Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens J. C. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-90-748/2017 pagal pareiškėjo M. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. Ž., J. C., antstoliui R. S. dėl skolininko turto dalies, kuris yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas M. T. CPK 667 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2017 07 01) nustayta tvarka pateikė teismui prašymą nustatyti, kad 1/2 dalis J. C.-Ž. darbo užmokesčio yra dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, į kurią galima nukeipti išieškojimą; nustatyti, kad 1/2 dalis turto ir pajamų R. Ž. ir J. C.-Ž. visoje bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje yra R. Ž. dalis bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, į kurią galima nukreipti išieškojimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal byloje pateiktus dokumentus.

Nurodė, kad iš jo naudai skolos iš skolininko R. Ž. iešiškojimą vykdančio antstolio R. S. gavo 2015 04 28 patvarkymą, kuriame antstolis pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko turto, kuris yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies. Nustatė, kad R. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis sutuoktinės J. C.-Ž. atlyginimo ir kitų jam prilyginamų pajamų. Kitą prašymo dalį paliko nenagrinėtą.

Teismas nurodė, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu R. Ž. ir J. C.-Ž. santuoka nėra nutraukta, jų turtas nėra padalintas, taip pat nėra ir kitų CK 3.100 straipsnyje nurodytų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindų, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 str.), įskaitant ir pajamas, gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p. ). J. C.-Ž. nepateikė duomenų, kad darbinės pajamos yra jos asmeninė nuosavybė, todėl nustatė, kad R. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis sutuoktinės J. C.-Ž. darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų pajamų (CPK 667 str.).

Teismas, nustatęs, kad teisme civilinė byla dėl santuokos nutraukimo tarp R. Ž. ir J. C.-Žemaitienės nėra iškelta, atmetė J. C.-Ž. prašymą dėl bylos sustabdymo.

Pareiškėjo prašymą nustatyti, kad ½ dalis turto ir pajamų R. Ž. ir J. C.-Ž. visoje bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje yra R. Ž. dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, į kurią galima nukreipti išieškojimą, paliko nenagrinėtu, kadangi šis reikalavimas yra suformuluotas neišvardinant konkretaus turto, kuriame prašoma nustatyti skolininkui priklausančią dalį.

Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo J. C. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – sustabdyti šią bylą kol bus išspręsta Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-24575-375/2017. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas nepagrįstai nustatė, kad skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis sutuoktinės atlyginimo ir kitų jam prilygintų pajamų. Teismas neatsižvelgė, kad sutuoktinės sutikimas nebuvo duotas dėl jos sutuoktinio pagal vekselį prisiimamų įsipareigojimų, pasiskolinti pinigai nebuvo panaudoti šeimos interesams, santuoka formali, sutuoktininiai kartu negyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2009 m.

Teismas, 2017 m. rugsėjo 14 d. priimdamas skundžiamą nutarį, neįvertino, kad Kauno apylinkės teisme 2017 m. rugsėjo 12 d. priimtas ieškinys dėl santuokos tarp R. Ž. ir J. C. nutraukimo. Toje byloje ir bus išspręstas kreditoriaus M. T. reikalavimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Civilinėje nustatyta, kad M. T. 2013 m. spalio 1 d. paprastojo neprotestuotino vekselio pagrindu paskolino R. Ž. 20 273,40 Eur. R. Ž. numatytu terminu vekselio neapmokėjus, M. T. Kauno rajono 4-ojo notarų biuro notarė 2015 01 13 išdavė vykdomąjį įrašą Nr. JV-93, kurio pagrindu skolos išieškojimas vykdomas antstolio R. S. kontoroje. Antstolis išieškotojo reikalavimams užtikrinti aprašė ir areštavo bendrąjį skolininko turtą ir 2015 04 28 patvarkymu pasiūlė išieškotojui kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Vykdydamas antstolio patvarkymą pareiškėjas nustatytu terminu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl skolininko turto dalies, kuris yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė nustatymo.

Kauno apylinkės teisme 2017 m. rugsėjo 12 d. iškelta civilinė byla Nr.e2-24575-375/2017 pagal ieškovės J. C. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės. Ieškinyje, be kitų reikalavimų, prašoma sutuoktinio R. Ž. skolą M. T. pagal vekselį pripažinti asmenine sutuoktinio prievole.

Bendro turto padalijimo ir kiti klausimai dėl santuokos nutraukimo padarinių turi būti teismo išspręsti santuokos nutraukimo byloje, nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka (CK 3.53 str. 3 d., 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Šis įstatyme nustatytas reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, jeigu turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Bendro turto padalijimas turi būti išspręstas teismo priimtame procesiniame sprendime dėl santuokos nutraukimo (CPK 385 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011). Kreditorius, siekdamas apginti savo turtines teises, susijusias su bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto ir prievolių padalijimu, turi teisę dalyvauti santuokos nutraukimo byloje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. birželio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014, konstatavo, kad, esant teisme iškeltoms santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir vykdymo procese skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo byloms, teismas, nagrinėjantis bylą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo pagal CPK 667 straipsnio nuostatas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva spręsti dėl šios bylos sustabdymo iki bus išnagrinėta santuokos nutraukimo ir turto padalijimo byla (CPK 164 str. 4 p). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai, kuriuos nustačius klausimas dėl bylos sustabdymo tikslingumo paliktas spręsti teismui, t. y. teismas turi teisę (bet ne pareigą) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir konkrečiu atveju sprendžia, ar bylą reikia stabdyti. Fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra baigtinis ir bylą teismas turi teisę sustabdyti, jei pripažįsta, kad tai būtina (CPK 164 str. 4 p.).

Apeliantė skunde teigia, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu teismas neįvertino, jog teisme buvo užvesta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo. Nagrinėjamu atveju byloje susiklostė situacija, jog skundžiama nutartis priimta jau esant iškeltai santuokos nutraukimo bylai. CK 3.67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, o pagal CK 3.127 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Sprendžiant dėl sutuoktinio turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje pagal CPK 667 straipsnį ir esant santuokos nutraukimo bylai, pirmiau turi būti išnagrinėtas klausimas dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, išnagrinėjęs santuokos nutraukimo bylą, teismas nustatys, koks turtas sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise (jei nebus paneigta CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija, susijusi su konkrečiu CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nurodytu turtu), asmeninės nuosavybės teise, sudarytas balansas (sumokant (priteisiant) iš bendro sutuoktinių turto ir asmeninės nuosavybės teise jiems priklausančio turto mokėtinas skolas) ir nustatyta bendro dalytino turto visuma (CK 3.118 str. 1–4 d.). Pirmiau nurodytos bei kitos svarbios aplinkybės, tarp jų – kada sutuoktiniai faktiškai nustojo tvarkyti bendrą ūkį, kurti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, turi esminę reikšmę bylos, kurioje reiškiamas siauresnio pobūdžio – skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo reikalavimas, išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 11 22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013). Kaip minėta, pagal CK 3.67 straipsnio 1 dalį, santuokos pabaiga, kaip juridinis faktas, turi reikšmę sutuoktinių turtinėms teisėms ir nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo sukelia teisines pasekmes. Esant tokiai faktinei situacijai, teismas turi spręsti klausimą dėl šios civilinės bylos sustabdymo arba dėl nagrinėjamo kreditoriaus reikalavimo prijungimo prie santuokos nutraukimo bylos.

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstais atskirojo skundo argumentus dėl santuokos nutraukimo bylos iškėlimo fakto teisinės reikšmės šioje byloje sprendžiamo klausimo išsprendimui, todėl skundžiama teismo nutartis panaikinama ir klausimas dėl šios civilinės bylos sustabdymo arba dėl nagrinėjamo kreditoriaus reikalavimo prijungimo prie santuokos nutraukimo bylos perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.). Nusprendus bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui, nutarties 7.1. punkte nurodyti atskirojo skundo argumentai nevertinti kaip neturintys įtakos procesinei bylos baigčiai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl šios civilinės bylos sustabdymo arba dėl nagrinėjamo kreditoriaus reikalavimo prijungimo prie santuokos nutraukimo bylos perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.