- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-08
- Bylos Nr.
- eI3-240-739/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00199-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Dalia Pranckienė (pirm.), Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų skyrius
- Trečiasis asmuo
- F. Š., M. K., J. M. Š.
- Kategorijos
- 15.7Kadastriniai matavimai
- 53.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.2Pirmosios instancijos teismo nutartis
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Biržų skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims F. Š., M. K., J. M. Š. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas, R. K.) teismui paduotu skundu, kurį galutinai suformulavo, pateikdamas 2019m. rugsėjo 4d. patikslintą skundą(toliau – skundas), prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Biržų skyriaus (toliau – ir atsakovas, ir NŽT Biržų skyrius) 2019m. birželio 17d. sprendimą Nr. 21SK-560-(14.21.110E)( toliau – ir Sprendimas). Skunde pareiškėjas paaiškino, kad skundžiamu Sprendimu buvo patvirtinti trečiajam suinteresuotam asmeniui F. Š.(toliau – ir F. Š.) priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sklypas (duomenys neskelbtini), kuris turi bendrą ribą su pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui M. K.(toliau – ir M. K.) nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sklypas (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys.
Pareiškėjas skunde paaiškina, kad Sprendimas buvo priimtas neatsižvelgus į tai, jog Sprendimo priėmimo metu Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų administracinėje byloje Nr. I-502-320/2019 buvo sprendžiamas ginčas dėl NŽT Biržų skyriaus atsisakymo panaikinti 2017m. liepos 20d. sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktą Nr. KAM - 60072(toliau – Tikrinimo aktas), kuris nors ir pats savaime nesukelia tiesioginių pasekmių pareiškėjui, tačiau atsakovas šioje nagrinėjamoje byloje ginčijamą Sprendimą priėmė, remdamasis Tikrinimo aktu, kai šio Tikrinimo akto teisėtumo bei pagrįstumo klausimas dar nebuvo išspręstas administracinėje byloje Nr. I-502-320/2019. Todėl pareiškėjas mano, kad priimant Sprendimą, buvo pažeisti pagrindiniai viešojo administravimo principai, taip pat buvo pažeistos Sprendimo priėmimo procedūros, o pats Sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, tai yra neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų.
Remdamasis Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98(2014m. gruodžio 29d. įsakymo Nr. IP-(1.3.)-500 redakcija)(toliau – ir Tikrinimo taisyklės), 6, 7, 8, 10 21 punktais, pareiškėjas teigia, kad žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo procedūra ir atlikus šį tikrinimą užpildyti dokumentai, tai yra Tikrinimo aktas ir kiti dokumentai, yra Sprendimo patvirtinti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis sudedamoji(pagrindžiančioji ir motyvuojančioji dalis), nes sudaro pagrindą tolesniems administracinės procedūros veiksmams. Todėl pareiškėjas skunde samprotauja apie administracinės bylos sustabdymo galimybę.
Pareiškėjo nuomone, tikrinant sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinių duomenų bylą ir pildant Tikrinimo aktą, buvo klaidingai taikytos teisės aktų nuostatos, tai yra Žemės ūkio ministro 2002m. gruodžio 30d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 6 punktas(matavimų ir tikrinimo metu galiojusios redakcijos 11p.)(toliau – Kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklės), Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002m. balandžio 15d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų(toliau – Kadastro nuostatai) 21 punktas, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis bei Tikrinimo taisyklių 8.3 bei 8.4 punktai. Pareiškėjas teigia, kad įvardinti teisės aktai buvo pažeisti, kadangi sklypas (duomenys neskelbtini) buvo matuojamas skirtingomis ribomis, neatsižvelgiant į vietovėje esančius riboženklius ir pagal faktinį šio sklypo naudojimą. Savo teiginius pareiškėjas grindžia skunde išvardintais duomenimis, esančiais Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų civilinėje byloje Nr. 2-147-847/2018 bei šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjus 2019m. gegužės 10 d. priimtu Panevėžio apygardos teismo sprendimu.
