- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-15
- Bylos Nr.
- II-1018-1078/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01201-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Suinteresuotas asmuo
- E. S.
- Pažeidėjas
- V. D.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patrauktos V. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. P(duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo D. M. 2023 m. rugsėjo 6 d. nutarimo 10-ANR_N-21185-2023 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo D. M. 2023 m. rugsėjo 6 d. nutarimu 10-ANR_N-21185-2023 (toliau – ir Nutarimas) V. D. (toliau – ir Pareiškėja) buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalį dėl to, kad ji vairuodama automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidi, norėdama sukti į kairę, nevažiavo kuo arčiau važiuojamosios dalies krašto, skirto važiuoti ta kryptimi, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė ir apgadino gretimoje juostoje tiesiai važiuojantį automobilį „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101, 106, 126 punktų reikalavimus. Minėtu nutarimu V. D. paskirta administracinė nuobauda – 11 Eur bauda.
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teismui V. D. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą Nutarimą ir bylą nutraukti. Skundas motyvuojamas tuo, jog, gretimoje juostoje važiavusio automobilio Audi vairuotoja, norėdama sankryžoje važiuoti tiesiai, privalėjo keisti važiavimo kryptį (važiuoti kairiau), tačiau šį manevrą padarė per anksti ir nesilaikė reikalavimo važiuoti kuo arčiau važiuojamosios dalies krašto, skirto važiuoti ta kryptimi, nepaliko tarpo iš šono ir kliudė automobilį BMW. Skunde taip pat nurodoma, jog policijos pareigūnai, nesurinkę objektyvių ir neginčijamų įrodymų, vadovaudamiesi Audi automobilio vairuotojos klaidinančiais parodymais ir savo prielaidomis, aplaidžiai ištyrė eismo įvykį ir inkriminavo KET pažeidimus.
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo skundžiamą Nutarimą palikti nepakeistą ir skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad Nutarimas priimtas išsamiai ištyrus visą bylos medžiagą, padarytas nusižengimas yra įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, tarnybiniu pranešimu ir kita bylos medžiaga.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo E. S. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog su Pareiškėjos skundu nesutinka, skundžiamas nutarimas priimtas pagrįstai ir teisėtai bei yra įvertintos visos įvykio aplinkybės. E. S. nuomone įvykis atsitiko dėl Pareiškėjos nedėmesingumo. Rašytiniuose paaiškinimuose E. S. prašo Pareiškėjos skundo netenkinti bei pripažinti ją nukentėjusiąja.
V. D. į Institucijos atsiliepimą į skundą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog automobilių nuotraukose nesutampa pažeidimų aukščiai, kas Pareiškėjos nuomone laikytina nemažiau svarbiu įrodymu. Be to, V. D. pažymi, jog išlieka klausimas, kodėl tyrėja nepaskyrė automobilių techninės ekspertizės, nuslėpė faktą, jog Audi automobilis pažeidė KET taisykles ir 2023 m. liepos 19 d. administracinį nusižengimą surašė tik Pareiškėjai, o Audi vairuotojai tik po skundo pateikimo ir po pakartotinio bylos nagrinėjimo Vilniaus apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriuje 2023 m. rugsėjo 6 d. V. D. taip pat atsiliepime nurodo, kad BMW automobilio draudikas ADB „C. V. I. G.“ vadovavosi 2023 m. liepos 21 d. tyrėjos prieštaringų faktų raštu, kuris buvo pateiktas draudikui. Dėl to buvo prarasta galimybė prašyti atlikti techninę automobilių ekspertizę, kadangi Audi buvo suremontuotas.
