Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjasVisvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) M. B. – V. atskirąjįskundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-15 nutarties civilinėje byloje pagalpareiškėjos M. B. – V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymoir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Pareiškime nurodyta, jog antstolio Sauliaus Mulevičiaus žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0170/20/00776 dėl skolos išieškojimo iš skolininko S. V. išieškotojai P. S. pagal Klaipėdos apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą 1-26-462/2017. 2020-09-23 turto arešto aktu Nr. eS004738, kuris skolininko sutuoktinei M. B. –V. buvo atsiųstas 2020-10-02 el.paštu, antstolis areštavo skolininko sutuoktinei nuosavybės teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), kaip arešto pagrindą nurodydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 667 straipsnį, kad automobilis buvo įgytas santuokoje iki povedybinės sutarties sudarymo (2020-07-15). Nurodė, kad skolininko sutuoktinė areštuotą automobilį santuokos metu įsigijo iš savo asmeninių lėšų, kurios buvo dovanotos jos tėvo. 2020-10-02 atsiuntė antstolio kontorai 2018-04-27 pinigų dovanojimo sutarties, patvirtintos Vilniaus miesto 37 – ojo notarų biuro notarės Snieguolės Kaplerienės, notarinio reg. Nr. SK4276, kopiją ir nurodė, kad automobilis – jos asmeninė nuosavybė, paprašydama panaikinti areštą. Nesulaukusi atsakymo į prašymą, skolininko sutuoktinė 2020-10-08 pateikė prašymą nedelsiant panaikinti skolininko sutuoktinės automobilio areštą– apribojimus disponuoti transporto priemone (duomenys neskelbtini), kadangi toks areštas pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 7 punkto, CPK 666 straipsnio nuostatas, nes skolininkui S. V. nepriklauso dalis minėtos transporto priemonės.

3. Pareiškime taip pat nurodyta, jog 2020-10-12 patvarkymu antstolis, išnagrinėjęs prašymą dėl arešto panaikinimo, nutarė prašymą atmesti ir nustatyti išieškotojai terminą iki 2020-11-16 kreiptis į teismą dėl skolininko turto (transporto priemonės (duomenys neskelbtini)), kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.Pareiškėjos nuomone, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti priverstinio vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0170/20/00776, kadangi: 1) pateikti įrodymai preliminariai patvirtina, jog antstolis skundžiamais veiksmais areštavo ne skolininkui priklausantį turtą, o skolininko sutuoktinės asmenine nuosavybės teise už asmenines lėšas įgytą turtą; 2) kyla grėsmė, kad išieškojimas bus nukreiptas į skolininko sutuoktinės asmeninį turtą, kas iš esmės pažeistų imperatyvias įstatymo normas ir sutuoktinės nuosavybės teises, teisėtus interesus; 3) patvarkymu yra nurodoma kreiptis dėl turto dalies nustatymo, taigi toks procesas gali būti nepagrįstai pradėtas, dėl ko tiek valstybė, tiek ir vykdymo proceso dalyviai patirtų nepagrįstų išlaidų. Teigia, kad patenkinus skundą ir pripažinus, kad antstolio turto arešto akto dalis dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini) arešto ir patvarkymas yra nepagrįsti ir neteisėti, o per tą laikotarpį pradėjus teisminį procesą dėl turto dalies nustatymo, galimai ir priverstinį išieškojimą iš to turto dalies, būsimo teismo sprendimo įvykdymas iš esmės pasunkėtų ir sukeltų papildomų neadekvačių ir neproporcingų išlaidų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą esmė.

7. Apeliantėnurodo, jog pirmosios instancijos teismas šioje byloje prima facie sąlygos net nenustatinėjo, nevertino skundo dėl antstolio veiksmų neteisėtumo preliminaraus pagrįstumo. Tik įvertintus preliminarių skundo pagrįstumą, buvo galima vertinti grėsmę būsimo teismo sprendimo vykdymui. Pareiškėja teigia, kad pateikė įrodymus, teismas turėjo juos preliminariai įvertinti, tačiau jo motyvai dėl įrodymų nepakankamumo yra susiję su skundo nagrinėjimu iš esmės, kas nėra pagrįsta šiuo atveju. Apeliantės nuomone, nebuvo pagrindo išvadai, kad nepateikta pakankamai įrodymų.

8. Apeliantė laikosi pozicijos, jog kyla grėsmė, kad išieškojimas bus nukreiptas į skolininko sutuoktinės asmeninį turtą, kas iš esmės pažeistų imperatyvias įstatymo normas ir sutuoktinės nuosavybės teises ir teisėtus interesus. Nurodo, kad skundžiamu patvarkymu yra nurodoma kreiptis dėl areštuoto automobilio dalies, priklausančios skolininkui, nustatymo, taigi toks procesas gali būti nepagrįstai pradėtas, dėl ko tiek valstybė, tiek ir vykdymo proceso dalyviai patirs neproporcingų, nepagrįstų išlaidų. Patenkinus skundą ir pripažinus, kad antstolio turto arešto akto dalis dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini) arešto ir patvarkymas yra nepagrįsti ir neteisėti, o per tą laikotarpį pradėjus teisminį procesą dėl turto dalies nustatymo, galimai ir priverstinį išieškojimą iš to turto dalies, būsimo teismo sprendimo įvykdymas iš esmės pasunkėtų ir sukeltų papildomų neadekvačių ir neproporcingų išlaidų. Dėl šių priežasčių ir atsižvelgiant į skundo esmę, preliminarų jo pagrįstumą, egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

11.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, yra teisėta.

