Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Edita Šliumpienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (kreditorės) uždarosios akcinės bendrovės „Belor“ skundą dėl bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,ARVI KALAKUTAI“ komanditinės ūkinės bendrijos 2022 m. sausio 21 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto trečiuoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja (kreditorė) uždaroji akcinė bendrovė „Belor“ (toliau – UAB „Belor“ ir pareiškėja) prašo panaikinti 2022 m. sausio 21 d. bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „ARVI KALAKUTAI“ komanditinės ūkinės bendrijos (toliau – BUAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB) kreditorių susirinkimo sprendimą, priimtą trečiuoju darbotvarkės klausimu.

Pareiškėja nesutinka su priimtu kreditorių susirinkimo sprendimu, kadangi uždaroji akcinė bendrovė „Imlitex“ (toliau – UAB „Imlitex“), kurios pasiūlytai turto realizavimo tvarkai buvo pritarta šiuo susirinkimo sprendimu, nenurodė motyvų, kodėl konkretiems prekės ženklams priskiriama konkreti vertė. Ginčą dėl dalies UAB „Imlitex“ naudai perduoto turto išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gruodžio 9 d. nutartyje nurodė, kad situacijoje, kai įkeitimo kreditorius perima tik jo naudai įkeistą turtą, turi būti aiškiai nustatyta to turto vertė.

Taip pat skundžiamu kreditorių susirinkimo sprendimu perimantis turtą kreditorius atleidžiamas nuo pareigos atlyginti juridinio asmens administravimo išlaidas. Panaikinus 2021 m. rugpjūčio 13 d. suinteresuoto asmens kreditorių susirinkimo sprendimą 2 darbotvarkės klausimu, kartu buvo panaikinti ir visi sprendimai dėl administravimo išlaidų, susijusių su įkeistu turtu, atlyginimo. Naujai priimtas sprendimas nenustato pareigos įkeitimo kreditoriui UAB „Imlitex“ apmokėti administravimo išlaidų, todėl jis pažeidžia kreditorių teises, nes visos su įkeistu turtu susijusios išlaidos priskiriamos kitiems kreditoriams, negaunantiems naudos iš įkeisto turto perleidimo. Taip pat pažeidžiamos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios atsiskaitymą parduodant ir perduodant įkeistą turtą. Nors sprendime nurodoma, kad pardavus turto kompleksą varžytynėse arba perdavus turto kompleksą įkaito turėtojui, šaukiamas kreditorių susirinkimas dėl JANĮ 98 straipsnio 2 dalyje nustatyto sprendimo dėl administravimo išlaidų atskaitymo ir turto įkaito turėtojui išmokamos lėšų sumos nustatymo priėmimo, toks nurodymas yra nepakankamas ir neteisėtas, nes juo pažeidžiama Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 98 straipsnio 4 dalis, kurioje nurodyta, kad nemokumo administratorius perduoda įkeistą turtą įkaito turėtojui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią įkaito turėtojas perveda į juridinio asmens kreditorių sąskaitą šio straipsnio 1 dalyje nurodytų išlaidų ir, jeigu įkaito turėtojo reikalavimas yra mažesnis už perimamo turto vertę, perimamo turto vertės ir reikalavimo skirtumo sumą. Taigi, JANĮ reikalauja, kad visų pirma, būtų sumokėtos 98 straipsnio 1 dalyje nurodytos išlaidos ir tik po to įkeistas turtas būtų perduodamas įkaito turėtojui, todėl skundžiamu sprendimu yra pažeidžiama JANĮ 98 straipsnio 4 dalis ir proporcingumo principas apmokant administravimo išlaidas, kuris užtikrina kreditorių lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Taip pat pažeidžiamos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios atsiskaitymą parduodant ir perduodant įkeistą turtą, ir suinteresuoto asmens kreditorių, balsavusių prieš tokį nutarimą, teisės bei teisėti interesai.

Be to, skundžiamas sprendimas konstruojamas siekiant išimtinai vieno kreditoriaus (UAB „Imlitex“) interesų tenkinimo, todėl sprendimas naikintinas dėl protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų pažeidimo.

Kaip matyti iš 2021 m. rugpjūčio 13 d. kreditorių susirinkimo sprendimo, UAB „Imlitex“ akivaizdžiai turi interesą perimti išimtinai jos naudai įkeistą materialųjį turtą, o ne prekės ženklus. Panaikinus 2021 m. rugpjūčio 13 d. suinteresuoto asmens kreditorių susirinkimo sprendimą, ir UAB „Imlitex“ bei nemokumo administratoriui žinant, kad teismas akcentavo būtinybę tinkamai įvertinti ir pagrįsti įkeitimo kreditoriui įkeisto turto vertę, šios pareigos priimtu sprendimu vis tiek nepaisoma. Sprendimu pats įkeitimo kreditorius įsivertino jam įkeistų prekių ženklų vertę. Nemokumo administratoriaus pagrindimas dėl atitinkamos prekių ženklų vertės paskirstymo iš viso nepateikiamas. Tokiu būdu daromas kreditorių teisių pažeidimas.

Turtą siekiama parduoti kaip kompleksą (būtent tokį elgesio variantą siekiama taikyti skundžiamu kreditorių susirinkimo sprendimu), todėl kreditorių susirinkimas šį klausimą turėtų išspręsti vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu, nustatančiu, kad įkaito turėtojai pirmenybės teisę prieš kitus kreditorius turi tik tenkindami reikalavimus iš jiems įkeisto konkretaus turto vertės. Pardavus įkeistą turtą komplekse kartu su neįkeistu turtu, juridinio asmens kreditoriai, kurių reikalavimai užtikrinti šio juridinio asmens konkretaus kilnojamojo turto įkeitimu ar nekilnojamojo turto hipoteka, iš gautos kainos turi pirmenybės teisę gauti sumą, atitinkančią įkeisto konkretaus daikto vertę, todėl toks turto pardavimo modelis, kokį siekiama taikyti, galimas tik esant aiškiai nustatytai daikto vertei (o ne kainai), kas nebuvo tinkamai atlikta. UAB „Imlitex“ piktnaudžiauja teise, suvokdama, kad prekių ženklai ir materialusis turtas realiai nesudaro jokio bendro komplekso. Prekių ženklų siejimas su materialiuoju turtu atliekamas tikslu padidinti materialiojo turto pardavimo kainą, prie jo pridedant nieko bendro su turtiniu kompleksu neturinčius prekės ženklus ir materialųjį turtą, padidinant jų kainą 1 880 000 Eur (104 000 Eur + 1 776 000 Eur) ir tokiu būdu suvaržant galimybę realiems materialaus turto (gamybinio komplekso) pirkėjams, suinteresuotiems išimtinai šio materialiojo turto įsigijimu, dalyvauti varžytynėse, nes, siekdamas įsigyti materialųjį turtą, pirkėjas kartu turės mokėti ir už prekių ženklus, kurių kaina žymiai didina varžytynių kainą ir nėra reikalinga potencialiems pirkėjams. Tokiu būdu siekiama sudaryti sąlygas UAB „Imlitex“, neįvykus varžytinėms, perimti turtą. Tai, kad UAB „Imlitex“ domina būtent materialusis turtas, o ne prekių ženklai, akivaizdžiai demonstruoja suinteresuoto asmens 2021 m. rugpjūčio 13 d. kreditorių susirinkimo sprendimai, nukreipti būtent į UAB „Imlitex“ naudai įkeisto turto perėmimą. Akivaizdu, kad jokio bendro turtinio komplekso materialusis turtas ir prekių ženklai nesudaro, jie neturi jokio bendrumo su gamybiniais pastatais ir įranga, nėra reikalingi nei įrenginiams eksploatuoti, nei produkcijai gaminti. Tai, kad atitinkamas turtas nėra kompleksas, patvirtina ir ta aplinkybė, kad skundžiamu sprendimu nurodoma, jog nepardavus turto komplekso, įkaito turėtojas neprivalo perimti viso varžytynėse neparduoto turto, t. y. jau pats skundžiamas sprendimas (juo patvirtinta turto realizavimo tvarka) paneigia, kad turtas sudaro vientisą kompleksą. Pažymėtina, kad 2021 m. rugpjūčio 13 d. kreditorių susirinkimo sprendimu buvo nuspręsta kitą turtą pardavinėti ne varžytynėse, ne komplekse, o atskirais vienetais. Apskritai, nors teigiama, kad parduodant turtą komplekse, neva būtų gauta didesnė kaina, dalis turto, nesančio komplekse, pardavinėjama po 1 Eur už vienetą, net nepagrindžiant, kodėl turtą parduodant ne komplekse, o tam tikromis prekių grupėmis, nebūtų galima gauti didesnės kainos. Stebint sprendimų priėmimų logiką, kyla abejonių dėl prekių ženklų vertinimo pagrįstumo (realios prekių ženklų vertės), nes realiai matyti akivaizdus nenoras juos įsigyti net ir žymiai mažesnėmis vertėmis, nei UAB „Verslavita“ pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje nurodytomis vertėmis. Priimtas sprendimas nenukreiptas į maksimalios turto kainos gavimą. Turto realizavimo bankroto procese klausimo priskyrimas kreditorių kompetencijai nereiškia absoliučios kreditorių diskrecijos priimant sprendimus dėl turto realizavimo. Nemokumo bylose reikia užtikrinti vienų kreditorių teisių ir interesų apsaugą prieš kitus kreditorius ir proporcingą jų reikalavimų patenkinimą, laikantis įstatyme nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės. Šiuo atveju, nemokumo procese dominuoja ne visų kreditorių, o vieno iš jų interesas.