Pareiškėjo nuomone, sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų byla buvo patikrinta, Tikrinimo aktas užpildytas ir sklypo kadastro duomenų byloje sukomplektuotas žemės sklypo planas suderintas, nustatyta tvarka nekonstatavus teisiškai reikšmingų aplinkybių, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas Kadastro nuostatų 1 priede, ir, kad faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos ir/arba konfigūracija neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų. Kadangi nebuvo nustatytos tokio neatitikimo priežastys, Sprendimas buvo priimtas neatlikus faktinių aplinkybių tyrimo bei teisinio nustatytų faktų vertinimo.
Pareiškėjas skunde tvirtina, kad Sprendimu buvo tikslinami ne tik sklypo (duomenys neskelbtini) kadastriniai duomenys, bet ir pareiškėjo sklypo (duomenys neskelbtini) kadastriniai duomenys, kadangi žemės sklypo (duomenys neskelbtini) riba ties sklypu (duomenys neskelbtini) buvo išilginta 1,20 m, neatsižvelgiant į pareiškėjo žemės sklypo formavimo dokumentus bei vietoje esančius riboženklius pagal gretimo žemės sklypo ribą. Todėl pareiškėjas yra verčiamas kompensuoti sumažėjusį savo sklypo plotą, prisimatuodamas jam pagal sklypo dokumentus nepriklausančią teritoriją, tai yra žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės teise priklausančio J. M. Š. (toliau – J.M. Š.), dalį. Pareiškėjas mano, kad taip yra nusavinama žemė, nes sklypas (duomenys neskelbtini) nebegali būti suformuotas tokio dydžio, koks yra šio sklypo teisinis plotas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimais į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir paaiškina, kad, priimdamas skundžiamą Sprendimą, rėmėsi teisėtai parengtais dokumentais. Atsakovo teigimu, 2019m. gegužės 20d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-147-847/2018, panaikinus 2017m. spalio 16d. to paties teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, tai yra panaikinus įpareigojimą NŽT Biržų skyriui sustabdyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų tvirtinimo procedūras, atsakovas teisėtai priėmė Sprendimą, o F. Š. įregistravo Sprendimu patvirtintus sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinius duomenis valstybės įmonėje Registrų centre. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo skunde išdėstytais teiginiais dėl Sprendimo nepagrįstumo, nes mano, kad pareiškėjas dėl asmeninių paskatų ginčijasi, kadangi nesutinka su kitokia kitų ginčo šalių pozicija.
Trečiasis suinteresuotas asmuo M. K. atsiliepimais į skundą su skundu sutinka ir pašo jį tenkinti. M. K. atsiliepimuose į skundą remiasi 2019m. gegužės 10d. Panevėžio apygardos teismo sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr.2A-209-278/2019, nustatytomis aplinkybėmis bei teigia, kad jai nėra žinoma, pagal kokį dokumentą šiuo sprendimu nustatyta riba tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kadangi sprendime minimo 2016m. rugsėjo 16d. žemės sklypo plano išnagrinėtoje civilinėje byloje nėra. Taip pat M. K. teigia, kad Sprendimas buvo priimtas ginčytinų ir turinčių esminę reikšmę aplinkybių pagrindu, pažeidžiant viešojo administravimo principus ir neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų.