12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas ir, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

13. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą laikinųjų apsaugos priemonių instituto (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) normų taikymo bei aiškinimo praktiką, teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio (pareiškimo, skundo) pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio (pareiškimo, skundo) faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio (pareiškimo, skundo) pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013). Taigi, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas atlieka preliminarų ieškinio (pareiškimo, skundo) reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą, bet nenagrinėja bylos iš esmės.

14. Pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, vertinant prima facie, yra pagrįstas. Jame aiškiai nurodytas skundo dalykas ir pagrindas, išdėstytos aplinkybės, kuriomis pareiškėja grindžia savo reikalavimus. Tad pirmoji CPK 144 straipsnio 1 dalies sąlyga, dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo, egzistuoja.

15. CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas, tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. <...>itin svarbus yra status quo (esamos situacijos) išsaugojimas<...>iki ginčo galutinio išsprendimo, nes priešingu atveju, jeigu jis būtų patenkintas, įvykdymas faktiškai taptų apsunkintas (ieškovui gali tekti inicijuoti naujas bylas dėlkliūčių pašalinimo). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo objektams (konkrečiam turtui) net ne visada lemia poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant ir (ar) kitaip apsunkinant jam priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti patį ginčo objektą nepakitusį. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama tik kaip prevencinė priemonė, užtikrinanti status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) ir nesukelianti didelių suvaržymų asmeniui, kurio atžvilgiu ji yra taikoma (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr.e2-118-516/2017; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr.e2-1163-464/2017).Būtent tokia būtinybė atsirado šioje byloje, susiklosčius situacijai, kaipareiškėjai reikalaujant panaikinti automobilio areštą (ir išieškojimo nukreipimą į šį turtą), apskųstų vykdymo veiksmų tęsimas kelia grėsmę pareiškėjos turiniams interesams, kadangi dėl vykdymo veiksmų ji gali netekti automobilio. Tvirtinti, kad automobilis areštuotas nepagrįstai, kol neišnagrinėtas pareiškėjos skundas, negalima, tad esant šioms aplinkybėms, racionalu būtų išsaugoti status quo (padėtį, kuri yra) iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo. Pareiškėja prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekia išsaugotistatus quo, kol bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų.

16. Kitą privalomą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą –teismo sprendimo (nutarties dėl skundo dėl antstolio veiksmų) neįvykdymo grėsmę, pareiškėja motyvavo tuo, jogpatenkinus skundą ir pripažinus, kad antstolio turto arešto akto dalis dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini) arešto ir patvarkymas yra nepagrįsti ir neteisėti, o per tą laikotarpį pradėjus teisminį procesą dėl turto dalies nustatymo, galimai ir priverstinį išieškojimą iš to turto dalies, būsimo teismo sprendimo (nutarties dėl skundo dėl antstolio veiksmų) įvykdymas iš esmės pasunkėtų ir sukeltų papildomų neadekvačių ir neproporcingų išlaidų.Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad taikydamasCPK145straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-2492/2013; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-897/2014). Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vien tik pareiškėjos teiginių apie galimą grėsmę jos interesams nepakanka, siekiant įvertinti, ar yra pagrindas prašomoms laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Kaip minėta, šioje situacijos svarbu išsaugoti status quo iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo, nes priešingu atveju vykdant išieškojimą iš areštuoto automobilio, tačiau teismui pripažinus, jog automobilis yra skolininkės asmeninė nuosavybė, pareiškėjos žinioje gali nelikti paties pareiškėjos nuosavybės objekto – automobilio, o tai būtų savininkės nuosavybės teisių pažeidimas. Pareiškėjai palankaus teismo sprendimo vykdymas būtų apsunkintas arba taptų neįmanomas.

17. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms ir teisiniams argumentams, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėjo išvadą, jog nėra būtina taikyti pareiškėjos prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad yra pagrindas patenkinti apeliantės atskirąjį skundą iš dalies, panaikinti skundžiamąją pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują nutartį – iki procesinio sprendimo dėl skundo dėl antstolio veiksmų įsiteisėjimo uždrausti išieškojimo nukreipimą į areštuotą skunde nurodytą automobilį.(CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-15 nutartį ir priimti naują nutartį-iš dalies patenkinti pareiškėjos M. B.-V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iki procesinio sprendimodėl skundo dėl antstolio veiksmųįsiteisėjimo dienos uždrausti išieškojimo nukreipimą į areštuotą automobilį (duomenys neskelbtini), vykdant Klaipėdos apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą 1-26-462/2017.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.