Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2014-11-24 · Civilinė byla Nr. 2-3444-723/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-11-24
Bylos Nr.
2-3444-723/2014
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02661-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilmantas Ambrulevičius
Ieškovas
B. G.
Atsakovas
L. G.
Kategorijos
  • 74.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.9.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 125.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-3444-723/2014Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02661-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 74.2.4; 77.4.2; 99.3; 99.7; 113.1; 114.9.1; 114.9.3.1; 116.1; 125.1.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 24 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius,sekretoriaujant Danguolei Dubakienei,

dalyvaujant ieškovui B. G., jo atstovui adv. K. Paspirgėliui

atsakovei L. G., jos atstovui adv. V. Pumpučiui,

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei J. Č.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. G. ieškinį atsakovei L. G. dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, išvadą teikiančioms institucijoms (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas B. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-11-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1306-504/2011 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 6 ir 7 p. taip:

„6. Vaiko R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta yra nustatoma su tėvu B. G.,

7. L. G. moka nepilnamečiui vaikui R. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis piniginėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Lt nuo 2014-08-20 iki šio nepilnamečio vaiko pilnametystės. Priteisto išlaikymo tvarkytojas uzufrukto teise R. G. tėvas B. G..“

Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-406-647/2012 nutraukdamas šalių santuoką patvirtino sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria vaiko R. G. gyvenamoji vieta nustatyta su motina L. G., o B. G. įsipareigojo nepilnamečiui sūnui mokėti išlaikymą periodinėmis piniginėmis išmokomis kas mėnesį po 600 Lt nuo 2012-05-01 iki šio nepilnamečio vaiko pilnametystės. Pažymėjo, jog nuo sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo pasikeitė aplinkybės. Nepilnametis vaikas nori, kad jo gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu (ieškovu). 2014 m. birželio viduryje vaikas R. G. su motinos sutikimu atvyko pas ieškovą svečiuotis vasarai. Vaikas vėl primygtinai pradėjo aiškinti, kad nebenori gyventi pas mamą, o nori gyventi su ieškovu. Vaikas nenori grįžti pas motiną, nes motina jam neskiria pakankamai dėmesio, vaiką palieka vieną namuose, su juo beveik nebendrauja, vaikui tik kartą per dieną pagaminamas šiltas namų sąlygomis pagamintas valgis, motina vaikui draudžia bendrauti laisvalaikiu su draugais, nes neišleidžia iš namų, skatina vaiką, kad šis taip sėdėdamas namuose žaistų kompiuteriu. Ieškovas vaikui ne kartą primygtinai sakė, kad sutinka, kad jis gyventų su juo, tik tegul gerai pagalvoja. Motina šiuo metu nesugeba užtikrinti, kad vaikas tinkamai augtų ir vystytųsi. Vaikas jaučiasi vienišas ir nemylimas, ir nereikalingas motinos šeimoje. Su vaiku elgiamasi grubiai, dažnai ant jo rėkiama, taigi prieš vaiką naudojamas psichologinis smurtas. Vaikas nebenori kentėti, patirti psichologinį smurtą, būti niekam nereikalingas, todėl prašo ieškovo gyventi su juo. Pas ieškovą vaikui bus sudarytos geresnės sąlygos tinkamam jo augimui ir vystymuisi. Tėvo materialinės sąlygos leidžia užtikrinti vaiko materialinių poreikių įgyvendinimą. Ieškovas yra Lietuvos (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), gyvena (duomenys neskelbtini), kur vaikui yra skirtas vienas kambarys, apstatytas baldais ir buities prietaisais, viešbutyje yra visi šiuolaikiniai patogumai. Atsiradus būtinybei, nebūtų jokių problemų dėl didesnio būsto vaikui užtikrinimo įvairiais sandoriais. Ieškovas turi sugyventinę O. B., gim. (duomenys neskelbtini), su ja santykiai idealūs, jie nesipyksta. Sūnus ir O. B. labai gerai sutaria, O. B. vaiką prižiūri, žaidžia su juo, rūpinasi, tarp sūnaus ir O. B. susiformavo artimas psichologinis ryšys. Kol ieškovas būna darbe (nuo 8 iki 17 val.) vaiku rūpinasi O., šiltai bendrauja su juo, ruošia valgyti, skalbia. Laisvalaikį visi leidžia kartu, užsiima sūnumi, mokina jį vyriškų darbų, užsiima sportu, pratina sūnų prie aktyvaus gyvenimo būdo, keliauja po vaizdingas (duomenys neskelbtini) apylinkes dviračiais, pėsčiomis. Neskatina vaiko, kad jis per daug sėdėtų prie kompiuterio. (duomenys neskelbtini) mokykla būtų už 50 metrų nuo namų, be to, (duomenys neskelbtini) saugus ir tvarkingas miestas, ypač palankus augti vaikams. Pakeitus sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas dalyje dėl vaiko R. G. gyvenamosios vietos nustatymo, prašo priteisti išlaikymą sūnui R. G. iš jo motinos L. G. po 200 Lt periodinėmis piniginėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki nepilnamečio vaiko pilnametystės.