Trečiasis suinteresuotas asmuo F. Š. atsiliepimuose su skundu nesutinka. F. Š. nuomone, skundžiamas Sprendimas dėl F. Š. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinių duomenų nustatymo patvirtinimo pareiškėjo teises gali pažeisti tik tokiu atveju, jeigu nustatytais kadastriniais matavimais buvo pažeista bendra pareiškėjo ir F. Š. žemės sklypų riba. F. Š. teigia, kad bendros žemės sklypų ribos nustatymo klausimas jau yra išspręstas galutiniu įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo 2019m. gegužės 10d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-209-278/2019, kadangi šiuo teismo sprendimu nustatyta riba tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) visiškai atitinka kadastriniais matavimais, kurie buvo patvirtinti skundžiamu Sprendimu, nustatytą bendrą sklypų ribą. Todėl F. Š. mano, kad pareiškėjo teisės skundžiamu Sprendimu nėra pažeidžiamos. Ji nesutinka ir su pareiškėjo teiginiais, kad teisme yra nagrinėjama kita byla, kurioje tikrinamas procedūrinio dokumento – Tikrinimo akto teisėtumas, kadangi teismuose nėra nagrinėjamas ginčas dėl Tikrinimo akto teisėtumo, o Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I-502-320/2019 sprendžiama dėl NŽT Biržų skyriaus sprendimų, kuriais buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą ir kuriais nepanaikintas Tikrinimo aktas, tai yra šios bylos dalykas nėra tiesiogiai susijęs su nagrinėjama byla.
Trečiasis suinteresuotas asmuo J.M. Š., kurį pareiškėjas įtraukė į bylos nagrinėjimą savo patikslintame skunde, atsiliepime į skundą su juo sutinka ir paaiškina, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo keliamų reikalavimų, kad jis buvo priimtas, neatsižvelgiantį į aplinkybę, jog Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose yra nagrinėjama administracinė byla dėl Tikrinimo akto teisėtumo Nr. I-502-320/2019. J.M. Š. teigimu, Sprendimu patvirtinti sklypo (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai įtvirtino situaciją, kai sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendra riba išilginta tokiu būdu, kad pareiškėjo pietinės ribos vakarinis ribų posūkio taškas įsiterpia į jam bendrosios nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kas verčia pareiškėją keisti jo bendrosios nuosavybės teise valdomo sklypo ploto sąskaita. Taip pat J.M. Š. teigia, kad šios aplinkybės turėjo paaiškėti kadastrinių matavimų metu ir jis turėjo būti pakviestas į sklypo (duomenys neskelbtini) matavimus, tačiau pakviestas nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Administracinėje byloje pareiškėjas ginčija NŽT Biržų skyrius 2019m. birželio 17d. sprendimą Nr. 21SK-560-(14.21.110E), kuriuo buvo patvirtinti sklypo (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio F. Š. ir turinčio bendrą ribą su pareiškėjui bei M. K. nuosavybės teise priklausančiu sklypu (duomenys neskelbtini), kadastriniai duomenys, nustatyti pagal UAB „Šiaurinis taškas“ matininko T. B. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą.
Ginčui aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, nekilnojamojo turto kadastro duomenys yra nustatomi, atliekant kadastrinius matavimus, o šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo detalią tvarką ir reikalavimus, nekilnojamojo daikto planų bei kadastro duomenų formų turinį ir parengimo bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos suformavimo tvarką nustato Kadastro nuostatai. Ginčui aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų(toliau – Kadastro nuostatai) 65 punktas nustato, kad tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal šių Nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui, o Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla tikrinama vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos vadovo patvirtintomis taisyklėmis.
Ginčui aktualios redakcijos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009m. rugsėjo 3d. įsakymu Nr.1P-98 patvirtintų Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių (toliau– Tikrinimo taisyklės) 7 ir 8 punktai numato, ką privalo nustatyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinis padalinys, atlikdamas žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimą kameraliai. Atlikus tikrinimą kameraliai, surašomas Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas (Tikrinimo taisyklių 9 punktas). Tikrinimo taisyklių 10 punkte įtvirtinta, kad, jeigu tikrinimo kameraliai metu nenustatoma Tikrinimo taisyklių 8.1–8.10 papunkčiuose nurodytų reikalavimų laikymosi pažeidimų, laikoma, kad nėra nustatyta pažeidimų, trukdančių suderinti žemės sklypo kadastro duomenų byloje komplektuojamą parengtą žemės sklypo planą, ir jeigu neiškilo abejonių dėl nustatytų žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių ar kartografuotų (nekartografuotų) faktinių žemės naudmenų ir situacijos elementų tikslumo, teritorinio padalinio vadovas arba jo įsakymu įpareigotas teritorinio padalinio darbuotojas suderina šioje byloje komplektuojamą parengtą žemės sklypo planą jį pasirašydamas.
