM ir 5,45 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatus. Visi vilkėjo kamufliažinę uniformą. Į Vilnių jie atvažiavo apie 16 val. 30 min. Kelią rodė Č. M.. Vilniuje jie nuvažiavo prie Vidaus reikalų ministerijos pastato. Č. M. nuėjo į pastatą. Jis ten buvo apie 45-50 minučių. Sugrįžęs, Č. M. liepė važiuoti į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę. Bazėje visi Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai, išskyrus S. P., išlipo iš automobilio ir nuėjo į bazę. Vilniuje Č. M. pasakė, kad iš Rygos turi atvažiuoti daugiau žmonių. Kiek pasėdėjęs automobilyje, S. P. nuėjo į bazę ir su A. K. vaikščiojo po pastatą. Viename iš kambarių S. P. pamatė „(duomenys neskelbtini)“ grupės milicininkus. Tuo metu į šią patalpą įėjo ir atvykę „(duomenys neskelbtini)“ grupės milicininkai. Be Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkų šitame kambaryje buvo 2-3 Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkai. Č. M. S. P. ir M. B. liepė išeiti iš patalpos ir jie išėjo. Apie 21-22 val. prie automobilių atėjo Č. M. ir A. K.. Č. M. liepė važiuoti į Rygą. Į S. P. vairuojamą automobilį „Latvija“ įlipo ginkluoti automatais Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkai. M. B., Č. M. ir A. K. įlipo į automobilį „Volga“ ir išvažiavo pirmi. S. P. automobiliu „Latvija“ važiavo iš paskos. Visi nuvyko į Vilniaus pakraštyje buvusią degalinę. 93 benzino degalinėje nebuvo. Degalinės darbuotojas pasakė, kad gali duoti tik 10 litrų 76 benzino. Už talonus Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai įsipylė 10 litrų A-76 benzino, o taip pat įsipylė benzino, kurį turėjo benzino kanistruose. Degalinėje Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkai persėdo į automobilį „Žiguli“ ir išvažiavo. Iš degalinės rygiečiai automobiliais „Latvija“ ir „Volga“ išvyko į Rygą. Rygoje jie buvo apie 1 val.
Iš teisme perskaitytų liudytojo M. B. parodymų matyti, kad 1991 metais dirbo Rygos (duomenys neskelbtini) 5 būryje vairuotoju. Jam buvo išduotas pistoletas PM ir automatas AKS(U). Į Vilnių jam teko važiuoti du kartus. 1991-07-30 apie vidurdienį jis atvažiavo į Rygos (duomenys neskelbtini) bazę. Prie jo priėjo A. L. ir pasakė, kad automobiliu „Volga“ reikia važiuoti į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę, kad tai yra Č. M. įsakymas. M. B. pasiėmė pistoletą PM, automatą, apsirengė uniforma, pasiėmė talonus benzinui ir po pietų 16-17 val. pilkos spalvos automobiliu GAZ-3102 („Volga“) išvyko į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę. Kartu su M. B. į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę išvažiavo A. L., K. N. ir A. R., kurie buvo apsirengę civiliais drabužiais. Apie 21-22 val., dar buvo šviesu, jie atvyko į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę. M. B. Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės teritorijoje pamatė Rygos (duomenys neskelbtini) automobilį „Latvija“, kurios vairuotoju buvo S. P.. Bazėje M. B. pavakarieniavo ir nuėjo į Vilniaus (duomenys neskelbtini) vado kabinetą, kuriame buvo Č. M. ir A. K.. Po to M. B. žiūrėjo videofilmus. Po kurio laiko Č. M. ir M. B. liepė eiti prie automobilio. Eidamas link automobilio M. B. sutiko Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkus V. M., A. L. ir V. B., kurie pasakė, kad lieka Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje. M. B. parodė, kad jis vienas važiavo automobiliu „Volga“, o automobiliu „Latvija“, kurį vairavo S. P. važiavo Č. M., A. K.. Jie nuvyko į Vilniaus pakraštyje buvusią degalinę ir ten užsipylė į automobilius kuro. Po to jie išvažiavo į Rygą.
Teisme perskaityti liudytojo Č. M. parodymai, kad 1991 07 30 automobiliais „Latvija“ ir „Volga“, Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai išvažiavo į Vilnių. Automobiliu „Latvija“ važiavo Č. M., vyresnysis leitenantas A. K., seržantai S. P., I. S., I. G., V. B., ir V. M.. Automobiliu „Volga“ į Vilnių važiavo A. R. , A. L. , K. N. ir vairuotojas M. B. . 1991-07-30 apie 14 val. iš bazės į Vilnių išvažiavo milicininkai, vykę automobiliu „Latvija“. Kiek vėliau į Vilnių išvažiavo milicininkai, vykę automobiliu „Volga“. Su pastaraisiais milicininkais buvo sutarta susitikti Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje. 1991-07-30 apie 16 val. 55 min. Č. M. automobiliu „Latvija“ atvyko į Vilniuje buvusį divizijos štabą ir nuėjo pas S., o su juo - pas divizijos vadą N. M.. Vėliau Č. M. kartu su kitais Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkais automobiliu „Latvija“ nuvyko į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę. Bazėje jie buvo tarp 18-19 val. Bazėje jie nuėjo į B. M. kabinetą. Apie 20 val. Č. M., kartu su Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkais, B. M. automobiliu nuvyko į diviziją pas N. M.. Ten užtruko 30-40 min. Po to Č. M. grįžo į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę. Bazėje jis pasikalbėjo su B. M., išgėrė arbatos. B. M. pradėjo jaudintis dėl Č. M. kelionės į Rygą. Tada Č. M. paprašė palydėti iki miesto ribos. Č. M. kartu su A. K. ir vairuotoju M. B. automobiliu „Volga“ išvyko iš bazės. Paskui važiavo S. P. automobiliu „Latvija“. Juos lydėjo B. M. automobilis. Visi nuvažiavo į degalinę, kuri yra kelyje Vilnius-Ryga. Ten įsipylė benzino. Č. M. parodė, kad atsisveikinęs su B. M. apie 23 val. išvažiavo į Rygą. 0 val. 30 min. jie kirto Lietuvos – Latvijos sieną. Bauskės m. jie užsuko į degalinę prisipilti kuro. Degalinėje Č. M. pamatė pažįstamą iš matymo operatorę, kuri pripylė degalų. Jie abu pasikalbėjo apie degalų stygių. 1991-07-31 maždaug 1 val. 20 min. Č. M., A. K. , M. B. ir S. P. atvažiavo į Rygą prie Č. M. namų. Č. M. patvirtino, kad Rygos (duomenys neskelbtini) yra 22 7,62 mm kalibro automatai AKMS, tačiau į Vilnių vykę milicininkai tokių automatų neturėjo. Jie su savim atsivežė automatus AKS-74(U). Taip pat jis patvirtino, kad Rygos (duomenys neskelbtini) turėjo garso slopintuvus, tačiau jie visi neveikė, t.y. šaudant neslopino garso.
Liudytojai E. G. ir V. K. patvirtino Č. M., B. M., A. K., S. P. ir M. B. parodymus apie tai, kad Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai degalinėje, buvusioje kelyje Vilnius-Ukmergė, pylėsi degalus ir degalinės operatoriui paliko benzino talonus. Kad Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkus palydėjo Vilniaus (duomenys neskelbtini) vadas B. M..
Liudytojų A. K., S. P., M. B. ir Č. M. parodymus, apie tai, kad jie automobiliais „Latvija“ ir „Volga“ buvo užvažiavę į Vilnius-Ukmergė kalyje buvusią degalinę, ten pylėsi degalus, o po to išvyko į Rygą, patvirtina byloje esantys benzino talonai.
B. M., A. S., kitų buvusių Vilniaus (duomenys neskelbtini) darbuotojų, liudytojo Nr.12, M. S., A. K., S. P., M. B., E. G., V. K. parodymai, 1992-02-14 pažymoje esantys duomenys, A. K. raštu ir 1991-08-04 poėmio metu išimti benzino talonai įrodo, kad 1991-07-30 iš Rygos į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę automobiliais „Latvija“ ir „Volga“ buvo atvykę Rygos (duomenys neskelbtini) darbuotojai Č. M., A. K., „(duomenys neskelbtini)“ grupės milicininkai A. L., A. R., K. M. (ankstesnė pavardė K. N.), M. B., „(duomenys neskelbtini)“ grupės milicininkai I. S., V. B., V. M., I. G. ir S. P., t.y. viso atvyko 11 Rygos (duomenys neskelbtini) darbuotojų. 1991-07-30 apie 23 val. automobiliais „Latvija“ ir „Volga“ iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės į Rygą išvažiavo Rygos (duomenys neskelbtini) darbuotojai Č. M., A. K., S. P. ir M. B., t.y. viso 4 Rygos (duomenys neskelbtini) darbuotojai. Juos iki degalinės, esančio Vilnius-Ukmergė kelyje palydėjo Vilniaus (duomenys neskelbtini) darbuotojai, kuriuos į degalinę atvykęs automobiliu VAZ pasiėmė B. M.. 1991-07-30 Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje pasiliko „(duomenys neskelbtini)“ grupės trys milicininkai – A. L., A. R., K. M. (ankstesnė pavardė K. N.) ir „(duomenys neskelbtini)“ grupės 4 milicininkai – I. S., V. B., V. M. ir I. G., t.y. viso 7 Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai. Liudytojas A. S. parodė, kad 1991-07-30/31 be Vilniaus ir Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkų Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje kitų asmenų nebuvo.
Iš nukentėjusiojo T. Š. parodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) muitinės postą užpuolę asmenys į muitinės posto pareigūnus šaudė naudodami garso slopintuvus, kurie buvo iš šviesios metalo spalvos blizgančios medžiagos. A. K. parodymai bei 1992-02-14 pažymos duomenys patvirtina, kad Rygos (duomenys neskelbtini) turėjo savadarbius garso slopintuvus, pagamintus iš baltos blizgančios medžiagos. Šią aplinkybę patvirtina ir kiti bylos duomenys. Č. M. parodė, kad Rygos (duomenys neskelbtini) buvo garso slopintuvai, tačiau jie neveikė. Rygos (duomenys neskelbtini) pagal važtaraščius buvo gavęs 4 gamyklinius garso slopintuvus PBS ir viso 370 šovinių „US“. Pagal liudytojo H. N. parodymus, iš vieno garso slopintuvo buvo galima iššauti apie 50 begarsių šūvių. Tokiu būdu, Rygos (duomenys neskelbtini) darbuotojai iš 4 gamyklinių garso slopintuvų galėjo iššauti tik 200 begarsių šūvių. Todėl likusių 170 šovinių „US“ Rygos (duomenys neskelbtini) negalėjo iššauti, nes buvo reikalingi nauji garso slopintuvai. Pagal dokumentus Rygos (duomenys neskelbtini) daugiau gamyklinių garso slopintuvų negavo, tačiau po (duomenys neskelbtini) muitinės pareigūnų nužudymo atlikto patikrinimo metu Rygos (duomenys neskelbtini) šovinių „US“ neturėjo. Šios aplinkybės patvirtina, kad Rygos (duomenys neskelbtini) visų likusių šovinių „US“ iššaudymui turėjo kitus garso slopintuvus. Duslintuvų išbandymo metu, kur dalyvavo A. K., buvo šaudoma, tačiau apie tai Rygos (duomenys neskelbtini) nepateikė jokių žiniaraščių, o pateiktuose žiniaraščiuose, tokių duomenų nėra.
A. L., kurio parodymai šio teisminio nagrinėjimo metu perskaityti, 1991-08-16, t.y. po (duomenys neskelbtini) įvykių praėjus 16 dienų, parodė, kad jis 1991 metais dirbo Rygos (duomenys neskelbtini) 5 būryje. A. L. patvirtino, kad 1991-07-30 į Vilnių automobiliu „Latvija“ buvo atvažiavę Č. M., I. S., V. M., V. B. ir S. P.. Taip pat patvirtino, kad 1991-07-30 apie 20 - 22 val., vykdydamas įsakymą, jis kartu su M. B., A. R. ir K. M. (ankstesnė pavardė K. N.) automobiliu „Volga“ buvo atvažiavęs į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę. Jis, A. R. ir K. M. (ankstesnė pavardė K. N.) buvo apsirengę civiliais rūbais, su savimi buvo pasiėmę uniformas, kurias laikė krepšiuose. A. L. į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę atsivežė tarnybinį pistoletą PM ir 5,45 mm kalibro automatą AKS-74(U). A. R. ir K. M. (ankstesnė pavardė K. N.) atsivežė tarnybinius pistoletus PM ir 5,45 mm kalibro automatus AKS-74(U). Pagal planą automobiliu „Latvija“ išvykusi Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkų grupė turėjo gauti ginklus, o atvykus Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkams automobiliu „Volga“, abiejų ekipažų milicininkai kartu turėjo grįžti į Rygą. Tačiau dėl „dokumentų“ rygiečiai ginklų negavo. Todėl Č. M. kartu su dviem vairuotojais automobiliais „Latvija“ ir „Volga“ išvyko į Rygą paimti dokumentų, o A. L., I. S., V. M., V. B., K. N. ir A. R. pasiliko Vilniuje. Č. M. prieš išvykdamas pasakė, kad jis kitą rytą atvažiuos į Vilnių ir parsiveš Vilniuje paliktus rygiečius. Rygiečius Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkai apgyvendino atskiruose kambariuose. Kambario ir aukšto A. L. neprisimena. Miegoti rygiečiai atsigulė visi vienu metu, t.y. 1991-07-31 1-2 val. Naktį pavojaus signalo A. L. negirdėjo, nors ryte sakė, kad buvo pavojaus signalas. 1991-07-31 ryte juos pažadino, pamaitino. Kažkas pasakė, kad (duomenys neskelbtini) suniokota muitinė. Konkrečiau nieko nepaaiškino. Po pietų kažkas iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) perdavė, kad skambino Č. M. ir pasakė, kad rygiečiai į Rygą važiuotų patys, nes jis neatvažiuos. Automatus ir pistoletus rygiečiai atidavė į ginklų kambarį, ir 1991-07-31 17 val. 06 min. traukiniu išvyko į Daugpilį. Ten jų laukė du Rygos (duomenys neskelbtini) automobiliai UAZ, kuriais jie apie 24 val. parvažiavo į Rygos (duomenys neskelbtini) bazę.
Žemesnės instancijos teismas
Teisminio nagrinėjimo metu buvo pagarsinti A. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. A. R. parodė, kad jis 1991 metais dirbo Rygos (duomenys neskelbtini) milicininku. Parodė, kad apie „(duomenys neskelbtini)“ grupes jie nieko nežino. 1991-07-30 jis į Vilnių atvykęs nebuvo. Jis nežino, ar kas nors iš Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkų nurodytą dieną buvo atvykęs į Vilnių. Jam nežinomos (duomenys neskelbtini) muitinės pareigūnų nužudymo, sprogimo Vilniuje prie karinio dalinio aplinkybės.