Atsiliepimas

Atsakovė L. G. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad buvęs vyras daro psichologinį spaudimą sūnui R. G.. Berniukas bijo tėčio ir sutinka su jo nuomonė, kad jam geriau gyventi su juo (duomenys neskelbtini), negu (duomenys neskelbtini) su mama. Atsakovės gyvenimo sąlygos yra puikios – turi butą (duomenys neskelbtini). Psichologinė aplinka saugi, tą patvirtina ir socialinė darbuotoja (žaidžia su vaiku, kartu gamina maistą, daug laiko praleidžia kartu – važiuoja pas močiutę, pas draugę R., eina pasivaikščioti į mišką). L. R. taip pat turėtų leisti ir su tėvu, bet ieškovas per 2013 - 2014 m. paskambindavo retai, todėl ji leidžia vaikui viešėti pas tėtį visą vasarą ir nereikalauja vaiko išlaikymo už tą laikotarpį. Apie buvusio vyro naują draugę O. žino tik tiek, kad ji ir jos sūnus gyvena kartu su ieškovu ir yra jo išlaikytiniai. Sūnus minėjo, kad O. niekur nedirba. B. G. pats pasirūpinti R. G. negali, kadangi dažnai būna komandiruotėse darbo reikalais. O. per du metus yra trečioji ieškovo sugyventinė. Atsakovė dirba (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sūnus nuo 2014-09-01 lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją, (duomenys neskelbtini) klasę.

Šalies argumentai

Ieškovas dublike nurodė, kad jokio psichologinio spaudimo sūnui nedarė. Iniciatyva gyventi su tėvu atėjo iš paties vaiko. Vaikas ieškovo nebijo ir jokio psichologinio spaudimo nepatyrė bei turi tvirtą nuomonę, kad nori gyventi su tėvu. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius, vaikui nuo rugpjūčio pabaigos ne savo noru sugrįžus gyventi pas motiną ir pagyvenus pas ją virš savaitės, apklausė vaiką neutralioje aplinkoje, kur vaikas nurodė, kad nori gyventi pas tėvą ir patvirtino, kad yra mamos mušamas ir mama vaikšto pikta, kad pas tėvą jaučiasi labiau mylimas. Nurodo, kad nesutinka, jog O. B. trečioji jo sugyventinė. Jis dažnai nebūna komandiruotėse, jose tenka pabūti, kai būna karinės pratybos ir mokymai, tačiau tie mokymai nėra dažni ir nebūtų kliūtis, atsižvelgiant į vaiko amžių ir savarankiškumą, saugią aplinką jo namuose. Tai, kad ieškovas neleido pasikalbėti su vaiku neatitinka tikrovės. Vaikas turėjo telefoną ir juo galėjo kalbėti su kuo tik nori, jis jokių trukdžių vaikui bendrauti su motina nedarė. Jeigu ieškinys nebūtų tenkinamas dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tai dėl pasiūlytos bendravimo tvarkos sutinka iš dalies. Ieškovą tenkintų, kad jis pasiimtų sūnų iš (duomenys neskelbtini) ir grąžintų į (duomenys neskelbtini), kas antrą savaitgalį. Dalį švenčių (Šv. Kalėdų, Naujųjų Metų, Šv. Velykų, Joninių, Vėlinių, Žolinių švenčių) vaikas tėvų lygybės pagrindais turėtų vienais metais praleisti pas vieną iš tėvų, o kitais metais pas kitą iš tėvų, taip pat norėtų, kad vasaros atostogas, mokinių atostogas, vaikas praleistų su juo.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į dubliką (triplike) nurodė, kad ieškovas psichologini spaudimą daro ir dabar. 2014-09-26 atvažiavo i (duomenys neskelbtini) ir be jos leidimo pasiėmė sūnų ir išvežė nežinoma kryptim, ji kreipėsi raštiškai į policiją. Ieškovui užsifiksavo, kad ji naudojuosi B., kadangi gauna iš jo vaiko išlaikymą, o B. nesinaudos manim, nes ji atseit neturės mokėti elementų B., jei R. gyvens pas jį. 2014-08-28 ieškovas liepė skambinti R. motinai ir jos broliui V. ir šnekėti kad atsakovė paliktų jį ramybėje ir leistų R. gyventi su tėčiu, o pas ją viešės po teismo. Turėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini) ir atsiimti vaiką. Kariniai mokymai ir pratybos dažnai užsitęsia dviem savaitėm ir būna kitoj šalyje, o tai tikrai yra kliūtis, kadangi vaiką prižiūrės nepažįstamas žmogus, kuris neturi tam tinkamo išsilavinimo ir vargu ar savo vaiku P. rūpinasi tinkamai. Per vasarą jei neleisdavo pasikalbėti su R. telefonu (R. ji yra padovanojusi telefoną), netgi pakeitė SIM kortelės numerį, kad negalėtų susisiekti. Taip pat nuteikia vaiką ir prieš atsakovės mamą (močiutę). Kai buvo atvažiavęs pas atsakovės mamą, R. nenorėjo su ja bendrauti, slėpėsi B. mašinoje, o šiuo metu puikiai sutaria su močiute. Išlaikymo dydis 700 Lt į mėn. periodinėmis pinigų išmokomis atitinka sąžiningumo kriterijus. Iš ieškinio turinio matosi, kad B. nesirūpins R., o viską, kas susiję su vaiku permes ant O. B. pečių. Prašo palikti vaiko gyvenamąją vietą su ja (motina) ir pakelti vaiko išlaikymo dydį nuo 600Lt iki 700 Lt periodinių pinigų išmokų. Dėl bendravimo tvarkos sutinka iš dalies: 1. Pasiima sūnų iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir gražina, o ne liepia jai važiuoti į (duomenys neskelbtini). 2. Pasiima sūnų pasisvečiuoti savo namuose kas antrą savaitgalį ir kas antras šventes. 3.Dalį vasaros atostogų R. leis stovykloje, kadangi jam reikia bendrauti su bendraamžiais, o ne grybauti per prievarta su tėveliu (R. nemėgsta grybauti), kuris per paskutinį grybavimą neprižiūrėjo ne tik jo, bet ir sūnaus pusbrolio R., kadangi R. pasakė, kad buvo su R. pasiklydęs miške.