P. T. taisyklių 21, 22 ir 23 punktus, kai žemės sklypo kadastro duomenų byloje komplektuojamas parengtas žemės sklypo planas yra suderintas, ir kai teritoriniam padaliniui yra pateiktas žemės sklypo savininko ar jo įgalioto asmens prašymas patvirtinti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis(suformuoti žemės sklypą), pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis arba pertvarkyti žemės sklypą(-us)ir patvirtinti pertvarkyto(-ų)žemės sklypo (-ų) kadastro duomenis (toliau – prašymas), dėl šio prašymo Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas priima sprendimą.
Vadovaujantis bylos duomenimis, tarp jų ir prie administracinės bylos pridėtos Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų civilinės bylos Nr. 2-147-847/2018(toliau – ir c.b.) duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui M. K. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Trečiajam suinteresuotam asmeniui F. Š. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris taip pat buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) turi bendrą ribą. UAB „Šiaurinis taškas“ matininkas T. B., vykdydamas F. Š. užsakymą, atliko ginčo sklypo kadastrinius matavimus, kurių metu 2016 m. rugsėjo 16 d. buvo nustatytos šio sklypo ribų posūkio taškų koordinatės ir vietoje pažymėtos riboženkliais(2016m. rugsėjo 16d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas), parengtas žemės sklypo planas, kuris pasirašytas 2017m. kovo 27d. UAB „Šiaurinis taškas“ matininkas T. B. 2017m. liepos 3d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas patikrinti sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylą, o F. Š. 2017m. liepos 3d. prašymu prašė patvirtinti nustatytus sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinius duomenis(žr. administracinės byloje esančius kadastrinių matavimų bylos dokumentus elektronine forma, prie bylos popierine forma pridėtus kadastrinių matavimų bylos dokumentus; c.b. t.2, b.l.4-39).
Atsakovas 2017 m. liepos 20 d. parengė Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 21KAM-60072, kuriame konstatavo, jog ginčo sklypo ribų atitiktis teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektams nustatyta teisingai, žemės sklypo plotas nustatytas teisingai, žemės sklypo planas sudarytas teisingai, žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas užpildytas teisingai, žemės sklypo kadastro duomenų forma užpildyta teisingai, žemės sklypo vertės apskaičiuotos teisingai, žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta, sukomplektuota teisingai ir suderino žemės sklypo planą(žr. popierine forma teismui pateiktą kadastrinių matavimų bylą).
Pareiškėjas su ieškiniu atsakovei F. Š., trečiajam asmeniui M. K. Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos(Biržų skyriui) 2017m. spalio 2d. kreipėsi į Biržų rajono apylinkės teismą(dabar – Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai) dėl sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendros ribos ir servituto nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
Biržų rajono apylinkės teismas 2017m. spalio 16d. nutartimi ieškinio užtikrinimui taikė laikinąją apsaugos priemonę ir iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos įpareigojo NŽT Biržų skyrių sustabdyti visas sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų tvirtinimo procedūras.
Pareiškėjo ir F. Š. ginčas dėl bendros jų sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribos bei servituto nustatymo buvo išspręstas įsiteisėjusiu 2019m. gegužės 10d. Panevėžio apygardos teismo sprendimu, priimtu apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2A-2019-278/2019.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019m. gegužės 20d. nutartimi buvo panaikinta taikyta laikinoji apsaugos priemonė, tai yra panaikintas įpareigojimas NŽT Biržų skyriui sustabdyti sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų tvirtinimo procedūras.
NŽT Biržų skyrius 2019m. birželio 17d. priėmė sprendimą Nr. 21SK-560-(14.21.110E), kuriuo patvirtino F. Š. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Šiaurinis taškas“ matininko T. B. 2017m. kovo 27d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra laikoma neatskiriama priimto Sprendimo dalimi.
