Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-679-212/2014

Rita Dambrauskaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03239-2013-6

2014 m. spalio 1 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. M. ir trečiojo asmens Kniaudiškių g. 54-ojo namo savininkų bendrijos apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9-589/2014 pagal ieškovo N. S. ieškinį atsakovams E. F., D. F., A. J., F. S., J. G., L. V., S. V., K. K., A. J., A. K., V. D., R. G., A. G., S. G., G. Ž., A. Š., G. G. ir G. G., R. B., V. P. ir V. P., N. S., S. Ž., E. M., L. V., V. N., G. N., R. N., R. V., A. O., Z. Ž. N., M. K., A. S., A. K., Z. B., R. M., J. V., E. M., R. V., J. R., V. Š., D. S., R. S. ir A. S., V. V., G. B. ir I. B., R. Ž., A. K., trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini)-ojo namo savininkų bendrijai dėl juridinio asmens priimto sprendimo pripažinimo negaliojančiu

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pirmosios instancijos teismas šiurkščiai pažeidė CK 2.82 straipsnio 4 dalį, nes santykius ieškovo sukeltame ginče kvalifikavo remdamasis šiuo straipsniu ir neatkreipė dėmesio į tai, kad priimant skundžiamą sprendimą ieškovas nebuvo buto savininku, todėl jo kaip savininko teisių niekas ir negalėjo pažeisti. Be to ieškovas neįrodė, o teismas nenustatė, kad byloje yra įrodymai, patvirtinantys, jog yra sąlygos, išvardintos šioje normoje ir leidžiančios taikyti CK 2.82 str. 4 d. Pagal VĮ Registrų centro duomenis, ieškovas buto savininku tapo tik 2012-12-28, duomenų, kad jis paveldėjo procesinę teisę ginčyti 2012-10-03 sprendimą byloje nėra pateikta, tokios teisės nenustatė ir teismas. Ieškovas neįrodė ir teismas nenustatė, kad skundžiamas 2012-10-03 sprendimas neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų. Sprendžiant procedūros pažeidimo klausimus, teismas turėjo įsitikinti ar jie yra esminiai ir ar galėjo turėti reikšmę priimtam sprendimui.

Esminiai pažeidė CK 2.82 str. 4 d., 1.127 str. 1 d., nes teismas ieškinio senaties eigą nustatė nuo ieškovo sužinotos dienos, neatkreipdamas dėmesio, kad eiga prasidėjo nuo skundžiamo sprendimo priėmimo dienos. Teismas netyrė ir sprendime nepasisakė kokios objektyvios priežastys ieškovui sutrukdė apie sprendimo priėmimą ir jo turinį sužinoti iš karto skundžiamo sprendimo priėmimo dieną. Taip pat nelygino kaip būtų elgęsis apdairiai ir rūpestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo. Mano, kad ieškovas turėjo visas galimybes sužinoti apie priimtą sprendimą iš karto, todėl senaties terminą sprendimui apskųsti praleido dėl nerūpestingumo. Be to ieškovas žinojo, jog vyko susirinkimas ir tą dieną net buvo atvykęs į jį, todėl ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo. Teismas netyrė, kodėl ieškovas nesinaudojo informacija apie sprendimo rezultatus, kuri buvo patalpinta bendrijos skelbimų lentoje. Ieškovas būdamas apdairus turėjo paskaityti priešaky patalpinta skelbimą.

Teismo išvada, kad (duomenys neskelbtini) name yra 49 savininkai neparemta įstatymu ar teismų praktika ir yra klaidinga, nulėmusi neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą. Teismas klaidingai sutapatino teisines kategorijas „Savininkas“ ir „bendraturtis“. Pacituodamas daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 11, 12 straipsnių turinį, teismas visiškai neteisingai kvalifikavo ginčo teisinį santykį. Pažymi, jog sutikimą davė 25 savininkai ir jie yra teisėti, nes jų niekas nenuginčijo. Todėl susirinkime buvo kvorumas, nes savininkai gali raštu išreikšti savo nuomonę. Nuspręsdamas, kad R. G., G. G. ir kiti asmenys neturėjo teisės duoti sutikimo, teismas nenurodė, kokiais įrodymais tą išvadą pagrindė, todėl mano, kad teismas pagrindinę išvadą byloje padarė pasirėmęs prielaida. Teismas visiškai neargumentavo, kodėl po 2012-09-26 visuotinio susirinkimo turėjo būti šaukiamas naujas susirinkimas, o ne pakartotinis susirinkimas. Mano, jog visi procedūriniai pažeidimai yra neesminiai. Ieškovas aplinkybe, kad kažkas iš bendrijos narių neturėjo teisės sutikti su apeliantės prašymu, procesiniuose dokumentuose nesirėmė.

Priteisdamas bylinėjimosi išlaidas iš apeliantės, teismas akivaizdžiai pažeidė pozityvumo principą ir išėjo už ieškinio ribų, nes tik ieškovas formuoja ieškinio dalyką ir jis nereikalavo, kad iš apeliantės būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos. Be to, CPK nenumato galimybės skirstyti atsakovus ir iš vienų priteisti bylinėjimosi išlaidas, o iš kitų ne.

Mano, jog nėra atskleista bylos esmė, išvados nemotyvuotos ir teisiškai neargumentuotos, todėl konstatuoja CPK 270 str. 4 d. 4 p. pažeidimą. Iš sprendimo motyvuojamosios dalies neįmanoma suprasti kodėl taip teismas nusprendė, nors materialinės teisės normos pacituotos teisingai. Teigia, kad teismo sprendimas turi visus absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindus.

Nesutinka su apeliacinių skundo motyvais, jog susirinkimo metu ieškovas nebuvo buto savininku, nes jis butą paveldėjo po motinos mirties 2012-08-29 ir susirinkimo metu jis buvo buto savininkas. Be to, ieškovas iki motinos mirties atstovavo buto savininko interesus pagal įgaliojimą ir ši aplinkybė apeliantams buvo žinoma. Taip pat nepagrįstai apeliantai nurodo, jog ieškovas apie susirinkimo sprendimą sužinojo 2012 m. spalio mėnesį, tokią aplinkybę niekas nepatvirtina išskyrus R. M., todėl teismas pagrįstai laikė tokią aplinkybę neįrodytą. Mano, jog apeliantai visą laiką veikė taip, kad tik ginčo patalpa atitektų atsakovei R. M., nes jie slėpė visą informaciją nuo ieškovo, tai patvirtina civilinėje byloje Nr. 2-4652-811/2011 surinkti įrodymai.

Apeliacinio skundo argumentai dėl sutikimų raštu yra nepagrįsti, nes nebuvo priimtas ginčijamas sprendimas balsuojant raštu, sprendimas buvo priimtas esant savininkų susirinkime. Įvykusiame 2012-10-03 susirinkime nebuvo reikiamo skaičiaus savininkų, o surinkti parašai iki pirmojo susirinkimo, jau nebegalioja pakartotiniame susirinkime, nes pakartotiniam susirinkimui turėjo būti renkami nauji parašai. Be to, renkant parašus dėl sutikimo, nėra nieko užsiminta apie nuomos mokestį, kokios prisijungimo sąlygos.

Mano, jog teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes dėl proceso kaltė tenka apeliantei ir Bendrijos pirmininkui, tačiau bendrija byloje dalyvauja kaip trečiasis asmuo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

R. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiojo asmens (duomenys neskelbtini)-ojo namo savininkų bendrijos apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl (duomenys neskelbtini)– ojo namo savininkų bendrijos (toliau – Bendrija) pakartotino susirinkimo, vykusio 2012-10-03, priimto sprendimo teisėtumo. Pagal VĮ Registrų centras duomenis Bendrija įregistruota 2002-01-22, name yra 40 butų, o ieškovas N. S. yra buto Nr. 28, esančio (duomenys neskelbtini) savininkas (t. 1, b. l. 30-32, 83-162). Kniaudiškių g. 54 namas yra renovuotas ir po renovacijos jame atsirado laisvų bendro naudojimo patalpų, viena kurių – tarp buto Nr. 27, priklausančio atsakovei R. M. ir buto Nr. 28, priklausančio ieškovui N. S. (t. 1, b. l. 135-138, civ. byla Nr. 2-4652-811/2011, b. l. 27-28).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Bendrijos 2012-09-26 susirinkimas „Dėl bendrų interesų tenkinimo, bendrojo naudojimo objekto dalies atskirimo, nepažeidžiant bendrojo naudojimo objekto funkcionalinės paskirties ir tos dalies prijungimo prie buto Nr. 27, duoti (neduoti) sutikimą butą rekonstruoti“ neįvyko, nes į jį atvyko tik penki butų savininkai. Buvo nutarta įpareigoti bendrijos pirmininką susirinkimą sušaukti 2012 m. spalio 3 d. 19 val., įteikiant skelbimus raštiškai (t. 1, b.l. 60). Iš Bendrijos 2012-10-03 protokolo matyti, kad vyko pakartotinis namo savininkų susirinkimas, kuriame buvo svarstomas tas pats, kaip ir 2012-09-26 susirinkime, klausimas. Buvo nutarta: „Leisti atskirti neeksplikuotą bendrojo naudojimo patalpos dalį, nepažeidžiant bendrojo naudojimo patalpų funkcionalinės paskirties ir leisti rekonstruoti butą, prijungiant sudarytame 2011-05-25 pagal kadastrinio matavimo duomenis I aukšto plane pažymėtą Nr. 27-4 dalį prie gyvenamojo buto Nr. 27, už piniginį įnašą į bendrijos sąskaitą. Įgalioti pirmininką sudaryti su 27 buto savininke R. M. nuomos sutartį“ (t. 1, b. l. 58). Prie 2012-10-03 protokolo pateiktas susirinkimo dalyvių sąrašas, kuriame įrašyti 25 asmenys (t. 1, b. l. 59).

Pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatas (toliau – Įstatymas) bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai – tai pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise (Įstatymo 2 str. 4 d.). Sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo organizavimo priima visuotinis susirinkimas (Įstatymo 10 str. 1 d. 4 p.). Visuotiniame susirinkime dalyvaujantys bendrijos nariai registruojami pasirašytinai susirinkimo dalyvių sąraše. Visuotinio susirinkimo dalyvių sąrašą pasirašo visuotinio susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Bendrijos nariai bendrijos įstatuose nustatyta tvarka gali iš anksto raštu pareikšti savo nuomonę dėl susirinkime svarstomų klausimų. Iš anksto raštu pareiškę nuomonę bendrijos nariai yra laikomi dalyvaujančiais visuotiniame susirinkime, registruojami visuotinio susirinkimo dalyvių sąraše ir jų balsai įskaitomi į balsavimo rezultatus. Visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių. Jeigu kvorumo nėra, laikoma, kad visuotinis susirinkimas neįvyko, ir ne anksčiau kaip po dviejų savaičių turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis susirinkimas, kuris turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. Pakartotinis visuotinis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių. Visuotinio susirinkimo sprendimai yra teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių, išskyrus Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus. (Įstatymo 11 str. 4-6 d.). Sprendimai dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų, kurie pagal bendrojo naudojimo objektų aprašą yra arba gali būti naudojami tenkinti ne visų daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų) savininkų, o tik jų dalies poreikius, nepažeidžiant kitų daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų) savininkų teisių ir bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, gali būti priimami tos dalies butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų ir yra privalomi tai daliai butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų. Tokie sprendimai priimami mutatis mutandis laikantis šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytos susirinkimų šaukimo ir sprendimų priėmimo tvarkos. Visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo sprendimai registruojami ir skelbiami bendrijos organų nustatyta tvarka (Įstatymo 12 str. 2,3 d.). Analogišką tvarką numato Bendrijos įstatai (t. 1, b. l. 61-72, įstatų 29, 31, 33-34, 44-45 punktai).