Tokiu būdu, Rygos (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ grupės milicininkų A. L., K. M. (ankstesnė pavardė K. N.) ir A. R. (R.) parodymai prieštarauja vieni kitiems. Ir kaltinamasis, ir A. L. neneigia, kad jie 1991-07-30 buvo atvykę į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę. Tačiau kaltinamasis tvirtina, kad naktį jis Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje miegojo kartu su „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ milicininkais, tame tarpe su A. R.. A. L. tvirtina, kad 1991-07-31 naktį jis miegojo atskirai nuo „(duomenys neskelbtini)“ grupės milicininkų. Tuo tarpu A. R. neigia net patį faktą, kad jis 1991-07-30/31 buvo Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje. Tokie šių asmenų parodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą apie tai, kad aplinkybės, ką iš tikrųjų „(duomenys neskelbtini)“ grupės milicininkai veikė (duomenys neskelbtini) muitinės pareigūnų nužudymo metu, yra slepiamos. Be to, kaltinamojo parodymai įrodo, kad jis, A. L. ir A. R. nedalyvavo susprogdinant sprogmenis prie 42 divizijos štabo pastato. Kaltinamasis jo apklausų metu parodė, jog nesupranta apie kokį sprogimą kalbama. Taip pat pažymėtina, kad tiek kaltinamasis, tiek A. L. buvo apklausti 1991-08-16 ir jų parodymai dėl nakties įvykių buvo skirtingi. Darytina išvada, kad pirminių apklausų metu kaltinamasis, dėl šiuo metu žinomų aplinkybių, neigė, kad į Vilnių buvo atsivežęs tarnybinį pistoletą PM, suvokdamas, jog tuo metu jo tarnybinį pistoletą buvo galima identifikuoti ir patikrinti. Gi A. L. apklausos metu ne tik nurodė savo tarnybinius ginklus – pistoletą PM ir automatą AKS-74U, bet ir vienintelis iš rygiečių nurodė savo tarnybinių ginklų numerius. Tai leidžia tvirtinti, kad A. L. žinojo, jog (duomenys neskelbtini) pareigūnai buvo nužudyti iš 7,62 mm kalibro automatų, todėl leido identifikuoti savo tarnybinius ginklus, siekdamas užsitikrinti alibi.
Teisme buvo perskaityti liudytojo I. G. parodymai, iš kurių matyti, kad jis 1991-07-30 automobiliu „Latvija“ kartu su Č. M., A. K., S. P., I. S., V. M. ir V. B. buvo atvykęs į Vilnių. Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai buvo nuvesti į kabinetą ar salę. Ten jiems buvo atnešta pavalgyti. Toje patalpoje buvo ir Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkai, su kuriais rygiečiai bendravo.Tą pačią dieną į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę automobiliu „Volga“ atvyko antroji Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkų grupė, tarp jų ir K. N.. Šios antros grupės milicininkai buvo apsirengę civiliai ir buvo toje pačioje patalpoje, kur ir anksčiau atvykę Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai. Po kurio laiko, kažkuris iš bendradarbių I. G. pasakė, kad rygiečiai lieka Vilniuje. Iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės į Rygą išvažiavo Č. M., A. K. ir du vairuotojai. Iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje likusių Rygos (duomenys neskelbtini) darbuotojų vyresniuoju buvo A. L.. Naktį I. G. pažadino skambutis. Po šio skambučio I. G. ir dar trys Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai, kurie į Vilnių atvyko automobiliu „Latvija“ nuėjo pas Vilniaus (duomenys neskelbtini) vadą į kabinetą. Vėliau iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkų I. G. sužinojo, kad skambučiu Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje buvo paskelbta kovinė parengtis dėl įvykusio sprogimo. Ryte Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkams buvo liepta grįžti į Rygą. Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai iš Vilniaus išvyko traukiniu į Daugpilį. I. G. parodė, kad jis 1991-07-30/31 naktį iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės niekur nebuvo išvažiavęs. Į klausimą, ar kiti Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai naktį buvo išvažiavę iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės, I. G. atsisakė atsakyti, t.y. nepatvirtino, kad 1991-07-30/31 naktį A. L., A. R., K. M. (ankstesnė pavardė K. N.), I. S., V. B., V. M. nebuvo išvykę iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės. Tokiu būdu, I. G. savo parodymais patvirtino, kad jis 1991-07-31 naktį buvo Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje. Kad po įvykusio sprogimo jis girdėjo Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje paskelbtą aliarmą ir kartu su „(duomenys neskelbtini)“ grupės milicininkai buvo nuėjęs pas B. M. į kabinetą. Po to jis kartu su I. S., V. M., V. B. sugrįžo iš B. M. ir nuėjo miegoti, ir miegojo iki ryto. I. G. tokiais savo parodymais nepatvirtino, kad A. L., A. R. ir K. M. (ankstesnė pavardė K. N. ) 1991-07-31 naktį buvo kartu su juo Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje. Taip pat I. G. tokiais savo parodymais nepatvirtino, kad I. S., V. M. ir V. B. iki sprogimo prie 42 divizijos štabo pastato buvo kartu su juo Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje.
Iš teisme perskaitytų liudytojo V. M. parodymų matyti, kad 1991-07-30 Rygos (duomenys neskelbtini) bazėje Č. M. įsakė jam visiškoje kovinėje parengtyje, vilkint civilius rūbus, vykti į Vilnių tikslu konvojuoti ginklus. V. M. pasiėmė tarnybinius ginklus ir 1991-07-30 kartu su Č. M., „(duomenys neskelbtini)“ grupės milicininkais I. G., I. S., V. B., S. P. automobiliu „Latvija“ nuvažiavo į Vilnių. Vilniuje jie nuvažiavo prie vidaus kariuomenės štabo. Visi išlipo iš automobilio. Č. M. nuėjo į štabą. Po kurio laiko, iš štabo išėjęs Č. M. pasakė, kad šiandien ginklų negaus, kad Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai bus apgyvendinti Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje, o ryte jie turės paimti ginklus, ir nuvežti į Rygą. Po to Č. M. ir „(duomenys neskelbtini) -2“ grupės milicininkai nuvyko į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę. Po kurio laiko į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę atvyko dar viena Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkų grupė, t.y. K. N., A. R. ir A. L.. Ši grupė buvo vadinama tiesiog „(duomenys neskelbtini)“ arba „(duomenys neskelbtini)“. Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai „(duomenys neskelbtini)“ grupėmis buvo pavadinti todėl, kad šių grupių milicininkai bazėje daugiausiai sportavo. Jie uoliai užsiiminėjo boksu ir šaudymu. Kiti Rygos (duomenys neskelbtini) darbuotojai klausinėjo, kas tai per elitas būryje, tai Č. M. juos pavadino „sportine grupe“. Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje jis kartu su I. G., I. S. ir V. B. buvo apgyvendinti sporto salėje. I. G. naktį iš bazės niekur nesitraukė. Naktį V. M. miegojo ant gimnastikos suolelio. Kiti Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje buvo apgyvendinti aukščiau, kažkur antrame ar trečiame aukšte. Naktį bazėje prasidėjo didelis sujudimas. Buvo girdėti po bazę bėgiojantys Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkai, kurie „(duomenys neskelbtini)“ grupės milicininkams paaiškino, kad įvyko sprogimas prie karinio dalinio štabo. Po kurio laiko į sporto salę atėjo „(duomenys neskelbtini)“ grupės milicininkai - A. L., A. R. ir K. N.. Visi buvo sunerimę dėl vykstančių įvykių. A. L. ėmė ieškoti, kaip paskambinti į Rygą, bet prisiskambino tik ryte. Iki to laiko, per radiją ar iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkų, rygiečiai sužinojo, kad naktį buvo nužudyti Lietuvos muitininkai. Ryte A. L. paskambino į Rygą, o sugrįžęs pasakė, kad gavo iš Rygos nurodymą jokių ginklų nepriiminėti, o pėsčiomis nueiti į stotį, įlipti į traukinį ir vykti į Daugpilį. Buvo nurodyta, vykstant į Latviją su savimi pasiimti tik tarnybinius ginklus – pistoletus PM, o automatų neimti. Važiuojant į Vilnių Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai automatus laikė krepšiuose. Krepšiai buvo skirtingi. Automatus rygiečiai paliko sporto salėje ir pėsčiomis nuėjo į Vilniaus geležinkelio stotį, iš kur traukiniu išvyko į Daugpilį. Daugpilyje laukė du Rygos (duomenys neskelbtini) automobiliai UAZ, kurie rygiečius nuvežė į Rygos (duomenys neskelbtini) bazę. Vieną iš automobilių vairavo V. A.. V. M. parodė, kad jis, I. G., I. S. ir V. B. buvo pasipiktinę, nes manė, kad juos „įtraukė“ į kažkokį žaidimą, t.y., kad juos pakišo. Todėl V. M. rugpjūčio 1 ar 2 dieną parašė pareiškimą dėl pasitraukimo iš Rygos (duomenys neskelbtini). V. M. parodė, kad jo prašymo nepriėmė ir visus išleido atostogų. Daugiau į Rygos (duomenys neskelbtini) bazę V. M. negrįžo. Tokiu būdu, iš šių parodymų matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ grupės milicininkai 1991-07-31 naktį buvo atskirai nuo „(duomenys neskelbtini)“ grupės milicininkų. Šie parodymai nepatvirtina kaltinamojo alibi. V. M. parodė, kad jis girdėjo Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkų sujudimą, dėl įvykusio sprogimo. V. M. nenurodė tiksliai laiko, kuriuo metu po sprogimo, jis bazėje pamatė „(duomenys neskelbtini)“ grupės milicininkus. Jis parodė, kad kuomet visi buvo sunerimę dėl vykstančių įvykių, pas juos į sporto salę atėjo „(duomenys neskelbtini)“ grupės milicininkai. B. M., I. G. parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ grupės milicininkai pas B. M. buvo nuėję be „(duomenys neskelbtini)“ grupės milicininkų. O grįžus iš B. M. buvo atšauktas aliarmas. Liudytojai I. G. ir V. M. parodė, kad 1991-07-31 ryte A. L. telefonu kalbėjo su Rygos (duomenys neskelbtini) darbuotojais, kurie liepė „(duomenys neskelbtini)“ grupių milicininkams palikti ginklus ir per Daugpilį grįžti į Rygos (duomenys neskelbtini) bazę. Šie liudytojų parodymai paaiškina A. K. parodymus, iš kur Č. M. galėjo sužinoti neskelbtus duomenis, apie tai, jog visi (duomenys neskelbtini) muitinės posto pareigūnai sušaudyti į galvą.
Be to, kaltinamojo, A. L., I. G. ir V. M. parodymai įrodo, kad Vilniuje palikti „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ grupių milicininkai negavo ir nekonvojavo iš Vilniaus į Rygą jokių krovinių, t.y. neatliko tų veiksmų dėl kurių jie, pagal Č. M., A. K., A. L., K. M. (ankstesnė pavardė K. N.), I. G. ir V. M. parodymus buvo atvykę į Vilnių ir palikti Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje.
Iš teisme perskaitytų liudytojo A. A. parodymų matyti, kad jis buvo atsakingas už Rygos (duomenys neskelbtini) ginkluotę. Rygos (duomenys neskelbtini) ginkluotę gaudavo Rygoje. Liudytojui nežinoma, jog Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai 1991-07-30/31 važiavo į Vilnių paimti ginkluotės. Iš liudytojo H. N. parodymų nustatyta, kad jis 1991-07-30 buvo savo darbo vietoje ir 22 val. išdavė iš sandėlio automatus V. R., kad jis nieko nežinojo, jog Rygos (duomenys neskelbtini) 1991-07-30/31 turi gauti ginklus. Iš liudytojo M. G. parodymų nustatyta, jog jis 1991-07-30/31 buvo artilerinės ginkluotės tarnybos viršininku ir visą naktį budėjo kariniame dalinyje. Iš liudytojo A. K. parodymų nustatyta, kad jis nebuvo pakviestas pas N. M. į kabinetą, t.y. nuo jo buvo slepiamas pokalbio turinys. Visa tai leidžia tvirtinti, kad 1991-07-30/31 Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai į Vilnių atvyko ne dėl personalo klausimų ir ne dėl ginkluotės konvojavimo. Rygos (duomenys neskelbtini) darbuotojų atvykimo į Lietuvą tikruosius tikslus atskleidžia Vilniuje pasilikusių „(duomenys neskelbtini)“ grupių milicininkų veiksmai.
Iš liudytojo G. C. parodymų byloje nustatyta, kad T. G. jam pasakė, jog jis į (duomenys neskelbtini) muitinės postą nuvežė Rygos (duomenys neskelbtini) darbuotojus, ir kad Rygos (duomenys neskelbtini) darbuotojai nužudė (duomenys neskelbtini) muitinės posto pareigūnus. Iš liudytojo M. Z. parodymų matyti, kad iš K. D. ir A. Z. pokalbio jam žinoma, jog 1991-07-30/31 naktį iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės buvo išvažiavę du Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkai ir trys Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai. Liudytojas V. P. parodė, kad I. B. ir T. G. jam pasakė, jog T. G. tris Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkus vežė į (duomenys neskelbtini) muitinės postą. Liudytojas S. S. parodė, kad 42 divizijos vadas N. M. pasakė jam, jog 1991-07-31 naktį sprogmenis prie divizijos štabo susprogdino (duomenys neskelbtini) milicininkai. Iš išsamios liudytojo T. G. apklausos nustatyta, kad jis 1991-07-30 apie 23-24 val. iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės išvežė tris Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkus ir juos nuvežė prie (duomenys neskelbtini) muitinės posto. Iš (duomenys neskelbtini) muitinės posto rygiečiai grįžo tik paryčiais.
Liudytojas I. B. 1991-07-30 buvo Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje ir bazės teritorijoje matė Rygos (duomenys neskelbtini) automobilį „Volga“, o bazėje Rygos (duomenys neskelbtini) vadą Č. M. bei apie 6 Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkus. Vienas iš jų vilkėjo maikutę su užrašu „KGB” ir “SSSR“. Naktį liudytojas buvo namuose, o 1991-07-31 atėjęs į bazę sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) muitinės poste nužudyti pareigūnai. I. B. parodė, kad šio nusikaltimo padaryme jis nedalyvavo. Iš I. B. parodymų, kuriuos patvirtina ir T. G. parodymai, nustatyta, kad T. G. automobilio UAZ ratai buvo pakeisti. T. G. šiuo automobiliu vežiojo V. R. . I. B. buvo užėjęs pas V. R. ir paklausė, kodėl T. G. automobilio UAZ ratai pakeisti. Iš V. R. atsakymo I. B. suprato, kad Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai ir T. G. su automobiliu UAZ buvo netoli (duomenys neskelbtini) muitinės posto. V. R. pasakė, kad miške liko automobilio ratų protektoriaus pėdsakai, todėl reikėjo keisti ratus. Taip pat, V. R. I. B. pasakė, kad (duomenys neskelbtini) muitinės pareigūnus sušaudė Rygos (duomenys neskelbtini) darbuotojai, kurie 1991-07-30 buvo atvykę į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę. Iš I. B. parodymų taip pat nustatyta, kad V. R. iš po stalo ištraukęs kartoninę dėžutę, kurioje tarp plytų buvo trotilo sprogmenys, pasakė, kad sprogo toks sprogmuo. V. R. I. B. paaiškino, kad prie 42 divizijos sprogmenis susprogdino (duomenys neskelbtini) milicininkai. Šis sprogimas buvo reikalingas, kad atitraukti dėmesį ir visą kaltę suversti Krašto apsaugos departamento darbuotojams. V. R. nekonkretizavo, ar sprogmenis sprogdino Rygos (duomenys neskelbtini) darbuotojai, ar Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkai. I. B. V. R. kabinete matė Krašto apsaugos departamento darbuotojų uniformas. I. B. parodė ir tuo pačiu patvirtino T. G. parodymus apie tai, kad po važiavimo į (duomenys neskelbtini) T. G. labai pergyveno, t. y., kad po (duomenys neskelbtini) muitinės pareigūnų nužudymo stipriai pasikeitė T. G. elgesys. Jis pradėjo daug ir dažnai gerti. I. B. iš tokių T. G. veiksmų suprato, kad jis galėjo dalyvauti (duomenys neskelbtini) muitinės pareigūnų nužudyme nuveždamas į (duomenys neskelbtini) Rygos (duomenys neskelbtini) darbuotojus.
Iš I. B. parodymų taip pat nustatyta, kad, kai po pučo Maskvoje liudytojas buvo Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje, jį ir S. K. pasikvietė Vilniaus (duomenys neskelbtini) štabo viršininkas V. R.. V. R. I. B. padavė 7,62 mm kalibro Kalašnikov konstrukcijos automatą AKMS, apkabą šiam automatui, kuri buvo su 1943 m. pavyzdžio 7,62 mm kalibro šoviniais. Tokios pačios konstrukcijos automatą, apkabą su šoviniais V. R. padavė ir S. K.. Duodamas I. B. ir S. K. automatus jis pasakė, kad šių ginklų reikia atsikratyti. Kadangi V. R. anksčiau buvo pasakojęs apie prisidėjimą prie (duomenys neskelbtini) muitinės pareigūnų nužudymo, sprogimo Sapiegos gatvėje, automobilio, kuris vyko į (duomenys neskelbtini), ratų keitimą, todėl I. B. suprato, kad iš jam ir S. K. duodamų ginklų buvo nužudyti (duomenys neskelbtini) muitinės posto pareigūnai. I. B. su S. K. bazėje pasiėmė maišus ir automobiliu „Latvija“ išvyko paslėpti V. R. duotų ginklų.
Kai I. B. tarnavo TSRS kariniame dalinyje dislokuotame Vokietijoje, tame pačiame miestelyje, tik kitame kariniame dalinyje, dirbo buvęs Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkas vardu Viktor. Viktoras pasakė, jog jis dirbo Rygos (duomenys neskelbtini). Po to pokalbis pakrypo apie (duomenys neskelbtini) muitinės pareigūnų nužudymą. Viktoras pasakė, kad (duomenys neskelbtini) muitinės pareigūnų nužudymas yra „mūsų grupės (duomenys neskelbtini) darbas“. Į I. B. klausimą, ar iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkų kas nors buvo, Viktoras atsakė, kad milicininkai iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) rodė kelią ir lydėjo juos į (duomenys neskelbtini) automobiliu UAZ. Parodymų patikrinimo vietoje metu I. B. parodė vietą, kurioje jam ir S. K. V. R. davė 7,62 mm kalibro automatus AKMS, taip pat parodė vietas, kur jis ir S. K. paslėpė automatus. Parodymo atpažinti asmenį iš fotonuotraukų metu I. B. atpažino Rygos (duomenys neskelbtini) milicininką V. M. , kuris Vokietijoje jam sakė, jog (duomenys neskelbtini) muitinės pareigūnų nužudymas Rygos (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ grupės darbas. Iš liudytojo V. M. parodymų matyti, kad A. L., A. R. ir K. M. (ankstesnė pavardė K. N.) grupę liudytojas vadina tiesiog „(duomenys neskelbtini)“ arba „(duomenys neskelbtini)“.
Teisminio nagrinėjimo metu buvo pagarsinti liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas ir suteiktas Nr.11 parodymai (liudytojas apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją). Liudytojas Nr. 11 parodė, kad 1991-07-30 jis buvo Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje. Į bazę automobiliu „Latvija“ atvyko Rygos (duomenys neskelbtini) būrio vadas Č. M., A. K. ir „(duomenys neskelbtini)“ grupės milicininkai I. S., V. B., I. G., V. M. ir S. P.. Tos pačios dienos vakare į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę automobiliu „Volga“ atvyko „(duomenys neskelbtini)“ grupės milicininkai M. B., A. L., A. R. ir K. N.. Šių grupių pareigūnai iš pradžių buvo bazės pirmame aukšte, vaikščiojo po bazę. Po kurio laiko Č. M. juos sušaukė į vieną patalpą ir „(duomenys neskelbtini)“ grupės pareigūnams – I. S., V. B., I. G., V. M. įsakė susprogdinti sprogmenis Vilniuje prie (duomenys neskelbtini) 42 divizijos štabo pastato. Taip pat Č. M. to paties susirinkimo metu „(duomenys neskelbtini)“ grupės milicininkams A. L., A. R. ir K. N. įsakė važiuoti į (duomenys neskelbtini) muitinės postą. Konkrečių užduočių šiems pareigūnams Č. M. susirinkimo metu neišsakė. Č. M. „(duomenys neskelbtini)“ grupės pareigūnus perspėjo, kad (duomenys neskelbtini) muitinės pareigūnai gali būti ginkluoti. Po šio susirinkimo „(duomenys neskelbtini)“ grupės pareigūnai – A. L., A. R., K. N. ir Rygos (duomenys neskelbtini) vadas Č. M. nuėjo į kitą Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės patalpą, kur buvo apie vieną valandą laiko. Apie ką ten jie kalbėjo, liudytojui nežinoma. Tuo pačiu metu kažkas iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) pareigūnų grupės „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnams atnešė dėžę trotilo. Po viso šito iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės išvyko Č. M., A. K., M. B. ir S. P. . Liudytojas nežino kur jie išvyko, bet mano kad jie išvyko į Rygą. Po to iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės išvyko „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnai A. L., A. R. ir K. N.. Liudytojas mano, kad vykdydami Č. M. nurodymą, šie pareigūnai išvyko į (duomenys neskelbtini) muitinės postą. Po to iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės išvyko „(duomenys neskelbtini)“ grupės pareigūnai I. S., V. B. ir V. M., kurie pasiėmė dėžę su sprogstamuoju įtaisu. Juos vežė vienas iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) pareigūnų. I. G. liko Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje. „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnai Č. M. nurodymu nuvyko prie TSRS VRM 42 divizijos štabo pastato. Po kurio laiko, jau buvo tamsu, Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje pasigirdo aliarmo signalas. Netrukus po jo paskelbimo į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę grįžo I. S., V. B. ir V. M.. Kartu su jais grįžo ir Vilniaus (duomenys neskelbtini) pareigūnas. Juos į savo kabinetą pasikvietė Vilniaus (duomenys neskelbtini) vadas B. M.. Kartu su jais nuėjo ir I. G.. Pas B. M. jie ilgai nebuvo. Liudytojas parodė, kad jis nematė, jog tą naktį dar kas nors būtų išvykęs iš bazės. Jau paryčiais į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę grįžo „(duomenys neskelbtini)“ grupės pareigūnai – A. L., A. R. ir K. N.. Prieš išvykstant iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnai susirinko Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės pusrūsyje. Liudytojas matė, kaip po to iš šios patalpos nešdamas maišus su kažkokiais daiktais išėjo Vilniaus (duomenys neskelbtini) štabo viršininkas. Liudytojas parodė, kad jis negali tvirtinti, kad šiuose maišuose buvo 7,62 mm kalibro automatai AKMS, bet jie galėjo ten būti, nes maišuose girdėjosi metalo žvangesys. 1991-07-31, apie pusiaudienį Rygos (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ grupių milicininkai išvyko iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės.
Liudytojo Nr.11 parodymus apie tai, kad į (duomenys neskelbtini) muitinės postą išvažiavo „(duomenys neskelbtini)“ grupės milicininkai patvirtina ir kiti bylos duomenys.
O būtent, nukentėjusysis T. Š. parodė, kad į (duomenys neskelbtini) muitinės posto vagonėlio pirmąjį kambarį užpuolikas atvarė nuginkluotą ir sužeistą policijos pareigūną J. J.. Vagonėlyje buvęs užpuolikas pamatęs J. J. ir nusistebėdamas pasakė, ar tai policininkas. Iš užpuoliko žodžių T. Š. suprato, kad užpuolikas, kuris pirmasis įėjo į vagonėlio kambarį, anksčiau nebuvo matęs naujo pavyzdžio policijos pareigūno uniformos.
Iš liudytojų Č. M., A. K., S. P., I. G., V. M. parodymų nustatyta, kad jie į Vilnių atvyko automobiliu „Latvija“ ir 1991-07-30 vakare buvo prie 42 divizijos štabo pastato. Į štabą nuėjo tik Č. M..
Iš liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas ir suteiktas Nr.12, parodymų nustatyta, kad jis 1991-07-31 (duomenys neskelbtini) muitinės poste nebuvo. 1991-07-30 jis buvo Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje. Tuo metu į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę automobiliu „Latvija“ atvyko Rygos (duomenys neskelbtini) būrio vadas Č. M., A. K., S. P., I. S., I. G., V. M. ir V. B.. Tą pačią dieną tik vėliau į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę automobiliu „Volga“ atvyko Rygos (duomenys neskelbtini) darbuotojai M. B., A. L., A. R. ir K. N., kurie buvo apsirengę civiliai. Liudytojas matė, kad A. L. vaikščiojo po bazę rankoje laikydamas 7,62 mm kalibro automatą AKMS. Č. M. pavedė I. S., V. M. ir V. B. padaryti trotilo sprogmenį. Apie šią užduotį žinojo ir Rygos (duomenys neskelbtini) pareigūnas I. G., tačiau jis į sprogimo vietą nevažiavo. 1991-07-30 vakare Č. M. su keliais (duomenys neskelbtini) pareigūnais, tame tarpe ir su M. B. išvyko į Rygą. Juos lydėjo Vilniaus (duomenys neskelbtini) pareigūnai. Padarę sprogmenį, prie 42 divizijos štabo pastato su trotilo sprogmeniu nuvažiavo I. S., V. M., V. B. ir Vilniaus (duomenys neskelbtini) darbuotojas V. B., kuris vairavo automobilį „Moskvič“. V. B. nuvežė I. S., V. M. ir V. B. prie 42 divizijos štabo pastato. Po sprogimo I. S., V. M., V. B. ir V. B. grįžo į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę. Tuo metu bazėje buvo paskelbtas aliarmas dėl sprogimo, kurį po kiek laiko atšaukė. Grįžę iš sprogimo vietos, šie pareigūnai nuėjo į sporto salę, kur buvo pasilikęs I. G.. I. G., I. S., V. M. ir V. B. daugiau iš bazės 1991-07-31 naktį nebuvo išvažiavę. Liudytojas 1991-07-31 naktį A. L., A. R., K. N. Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje nematė. Juos pamatė tik anksti ryte. 1991-07-31 Rygos (duomenys neskelbtini) darbuotojai A. L., A. R., K. N., I. S., I. G., V. M. ir V. B. išvyko iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės.
Tokiu būdu, kaltinamojo K. M. (ankstesnė pavardė K. N.) parodymai apie tai, kad jis 1991-07-30/31 buvo Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje ir iš jos niekur nebuvo išvažiavęs, yra paneigti.
Liudytojų Nr.11 ir Nr.12 parodymai įrodo, kad būtent Rygos (duomenys neskelbtini) vadas Č. M. 1991-07-30 Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje įsakė „(duomenys neskelbtini)“ grupės milicininkams I. S., V. B., V. M. ir I. G. pagaminti sprogmenis ir juos susprogdinti prie 42 divizijos štabo pastato. Būtent Č. M. 1991-07-30 apie 21-23 val. Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje parinko „(duomenys neskelbtini)“ grupės milicininkus K. M. (ankstesnė pavardė K. N.), A. L., A. R. ir įsakė jiems vykti į (duomenys neskelbtini) muitinės postą. Apie tai, kokių veiksmų imtis (duomenys neskelbtini) muitinės poste, būdami atskiroje patalpoje, susitarė Č. M., K. M. (ankstesnė pavardė K. N. ), A. L. ir A. R. atskleidžia tolimesni kaltinamojo, A. L. ir A. R. veiksmai ir 1991-07-31 įvykiai (duomenys neskelbtini) muitinės poste. Aplinkybė, kad „(duomenys neskelbtini)“ grupės milicininkai 1991-07-31 naktį apie 2 val. 48 min. buvo prie 42 divizijos ir susprogdino sprogmenį, o iki to laiko T. G. tris Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkus jau buvo išvežęs į (duomenys neskelbtini) muitinės postą įrodo, kad į (duomenys neskelbtini) muitinės postą T. G. nuvežė būtent „(duomenys neskelbtini)“ grupės milicininkus. O liudytojų G. C., M. Z., V. P., I. B., T. G., liudytojų Nr.11 ir Nr.12 parodymų visetas patvirtina išvadą, kad 1991-07-30 apie 23-24 val., vykdydami Č. M. įsakymą, būtent - Rygos (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ grupės milicininkai K. M. (ankstesnė pavardė K. N.), A. L. ir A. R. automobiliu UAZ-469 išvyko į (duomenys neskelbtini) muitinės postą. Automobilį vairavo T. G. . Kartu su jais važiavo dar vienas Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkas. Aplinkybės, kad „(duomenys neskelbtini)“ grupės milicininkai išvažiavo į (duomenys neskelbtini) muitinės postą, kuriame buvo nužudyti Lietuvos pareigūnai, leidžia tvirtinti, jog K. M. (ankstesnė pavardė K. N.), A. R. ir A. L. sutiko su Č. M. įsakymu ir susitarė nužudyti (duomenys neskelbtini) muitinės posto pareigūnus.
Iš nukentėjusiojo T. Š. parodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) muitinės poste jis matė du užpuolikus ir mažiausiai dar vieną girdėjo kalbantį muitinės teritorijoje, kuris rusiškai keikėsi, kažkam komandavo. Postą užpuolę asmenys lietuviškai nekalbėjo. Jie kalbėjo tik rusiškai. Postą užpuolusius asmenis T. Š. matė būdamas muitinės vagonėlio pirmajame kambaryje. Po šūvio iš pistoleto T. Š. pažiūrėjo pro langą ir pamatė užpuoliką, kuris buvo apie 25-30 metų amžiaus, gal šiek tie jaunesnis, veidas liesas, aštrūs veido bruožai su išskirtine nosim, apie 180-185 cm ūgio, apsirengęs chaki spalvos tarybinės kariuomenės uniforma be skiriamųjų ženklų, su kepure. Iš po kepurės buvo išlindę šiek tiek ilgoki šviesūs plaukai. Jis avėjo naminio mezgimo vilnones kojines ir medžiaginius sportbačius. Užpuolikas bėgo atkišęs automatą „Kalašnikov“ su užsuktu garso slopintuvu. Jo bėgimas buvo išlavintu būdu, t.y. bėgimas su pridedamu žingsniu, ginklas atkištas į taikinį, visą laiką judėjo kojomis šonu. Šis užpuolikas nukentėjusiojo atžvilgiu bėgo iš kairės į dešinę, t.y. link muitinės vagonėlio durų. Pirmasis į muitinės vagonėlį įėjęs užpuolikas buvo apsirengęs karine uniforma be atpažinimo ženklų, su kepure, sportbačiais. Jis turėjo ginklą su duslintuvu. Kalbėjo be akcento rusiškai. Užpuolikas T. Š. pasakė „ložys“ (gulkis), antrajame kambaryje buvusiems pareigūnams pasakė – „vychodi i ložys“ (išeik ir gulkis), o į pirmąjį vagonėlio kambarį antrajam užpuolikui įvedus J. J. pirmasis užpuolikas nusistebėdamas retoriškai paklausė, ar tai policininkas. Iš pastarųjų žodžių T. Š. suprato, kad pirmasis užpuolikas nebuvo matęs naujo pavyzdžio Lietuvos policijos darbuotojo uniformos. T. Š. parodė, kad iš šių pirmojo užpuoliko žodžių jis suprato, kad užpuolikas yra ne iš Vilniaus (duomenys neskelbtini), nes jis nesistebėtų lietuviška uniforma. 1991-07-31 (duomenys neskelbtini) muitinės postą užpuolusių asmenų T. Š. anksčiau nebuvo matęs. (duomenys neskelbtini) muitinės postą užpuolę asmenys nieko nereikalavo, tiktai suguldė ir sušaudė. T. Š. parodė, kad (duomenys neskelbtini) muitinės poste nebuvo sulaikyti didelės vertės kontrabandiniai kroviniai, narkotikai, ginklai. Nukentėjusysis neturėjo asmeninių problemų, konfliktų, dėl kurių galėjo būti užpultas (duomenys neskelbtini) muitinės postas.
Atpažinimų metu T. Š. atpažino TSRS karininkų, praporščikų ir šauktinių karių nešiotą vasarinę lauko uniformą, kitaip vadinamą „afgankę“, ir pareiškė, kad uniforma ir kepurė pas (duomenys neskelbtini) muitinės postą užpuolusius asmenis buvo panaši į pavaizduotą, tačiau užpuolikai avėjo sportbačius; atpažino chaki spalvos kepurę ir paaiškino, kad užpuoliko turėta kepurė buvo gal kamufliažinė, arba labiau išblukusių spalvų; atpažino chaki spalvos kariškus rūbus ir pareiškė, kad (duomenys neskelbtini) muitinės postą užpuolę asmenys buvo apsirengę chaki spalvos kariškus rūbus. 1991-08-30 daiktų atpažinimo metu T. Š. buvo pateikti automatų piešiniai iš specialios knygos „Automatiniai ginklai“. Tokiu būdu atpažinimui nukentėjusiajam buvo pateikti piešiniai karabino SKS-45 su medine atrama, automatų AK-47 su medine atrama, AK-47 su atlenkiama atrama, AKM su medine atrama, AKMS su atlenkiama atrama, AK-74 su medine buože, AKS-74 su atlenkiama atrama ir AKS-74U su atlenkiama atrama, piešiniai. T. Š. atpažino, kad 1991-07-31 (duomenys neskelbtini) muitinės poste nusikaltėliai į muitinės pareigūnus šaudė iš automato AKMS, t.y. automato su atlenkiama atrama. Be to T. Š. pareiškė, kad nusikaltėlių turėtas automatas AKMS turėjo garsą slopinančius įtaisus. T. Š. buvo pateikta fotonuotrauka, kurioje nufotografuotas automatas AKMS su atlenkiama atrama ir su garso slopintuvu PBS. T. Š. patvirtino, kad būtent su tokiu automatu ir tokiu įtaisu buvo užpuolikai. 1991-12-05 daiktų parodymo atpažinti metu T. Š. buvo pateiktas automato AK-74 antgalis, automato AKS-74U antgalis ir antgalis – garso slopintuvas PBS, automatui AKMS. T. Š. atpažino garso slopintuvą PBS ir pareiškė, kad užpuolęs jį asmuo turėjo automatą, ant kurio buvo pritvirtintas tokio pavyzdžio antgalis, kaip pateiktas juodos spalvos prietaisas PBS, tačiau užpuoliko turėtas antgalis buvo iš blizgančio metalo, tokio paties dydžio, kaip prietaisas PBS.
1991-12-05 daiktų parodymo atpažinti metu T. Š. buvo pateikti automatai AK-74, AKMS ir AKS-74U. Visi automatai be antgalių. T. Š. parodė į automatą AK-74 ir pareiškė, kad muitinės postą užpuolę asmenys turėjo automatą panašų į AK-74. Automatas buvo ilgas, su medine atrama, ant vamzdžio buvo prisuktas antgalis. Kadangi prieš šį atpažinimą atliktos apklausos metu T. Š. parodė, kad jis per televizijos laidą „Soveršenno sekretno“ („Visiškai slaptai“) matė TSRS kariškių „Alfa“ grupės ginklą, kuris jam pasirodė panašus į muitinės postą užpuolusių asmenų turėtus ginklus, tai šis atpažinimas turi būti vertinamas, kaip įtakotas televizijos laidų. Akivaizdu, kad pirmesnio atpažinimo rezultatai yra patikimesi, nes buvo praėję mažiau laiko po įvykio ir nukentėjusiojo neklaidino po įvykių, kitur matytų ginklų pavyzdžiai.
Užpuolikų atpažinimui T. Š. buvo pateiktos fotonuotraukos, video įrašai. Atpažinimo metu T. Š. neatpažino asmens, kuris dalyvavo užpuolime. Tarp atpažinimui pateiktų nuotraukų buvo K. M. (ankstesnė pavardė K. N.) fotonuotrauka. Tokie atpažinimo rezultatai neprieštarauja bylos medžiagai, nes K. M. (ankstesnė pavardė K. N.), pagal byloje surinktus duomenis, pirmas pradėjo užpuolimą šūviais į automobilyje VAZ sėdėjusį J. J.. Todėl K. M. (ankstesnė pavardė K. N.) negalėjo būti T. Š. matytu pirmuoju užpuoliku.
Prie T. Š. parodymų analizės, taip pat vertinant gynėjų pateiktą garso įrašą, kuriame užfiksuota nukentėjusiojo apklausa (apklausa atlikta ne baudžiamojo proceso numatyta tvarka) reikia pažymėti, kad, kaip teisme nurodė pats T. Š., šis įrašas negali būti vertinamas kaip atskleidžiantis objektyvius duomenis apie nusikalstamos veikos aplinkybes. Nors T. Š. teisme parodė, jog mano, kad dalyvavo šiame įraše užfiksuotoje vienoje iš pirmųjų jo apklausų, tačiau tuo metu jo būklė buvo labai sunki. Apklausos metu jis neturėjo galimybių išsireikšti. Gavus klausimą, prireikdavo ilgai galvoti, ką tai reiškia, pasakyti atsakymo neišeidavo. Apklausinėjantys asmenys gi manė, kad jis neatsakė ir užduodavo jau sekantį klausimą. Perklausius įrašą teismo posėdyje, dalyvaujant perklausoje ir pačiam nukentėjusiajam, iš tikrųjų darytina išvada, kad ši apklausa nebuvo atlikta BPK numatyta tvarka, be to yra neaiškios tokio įrašo atsiradimo pas gynėjus aplinkybės. Iš įrašo matyti, kad apklausos metu, nesulaukus nukentėjusiojo atsakymo į užduotą klausimą, vėl užduodamas pagal savo pobūdį menantis atsakymą klausimas. Tokiu būdu, nuosprendyje teismas remiasi baudžiamojo proceso įstatymo numatyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu ir teisme atliktomis nukentėjusiojo T. Š. apklausomis.
Liudytojai K. V., J. C., V. L., 1991-07-31 naktį buvo (duomenys neskelbtini) muitinės poste. Iš šių liudytojų parodymu matyti, kad (duomenys neskelbtini) muitinės poste jie buvo muitinės posto užpuolimo metu, t.y. laikotarpyje nuo 4 val. 45 min. ir nevėliau 5 val. 25 min.
Liudytojas K. V. parodė, kad 1991-07-31 naktį įvažiuodamas į postą į laikrodį jis nežiūrėjo. Teisme buvo perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas buvo nurodęs, jog poste buvo apie 3-4 val. Taigi tikslus liudytojo atvykimo į postą laikas nenustatytas. Iš šio liudytojo parodymų nustatyta, kad ties įvažiavimu į muitinės posto teritoriją, prie smėlio krūvos, šalia ženklo ant žolės, jis matė vyrą, dėvintį tamsios spalvos uniformą, kelnės buvo sukištos į batus. Uniformos spalva buvo panaši į smėlio spalvą. K. V. taip pat matė, kaip iš muitininkų vagonėlio per pievą bėgo antrasis vyras. Kairėje rankoje jis turėjo automatą Kalašnikov. Šitas vyras bėgo link pirmojo vyriškio, kuris stovėjo prie įvažiavimo į muitinės posto teritoriją ir laisva ranka pamojo, kad K. V. važiuotų toliau. Liudytojas teisme negalėjo konkrečiau apibūdinti, kokie batai buvo pas asmenį, kurį jis matė. Gi T. Š., kuris užpuolikus apžiūrinėjo gulėdamas vagonėlyje ant grindų, tiksliai nurodė, kad užpuolikai avėjo sportbačius.
Iš liudytojo J. C. parodymų nustatyta, kad 1991-07-31 naktį jis kartu su V. L., automobiliu „Moskvič-2141“, šviesiai geltonos spalvos, važiavo pro (duomenys neskelbtini) muitinės postą. Jiems sustojus muitinės teritorijoje, iš vagonėlio jų tikrinti niekas neišėjo. Tuo pačiu metu nuo kelio Vilnius-Minskas pusės įvažiavo automobilis šviesios spalvos, kuris sustojo už muitinės vagonėlio. J. C. posto teritorijoje, be jų ir minėto įvažiavusio automobilio, daugiau automobilių nepastebėjo. Iš įvažiavusio automobilio iššoko trys žmonės, kurie vilkėjo tamsiai žalias karines uniformas, kepures su snapeliu, avėjo pusbačius ir su savimi turėjo Kalašnikovo konstrukcijos automatus be atramų. Vienas iš jų pribėgo prie automobilio ir rusiškai J. C. ir V. L. pasakė, kad jie greičiau važiuotų toliau. J. C. ir V. L. nuvažiavo link Minsko, o pribėgęs vyriškis, kaip ir kiti du išlipę iš lengvojo automobilio nubėgo į (duomenys neskelbtini) muitinės posto vagonėlį.
Tokiu būdu, nukentėjusiojo T. Š., liudytojų K. V., J. C., V. L., parodymai, daiktų atpažinimo protokoluose, įvykio vietos apžiūros protokoluose, teismo medicininių ekspertizių, kompleksinės kriminalistinės balistinės ekspertizės aktuose užfiksuoti duomenys leidžia tvirtinti, kad (duomenys neskelbtini) muitinės postą užpuolė trys asmenys, kurie pareigūnus nužudė panaudodami du 7,62 mm kalibro automatus ir 9 mm kalibro pistoletą. Užpuolikai vilkėjo TSRS ginkluotųjų pajėgų kariškių vasarinę lauko uniformą be skiriamųjų ženklų, avėjo sportbačius, buvo apie 25-30 metų amžiaus, nebuvo matę Lietuvos policijos darbuotojo uniformos, kalbėjo rusiškai be akcento, turėjo du automatus su savadarbiais garso slopintuvais, 9 mm kalibro pistoletą ir 7,62 mm kalibro automatą su 7,62 mm kalibro šoviniais „US“, pagamintais 1968 ir 1969 metais gamykloje Nr.711. Užpuoliko bėgimas su ginklu kontroliuojant taikinį, pareigūnų sušaudymo būdas, nužudymui panaudotas šaudmenų kiekis liudija, kad muitinės postą užpuolę asmenys buvo specialiai žmonių sulaikymui parengti asmenys. TSRS kariškių uniforma be skiriamųjų ženklų, sportbačiai, vilnonės kojinės, užpuolikų amžius, savadarbiai garso slopintuvai liudija, kad (duomenys neskelbtini) muitinės postą užpuolė asmenys buvo ne reguliarios TSRS kariuomenės kariškiai. Užpuolikų veiksmai muitinės poste liudija, kad į (duomenys neskelbtini) muitinės postą jie atvyko vienu tikslu – nužudyti (duomenys neskelbtini) muitinės posto pareigūnus.
Iš liudytojo T. G. parodymų nustatyta, kad 1991-07-30 vakare Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje jis pamatė svetimus žmones ir pas budinčios dalies darbuotojus paklausė, kas jie tokie. Jam paaiškino, kad tai Rygos (duomenys neskelbtini) pareigūnai. Apie 22-23 val. V. R. nurodė T. G. parvežti jį namo. Jau prie namų V. R. pasakė T. G., kad pastarasis važiuotų į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę, ten paimtų Rygos (duomenys neskelbtini) pareigūnus ir juos nuvežtų į (duomenys neskelbtini) pasitikti mašiną. T. G. pasakė V. R., kad jis nežino kelio, nes nenorėjo vienas važiuoti su svetimais žmonėm. V. R. pasakė pasiimti žmogų iš Vilniaus (duomenys neskelbtini). 1991-07-30 tarp 23 val. ir 24 val., Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės teritorijoje jis atsisėdo už vairo į savo tarnybinį automobilį UAZ-469. Šalia jo atsisėdo Vilniaus (duomenys neskelbtini) pareigūnas, o ant galinės sėdynės atsisėdo trys Rygos (duomenys neskelbtini) pareigūnai, kurie už galinės automobilio sėdynės pasidėjo maždaug nepilno metro skersmens tamsios spalvos maišą. Šiame maiše pagal dydį tilptų automatas atlenkiama buože. Rygos (duomenys neskelbtini) pareigūnai buvo apsirengę civiliai, apsiavę baltos spalvos sportiniais bateliais. Visi išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Rygiečiai važiuodami nešnekėjo. Neprivažiavus (duomenys neskelbtini) muitinės posto vienas iš Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkų T. G. liepė pasukti į dešinę ir sustoti. Ten buvo nuvažiavimas nuo kelio. Rygos (duomenys neskelbtini) pareigūnai pasiėmė maišą ir liepė laukti. Rygiečiai pasakė, kad jeigu jis ir kitas Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkas išgirs šūvius, tai vilniečiai turi važiuoti į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę. Rygos (duomenys neskelbtini) pareigūnai nuėjo į (duomenys neskelbtini) muitinės posto pusę. T. G. ir kitas Vilniaus (duomenys neskelbtini) pareigūnas automobilyje liko dviese. Jie sėdėjo automobilyje, rūkė, spėliojo, kodėl jie laukia miške, kai turėjo vykti į muitinę. Jie girdėjo plentu važiuojančių automobilių garsus, tačiau jokių šūvių negirdėjo. Automobilyje buvo įjungta radijo stotis. Pradėjus švisti, T. G. pamatė, kad nuo (duomenys neskelbtini) muitinės ir nuo pagrindinio kelio įjungtomis šviesomis į jų pusę dideliu greičiu atvažiuoja automobilis VAZ. Pasigirdo trenksmas, nes mašina užvažiavo ant akmens. Automobilio VAZ variklis užgeso. Iš mašinos iššokę tie patys Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai, iškart į T. G. automobilį įdėjo maišą ir sulipo į automobilį UAZ. Vienas Rygos (duomenys neskelbtini) pareigūnas sėdo už T. G. tarnybinio automobilio vairo, šalia jo, priekyje atsisėdo kitas Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkas. Ant galinės automobilio UAZ sėdynės atsisėdo T. G., kitas Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkas ir trečiasis Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkas. Priekyje, keleivio sėdynėje sėdėjęs Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkas žiūrėjo į žemėlapį ir vairuotojui sakė, kur važiuoti. Į bazę jie važiavo kitu keliu, nei atvažiavo. Buvo važiuojama žvyrkeliu ir asfaltu. Važiuojant T. G. girdėjo, kaip vienas iš Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkų, galbūt vyresnysis, kažkam iš rygiečių pasakė, kad „už tą šūvį iš pistoleto išsiaiškinsime bazėje“. Automobilį vairavęs Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkas važiavo labai greitai, negailėdamas mašinos. Jie atvažiavo į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės teritoriją. Rygiečiai iš automobilio paėmė maišą ir nuėjo centriniu įėjimu į bazę. Vilniaus (duomenys neskelbtini) pareigūnas taip pat išėjo. T. G. pastatė automobilį UAZ Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės teritorijoje, nuėjo miegoti į patalpas, kuriose buvo apgyvendinti būriai. Pažadintas apie 9 val. tuo pačiu automobiliu UAZ-469 nuvažiavo pas V. R. į namus. Važiuojant į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę, V. R. paprašė užvažiuoti prie (duomenys neskelbtini) bazės. Ten T. G. pamatė, kad karinio dalinio langai buvo išdaužti, matėsi sprogimo duobė. Bazėje, rikiuotės metu, Vilniaus (duomenys neskelbtini) vadas B. M. paskelbė, kad (duomenys neskelbtini) nužudyti žmonės. T. G. suprato, kodėl naktį važiavo į (duomenys neskelbtini). Ar tos pačios dienos vakare, ar kitą dieną tarp T. G. ir V. R. įvyko pokalbis, kurio metu V. R. liepė nuimti nuo T. G. automobilio UAZ-469 ratus ir sudėti ant kitų mašinų, o nuo kitų nuimtus ratus uždėti ant T. G. automobilio. T. G. parodė, kad jis vienas sukeitė ratus. Kiti vairuotojai buvo nepatenkinti. Dėl šių įvykių T. G. pergyveno. Kažkuris bendradarbis ramindamas T. G. pasakė, kad įrašai apie UAZ-469 išvykimą (duomenys neskelbtini) muitinės pareigūnų nužudymo naktį sunaikinti, jog lapas su tais įrašais išplėštas. Jam nesakė, jog į (duomenys neskelbtini) muitinę važiuoja nužudyti pareigūnų. Jei būtų tai pasakę, jis būtų į (duomenys neskelbtini) nevažiavęs. Savo parodymus liudytojas patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašas peržiūrėtas teisme. Baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų atliekant šį proceso veiksmą padaryta nebuvo. Šis įrodymas vertinamas kaip įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Teisme liudytojas nurodė, jog parodymų patikrinimo metu važiavo į įvykio vietą pagal jo nurodytą maršrutą. Liudytojo T. G. parodymus, be kitų duomenų, patvirtina 1991-07-31 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad būtent ant T. G. nurodyto keliuko, užvažiavęs ant akmenų, buvo rastas nužudytų kelių policininkų naudotas automobilis VAZ-2101. Įvykio vietos apžiūros protokole ir 1991-09-05 ekspertizės akte užfiksuoti duomenys, kad būtent šiame keliuke yra automobilio ratų protektoriaus pėdsakai, kad šiame keliuke apsisukinėjo automobilis UAZ – 469.
Prie liudytojo T. G. parodymų analizės taip pat pažymėtina, kad teisme liudytojas nurodė, jog važiuodami į (duomenys neskelbtini) postą, rygiečiai buvo apsirengę “kamufliažais”, apsiavę šviesiais sportbačiais. Iš perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo parodymų matyti, kad apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, jis nurodė, jog Rygos (duomenys neskelbtini) pareigūnai buvo apsirengę civiliai, apsiavę baltos spalvos kedais, tiksliai nepamena. Vertinant šiuos liudytojo parodymus, svarbu pažymėti, kad detaliai apie vykimą į (duomenys neskelbtini) muitinės postą, jis buvo apklaustas tik 2003 03 12, t. y. nuo paties įvykio buvo praėję jau dvylika metų. Pas ikiteisminio tyrimo teisėją – 2008 12 18. Akivaizdu, kad tikslių aplinkybių, kaip buvo apsirengę jo vežami rygiečiai, liudytojo atmintyje galėjo neišlikti, ypač atsižvelgiant į tai, kad sužinojęs, kas tą naktį įvyko (duomenys neskelbtini) muitinės poste, liudytojas labai išgyveno, t. y. patyrė didelį stresą. Dėl tų pačių aplinkybių, o būtent patirto streso (išgąsčio), kuomet automatu ginkluotas asmuo liepia kuo greičiau važiuoti, bei dėl labai trumpo šių asmenų stebėjimo laiko, tiklsiai neįsidėmėti ir tiksliai neatsiminti konkrečios to asmens (asmenų) dėvimos uniformos, batų gali ir liudytojai J. C. bei K. V. . Tačiau aplinkybė, kad Rygos (duomenys neskelbtini) pareigūnai avėjo baltos spalvos sportinius batelius, atitinka ir T. Š. parodymus, todėl teismas ja remiasi. Taip pat būtent iš T. Š. , kuris matė užpuolikus, parodymų nustatyta, kad užpuolimo metu postą užpuolę asmenys vilkėjo taip vadinamą “afgankę”. Teismas taip pat pažymi, kad 1991 10 15 apklausos metu, T. G. nenurodė tikrųjų įvykio aplinkybių, nes, kaip paaiškino apklausinėjant jį teisme, davė tuo metu neteisingus parodymus, kadangi bijojo pasakyti visą tiesą, bijojo visų, tame tarpe ir Rygos (duomenys neskelbtini). Dėl liudytojo tikslaus grįžimo į bazę laiko, pažymėtina, kad nei teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu tiksliai jis nebuvo nurodytas: ikiteisminio tyrimo metu liudytojas tik apytiksliai nurodė grįžimo su rygiečiais iš (duomenys neskelbtini) laiką, t. y. “buvo maždaug 5 val. ryto, norėjosi miego.” Prie liudytojo T. G. parodymų analizės taip pat pažymėtina, kad apibūdinti rygiečių, kurie sėdo į jo automobilį, jis nurodė negalįs, jų veidų neįsidėmėjo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad liudytojas, kuris neįsidėmėjo nei vieno iš jo vežamų asmenų bruožų, negali atsakyti į klausimą, ar tarp šių asmenų konkrečiai buvo kaltinamasis. Atsakydamas į gynėjo klausimą dėl kaltinamojo dalyvavimo nagrinėjamame nužudyme, liudytojas parodė, kad jam asmeniškai nėra žinoma apie kaltinamojo dalyvavimą nužudyme, ar jis dalyvavo nužudyme, negali nieko pasakyti, nes nei vieno iš vežamų asmenų veidų jis neįsidėmėjo.
Iš liudytojo Nr.12 parodymų matyti, kad iš jam pažįstamų Rygos (duomenys neskelbtini) darbuotojų pasakojimo žinoma, kad po (duomenys neskelbtini) muitinės pareigūnų nužudymo tarp A. R. ir K. N. buvo pokalbis, kurio metu A. R. priekaištavo K. N., kam šis (duomenys neskelbtini) muitinės poste pirmas pradėjo šaudyti iš pistoleto PM į Lietuvos pareigūną, kuris sėdėjo automobilyje. Iš to pokalbio liudytojas suprato, kad (duomenys neskelbtini) muitinės poste pareigūnų nužudymo metu buvo K. N., A. R. ir A. L.. Šio pokalbio metu A. R. buvo labai susirūpinęs tuo, kad (duomenys neskelbtini) muitinės poste buvo rastas laikrodis. Iš to liudytojas suprato, kad būtent A. R. (duomenys neskelbtini) muitinės poste pametė laikrodį.
Šio liudytojo parodymus, be kitų duomenų, patvirtina R. K. parodymai apie (duomenys neskelbtini) muitinės poste rastą laikrodį, 1991-08-05 poėmio metu iš R. K. išimtas laikrodis „Elektronika-1“, kurio savininkas ir po 1991-08-15 dienos skelbimo laikraštyje neatsirado.
Tokiu būdu, liudytojo T. G. parodymai, kuriuos atitinka liudytojo Nr. 12 parodymai, parodymų patikrinimo vietoje protokole, įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys įrodo, kad T. G. 1991-07-30 apie 23-34 val. iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazės automobiliu UAZ-469 išvežė Rygos (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ grupės milicininkus K. M. (ankstesnė pavardė K. N.), A. L. ir A. R.. T. G. parodymai ir įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys įrodo, kad 1991-07-31 naktį T. G. „(duomenys neskelbtini)“ grupės milicininkus atvežė į 35 –tą Vilnius – Minskas kilometrą ir likus 800 metrų iki (duomenys neskelbtini) muitinės posto, rygiečių nurodymu, pasuko į dešinėje kelio pusėje buvusį keliuką, kuriuo pavažiavęs sustojo. Nuo šio keliuko „(duomenys neskelbtini)“ grupės milicininkai pėsčiomis nuėjo į (duomenys neskelbtini) muitinės postą. Aplinkybė, kad „(duomenys neskelbtini)“ grupės milicininkai, prieš nueidami į (duomenys neskelbtini) muitinės postą perspėjo T. G., kad jei pastarasis išgirs šūvius, tai turi važiuoti į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę, leidžia tvirtinti, kad rygiečiai į (duomenys neskelbtini) muitinės postą ėjo ginkluoti, turėdami tikslą nuginkluoti ir sušaudyti (duomenys neskelbtini) muitinės posto pareigūnus.
Tai, kad „(duomenys neskelbtini)“ grupės milicininkai orientavosi vietovėje, nuo T. G. maiše slėpė savo turimus šaunamuosius ginklus, uniformą, žinojo kelią per mišką į muitinės postą, turėjo žemėlapį, pagal kurį vėliau aplinkiniais keliais patys grįžo į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę, leidžia tvirtinti, jog K. M. (ankstesnė pavardė K. N.), A. R. ir A. L. buvo iš anksto pasirengę muitinės posto pareigūnų nužudymui, suplanavę savo nusikalstamus veiksmus ir nusikaltimo pėdsakų slėpimo būdus.
Kaip nustatyta iš rinktinės „(duomenys neskelbtini)“ policininkų, budėjusių (duomenys neskelbtini) muitinės poste, parodymų, muitinės postą ir juose dirbančius pareigūnus jie saugojo būdami skirtingose vietose ir matė, kad šį muitinės postą stebi ir fotografuoja (duomenys neskelbtini) milicininkai. Liudytojas K. S. patvirtino, kad šis muitinės postas buvo stebimas. Liudytojai B. M., J. T. parodė, kad V. R. bendravo su Č. M.. Liudytojas Nr.11 parodė, kad Č. M. „(duomenys neskelbtini)“ grupės milicininkams įsakė važiuoti į (duomenys neskelbtini) muitinės postą ir perspėjo, jog šio posto pareigūnai gali būti ginkluoti, o po to visi nuėjo į atskirą patalpą, kurioje apie valandą laiko tarėsi. Visi šie duomenys leidžia tvirtinti, kad „(duomenys neskelbtini)“ grupės milicininkai pasinaudojo (duomenys neskelbtini) milicininkų surinkta informacija, apie (duomenys neskelbtini) muitinės posto pareigūnų darbą ir žinodami, jog „(duomenys neskelbtini)” pareigūnai muitinės poste būna skirtingos vietose, iš anksto nuvyko į nusikaltimo vietą. T. G. parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ grupės milicininkai į (duomenys neskelbtini) muitinės postą nuėjo pėsti, apsiavę sportbačiais. Tuo metu „(duomenys neskelbtini)“ milicininkams buvo apie 25 metų amžiaus. Nukentėjusiojo T. Š. nurodyti bendrieji užpuolikų išvaizdos požymiai atitinka „(duomenys neskelbtini)“ grupės milicininkų išvaizdai.
T. Š. parodė, kad kuomet jis buvo postą užpuolusių asmenų sulaikytas, tai būdamas muitinės vagonėlio kambaryje, jis girdėjo, kad į muitinės teritoriją buvo įvažiavęs lengvasis automobilis, sunkvežimis, tai pat jis posto teritorijoje girdėjo užpuoliko komandas. T. Š. parodė, kad prieš pat užpuolimą muitinės pareigūnai neatlikinėjo jokių muitinės procedūrų. Muitinės teritorijoje buvo ramu. Posto užpuolimas prasidėjo po šūvių iš pistoleto. Tai leidžia tvirtinti, kad postą užpuolę asmenys į muitinės postą atėjo pėsti. Postą užpuolę asmenys avėjo sportbačius, kaip ir nurodė T. G..
Iš T. G. parodymų nustatyta, kad rygiečiai nuo (duomenys neskelbtini) muitinės posto prie jo automobilio atvyko automobiliu VAZ-2101, kuris prieš sustodamas ties jo automobiliu užvažiavo ant akmenų. Įvykio vietos apžiūros metu nužudytų kelių policininkų automobilis VAZ-2101 rastas maždaug T. G. nurodytoje vietoje, užvažiavęs ant akmenų. Šie duomenys įrodo, kad K. M. (ankstesnė pavardė K. N.), A. L. ir A. R. prie T. G. automobilio UAZ-469 atvažiavo su (duomenys neskelbtini) muitinės poste nužudytų kelių policijos darbuotojų A. K. ir J. J. automobiliu VAZ-2101. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad šiame automobilyje rasti šautiniai kėbulo pažeidimai. Tai įrodo, kad „(duomenys neskelbtini)“ milicininkai kelių policijos automobilį nuvarė po pareigūnų nužudymo. Kad Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai 1991-07-31 naktį buvo (duomenys neskelbtini) muitinės poste.