Pareiškėjas ginčijamo Sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą iš esmės grindžia Sprendimo priėmimo procedūriniais pažeidimais, susijusiais su Sprendimo priėmimo procedūros nestabdymu dėl teisme nagrinėjamos bylos, Sprendimo nepagrindimu faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, jo neatitikimu Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams, keliamiems individualiam administraciniam aktui. Taip pat pareiškėjas skundžiasi, kad buvo pažeisti nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų duomenų nustatymą reglamentuojantys teisės aktai, kadangi sklypas (duomenys neskelbtini) buvo matuojamas kitomis, skirtingomis ribomis, negu nurodyta dokumentuose, neatsižvelgiant į vietovėje esančius riboženklius, o atsižvelgiant į faktinį jame esančio statinio naudojimą, sklypo (duomenys neskelbtini) ribos ir plotas, nustatyti atlikus kadastrinius matavimus, neatitinka prieš tai nustatytų šio žemės sklypo ribų ir ploto, tuo tarpu sklypo ploto skirtumui viršijus Kadastro nuostatų 21 punkte įtvirtintą leistiną(ribinę)paklaidą, NŽT Biržų skyrius neatliko tokiu atveju teisės aktuose numatytų privalomų veiksmų, tai yra nenustatė sklypo ploto ir/ar žemės ribų(konfigūracijos) skirtumo priežasčių ir nesurašė išvados dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir(arba)žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo, nors, pareiškėjo teigimu, tik surašius tokią išvadą, buvo galima užpildyti Tikrinimo aktą. Taigi, pareiškėjas teigia, kad NŽT Biržų skyrius nevykdė Kadastro nuostatų 21 punkto, Tikrinimo taisyklių ir kitų teisės reikalavimų, todėl pareiškėjo sklypo (duomenys neskelbtini) riba ties sklypo (duomenys neskelbtini) riba buvo išilginta, neatsižvelgiant į pareiškėjo žemės sklypo formavimo dokumentus bei esančius riboženklius, o F. Š. sklypo plotas padidėjo pareiškėjo sklypo ploto sąskaita.
Atsižvelgiant į keliamo ginčo pobūdį, nagrinėjamoje byloje yra svarbu nustatyti kaip skundžiamas Sprendimas įtakoja pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui ir M. K. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (duomenys neskelbtini) turi vieną bendrą ribą su F. Š. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Todėl daroma išvada, kad Sprendimas gali įtakoti pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, jeigu bus nustatyta, kad dėl pareiškėjo įvardintų argumentų, Sprendimu patvirtinus F. Š. priklausančio sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinius duomenis, yra pažeista riba tarp pareiškėjui ir M. K. priklausančio sklypo (duomenys neskelbtini) ir sklypo (duomenys neskelbtini), kuri yra nustatyta, Panevėžio apygardos teismui išsprendus pareiškėjo ir F. Š. ginčą dėl sklypų ribos.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas R. K. Biržų rajono apylinkės teismo(vėliau – Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai) priimtu ieškiniu prašė nustatyti sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio jam ir M. K., bendrą ribą su F. Š. priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), un. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Geodeziniai projektai“ 2017m. liepos 28d. parengtą planą „Pasiūlymų brėžinys M1:500 bendrai ribai tarp sklypų kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti“. Taip pat ieškovas prašė nustatyti 88 kv.m. bendro ploto servitutą sklypų bendros ribos vietoje, po 44 kv.m.ploto abiejuose besiribojančiuose sklypuose(c.b., t.1, b.l.57-62). Ieškinį, be kita ko, ieškovas grindė tuo, kad UAB „Šiaurinis taškas“ matininko T. B. atliktais sklypo (duomenys neskelbtini) kadastriniais matavimais nustačius sklypo (duomenys neskelbtini) ribų posūkių taškų koordinates ir jas vietovėje pagal 2016m. rugsėjo 16d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą pažymėjus riboženkliais, didžioji dalis abiejų sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendrai naudotos įvažos buvo priskirta sklypui (duomenys neskelbtini), be to, sklypo (duomenys neskelbtini) sąskaita buvo keičiamos sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, kurios buvo nustatytos pagal dirbtinius objektus – gyvatvorę ir pastatus, bei, viršijant Kadastro nuostatų 21 punkte nustatytą maksimalią paklaidą, sklypo (duomenys neskelbtini) sąskaita padidėjo sklypo (duomenys neskelbtini) plotas.