Teismo posėdžio metu Pareiškėja nurodė, jog palaiko savo skundą skunde išdėstytais motyvais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo E. S. nurodė, kad įvykio dieną važiavo iš darbo, jei būtų buvusi neblaivi, darbe būtų kilęs įtarimas. Pagal KET taisykles, reikia sustoti įvykus kontaktui, todėl sustojo ir naudojo garso signalą, kad atkreiptų BMW vairuotojos dėmesį. Matė, kad BMW vairuotoja nuvažiuoja, todėl važiavo iš paskos ir neleistinoje vietoje suko į kairę, kad galėtų užsirašyti BMW automobilio numerį, po to paskambino policijai. Po susidūrimo važiavo iš paskos, naudojo garsinį signalą, Pareiškėja nekreipė dėmesio ir nuvažiavo. Tyrėjai konstatavo, kad buvo smūgis į Audi automobilį.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
ANK 641 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
V. D. skundžiamu nutarimu nubausta pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, kurioje numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimus, už kuriuos atsakomybė nėra numatyta kituose šio straipsnio dalyse.
Skundą padavusiam asmeniui surašytas protokolas dėl KET 9, 101, 106, 126 punktų pažeidimo. Minėto protokolo pagrindu pareiškėjos atžvilgiu priimtas skundžiamas nutarimas.
KET 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių <...>.
Žemesnės instancijos teismas
KET 101 punkte nurodyta, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.
KET 106 punkte numatyta, kad prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Kelio ženklai ir (arba) horizontalusis ženklinimas gali šį reikalavimą pakeisti.
KET 126 punkte nurodyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus <...>.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamame nutarime nurodyta, jog 2023 m. birželio 9 d., 16.03 val., Žirmūnų 56A, Vilniuje, V. D. vairuodama transporto priemonę „BMW“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidi, norėdama sukti į kairę, nevažiavo kuo arčiau važiuojamosios dalies krašto, skirto važiuoti ta kryptimi, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė ir apgadino gretimoje juostoje teisiai važiuojantį automobilį „Audi“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini).
Taigi, nagrinėjamu atveju V. D. buvo nubausta už tai, kad nagrinėjamo įvykio metu, vairuodama transporto priemonę ir sankryžoje sukdama į kairę, nesilaikė reikalavimo važiuoti kuo arčiau kairiojo važiuojamosios dalies krašto, ko pasekoje ir įvyko susidūrimas su automobiliu Audi, kurio vairuotoja, kaip nustatyta iš bylos medžiagos, taip pat pažeidė KET reikalavimus, važiuodama sankryžoje nesilaikė pareigos važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.
Nors pareiškėja skunde ir ginčija kaltę dėl padaryto aptariamo KET pažeidimo, tačiau teismas su pareiškėjos pozicija sutikti neturi pagrindo, kadangi iš teismui pateikto vaizdo įrašo, užfiksuoto miesto stebėjimo kamera (b. l. 45) akivaizdžiai matyti, jog iš tiesų, kaip ir nurodoma skundžiamame nutarime, tiek pareiškėjos vairuotas automobilis BMW, tiek automobilius AUDI ties Žirmūnų ir Šilo gatvių sankryža įsijungus raudonam šviesoforo signalui sustojo - „Audi“ automobilis antrojoje eismo juostoje, iš kurios galima judėti tik tiesiai, „BMW“ automobilis trečiojoje eismo juostoje, iš kurios galima sukti tik į kairę. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, vaizdo įraše užfiksuota, jog abu automobiliai pradeda važiuoti iš esmės nesilaikydami KET taisyklių. „Audi“ automobilis, judėdamas link sankirtos, nesilaikė dešiniojo savo juostos krašto ir akivaizdžiai pajudėjo link kairiojo krašto. Tuo tarpu „BMW“ automobilis, artėdamas link sankryžos, nesilaikydamas kairiojo savo juostos krašto, pradėjo važiuoti šiek tiek dešiniau nuo savo pradinės judėjimo krypties. Atsižvelgiant į tai, galima konstatuoti, kad „BMW“ automobilio vairuotoja nesilaikė KET 9, 101, 106, 126 punktuose numatytų taisyklių, t. y. sankryžoje, įsijungus žaliam šviesoforo signalui, prieš sukdama į kairę, neįsitikino, jog yra paliktas saugus atstumas nuo automobilio („Audi“), esančio gretimoje eismo juostoje, pradėdama manevrą sukti į kairę, neapdairiai judėjo link dešiniojo savo juostos krašto. Teismas atkreipia dėmesį, jog toks nagrinėjamo įvykio mechanizmas aiškiai matosi peržiūrint byloje esantį vaizdo įrašą, jo peržiūrą atliekant sulėtinus ir išdidinus vaizdą ekrane.