Iš T. G. parodymų taip pat nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ grupės milicininkai važiuodami jo automobiliu dideliu greičiu, aplinkiniais keliais į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę vienas kitam priekaištavo dėl šūvių iš pistoleto. T. Š., R. Š. 1991-07-31 naktį tik kartą girdėjo šūvius iš pistoleto. Įvykio vietos apžiūros protokoluose, ekspertizės aktuose užfiksuoti duomenys įrodo, kad kelių policijos automobilis VAZ-2101 buvo sušaudytas šūviais iš pistoleto. T. Š. parodė, kad muitinės posto užpuolimas prasidėjo po šūvių iš pistoleto. Šie duomenys įrodo, kad „(duomenys neskelbtini)“ grupės milicininkai (duomenys neskelbtini) muitinės poste šaudė iš pistoleto į kelių policijos automobilį VAZ-2101. T. G. ir liudytojo Nr.12 parodymai, apie tai, jog A. R. priekaištavo K. M. (ankstesnė pavardė K. N.) už tai, jog pastarasis iš pistoleto PM šovė į policijos pareigūną sėdintį automobilyje vertintini kaip iš anksto nesuplanuoti veiksmai, dėl kurių nesulaikyti policininkai galėjo pasipriešinti, o šūvius be garso slopintuvo galėjo išgirsti aplinkiniai gyventojai. Gi T. G., išgirdus šūvius, buvo pasakyta važiuoti į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę. Todėl po šūvių pistoletu, „(duomenys neskelbtini)“ grupės milicininkai, nežinodami, ar jų vis dar laukia T. G., nuvarė nužudytų kelių policijos pareigūnų automobilį VAZ-2101, kurį paliko ant keliuko.
Tokiu būdu, iš liudytojų T. G., liudytojo Nr. 12 parodymų nustatyta, kad 1991-07-31 naktį (duomenys neskelbtini) muitinės postą užpuolė K. M. (ankstesnė pavardė K. N.), A. L. ir A. R.. Šio užpuolimo metu K. M. (ankstesnė pavardė K. N.) iš pistoleto PM šovė į policininką. A. R. buvo labai susirūpinęs tuo, kad (duomenys neskelbtini) muitinės poste buvo rastas laikrodis. Iš to galima buvo suprasti, kad būtent A. R. (duomenys neskelbtini) muitinėje pametė laikrodį. Liudytojo Nr. 12 parodymus patvirtina R. K. parodymai, poėmio protokole, daiktinių įrodymų apžiūros protokole, įvykio vietos apžiūros protokole, ekspertizės akte užfiksuoti duomenys apie, tai kad kelių policijos automobilis VAZ-2101 buvo sušaudytas 9 mm kalibro šoviniais, skirtas pistoletams Makarov, kad (duomenys neskelbtini) muitinės poste po pareigūnų nužudymo buvo rastas laikrodis.
Tokiu būdu byloje surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtais duomenimis nustatyta, kad: iki (duomenys neskelbtini) muitinės posto pareigūnų nužudymo Rygos (duomenys neskelbtini) vadas Č. M. savo žinioje turėjo pistoletus PM, 7,62 mm kalibro automatus AKMS, savadarbius garso slopintuvus, retus, specialios paskirties 7,62 mm kalibro šovinius su kulka „US“, pagamintus 1968 metais ir 1969 metais gamykloje Nr.711, skirtus begarsiam šaudymui, t.y. tokius ginklus, savadarbius garso slopintuvus ir šaudmenis, kokie buvo naudojami (duomenys neskelbtini) muitinės posto pareigūnų nužudyme; Č. M. (duomenys neskelbtini) muitinės pareigūnų nužudymo išvakarėse, be jokios pagrįstos jo nurodytos priežasties, į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę atsivežė geriausiai parengtus Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkus; Č. M. iš atvykusių Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkų atrinko „(duomenys neskelbtini)“ grupės milicininkus - I. S., V. M , V. B., I. G. ir įsakė jiems parengti sprogmenis ir juos susprogdinti prie 42 divizijos štabo pastato; Č. M. iš atvykusių Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkų atrinko „(duomenys neskelbtini)“ grupės milicininkus K. M. (ankstesnė pavardė K. N.), A. L., A. R. ir įsakė jiems vykti į (duomenys neskelbtini) muitinės postą, perspėdamas juos, jog muitinės pareigūnai gali būti ginkluoti; 1991-07-31 naktį, apie 2 val. 48 min. „(duomenys neskelbtini)“ grupės milicininkai - I. S., V. M., V. B. nuvyko prie 42 divizijos štabo pastato ir susprogdindami sprogmenį įvykdė Č. M. įsakymą; 1991-07-30 apie 23-24 val. „(duomenys neskelbtini)“ grupės milicininkai - K. M. (ankstesnė pavardė K. N.), A. L., A. R. išvyko į (duomenys neskelbtini) muitinės postą, kaltinamasis iš pistoleto PM šovė į automobilyje sėdėjusį J. J. , „(duomenys neskelbtini)“ grupės milicininkai iš nusikaltimo vietos nuvarė nužudytų kelių policijos pareigūnų automobilį VAZ-2101; 1991-07-31 apie 5 val. 25 min. (duomenys neskelbtini) muitinės poste rasti sušaudyti aštuoni Lietuvos Respublikos pareigūnai, vykdę tarnybines pareigas, iš jų pagrobti tarnybiniai ginklai, nuvarytas kelių policijos naudotas automobilis; „(duomenys neskelbtini)“ grupės milicininkai iš (duomenys neskelbtini) muitinės posto slapstydamiesi sugrįžo į Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazę ir Vilniaus (duomenys neskelbtini) milicininkams, tame tarpe V. R. perdavė su savimi (duomenys neskelbtini) muitinės poste turėtus daiktus, o patys aplinkiniais keliais, per Daugpilį išvyko į Rygą; po įvykių (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) muitinės posto nužudytų pareigūnų tarnybiniai ginklai buvo saugomi Vilniaus (duomenys neskelbtini) bazėje ir 1991-08-23 V. R. atiduoti draugovininkams; po (duomenys neskelbtini) muitinės posto pareigūnų nužudymo, 1991-08-15 atlikto patikrinimo metu, Rygos (duomenys neskelbtini) darbuotojai 7,62 mm kalibro šovinių su kulka „US“, pagamintų 1968 metais ir 1969 metais gamykloje Nr.711neturėjo, taip pat jie neturėjo šių šovinių panaudojimą pateisinančių dokumentų.
Šie faktai bei išvados jungiasi tarpusavyje nuoseklia ir logiška grandine ir įrodo, kad K. M. (ankstesnė pavardė K. N.), veikdamas Č. M. suburtoje ir vadovaujamoje organizuotoje grupėje, kartu su A. L. ir A. R. tyčia nužudė A. M., S. O., R. R., A. K., J. J., A. J., M. B. ir pasikėsino nužudyti T. Š., t. y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 2 d. 5 p. ir 10 p. (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968, įsigali. 2003 m. gegužės 1 d. redakcija).
Nusikalstama veika padaryta 1991 m. liepos mėn. 30-31 d. Byloje nėra suėję baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Ikiteisminis tyrimas dėl 1991 07 31 apie 4-5 val. ryte nužudytų septynių policijos ir muitinės pareigūnų, pradėtas 1991 07 31, padarytą nusikaltimą kvalifikuojant pagal 1961 m. BK 105 str. 4,6 p. Straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki penkiolikos metų su nutrėmimu nuo dviejų iki penkerių metų ar be nutrėmimo arba mirties bausmė. LR BK 49 str. 4 d. (Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1982 m. gruodžio 29 d. įsako Nr. X-2767, įsigal. 1983 m. sausio 1 d. redakcija, Žin., 1982, Nr. 36-400) nustatyta, kad klausimą dėl senaties taikymo asmeniui, padariusiam nusikaltimą, už kurį pagal įstatymą gali būti skiriama mirties bausmė, sprendžia teismas. Jeigu teismas nepripažįsta esant galima taikyti senatį, mirties bausmė negali būti skiriama ir ji pakeičiama laisvės atėmimu. Tokiu būdu matyti, kad įstatymas nenumatė galutinių senaties terminų. Įstatymu buvo nustatyta, kad dėl nusikaltimų, numatytų BK 105 str., senaties taikymo klausimą sprendžia teismas. BK 105 str. 1991 12 03 įstatymo Nr. I-2061, 1995 06 08 įstatymo Nr. I-962, 1997 04 30 įstatymo Nr. VIII-210 redakcijų sankcijose išliko mirties bausmė, o BK 49 str. 1994 07 19 įstatymo Nr. I-551, 1998 02 03 įstatymo Nr.VIII-617, 1998 04 21 įstatymo Nr. VIII-708, 1998 06 09 įstatymo Nr. VIII-776 redakcijose išliko nuostata, kad klausimą dėl senaties taikymo asmeniui, padariusiam nusikaltimą, už kurį pagal įstatymą gali būti skiriama mirties bausmė, sprendžia teismas. Jokie galutiniai senaties terminai įstatymo nustatyti nebuvo. 1998 12 21 įstatymu (Nr. VIII-983, įsigal. 1998 12 31) pakeistas BK 22 str., kuriuo panaikinta mirties bausmė. Taip pat pakeistas BK 105 str., sankcijoje kaip griežčiausia bausmė numatytas laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Tuo pačiu įstatymu pakeista BK 49 str. 4 d., kurioje nustatyta, kad klausimą dėl senaties taikymo asmeniui, padariusiam nusikaltimą, už kurį pagal įstatymą gali būti skiriama laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, sprendžia teismas. Jeigu teismas nepripažįsta esant galima taikyti senatį, skiriama laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė arba laisvės atėmimo bausmė. Ši BK 49 str. 4 d. nuostata nepasikeitė ir po 2000 09 12 įstatymo Nr. VIII-1924 pakeitimų. BK 105 str. sankcijoje (įstatymo redakcijos iki 1995 07 05) nustatyta laisvės atėmimo nuo aštuonių iki penkiolikos metų bausmė arba mirties bausmė. BK 105 str. 1997 04 30 įstatymo Nr. VIII-210 redakcijos sankcijoje – laisvės atėmimo nuo dešimties iki dvidešimties metų laisvės atėmimo arba mirties bausmė. Taigi šios redakcijos sankcija numato didesnę žemutinę ribą, todėl sunkina nusikaltimą padariusio asmens teisinę padėtį ir negali būti taikoma. 1998 12 21 Nr. VIII-983 BK 105 str. redakcija panaikina mirties bausmę ir numato laisvės atėmimą nuo dešimties iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Įsigaliojusio naujojo BK 129 str. 2 d. (LR 2000 09 26 įstatymo Nr. VIII-1968, įsigal. 2003 05 01 redakcija) sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo penkių metų iki dvidešimties arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Ši įstatymo redakcija sumažina minimalią bausmės ribą, todėl yra švelnesnė, todėl kaltinamojo veika, atsižvelgiant į LR BK 3 str. 1 d., 2 d. nuostatas, kvalifikuotina pagal naujojo BK 129 str. 2 d. 5 p. ir 10 p. (LR 2000 09 26 įstatymo Nr. VIII-1968, įsigali. 2003 05 01 redakcija). LR BK 129 str. 2 d. sankcija pakeista 2007 07 21 (LR 2007 06 28 įstatymo Nr. X-1233, įsigal. 2007 07 21 redakcija). Sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Ši redakcija netaikytina, nes ja padidinta bausmės minimali riba nuo penkerių iki aštuonerių metų laisvės atėmimo. Naujame LR BK apkaltinamojo nuosprendžio senaties klausimai reglamentuojami BK 95 str. Jame nustatyta, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėjo dvidešimt metų, kai buvo padarytas nusikaltimas, susijęs su tyčiniu kito žmogaus gyvybės atėmimu. Taikytinos LR BK 95 str. (LR 2003 04 10 įstatymo Nr. IX-1495, įsigal. 2003 05 01 (Žin., 2003, Nr. 39-0-atitaisymas) redakcija) nuostatos, nes pagal šią normą asmeniui, padariusiam nusikaltimą, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jei praėjo dvidešimt metų, kai buvo padarytas nusikaltimas, tuo atveju, kai pagal senojo BK nuostatas tas terminas įstatymu ribojamas nebuvo, taigi galėjo būti ilgesnis nei dvidešimt metų.
Kaltinamojo veikos kvalifikacija teisinga.
K. M., veikdamas kartu su organizuotos grupės bendrininkais, turėjo tyčią nužudyti Lietuvos Respublikos pareigūnus, vykdančius jiems pavestas tarnybos pareigas, ir taip sukliudyti jų teisėtą veiklą. Jis tiesiogiai dalyvavo atimant (duomenys neskelbtini) muitinės posto pareigūnams gyvybes, todėl jo veika kvalifikuojama kaip bendravykdytojo. Kaltinamasis pistoletiniais šūviais sužeidė J. J., jį bei A. K. neteisėtai sulaikė, nuginklavo ir atvarė į Muitinės posto vagonėlį, šiais aktyviais veiksmais atėmė jiems galimybę priešintis ir prisidėjo prie organizuotos grupės bendro nusikalstamo sumanymo nužudyti daugiau negu du asmenis. Kaltinamojo K. M. veika tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 129 str. 2 d. 5 ir 10 p. 2004-06-18 „Teismų praktikos bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei apžvalgoje“ nurodyta, kad „tuo atveju, kai buvo sumanymas nužudyti tris ir daugiau asmenų, bet pavyko nužudyti bent du asmenis, o į kitus pasikėsinta, veika kvalifikuojama kaip baigtas nusikaltimas tik pagal LR BK 129 str. 2 d. 5 p.“, todėl kaltinamajam K. M. inkriminuojama nusikalstama veika kvalifikuojama kaip baigtas nusikaltimas, nepaisant to, kad nukentėjusysis T. Š. išgyveno, nes jo ir bendrininkų nusikalstamais veiksmais buvo nužudyti daugiau kaip du asmenys.
Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (LR BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (LR BK 54 str. 2 d.), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis. Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad nužudymas yra labai sunkus nusikaltimas. Tokio pobūdžio nusikaltimai sukelia negrįžtamus padarinius ir ypatingą žalą visuomenei. Vertinant konkretaus nužudymo pavojingumo laipsnį reikia atsižvelgti į jo padarymo būdą, laiką, vietą, panaudotus įrankius ir priemones, padarytos žalos dydį. Byloje nustatyta, kad kaltinamojo K. M., veikusio organizuotoje grupėje su kitais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, nusikalstamų veiksmų pasekoje padarytas labai sunkus nusikaltimas asmens gyvybei, sukėlęs neatstatomas pasekmes, t.y. septynių Lietuvos Respublikos pareigūnų žūtį. Tik dėl laiku suteiktos medicininės pagalbos T. Š., kaltinamojo K. M. su bendrininkais nusikalstamas sumanymas nebuvo įgyvendintas iki galo. Nepaisant ypatingai sunkių jam padarytų sužalojimų, T. Š. išgyveno, tačiau šio nusikaltimo pasekoje liko suluošintas visam gyvenimui, jam teko patirti ne tik didelius fizinius, bet ir dvasinius išgyvenimus, ne tik nusikaltimo momentu, bet ir visą tą laiką po šio nusikaltimo. Byloje taip pat nustatyta, kad kaltinamojo K. M. kartu su organizuotos grupės bendrininkais įvykdytas nusikaltimas buvo iš anksto suplanuotas, jam buvo kruopščiai rengiamasi, t. y. iš anksto parinkti nusikaltimo įrankiai, apgalvotas atvykimo ir pasišalinimo iš nusikaltimo vietos planas, paskirstytos užduotys tarp nusikaltimą vykdžiusių asmenų, apgalvotas nusikaltimo pėdsakų, įrankių ir priemonių paslėpimo planas. Žudynių mastas (gyvybės neteko 7 žmonės, 1 pareigūnas tik atsitiktinumo dėka liko gyvas), nusikaltimo įvykdymo mechanizmas, tikslus suplanavimas ir vykdymas akivaizdžiai rodo, kad K. M. su bendrininkais veikė suderintai, turėdami aiškų ir konkretų tikslą nužudyti Lietuvos Respublikos pareigūnus. Tokiu būdu akivaizdi veikimo tiesiogine tyčia aplinkybė. Darydamas nusikaltimą kaltininkas suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.
Nors kaltinamasis neprisipažino padaręs jam inkriminuojamo nusikaltimo, neatskleidė šio nusikaltimo padarymo motyvų ir tikslų, vertinant byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į tuometinio Rygos (duomenys neskelbtini), kurio milicininku buvo kaltinamasis, veiklos pobūdį, užpuolimo objektą bei nukentėjusiojo T. Š. ir kitų žuvusiųjų pareigūnų vykdytas tarnybines pareigas nusikaltimo momentu, galima daryti išvadą, kad šis nusikaltimas buvo nukreiptas prieš nukentėjusiuosius, ne kaip privačius asmenis, siekiant tik atimti jų gyvybes, bet būtent prieš juos, kaip Lietuvos Respublikos pareigūnus.
Skiriant bausmę atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę. Visapusiškam kaltininko asmenybės įvertinimui, būtina atsižvelgti į aplinkybes, apibūdinančias kaltininką iki nužudymo padarymo, įvertinti jo elgesį nusikaltimo darymo metu bei po šio nusikaltimo padarymo. Byloje nustatyta, kad iki nusikaltimo padarymo, nusikaltimo metu ir po jo K. M. dirbo (duomenys neskelbtini) Rygos Ypatingos paskirties milicijos būrio (duomenys neskelbtini) milicininku. Iš Rygos savivaldybės UAB „Rygos susisiekimas“ 2008-05-27 rašto matyti, kad K. M. nuo 2007-09-07 iki 2008-01-15 dirbo šioje bendrovėje autobuso vairuotoju, prasižengimų neturėjo, savo darbo prievoles vykdė kruopščiai, sutarė su keleiviais, iš kurių nusiskundimų negauta. Draugijos dziudo klubas 2008-05-28 pažymoje nurodė, kad K. M. aktyviai dalyvauja savo sūnaus sportiniame gyvenime. 2008-02-20 raštu Nr.1/1-8457-07/433 Latvijos Respublikos generalinė prokuratūra pateikė duomenis apie K. M. (ankstesnė pavardė K. N.) administracinius pažeidimus, teistumą. Pagal informacinio centro duomenis, K. M. (ankstesnė pavardė K. N.) nuo 2001-05-15 iki 2005-11-10 padarė 20 administracinių pažeidimų. Jis du kartus teistas. 2008-04-16 raštu Nr.1/1-8-54-08/937 Latvijos Respublikos generalinė prokuratūra pateikė teismų nuosprendžius, kuriais K. M. (ankstesnė pavardė K. N.) buvo pripažintas kaltu. 1993 m. Rygos miesto Kurzemės rajono teismo nuosprendyje nurodyta, kad Rygoje K. M. (ankstesnė pavardė K. N.) būdamas (duomenys neskelbtini) darbuotoju įvykdė piliečių asmeninio turto pagrobimą (plėšimą), taip pat pažeisdamas tarnybos interesus, iš savanaudiškų paskatų piktnaudžiavo valdžia ir tarnybine padėtimi padarė nukentėjusiajam didelės žalos. Šiuo nusprendžiu jis buvo nuteistas 5 metams laisvės atėmimo. 2004-10-04 Rygos apygardos teismo nuosprendyje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojai įvykdė veiksmus, nukreiptus smurtu nuversti Latvijos Respublikos valstybės valdžią, taip pat kitus smurtinius nusikaltimus, kurie kenkė Latvijos Respublikos suverenumui, saugumui, gebėjimui apsiginti. Rygos (duomenys neskelbtini) darbuotojai, suvokdami, kad imasi veiksmų, kurių tikslas nuversti Latvijos Respublikos valstybės valdžią, tikslu, kad jų veiksmais bus pakenkta Latvijos Respublikos suverenitetui, saugumui, gebėjimui apsiginti ir norėdami to, naudodamiesi tuo, kad buvo ginkluoti ir parengti smurtinėms akcijoms vykdyti, įsitraukė į bendrą visuomeninę politinę, karinę ir ginkluotą formuotę, kuriai vadovavo Latvijos Komunistų partijos centro komitetas (toliau – Latvijos KP CK), siekęs nekonstituciniu keliu, prievarta nuversti teisėtai išrinktą Latvijos Respublikos parlamentą, vyriausybę ir perimti valdžią Latvijos Respublikoje. Rygos (duomenys neskelbtini) darbuotojai nepripažino atkurtos Latvijos Respublikos nepriklausomybės, valstybinės valdžios institucijų ir faktiškai buvo pavaldūs priešiškai nusiteikusiam prieš Latvijos Respublikos nepriklausomybę Latvijos KP CK. Nuo 1991-01-14 iki 1991-08-21, siekdami įsitraukti į Latvijos Respublikos valstybės valdžios nuvertimą prievarta, Rygos (duomenys neskelbtini) darbuotojai organizavo, vadovavo, taip pat aktyviai asmeniškai dalyvavo Latvijos KP CK ir Baltijos karinės apygardos karo vadų koordinuotose ginkluotose akcijose prieš Latvijos Respublikos valstybės valdžios ir valdymo institucijas, įstaigas ir organizacijas. Šių akcijų metu panaudojus kovinę techniką, šaunamuosius ginklus, spec. priemones, buvo nušauti, sužeisti, pažeminti, sulaikyti, tardomi tarnybines pareigas vykdę valdžios atstovai, ir kiti Latvijos Respublikai lojalūs asmenys, kurie savo iniciatyva gynė nepriklausomybei svarbius objektus. 1991-01-15 apie 2 val. 10 min. K. M. (ankstesnė pavardė K. N.) kartu su kitais Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkais užpuolė Minsko aukštosios milicijos mokyklos Rygos fakultetą. Apsiginklavę pistoletais, automatais, ašarinėmis dujomis, jie užėmė šį fakultetą ir pagrobė įvairius ginklus, šaudmenis, tame tarpe ir 32 automatus AKMS, 204 pistoletus PM. Užpuolimo metu Rygos (duomenys neskelbtini) darbuotojai tyčiojosi iš mokyklos kursantų, mušė juos kumščiais, kojomis, automatų buožėmis ir nusiaubė kambarius. 1991-01-20 po 21 val. 09 min. K. M. (ankstesnė pavardė K. N.) kartu su kitais Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkais tikslu sunaikinti vienintelę Latvijos Respublikai ištikimą, teisėtai suformuotą ginkluotą formuotę ir tokiu būdu užtikrinti valdžios perėmimą, užpuolė Latvijos Respublikos vidaus reikalų ministeriją. Naudodami šaunamuosius ginklus įsilaužė į ministerijos patalpas ir ėmė jas kontroliuoti. Šio užpuolimo metu buvo nužudyti milicijos darbuotojai, civiliai asmenys, taip pat padaryti įvairaus sunkumo kūno sužalojimai milicijos darbuotojams ir civiliams asmenims, kurie dalyvavo ministerijos apsaugoje. Užpuolimo metu iš VRM buvo pagrobti šaunamieji ginklai, šaudmenys. 1991-05-23 K. M. (ankstesnė pavardė K. N.) kartu su kitais Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkais užpuolė Latvijos Respublikos muitinės departamento „Selino“ kontrolės postą. Apsiginklavę automatais Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai naudojo smurtą prieš muitininkus, sulaužė muitinėje buvusį turtą ir padegė muitinės posto vagonėlį.
1991-08-19 K. M. (ankstesnė pavardė K. N.) kartu su kitais Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkais įvykdė Latvijos televizijos studijos Rygoje ginkluotą užpuolimą. Užpuolimo metu jie smurtavo prieš ten dirbusius žmones, nuniokojo Latvijos Respublikos radijo ir televizijos komitetui priklausantį turtą. 1990-11-09 apie 14 val. K. M. (ankstesnė pavardė K. N.) kartu su kitais Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkais užpuolė Latvijos policijos pareigūnus, kitus pareigūnus, asmenis, kurie vykdė Latvijos valstybės arbitražo 1990-09-04 sprendimą iškeldinti iš patalpų Latvijos KP Jūrmalos miesto komitetą. K. N., kiti Rygos (duomenys neskelbtini) milicininkai kumščiais, kojomis, automatų buožėmis mušė ten dirbusius asmenis. Šios aplinkybės kaltinamojo asmenybę apibūdina neigiamai.
LR BK 54 str. 2 d. 6 p. numato, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikaltimą formą ir rūšį. LR BK 58 str. nurodo, kad bausmė nusikaltimo bendrininkui skiriama bendra tvarka, atsižvelgiant į asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką rūšį, formą, vaidmenį ir pobūdį. Nusikaltimą kaltinamasis padarė veikdamas organizuotoje grupėje (LR BK 25 str. 3 d.), kadangi jis su kitais nusikaltimo bendrininkais susitarė padaryti labai sunkų nusikaltimą – kvalifikuotą daugiau nei dviejų žmonių nužudymą, darydamas šį nusikaltimą veikė pagal iš anksto paruoštą ir suderintą nusikaltimo planą ir atliko jam prisikirtas konkrečias užduotis. K. M. buvo aktyvus jam pavesto nusikaltimo vykdytojas, atlikęs jam priskirtas užduotis (duomenys neskelbtini) muitinės posto užpuolimo ir žudynių metu, savo veiksmais prisidėjęs prie kitų nusikaltimo bendrininkų veiksmų, nukreiptų į (duomenys neskelbtini) muitinės poste dirbusių Lietuvos Respublikos pareigūnų gyvybės atėmimą. Būtina atsižvelgti ir į LR BK 58 str. 2 d. reikalavimus, kur numatyta, kad organizuotos grupės nariams už nusikaltimo padarymą paprastai skiriama griežtesnė bausmė negu bendrininkų grupės nariams.
Kaltinamojo K. M. atsakomybę sunkina tai, kad jis jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė veikdamas organizuotoje grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 2 p.) ir tai, kad nusikalstama veika padaryta naudojant šaunamuosius ginklus (LR BK 60 str. 1 d. 10 p.). Lengvinančių aplinkybių, numatytų LR BK 59 str., nėra.
Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamajam skirtina pati griežčiausia laisvės atėmimo bausmė, numatyta LR BK 129 str. 2 d. sankcijoje, t. y. laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Byloje pareikštas civilinis ieškinys priteisti iš K. M. (ankstesnė pavardė K. N.) 3003045,17 Lt Lietuvos valstybės naudai padarytai žalai atlyginti. Ministro Pirmininko pavedimu ir 2008 08 14 Vyriausybės kanclerio raštu Nr. 9-5538 buvo pavesta Finansų ministerijai, Vidaus reikalų ministerijai, Muitinės departamentui pateikti Generalinei prokuratūrai duomenis apie valstybei padarytą žalą (duomenys neskelbtini) muitinės posto darbuotojų nužudymo byloje, kad Generalinė prokuratūra galėtų atstovauti Lietuvos valstybei ir pareikšti ieškinį pagal LR BPK 117 str. (T. 26, b.l.1-2). LR BPK 117 str. nustatyta tvarka pareikštas Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ieškinys (T. 43, b.l. 175-179) grindžiamas tuo, kad 2008-11-17 Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rašte Nr.(17.3)-6K-0814151 nurodyta, kad pagal kartu su Vidaus reikalų ministerija ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apibendrintus duomenis dėl (duomenys neskelbtini) muitinės posto darbuotojų nužudymo 1991-07-31 valstybei padaryta žala sudaro 2 950 451,24 Lt. Nurodytos žalos dydžio pagrindimas pateiktas Vidaus reikalų ministerijos 2008-08-25 rašte Nr. 1D-6279(3) ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2008-08-22 rašte Nr.3B-4.5-7676 ir 2008-10-15 rašte Nr.3B-5.19-9480. Taip pat Finansų ministerija pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Vidaus reikalų ministerijos pateiktas dokumentų kopijas, pagrindžiančias valstybei padarytą žalą dėl (duomenys neskelbtini) muitinės posto darbuotojų nužudymo 1991-07-31. Finansų ministerija rašte pažymėjo, kad Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turimi minėtąją žalą pagrindžiantys dokumentai pateikti 2008-07-30 Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštu Nr.3B-4.5-7018 (T.27, b.l.94).
2008-08-25 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rašte Nr.1D-6279(3) nurodyta, kad Vidaus reikalų ministerija ir jos įstaigos dėl (duomenys neskelbtini) muitinės posto pareigūnų nužudymo patyrė 294 620,76 Lt žalą. Šiame rašte nurodyta, kad į Vidaus reikalų ministerijos patirtos žalos dydį neįskaičiuota iš (duomenys neskelbtini) muitinės posto pagrobtų Vidaus reikalų ministerijai priklausančių ginklų, šovinių ir greičio matavimo prietaiso vertė – 115 Lt. (T.27, b.l.95).
2008-08-22 Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rašte Nr.3B-4.5-7676 nurodyta, kad per 1993-2008 metų laikotarpį Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl (duomenys neskelbtini) muitinės posto darbuotojų nužudymuo1991-07-31 patyrė 909 600 Lt žalą (T.27., b.l.105-106.).
2008-10-15 Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rašte Nr.3B-5.19-9480 nurodyta, kad nuo 1991 metų pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Trakų skyriaus pateiktas pažymas (duomenys neskelbtini) muitinės poste nužudytų muitinės pareigūnų šeimos nariams ir T. Š. viso išmokėta 1 701 230,48 Lt. Taip pat T. Š. iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo fondo skirta specialiai transporto priemonei įsigyti viso 45000 Lt. (T.29, b.l.2.).
Be to, Finansų ministerija, Kauno medicinos universiteto klinikos, Muitinės departamentas papildomai raštais pateikė papildomus duomenis dėl patirtos 52 478,93 Lt sumai žalos, susijusios su (duomenys neskelbtini) muitinės posto darbuotų nužudymu, T. Š. sužalojimu, o būtent:
2008-12-22 Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rašte Nr.(1.19-0206)-5K-0832961) 6K-0815588 nurodyta, kad Vyriausybės 1992-07-01 nutarimu Nr.515 „Dėl lėšų skyrimo“ Vidaus reikalų ministerijai iš valstybės biudžeto skirta 2 430 Lt žuvusiųjų (duomenys neskelbtini) muitinės poste pareigūnų mirties metinėms paminėti ir Vyriausybės 1993-05-24 nutarimu Nr.357 „Dėl lėšų skyrimo“ iš Vyriausybės rezervo fondo skirta Paminklotvarkos departamentui prie Kultūros ir švietimo ministerijos 40 000 Lt paminklo, skirto (duomenys neskelbtini) muitinės posto žuvusiems policijos ir muitinės pareigūnams, statybos išlaidoms apmokėti (T.26, b.l.89).
2008-10-12 Kauno medicinos universiteto klinikos rašte Nr.G-(1.20)-263 nurodyta, kad nuo 1991-08-02 iki 1992-04-16 T. Š. buvo gydytas klinikose. Suteikto gydymo kaina viso 1 178,93 Lt (T.26, b.l.111).
2009-01-19 Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rašte Nr.3B-2.20-532 nurodyta papildoma dėl (duomenys neskelbtini) muitinės posto darbuotojų nužudymo patirta 8 870 Lt žala (T.39, b.l.177-181).
Konstatuotina, kad žala Lietuvos valstybei buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais K. M. (ankstesnė pavardė K. N. ), veikusio kartu su kitais nusikaltimo bendrininkais, veiksmais. Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.263 str., žalą, padaryta asmeniui privalo atlyginti atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos CK 6.279 str. nustatyta, kad bendrai padarę žalą asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Atlyginęs kelių asmenų bendrai padarytą žalą asmuo turi teisę iš kiekvieno reikalauti jų išmokėtos žalos atlyginimo dalies, proporcingos jų kaltei (LR CK 6.280 str.).
K. M. pareikštas civilinis ieškinys pagrįstas iš dalies.
Kaip jau minėta, byloje pareikštas civilinis ieškinys 3 003 045,17 Lt sumai turtinei žalai atlyginti: prašoma priteisti išlaidas, susijusias su (duomenys neskelbtini) muitinės poste nužudytų muitinės ir policijos pareigūnų laidojimu, žūties metinių paminėjimu, paminklo jiems pastatymu, su jų šeimos nariams išmokėtomis pašalpomis ir nuo 1990 m. mokamomis pensijomis, T. Š. gydymo išlaidas, taip pat išlaidas, susijusias su specialios transporto priemonės T. Š. įgijimu bei kitas išlaidas. Nepaisant to, kad iš esmės ieškinys turtinei žalai atlyginti yra pagrįstas dokumentais, įrodančiais ieškininių reikalavimų pagrindą ir dydį, jis tenkinamas iš dalies. Teisėjų kolegijos nuomone, dalis ieškininių reikalavimų nėra tiesiogiai susiję su K. M. (buvusi pavardė – K. N.) neteisėtais veiksmais, todėl iš jo nepriteistinos.
Nagrinėjamu atveju, prokuratūros ieškinyje nurodytą 3 003 045,17 Lt dydžio turtinę žalą sudaro ne tik realiai patirtos ir atlygintinos pareigūnų laidojimo išlaidos, išlaidos paminklui, išlaidos, susijusios su pareigūnų šeimos nariams išmokėtomis pašalpomis bei mokamomis pensijomis, gydymo išlaidos, kurios yra pagrįstos ir atitinka protingumo kriterijus, todėl turi būti besąlygiškai atlygintinos, bet ir kitos išlaidos, kurios yra perteklinės.
Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos, dėl (duomenys neskelbtini) muitinės posto pareigūnų nužudymo valstybei padaryta žala grindžiama šiais dokumentais: 2008-11-17 Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštu Nr. (17.3)-6K-0814151 (T. 27, b.l. 94), 2008-08-25 Vidaus reikalų ministerijos raštu Nr. 1D-6279(3) (T. 27, b.l. 95), 2008-08-22 Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštu Nr. 3B-4.5-7676 (T. 27, b.1. 105-106, 107) ir 2008-10-15 raštu Nr. 3B-5.19-9480 (T. 29, b.1. 2), 2008-12-22 Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštu Nr. ((1.19-0206)-5K-0832961)6K-0815588 (T. 26, b.l.89). Analizuojant šiuos dokumentus matyti, kad dėl neteisėtų K. M. (buvusi pavardė – K. N.) veiksmų, Lietuvos valstybė patyrė didelę žalą. Teisėjų kolegija laiko, kad dalis išlaidų yra itin reikšmingos ir būtinas jų aptarimas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2008-12-22 Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rašte Nr. ((1.19-0206)-5K-0832961)6K-0815588 nurodytos Vyriausybės 1993-05-24 nutarimu Nr. 357 „Dėl lėšų skyrimo“ iš Vyriausybės rezervo fondo paskirtos Paminklotvarkos departamentui prie Kultūros ir švietimo ministerijos paminklo, skirto (duomenys neskelbtini) muitinės posto žuvusiems policijos ir muitinės pareigūnams, statybos išlaidoms apmokėti yra realiai patirtos ir turi būti atlygintinos (T. 26, b.l.89; T. 27, b.l. 110).
Išlaidos, susijusios su nukentėjusiajam T. Š. ir žuvusių pareigūnų artimiesiems išmokėtomis pašalpomis bei pensijomis:
Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuo 1991 iki 2008 m. (duomenys neskelbtini) muitinės poste nužudytų muitinės ir policijos pareigūnų šeimos nariams, taip pat sužalotam pareigūnui T. Š. buvo mokamos pašalpos bei pensijos. 2008-10-15 Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rašte Nr. 3B-5.19-9480 (T. 29, b.1. 2) nurodyta, kad nuo 1991 metų pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Trakų skyriaus pateiktas pažymas (duomenys neskelbtini) muitinės poste nužudytų muitinės pareigūnų šeimos nariams ir T. Š. viso išmokėta 1 701 230,48 Lt. 2008-09-19 LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rašte Nr. (10.24-23)-SD-8517 nurodyta, nuo 1993-06-01 iki 2000-12-31 T. Š. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iš valstybės biudžeto išmokėjo 38 632,58 Lt (T. 29, b.l. 3).
2008-08-22 Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rašte Nr. 3B-4.5-7676 (T. 27, b.1.105-106) nurodyta, jog per 1993-2008 metų laikotarpį Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl (duomenys neskelbtini) muitinės posto darbuotojų nužudymo 1991-07-31 patyrė 909 600 Lt žalą, iš kurių 101 700 Lt išlaidos skirtos materialinėms pašalpoms žuvusiųjų pareigūnų artimiesiems išmokėti, 126 000 Lt išlaidos skirtos 2001-2008 m. vienkartinėms išmokoms nukentėjusiajam pareigūnui ir žuvusių pareigūnų šeimos nariams išmokėti. Šios išlaidos grindžiamos teismui pateiktais LR Vyriausybės nutarimais dėl lėšų skyrimo, išlaidų sąmatomis, aiškinamaisiais raštais, pažymomis ir įsakymais dėl lėšų skyrimo, todėl yra realiai patirtos ir turi būti atlygintos.
2008-10-29 Kauno medicinos universiteto klinikos rašte Nr. G-(1.20)-263 nurodyta, kad nuo 1991-08-02 iki 1992-04-16 T. Š. buvo gydytas Kauno medicinos universiteto klinikose, suteikto gydymo kaina sudaro 1 178,93 Lt (T. 26., b.l. 109-111; T. 27, b.l. 92). 2008-09-09 Valstybinės ligonių kasos prie SAM rašte Nr. 4K-100-4671 nurodyta, kad už T. Š. iki 1997-01-01 suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo mokama ne iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, o iš valstybės biudžeto (T. 26, b.l. 104). Šios išlaidos taip pat atlygintinos iš K. M. (ankstesnė pavardė – K. N. ).
Išlaidos, susijusios su specialaus transporto T. Š. įgijimu:
2008-10-15 Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rašte Nr. 3B-5.19-9480 nurodyta, kad T. Š. iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo fondo buvo išskirta specialiai transporto priemonei įsigyti 45 000 Lt (T. 29, b.1. 2; T. 27, b.l. 103, 104). Šios išlaidos, kolegijos nuomone, atitinka protingumo kriterijų ir turi būti atlygintos, nes T. Š. sveikata buvo sužalota nusikaltimo metu, dėl K. M. (ankstesnė pavardė – K. N. ) neteisėtų veiksmų.
(duomenys neskelbtini) muitinės posto pagrobtų Vidaus reikalų ministerijai priklausančių ginklų, šovinių ir greičio matavimo prietaiso vertė sudaro 115 Lt. Ši žala yra realiai patirta ir įskaičiuotina į priteistinos žalos dydį.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, be aukščiau nurodytų būtinų išlaidų, civiliniame ieškinyje taip pat prašoma atlyginti kitas išlaidas, kurios susijusios su žuvusiųjų pareigūnų atminimo ceremonialų (duomenys neskelbtini) ir Antakalnio kapinėse organizavimu, Muitinės departamento muziejaus-memorialo patalpų rekonstravimu ir teritorijos tvarkymu, tradicinio estafetinio bėgimo „(duomenys neskelbtini)-Vilnius“ organizavimu, nukentėjusiojo pareigūno T. Š. ir žuvusiųjų pareigūnų artimųjų kelione į Vatikaną ir pan. Konstatuotina, kad tokios išlaidos nėra tiesiogiai susijusios su K. M. (ankstesnė pavardė – K. N.) neteisėtais veiksmais, todėl negali būti atlyginamos.
Iš 2008-08-22 Muitinės departamento prie LR Finansų ministerijos rašto Nr. 3B-4.5-7676 matyti, kad Muitinės departamento muziejaus-memorialo (duomenys neskelbtini) patalpų rekonstravimui buvo panaudota 152 000 Lt, memorialo teritorijos tvarkymui – 389 800 Lt, o per 2001-2008 m. žuvusių pareigūnų atminimo ceremonialų (duomenys neskelbtini) ir Antakalnio kapinėse organizavimui išleista 11 900 Lt, tradicinio estafetinio bėgimo „(duomenys neskelbtini) -Vilnius“ organizavimui – 20 900 Lt, nukentėjusiojo pareigūno T. Š. ir žuvusiųjų pareigūnų artimųjų kelionės į Vatikaną išlaidos sudaro 53 100 Lt, kompaktinio disko (duomenys neskelbtini)tragedijai įamžinti išleidimo išlaidos sudaro – 5 000 Lt (T. 27, b.l. 105-106).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, iš kaltinamojo K. M. (ankstesnė pavardė – K. N.) priteistina visa žala, nurodyta Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ieškininiame pareiškime dėl žalos atlyginimo, kurią teisėjų kolegija laiko pagrįsta, išskyrus 2008 08 22 Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos rašte Nr. 3B-4.5-7676 nurodomas išlaidas, o būtent: 152 000 Lt (muziejaus-memorialo patalpų rekonstravimo išlaidos) - 389 800 Lt (muziejaus - memorialo teritorijos tvarkymo išlaidos) - 11 900 Lt (žuvusių pareigūnų atminimo ceremonialų (duomenys neskelbtini) ir Antakalnio kapinėse minėjimų išlaidos) - 20 900 Lt (estafetinio bėgimo išlaidos) - 53 100 Lt (nukentėjusiojo pareigūno ir žuvusių pareigūnų artimųjų kelionės į Vatikaną išlaidos) - 5 000 Lt (kompaktinio disko (duomenys neskelbtini)tragedijai įamžinti išleidimo išlaidos), 98 300 Lt (žuvusių pareigūnų atminties ceremonialų (duomenys neskelbtini) ir Antakalnio kapinėse organizavimo išlaidos ir tradicinio estafetinio bėgimo „Medininkai – Vilnius“ išlaidos), taip pat - 12 000 Lt (informacinio leidinio „Dešimt atkurtos muitinės metų“ išleidimo išlaidos (T. 26, b.l.25) ir 2430 Lt išlaidos (skirtos 1992 07 01 Vyriausybės nutarimu Nr. 515 žuvusių (duomenys neskelbtini) muitinės poste pareigūnų mirties metinėms paminėti). Atėmus šias išlaidas priteistina suma yra 2 257 615 Lt.
Šios išlaidos susidarė dėl K. M. (ankstesnė pavardė – K. N.) tyčinių veiksmų, jam veikiant Č. M. suburtoje ir vadovaujamoje organizuotoje grupėje, kartu su A. L. ir A. R., t.y. jam tyčia nužudžius A. M., S. O., R. R., A. K., J. J., A. J., M. B. ir pasikėsinus nužudyti T. Š., todėl civilinio ieškovo – LR Generalinės prokuratūros ieškinys tenkinamas dalinai, priteisiant iš K. M. (ankstesnė pavardė – K. N.) aukščiau išvardintas išlaidas, susidariusias dėl jo kaltės, t.y. viso iš kaltininko priteisiant Lietuvos valstybės naudai 2 257 615 Lt (du milijonus du šimtus penkiasdešimt septynis tūkstančius šešis šimtus penkiolika litų) turtinės žalos atlyginimo (LR BPK 115 str. 1 d.).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti buvo teisme apžiūrėti. Šie daiktai turi reikšmės ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), todėl perduoti saugojimui Generalinei prokuratūrai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-299 str., 301-305 str., 307-308 str., 310 str., 313 str. str.,
nusprendė:
K. M. (ankstesnė pavardė K. N.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 5 p. ir 10 p. (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d.) ir nuteisti jį laisvės atėmimu iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime.
Į bausmės laiką vadovaujantis LR BK 66 str., įskaityti sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2007 11 28.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2011 m. gegužės 11 d.
Kardomąją priemonę suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Priteisti iš K. M. (ankstesnė pavardė K. N.) Lietuvos valstybės naudai 2 257 615 Lt (du milijonus du šimtus penkiasdešimt septynis tūkstančius šešis šimtus penkiolika litų) padarytai žalai atlyginti.
Daiktus, turinčius reikšmės bylai – 1991 m. žurnalą 769, - grąžinti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariatui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.