Suinteresuotas asmuo UAB „Imlitex“ pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame nurodo, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad skundo argumentai dėl įkeisto turto perdavimo įkaito turėtojui vertės bei galimybės perimti dalį įkeisto turto yra atmestini, kadangi, neįvykus varžytynėms, įkaito turėtojas pagal patvirtintą tvarką negali perimti įkeisto turto dalies, jis galėtų perimti tik visą įkeistą turtą, be to, įkaito turėtojo perimamas turtas būtų perimamas pagal JANĮ 97 straipsnio 4 dalyje pateiktos taisyklės pagrindu nustatytą vertę. Bankroto byloje yra atliktas UAB „Verslavita“ tiek nematerialaus, tiek materialaus turto vertinimas. Materialaus turto vertinimo ataskaitoje atliktas kiekvieno kilnojamojo ir nekilnojamojo turtinio vieneto vertinimas tiek rinkos, tiek priverstinio pardavimo verte. Nematerialaus turto vertinimas atliktas įvertinant bendrai visus prekės ženklus rinkos verte. Kreditorių susirinkime patvirtintoje tvarkoje nustatant pradinę turto pradavimo kainą buvo vadovautasi šiais turto vertinimais. Kreditorių susirinkimas tvarkoje nusprendė visą turtą pardavinėti viešose varžytynėse turto vertintojo nustatyta priverstinio pardavimo kaina. Kadangi nematerialaus turto vertinimo ataskaitoje nepateikta nematerialaus turto priverstinio pardavimo vertė, pradinė nematerialaus turto pardavimo kaina nustatoma rinkos verte. Taigi, tiek materialusis, tiek nematerialus turtas yra įvertintas nepriklausomų turto vertintojų, todėl turto vertė yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, priešingai nei teigia pareiškėja.

Nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad panaikinus 2021 m. rugpjūčio 13 d. suinteresuoto asmens kreditorių susirinkimo sprendimą 2 darbotvarkės klausimu, kartu buvo panaikinti ir visi sprendimai dėl administravimo išlaidų, susijusių su įkeistu turtu, atlyginimo, o pardavus ar prieš perduodant įkeistą turtą, turi būti sumokamos administravimo išlaidos. 2021 m. rugpjūčio 13 d. kreditorių susirinkime antruoju darbotvarkės klausimu buvo patvirtinta ARVI materialaus įkeisto turto perdavimo tvarka UAB „Imlitex“ iki teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį, kurioje be kita ko buvo nustatoma, kad iš UAB „Imlitex“ perduodamo materialaus įkeisto turto vertės atskaitomos administravimo išlaidos, jeigu turtas būtų perduotas UAB „Imlitex“. Panaikinus 2 darbotvarkės klausimą, panaikinamas tik UAB „Imlitex“ įpareigojimas apmokėti administravimo išlaidas, kadangi turtas neperduodamas hipotekos kreditoriui UAB „Imlitex“ (o šiuo atveju bus pardavinėjamas varžytynėse), bet ne administravimo išlaidų sąmata. Pati administravimo išlaidų sąmata buvo patvirtinta ankstesniame kreditorių susirinkime. Pažymėtina, kad ARVI bankroto byloje 2021 m birželio 14 d. kreditorių susirinkimo sprendimu buvo patvirtintos ARVI bankroto proceso administravimo išlaidos. Šis kreditorių susirinko sprendimas nėra nei apskųstas, nei panaikintas, vadinasi, administravimo išlaidų sąmata yra patvirtinta ir galiojanti. Įkaito turėtojas, priešingai nei teigia pareiškėja, nėra atleidžiamas nuo administravimo išlaidų, todėl turto perėmimo atveju UAB „Imlitex“ privalėtų apmokėti JANĮ 98 straipsnio 1 dalyje numatytas išlaidas. Taigi, tvarka nenumato, jog administravimo išlaidų apmokėjimo tvarka perkeliama kitiems kreditoriams.

