- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-08
- Bylos Nr.
- AN2-15-574/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01201-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Mačionytė
- Pažeidėjas
- V. D.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos V. D. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria netenkintas administracinėn atsakomybėn patrauktos V. D. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 6 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-21185-2023,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius (toliau – Institucija) 2023 m. rugsėjo 6 d. priėmė nutarimą Nr. 10-ANR_N-21185-2023, kuriuo už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje, padarymą, V. D. skirta administracinė nuobauda – 11 Eur dydžio bauda. V. D. nubausta dėl to, kad ji 2023 m. birželio 9 d., 16.03 val., Žirmūnų g. 56A, vairuodama automobilį „BMW“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidi, norėdama sukti į kairę, nevažiavo kuo arčiau važiuojamosios dalies krašto, skirto važiuoti ta kryptimi, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė ir apgadino gretimoje juostoje tiesiai važiuojantį automobilį „Audi“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101, 106, 126 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Nesutikdama su Institucijos nutarimu, V. D. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašė nutarimą panaikinti bylą nutraukti. Teismas 2023 m. lapkričio 15 d. nutartimi skundo netenkino.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Skundu Vilniaus apygardos teismui V. D. prašo Institucijos 2023 m. rugsėjo 6 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-21185-2023 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį Nr. II-1018-1078/2023 panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti, nesant jos veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties.
3.1. Skunde nurodo, jog nesutinka su Institucijos, taip pat apylinkės teismo išvadomis, jog ji buvo neatidi, norėdama sukti į kairę, nevažiavo kuo arčiau važiuojamosios dalies krašto, skirto važiuoti ta kryptimi, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė ir apgadino gretimoje juostoje tiesiai važiuojantį automobilį „Audi“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) Nėra suprantamas toks KET traktavimas, kai jos vairuojamas automobilis „BMW“, po sustojimo sankryžoje prie šviesoforo, pradėjus važiuoti ir norint pasukti į kairę, turi pavažiuoti tiesiai palei kairėje esančią saugumo salelę apie 10 metrų, kitaip užvažiuotų ant saugumo salelės ir tik tuomet pradėti posūkį į kairę (t. y. tolti nuo gretimos eismo juostos dešinėje), o gretimoje juostoje važiuojančio automobilio „Audi“ vairuotoja, norėdama važiuoti tiesiai, sankryžoje privalo keisti važiavimo kryptį (t. y. važiuoti kairiau), tai rodo punktyrinė linija „Audi“ automobiliui iš dešinės, tą patvirtina į bylą pateikiamas vaizdo įrašas, esantis DVD diskelyje, ir kaip papildoma informacija pateikta transporto išsidėstymo bei eismo judėjimo sankryžoje schema (be matmenų), taip pat policijos į bylą pateiktas vaizdo įrašas. Akivaizdu, kad šį manevrą „Audi“ vairuotoja pradėjo atlikinėti per anksti. Iš kelių policijos į bylą pateikto vaizdo įrašo akivaizdžiai matosi, kad būtent „Audi“ automobilis tolo apie 30 cm nuo dešinėje esančios brūkšninės linijos, t. y. nesilaikė reikalavimo važiuoti kuo arčiau važiuojamosios dalies krašto, skirto važiuoti ta kryptimi, bei nepaliko tarpo iš šono ir, galimai kliudė jos vairuojamą automobilį „BMW“, ir būtent „Audi“ automobilio vairuotoja pažeidė KET 101, 106 ir 119 punktų reikalavimus.
3.2. Atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, kad jei ir buvo minimalus kontaktas tarp automobilių, tai galėjo būti vos vieno milimetro susilietimas, to būtų neįvykę jei „Audi“ automobilis nebūtų nutolęs nuo savo važiuojamosios dalies krašto apie 30 cm. Kelių policijos darbuotoja darė daug nuotraukų, tačiau automobilių sugadinimų aukščiai neatitinka. Esant ginčui ir neaiškiai situacijai, nebuvo paskirta autotechninė ekspertizė. Neaišku kuo remiantis padaryta išvada, kad automobilis „Audi“ buvo sugadintas būtent šio įvykio metu. Byloje nėra įvykio vietos su matmenimis.
3.3. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEĄKĮ) 2 straipsnio 14 punkte nurodyta, kad įvykis – tai įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas – nagrinėjamu atveju jos vairuotas automobilis „BMW“ nėra sugadintas o „Audi“ automobilio sugadinimai neaišku kada atsiradę, taip ir liko nežinoma ar būtent tarp automobilių „BMW“ ir „Audi“ galėjo būti bent minimalus kontaktas, nes sugadinimų dydis ir aukščiai nesutampa. Policijos pareigūnai jos atžvilgiu iškėlė administracinio nusižengimo bylą remdamiesi tik prielaidomis, aplaidžiai vykdė tyrimą, nes į bylą pateiktas vaizdo įrašas prieštarauja protokole nurodytoms aplinkybėms, bei klaidinančiu „Audi“ automobilio vairuotojos paaiškinimu.
3.4. Įvykio tyrimo metu policijos pareigūnai nevykdė savo tiesioginių funkcijų užtikrinant administracinių nusižengimų bylų teisenos uždavinius (ANK 567 straipsnio 1 ir 3 dalys), tai yra laiku, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus ir tai, kad negalima įrodinėjimo pareigos perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio nusižengimo protokolą, prieš jį surašydami, privalo surinkti pakankamai administracinio nusižengimo įvykį ir pažeidimo sudėtį patvirtinančių įrodymų, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi, nagrinėjanti administracinio nusižengimo byla institucija galėtų konstatuoti administracinio nusižengimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes.
3.5. Pareigūnai, prieš surašant AN protokolą, neapklausė galimų liudytojų nei iškart po minimo įvykio nei vėliau, siekiant nustatyti tikslias įvykusio įvykio aplinkybes. Ji pati apie įvykį sužinojo tik po mėnesio. Jai inkriminuotas administracinis nusižengimas neatlikus tyrimo, duomenų fiksavimo, nepaskyrus ekspertizės, nesutampant automobilių sugadinimo aukščiams, kas yra fiksuota tyrėjos darytose nuotraukose. Byloje nėra pateikta sankryžos schema su eismo juostų matmenimis, nematuoti automobilių „Audi“ ir „BMW“ pločiai, iš kurių būtų galima nustatyti kuris iš automobilių išvažiavo iš savo eismo juostos. Nėra įrodyta, kad buvo įvykęs automobilių kontaktas.
3.6. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis nusižengimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (LVAT 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartis Nr. N-444-1216/2012). Nutarimas pripažįstamas pagrįstu tik tuomet, jei išvados padarytos visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus ir įvertinus visas bylai svarbias faktines aplinkybes (LVAT 2008 m. gruodžio 19 d. nutartis N-756-1363/2008).
3.7. Bylą nagrinėjant teisme apklausta „Audi“ automobilio vairuotoja E. S. nurodė, kad pareigūnai konstatavo, jog buvo „BMW“ automobilio smūgis į „Audi“ automobilį, tačiau kelių policijos pateiktoje pažymoje draudimo kompanijai nurodyta, kad ant „BMW“ automobilio sugadinimų nėra. Teismas nutartyje konstatavo, kad ji (V. D.), vairuodama „BMW“ automobilį neapdairiai judėjo link dešiniojo savo važiuojamosios dalies krašto ir neišvažiavo už savo eismo juostos ribų (t. y. liko savo eismo juostos ribose).
3.8. Teismas nutartyje nurodė, kad policijos pareigūnė tinkamai atliko tyrimą ir tinkamai surinkusi įvykio medžiagą, perdavė nagrinėti administracinių bylų nagrinėjimo skyriui, tačiau visiškai nepasisakė dėl klaidinančiai surašyto administracinio nusižengimo protokolo, vėliau draudimo kompanijai pateiktos pažymos, kuri buvo surašyta atmestinai (dėl blaivumo tikrinimo, kurio niekas netikrinio, dėl pasišalinimo, dėl sugadinimų, dėl to, kad tai yra galutinis sprendimas byloje, ko pasėkoje draudimo kompanija pradėjo regreso tvarka reikalauti atlyginti „Audi“ automobilio remonto išlaidas). Teismas neatsižvelgė į tai, kad tą patį vaizdo įrašą žiūrėjusi pareigūnė administracinio nusižengimo požymius įžvelgė tik jos (V. D.) vairuojamo automobilio „BMW“ atžvilgiu. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad sankryžos, kurioje galimai įvyko eismo įvykis, schemą be matmenų į byla pateikė ji, o ne kelių policija (įrodymų rinkimas ir įrodinėjimas perkeliamas ant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens).
3.9. „BMW“ automobilis tik artėjo link savo važiuojamosios dalies krašto (2023 m. lapkričio 15 d. nutartyje konstatavo Vilniaus miesto apylinkės teismas) ir neįvažiavo į gretimą eismo juostą, ko KET nedraudžia. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į nešališką teismą. Nors byloje nėra tiesioginių duomenų apie tai, kad policijos pareigūnai ar teisėja, nagrinėjusi šią administracinio nusižengimo byla turėjo išankstinį nusistatymą, tačiau, nešališko teismo nuostata apima ne tik subjektyvų teismo nešališkumą. Tiek policijos pareigūnai tiek teismas turi būti nešališki ir objektyviai – pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokias su tuo susijusias abejones. Šiuo konkrečiu atveju aukščiau nurodytos aplinkybės (kad pradinė medžiaga buvo renkama tendencingai siekiant apkaltinti tik vieną eismo įvykio dalyvį t. y. „BMW“ automobilio vairuotoją, nors akivaizdu, kad automobilis „Audi“ pažeidžia KET) sudaro pagrįstą manymą, jog byla buvo nagrinėjama nepakankamai išsamiai, neobjektyviai, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui suteikiant pagrįstą pagrindą manyti, jog policijos pareigūnai ar teismas, nagrinėdami jo byla, galėjo būti nepakankamai atidūs, objektyvūs ir todėl – šališki. Todėl, jau ir dėl teismo ar policijos pareigūnų šališkumo skundžiama nutartis naikintina.
3.10. LVAT yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese (2004 m. kovo 4 d. nutarimas Nr. N-12-344/2004). Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, nutarimą dėl administracinio nusižengimo grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti — aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (LVAT 2012 m. birželio 8 d. nutarimas Nr. N-261-1024/2012 ir kt.).
3.11. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT nutartys 2011 m. sausio 14 d. Nr. N-444-216/2011, 2011 m. vasario 18 d. Nr. N-444-619/2011; LAT kasacinės nutartys Nr. 2K-7-544/2005, Nr. 2K-251/2008, Nr. 2AT-1/2013, Nr. 2AT-7-3/2013 ir kt.; EŽTT sprendimai bylose O. prieš Norvegiją § 37/3, Condron prieš J. K. § 62 ir kt.).
Šalies argumentai
3.12. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija ir bylą nagrinėjęs teismas nerinko objektyvių įrodymų įrodančių kaltę ir jos neįrodinėjo, įrodinėjimą perkėlė ant jos kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, ką daryti draudžia (ANK 567 straipsnio 3 dalis), nutarimas pagristas tik kito eismo įvykio dalyvio „nukentėjusiojo“ išsakytais klaidinančiais teiginiais, nėra motyvuoto įvertinimo (LVAT 2010 m. balandžio 12 d. nutartis N-575-4309/2010), todėl visos administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės turi būti vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena, turi būti nutraukta ANK 591 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į skundą E. S. prašo V. D. skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje.
4.1. Atsiliepime nurodoma, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, teismas atliko išsamią įvykio analizę, teisme buvo apklaustos abi šalys.
4.2. Ji yra paaiškinusi, kad įvyko techninė avarija, kurios metu apeliantės valdoma transporto priemonė stovėjo trečiojoje juostoje ir ketino sukti į kairę, o jos valdoma transporto priemonė stovėjo antrojoje juostoje šalia apeliantės automobilio ir ketino važiuoti tiesiai. Įvykio priežastis buvo ta, kad apeliantė stovėjo kairiau savo juostoje tiek, kad jai daryti kairiojo posūkio manevrą trukdė pėsčiųjų saugumo salelę todėl apeliantė siekdama apvažiuoti salelę buvo priversta sukti dešiniau ir tai padarė per daug įvažiuodama į E. S. užimtą eismo juostą bei kliudė jos automobilį. Apeliantė iškėlė kelias versijas, į kurias savo apeliaciniame skunde taip ir neatsakė, todėl nukentėjusioji laiko visus apeliacinio skundo argumentus tik apeliantės gynybine pozicija ir yra įsitikinusi, kad ši pozicija turėtų būti vertinama kritiškai.
5. Atsiliepimu į skundą Institucija prašo jos 2023 m. rugsėjo 6 d. nutarimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistus ir V. D. skundo netenkinti.
5.1. Atsiliepime nurodoma, kad administracinio nusižengimo byloje yra pateiktas vaizdo įrašas iš miesto kameros, kuriame užfiksuotas transporto priemonių judėjimas iki susidūrimo, bei pats susidūrimas. Minėtas vaizdo įrašas yra pagrindinis objektyvus įrodymas. Analizuojant minėtą įrašą, matyti, kad abu automobiliai stovi ties sankryža. „BMW“ automobilis stovi trečioje eismo juostoje, iš kurios judėjimas vyksta į kairę, „Audi“ automobilis stovi antroje eismo juostoje. Užsidegus leidžiamam šviesoforo signalui, abu automobiliai pradeda judėti. Vaizdo įraše matyti, kad „BMW“ automobilio vairuotoja, artėdama link sankirtos, važiuoja dešiniau nuo savo pirminės judėjimo krypties, tuo metu automobilio „Audi“ vairuotoja taip pat nesilaiko dešiniojo savo juostos krašto, ir nežymiai pajuda link kairiojo krašto. Iš vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad automobilių suartėjimas įvyksta abiejų transporto priemonių vairuotojoms nepaliekant saugaus tarpo tarp automobilių, t. y. „BMW“ nežymiai persislenka link dešinės, o „Audi“ – link kairės, dėl ko ir įvyksta automobilių susidūrimas.
5.2. Tiek vienai vairuotojai, tiek kitai buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai dėl KET pažeidimo. Automobilio „Audi“ vairuotoja įvykdė administracinio nusižengimo sąlygas. Institucijos nuomone apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundo argumentus, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, išanalizavo ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, pasisakė dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei teisinio vertinimo ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Skundas tenkinamas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukta V. D. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir išvada, jog ji padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje.
7. Apeliantės teigimu, pareigūnai, tyrę ir surašę administracinio nusižengimo protokolą bei paskyrę nuobaudą, buvo šališki, kadangi neatliko visų būtinų veiksmų, kad būtų išaiškintos visos jai inkriminuojamo pažeidimo aplinkybės, nerinko įrodymų, aplaidžiai vykdė savo pareigas. Visgi, nėra pagrindo sutikti su šiais skundo argumentais, kadangi nurodomos aplinkybės savaime nerodo policijos pareigūnų šališkumo, nes priimami procesiniai sprendimai (kuriuos skundą padavęs asmuo vertina kaip jam nepalankius), taip pat padarytos procesinės klaidos ar neišsamus aplinkybių ištyrimas tokiais atvejais savaime nerodo pareigūnų ar teismo šališkumo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimą byloje A. K. prieš Lichtenšteiną). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje esančius duomenis, nenustatė aplinkybių, kurios leistų pagrįstai suabejoti policijos pareigūnų nešališkumu ar suinteresuotumu šios bylos baigtimi.
8. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
9. 2023 m. rugsėjo 6 d. Institucijos nutarimu, V. D. nubausta už tai, kad ji 2023 m. birželio 9 d., 16.03 val., Žirmūnų g. 56A, vairuodama automobilį „BMW“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidi, norėdama sukti į kairę, nevažiavo kuo arčiau važiuojamosios dalies krašto, skirto važiuoti ta kryptimi, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė ir apgadino gretimoje juostoje tiesiai važiuojantį automobilį „Audi“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) tokiais savo veiksmais pažeidė KET 9, 101, 106, 126 punktų reikalavimus.
10. KET 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 101 punkte numatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 106 punkte numatyta, kad prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Kelio ženklai ir (arba) horizontalusis ženklinimas gali šį reikalavimą pakeisti. KET 126 punkte numatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h.
11. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje esantis gatvių stebėjimo kameros vaizdo įrašas akivaizdžiai įrodo, kad „BMW“ automobilio vairuotoja nesilaikė KET 9, 101, 106, 126 punktuose numatytų taisyklių, t. y. sankryžoje, įsijungus žaliam šviesoforo signalui, prieš sukdama į kairę, neįsitikino, jog yra paliktas saugus atstumas nuo automobilio „Audi“, esančio gretimoje eismo juostoje, pradėdama manevrą sukti į kairę, neapdairiai judėjo link dešiniojo savo juostos krašto.
12. Iš vaizdo įrašo (b. l. 45), matyti, jog už pėsčiųjų perėjos tarp trečiosios juostos, kurioje stovėjo automobilis „BMW“, kurio vairuotoja ketino sukti į kairę, ir antrosios eismo juostos, kurioje stovėjo automobilis „Audi“, kurio vairuotoja ketino važiuoti tiesiai, nėra tolimesnės kelio ženklinimo linijos, kuri šias dvi eismo juostas skirtų. Kaip teisingai skunde nurodo ir V. D., bylos medžiagoje nėra eismo įvykio schemos su matmenimis – nėra duomenų apie tai, kokio pločio yra eismo juostos, nėra duomenų apie tai, kur turėtų būti brėžiama menamoji išilginė važiuojamosios dalies linija, skirianti antrąją ir trečiąją eismo juostas. Peržiūrint gatvių stebėjimo kamerų vaizdo įrašą matyti, kad automobilis „BMW“ iš savo vietos 3.55.42 pradeda važiuoti tiesiai, tuomet 3.55.44 pajuda šiek tiek dešiniau nuo kairiojo kelio krašto, bet 3.55.46 pravažiavęs pėsčiųjų perėją ir dar nesibaigus salelei, skiriančiai skirtingų krypčių eismo juostas, prieš sukdamas į kairę, važiuoja pagal kairįjį juostos ir tuo pačiu, kelio kraštą, kaip to ir reikalauja KET 106 punktas. Prieš sukimo manevrą, siekiant neužvažiuoti ant salelės, važiuoja dešiniau link antrosios eismo juostos, kuria važiuoja automobilis „Audi“.
13. Apeliantė skunde pagrįstai teigia, jog jos vairuojamas automobilis „BMW“ tik artėjo link savo važiuojamosios dalies krašto, tai skundžiamoje nutartyje konstatavo ir apylinkės teismas ir neįvažiavo į gretimą eismo juostą. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, automobilis „BMW“ po sustojimo sankryžoje prie šviesoforo, pradėjus važiuoti ir norint pasukti į kairę, turi pavažiuoti tiesiai palei kairėje esančią saugumo salelę tuomet sukti į kairę (t. y. tolti nuo gretimos eismo juostos dešinėje), o gretimoje juostoje važiuojančio automobilio „Audi“ vairuotoja privalėjo važiuoti kairiau, pagal punktyrinę liniją „Audi“ automobiliui iš dešinės. Tai matyti ir iš transporto išsidėstymo bei eismo judėjimo sankryžoje schemos (be matmenų), ją analizuojant kartu su vaizdo įrašais. Iš vaizdo įrašo matyti, kad, vertinant abiejų automobilių judėjimą vienas link kito, automobilis „Audi“, judėdamas nuo šviesoforo, iš karto važiuoja ne tiesiai, kaip judėjimo kryptį nurodo juostas skiriančios linijos ir iš dešinės „Audi“ automobiliui esanti punktyrinė linija, o ženkliai važiuodamas į kairę pusę, link atvažiuojančio V. D. vairuojamo automobilio. Akivaizdu, kad šį manevrą „Audi“ vairuotoja pradėjo atlikinėti per anksti. Iš kelių policijos į bylą pateikto vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad būtent „Audi“ automobilis tolsta nuo dešinėje esančios brūkšninės linijos ženkliu atstumu, t. y. nesilaiko reikalavimo važiuoti kuo arčiau važiuojamosios dalies krašto, skirto važiuoti ta kryptimi, bei nepaliko tarpo iš šono.
14. KET 126 punkte rekomenduojami saugūs atstumai nereglamentuoja šoninio atstumo važiuojant keliu, numatyti šoninio atstumo reikalavimai tik lenkiant kitas transporto priemones, o važiuojant, atstumas turi būti saugus. Neturint duomenų apie kelio juostų išmatavimus, iš vaizdo įrašo, sulėtinus ir padidinus vaizdą, kaip vaizdo įrašą peržiūrėjo ir pirmosios instancijos teismas, neįmanoma nustatytu, kad automobilis „BMW“, pavažiuodamas kairiau, paliko per mažą atstumą iš šono, vertinant menamos linijos, skiriančios eismo juostas, vietą. Iš vaizdo įrašo taip pat neįmanoma tiksliai nustatyti, ar buvo automobilių kontaktas. Kaip matyti automobiliai buvo itin arti vienas kito ir tuo momentu automobilio „Audi“ vairuotoja reaguoja į „BMW“ automobilį pasukdama galvą ir stabdydama vairuojamą automobilį. Iš automobilių fotonuotraukų (b. l. 45) matyti, jog „Audi“ automobilio priekinės kairės pusės durelės ties apačia yra apgadintos. Taip pat nuotraukose matyti, jog „BMW“ automobilio kairės pusės priekinio rato ratlankis yra įbrėžtas. Tokių apgadinimų aukštis sutampa, tačiau iš kitos bylos medžiagos matyti, kad nebuvo nustatyti jokie automobilio „BMW“ apgadinimai (2023 m. liepos 21 d. Eismo Įvykio informacija, kurioje V. D. pripažinta eismo įvykio kaltininke, jos automobilis neapgadintas (b. l. 7-8); papildomi duomenys apie eismo įvykį: įvertintos eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės, „BMW“ automobilis neapgadintas (b. l. 23), 2023 m. rugsėjo 1 d. informacijoje apie eismo įvykį taip pat nurodyta, kad „BMW“ neapgadinta (b. l. 32-34)). Iš administracinėn atsakomybėn patrauktos V. D. skundo argumentų bei parodymų duotų Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdyje matyti, kad nedidelį pažeidimą ant rato „BMW“ automobilis turėjo dar žiemą, todėl negalima daryti išvados, kad ratlankio apgadinimas buvo padarytas būtent šio įvykio metu. Tokios aplinkybės bei administracinio pažeidimo metu, nei nagrinėjant skundą apylinkės teisme, nebuvo nustatytos.
15. KET 101 punkte nurodyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Iš vaizdo įrašo matyti, kad V. D., vairuodama automobilį „BMW“ stovi trečiojoje eismo juostoje, kurioje eismas vyksta tik į kairę, rodo posūkį. Jos judėjimo schema jau aprašyta, ji akivaizdžiai važiuoja tiesiai ir ruošiasi sukti į kairę, niekaip nekeičia savo judėjimo krypties daugiau, negu galima įsivaizduojamoje jos judėjimo krypties eismo juostoje.
16. KET 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Tai bendro pobūdžio pareiga, kurios, nagrinėjamu atveju, negalima pripažinti pažeista dėl aukščiau šioje nutartyje nurodomų aplinkybių.
17. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojamas inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka daryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikas, už kurias turi būti skiriama nuobauda. Svarbu ir tai, jog administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi Institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai Institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
18. Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai. Įvertinus tai kas išdėstyta, pripažintina, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų, jog V. D. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, todėl skundžiama nutartis ir Institucijos nutarimas naikinami ir administracinio nusižengimo bylos teisena V. D. atžvilgiu nutrauktina (ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 6 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-21185-2023 ir administracinio nusižengimo teiseną V. D. atžvilgiu pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį nutraukti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.