- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-09
- Bylos Nr.
- I-2132-394/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00309-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- M. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. A. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (2-4 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Šiaulių TI), 1400 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2015-07-07 iki 2015-09-17 buvo laikomas Šiaulių TI. Prieš etapavimą į Panevėžio areštinę ir grįžus iš jos būdavo talpinamas į laikino laikymo kameras, esančias administracinio pastato rūsyje bei rėžiminio korpuso rūsyje. Šiose patalpose sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas jokia pertvara, užuolaida, taigi nebuvo užtikrintos sąlygos turėti privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais, nes pareigūnai atidarydavo duris, kas labai trikdė ir žemino, nebuvo ventiliacijos. Kartu buvę asmenys taip pat matydavo pareiškėją, besinaudojantį sanitariniu mazgu. Laikino laikymo kamerose tekdavo ir valgyti, nors iš tualetų sklido nemalonus kvapas, valgyti tekdavo atsistojus, nes nebuvo įrengti stalai, tik suoliukai. Šiose kamerose tekdavo praleisti nuo 2 iki 6 valandų, jose buvo šalta, drėgna ir tamsu. Gyvenamosiose kamerose, kuriose jis buvo laikomas, Nr. 25, 33, 51, 58, 62, 90, 92 ir 94, nebuvo numatyto inventoriaus, trūko taburečių ir spintelių rūbams. Skundžiamu laikotarpiu jam nebuvo užtikrintas užimtumas. Dėl nurodytų sąlygų patyrė neturtinę žalą, t.y., neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą.
Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (4, 93 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (88 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (7-12 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2015-07-07 iki 2015-09-16 skirtingose gyvenamosiose kamerose vienas arba su dar 1-4 asmenimis ir jam teko nuo 3,77 iki 15,26 kv. m. Šiaulių TI gyvenamųjų kamerų įrengimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176. Kalėjimų departamento direktorius 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 (suvestinė redakcija nuo 2017-01-01) patvirtino laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas, pagal kurias kamerų tipo patalpose turi būti sanitarinis mazgas, metalinė lova – 1 vnt. vienam asmeniui, spintelė – 1 vnt. vienam asmeniui, stalas – 1 vnt., taburetė – 1 vnt. vienam asmeniui arba 2 vnt. stalo ilgio suoliukų patalpai, maisto produktų spintelė arba lentyna – 1 vnt. patalpai, viršutinių drabužių pakaba – 1 vnt. patalpai, šiukšlių dėžė – 1 vnt. patalpai, valymo inventorius – 1 komplektas. Įstaiga pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuoja ne tik kameras, bet atnaujina ir jose esančius baldus (gultus, stalus, kėdes).
Atsakovas nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje ant rėžiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra skirtingas – nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m., pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Šiaulių TI vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos. Užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimą pagal pageidavimą. Organizuojamose sporto varžybose dalyvauja suimtieji ir nuteistieji, kurie patys kreipiasi į būrio viršininką ir išreiškia norą jose dalyvauti.
Atsakovas nurodo, kad suimtieji ir nuteistieji, jiems atvykus į Šiaulių TI, kol bus įforminti dokumentai bei atlikta krata, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras (TLK), esančias administraciniame pastate, laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Įforminus dokumentus ir atlikus kratas, naujai atvykę asmenys laikinai patalpinami į rėžiminiame korpuse esančias kitas trumpalaikio laikymo kameras. Į dviejų valandų laiko tarpą neturi būti įskaitomas laikas, skirtas pačiai medicininei apžiūrai bei sanitariniam švarinimui, tačiau siekiant kuo operatyvesnio nuteistųjų (suimtųjų) paskyrimo į kameras, medicininė apžiūra ir švarinimas atliekami tų dviejų valandų laikotarpiu. Suimtieji (nuteistieji) iš paskirstymo kamerų į gyvenamąsias kameras perkeliami tą pačią dieną. Įstatymo leidėjas neįpareigoja Šiaulių TI registruoti duomenų, į kurias rėžiminiame korpuse esančias paskirstymo kameras pareiškėjas buvo paskirtas ir kiek asmenų buvo patalpinta kartu su pareiškėju. Minėtose patalpose įrengti sanitariniai mazgai, pareiškėjo laikymo laikotarpiu jie nebuvo atitverti, tačiau šalia minimų patalpų yra įrengta atskira tualeto patalpa, į kurią, esant kalinčių asmenų prašymui, jie nuvedami pareigūnų, taigi pareiškėjui suteikiamos sąlygos privačiai pasinaudoti sanitariniu mazgu. Šiose kamerose yra įrengta šalto vandens tiekimo/nubėgimo sistema bei čiaupai, taip pat yra suolai. Pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu minėtose patalpose buvo laikomas tik penkis kartus, kas jam negalėjo sukelti neigiamų pasekmių.
Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjos patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą
Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas M. A. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, būtų priteistas 1400 Eur neturtinės žalos atlyginimas dėl sąlygų Šiaulių TI laikino laikymo ir paskirstymo patalpose, į kurias jis buvo talpinamas laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 7 d. iki 2015 m. rugsėjo 16 d., dėl gyvenamųjų kamerų aprūpinimo baldais bei galimai neužtikrinto užimtumo.
Iš byloje esančios 2018-02-06 pažymos Nr. 60/09-5022 (14-15 b. l.) matyti, kad pareiškėjas M. A. Šiaulių TI buvo periodiškai laikomas nuo 2015 m. liepos 7 d. iki 2015 m. rugsėjo 16 d., viso 35 dienas, gyvenamosiose kamerose Nr. 33, 51, 25, 94, 58, 62, 90 ir 92. Skundo laikotarpiu pareiškėjas penkis kartus buvo patalpintas į kamerą Nr. PK-2.
Žemesnės instancijos teismas
Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LR teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172, 11 punktas numato, kad priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, pagal 19 punktą, asmenys iki medicininės apžiūros ir sanitarinio švarinimo atlikimo, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, gali būti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, 20 punktas numato, kad po sanitarinio švarinimo suimtieji (nuteistieji) paskirstomi į gyvenamąsias kameras, laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų izoliavimo reikalavimų. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Iki 2015-11-01 galiojusios higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punktas numatė, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinės kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.
Iš byloje esančio Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 22 d. patikrinimo akto Nr. EP-153 (33-36 b. l.) matosi, kad operatyviosios valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės, vykdomos pagal gautus piliečių skundus dėl galimų higienos normos pažeidimų Šiaulių TI, metu išmatuota oro temperatūra, santykinė oro drėgmė bei dirbtinis apšvietimas ir karantino kamerose Nr. 2 ir Nr. 5 (rūsyje). Oro temperatūra karantino kamerose nustatyta 13,4-16,3° C, t.y., per žema, lyginant su HN 76:2010 reglamentuojamomis normomis šaltuoju metų periodu (HN 76:2010 26 p. pažeidimas), dirbtinis apšvietimas 3-6 lx (HN 76:2010 22 p. pažeidimas), kamerose reikalingas paprastasis remontas (HN 76:2010 28 p., 62 p. pažeidimas), kameros išvalytos, vėdinimas per langus galimas; sanitariniai mazgai įrengti be jokių pertvarų; dirbtinis apšvietimas paskirstymo kamerose Nr. 1 ir Nr. 2 išmatuotas 4-15 lx (HN 76:2010 22 p. pažeidimas).