Vadovaujantis skundžiama tvarka, neįvykus varžytynėms, UAB „Imlitex“ suteikiama teisė perimti visą turtą kaip kompleksą arba perimti tik įkeistą turtą. Atsižvelgiant į JANĮ reglamentavimą, JANĮ suteikia teisę kreditoriui, kurio reikalavimas užtikrintas hipoteka, perimti tik jam įkeistą turtą. Šiuo atveju kreditorius, siekdamas kreditorių interesų pusiausvyros ir sklandaus bankroto proceso, pasiūlė ir alternatyvią galimybę, t. y. kartu perimti tiek įkeistą, tiek neįkeistą turtą. Pareiškėjos argumentas, jog UAB „Imlitex“ turi interesą perimti tik įkeistą materialųjį turtą, neatitinka tikrovės ir turi būti atmestas, kadangi tvarka neleidžia UAB „Imlitex“ perimti tik materialųjį įkeistą turtą. Pagal tvarką UAB „Imlitex“ turėtų perimti tiek įkeistą materialųjį turtą, tiek įkeistus prekinius ženklus arba visą įkeistą ir neįkeistą turtą. Pareiškėjos skundas yra nenuoseklus, o argumentai prieštarauja vieni kitiems. Pareiškėja savaip interpretuoja Lietuvos apeliacinio teismo nutartį. Nematerialaus turto (t. y. prekės ženklų) vertė nustatyta nepriklausomo turto vertintojo, o kiekvieno prekės ženklo atskirai vertė patvirtinta 2021 m. rugpjūčio 13 d. kreditorių susirinkimu, UAB „Imlitex“ tik perkėlė informaciją į tvarką, teikiamą kreditorių susirinkimui. Vadovaujantis teismų praktika, ARVI kreditorių susirinkimui leidžiama toms pačioms turto rūšims nustatyti skirtingą įkainojimo ar pardavimo tvarką. UAB „Imlitex“ nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad nemokumo administratoriaus pagrindimas dėl atitinkamos prekių ženklų vertės paskirstymo iš viso nepateikiamas. 2021 m. rugpjūčio 13 d. kreditorių susirinkime 4 darbotvarkės klausimu nustatytos prekių ženklų vertės kreditorių susirinkimo sprendimu. Pareiškėja šioje bankroto byloje neturi pagrindinio suinteresuotumo patenkinti savo reikalavimo, kurį sudaro 7 474,86 Eur suma, iš ARVI bankroto byloje parduoto turto. Šį faktą patvirtina tai, jog pareiškėją atstovauja advokatas, kai tuo tarpu šiame bankroto procese bylinėjimosi išlaidos nėra kompensuojamos. Kyla pagrįstas įtarimas, jog pareiškėjos tikslas yra ne patenkinti savo turimą kreditorinį reikalavimą, o užkirsti kelią sklandžiam bankroto procesui. Nors proceso vilkinimas nėra konstatuotas, tačiau manytina, jog teismas, priimdamas nutartį, turi atsižvelgti į nurodytus argumentus ir pareiškėjos veiksmus. Pareiškėja skundė 2021 m. rugpjūčio 13 d. kreditorių susirinkimo 2 klausimą (dėl turto perdavimo įkaito turėtojui), būtent motyvuodama tuo, kad turtas turėtų būti perduodamas kaip kompleksas, todėl UAB „Imlitex“ nesutinka su pareiškėjos argumentacija, kad UAB „Imlitex“ piktnaudžiauja teise. Versle žinomas prekės ženklas prisideda prie verslo sėkmės. Arvi prekės ženklas turi ilgametę ir geros kokybės produkcijos vertę nepaisant pareiškėjos nurodytų argumentų, jog Arvi grupės įmonėms iškeltos bankroto bylos ar joms vadovavo V. K.. Tai patvirtina ir atlikti turto vertinimai. Verslo praktikoje pasitaiko nemažai atvejų, kuomet perkamas prekės ženklas paliekamas galioti kitoje bendrovėje teikiant jau naują produkciją ar paslaugas, kadangi jis yra užtikrinęs tam tikrą klientų ratą ir didelį vartojimą. Taigi, potencialūs pirkėjai gali domėtis tiek visu kompleksu, tiek prekės ženklais ir materialiuoju turtu atskirai. UAB „Imlitex“ patvirtina, kad hipotekos kreditorius turi privilegijuotas teises prieš kitus kreditorius, kadangi jo reikalavimai yra užtikrinti įkeistu turtu. Šiuo atveju JANĮ 97 straipsnio 2 dalis netaikytina, kadangi kreditorių komitetas nutarė nepavykus turto parduoti varžytynėse, visą turtą parduoti kitu būdu (visą turtą perduodant hipotekos kreditorei – UAB „Imlitex“), kaip tai numato JANĮ 90 straipsnio 2 dalis. Tai, kad kreditorių nutarimas priimtas ne nemokumo administratoriaus iniciatyva, savaime jo nedaro neteisėtu. Pažymima, jog kreditorių susirinkimo dauguma buvo priimtas sprendimas patvirtinti skundžiamą tvarką, vadinasi didžioji dauguma kreditorių pritaria, jog kreditorių susirinkime patvirtinta skundžiama tvarka užtikrina jų, kaip kreditorių, tame tarpe ir pareiškėjos kaip kreditoriaus, teises. Negana to, turto pardavimo tvarką JANĮ reglamentavimu nustato kreditorių susirinkimas, kreditoriai yra laisvi nustatyti, ar turtas bus parduodamas komplekse ar atskirai. Tikėtina, kad turtą pardavinėjant komplekse bus gauta didesnė finansinė nauda, taip užtikrinant sklandesnį ir greitesnį bankroto procesą. Turto pardavimas atskirais turto vienetais (pareiškėjos siūlymu atskirai pardavinėti paveikslus bei transporto priemones) neužtikrintų sklandaus bei ekonomiško proceso, kadangi kiekvieno turto atskira turto pardavimo tvarka reikalauja papildomų kaštų bankroto procese, o tokio turto kaip paveikslų pardavimas atskirai nuo ilgalaikio turto tik prailgintų turto pardavimo procesą, patiriant daugiau administravimo išlaidų bei tikėtina toks turto pardavinėjimo procesas pasibaigtų turto nurašymu, kurį reikėtų utilizuoti, ir papildomomis išlaidomis. Kadangi administravimo išlaidos bus dengiamos iš parduoto turto gautų lėšų arba apmokamos turto perėmėjo, tikslinga nedidinti administravimo išlaidų, taip didesne dalimi tenkinant kreditorių reikalavimus ir užtikrinant JANĮ keliamus tikslus. Pareiškėja skunde teikia tik deklaratyvius argumentus dėl ginčijamos tvarkos, nepagrįsdama kaip ši tvarka pažeidžia kreditorių interesus. Pareiškėja neįrodo, kuo skundžiama tvarka neatitinka bendrovės ir kreditorių interesų, juo labiau, jog tvarka buvo patvirtinta kreditorių balsų dauguma. Pažymima jog UAB „Imlitex“ kreditorių susirinkime neturėjo kontrolinio balso, vadinasi tvarką patvirtino kitų kreditorių balsų dauguma. UAB „Imlitex“ nebalsavus šiame kreditorių susirinkime tvarka vis tiek būtų patvirtinta. Kai tuo tarpu pareiškėjos reikalavimas tame kreditorių susirinkime sudarė tik 0,04%. Bankroto procese laikomasi kreditorių interesų pusiausvyros, o pareiškėja piktnaudžiauja savo kaip kreditoriaus teisėmis. Pareiškėjos argumentas, jog skundžiamas sprendimas yra nukreiptas į UAB „Imlitex“ tikslą perimti jos naudai įkeistą materialųjį turtą už kuo mažesnę kainą, suvaržant kitų asmenų galimybes įsigyti turtą už maksimalią įmanomą kainą, yra niekinis, kadangi pačioje tvarkoje numatyta, jog turtas bus pardavinėjamas viešose varžytynėse, o joms neįvykus UAB „Imlitex“ nesuteikiama teisė perimti tik įkeistą materialųjį turtą. UAB „Imlitex“ suteikiama teisė perimti tik įkeistą turtą (tiek materialų, tiek nematerialų) arba visą turtą kaip kompleksą kreditoriaus prašymu. Be to, ARVI kreditorių susirinkime, kuriame buvo patvirtinta ginčijama tvarka, nenustatyta procesinių pažeidimų, taip pat nenustatyta, jog patvirtinta tvarka prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.

Bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto UAB ,,ARVI KALAKUTAI“ KŪB nemokumo administratorius T. M. taip pat pateikė teismui atsiliepimą į skundą, kuriame prašo pareiškėjos skundą atmesti, nes pareiškėja neįrodė ginčijamo nutarimo prieštaravimo nei teisės normoms, nei teisės principams. Pareiškėjos ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas buvo pasiūlytas ne atsakovės nemokumo administratoriaus, o kreditoriaus. Nemokumo administratorius šį nutarimą laiko teisėtu, nors 2022 m. sausio 21 d. kreditorių susirinkimui nemokumo administratorius taip pat buvo pateikęs savo siūlymą. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas tarp skirtingas pozicijas turto pardavimo klausimu turinčių kreditorių, vienam kreditoriui pasiūlius nutarimo projektą bei kreditorių daugumai jam pritarus, o kitam kreditoriui jį laikant neteisėtu (pastebėtina, jog šis kreditorius jokio nutarimo projekto nesiūlė) – „už“ nutarimą kreditorių susirinkime balsavo 91,58 procento kreditorių, dalyvavusių susirinkime, tačiau skundą dėl tokio nutarimo pateikė tik vienas kreditorius (pareiškėja), turėjęs 0,04 procento balsų nuo visų dalyvavusių kreditorių. Be to, „už“ nutarimą balsavo ne vienas kreditorius. Taigi, kreditorių daugumai įgyvendinus savo autonomijos principą bei priėmus jų manymu geriausiai kreditorių visumos interesus atitinkantį sprendimą, jų valia neturėtų būti paneigiama iš esmės vienintelio ir itin mažą balsų kiekį turinčio kreditoriaus prieštaravimo pagrindu. Pareiškėja visiškai jokių pasiūlymų kreditorių susirinkimui nepateikė, balsavo tiek prieš administratoriaus, tiek prieš kreditoriaus UAB „Imlitex“ pasiūlytus nutarimus, todėl lieka neaišku, kokie konkretūs sprendimai šį kreditorių tenkintų. Pareiškėja skunde nurodo tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes. Priešingai nei teigia pareiškėja, motyvai dėl prekės ženklams priskirtos vertės buvo pateikti nutarimu patvirtintoje tvarkoje. Be to, ši vertė buvo nustatyta dar 2021 m. rugpjūčio 13 d. atsakovės kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 4, kurios pareiškėja neginčijo. Kitaip tariant, dėl tokios prekių ženklų (visumos ir kiekvieno iš jų atskirai) vertės atsakovės kreditoriai buvo priėmę sprendimą, kuris nebuvo apskųstas ir nuginčytas, taigi buvo galiojantis iki jo panaikinimo vėlesniu nutarimu.

Pareiškėja savaip interpretuoja ir 2021 m. gruodžio 9 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties motyvus. Priešingai nei teigia pareiškėja, šioje nutartyje teismas pasisakė ne dėl įkeisto turto komplekso kaip vieno turtinio vieneto perėmimo kainos nustatymo privalomumo, tačiau dėl kainos nustatymo tuo atveju, kai įkaito turėtojas perima tik dalį įkeisto turto. Kaip matyti iš ginčijamo nutarimo turinio, juo nebuvo sprendžiama dėl įkeisto turto komplekso skaidymo. Todėl pareiškėjos cituojama teismų praktika yra neaktuali nagrinėjamam ginčui ir negali būti taikoma dėl skirtingos bylų esmės.

Nesutiktina ir su pareiškėjos pozicija, esą ginčijamu sutarimu įkaito turėtojas yra atleidžiamas nuo pareigos atlyginti administravimo išlaidas. Pareiškėja savo skunde šiuo klausimu remiasi JANĮ įtvirtintą nuostatą modifikavusi savo nuožiūra, pakeitusi jos turinį. Manytina, kad ginčijamu nutarimu įkaito turėtojas nėra atleidžiamas nuo administravimo išlaidų dengimo, kadangi šiame nutarime aiškiai pasisakyta apie administravimo išlaidų dengimui atskaitomos sumos nustatymo tvarką – 8 nutarimo punkte įtvirtinta nuostata, kad pardavus turto kompleksą varžytynėse arba perdavus turto kompleksą įkaito turėtojui, šaukiamas kreditorių susirinkimas dėl JANĮ 98 straipsnio 2 dalyje nustatyto sprendimo dėl administravimo išlaidų atskaitymo ir turto įkaito turėtojui išmokamos lėšų sumos nustatymo priėmimo. Ši nuostata atitinka JANĮ 98 straipsnio 1 dalį, kurioje taip pat nustatytas administravimo išlaidų dengimas pardavus ar perdavus įkeistą turtą, t. y. įstatymo normos ir ginčijamo nutarimo formuluotės yra tiksliai sutampančios. Kreditoriams neaiškumo gali sukelti JANĮ 98 straipsnio 4 dalis, numatanti nemokumo administratoriaus pareigą perduoti įkeistą turto įkaito turėtojui tik po to, kai pastarasis perveda atskaitomų administravimo išlaidų sumą. Kitaip tariant, šiuo atveju JANĮ 98 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio 4 dalies nuostatos, vertinant jas išimtinai lingvistiškai ir atsietai nuo sisteminio įstatyme numatyto reguliavimo, gali atrodyti viena kitai prieštaraujančios, dėl ko pareiškėja JANĮ 98 straipsnio 1 dalies nuostatą performulavo pagal 98 straipsnio 4 dalies sąvokos turinį. Visgi, vertinant įstatymo reguliavimą dėl administravimo išlaidų atskaitymo tvarkos jokių prieštaravimų iš tiesų nėra, o ginčijamu nutarimu nėra nustatyta jam prieštaraujanti tvarka. Administravimo išlaidų sumos atskaitymo procesas prasideda turtą pardavus ar perdavus įkaito turėtojui, tai pažodžiui įtvirtinta JANĮ 98 straipsnio 1 dalyje. Šios nuostatos prasmė yra ta, jog tam, kad administravimo išlaidos galėtų būti atskaitytos, visų pirma turi būti aiški galutinė turto pardavimo ar perdavimo vertė (sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis; pareikštas įkaito turėtojo pageidavimas perimti turtą už turto vertintojo nustatytą vertę iki bankrutuojančio juridinio asmens likvidavimo; įvykusios varžytynės, turto pirkėjui pasiūlius didžiausią (varžytynes laimėjusią) kainą; neįvykus varžytynėms dėl nė vieno pirkėjo nedalyvavimo ar kt.). Esant aiškiai galutinei vertei, atsiranda galimybė apskaičiuoti JANĮ 98 straipsnio 2 dalyje numatytą įkeisto ir neįkeisto turto vertės proporciją, tuomet sušaukti kreditorių susirinkimą ir nustatyti atskaitomų išlaidų sumą. Atlikus šiuos veiksmus, įkaito turėtojui atsiranda galimybė atlikti atskaitomų išlaidų sumos mokėjimą, po ko, vadovaujantis JANĮ 98 straipsnio 4 dalimi, nemokumo administratorius gali perduoti turtą įkaito turėtojui. Ginčo atveju kreditorių susirinkimo nutarime nebuvo detaliai išdėstytos visos aukščiau minėtos JANĮ normos, tačiau tai savaime nedaro tokio nutarimo neteisėtu, kadangi joks teisės aktas nenumato kreditoriams pareigos kiekvieną procedūrą nutarimuose sureguliuoti ir taip įstatyme įtvirtintomis teisės normomis, jas visas privalomai išdėstant priimtuose nutarimuose. Ginčijamame nutarime numačius esmines su administravimo išlaidų atskaitymu susijusias nuostatas pagal įstatyme pažodžiui įtvirtintas formuluotes, nėra pagrindo išvadoms apie tariamą įkaito turėtojo atleidimą nuo administravimo išlaidų dengimo. Pareiškėją galimai tenkinanti administravimo išlaidų atskaitymo tvarka (atskaitytinų išlaidų nustatymas kreditorių susirinkime, tvirtinančiame turto pardavimo kainas) nebūtų logiška, nes tokiu atveju reikėtų nustatyti įkaito turėtojo mokėtiną administravimo išlaidų sumą net nežinant turto pardavimo galutinės kainos. Toks sprendimas nebūtų teisėtas, todėl nutarimu nustačius privalomą atskaitytinų administravimo išlaidų sumos tvirtinimą kreditorių susirinkime po turto pardavimo, buvo griežtai laikytasi JANĮ nustatyto reguliavimo. Be kita ko, tai vienareikšmiškai rodo, jog įkaito turėtojas nebuvo atleistas nuo administravimo išlaidų sąmatos dengimo.

Grįsdama nutarimo prieštaravimą protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, pareiškėja vadovaujasi tikrovės neatitinkančiomis faktinėmis aplinkybėmis. Byloje nėra ginčo dėl 2021 m. gruodžio 9 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties ir ja pateiktų išaiškinimų, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad ši nutartis priimta visiškai kitokių faktinių aplinkybių kontekste. Tuo metu buvo sprendžiamas klausimas, ar įkaito turėtojo siekis perimti dalį įkeisto turto iki jo realizavimo bankroto procese, neprieštarauja JANĮ nuostatoms. Nors 2021 m. rugpjūčio 13 d. atsakovės kreditorių susirinkimo nutarimas atitinkamu klausimu buvo panaikintas, šiuo atveju nutarimo turinys iš esmės skiriasi, nes jame nėra numatytos galimybės įkaito turėtojui perimti tik dalį jam įkeisto turto. Be to, pirmuoju atveju buvo vertinamas įkeisto turto perdavimo įkaito turėtojui iki bendrovės likvidavimo procesas, o nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl galimo turto perdavimo nepavykus jo realizuoti varžytynėse atsakovės likvidavimo laikotarpiu. Atsakovei priklausančių prekių ženklų vertė buvo nustatyta turto vertintojo. Vertinimo ataskaita buvo pateikta teismui kartu su 2021 m. rugpjūčio 13 d. atsakovės kreditorių susirinkimo protokolu. Dar 2021 m. rugpjūčio 13 d. vykusiame atsakovės kreditorių susirinkime, priimant 4-ąjį nutarimą, kreditoriai pritarė nemokumo administratoriaus pozicijai, jog atlikti kiekvieno prekės ženklo vertinimą būtų netikslinga ir patvirtino analogiškas, kaip ir ginčijamu nutarimu, nustatytas kiekvieno prekės ženklo vertes. Nei pareiškėja, nei kiti atsakovės kreditoriai tokio sprendimo neginčijo. Atsakovės kreditoriams nepriėmus nutarimo, parduodant atsakovės turtą turėtų būti vadovaujamasi būtent šiomis vertėmis. Be to, 2021 m. rugpjūčio 13 d. atsakovės kreditorių susirinkimo priimtu nutarimu numatyta įkaito turėtojo teisė perimti visą prekių ženklų kompleksą, už neįkeistus prekių ženklus sumokant lėšas. Visa tai reiškia, jog pareiškėjos ginčijamos nutarimo nuostatos yra analogiškos galiojantiems, neginčytiems ir nenuginčytiems atsakovės kreditorių susirinkimo sprendimams. Viena vertus, pareiškėjai neginčijus tokio sprendimo, jis įsigaliojo ir tapo privalomas ir pačiai pareiškėjai, o naujo nutarimo kvestionavimas laikytinas neteisėtu būdu siekiant revizuoti jau įsigaliojusius sprendimus. Kita vertus, vien nutarimo panaikinimas pareiškėjos skunde išdėstytais motyvais niekaip nepaveiktų susiklosčiusios teisinės situacijos, kadangi prekės ženklai galėtų būti perduodami įkaito turėtojui analogišku būdu ir kainomis, numatytomis nutarime, vadovaujantis 2021 m. rugpjūčio 13 d. atsakovės kreditorių susirinkimo priimtu nutarimu Nr. 4. Nagrinėjamu atveju susiklostytų būtent tokia situacija, jog pareiškėjos tariamai pažeistos teisės niekaip nebūtų apgintos. Visgi pareiškėjos elgesiui esant tokiam nenuosekliam (vienu atveju analogiškus sprendimus ginčijant, o kitu – ne), manytina, jog net pati pareiškėja to iš tiesų nelaiko savo teisių pažeidimu. Pastebėtina, kad pareiškėja teigia tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes apie tariamai nemokumo administratoriaus nepateiktus motyvus dėl prekių ženklų vertės. Administratoriaus motyvacija buvo išdėstyta tiek jo paties pasiūlytame nutarimo projekte (nors jis ir nebuvo priimtas), tiek yra perkelta į nutarimą. Pareiškėja deklaratyviai teigia apie tariamai jos pažeistas teises, bet skunde taip ir nėra aiškiai nurodyta, kokiu būdu jos yra tariamai pažeistos ir kuo konkrečiai toks pažeidimas pasireiškia. Realizuotino turto vertėms esant nustatytoms teisės aktuose numatytą specialią kvalifikaciją turinčio asmens (turto vertintojo), taip pat visiems kreditoriams sutarus dėl atskirų prekių ženklų verčių dar 2021 m. rugpjūčio 13 d. atsakovės kreditorių susirinkime, jokie teisės normų ar teisės principų pažeidimai nutarimu nėra atlikti. Teisiškai nereikšmingais kvalifikuotini pareiškėjos teiginiai apie materialaus ir nematerialaus atsakovės turto buvimą kompleksu. Atsakovės įsitikinimu, materialus turtas specifinei produkcijai (kalakutienos gaminiai) gaminti ir prekės ženklai būtent šiai pagamintai produkcijai žymėti neabejotinai gali būti vertinami turto kompleksu. Visgi bankroto procese turtas gali būti parduodamas tiek komplekse, tiek ir atskirai, jokie teisės aktai to nedraudžia daryti. Turto pardavimas grindžiamas iš esmės ekonomine logika, vertinant tiek turto patrauklumą, tiek likvidumą, tiek galimą gauti pardavimo kainą, tiek pardavimo, saugojimo kaštus ir pan. Nagrinėjamu atveju kreditoriams priėmus teisės aktų reikalavimų nepažeidžiantį nutarimą, patiems įvertinus ekonominį pagrįstumą ir veikus savo kompetencijos ribose, skundo motyvai tokio sutarimo panaikinimo pagrindo neįrodo ir nepagrindžia. Pastebėtina, jog atsakovės turtą realizavus kaip kompleksą, būtų sumažintos tiek atskirų turtinių vienetų saugojimo ir priežiūros išlaidos, tiek išvengta galimų nepaklausaus turto utilizavimo ir / ar sunaikinimo kaštų, tiek pardavimo išlaidų (išlaidos varžytynių, skelbimų apmokėjimui, turto apžiūroms ir pan.), o pats bankroto procesas būtų žymiai operatyvesnis, atsakovės kreditoriai galėtų greičiau atgauti lėšas. Visi šie aspektai yra ekonominio pobūdžio, todėl turėtų būti palikti vertinti būtent kreditorių susirinkimui. Pareiškėja turto komplekso pardavimo kainos neginčija, vadinasi, bendra pradinė pardavimo kaina ją tenkina. Taigi tuo atveju, jei atsakovės turtas būtų realizuotas varžytynėse kaip vienas turtinis kompleksas, jokie pažeidimai nebūtų padaryti, tokių pažeidimų nenurodo ir pareiškėja. Tuo atveju, jei atsakovės turtas kaip turtinis kompleksas nebūtų realizuotas varžytynėse, įkaito turėtojas turėtų JANĮ 97 straipsnio 2 dalyje numatytą teisę perimti jo naudai įkeistą turtą, o teisė įsigyti neįkeistą turtą taip pat nustatyta kreditoriams priėmus sprendimą savo kompetencijos ribose, numatant JANĮ 90 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą turto pardavimo formą. Taigi ir šiuo atveju nebūtų padaryti jokie teisės aktų ir / ar principų pažeidimai, o nustačius atskiras turto kompleksą sudarančių turtinių vienetų kainas negali iškilti problemos. Iš skundo nėra aišku, kokia turto realizavimo tvarka pareiškėją galimai tenkintų. Skunde dėstoma nepagrįsta kritika bei dvejonės, tačiau jokie konkretūs pasiūlymai nėra pateikiami. Be to, jokie teisėti kreditorių interesai negali būti pažeisti tuo atveju, jei įkaito turėtojas nuspręstų pasinaudoti jam priklausančia teise perimti jo naudai įkeistą turtą, nes tokią teisę šiam kreditoriui numato įstatymai. Nors administratoriaus siūlyta atsakovės turto realizavimo tvarka nebuvo patvirtinta, ginčijamu nutarimu kreditoriai priėmė jų kompetencijos ribose esantį sprendimą, nenukrypdami nuo teisinio reguliavimo ir teisės principų, o pareiškėja neįrodė priešingai.

Kitų atsiliepimų į skundą negauta.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-774-230/2020 (dabartinis Nr. B2-168-775/2022) atsakovei UAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskyrė T. M.. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. sausio 28 d. Teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutartimi patvirtinti UAB ,,ARVI KALAKUTAI“ KŪB kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai, kurie patikslinti 2021 m. gegužės 4 d., 2021 m. gegužės 28 d., 2021 m. liepos 8 d., 2021 m. rugpjūčio 12 d., 2021 m. rugsėjo 13 d., 2021 m. rugsėjo 28 d., 2021 m. spalio 12 d., 2021 m. lapkričio 22 d., 2021 m. lapkričio 25 d., 2021 m. gruodžio 7 d., 2022 m. sausio 5 d. ir 2022 m. sausio 27 d. nutartimis. Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 21 d. nutartimi bankrutuojančią UAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, patvirtino likviduojamos įmonės kreditorius ir jų finansinius reikalavimus. 2021 m. rugpjūčio 13 d. įvyko BUAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB kreditorių susirinkimas, kuriame buvo priimti nutarimai sekančiais darbotvarkės klausimais: 1) kreditorių susirinkimo darbo reglamento nustatymas; 2) dėl įkeisto turto perdavimo turto įkaito turėtojui; 3) dėl bendrijos likvidavimo dėl bankroto; 4) dėl turto realizavimo; 5) dėl finansinio turto realizavimo; 6) dėl debitorinių skolų realizavimo; 7) dėl nematerialaus turto nurašymo; 8) dėl debitorinių skolų nurašymo. Pareiškėjai (kreditoriai) J. B. ir UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ pateikė teismui skundus dėl BUAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB 2021 m. rugpjūčio 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto antruoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi panaikino BUAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB 2021 m. rugpjūčio 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą antruoju darbotvarkės klausimu – dėl įkeisto turto perdavimo turto įkaito turėtojui. 2022 m. sausio 21 d. įvyko BUAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB kreditorių susirinkimas, kuriame buvo priimti nutarimai sekančiais darbotvarkės klausimais: 1) kreditorių susirinkimo darbo reglamento nustatymas; 2) dėl BUAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB likvidavimo; 3) dėl turto pardavimo; 4 – 20) dėl reikalavimo teisių realizavimo; 21) dėl debitorinių skolų nurašymo; 22) kiti klausimai. Susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma sudaro 18 889 394,50 Eur iš teismo patvirtintų 26 147 540,30 Eur visų kreditorinių reikalavimų sumos, kas sudaro 72,24 proc., t. y. kvorumas. Pareiškėja UAB „Belor“ pateikė teismui skundą, dėl BUAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB 2022 m. sausio 21 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto trečiuoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo. Trečiuoju susirinkimo darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama dėl turto pardavimo. Svarstyta: 2021 m. rugpjūčio 13 d. kreditorių susirinkimo metu patvirtinta turto realizavimo tvarka. Patvirtinta tvarka apima prekės ženklų ir neįkeisto materialaus turto pardavimą. 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas panaikino kreditorių susirinkimo sprendimą dėl įkeisto turto perdavimo turto įkaito turėtojui. Kadangi įkeistas turtas turės būti parduodamas, administratoriaus nuomone, turėtų būti parduodamas visas materialaus ir nematerialaus turto kompleksas, kuris naudojamas gamybinėje veikloje. Panašią nuomonę pateikė ir Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gruodžio 9 d. nutartyje. Kreditoriams siūloma atšaukti 2021 m. rugpjūčio 13 d. kreditorių susirinkimo sprendimą dėl turto realizavimo tvarkos patvirtinimo ir patvirtinti naują turto realizavimo tvarką, kuri apima visą bendrijai priklausančio gamybinės veiklos turto kompleksą. Kreditoriams buvo pateiktas siūlymas pripažinti negaliojančiu 2021 m. rugpjūčio 13 d. UAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB kreditorių susirinkimo nutarimą 4-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl turto realizavimo“ bei patvirtinti UAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB priklausančio turto realizavimo tvarką. UAB „Imlitex“ pateikė alternatyvų nutarimo projektą šio klausimo svarstymui – pripažinti negaliojančiu 2021 m. rugpjūčio 13 d. UAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB kreditorių susirinkimo nutarimą 4 - uoju darbotvarkės klausimu „Dėl turto realizavimo“ bei patvirtinti kreditoriaus UAB „Imlitex“ pateiktą UAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB priklausančio turto realizavimo tvarką. Kadangi šio klausimo svarstymui pateikti du nutarimo projektai, todėl už kiekvieną iš jų balsuota atskirai. Už nemokumo administratoriaus pateiktą nutarimo projektą „Už“ balsavo kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma sudaro 1 459 881,46 Eur, kas sudaro 7,73 % visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos, „Prieš“ balsavo kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma sudaro 17 429 513,04 Eur, kas sudaro 92,27 % visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos, tarp jų ir UAB „Belor“, kurios finansinio reikalavimo suma sudaro 7 474,86 Eur, kas sudaro 0,04 % visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Už UAB „Imlitex“ pateiktą nutarimo projektą „Už“ balsavo kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma sudaro 17 298 708,25 Eur, kas sudaro 91,58 % visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos, „Prieš“ balsavo kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma sudaro 23 575,01 Eur, kas sudaro 0,12 % visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos, tarp jų ir UAB „Belor“, nebalsavo – kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma sudaro 1 567 111,24 Eur, kas sudaro 8,30 % visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Nutarta: pripažinti negaliojančiu 2021 m. rugpjūčio 13 d. UAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB kreditorių susirinkimo nutarimą 4-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl turto realizavimo“ bei patvirtinti kreditoriaus UAB „Imlitex“ pateiktą UAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB priklausančio turto realizavimo tvarką. Pareiškėja nesutinka su kreditorių susirinkimo nutarimu trečiuoju darbotvarkės klausimu ir prašo jį panaikinti.

Dėl procedūrinių pažeidimų

JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus. Taigi kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimo priėmimu, padarymo, galėjusių nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba dėl materialiųjų aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyviųjų įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir (ar) bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu.

Kreditorė skundą dėl 2022 m. sausio 21 d. kreditorių susirinkimo sprendimo, priimto trečiuoju darbotvarkės klausimu, pateikė nepraleidusi JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2022 m. sausio 21 d. vykusiame kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių teismo patvirtinti finansiniai reikalavimai sudaro 18 889 394,50 Eur arba 72,24 proc. nuo visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. Taigi, nagrinėjamu atveju buvo kreditorių susirinkimo kvorumas (JANĮ 49 straipsnio 5 dalis), kuris galėjo priimti kreditorių susirinkimo sprendimus, įskaitant ir skundžiamą sprendimą (JANĮ 51 straipsnio 1 dalis).

Dėl prekės ženklų verčių nustatymo ir turto pardavimo kaip komplekso

JANĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo tikslas yra sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą. Vieni esminių klausimų, susijusių su veiksmingo įmonių nemokumo (bankroto) proceso tikslo siekiu, yra įmonės turto realizavimas įstatymo nustatyta tvarka. JANĮ detaliai reglamentuoja įmonės turto realizavimo tvarką ir nustato turto pardavimo principus: rinkos kainos principą, pagal kurį turto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas; didžiausios kainos principą, reiškiantį, kad turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą; turto apyvartos greičio principą, reiškiantį, kad turtas turi būti parduodamas taip, kad būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas (JANĮ 85 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, sprendžiant dėl bankrutavusios įmonės turto pardavimo kainos ir tvarkos kreditorių susirinkime (komitete), o apskundus kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimą – teisme, turi būti atsižvelgiama į pagrindinį bankroto procedūrų tikslą, t. y. maksimalų kreditorių reikalavimų patenkinimą. Šis tikslas pasiekiamas, kai turto pardavimo kaina ir tvarka nustatomos įvertinus siekiamo parduoti turto specifiką, potencialius pirkėjus, rinkos svyravimus, taip pat turto pardavimo trukmės įtaką bankroto proceso eigai, administravimo išlaidų dydžiui ir kreditorių reikalavimų patenkinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-915/2017, 38 punktas).

Likviduojamo juridinio asmens turto pardavimo tvarka nustatyta JANĮ 86 straipsnyje: turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą (1 dalis); pradinę turto pardavimo kainą, kartu pateikdamas siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą, kreditorių susirinkimui siūlo nemokumo administratorius (2 dalis); juridinio asmens pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas (3 dalis); juridinio asmens turtas parduodamas tik kreditorių susirinkimui pritarus turto, išskyrus parduodamą iš varžytynių turtą, pardavimui (4 dalis). JANĮ 91 straipsnyje nustatytos likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turto pardavimo taisyklės; įstatyme, be kita ko, nustatyta, kad turto pardavimui mutatis mutandis taikoma CPK nustatyta varžytynių tvarka bei speciali varžytynių tvarka, nustatyta Vyriausybės (91 straipsnio 1, 2 dalys); jeigu varžytynės neįvyksta, kiekvienose paskesnėse varžytynėse turto kaina mažinama kreditorių komiteto nustatytu procentiniu dydžiu (91 straipsnio 5 dalis). Nurodytos JANĮ nuostatos dėl likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turto pardavimo tvarkos yra imperatyviosios, todėl negali būti pakeistos įmonės kreditorių ar kitų asmenų sprendimu. Įstatyme nustatytų teisės normų, susijusių su įmonės turto realizavimo tvarka, laikymasis yra veiksmingo įmonių nemokumo (bankroto) proceso sąlyga.

