Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: VĮ „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, A. M., E. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė

9. Teismas 2023 m. gegužės 19 d. nutartimi bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2023 m. birželio 27 d. 11:45 val.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. P. gimė (duomenys neskelbtini). A. P. tėvai J. P. ir J. V. – P. A. P. vaikų neturėjo, buvo netekėjusi, mirė (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad M. P. tėvai J. P. ir J. V. – P. M. P. mirė (duomenys neskelbtini). Į bylą pateiktas 1992-12-10 testamentas, iš kurio matyti, kad A. P. nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal testamentą paveldi E. K. M. P. palikimą pagal testamentą priėmė jo dukra G. N. M. P. testamente buvo nurodyta, kad G. N. yra paliekamas visas M. P. jo mirties dieną priklausantis turtas. G. N. vaikai: J. N. ir A. M. G. N. mirė (duomenys neskelbtini). G. N. palikimą po jos mirties priėmė jos sūnus J. N., t. y. priėmė visą G. N. turtą bei turtines teises. Iš pateikto Testamentų registro išrašo matosi, kad G. N. dukra A. M. į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. A. M. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka bei prašo jį tenkinti.

11. Iš Vilniaus m. 11 – ojo notarų biuro gautas 2023-05-30 raštas, kuriame nurodyta, kad po A. P., mirusios (duomenys neskelbtini), į notarų biurą kreipėsi 2 įpėdiniai: E. K. (dokumentai dėl paveldėjimo – testamentas ir paveldėjimo teisės liudijimas - buvo pateikti su pareiškimu teismui) ir R. R., kuris vadovaujantis Vilniaus m. notarinės kontoros notarės V. Zubavičiūtės 1989-02-09 patvirtintu testamentu paveldėjo piniginį indėlį banke. Vilniaus m. 11 – ojo notarų biuro 2023-05-31 raštu pateikė 1989-02-09 patvirtintą testamentą ir Paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą 1998-03-20, registro Nr.1219. Patikrinus duomenis Testamentų registre matosi, kad R. R. yra miręs, o jo palikimą 2013-11-04 priėmė J. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).

12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).

13. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį (palikimą) valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (palikimą) (disponuoti, naudotis juo (palikimu)) kaip savo, ar jie (veiksmai) atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes. Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

14. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau šiame teismo sprendime nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

15. Teismui pateiktame pareiškime nurodytais pareiškėjų paaiškinimais, VĮ „Registro centras“ duomenimis, nustatyta, kad A. P., mirusi (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo J. N. senelio M. P. sesuo. Kadangi A. P. buvo netekėjusi ir vaikų neturėjo, todėl pirmosios ir antrosios eilės įstatyminių įpėdinių pagal tuo metu galiojusio CK 373 str. 1 d. 1 ir 2 punktą nebuvo. Turtą, kurio pagal testamentą nepaveldėjo testamentinė įpėdinė E. K., paveldėjo trečiosios eilės įstatyminis įpėdinis – A. P. brolis ir pareiškėjo senelis M. P. M. P. nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl A. P. palikimo priėmimo, tačiau jis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldėtą turtą – baldus, fotonuotraukas ir kt. Po A. P. mirties minėtus daiktus M. P. persivežė į jam priklausiusį butą (duomenys neskelbtini), kurį po M. P. mirties paveldėjo pareiškėjo motina G. N. M. P. palikimą pagal testamentą priėmė jo dukra G. N. M. P. testamente buvo nurodyta, kad G. N. yra paliekamas visas M. P. jo mirties dieną priklausantis turtas. G. N. palikimą po jos mirties priėmė jos sūnus J. N., t. y. priėmė visą G. N. visą turtą bei turtines teises, tame tarpe ir tą turtą, kurį G. N. buvo paveldėjusi iš M. P. Iš pateikto Testamentų registro išrašo matosi, kad G. N. dukra A. M. į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog (duomenys neskelbtini) miręs M. P., pareiškėjo senelis, priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios A. P. palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.

17. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui yra reikalingas tam, kad įstatymų numatyta apimtimi realizuoti paveldėjimo teisę (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

18. Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5,00 EUR dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 279, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) miręs M. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), pareiškėjo J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), senelis, priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, išsiųsti jį Valstybės įmonei Registrų centras.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.