Apeliantai teigia, kad ieškovas nenurodė kokią jo subjektinę teisę ar saugomą interesą pažeidė ginčijamas sprendimas, buto Nr. 28 savininkų jis tapo tik 2012-12-28, todėl negali skųsti priimto sprendimo. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliantų argumentus, kaip nepagrįstus. Iš pateikto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo matyti, kad ieškovo motina mirė 2012-08-29 (t. 4, b. l. 178-180). Po jos mirties jis palikimą priėmė, todėl buto savininku tapo po 2012-08-29, nes nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama priėmus palikimą ir faktiškai pradėjus jį valdyti, bet ne nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (CK 5. 50 str.). Taigi, ieškovui tapus buto savininku, jis tapo ir gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpų bendraturčiu. Kaip minėta, sprendimai dėl bendrojo naudojimo patalpų naudojimo priimami visuotiniame susirinkime, nes tokie sprendimai paliečia kiekvieną bendraturtį.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų nuomone, kad ieškovas praleido ieškinio senatį skųsti 2012-10-03 priimtą sprendimą. Bendrijos 2012-09-26 susirinkime buvo nutarta, kad kitas susirinkimas bus šaukiamas 2012-10-03 ir skelbimus apie jį raštiškai įteiks bendrijos pirmininkas. Duomenų, kad bendrijos pirmininkas raštiškai informavo ieškovą apie 2012-10-03 susirinkimą, byloje nėra. Taip pat nėra duomenų ir apie tai, kad priimtas sprendimas buvo viešai paskelbtas visiems savininkams. Ieškovo teiginys, kad apie skundžiamą sprendimą jis sužinojo tik 2013-04-10 nepaneigtas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas ieškinio senaties nepraleido. Be to, susirinkimas 2012-10-03 negalėjo vykti, nes įstatymas imperatyviai nurodo, kad pakartotinis visuotinis susirinkimas turi būti sušauktas ne anksčiau kaip po dviejų savaičių. Bendrijos pirmininkas įstatymo ir ieškovo raštiško pranešimo (t. 1, b. l. 8), nepaisė. Tiek įstatymas, tiek Bendrijos įstatai numato, kad visuotiniame susirinkime dalyvaujantys bendrijos nariai registruojami pasirašytinai susirinkimo dalyvių sąraše. Byloje toks sąrašas nepateiktas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pateiktame sąraše kai kurie nurodyti asmenys nėra butų savininkai ir kokiu pagrindu jie pasirašo už buto savininkus, duomenų nepateikta.

Įvertinusi faktines bylos aplinkybes, apeliacinių skundų bei atsiliepimų į juos argumentus, byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingam bylos išsprendimui ištyrė visas svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis, priimta civ. byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-107/2010.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendime padarytomis išvadomis bei nurodo, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas iš atsakovės R. M. priteisė visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tame tarpe ir 144 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Apeliantė mano, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš visų atsakovų, o ne iš jos vienos. Be to, ieškovas nuo žyminio mokesčio atleistas, todėl toks mokestis negali būti priteistas.

Teisėjų kolegija su apeliantės argumentais sutinka iš dalies. Pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalies nuostatas butų ir kitų patalpų savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Ieškovas, kreipdamasis į teismą, žyminio mokesčio nemokėjo ir prašė priteisti tik jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teismo sprendimas dalyje dėl 144 Lt žyminio mokesčio priteisimo iš atsakovės R. M., panaikinamas. Nors ieškovas ir prašė patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš S. M., teismas jas priteisė iš atsakovės R. M., argumentuodamas, kad ginčas vyksta tarp Kniaudiškių g. 54 namo 27 ir 28 butų savininkų.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tuo atveju, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). CPK 93 straipsnio 4 dalis suteikia teismui teisę nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį bei įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės R. M., iš esmės pasinaudojo CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta teise ir pagrįstai šias išlaidas priteisė iš atsakovės R. M..

Teisėjų kolegija sutinka su teismo argumentais ir nemato pagrindo priteistų advokato pagalbos išlaidų ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, keisti.

Trečiojo asmens (duomenys neskelbtini)-ojo namo savininkų bendrijos apeliacinis skundas atmestinas, o atsakovės R. M. – tenkintinas iš dalies, tačiau tik dalyje dėl žyminio mokesčio priteisimo, todėl bylinėjimosi išlaidos, ieškovo patirtos apeliacinės instancijos teisme, priteistinos iš atsakovės ir trečiojo asmens. Už atsiliepimo į atsakovės R. M. apeliacinį skundą surašymą ieškovas patyrė 605 Lt advokato pagalbos išlaidų, o už atsiliepimo į trečiojo asmens apeliacinį skundą – 363 Lt (t. 4, b. l. 174-175, 184-185, CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimą ir panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovės R. M. priteista 144 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) advokato pagalbos išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme: iš R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 605 Lt (175 EUR, šešis šimtus penkis litus arba vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus), iš (duomenys neskelbtini)-ojo namo savininkų bendrijos, JAK 148465113, - 363 Lt (105 EUR, tris šimtus šešiasdešimt tris litus arba vieną šimtą penkis eurus).