Teismas pažymi, jog Pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės dėl policijos pareigūnų atmestino darbo tiriant eismo įvykį (neapklausti liudytojai, neatliktas blaivumo patikrinimas, nepaskirta autotechninė ekspertizė), nesudaro pagrindo teigti, jog administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas neišsamiai, o priimtas nutarimas turėtų būti panaikintas. Pažymėtina, jog skundžiamame nutarime, darant išvadas dėl V. D. padarytų KET pažeidimų, pagrindiniu objektyviu įrodymu yra laikytinas būtent vaizdo įrašas iš miesto stebėjimo kameros. Analizuojant šį vaizdo įrašą, kaip minėta - sulėtinus ir išdidinus pateiktą vaizdo medžiagą, matomas itin aiškus eisme dalyvavusių transporto priemonių judėjimas ir aiškiai matoma tiek automobilio „BMW“, tiek automobilio „Audi“ judėjimo trajektorija, t. y. kad akivaizdžiai pradėdamos judėti abi minėtos transporto priemonės nesilaikė KET 106 punkto reikalavimo. Pabrėžtina, jog nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, teisingo sprendimo priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas administracinio nusižengimo bylos procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pagrindinis įrodymas, kuriuo buvo remtasi priimant skundžiamą nutarimą - įvykio vaizdo įrašas, kurio objektyvumu teismas neturi pagrindo abejoti ir šiuo atveju, teismo vertinimu, pareiškėjos nurodomi papildomi tyrimo veiksmai (liudytojų apklausos, autotechninė ekspertizė ir pan.) būtų absoliučiai pertekliniai.
Pažymėtina, jog tiek savo skunde, tiek ir atsiliepime pareiškėja akcentuoja, jog nebuvo nustatytas priežastinis ryšys tarp KET pažeidimo ir eismo įvykio kilimo, kad yra būtina skirti autotechninę ekspertizę, siekiant nustatyti eismo įvykio priežastis, taip pat keliami klausimai dėl eismo įvykio metu padarytos turtinės žalos atlyginimo.
Teismas pažymi, jog nuo 2017 m. sausio 1 d., įsigaliojus ANK, nebėra numatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą (kai nėra sutrikdoma asmenų sveikata, ir kai eismo įvykį sukelia blaivus ir teisę vairuoti turintis asmuo) (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalis). Todėl kiekvieną kartą, kai padaromas KET pažeidimas, kuris galimai nulėmė tokio eismo įvykio kilimą, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik už konkretaus KET pažeidimo padarymą. Šiuo atveju tiek KET 9, 101, 106, 126 punktuose, ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėtis yra formali, todėl atsakomybei atsirasti padariniai nėra būtini. Šiuo atveju tarp dviejų eismo įvykio dalyvių kylantis ginčas dėl to, kuris iš jų kaltas dėl eismo įvykio kilimo, ir kuris asmuo turės atlyginti įvykio metu padarytą žalą, yra ginčas dėl šių asmenų deliktinės atsakomybės, tai yra civilinės prigimties teisinis ginčas, kuris turi būti sprendžiamas civilinėmis teisinėmis priemonėmis (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-351-1058/2022). Atsižvelgiant į tai, teismas, nagrinėdamas V. D. skundą, nepasisako dėl skundo argumentų, jog dėl eismo įvykio kilimo galimai kalta ir kitos eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės vairuotoja ar dėl to, jog eismo įvykis kilo dėl abiejų transporto priemonių vairuotojų kaltės, kadangi, kaip minėta, kaltės dėl atsiradusios žalos klausimas spręstinas ne administracinio nusižengimo byloje, o civilinio proceso tvarka.
Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo D. M. 2023 m. rugsėjo 6 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Esant tokioms aplinkybėms V. D. skundas atmestinas.
Teismas, remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
netenkinti administracinėn atsakomybėn patrauktos V. D. skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 6 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-21185-2023.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.