Ieškovas pateikė papildomą atsiliepimą į atsakovės tripliką. Išsiaiškino vaiko pamokų tvarkarašti, ir 2014-09-26, kadangi jam nėra uždrausta matytis su vaiku, susitiko su R. G.. Vaikas pasakė, kad nori važiuoti su juo pasisvečiuoti, todėl vaikas paviešėjo ieškovo motinos namuose iki sekmadienio. Po to sekmadienį parvežė vaiką motinai. Jis vaiko nenuteikinėja prieš motiną. Pati motina vaikui bando įteikti, kad byla dėl gyvenamosios vietos nustatymo vyksta dėl alimentų. Vaikas jam paaiškino, kad bijo motinos, motina jį muša, psichologiškai žlugdo, todėl prie motinos jis bijo išreikšti savo tikrąją valią. Vaikas būtent neutralioje aplinkoje, (duomenys neskelbtini) gimnazijoje paaiškino vaikų teisių apsaugos specialistams apie tai, kad nori gyventi su tėvu. Vaikas didelis ir pats pasirenka su kuo bendrauti. Sūnui neliepė skambinti V. ir buvusiai sutuoktinei. Vaikui nupirkta motinos kortelė išsimagnetino. Vaikui, kai šią vasarą gyveno su tėvu, buvo leidžiama bendrauti telefonu su motina, bendravo kada tik norėjo. Motina labai retai domėjosi vaiku, kol jis šią vasarą gyventi su tėvu. Vaiku pradėjo domėtis tik gavusi procesinius dokumentus iš teismo. Išlaikymo įsiskolinimas susidarė todėl, kad jis ir vaiko motina buvo susitarę, kad motina nereikalaus alimentų už laikotarpį, kai vaikas viešės pas tėvą. Būtent tais mėnesiais jis nemokėjo vaikui alimentų. Pati ieškovė po santuokos nutraukimo leisdavo vaiką viešėti pas tėvą, vaikas būdavo pas jį ir vasaromis, ir daugelį savaitgalių, lankydavosi pas ieškovo tėvus, gyvenančius (duomenys neskelbtini). Jeigu tėvas taip kenkia vaikui, tai reikėjo neleisti vaiko lankytis pas jį. Atsakovė tiesiogine to žodžio prasme juodina jį. Atsakovės teiginiai yra dėl rūpesčio vaiku yra apsimestiniai, kadangi rūpestis vaiko saugumu atsirado tik po bylos iškėlimo.

Atsakovė papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad nebuvo ir nėra prieš tėvo bendravimą su sūnumi. Kai po vasaros atostogų ieškovas nesugražino vaiko laiku, kad galėtų tinkamai pasiruošti mokslo metams, tai nėra ką kalbėti apie tai, kad nėra problemų dėl bendravimo. K. B. po teismo 2014-09-24 ieškojo R., vaikas vėliau jai papasakojo, kad slėpėsi namie, nes pamatė pro langą, kad atvažiavo tėtis ir nenorėjo jo įsileisti. 2014-09-26 ieškovas atvyko į (duomenys neskelbtini) gimnaziją ir išsivežė R. pas savo giminaičius ir paliko, o pats nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). B. pasiėmė vaiką be perspėjimo. 2014-10-07 ieškovas vėl atvyko į (duomenys neskelbtini) gimnaziją ir išsivežė vaiką be perspėjimo. Grąžino sekmadienį. 2014-10-23 ieškovas atvyko į (duomenys neskelbtini) gimnazija ir išsivežė R. savaitės vidury, tam kad penktadienį 2014-10-24 supažindintų su nauja mokykla (duomenys neskelbtini), taip B. pasakė mokytojai L. M.. Mokytoja paskambino atsakovei pranešti naujieną. Vaikas blaškosi, negali normaliai gyventi, vis kažkur vežiojamas, negali ramiai lankyti mokyklos, nes ieškovas daro vaikui psichologinį spaudimą prieš teismą, kad paveiktų vaiką, nes vaikas bus verčiamas liudyti teisme. Ji niekad nekėlė rankos prieš vaiką, vaikas jaučiasi puikiai ir jie nori ramiau gyventi, o buvęs sutuoktinis iki šios dienos nepalieka jų ramybėje.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad VTAS vyriausioji specialistė aplankė atsakovę, kuri gyvena kartu su sūnumi vieno kambario bute. Butas yra su visais patogumais. Berniukas turi atskirą lovą. Apsilankymo metu butas buvo sutvarkytas. L. G. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), mėnesinis darbo užmokestis yra 1200 Lt. Ji darbą baigia vėliausiai 16 val. R. G. nuo šių metų rugsėjo mėnesio lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją. 2014-09-09 VTAS vyriausioji specialistė bendravo su nepilnamečiu vaiku (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Berniukas pareiškė, kad visą vasarą gyveno pas tėvą, vasarą praleido gerai, iš tėvo jį paėmė mama. Pasak vaiko, motina jį kartais muša, dažnai vaikšto pikta. Mama jam gamina maistą, namo grįžta apie 16-17 val. Iš ryto mama keliasi anksti, padaro jam valgyti ir išeina į darbą. Berniukas pats iš ryto ruošiasi į mokyklą. Grįžęs iš mokyklos jis daro pamokas, žaidžia namie, laukia mamos pareinančios iš darbo. Dažnai kartu su mama važiuoja į (duomenys neskelbtini) pas senelę. (duomenys neskelbtini) taip pat gyvena ir berniuko krikštatėvis, su kuriuo sutaria labai gerai. Mama išleidžia vaiką žaisti į kiemą, berniukas turi 3 draugus. Pažymėjo, kad R. G. pokalbio metu bendravo laisvai, vaikas labai myli savo mamą, bet turi nuoskaudų, kad mama jam skiria nepakankamai dėmesio. Berniukas pareiškė, kad nori gyventi su tėvu. Pas tėtį jis jautėsi geriau, labiau mylimas. Nors vaikas ir pareiškė, kad nori gyventi su tėvu, tačiau VTAS nuomonę dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos keitimo pateiks teismo posėdyje. Jeigu nepilnamečio gyvenamoji vieta bus nustatyta su tėvu, VTAS palaikys ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

(duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad B. G. kartu su sugyventine O. B. ir jos sūnumi P. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena nuomojamuose dviejuose viešbučio kambariuose, kurių bendras plotas apie 50 kv. m. Yra vonia, tualetas. Virtuvė yra bendra viso aukšto gyventojams. Kambariai apšildomi centralizuotai, apstatyti buičiai reikalingais baldais ir namų apyvokos daiktais. Švaru, tvarkinga. Viename kambarių įsikūręs B. G. su O. B., kitas kambarys, kuriame yra sieninė spinta, komoda, rašomasis stalas, kompiuteris, televizorius, du maži šaldytuvai, dviaukštė lova, skirtas jos sūnui P. B.. Jei sūnaus R. G. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, tai ir R. gyventų šiame kambaryje. B. G. dirba (duomenys neskelbtini), gauna 3500 Lt atlyginimą. Jo teigimu, sūnaus išlaikymui kas mėnesį moka po 600 Lt. Vasaros laikotarpiu išlaikymo neteikė, kadangi R. vasaros atostogas praleido pas tėvą. Vasaros atostogų metu rūpinosi sūnaus sveikata, kreipėsi į odontologą, okulistą, nupirko akinius, specialius padukus avalynei. Skyrius skundų dėl šios šeimos gyvenimo būdo, vaiko nepriežiūros nėra gavęs. Atsižvelgiant į tai, kad B. G. gauna pastovias pajamas, yra sudaręs sąlygas vaikų poilsiui, žaidimams, pamokų ruošai, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) išduotoje pažymoje B. G. ir jo šeima charakterizuojama teigiamai, tėvas rūpinasi sūnaus sveikata, skyrius nėra gavęs skundų dėl šeimos gyvenimo būdo, vaiko nepriežiūros, mano, kad B. G. galėtų auginti sūnų, jei tai atitiktų vaiko interesus.

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad žiemos metu pas jį atvykęs vaikas pasakė esantis namuose nemylimas, jaučiasi nustumtas į šalį. Nori gyventi su juo. Vaikas pasiprašė pas jį. Jam pasiūlė pabaigti mokyklą, buvo likę keli mėnesiai. Su motina kaip ir susitarė, ji ketino išvažiuoti į užsienį, tačiau neišvažiavo, persigalvojo. Vaikas pasakojo, kad namie negauna normaliai pavalgyti, keturis metus nelankė jokių būrelių, drabužiai prasti. Vaikui gimtadienio nepadarė, nors savo atšventė. Pasibaigė mokslo metai, gegužės pabaiga - birželio pradžia, vaikas atvažiavo pas jį vidurį birželio. Pas jį buvo du su pusę mėnesio. Pokalbių su atsakove niekas negali patvirtinti, niekas negirdėjo. Vaiką pasiimti iš mokyklos nutarė pats. Poveikio vaikui nedarė. Vaikas pasakojo, kad jis skriaudžiamas, buvo kartą mušamas per apautus batus, kad nebūtų mėlynių, mama į jį nekreipia dėmesio, supykus visada. Jis turi sugyventinę O. B.. Kartu gyvena beveik metus. Vaiko santykiai su O. geri, vadina mama. O. B. turi savo vaiką iš kitos santuokos, R. rūpinasi kaip savo. Jie gyvena dviejų kambarių bute, tai viešbutis, beveik dvejus metus gyvena. Vaikas gyventų su kitu vaiku vienam kambaryje, nupirkta dviaukštė lova, stalas, kompiuteris. Išlaikymo už vasarą nereikalavo, o paskui po vasaros staiga pareikalavo. Įsiskolinimas susidarė už laikotarpį, kai vaikas buvo pas jį, įsiskolinimą padengė. Jis dirba 8-17 val., labiau administracinį darbą, organizuoja pratybas. Pratybos pagal įstatymą numatytos 20-50 dienų per metus. Šiais metais buvo 4 komandiruotės į kitus miestus 2-5 paroms. Su vaiku nuo 2012 metų bendravo nelabai tankiai, nes vaikas neturėjo telefono, nenorėjo su atsakove bendrauti. Dėl smurto patvirtinti negali, viską surašė iš vaiko žodžių. Kartą kai jam skambino vaikas, verkė, prašė pasiimti, nes jį skriaudžia ir išsijungė. Bandė perskambinti, tačiau buvo išjungtas. Jei reikės išvykti į komandiruotę ilgesniam laikui, turi galimybę pasamdyti auklę.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovas adv. K. Paspirgėlis nurodė, kad vaiko interesams neprieštarauja jo gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu, kaip tik atitinka jo interesus. Abi šalys turi vienodas gyvenamąsias sąlygas, tinkamas vaikui auginti. Tačiau vaikas nori gyventi su tėvu. Tai patvirtino pirminėje Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje, tiek posėdyje. Vaikui beveik (duomenys neskelbtini) metų. Su tėvu jam gyventi bus žymiai geriau, nei su motina. Vaikas paaiškino, kad jo interesai labiau sutampa su tėvu, jo užsiėmimais, gauna daugiau dėmesio. Iš motinos pusės matosi, kad dėmesio šiek tiek trūksta, su vaiku šiek tiek netinkamai elgiamasi.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad vaiko neskriaudė, myli savo vaiką. Nėra taip, kad visada ji prastos nuotaikos. Vaikas labai nenorėjo eiti į (duomenys neskelbtini) mokyklą, nes ten toks berniukas jį skriaudė. Visą laiką per vaiko gimtadienį nuperka saldainių, sulčių, paveža iki mokyklos. Per gimtadienį berods buvo nuvažiavę į „Hesburger“. Vaikas po mokslo metų nuvyko pas tėtį. Jie susitarė, kad pasiimtų ir rugpjūčio 15 d. grąžintų. Tačiau nesugrąžino. Į užsienį neišvažiavo, kad vaikas galėtų su tėvu matytis. Dirba (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo šneka, kad ji vaiką paliks kažkuriam laikui tėvui, o vėliau pasiims su savimi į užsienį, kur leis į mokyklą. Ketvirtadienį pasiėmė vaiką ir paklausė, ar buvo su tėvu nuėję į naują mokyklą. Iš pradžių vaikas sakė, kad ne, bet paskui prisipažino nuėję pas direktorę. Mano, kad vaikui geriau su ja gyventi. 2012 metais tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ieškovas nesiginčijo, neprieštaravo, kad vaikas liktų su ja. Per tą laiką niekada netrukdė tėvui matytis su vaiku. Tėvas vaiku visiškai nesidomėjo, todėl ji vaiką leisdavo jam pasiimti vasaros metu. Pas ją vaikui sudarytos geros sąlygos. Vaikas mokosi vidutiniškai. Ji dirba arba nuo 7 arba 8 iki 16 val. Grįžusi namo skiria laiką vaikui. Domisi vaiko mokslais, nusiveda į kiną, planuoja važiuoti į baseiną. Sūnus turi savo draugų ratą. Ji dabar į užsienį išvažiuoti neketina, dirba pagal neterminuotą darbo sutartį. Jos pajamos 1 200 Lt į rankas. Ji administracine tvarka nebausta, priklausomybių neturi. Pas tėvą vaikas lankėsi 2013 metais du mėnesius, o 2014 metais – (duomenys neskelbtini) mėnesius. Vaikas sakė, kad tėvas girtaudavo, labai bardavosi su A. ar A., nežino tos moters vardo. 2014-09-09 buvo atvykę socialinei darbuotojai, nes R. pavėlavo į mašiną, kuri veža iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Vaikas jai paskambino, nuvažiavo jį ir paėmė. Vaikui pasakė, kad jis vis tiek turės važinėti autobusu. Vaikas labai supyko ir pradėjo skambinti tėčiui, kad jį pasiimti, neva mama jį labai nuskriaudė. Nuo rugsėjo pirmos vaiką ryte pažadina, papusryčiauja kartu ir nuveda pas E., kur jie paskui kartu važiuoja į mokyklą. Vaikas iš mokyklos grįžta su E. mama arba su autobusu, nupirktas nuolatinis. Kai ji jau grįžta 16 val. vaikas jau būna namuose. Tuo metu jis dažniausiai ruošia pamokas. Ji turi draugą. Kartais vaikas lieka su juo ir mokinasi kartu. (duomenys neskelbtini) bute gyvena nuo 2013-01-20. (duomenys neskelbtini) turi tik (duomenys neskelbtini) klases, todėl mokiniai į (duomenys neskelbtini) važiuoja. Vaikas eina į (duomenys neskelbtini) klasę. Visi tie patys draugai eina į tą pačią mokyklą. Vaiko telefono numeris nebuvo keičiamas, tačiau vaikas jo nesinešioja į mokyklą.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas adv. V. Pumputis nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) metų, kai vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, niekas iš esmės nepasikeitė. Tuo metu šalys pačios susitarė, kad su motina vaikui gyventi geriau. Pats ieškovas pripažino, kad nuo to laiko nesiekė vaiko globos. Nuo to laiko nei vienas netapo nei geresniu, nei blogesniu. Vienas, kuris gyvena kartu nuolatos, yra kažkiek griežtesnis, nes tai natūralu, susiduriama su buitiniais klausimais, pamokų lankymų, drausmės klausimais. Tėvui nėra pareigos užtikrinti rėžimo laikymais, pamokų lankymą ir pan. Natūralu, kad vaikas nori būti labiau su tuo, su kuriuo praleidžia atostogas. Vaiko pageidavimas nėra privalomas teismui. Vaikui gyventi su motina nepasidarė blogiau. Ieškinyje dėstomi teiginiai, kad prieš vaiką smurtaujama, naudojamas psichologinis smurtas, vaikas nelavinamas, su juo elgiamasi grubiai, jis paliekamas vienas namuose, draudžiama bendrauti su draugais, nepasitvirtino išnagrinėjus bylą. Vaikui skiriama pakankamai dėmesio, yra prižiūrimas, aprengtas. Ieškovas nėra sukūręs šeimos, per kelis metus pakeitė kelias partneres. Ieškovas pagal savo darbo pobūdį ne visada galėtų skirti dėmesį vaikui. Ieškovo dėmesys vaikui suaktyvėjo tik iškėlus bylą. Kažkuria prasme tai bandymas vaiką papirkti. Vedžiojamas į parduotuves, užsiėmimus.

Šalies argumentai

N. R. G. nurodė, kad mokykloje yra draugų iš senos mokyklos, daugiau naujų. Į mokyklą eina su kaimyne pats, nebaisu. Nuvažiuoja su autobusu, turi nuolatinį. Su mama sutaria gerai, ir su tėčiu. Tėtis labai gerai, mama kartais griežčiau. Mama kartais iš darbo ateina jau būna supykusi. Namuose turi savo vietą. Pats sugeba savimi pasirūpinti. Namo grįžęs pavalgo, kai mama grįžta. Vasarą jį paėmė tėtis, bet jis irgi norėjo. Tėtis gyvena su O.. O. su juo gerai elgiasi, ji turi vaiką. Gerai sutaria. Pas tėtį geros gyvenimo sąlygos. Ten yra dviaukštė lova, apačioje Patrikas, o jis viršuje. Tėtis šnekėjo, kad nori jį pas save auginti. Jis pats užsiminė tėčiui, kad nori pas jį, kai mama primušė per užpakalį iš niekur nieko. Gal ir buvo dėl ko. Buvo supykęs, dabar nepyksta. Geriau su tėčiu, tiesiog geriau. Važiuoja žvejoti. T. K. draugą. Į parduotuvę dažniau eina. Tėvai vienodai myli. Mama nesako, kad tėtis blogas. Tėtis nesako, kad mama bloga. Pas mamą nešventė savo gimtadienio, pas tėtį nepataikė, kad būtų gimtadienis. Tik mokykloje. Mamos neprašė surengti gimtadienį. Po mokyklos niekur neina, neatsimena. Galima ir su mama, ir su tėčiu gyventi. Po mokyklos važiuoja į kaimą, patinka pas senelius. Su mama išeina picos suvalgyti, į kiną. Tėtis daugiau skiria dėmesio. Su mamos draugu sutaria gerai, jis geras. Tėtis negriežtas, O. irgi. Visko neleidžia. Tėtis neprašė pasakyti, kad labiau nori būti su juo. Mamos draugas su jais negyvena, tik kartais užeina.

VTAS atstovė nurodė, kad situacija nėra lengva. Iš motinos pusės jokių pažeidimų vaiko atžvilgiu nenustatyta. Vaiko norą nulemia labiau bendri interesai, tačiau tai nėra pagrindinis kriterijus. Skyriaus manymu tikslinga, kad vaikas toliau gyventų su motina. Skyriaus nuomone, tikslinga nustatyti bendravimo tvarką. Vaikui palaikyti santykį su motina yra labai svarbu. Kokie santykiai bus su motina, tokie santykiai bus su moterimis ateityje. Vaikui galimai bus trauma.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl vako gyvenamosios vietos nustatymo.

Byloje nustatyta, kad ieškovas B. G. ir atsakovė L. G. (Š.) turi nepilnametį sūnų R. G.. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-05-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-406-647/2012 buvo patvirtinta pareiškėjų B. G. ir L. G. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią šalys susitarė, kad vaiko R. G. gyvenamoji vieta nustatoma su motina L. G. (Sutarties 6 punktas); B. G. įsipareigojo nepilnamečiui sūnui mokėti išlaikymą periodinėmis piniginėmis išmokomis kas mėnesį po 600 (šešis šimtus) litų nuo 2012 . gegužės 1 d. iki šio nepilnamečio vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirta L. G. (Sutarties 7 punktas).

Pagal CK 3.53 str. 3 d., iš esmės pasikeitus aplinkybėms, buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. CK 3.169 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Aptardamas šioje teisės normoje įtvirtintas pakartotinio ieškinio pareiškimo sąlygas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad faktus, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu vaiko gyvenamajai vietai su vienu iš tėvų nustatyti, arba jog tėvas (motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavė vaiką gyventi ir auginti kitiems asmenims, privalo įrodyti antrasis iš tėvų, reiškiantis reikalavimą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje L. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-207/2003; 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-242/2005).

Reikšmingos ginčui byloje išspręsti aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis. Pagal CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik tada daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas B. G. yra Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis kas mėnesį yra apie 3 600 Lt atskaičius mokesčius. Ieškovas su O. B. ir jos sūnumi P. B. gyvena (duomenys neskelbtini) mokomajame viešbutyje dviejų kambarių (36 kv.m.) bute, adresu (duomenys neskelbtini). Bute yra vonia, tualetas. Virtuvė bendra viso aukšto gyventojams. Kambariai apšildomi centralizuotai, apstatyti visais reikalingais baldais ir namų apyvokos daiktais. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai aplankę ieškovą jo gyvenamojoje vietoje nustatė, kad bute tvarkinga, švaru, erdvu ir šviesu.

A. L. G. dirba (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbo pajamos kas mėnesį sudaro apie 1200 Lt. Atsakovė gyvena su sūnumi R. G. socialiniame būste, kurį nuomojasi pagal sudarytą soc. būsto nuomos sutartį su (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybe, vieno kambario bute su atskira virtuve, adresu (duomenys neskelbtini). Butas su visais patogumais. Vaikas turi savo atskirą lovą. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistė aplankiusi atsakovę jos gyvenamojoje vietoje nustatė, kad butas sutvarkytas, jame yra visi būtiniausi daiktai reikalingi buityje.

2014-09-10 ieškovas kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrių nurodydamas, kad 2014-09-09 19.30 val. jam verkdamas paskambino sūnus R. G. ir pasakė, tėti greičiau mane pasiimk iš mamos pas save, čia mane skriaudžia, tačiau iš jo buvo atimtas telefonas. Vėliau bandė prisiskambinti vaikui, tačiau telefonas nebeatsakė.

Tokį tekstą ieškovas surašė (duomenys neskelbtini) rajono vaikų teisių apsaugos skyriui. Šių aplinkybių fakto bylos medžiagoje ieškovas neįrodė.

Lietuvos A. T. praktikoje, pasisakant CK 3.169 str. normos aiškinimo ir taikymo klausimais, nurodyta, kad pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų pakeitimo, antrasis iš tėvų turi įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-207/2003; 2003 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. C. v. Ž. C., bylos Nr. 3K-3-334/2003; 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-242/2005). Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos A. T. praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. N. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. T. v. D. I., bylos Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. G. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai.

Iš esamos bylos medžiagos ir šalių pateiktų įrodymų,bei argumentų matyti,kad realiai ieškovas ėmė skirti daugiau dėmesio savo vaikui per paskutinius metus nuo tada,kai vaikas pas jį atvyko vasarą.Iki 2014 metų vasaros ieškovas neįrodė,kad jo ir vaiko ryšys buvo nuolatinis ir nepertraukiamas iš esmės.

Ieškovo nurodytos aplinkybės,kad atsakovė smurtauja prieš savo sūnų,kad motinos namuose netinkama psichologinė atmosfera,kad sūnus patiria ir psichologinį smurtą, jam neleidžiama turėti draugų ir bendrauti subendraamžiais,teisme nepasitvirtino ir laikytina neįrodytu.

Ieškovas nurodė,kad vaikas jaučiasi motinos nemylimas.Vaikas teisme paneigė tokius ieškovo argumentus.Teismas turi pagrindą sutikti su ieškovu ir VTAS atstove,kad berniukas su tėvu turi daugiau bendrų interesų negu su motina,tačiau objektyvai tai nėra pablogėjęs ar netinkamas vaiko auklėjimas.Tai logiškai ir realiai suprantamas faktas,kuris negali būti vertinamas šioje situacijoje,kaip esminis,nulemiantis vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo nustatymą.

Ieškovas neįrodė,kad atsakovės gyvenimo sąlygos esminiai pasikeitė,kad jų sūnaus gyvenimo aplinka tapo nesaugi,kad motina su vaiku netinkamai elgiasi ir jo neprižiūri.

Teismas negali nematyti,kad ieškovas jau vasarą savo elgesiu ir veiksmais rodė sūnui,kad jis galimai pakeis savo gyvenamąją vietą,t.y. vedė ir rodė vaikui galimai būsimą mokyklą dar neesant teismo sprendimui.Taip pat teismas laiko,kad ieškovas darė psichologinį poveikį vaikui,kai paėmė jį pas save be motinos leidimo spalio mėnesį ir vedė į mokyklą dar kartą,tuo tik sustiprindamas savo ketinimų realumą vaiko sąmonėje,bei taip netiesiogiai formuodamas vaiko nuomonę,kad jam teks gyventi su tėčiu,nors mama su tuo nesutinka.

Teisme vaikas pasakė,kad myli abudu tėvus,bet labiau nori gyventi su tėčiu,nes jis daugiau skiria jam dėmesio.Teismas iš esamos situacijos mato,kad tokia situacija susidarė tik paskutiniu metu ką vaikas ir nurodo.Teismas mato,kad ieškovas vasaros laiku skyrė daugiau dėmesio sūnui,negu tuo pačiu metu(turima omeny vasaros atostogas) ankščiau skirdavo motina.Tačiau tai negali būti tuo pagrindiniu ar esminiu argumentu,kad laikyti atsakovę blogai elgiantis ir neprižiūrint savo vaiko.Iki šiol atsakovei teko visas vaiko priežiūros ir auklėjimo sunkumas jai būnant su vaiku vienai,kai vaikas mokėsi mokykloje.Teismas mato,kad šiuo metu vaikui pas atsakovę yra sudarytos tinkamos sąlygos vaiko vystymuisi,augimui ir tobulėjimui.Ieškovo darbo režimas(statutinis darbas ir neišvengiamos komandiruotės) net yra griežtesnis ir mažiau lankstesnis,kad jį galima būtų pagal poreikius keisti atsižvelgiant į vaiko interesus (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. C. v. D. C., bylos Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Ž. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-41/2010).

Vaiko interesus gali suprasti ir įvertinti suaugę asmenys, tuo užtikrinant galimybę vaikui augti deramai, be moralinių traumų ir įtampos, bei tobulėti. Vaiko auklėjimo, raidos, materialiųjų ir kitokių priemonių visuma turi padėti vaikui tapti subrendusia, savarankiškai gyventi visuomenėje pasirengusia asmenybe.Dėl to įvertinamos kiekvieno iš tėvų pastangos bei galimybės užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, tėvo ir motinos asmeniniai bruožai ir kiekvieno iš jų reali galimybė sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykiai ir kt. Vaiko interesus pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Be to, sprendžiant ginčą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, pagal šalių pateiktus duomenis būtina įvertinti kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas – tiek tas, kuriose vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, tiek tas, kuriose jam tektų gyventi, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su kitu tėvu (pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011).

Iš esamų tėvų gyvenimo sąlygų matyti,kad dabartiniu metu vaiko gyvenimo sąlygos yra tinkamos,kaip ir tinkamos sąlygos gyventi pas ieškovą.Tačiau teismas teikia priritetą dabartiniu metu esamai situacijai,kai vaikas turi jau susiformavusį draugų ratą mokykloje,kai jis turi jau nusistovėjusią dienotvarkę ir prie jos yra prisitaikęs,t.y.jam nereikėtų keisti aplinkos ir socialinių ryšių pakeitus gyvenamąją vietą ir su tuo patiriat įtampą, ir esant objektyviai galimybei gauti moralinę traumą dėl teismo sprendimo,kadangi negalima numatyti ateities,o savo išreikštu noru vaikas gali realiai kaltinti save jeigu gyvenimas pas tėvą nepateisintų jo lūkesčių.Tai reiškia,kad vaiko dabartinis noras gyventi su tėvu teismui šioje situacijoje nėra lemiamas veiksnys keisti nuolatinę gyvenamąją vietą.

