Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant suinteresuotiems asmenims A. D. ir J. V., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistei R. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolės Vidos Daugirdienės pareiškimą dėl teismo sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo, suinteresuoti asmenys A. D. ir J. V., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dėl negalėjimo susisiekti su dukra su nurodytomis datom ir net valandom (punktas .2.1) nenumato konkretaus laiko bendraujat tėvui su dukra. Ir negali būti fiksuojamas kaip pažeidimas, nes su vaiku bendrauja kasdien, kaip ir numatyta (tik pateikus visos dienos skambučių išklotinę apie negalėjimą bendrauti su dukra nurodytomis dienom nustatant pažeidimą). 2024-12-25 vaiko mama neperėmė dukros (mama atvyko dukros pasiimt 2024-12-26 d. 16.00 val. punktas 1.2.6). Pagal šį punktą, J. V. 2024-12-25 turėjo dukrą pristatyti į vaiko gyvenamąją vietą iki 19.00 val., tačiau to nepadarė, taip pažeisdamas pats tą punktą, ir vaiką pristatė tik 2024-12-26. Visose punktuose yra nurodama, kad būtent jis privalo vaiką pristatyti į vaiko gyvenamąją vietą, kai vaikas nelanko daželio. 2025-01-01 vaiko neperdavė tėvui (punktas 1.2.6.). Vaikas nebuvo perduotas tėvui, nes pagal punktą 1.2.6, kuris numato išskirtinį bendravimą su abu tėvais šventiniu laikotarpiu, mergaite buvo su mama kaip ir numatyta (kokiu pagrindu fiksuotas tuos dienos pažeidimas neaišku). Dėl vaiko nenuvedimo į mokymo įstaigą nurodytomis datom, nekaip nesusijusi su bendravimo tvarka (nurodytos datos yra šventinis laikotarpis ugdymo įstaigoje). Apie gyvenamąją vietą J. V. yra tinkamai informuotas nuo 2024-11 mėnesio, kur ir atvažiuoja pasiimt vaiko, arba pristato mergaitę pagal numatytą bendravimo tvarka.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. D. prašė pareiškimo netenkinti. Papildomai nurodė, jog santykiai su J. V. yra itin sudėtingi, nes jis yra psichologinis smurtautojas ir persekiotojas ir jaučia psichologinę įtampą. Paaiškino, jog dukrai yra tik 5 metai. J. V. pateikta antstoliui informacija yra melaginga.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė R. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog ši šeima skyriui yra žinoma. Šeimai yra teikiama pagalba ir gerai yra tai, kad šeima, o būtent mama, pagalbą priima, bendrauja su darbuotojais, psichologu. Tėvų santykiai yra itin konfliktiški ir jie negeba neįtraukti į tai savo dukters, kas neigiamai įtakoja vaiko interesus. Tai, kad šioje šeimoje kas kartą yra kviečiama policija, vaikui greičiausiai jau pasidarė suprantamas dalykas, nes taip vyksta nuolat, be to, tokio amžiaus mergaitė, kuriai yra beveik 5 metai, tačiau ji sugeba tėvui perskambinti telefonu. Tokio amžiaus mergaitė neprivalo nuolat nešiotis telefono ir atsiliepti į tėvo skambučius, nes vaikas turi turėti ir laisvo laiko, o dėl gyvenamosios vietos pakeitimo nėra problema, nes pareiškėjas nuo kraustymosi jau žinojo kur atsakovė gyvens su mergaite. Dėl darželio nelankymo pareiškėjas netinkamai traktuoja pasisakymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas atmestinas.

Bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2024 m. birželio 3 d. Klaipėdos apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą Nr. 0004/24/00974, dėl 2024 m. gegužės 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nevykdymo.

Bylos nagrinėjimo metu ginčas kilo dėl, to, kad išieškotojas kreipėsi į antstolę, nurodydamas, jog dukters motina, A. D., sąmoningai pažeidžia bendravimo tvarką, nes J. V. negalėjo susisiekti su dukra 2024-12-07 15:36 val., 2024-12-19 20:53 val., 2024-12-20 16:43 val., 2024-12-20 18:20 val., 2024-12-27 11:01 val., 2025-01-01 10:40 val., 2025-01-01 12:27 val., 2025-01-03 15:41 val., 2025-01-03 16:15 val., 2025-01-03 16:59 val., 2025-01-04 18:15 val., 2025-01-04 18:19 val., 2025-01-04 18:23 val., 2025-01-05 17:08 val. 2024-12-25 vaiko mama neperėmė dukros iš J. V. (mama atvyko dukros pasiimti tik 2024-12-26 16.00 val.), 2025-01-01 vaiko neperdavė tėvui 10 val., 2024-12-27, 2024-12-31 ir 2025-01-03 nenuvedė vaiko į mokymo įstaigą. Taip pat išieškotojas informuoja, jog vaiko mama A. D. pakeitė nuolatinę gyvenamąją vietą neinformuodama J. V..