Taigi, pareiškėjo ir F. Š. ginčas dėl bendros jų sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribos bei servituto nustatymo buvo sprendžiamas Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų civilinėje byloje Nr. 2-147-847/2018, kuri buvo užbaigta, Panevėžio apygardos teismui 2019m. gegužės 10d. priėmus sprendimą apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr.2A-2019-278/2019. Šis sprendimas įsiteisėjo 2019m. gegužės 10d. LITEKO duomenimis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi atsisakė priimti R. K. kasacinį skundą.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas nustatė, kad UAB „Šiaurinis taškas“ matininkas T. B. 2016m. rugsėjo 16d. atliko F. Š. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, kurių metu buvo nustatytos (duomenys neskelbtini) ribų posūkio taškų koordinatės ir vietoje pažymėtos riboženkliais(Sprendimo 45 punktas). Svarbu pažymėti, kad Panevėžio apygardos teismo sprendime yra remiamasi tos pačios sklypo kadastrinių matavimų bylos duomenimis, kuri šioje nagrinėjamoje administracinėje byloje yra skundžiamo Sprendimo sudėtine dalimi.
Sprendimo 50 punkte Panevėžio apygardos teismas, vadovaudamasis UAB „Šiaurinis taškas“ atliktais kadastriniais matavimais, kurių duomenys iš esmės yra ginčijami ir šioje nagrinėjamoje administracinėje byloje, taip pat vadovaudamasis kitais civilinės bylos duomenimis, nustatė, kad sklypo (duomenys neskelbtini) kraštinė ties (duomenys neskelbtini) gatve nepailgėjo ir į sklypo (duomenys neskelbtini) pusę nepasislinko. Taip pat Panevėžio apygardos teismas nustatė, kad UAB „Šiaurinis taškas“ atlikus sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, gretimo sklypo (duomenys neskelbtini) riba nebuvo pažeista, o sklypas (duomenys neskelbtini) pažymėtas riboženkliais, nekertant gretimo sklypo (duomenys neskelbtini) ribos. Panevėžio apygardos teismas taip pat nustatė, kad F. Š. priklausantis žemės sklypas, atlikus jo kadastrinius matavimus, padidėjo leistinumo ribose, be to, jis padidėjo ne sklypo (duomenys neskelbtini), sąskaita, o į ilgį.
Panevėžio apygardos teismo sprendime konstatuota, kad R. K. neįrodė, jog F. Š. žemės sklypo 2016m. rugsėjo 16d. UAB „Šiaurinis taškas“ atlikti kadastriniai matavimai yra neteisingi ar juose nustatyta bendra sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) riba pažeidžia pareiškėjo ir M. K. nuosavybės teises bei, kad R. K. neįrodė su F. Š. sklypo ribų nustatymu susijusių jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo. Todėl Panevėžio apygardos teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog UAB „Šiaurinis taškas“ atliktais kadastriniais matavimais sklypų riba taškuose 2 ir 3(bendra sklypų riba)nustatyta neteisingai(Panevėžio apygardos teismo sprendimo 54 punktas).
Panevėžio apygardos teismas sprendė, kad sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendra riba yra taškuose 2(koordinatė X-(duomenys neskelbtini) ir Y-(duomenys neskelbtini)) ir 3(koordinatės X-(duomenys neskelbtini) ir Y-(duomenys neskelbtini)), kuri nustatyta UAB „Šiaurinis taškas“ parengtu (duomenys neskelbtini) atliktų kadastrinių matavimų žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planu-schema (sprendimo 59 punktas).