Skundžiamu kreditorių susirinkimo sprendimu nutarta pripažinti negaliojančiu 2021 m. rugpjūčio 13 d. UAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB kreditorių susirinkimo nutarimą 4-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl turto realizavimo“ bei patvirtinti kreditoriaus UAB „Imlitex“ pateiktą UAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB priklausančio turto realizavimo tvarką, pagal kurią UAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB priklausantis turtas parduodamas komplekse viešose varžytynėse Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, skelbiant varžytynes, kuriose kartu pardavinėjamas materialusis ir nematerialusis, įkeistas ir neįkeistas turtas. Materialųjį turtą sudaro: nekilnojamasis turtas, transporto priemonės, trumpalaikis turtas, kitas ilgalaikis turtas. Nematerialųjį turtą sudaro: prekės ženklai. Nustatyta prekės ženklų rinkos vertė ir išskirstymas pagal įkeisto ir neįkeisto turto požymius turto komplekse. Nustatyta pradinė turto komplekso pardavimo kaina pirmose viešose varžytynėse, kuri lygi turto vertintojo pateiktai turto priverstinio pardavimo vertei, 4 173 999 Eur. Pradinė turto komplekso pardavimo kaina antrose varžytynėse nustatyta lygi 80 proc. pirmųjų varžytynių kainos, t. y. 3 339 199 Eur. Kreditorė siūlė tokią pradinę pardavimo kainą viešose varžytinėse atsižvelgdama į tai, kad: 1) pirmųjų varžytinių metu, pradinę turto vertę nustatant lygią turto vertintojo pateiktai turto priverstinio pardavimo vertei norima varžytynes padaryti konkurencingesnes ir patrauklesnes varžytynių dalyviams, pritraukti daugiau varžytynių dalyvių, taip siekiant greitesnio bankroto proceso ir turto pardavimo. Kreditorė pažymėjo, kad varžytynės vyks Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, todėl esant daugiau varžytynių dalyvių yra didesnė tikimybė parduoti turtą aukščiausia galima rinkos verte, kadangi esant didesnei konkurencijai varžytynėse, tikėtina didesnė varžytynių dalyvių konkurencija bei atitinkamai turto kainos kėlimas. 2) nepaisant to, jog prekių ženklai parduodami rinkos verte, tikėtina, kad prekės ženklai nuvertėjo ARVI įmonių grupės bendrovėms (tiek patronuojančioms bendrovėms tiek dukterinėms bendrovėms) iškėlus bankroto bylas ir drastiškai sumažėjus šių ženklų naudojimo rinkoje apimčiai. Pagal nustatytą tvarką nustatyta, kad neįvykus varžytynėms, bankroto administratorius įkaito turėtojui pateiks pasiūlymą perimti varžytynėse neparduotą visą turto kompleksą arba tik įkaito turėtojui įkeistą turtą. Nustatyta, kad įkaito turėtojui suteikiama teisė perimti tiek įkeistą turtą kartu su neįkeistu turtu, tiek įkeistą turtą atskirai be neįkeisto turto, pagal tvarkos 3 ir 4 punktuose nurodytą įkeisto ir neįkeisto turto kainą. Įkaito turėtojui pateikus sutikimą perimti įkeistą turtą, jam perduodamas tik įkeistas turtas. Įkaito turėtojui pateikus sutikimą perimti visą turtą jam perduodamas visas turto kompleksas, įkeistą turtą perduodant, o neįkeistą turtą parduodant už pradinę turto pardavimo kainą neįvykusiose varžytynėse arba už tą kainą, kuria jis buvo perkamas paskelbtose neįvykusiose varžytynėse kai varžytynės neįvyko dėl to, kad pirkėjas per nustatytą terminą nesumokėjo visos sumos. Nustatyta, kad turto perdavimui su turto įkaito turėtoju pasirašomas turto perdavimo aktas. Turto pardavimui pasirašoma pirkimo-pardavimo sutartis. Nustatyta, kad, pardavus turto kompleksą varžytynėse arba perdavus turto kompleksą įkaito turėtojui, šaukiamas kreditorių susirinkimas dėl JANĮ 98 straipsnio 2 dalyje nustatyto sprendimo dėl administravimo išlaidų atskaitymo ir turto įkaito turėtojui išmokamos lėšų sumos nustatymo priėmimo. Nustatytas 10 000 Eur kainos didinimo intervalas varžytynėse. Nustatyta, kad nepardavus turto komplekso antrose varžytynėse ir turto įkaito turėtojui atsisakius perimti įkeistą turtą, šaukiamas kreditorių susirinkimas dėl tolesnio turto pardavimo.

Bankroto byloje yra atliktas UAB „Verslavita“ tiek nematerialaus, tiek materialaus turto vertinimas. Materialaus turto vertinimo ataskaitoje atliktas kiekvieno kilnojamojo ir nekilnojamojo turtinio vieneto vertinimas tiek rinkos, tiek priverstinio pardavimo verte. Nematerialaus turto vertinimas atliktas įvertinant bendrai visus prekės ženklus rinkos verte. Atskirai vertinti kiekvieną prekės ženklą buvo atsisakyta, nes tai būtų netikslinga, brangu ir nenaudinga visų kreditorių atžvilgiu. Administratorius jo siūlytoje turto pardavimo tvarkoje nurodė: nustatyti kokia kiekvieno prekės ženklo atskira vertė galima atlikus kiekvieno prekės ženklo atskirą vertinimą, tačiau tokių vertinimų kaina bus labai didelė ir, administratoriaus nuomone, bus neprotinga, atsižvelgiant į gautiną prekės ženklų pardavimo naudą. Bendra prekės ženklų vertė ir atskiriems ženklams priskirtos vertės buvo nustatytos dar 2021 m. rugpjūčio 13 d. atsakovės kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 4, kurio pareiškėja neginčijo. Taigi, dėl tokios prekių ženklų (visumos ir kiekvieno iš jų atskirai) vertės atsakovės kreditoriai jau buvo priėmę sprendimą, kuris nebuvo apskųstas ir nuginčytas, todėl vertintina, kad pareiškėja su juo sutiko. Būtent tos pačios atskirų ženklų vertės buvo perkeltos ir į 2022 m. sausio 21 d. nutarimu patvirtintą turto realizavimo tvarką, už kurios tvirtinimą balsavo 91,58 % balsų turėjusių kreditorių. Pažymėtina, jog analogišką verčių priskyrimą kiekvienam prekės ženklui šiame kreditorių susirinkime pateikė ir administratorius. Įvertinus tai, kad pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 13 d. susirinkimo 4 nutarimo neskundė ir su prekių ženklams priskirtomis vertėmis sutiko, taip pat į tai, kad 2022 m. sausio 21 d. susirinkime buvo patvirtinta turto realizavimo tvarka, perkeliant tas pačias prekių ženklų vertes ir nusprendus turtą pardavinėti komplekse, už šį nutarimą balsavo 91,58 % visų kreditorių, todėl teismas nepagrįstais laiko pareiškėjos argumentus, kad įkeistų atskirų prekių ženklų vertės nustatymas pažeidžia kreditorių interesus.

Bankrutavusio juridinio asmens turto pardavimo tvarkos ir sąlygų nustatymas priklauso išskirtinei kreditorių susirinkimo prerogatyvai (JANĮ 44, 86, 90, 91 straipsniai). Šis klausimas susijęs su ekonominio tikslingumo vertinimu. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas iš esmės negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-53-450/2022). Kreditorių susirinkimas tvarkoje nusprendė visą turtą pardavinėti varžytynėse komplekse, o ne atskirai. Tokiais atvejais labiau tikėtina, jog turtą pardavinėjant komplekse bus gauta didesnė finansinė nauda. Turto pardavimas atskirais turto vienetais (pareiškėjos siūlymu atskirai pardavinėti paveikslus bei transporto priemones) neužtikrintų sklandaus bei ekonomiško proceso, kadangi kiekvieno turto atskira turto pardavimo tvarka reikalauja papildomų kaštų bankroto procese, o tokio turto kaip paveikslų pardavimas atskirai nuo ilgalaikio turto tik prailgintų turto pardavimo procesą, patiriant daugiau administravimo išlaidų bei tikėtina toks turto pardavinėjimo procesas pasibaigtų turto nurašymu, kurį reikėtų utilizuoti, ir papildomomis išlaidomis. Kadangi administravimo išlaidos bus dengiamos iš parduoto turto gautų lėšų arba apmokamos turto perėmėjo, tikslinga nedidinti administravimo išlaidų, taip didesne dalimi tenkinant kreditorių reikalavimus ir užtikrinant JANĮ keliamus tikslus. Taigi, darytina išvada, jog kreditorių susirinkimas sprendė turtą pardavinėti komplekse, įvertinęs ekonominį tikslingumą, o pareiškėja nepateikė esminių argumentų ir įrodymų, jog toks nutarimas neužtikrina kreditorių teisių.

JANĮ 3 straipsnio 2 punkte įtvirtintas kreditorių lygiateisiškumo principas. JANĮ 43 straipsnio 1–2 punktuose įtvirtintos kreditorių teisės. Šiuo reglamentavimu įtvirtinta teisė garantuoja kreditoriams galimybę dalyvauti tvarkant įmonės reikalus, užtikrina galimybę ginti savo interesus. Pažymėtina, jog nei pareiškėja, nei kiti įmonės kreditoriai savo pasiūlymų dėl įmonės turto realizavimo tvarkos nepateikė, taip pat neginčijo ir 2021 m. rugpjūčio 13 d. kreditorių susinkime patvirtintos nemokumo administratoriaus pasiūlytos įmonės turto realizavimo tvarkos bei joje nustatytų turto verčių. Skundžiamu nutarimu buvo patvirtinta likviduojamos įmonės turto realizavimo tvarka pardavinėjant turtą viešose varžytinėse įstatymų nustatyta tvarka bei įkeisto turto perdavimo tvarka įkaito turėtojui neįvykus varžytinėms. Viešose varžytynėse gali dalyvauti bet kuris suinteresuotas asmuo, tame tarpe ir hipotekos kreditorius, todėl nepagrįstais laikytini pareiškėjos skundo argumentai, kad hipotekos kreditoriui suteikiamos privilegijos. Pagal patvirtintą tvarką, neįvykus varžytynėms įkeisto turto kreditorius galėtų perimti visą, o ne dalį jam įkeisto turto arba visą jam įkeistą turtą kartu su varžytynėse pardavinėtu neįkeistu bendrovės turtu. Įkaito turėtojo perimamas turtas būtų perimamas pagal JANĮ 97 str. 4 d. pateiktos taisyklės pagrindu nustatytą vertę.