Teismo posėdžio metu A. D. paaiškino, jog tėvas kiekvieną dieną susisiekia su mergaite ir net po kelis kartus, o jei vaikas neatsiliepia tai tuo metu neturi prie savęs telefono ir yra lauke ar darželyje. Kartais pati mergaitė perskambina tėčiui, o dėl gyvenamosios vietos pareiškėjui visad buvo žinoma, jis tinkamai informuotas nuo 2024-11 mėnesio, kur ir atvažiuoja pasiimt vaiko, arba pristato mergaitę pagal numatytą bendravimo tvarką. Laikosi nuomonės, kad bendravimas vyksta pagal nutartį, o be to, buvo atvejų, kai pats J. V. nevykdė tvarkos. Atsakovė taip pat nurodė, kad pareiškėjas tyčia skriaudžia ją dėl piniginių reikalų, nes antstolei reikia jai susimokėti už išlaidas.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė R. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo pareiškimu atsakovei nesutinka ir prašo atmesti.

Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, jog tam, kad patenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui CPK 771 straipsnio pagrindu teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021). Sprendžiant klausimą dėl baudos paskyrimo turi būti išnagrinėtos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat turi būti patikrinta, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo. CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatytas reguliavimas iš esmės reiškia, kad turi būti atliekama ex ante (prieš veiksmą) teisminė sprendimo neįvykdymo aplinkybių (priežasčių) patikra (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas).

Nurodytina, kad baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Taigi, įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Todėl kiekviena sankcija turi būti taikoma detaliai išanalizavus ir įvertinus tiek išieškotojo, tiek skolininko poziciją bei jų pateiktus į bylą duomenis, o ne apsiribojant formaliu faktinių aplinkybių konstatavimu.

Bylose dėl teismo sprendimu nustatytos atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo, sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Tai reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą).

Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 23 punktas; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-969/2023, 40 punktas).

Vykdymo procese reikia laikytis skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyros. Šalys turi pareigą bendradarbiauti viena su kita ir su išieškojimą atliekančiu antstoliu. Skolininkas neturi trukdyti (vilkinti) vykdymo procesui, o antstolis turi imtis priemonių, kad vykdymo procesas būtų sklandus ir visi veiksmai būtų atlikti per protingus terminus, nes priešingu atveju bus pažeisti išieškotojo interesai.

Apibendrinant teismo posėdžio metu šalių duotus paaiškinimus ir rašytinę bylos medžiagą matyti, jog nepilnametės mergaitės M. V. tėvų santykiai yra itin konfliktiški, nuo jų santuokos nutraukimo praėjo keli mėnesiai, o beveik kiekvienas jų susitikimas baigiasi policijos įsikišimu arba socialinės darbuotojos dalyvavimu.

Nustatyta ir tai, kad šeima Skyriui yra žinoma ir šeimai šiuo metu yra teikiama pagalba, kuri yra būtina ir šalys ją priima.

Teismas pažymi ir tai, jog J. V. ir A. D. dukra šiai dienai yra beveik 5 metų amžiaus. Todėl natūralu, kad tokio amžiaus vaikas gali sunkiai išlaikyti dėmesį ir bendrauti telefonu 30 minučių kasdien kaip to tikisi tėvas J. V.. Iš esmės J. V. teismo posėdžio metu pripažino, jog susisiekti su dukra telefonu jam dažniausiai pavyksta ir kalbasi net po valandą laiko. Ir nauja atsakovės gyvenamoji vieta pareiškėjui buvo žinoma, dar anksčiau negu jis teigia posėdžio metu, kad apie atsakovės gyvenamąją vietą sužinojo dar prieš naujus metus, kadangi dukrą jau lapkričio mėnesį pasiimdavo ir grąžindavo į naują gyvenamąją vietą.

Iš bylos medžiagos matyti ir tai, jog bendravimo tvarka patvirtina visai nesenai – 2024 m. gegužės mėnesį ir šalims reikia laiko prie jos prisitaikyti ir ją vykdyti. Be to, per tuos kelis mėnesius kiekvienas susitikimas, bendravimas su mergaite būna sudėtingas, nes abu tėvai įtraukia vaiką į savo konfliktų sprendimą, kelia jai įtampą, nes vienas iš tėvų arba filmuoja susitikimo metu, arba daro pokalbio garso įrašą arba kviečia policiją, ar socialinę darbuotoją.

Darytina išvada, jog šiai dienai, bendravimo tvarka iš esmės yra vykdoma pagal 2024 m. gegužės 2 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartį, tačiau natūralu su išimtimis, nes ir nėra įmanoma kiekvieno susitikimo, aplinkybės, situacijos aptarti ir detalizuoti raštu.

Be to, šalys privalo atsižvelgti ir į savo nepilnamečio vaiko amžių, jos nuotaikas ir sveikatos bei emocinę būseną ir įvertinti tai, jog vaikas ne visuomet gali ir turi elgtis taip, kaip yra parašyta sutartyje ar teismo nutartyje.

Esant išdėstytų aplinkybių visumai ir remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, jog, nagrinėjamu atveju nenustatyti suinteresuoto asmens A. D. neteisėti, piktavališki ar nesąžiningi veiksmai, kurie lemtų baudos skyrimą jai už teismo nutarties dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nevykdymo, todėl pagrindo tenkinti prašymą nėra.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos šioje byloje nesusidarė, todėl nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsniu, 290 straipsniu, 291 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos antstolės Vidos Daugirdienės pareiškimo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.