Taigi Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2015 m. balandžio mėn. atlikto patikrinimo metu užfiksavo higienos normos HN 76:2010 pažeidimus Šiaulių TI karantino kamerose Nr. 2 ir Nr. 5 bei paskirstymo kamerose Nr. 1 ir Nr. 2. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, realiai atspindinčių Šiaulių TI laikino laikymo patalpų būklę pareiškėjo patalpinimo į jas metu ir paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad šiose patalpose šalta, drėgna, tamsu, nemalonus kvapas iš sanitarinio mazgo, nors pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013 ir kt.). Atsakovo pateikta fotonuotrauka (32 b. l.) taip pat nepaneigia pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl drėgmės, nemalonaus kvapo, per žemos temperatūros laikino laikymo patalpose. Iš Šiaulių TI ūkio skyriaus pažymos apie 2015 metais atliktus remonto darbus (16-20 b. l.) matosi, kad laikino laikymo ir priėmimo – paskirstymo kameros 2015 metais nebuvo remontuojamos. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, iš kurių matytųsi, kiek konkrečiai asmenų kartu su pareiškėju buvo talpinama į nurodytą patalpą ir kiek laiko pareiškėjas toje patalpoje buvo laikomas, nepaneigė pareiškėjo teiginio, kad laikino laikymo kameroje jis buvo laikomas iki 6 valandų, tik nurodė, kad į Šiaulių TI priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip 2 valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, o kol jiems bus atlikta medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas – į kitas trumpalaikio laikymo kameras ir bendrai laikomi ne ilgiau kaip 5 valandas. Nors aukščiau išanalizuoti teisės aktai nereglamentuoja sanitarinių mazgų įrengimo laikino sulaikymo patalpose ir nenumato, kad jie turi būti visiškai izoliuoti nuo likusios kameros erdvės, tačiau pagal EŽTT praktiką, nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą. EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių bei prižiūrėtojų (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p. ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, taip pat yra konstatavęs, kad Šiaulių TI turėjo pareigą užtikrinti pareiškėjo privatumą naudojantis tualetu ne tik gyvenamosiose kamerose, bet ir trumpalaikio laikymo bei karantino kamerose, tačiau to nepadarė (2017 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-479-662/2017, 2017 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2025-624/2017 ir kt.). Pats Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepime nurodė, kad laikino laikymo patalpose sanitariniai mazgai pareiškėjo laikymo jose laikotarpiu nebuvo atitverti, aplinkybę, kad sanitariniai mazgai karantino, paskirstymo kamerose įrengti be jokių pertvarų patikrinimo metu nustatė ir Šiaulių visuomenės sveikatos centras (33-36 b. l.). Nors atsakovas nurodo, kad šalia laikino laikymo patalpų yra įrengta atskira tualeto patalpa, į kurią, esant kalinčių asmenų prašymui, jie nuvedami pareigūnų, tačiau atsakovas nepateikė duomenų, kada ši atskira tualeto patalpa buvo įrengta, ar ji buvo ir pareiškėjo laikymo Šiaulių TI metu. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, laikytina, jog pareiškėjas, atvykęs į Šiaulių TI laikotarpiais nuo 2015 m. liepos 7 d. iki 2015 m. rugsėjo 16 d., buvo talpinamas į kamerą Nr. PK-2, neatitinkančią higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 22, 26, 28 ir 62 punktų reikalavimų, nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, o tai sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtus Šiaulių TI pareigūnų veiksmus.
Pareiškėjas nurodo, kad gyvenamosiose kamerose trūko taburečių ir spintelių rūbams. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14 punkto 6-9 papunkčiuose nurodyta, kad kamerose turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; viršutinių drabužių pakaba. Pagal Teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas (akto redakcija, galiojusi nuo 2010-03-03 iki 2017-01-01), tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose bei pataisos namų kamerų tipo patalpose turėjo būti sanitarinis mazgas, metalinė lova (1 vnt. vienam asmeniui), spintelė (1 vnt. vienam asmeniui), stalas (1 vnt.), taburetė (1 vnt. 1 asmeniui) arba stalo ilgio suoliukas (2 vnt.), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vnt.), sieninė viršutinių drabužių pakaba (1 vnt.), šiukšlių dėžė (1 vnt.), valymo inventorius (1 komplektas). Atsakovas į bylą nepateikė jokių duomenų apie pareiškėjo gyvenamųjų kamerų aprūpinimą baldais jo laikymo šiose kamerose metu, tik nurodė, kad pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, taigi nepaneigė pareiškėjo teiginių dėl baldų kamerose trūkumo, todėl laikytina, kad atsakovas neveikė taip, kaip pagal teisės aktų reikalavimus privalėjo veikti, o pareiškėjas galėjo dėl to patirti tam tikrus nepatogumus, o tuo pačiu ir neturtinę žalą. Pareiškėjo teiginys dėl stalo nebuvimo laikino laikymo patalpoje atmestinas, nes pagal teisinį reglamentavimą nurodyti baldai turi būti tik gyvenamosiose kamerose.