Taigi, Panevėžio apygardos teismas atmetė R. K. ieškinį ir 2019m. gegužės 10d. sprendimu nustatė bendrą sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribą, tai yra nustatė, kad žemės sklypo, priklausančio bendraturčiams R. K. ir M. K. bendra riba su žemės sklypu, priklausančiu F. Š., yra taškuose 2 (koordinatė X-(duomenys neskelbtini), koordinatė Y-(duomenys neskelbtini)) ir 3 (koordinatė X-(duomenys neskelbtini), koordinatė Y-(duomenys neskelbtini)) pagal 2016-09-16 UAB „Šiaurinis taškas“ parengtą kadastrinių matavimų bylos žemės sklypo planą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo(toliau - ir ABTĮ) 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi res judicata galią tiek administracinės bylos proceso šalims, tiek bylą nagrinėjančiam teismui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A442-1065/2010 ir kt.). ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Tai prejudiciniai faktai, kurių įsiteisėjus sprendimui nebereikia įrodinėti, be to, šalys jau negali tokių faktų ginčyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A662-3365/2011 ir kt.).
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, prejudiciniais faktais laikomos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje byloje nustatyti faktai pripažįstami prejudiciniais tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A662-3365/2011; 2012 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A520-2636/2012 ir kt.). Teisinėje sistemoje negali būti toleruojamos situacijos, kada galiotų du vienas kitam prieštaraujantys arba vienas kito pagrįstumą paneigiantys teismų sprendimai. Vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015m.rugsėjo 21 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-2148-520/2015).
Atsižvelgiant į tai, kad prieš tai nurodytoje civilinėje byloje ir šioje administracinėje byloje dalyvauja tos pačios šalys, išskyrus J.M. Š., į tai, kad abiejose bylose įrodinėjamos iš esmės tos pačios aplinkybės, susijusios su sklypo (duomenys neskelbtini) ir sklypo (duomenys neskelbtini) bendros ribos nustatymu, tarp jų ir aplinkybės, susijusios su UAB „Šiaurinis taškas“ nustatytais sklypo (duomenys neskelbtini) kadastriniais duomenimis, kurie yra patvirtinti šioje byloje ginčijamu Sprendimu, teismas sprendžia, kad egzistuoja visos sąlygos pripažinti prieš tai aptartoje civilinėje byloje Panevėžio apygardos teismo nustatytus faktus prejudiciniais nagrinėjamoje administracinėje byloje šalių, kurios dalyvavo civilinėje byloje, atžvilgiu.
Įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo sprendimu, remiantis UAB „Šiaurinis taškas“ atliktais kadastriniais matavimais, nustatyta, kad bendra riba tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra taškuose 2(koordinatė X-(duomenys neskelbtini) ir Y-(duomenys neskelbtini)) ir 3(koordinatės X-(duomenys neskelbtini) ir Y-(duomenys neskelbtini)). Panevėžio apygardos teismo sprendimu yra išspręstas ginčas dėl sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendros ribos. Šis teismo sprendimas yra privalomas visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi res judicata galią ir šios administracinės bylos proceso šalims, dalyvavusioms civilinės bylos procese.
Iš skundžiamo Sprendimo, kuriuo yra patvirtinti sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Šiaurinis taškas“ matininko T. B. 2017m. kovo 27d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra laikoma neatskiriama Sprendimo dalimi, ir iš šioje kadastrinių duomenų byloje esančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano, nustatyta, kad Sprendimu yra patvirtinti sklypo (duomenys neskelbtini) kadastriniai duomenys, pagal kuriuos sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendra riba nustatyta taškuose 2(koordinatė X-(duomenys neskelbtini) ir Y-(duomenys neskelbtini)) ir 3(koordinatės X-(duomenys neskelbtini) ir Y-(duomenys neskelbtini)), taigi, nustatyta ta pati riba, kokia nustatyta Panevėžio apygardos teismo sprendimu, todėl pareiškėjas nebegali ginčyti šios sklypų bendros ribos kadastrinių duomenų, patvirtintų skundžiamu Sprendimu.
ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis įtvirtina suinteresuoto subjekto teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą, tačiau taip pat ir nustato, kad kreipdamasis į teismą suinteresuotas asmuo privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas, t. y. įrodyti skundo pagrįstumą.
Prieš tai teismas aptarė, kad Panevėžio apygardos teismas yra nustatęs prejudicinius faktus, paneigiančius pareiškėjo skundo argumentus dėl to, kad nustačius sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinius duomenis pagal UAB „Šiaurės taškas“ atliktus kadastrinius matavimus, sklypo (duomenys neskelbtini) riba buvo pratęsta, pažeidžiant pareiškėjo ir M. K. nuosavybės teises, taip pat dėl to, kad sklypo (duomenys neskelbtini) plotas buvo padidintas sklypo (duomenys neskelbtini) sąskaita, pažeidžiant bendrą sklypų ribą. Panevėžio apygardos teismas konstatavo, kad R. K. neįrodė, jog UAB „Šiaurinis taškas“ atlikti F. Š. žemės sklypo kadastriniai matavimai yra neteisingi ar juose nustatyta bendra sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) riba pažeidžia pareiškėjo ir M. K. nuosavybės teises bei, kad R. K. neįrodė su F. Š. sklypo ribų nustatymu susijusių jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo.
Todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl Sprendimo priėmimo procedūrų, Sprendimo priėmimo nestabdymo, dėl nagrinėjamos administracinės bylos stabdymo, kol bus išnagrinėta Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų administracinė byla Nr. 1-502-320/2019, dėl Sprendimo turinio neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams, keliamiems individualiam administraciniam aktui, dėl skunde įvardintų ir pareiškėjo nuomone nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų duomenų nustatymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nėra susiję su pareiškėjo ir sklypo (duomenys neskelbtini) bendraturtės M. K. subjektinių teisių ir teisėtų interesų pažeidimu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjo skundžiamu Sprendimu nėra pažeidžiama Panevėžio apygardos teismo 2019m. gegužės 10d. sprendimu nustatyta bendra sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) riba. Daroma išvada, kad pareiškėjas neįrodė savo subjektinės teisės ar įstatymu saugomo intereso pažeidimo, todėl pareiškėjo skundas atmetamas.
Trečiųjų suinteresuotų asmenų M. K. ir J.M. Š. atsiliepimų argumentai iš esmės yra susiję su pareiškėjo skundo argumentais, todėl remiantis prieš tai aptartu, yra nepagrįsti. Be to, J.M. Š. atsiliepime išdėstyti argumentai, kad ateityje gali būti pažeidžiamos jo teisės, nes (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendra riba išilginta tokiu būdu, kad pareiškėjo pietinės ribos vakarinis ribų posūkio taškas įsiterpia į jam bendrosios nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kas verčia pareiškėją keisti jo bendrosios nuosavybės teise valdomo sklypo ploto sąskaita byloje yra hipotetiniai ir byloje nebuvo įrodyti. Bylos duomenys taip pat nepatvirtino, jog J.M. Š. bendrosios nuosavybės teise valdomas sklypas turi bendrą ribą su F. Š. sklypu, todėl atsiliepimo teiginiai, kad jis turėjo būti kviečiamas į F. Š. sklypo kadastrinius matavimus yra nepagrįsti. Kita vertus, jei J.M. Š. mano, kad jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti, jis turi teisę kreiptis į teismą dėl jų gynimo savarankiškai.
Remiantis aptartu, pareiškėjo skundas atmetamas. Nors pareiškėjas prašydamas priteisti bylinėjimosi išlaidas nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, tačiau skundą atmetant, nėra pagrindo spręsti ir dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiškėjui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.