JANĮ 97 str. 2 ir 4 d. nustatyta, jog įsigaliojus teismo nutarčiai likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto, įkeistas turtas gali būti perduodamas įkaito turėtojui jeigu varžytynės, kuriose buvo parduodamas įkeistas turtas, yra paskelbtos neįvykusiomis. <...> įkeistas turtas perduodamas įkaito turėtojui už varžytynėse, kuriose jis buvo parduodamas, nustatytą pradinę pardavimo kainą, o kai varžytynės neįvyko dėl to, kad pirkėjas per nustatytą terminą nesumokėjo visos sumos, – už tą kainą, kuria jis buvo perkamas paskelbtose neįvykusiose varžytynėse. Šis reglamentavimas nenustato reikalavimo, kad iš varžytinių neparduotą įkeistą turtą perduodant įkaito turėtojui būtų privalomas šio turto vertinimas, todėl teismas atmeta pareiškėjo argumentą, kad turto realizavimo tvarka pažeidžia kreditorių interesus.

Teismas atmeta pareiškėjos argumentą, kad priimant skundžiamą nutarimą nebuvo vadovautasi Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1365-407/2021 pateiktomis išvadomis. Minėtoje nutartyje teismas nagrinėjo situaciją, kai įkaito turėtojas perima įkeistą turtą iki teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto priėmimo, o šiuo atveju yra sprendžiamas ginčas dėl turto pardavimo tvarkos tvirtinimo jį pardavinėjant viešose varžytynėse jau likvidavus juridinį asmenį bei dėl įkeisto turto perdavimo įkaito turėtojui neįvykus varžytynėms. Be to, civilinėje byloje Nr. 2-1365-407/2021 įkaito davėjas siekė iki teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį perimti bankrutuojančios bendrovės tik dalį įkeisto turto, t. y. tik materialųjį turtą, (nors bankrutuojančios bendrovės turtą sudaro tiek materialusis tiek nematerialusis turtas), todėl teismas nurodė, kad likusio įkeisto turto vertinimas turėtų būti atliktas atsižvelgiant į tai, kokią įtaką jo rinkos vertės nustatymui turi būtent ta aplinkybė, kad šis turtas bus realizuojamas atskirai. Atsižvelgiantį į išdėstytus motyvus, apeliacinio teismo nutartyje nurodyti išaiškinimai teismo nuomone yra taikytini sprendžiant ginčus, kilusius bankroto byloje iki nutarties dėl bendrovės likvidavimo priėmimo.

Dėl administravimo išlaidų

Nepagrįstu laikytinas ir pareiškėjos skundo argumentas, kad skundžiamu kreditorių susirinkimo sprendimu perimantis turtą kreditorius yra atleidžiamas nuo pareigos atlyginti juridinio asmens administravimo išlaidas.

Bankroto byloje 2021 m birželio 14 d. kreditorių susirinkimo sprendimu buvo patvirtintos bankroto proceso administravimo išlaidos. Šis kreditorių susirinko sprendimas nebuvo apskųstas, todėl administravimo išlaidų sąmata yra patvirtinta ir galiojanti. 2021 m. rugpjūčio 13 d. kreditorių susirinkime antruoju darbotvarkės klausimu buvo patvirtinta bendrovės materialaus įkeisto turto perdavimo tvarka UAB „Imlitex“ iki teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį. Panaikinus nutarimą 2 darbotvarkės klausimu, buvo panaikintas UAB „Imlitex“ įpareigojimas apmokėti administravimo išlaidas, kadangi turtas neperduodamas hipotekos kreditoriui Imlitex (o šiuo atveju bus pardavinėjamas varžytynėse), bet ne administravimo išlaidų sąmata. Kaip matyti iš skundžiamu nutarimu patvirtintos įmonės turto realizavimo tvarkos 8 punkto, iš naujo sprendžiant klausimą, buvo nustatyta, kad pardavus turto kompleksą varžytynėse arba perdavus turto kompleksą įkaito turėtojui, šaukiamas kreditorių susirinkimas dėl JANĮ 98 straipsnio 2 dalyje nustatyto sprendimo dėl administravimo išlaidų atskaitymo ir turto įkaito turėtojui išmokamos lėšų sumos nustatymo priėmimo. Atsižvelgiant į įstatymo reglamentavimą, siekiant užtikrinti įstatymo reikalavimą, jog administravimo išlaidų suma negali viršyti 15 procentų paduoto ar perimto turto vertės dydžio, administravimo išlaidų suma negali būti tvirtinama prieš turto pardavimą viešose varžytinėse, kadangi turto pardavimo kaina jose gali kisti. Pažymėtina, jog JANĮ 98 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad nemokumo administratorius perduoda įkeistą turtą įkaito turėtojui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią įkaito turėtojas perveda į juridinio asmens kreditorių sąskaitą šio straipsnio 1 dalyje nurodytų išlaidų ir, jeigu įkaito turėtojo reikalavimas yra mažesnis už perimamo turto vertę, perimamo turto vertės ir reikalavimo skirtumo sumą. Įstatymo leidėjas šia nuostata reglamentuoja, jog kreditorius, kurio reikalavimas užtikrintas hipoteka, pageidaudamas perimti turtą, kuris nebuvo parduotas viešai skelbiamose varžytynėse, privalo apmokėti administravimo išlaidas, numatytas JANĮ 98 straipsnio 1 dalyje, todėl įkaito turėtojas, priešingai nei teigia pareiškėja, nėra atleidžiamas nuo administravimo išlaidų ir turto perėmimo atveju jis privalėtų apmokėti įstatyme numatytas išlaidas.

Dėl protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų pažeidimo

Nepagrįstu laikytinas pareiškėjos skundo argumentas, kad skundžiamas sprendimas konstruojamas siekiant išimtinai vieno kreditoriaus interesų tenkinimo, todėl sprendimas naikintinas dėl protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų pažeidimo. Pareiškėja nurodo, jog UAB „Imlitex“ akivaizdžiai turi interesą perimti išimtinai jos naudai įkeistą materialųjį turtą, o ne prekės ženklus.

JANĮ suteikia teisę kreditoriui, kurio reikalavimas užtikrintas hipoteka, perimti tik jam įkeistą turtą. Pagal skundžiamą tvarką numatyta, jog turtas bus pardavinėjamas viešose varžytynėse, o joms neįvykus, UAB „Imlitex“ suteikiama teisė perimti tiek įkeistą turtą (t. y. tiek materialųjį, tiek nematerialųjį turtą), tiek visą turtą (t. y. įkeistą ir neįkeistą turtą) kaip kompleksą (t. y. tiek materialųjį, tiek nematerialųjį turtą). Taigi, tvarka neleidžia UAB „Imlitex“ perimti tik materialųjį įkeistą turtą, nes pagal šią tvarką UAB „Imlitex“ turėtų perimti tiek įkeistą materialųjį turtą, tiek įkeistus prekinius ženklus arba visą įkeistą ir neįkeistą turtą.

Pareiškėja teigia, kad skundžiamas sprendimas yra nukreiptas į UAB „Imlitex“ tikslą perimti jos naudai įkeistą materialųjį turtą už kuo mažesnę kainą, suvaržant kitų asmenų galimybes įsigyti turtą už maksimalią įmanomą kainą, tačiau bendros turto komplekso pardavimo kainos neginčija.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime. Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382-313/2015; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011); Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-53-450/2022). Šiuo atveju kreditorių susirinkimo dauguma buvo priimtas sprendimas patvirtinti skundžiamą tvarką, vadinasi didžioji dauguma kreditorių pritarė, jog kreditorių susirinkime patvirtinta tvarka kreditorių teises užtikrina.

Pareiškėjos skunde nurodyti argumentai dėl skundžiamos tvarkos nesudaro pagrindo išvadai, kad ši tvarka prieštarauja imperatyvioms JANĮ, kitų įstatymų normoms, Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia jos teisėtus interesus, todėl skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, 43, 44 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti pareiškėjos (kreditorės) uždarosios akcinės bendrovės „Belor“ skundą dėl bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „ARVI KALAKUTAI“ komanditinės ūkinės bendrijos 2022 m. sausio 21 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto trečiuoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.