Apibendrinus aukščiau išdėstytą teismas daro išvadą,kad ieškovas neįrodė esant pakankamai objektyvių priežasčių pakeisti savo sūnaus nuolatinę gyvenamąją vietą(CK 3.169 str.).Ieškinys šioje dalyje netenkinamas.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Šiuo metu susiklostė tokia situacija,kad ieškovas mano,kad bet kada gali pasiimti savo sūnų sus savim,nes bendravimo tvarka su vaiku nenustatyta.Tai reiškia,kad objektyviai galimos konfliktinės situacijos,kurios jau buvo ir kurios ateityje galimai turės neigiamą įtaką ne tik tėvų santykiams,bet ir neigiamai veiks patį vaiką.Todėl teismas iš dalies išeina už ieškinio reikalavimo ribų atsižvelgdamas į vaiko interesus.

Ieškinio reikalavimu ieškovas prašė pakeisti vaiko gyvenamąją vietą,bet tuo pačiu savo procesiniuose dokumentuose nurodė,kad „jį tenkintų,kad jis pasiimtų sūnų iš (duomenys neskelbtini) ir grąžintų į (duomenys neskelbtini), kas antrą savaitgalį. Dalį švenčių (Šv. Kalėdų, Naujųjų Metų, Šv. Velykų, Joninių, Vėlinių, Žolinių švenčių) vaikas tėvų lygybės pagrindais turėtų vienais metais praleisti pas vieną iš tėvų, o kitais metais pas kitą iš tėvų, taip pat norėtų, kad vasaros atostogas, mokinių atostogas, vaikas praleistų su juo.”

Kaip matyti iš šio prašymo ieškovas jo pirmą dalį formuluoja,kaip paritetinį sprendimą,kuris iš esmės yra simetriškas abiejų tėvų atžvilgiu,t.y.abudu tėvai per mėnesį savaitgaliais turės galimybę vienodai laiko praleisti su vaiku,kas yra sąžininga ir teisinga.Šioje dalyje teismas nustato būtent tokią bendravimo tvarką ,tik nurodo vaiko paėmimo valandas-nuo penktadienio 19 valandos arba šeštadienį nuo 9 valandos iki sekmadienio 19 valandos kas antrą savaitgalį prieš tai informavus motiną,kas leidžia išvengti ginčų.

Kitoje dalyje ieškovas pagrįstai prašo ,kad jam būtų leista šventes vienais metais praleisti pas jį lygybės pagrindais,kas yra sąžininga ir teisinga.Todėl tokia prašoma bendravimo tvarka nustatoma papildant sutartį,kurios esmė,kad dalį švenčių (Šv. Kalėdų, Naujųjų Metų, Šv. Velykų, Joninių, Vėlinių, Žolinių švenčių) vaikas tėvų lygybės pagrindais turėtų vienais metais praleisti pas vieną iš tėvų, o kitais metais pas kitą iš tėvų išankstiniu tėvų susitarimu.

Ieškovo noras,kad jų vaikas vasaros ir kitas mokinių atostogas praleistų su juo nėra teisingas ir sąžiningas tokia apimtimi,nes motina tokiu atveju tokios galimybės neturėtų.Todėl teismas mato,kad būtų teisinga leisti ieškovui praleisti su vaiku pusę vaikui skirtų atostogų.Kitu laiku tėvo ir vaiko bendravimas nustatomas tėvo ir motinos susitarimu.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Atsakovė savo atsiliepime prašo padidinti išlaikymą vaikui nuo 600 litų iki 700 litų.Įrodymų,kad pagrįsti tokį savo reikalavimą į bylą nepateikė ir teismo metu tokio reikalavimo niekuo nepagrindė.Todėl šis reikalvimas negali būti patenkinamas.

Ieškovas pareikšdamas ieškinį sumokėjo 216 Lt žyminį mokestį.

Atsakovė bylos nagrinėjimo metu patyrė 300 Lt advokato atstovavimo išlaidų.

Iš esmės atmetus ieškinį bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsakovei iš ieškovo(CPK 88,93str.).

Procesinių dokumentų įteikimo byloje išlaidos sudaro 11,54 Lt, kurios priteisiamos iš ieškovo valstybei(CPK 93,96str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 177,185,259-269,270 straipsniais,

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-11-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1306-504/2011 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 8 p. taip:

8.1. tėvas B. G. su sūnumi R. G. bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį paimdamas jį iš jo gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą arba savo artimų giminių gyvenamąją vietą nuo penktadienio 18 valandos arba šeštadienį nuo 9 valandos iki sekmadienio 19 valandos prieš tai informavus motiną L. G..

8.2. tėvas B. G. su sūnumi R. G. dalį švenčių (Šv. Kalėdų, Naujųjų Metų, Šv. Velykų, Joninių, Vėlinių, Žolinių švenčių) tėvų lygybės pagrindais vienais metais praleidžia pas jį jo gyvenamoje vietoje, o kitais metais pas motiną L. G. išankstiniu tėvų susitarimu.

8.3. tėvas B. G. su sūnumi R. G. praleidžia pusę sūnaus atostogų B. G. gyvenamoje vietoje iš anksto susitarus su motina L. G..

8.4.Kita bendravimo tėvo B. G. su sūnumi R. G. tvarka nustatoma susitarus su motina L. G..

Kitoje dalyje ieškinys netenkinamas.

2014-10-28 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (įpareigojimą ieškovui B. G.(a.k. (duomenys neskelbtini) nekeisti vaiko gyvenamosios vietos savo nuožiūra ir be motinos L. G. sutikimo neimti vaiko R. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) į savo gyvenamąją vietą ar savo artimųjų giminių gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Priteisti iš ieškovo B. G.(a.k(duomenys neskelbtini) atsakovės L. G. (a.k(duomenys neskelbtini) naudai 300Lt(tris šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo B. G.(a.k(duomenys neskelbtini) 11,54 Lt (vienuolika litų 54 ct) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vilmantas Ambrulevičius