Pareiškėjas nurodo, kad nebuvo tinkamai organizuotas jo užimtumas. Atsakovas į bylą pateikė 2018-02-06 Šiaulių TI socialinės reabilitacijos skyriaus pažymą Nr. 61/04-244 (23 b. l.), kurioje nurodyta, kad Šiaulių TI organizuojamas socialinis darbas ir užimtumas su suimtaisiais, įstaigoje veikia biblioteka, vykdoma suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa, pagal kurią kas mėnesį organizuojami sportiniai ir kultūriniai renginiai; Šiaulių TI bendradarbiauja su visuomeninėmis organizacijomis, savanoriais, kurie vykdo meno užsiėmimus, moko rankdarbių, skaito paskaitas; suimtieji (nuteistieji) vedami į treniruoklių salę, krepšinio aikštelę, stalo teniso patalpą bei užimtumo kambarį – skaityklą pagal kiekvieną savaitę tvirtinamą grafiką, kuris sudaromas bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems); Šiaulių TI organizuojamose sporto varžybose dalyvauja suimtieji ir nuteistieji, kurie patys kreipiasi į būrio viršininką ir pareiškia norą jose dalyvauti, informacija apie planuojamus renginius skelbiama kamerose; suimtieji taip pat gali dalyvauti susitikimuose su katalikų kunigu ir stačiatikių šventiku; M. A. buvimo Šiaulių TI laikotarpiu buvo sudaryta galimybė dalyvauti socialinėse programose. Į bylą pateikta ir Suimtųjų bei nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa (28-31 b. l.) bei Šiaulių TI direktoriaus patvirtinti Suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafikai (24-27 b. l.), iš kurių matosi, kad suimtieji (nuteistieji) kiekvieną savaitę vedami į užimtumo renginius (treniruoklių salę, krepšinio aikštelę), tame tarpe ir tų kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas. Pareiškėjas skunde nenurodo, kad jis prašė, bet jam nebuvo leista dalyvauti konkrečiuose renginiuose, varžybose, užimtumo programose, kada tai buvo padaryta, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių TI buvo pažeista pareiškėjo teisė į užimtumą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.
LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Atsižvelgus į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurie sukelia dvasinius pergyvenimus, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovą aukščiau aptartomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą. Pareiškėjas buvo talpinamas į laikino laikymo kamerą, kurioje užfiksuoti higienos normos pažeidimai, pareiškėjui teko naudotis netinkamai įrengtu sanitariniu mazgu, buvo pažeistas pareiškėjo privatumas, pareiškėjas buvo laikomas gyvenamosiose kamerose, kurios nebuvo aprūpintos baldais pagal nustatytas normas; nustatyti ar nepaneigti pažeidimai sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jam visą jo reikalaujamą sumą – 1400 Eur. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog pareiškėjas kalinimo laikotarpiu Šiaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl netinkamų laikymo sąlygų nesiskundė (23 b. l.), jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma, į teismą kreipėsi praėjus daugiau kaip dvejiems metams po išvykimo iš Šiaulių TI. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2017-11-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2459-442/2017, 2018-01-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1954-415/2014, 2018-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-482-552/2018 ir kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 150 Eur. Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 str. 1 d. teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. A. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui M. A. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt