Kauno apylinkės teismo nutartis, II-704-753/2024

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-06-14
Bylos Nr.: II-704-753/2024
Teisminio proceso Nr.: 4-20-3-00060-2023-2
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Rasa Balsevičienė
Pažeidėjas: Ž. Š.

Kategorijos

16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
16.9.7pavadinimo nepavyko patikrinti
21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
21.11.3Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas ir tvarka (ANK 646 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-704-753/2024Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00060-2023-2Procesinio sprendimo kategorija 16.9.3; 16.9.7; 21.10.4; 21.11.3

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. birželio 14 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė,sekretoriaujant Tatjanai Daugirdienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui Ž. Š. nuotoliniu būdu, naudojant kompiuterinę programą, platormą „ZOOM“,

Kauno AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Ž. Š. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-13476-2023 (ROIK 23205710454).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos Raimondos Dūdienės 2023 m. liepos 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-13476-2023 Ž. Š. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalį ir 423 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2023 m. vasario 1 d., 10:55 val., kelyje Žiežmariai – Kruonis Kaišiadorių raj. savivaldybės rajoniniai keliai Žiežmariai – Kruonis, vairuodamas transporto priemonę „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir tempdamas priekabą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, tai yra nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat nepasirinko tokio greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti vairuojamą transporto priemonę, neatsižvelgė į važiavimo bei meteorologines sąlygas, kelio būklę ir eismo intensyvumą, dėl ko esant slidžiai kelio dangai nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir vairuodamas transporto priemonę „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, tempiamai priekabai, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) likus priešingos krypties eismo juostos važiuojamojoje dalyje, todėl su minėta priekaba susidūrė iš priekio, savo eismo juosta, atvažiuojanti transporto priemonė „Peugeot Partner“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu buvo apgadintos transporto priemonės bei nežymiai nukentėjo transporto priemonės „Peugeot Partner“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas. Nutarimu Ž. Š. buvo paskirta subendrinta 225 Eur nuobauda.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Ž. Š. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams pateikė skundą, dėl aukščiau nurodyto nutarimo. Pateiktame skunde Ž. Š. nurodė, jog administracinės teisės pažeidimo byloje nebuvo atliktas išsamus įvykio aplinkybių tyrimas, sprendimas pripažinti jį kaltu dėl eismo įvykio ir kilusių pasekmių, iš esmės yra paremtas ekspertizės, kuri buvo atlikta nesant pakankamai tyrimui reikšmingų duomenų, kad būtų galimybė atsakyti į visus užduotyje pateiktus klausimus, o pateiktų duomenų apimtyje padarytos vienpusiškos, tačiau ne visiškai teisingos išvados. Ž. Š. skunde nurodo ir tai, jog eismo įvykio situaciją bei techniniu požiūriu įvykį lėmė tiek jo, tiek vairuotojo V. G. veiksmai, todėl atsakomybė dėl minėto įvykio kilimo turėtų būti pripažinta abipusė. Ž. Š. pažymi, jog Institucija tarnybiniame pranešime dėl administracinio nusižengimo bylos ROIK:23196583647 grąžinimo protokolą surašiusiam padaliniui nurodė grąžinimo motyvus, tai yra, tai, kad tyrimo metu nefiksuoti visi reikšmingi objektai (automobilių nuolaužos, šukės kelio padėtyje, nėra apžvalginių įvykio vietos fotonuotraukų), eismo įvykio schema yra neišsami, nenustatyta susidūrimo vieta, nėra duomenų apie fiksuotas transporto priemonių slydimo žymes, eismo įvykio dalyvių paaiškinimai neišsamūs, tačiau po bylos grąžinimo jokie papildomi duomenys nebuvo surinkti, o nurodyti tyrimo veiksmai – neatlikti. Taip pat, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. balandžio 11 d. akte Nr. 11-733(23) nurodyta, jog iš tyrimui pateiktos medžiagos negalima nustatyti, ar automobilio „Peugeot Partner“ vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį minėto eismo įvykio kilimui. Tokia išvada motyvuota tuo, jog medžiagoje nebuvo duomenų apie susidūrimo vietą, nuotraukose neužfiksuoti pėdsakai, iš kurių būtų galima nustatyti transporto priemonių suartėjimo mechanizmą, susidūrimo vietą, bei jų judėjimo trajektorijas po susidūrimo. Ž. Š. prie teismui pateikto skundo pridėjo foto nuotrauką, kuri yra jo paties užfiksuota tuoj po eismo įvykio ir kurioje matosi pėdsakai liudijantys apie transporto priemonių susidūrimo vietą, ir šie pėdsakai yra išsidėstę V. G. važiuojamojoje dalyje. Ž. Š. nurodo, jog V. G. teiginiai yra nepagrįsti, kadangi jis savo vairuojama transporto priemone su priekaba neužtvėrė viso kelio važiuojamosios dalies, ir V. G. turėjo visas sąlygas išengti susidūrimo, o ekspertinio tyrimo metu padaryta išvada, jog priekaba užtvėrė kelią ir tai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti yra nepagrįsta, kadangi nebuvo vertinami duomenys tokie kaip stabdymo žymės, šukės, kiti reikšmingi pėdsakai, kadangi tai nebuvo pridėta prie tyrimui pateiktos medžiagos. Todėl atsižvelgiant į skunde išdėstytas aplinkybes Ž. Š. prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai (t. 1, b. l. 2-4).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Raimondos Dūdienės 2023 m. liepos 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-13476-2023 Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. kovo 19 d. nutartimi buvo nuspręsta panaikinti ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. kovo 19 d. nutartis buvo apskųsta Kauno apygardos teismui. Kauno apygardos teismas 2024 m. gegužės 13 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. kovo 19 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą grąžino nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams (t. 2, b. l. 14-19).

Institucija pateiktu atsiliepimu į Ž. Š. skundą prašė jo netenkinti, o nutarimą palikti nepakeistą, kadangi tiek byloje esantys duomenys, tiek eksperto išvada patvirtina, tai, jog eismo įvykis kilo dėl Ž. Š. veiksmų, dėl kurių buvo sudaryta nukentėjusiajam neišvengiama kliūtis. Byla teismo posėdyje nagrinėta nedalyvaujant Institucijos atstovui (ANK 629, 630 straipsniai) (t. 1, b. l. 68-70).

Žemesnės instancijos teismas

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Ž. Š. teismo posėdyje palaikė skundą jame išdėstytais argumentais, be to prašė teismo kreiptis į Instituciją arba į Imuniteto tarnybą, dėl dingusios įvykio schemos, ant kurios buvo jo parašas, tuo tarpu bylos medžiagoje schema yra be jo parašo ir ekspertas pateikė savo išvadą vadovaudamasis schema be jo parašo. Ž. Š. patvirtino, kad pats į Imuniteto tarnybą dėl dingusios įvykio schemos su jo parašu nesikreipė, taip pat neskundė 2023 m. balandžio 27 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK 23196583647), nesant V. G. veiksmuose administracinio nusižengimo požymių, šioje administracinio nusižengimo bylos teisenoje Ž. Š. buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Priežasčių, kodėl pats asmeniškai nesikreipė į Imuniteto tarnybą dėl eismo įvykio schemos su savo parašu dingimo, ir, kodėl neskundė 2023 m. balandžio 27 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK 23196583647), nurodyti negalėjo. Kita vertus paaiškino, jog su administracinio nusižengimo protokolu, kuris buvo surašytas 2023 m. liepos 11 d. nesutinka dėl daugybės, įvairių administracinėje medžiagoje nustatytų prieštaravimų, kadangi originalios eismo įvykio vietos schemos su jo paties parašu nėra, Ž. Š. nuomone, matosi akivaizdūs klastojimo požymiai, kurie nebuvo nagrinėjami, medžiagoje atsiranda eismo įvykio schema be parašų, kurioje nebuvo pažymėta nei šukių, nei susidūrimo vietos, kas turi būti braižoma ir atsispindėti pateiktoje eismo įvykio schemoje, pagal kurią ekspertas atliko ekspertizę. Taip pat, nagrinėjant Ž. Š. skundą paaiškėjo, kad buvo pateikta perbraižyta eismo įvykio schema, o tai patvirtino pats schemą braižęs pareigūnas, kuris nurodė, kad jis neturėjo pakankamai kompetencijos tiriant eismo įvykius, kadangi tuo metu buvo tedirbęs tik kelis mėnesius, nemokėjo atlikti visų veiksmų ir nežinojo kaip yra braižoma eismo įvykio schema, o dėl parašų, kurių nebuvo ant nubraižytos įvykio schemos pareigūnas negalėjo paaiškinti, ir nurodė, jog čia yra perbraižyta eismo įvykio schema. Ž. Š. akcentavo Lietuvos Respublikos Generalinio komisaro įsakymą „Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“, kuriame nurodyta, jog eismo įvykio schema gali būti be eismo dalyvių parašų tik išimtinėmis aplinkybėmis, o jeigu nėra eismo dalyvių eismo įvykio vietoje paimami eismo įvykio liudytojų, dalyvaujančių braižant eismo įvykio schemą, parašai, kas šiuo atveju nebuvo padaryta, o kaip ir policijos pareigūnas nurodė, buvo perbraižyta eismo įvykio schema, kuri buvo be parašų, kas kelia pagrįstų abejonių dėl visų matmenų ir kitų reikšmingų aplinkybių, tą patį pažymėjo ir ekspertas, kuris pateikė paaiškinimus teismo posėdžio metu ir nurodė, jog trūksta daug įvairių išsamiam tyrimo atlikimui reikšmingų duomenų, tokių kaip užfiksuotų šukių, stabdymo žymių, galbūt susidūrimo vietos žymių, iš kurių ekspertas galėjo pateikti tikslesnę išvadą, kurioje atsispindėtų ir transporto priemonių susidūrimo vieta, važiavimo greitis bei ar „Peugeot“ markės transporto priemonės vairuotojas turėjo galimybę išvengti susidūrimo su „Mercedes Benz“ transporto priemone. Be to, yra liudytojas, kuris važiavo iš galo, tačiau jo parodymais nebuvo atsižvelgta nagrinėjant administracinę bylą, buvo remiamasi tik „Peugeot“ markės transporto priemonės vairuotojo duotais parodymais ir eksperto išvada, kuri nėra patikima, kadangi joje atsispindi daug netikslumų ir kuri buvo atlikta pagal pateiktą eismo įvykio schemą be parašų. O priimtas skundžiamas administracinis nutarimas yra nepagrįstas, kadangi yra nurodyta nemažai Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) straipsnių, kurie nėra aktualūs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. Š. atveju, tokie kaip sustojimas ir stovėjimas draudžiamoje vietoje, kai tuo tarpu tokie pažeidimai yra padaromi, Ž. Š. nuomone tyčia, ko jo veiksmuose tyčios nebuvo, o Institucija pateiktame savo atsiliepime į teismui pateiktą skundą, šių straipsnių nekomentuoja. Be to, Ž. Š. nuomone, Institucija neatsižvelgė į byloje esančias lengvinančias aplinkybes, bei nėra nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymo ekspertizės akto, todėl atsižvelgiant į visa tai kas išdėstyta, bei į byloje esančias aplinkybes, Ž. Š. prašo 2023 m. liepos 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-13476-2023 panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Institucijai atlikusiai tyrimą.

Nukentėjusysis V. G. teismo posėdžio metu parodė, kad 2023 m. vasario 1 d. kelyje Žiežmariai – Kruonis vairavo transporto priemonę „Peugeot Partner“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo nuo Kruonio pusės link Žiežmarių pusės, kuomet išvažiavo į Žiežmarių kelią, buvo vingis ir kelio ženklas, tuo metu nebuvo greičio didelio, bet iš priešais atvažiavo Ž. Š. vairuojama transporto priemonė, kurį ant posūkio sumėtė, ir tuomet Ž. Š. transporto priemonė įvažiavo į nukentėjusiojo kelio pusę, ir nukentėjusysis traukėsi į šoną, o Ž. Š. priekaba atsirado priešais nukentėjusiojo vairuojamą transporto priemonę ir nukentėjusysis į ją trenkėsi. Nukentėjusysis matė, kuomet Ž. Š. transporto priemonė išsuko nuo posūkio, atstumas tarp jų, jo nuomone, buvo apie 100-200 m. Nukentėjusysis negalėjo pasakyti tiksliai kokiu greičiu važiavo, tačiau mano, kad apie 70-80 km/val., taip pat paminėjo tai, jog buvo slidu, kelio danga buvo pažliugusi, kitų automobilių nebuvo, galimybės išvengti susidūrimo nebuvo jokios, nes jau matydamas kas vyksta, tai yra matydamas tai, jog Ž. Š. vairuojama transporto priemonė su priekaba tapo nevaldoma, pradėjo stabdyti ir sukti į kairę, tačiau priekaba užstojo visą kelią ir susidūrimas įvyko kairėje pusėje. Pats Ž. Š. automobilis jau buvo dešinėje pusėje tik priekaba buvo užtvėrusi visą kelią. Po susidūrimo buvo ir šukių ir duženų, kadangi eismo įvykio metu patyrė pažeidimus labai nesidomėjo tuo kas buvo išsimėtę aplink. Atvykę medikai jį išsivežė. Nukentėjusiojo nuomone, jis bandė išvengti susidūrimo, o nuo įvykusio smūgio priekaba nuslydo į griovį, o jo automobilis pasisuko šonu. Jis atsitrenkė į priekabos dešinės pusės galą, kas išvežė jo transporto priemonę jis nežino nes jo ten nebuvo, medikai jį išvežė į klinikas. Pareigūnai apklausė jį kitą dieną, draudimo išmokos negavo, už automobilį taip pat negavo ir nežino situacijos, kadangi automobilis yra įmonės.

Liudytoja Agnė Kučinskienė teismo posėdžio metu parodė, kad 2023 m. vasario 1 d. buvo gautas pranešimas apie įvykusį eismo įvykį Žiežmariai – Kruonis kelyje. Atvykus į įvykio vietą rado nuo kelio į kairę pusę kryptimi link Kruonio nuvažiavusią Ž. Š. transporto priemonę su priekaba ir ant kelio stovintį lengvąjį automobilį. Lengvojo automobilio vairuotojas buvo apžiūrimas medikų, klausiant kas nutiko Ž. Š. paaiškino, kad nuvažiavo nuo kelio, jo transporto priemonės priekabos dalis buvo šiek tiek ant kelio, į kurią ir trenkėsi iš priešais atvažiuojantis automobilis. Įvykio vietoje buvo nustatytas liudytojas, kuris pats prisistatė ir teigė, jog matė visą įvykį ir paantrino, tai, kad Ž. Š. vairuojama transporto priemonė su priekaba nuvažiavo nuo kelio, jame buvę žmonės jau buvo išlipę iš jo ir į transporto priemonės priekabos galinę dalį trenkėsi lengvasis automobilis. Kelyje, kuriame įvyko eismo įvykis kelio juostos yra priešpriešinės. Lengvojo automobilio vairuotojo nebuvo teirautasi prieš kiek laiko jis pamatė kliūtį kelyje ir ar galėjo jos išvengti. Liudytojos nuomone, įvertinus kelio dangą, meteorologines sąlygas, buvo pakankamas atstumas tam, jog lengvojo automobilio vairuotojas spėtų sustoti ir taip išvengti susidūrimo. Dalyvaujant kelyje leistinas greitis yra vienas aspektas, tačiau liudytojos nuomone, reikia atsižvelgti tiek į metereologines sąlygas, tiek į kelio dangą, bei kitas aplinkybes ir pasirinkti saugų greitį. Todėl eismo įvykio metu lengvojo automobilio vairuotojas turėjo pasirinkti tokį greitį, kad esant būtinybei galėtų sustoti. Dėl ko ir buvo surašytas administracinis protokolas su nurodymu lengvojo automobilio vairuotojui su siūlymu sutikti, tačiau lengvojo automobilio vairuotojas nesutiko, ir buvo informuotas, jog gali teikti papildomus paaiškinimus, įrodymus. Liudytoja nurodė, jog eismo įvykio schemą braižė kolega, kuris buvo nesenai pradėjęs dirbti, o tą schemą realiai pabaigė Skyriuje, turėdamas juodraštinius matavimus nes tokia yra praktika, kuomet nubraižoma juodraštinė eismo įvykio schema, ir vėliau ji perbraižoma ant švaraščio. Daugelis kolegų jam padėjo. Kur yra juodraštinis eismo įvykio schemos variantas liudytoja negalėjo nurodyti. Taip pat, liudytoja negalėjo nurodyti ar atvykus į įvykio vietą buvo šukių, duženų, kadangi teismo posėdžio metu to neprisiminė. Ar privalo pasirašyti eismo dalyviai ant nubraižytos eismo įvykio schemos liudytoja nenurodė, tačiau pažymėjo, jog tokia grafa schemoje yra susipažinimui.

Liudytojas A. Š. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad 2023 m. vasario 1 d. 10:55 val., rajoniniame kelyje Kaišiadorys – Kruonis važiavo su sūnumi, sūnus vairavo transporto priemonę su priekaba ir kelyje juos sumėtė, dėl ko nuslydo į griovį šalimais kitoje kelio pusėje. Kol nusikraudinėjo užkritusius daiktus, išgirdo neaiškų garsą, smūgį ir jau pastebėjo, kad kitas automobilis prie priekabos galo buvo. Kuomet automobilis atsitrenkė į priekabą jis su savo sūnumi Ž. Š. buvo mašinoje, kadangi tvarkė nukritusias tašes. Važiuojant, priekyje nieko nematė, jokios vilkties ar kitų automobilių nebuvo.

Liudytojas G. C. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad 2023 m. vasario 1 d. kelyje Žiežmariai – Kruonis. Jis važiavo iš Ginteiniškių į Kruonį, lengvuoju automobiliu ir pamatė kaip Ž. Š. vairuojama transporto priemonė su priekaba slydo link griovio, o kitas lengvasis automobilis atlėkęs į jį trenkėsi. Kuomet lengvasis automobilis atsitrenkė, Ž. Š. transporto priemonė su priekaba jau buvo griovyje. Liudytojas važiavo iš Ž. Š. transporto priemonės su priekaba galo, o atstumas nuo liudytojo vairuojamojo automobilio iki Ž. Š. vairuojamos transporto priemonės su priekaba buvo apie 20-30 m. Tą dieną buvo slidoka, o kuomet Ž. Š. vairuojama transporto priemonė su priekaba slydo, prieš jį nebuvo jokių automobilių, o transporto priemonė su priekaba slydo nuo Žiežmarių pusės atvažiavus į kairę pusę. Koks atstumas buvo nuo nuslydusios Ž. Š. transporto priemonės su priekaba iki lengvojo automobilio, kuris atsitrenkė į ją, liudytojas negalėjo nurodyti, nes lengvasis automobilis labai greitai priartėjo, kadangi greitis buvo didelis. Liudytojo nuomone, kadangi tai kurjerio automobilis, o jie važinėja labai greitai, už tai lengvojo automobilio vairuotojas ir nespėjo sustabdyti. Liudytoja nuomone, tokią galimybę lengvojo automobilio vairuotojas tikrai turėjo, tačiau dėl didelio greičio nespėjo to padaryti, be to, jeigu lengvojo automobilio vairuotojas būtų važiavęs bent jau leistinu greičiu susidūrimo būtų išvengęs, nes iš priešingos pusės nebuvo kitų transporto priemonių ir galėjo prasukt pro šoną. Tokias aplinkybes liudytojas nurodo, nes pradėjus Ž. Š. vairuojamai transporto priemonei su priekaba slysti, jis sustabdė savo vairuojamą transporto priemonę ir pamatė, jog raudonas automobilis galėjo prasukti pro šoną, nes tam nebuvo jokios kliūties.

Ekspertas Robert Molis teismo posėdžio metu parodė, kad šiai dienai nepamena ar pateikta eismo įvykio schema buvo su visais parašais ar ne, tačiau tyrimą atliko pagal pateiktą medžiagą tai yra pagal pateiktą eismo įvykio schemą. Jeigu eismo įvykio schemoje būtų nurodyta susidūrimo vieta, ar šukės, ar kiti fragmentai, stabdymo žymės, skysčiai, pėdsakai ir pateikti papildomi duomenys apie tai, tuomet juos reikėtų įvertinti atliekant tyrimą. Visada yra naudingi duomenys apibūdinantys eismo įvykio vietą jeigu jie yra, šiuo atveju nebuvo pažymėta pėdsakų, ir jie nebuvo išmatuoti, kurie apibūdina susidūrimo vietą, šukės ir kiti reikšmingi tyrimui duomenys. Ekspertas paaiškino, kad pateiktoje išvadoje yra nurodytas „Peugeot“ markės automobilio kairės pusės durelių apgadinimas, dėl to, jog galimai taip buvo nurodyta tirti pateiktoje medžiagoje, ir tai ne pirmas kartas kuomet yra sumaišomos kairė ir dešinė pusės, todėl ir šiuo atveju buvo vadovaujamasi tirti pateiktoje medžiagoje nurodytais duomenimis. Tiriamoje dalyje ekspertas nurodė, kad tiriami matmenys pateiktoje medžiagoje nurodyti, tai yra tirti pateiktame nupieštame įvykio vietos plane (20; 7,5; 5,4), bet būtent nėra parašyta, kas tiksliai ten yra, kuo ir iki kur matuota, taip pat, nėra nurodyta, todėl sudarant planą masteliu buvo atidėti šitie matmenys ir gauti atstumai atitinkamai iki pagrindinio „Mercedes Benz“ automobilio priekinės ašies, antras matmuo (7,5) – iki priekabos galinės ašies, ir 5,4 (metrai pagal mastelį) gaunasi iki priekabos galinės dalies. Matmenys nėra keičiami, tačiau, kai yra sudarinėjamas eismo įvykio vietos planas pagal mastelį tuomet gaunasi atstumai iki nurodytų dalių, todėl eksperto pateiktoje išvadoje ir yra pažymėta pastaba, kad nenurodyta kas ten per linijos ir nuo kur iki kur jos eina, todėl iš tirti pateiktos medžiagos sudarant mastelinį planą, gaunasi situacija nurodyta septintame paveikslėlyje. Aiškių priekabos išmatavimų tyrimui nebuvo pateikta, todėl išvadoje yra nurodyta, jog tikslios susidūrimo vietos negalima nustatyti. Jeigu priekabos ilgis yra 10 m 20 cm, o kelio plotis – 6 m, todėl įstrižai kampu įmanoma, jog priekaba užtvertų pravažiuojamąją dalį, teismui Ž. Š. pateikta nuotrauka, kurioje yra užfiksuotos šukės „Peugeot“ markės automobilio važiuojamojoje dalyje, ekspertui nėra žinoma, nes tokia foto nuotrauka nebuvo pateikta atliekant tyrimą, todėl jeigu būtų pateikta nauja papildoma medžiaga iš kurios galima būtų nustatyti susidūrimo vietą, transporto priemonių greičius, yra užfiksuoti transporto priemonių pėdsakai iš kurių galima būtų nustatyti prieš tai minėtus duomenis, tai žinoma, eksperto nuomone, tai reikėtų įvertinti ir atlikti papildomą tyrimą, o ar pasikeistų išvada ekspertas negali pasakyti, nes nėra žinoma kokia ta papildoma medžiaga. Ekspertas paaiškino, jog kiek pamena tirti pateiktoje medžiagoje nebuvo pažymėta tai, kad matomumas buvo ribotas į abi puses, tačiau jeigu yra papildomų duomenų apie eismo įvykį – matomumas, kelio ilgis maždaug nuo susidūrimo vietos iki galimai pastebėtos kliūties, tuomet tai reikėtų įvertinti, o kadangi nėra žinoma kokie konkrečiai yra papildomi duomenys, todėl yra sunku pasakyti ar išvada keistųsi ar ne.

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Manto Zakarevičiaus 2023 m. birželio 22 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 63-ANR_P-1635-2023 nustatyta, kad Ž. Š. 2023 m. vasario 1 d., 10:55 val., kelyje Žiežmariai – Kruonis, vairuodamas transporto priemonę „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir tempdamas priekabą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, tai yra nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat, nepasirinko tokio greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti vairuojamą transporto priemonę, neatsižvelgė į važiavimo bei meteorologines sąlygas, kelio būklę ir eismo intensyvumą, dėl ko esant slidžiai kelio dangai nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir vairuodamas transporto priemonę „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, tempiamai priekabai, valstybinis Nr. OC 123, likus priešingos krypties eismo juostoje, tai yra priešingos krypties eismo juostos važiuojamojoje dalyje, dėl ko su minėta priekaba susidūrė iš priekio, savo eismo juosta, atvažiuojanti transporto priemonė „Peugeot Partner“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu buvo apgadintos transporto priemonės bei nežymiai nukentėjo transporto priemonės „Peugeot Partner“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas. Tokiais savo veiksmais Ž. Š. padarė administracinį pažeidimą numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 423 straipsnio 2 dalyje, taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 9, 11, 127, 141, 150.10 punktus. Su surašytu protokolu Ž. Š. nesutiko, kas buvo pažymėta jo parašu protokole (t. 1, b. l. 13-14).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Tomo Pilecko 2023 m. kovo 10 d. tarnybinio pranešimo dėl administracinio nusižengimo bylos ROIK 23196583647 grąžinimo protokolą surašiusiam padaliniui Nr. 20-PR2-3043 nustatyta, kad administracinio nusižengimo byla ROIK 23196583647, kurioje V. G. buvo inkriminuotas ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytas nusižengimas, buvo grąžintas Institucijai atlikusiai administracinį tyrimą atlikti išsamų tyrimą, kadangi vyresnysis tyrėjas Tomas Pileckas, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visumą, konstatavo, jog atliktas tyrimas neišsamus ir atliktas ne iki galo, eismo įvykio vieta neišsamiai fiksuota foto nuotraukomis, nefiksuoti visi tyrimui reikšmingi objektai (automobilių nuolaužos, šukės kelio padėtyje, nėra apžvalginių eismo įvykio vietos foto nuotraukų), eismo įvykio schema neišsami, nefiksuota transporto priemonių stiklų šukės, dalių nuolaužos, skysčio ir kitos dėmės kelio ilgio ir pločio bei stacionarių orientyrų (objektų) atžvilgiu, nenustatyta susidūrimo vieta, nėra duomenų apie fiksuotas transporto priemonių slydimo žymes, nei schemoje, nei tarnybiniame pranešime nenurodytos aplinkybės dėl ko įvyko eismo įvykis (t. 1, b. l. 15-16).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Manto Zakarevičiaus 2023 m. balandžio 27 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK 23196583467 nustatyta, kad administracinė teisena V. G. atžvilgiu buvo nutraukta, nesant administracinio nusižengimo požymių (t. 1, b. l. 96-97).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Manto Zakarevičiaus 2023 m. balandžio 27 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK 23205710454 nustatyta, kad tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų leidžiančių pripažinti V. G. nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje (t. 1, b. l. 41).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus vyresniojo teismo medicinos eksperto, atliekančio skyriaus vedėjo pareigas Juozo Velavičiaus 2023 m. gegužės 31 pateikto pranešimo nustatyta, kad V. G. eismo įvykio metu patyrė veido dešinės pusės sumušimą su odos nubrozdinimais ir dešinės rankos sumušimą su kraujosruva plaštakoje ir šie sužalojimai pagal pateiktus duomenis vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 25).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. balandžio 11 d. ekspertizės akto Nr. 11-733(23) nustatyta, kad atlikus ekspertinį tyrimą nustatyta, kad tikėtina, jog eismo įvykio ir susidūrimo mechanizmas buvo toks: automobilis „Mercedes Benz“ su priekaba judėjo nuo Žiežmarių pusės link Kruonio, automobilio „Peugeot Partner“ vairuotojas važiavo nuo Kruonio pusės link Žiežmarių. Automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojas nesuvaldęs vairuojamos transporto priemonės išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir nuvažiavo nuo važiuojamosios dalies į kairėje esantį šlaitą. Automobilio „Peugeot Partner“ vairuotojas važiuojamojoje dalyje susidūrė su priekabos dešiniojo šono galine dalimi. Susidūrimo metu tarp automobilio „Peugeot Partner“ dešiniojo šono ir priekabos dešiniojo šono buvo smailas kampas atviras link priekabos priekinės dalies tikėtina didesnis negu apytiksliai 30 laipsnių. Po susidūrimo automobilis „Peugeot Partner“buvo pasuktas pagal laikrodžio rodyklę ir judėjo iki padėties 7 paveikslėlyje raudonu kontūru pažymėtos vietos, vėliau šis automobilis judėjo į priekį ir jo padėtis buvo užfiksuota nuotraukoje ir eismo įvykio vietos plane. Priekaba po susidūrimo buvo pasukta pagal laikrodžio rodyklę. Bylos medžiagoje nebuvo užfiksuotų pėdsakų iš kurių būtų galima suskaičiuoti automobilių „Peugeot Partner“ ir „Mercedes Benz“ su priekaba greičius eismo įvykio eigoje. Automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Iš tyrimui pateiktos medžiagos nebuvo galima nustatyti ar automobilio „Peugeot Partner“ vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį šio eismo įvykio kilimui (t. 1, b. l. 36-39).

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ANK 569 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą.

Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, be kita ko, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Juo labiau, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos aišku, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Skundžiamu 2023 m. liepos 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-13476-2023 Ž. Š. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 423 straipsnio 2 dalyje už tai, kad 2023 m. vasario 1 d., 10:55 val., kelyje Žiežmariai – Kruonis Kaišiadorių raj. savivaldybės rajoniniai keliai Žiežmariai – Kruonis, vairuodamas transporto priemonę „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir tempdamas priekabą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, tai yra nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat nepasirinko tokio greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti vairuojamą transporto priemonę, neatsižvelgė į važiavimo bei meteorologines sąlygas, kelio būklę ir eismo intensyvumą, dėl ko esant slidžiai kelio dangai nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir vairuodamas transporto priemonę „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, tempiamai priekabai, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) likus priešingos krypties eismo juostos važiuojamojoje dalyje, dėl ko su minėta priekaba susidūrė iš priekio, savo eismo juosta, atvažiuojanti transporto priemonė „Peugeot Partner“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu buvo apgadintos transporto priemonės bei nežymiai nukentėjo transporto priemonės „Peugeot Partner“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas. Nutarimu Ž. Š. buvo paskirta subendrinta 225 Eur nuobauda.

ANK 417 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymą ar kitą KET pažeidimą. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad KET pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. ANK 423 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlęs KET pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 150 iki 300 Eur. Pažymėtina, kad aukščiau minėtos normos yra blanketinės, nukreipiančios į kelio ženklus ir ženklinimą reglamentuojančias KET.

KET 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 11 punkte numatyta, kad eismo dalyviai, sudarę ar pastebėję kliūtį kelyje, sukėlę ar pastebėję jame pavojų, privalo šią kliūtį ar pavojų pašalinti, o negalėdami to padaryti – pranešti policijai ar kelio pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnyje nustatytą kelių suskirstymą savininkui, pažymėti kliūtį ar pavojingą vietą ir visais įmanomais būdais įspėti apie kliūtį ar pavojų kitus eismo dalyvius.

KET 127 punkte numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

KET 141 punkte numatyta, kad sustoti ir stovėti transporto priemonėms leidžiama dešinėje kelio pusėje, kuo dešiniau kelkraštyje, o jeigu jo nėra, – važiuojamosios dalies pakraštyje. Transporto priemonės vairuotojas, įvažiuodamas (išvažiuodamas) į (iš) kelkraštį (-io), neturi sukelti pavojaus kitiems eismo dalyviams. Jeigu važiuojamosios dalies dešinėje yra įrengta dviračių juosta, sustoti ir stovėti leidžiama greta dviračių juostos.

KET 150.10 punkte numatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.

Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojamas inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka daryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikas, už kurias turi būti skiriama nuobauda. Svarbu ir tai, jog administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi Institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai Institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-15-574/2024).

Pagal kasacinio teismo praktiką priežastinis ryšys paprastai grindžiamas būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymu. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos KET, tai yra eliminuojant iš eismo įvykio priežastingumo grandinės KET pažeidimą. Tokiais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, būtina spręsti priežastinio ryšio klausimą tarp visų eismo įvykyje dalyvavusių eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų ir įstatyme numatytų padarinių atsiradimo. Nustačius, kad asmuo, net ir nepažeisdamas KET reikalavimų, nebūtų galėjęs išvengti eismo įvykio, laikoma, jog KET pažeidimas nebuvo susijęs priežastiniu ryšiu su padariniais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-1-693/2018).

Šioje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Ž. Š. neginčija padaryto pažeidimo, tačiau ginčija nutarimo motyvacinę dalį, kurioje nurodyti KET pažeidimai nesusiję su jo padarytu pažeidimu, bei laikosi pozicijos, jog dėl eismo įvykio kaltas yra ne tik jis, bet ir nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje pripažintas V. G., kuomet turėdamas galimybę išvengti susidūrimo su jo nuslydusia transporto priemone, to nepadarė, o atliktas administracinio nusižengimo tyrimas ir ekspertizė nebuvo išsamūs ir pašalinantys kylančias abejones abiejų eismo įvykio dalyvių atžvilgiu. Institucija atlikusi administracinio nusižengimo tyrimą turėjo imtis visų priemonių nustatyti svarbias administracinio nusižengimo aplinkybes bei pašalini esančias abejones ir prieštaravimus, tačiau to nepadarė, o kilusias abejones formaliai vertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nenaudai. Teismas atkreipia dėmesį, kad dėl 2023 m. vasario 1 d. eismo įvykio buvo pradėti du tarpusavyje susiję tyrimai ROIK 23205710454 ir ROIK 23196583647, pastarasis apskųstas nebuvo ir 2023 m. gegužės 17 d. įsiteisėjo. 2023 m. liepos 11 d. nutarimas (ROIK 23205710454) nagrinėjamas skundo ribose. Teismas pažymi, kad Ž. Š. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2023 m. balandžio 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK 23196583647 administracinė teisena V. G. atžvilgiu dėl 2023 m. vasario 1 d. įvykio buvo nutraukta, nesant administracinio nusižengimo požymių (t. 1, b. l. 96-97). Administracinio nusižengimo bylos teisenoje ROIK 23196583647 Ž. Š. buvo pripažintas nukentėjusiuoju, jam 2023 m. balandžio 27 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną Nr. 63-ANR_N-56-2023 įteiktas tinkamai, Ž. Š. priimto nutarimo neskundė ir nutarimas įsiteisėjo 2023 m. gegužės 17 d. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu Ž. Š. negalėjo paaiškinti, kodėl neskundė minėto 2023 m. balandžio 27 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną Nr. 63-ANR_N-56-2023, paaiškinti negalėjo.

2023 m. balandžio 11 d. ekspertizės akte Nr. 11-733(23) ekspertas padarė išvadą, kad tikėtina jog eismo įvykio ir susidūrimo mechanizmas buvo toks: automobilis „Mercedes Benz“ su priekaba judėjo nuo Žiežmarių pusės link Kruonio, automobilio „Peugeot Partner“ vairuotojas važiavo nuo Kruonio pusės link Žiežmarių. Automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojas nesuvaldęs vairuojamos transporto priemonės išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir nuvažiavo nuo važiuojamosios dalies į kairėje esantį šlaitą. Automobilio „Peugeot Partner“ vairuotojas važiuojamojoje dalyje susidūrė su priekabos dešiniojo šono galine dalimi. Susidūrimo metu tarp automobilio „Peugeot Partner“ dešiniojo šono ir priekabos dešiniojo šono buvo smailas kampas atviras link priekabos priekinės dalies tikėtina didesnis negu apytiksliai 30 laipsnių. Po susidūrimo automobilis „Peugeot Partner“ buvo pasuktas pagal laikrodžio rodyklę ir judėjo iki padėties 7 paveikslėlyje raudonu kontūru pažymėtos vietos, vėliau šis automobilis judėjo į priekį ir jo padėtis buvo užfiksuota nuotraukoje ir eismo įvykio vietos plane. Priekaba po susidūrimo buvo pasukta pagal laikrodžio rodyklę. Bylos medžiagoje nebuvo užfiksuotų pėdsakų iš kurių būtų galima suskaičiuoti automobilių „Peugeot Partner“ ir „Mercedes Benz“ su priekaba greičius eismo įvykio eigoje. Automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Iš tyrimui pateiktos medžiagos nebuvo galima nustatyti ar automobilio „Peugeot Partner“ vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį šio eismo įvykio kilimui (t. 1, b. l. 36-39).

Teismas atkreipia dėmesį, jog ekspertas teismo posėdžio metu, ką yra pažymėjęs ir ekspertizės akte Nr. 11-733(23), kas taip pat fiksuota ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Tomo Pilecko 2023 m. kovo 10 d. tarnybiniame pranešime dėl administracinio nusižengimo bylos ROIK 23196583647 grąžinimo protokolą surašiusiam padaliniui Nr. 20-PR2-3043, jog nebuvo surinkta pakankamai tyrimui reikšmingų duomenų, eismo įvykio vieta neišsamiai fiksuota foto nuotraukomis, nefiksuoti visi tyrimui reikšmingi objektai (automobilių nuolaužos, šukės kelio padėtyje, nėra apžvalginių eismo įvykio vietos foto nuotraukų), eismo įvykio schema neišsami, nefiksuota transporto priemonių stiklų šukės, dalių nuolaužos, skysčio ir kitos dėmės kelio ilgio ir pločio bei stacionarių orientyrų (objektų) atžvilgiu, nenustatyta susidūrimo vieta, nėra duomenų apie fiksuotas transporto priemonių slydimo žymes, nei schemoje, nei tarnybiniame pranešime nenurodytos aplinkybės dėl ko įvyko eismo įvykis. Be kita ko, ekspertas nurodė, jog tikėtina, jog ekspertinė išvada gali keistis, jeigu būtų pateikta papildomai duomenų turinčių reikšmės išsamiam ekspertiniam tyrimui, ką ir reikėtų papildomai nustatyti. Akcentuotina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Ž. Š. pats nesikreipė į Imuniteto tarnybą su prašymu ištirti, kur dingo įvykio schemos su jo parašu, taip pat neskundė 2023 m. balandžio 27 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK 23196583647), kurioje Ž. Š. buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Pažymėtina, kad Ž. Š. skunde prašė skundą panaikinti ir bylą grąžinti Institucijai, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. kovo 19 d. nutartimi nuspręsta grąžinti bylą Institucijai, tačiau Kauno apygardos teismas 2024 m. gegužės 13 d. nutartimi minėtą 2024 m. kovo 19 d. nutartį panaikino ir grąžino Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams. Teismas pažymi, kad skirtingi žmonės tokiose pat situacijose gali sureaguoti skirtingai, priklausomai nuo aplinkybių nepriklausančių nuo žmogaus (oro sąlygos, kelio dangos būklė ir pan.), taip pat nuo konkretaus žmogaus veiksmų arba neveikimo norint išvengti padarinių, kurie ne visada priklauso nuo žmogaus, nes kiekvieno žmogaus reakcija į stresą yra unikali ir sąmoningai nevaldoma, kartais būtent taip susiklosto aplinkybės, kad tiesiog neįmanoma išvengti nelaimės. Šiuo konkrečiu atveju 2023 m. vasario 1 d. Ž. Š. neginčijo fakto, kad jis pirmasis patyrė avariją kelyje, taip pat neginčijo savo kaltės, todėl įvertinus liudytojų ir nukentėjusiojo parodymus, bei byloje esančią medžiagą, teismas konstatuoja, kad Ž. Š. vairuojamas automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisykles, tai yra nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, tai yra nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat nepasirinko tokio greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti vairuojamą transporto priemonę, neatsižvelgė į važiavimo bei meteorologines sąlygas, kelio būklę ir eismo intensyvumą, dėl ko esant slidžiai kelio dangai nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir vairuodamas transporto priemonę „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, tempiamai priekabai, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) likus priešingos krypties eismo juostos važiuojamojoje dalyje, dėl ko su minėta priekaba susidūrė iš priekio, savo eismo juosta, atvažiuojanti transporto priemonė „Peugeot Partner“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Taigi išanalizavus ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, teismui nekyla abejonių dėl teisės pažeidimo padarymo fakto, be to administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Ž. Š. iš esmės neginčija savo kaltės, o laikosi pozicijos, kad dėl eismo įvykio kaltas yra ne tik jis, bet ir nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje pripažintas V. G.. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo mano, kad turėdamas galimybę išvengti susidūrimo su jo nuslydusia transporto priemone, nukentėjusysis to nepadarė. Teismas atkreipia dėmesį, kad buvo slidi kelio danga, sudėtingos vairavimo sąlygos, be to kiekvienas žmogus į stresinę situaciją reaguoja skirtingai. Teismas tai pat atkreipia dėmesį, kad skundžiamas įvykis įvyko daugiau nei prieš metus (2023 m. vasario 1 d.) Institucija nebeturi galimybės užfiksuoti šiuo metu jau tiesiog neatstatomai prarastų skundžiamoje nutartyje minimų tyrimui reikšmingų objektų, tokių kaip automobilių nuolaužos, šukės kelio padėtyje, apžvalginės eismo įvykio foto nuotraukos, transporto priemonių stiklų šukės, dalių nuolaužos, skysčio ir kitos dėmės kelio ilgio ir pločio bei stacionarių orientyrų (objektų) atžvilgiu, transporto priemonių slydimo žymių fiksacijos ir kt. Be to, kaip jau buvo minėta Ž. Š. neskundė 2023 m. balandžio 27 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną Nr. 63-ANR_N-56-2023, kuriame jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pripažįstama, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Raimondos Dūdienės 2023 m. liepos 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-13476-2023 Ž. Š. nubaustas pagrįstai, įrodyta, kad pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo būtent jo veiksmai, nurodyti Kelių eismo taisyklių pažeidimai minėtame nutarime yra kvalifikuoti tinkamai, todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Raimondos Dūdienės 2023 m. liepos 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-13476-2023 dėl ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 423 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių nusižengimų palikti nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 5, 6 dalimis, 646 straipsniu, teismas,

nutaria:

netenkinti Ž. Š. skundo.

Nutarčiai įsiteisėjus, administracinio nusižengimo bylą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Rasa Balsevičienė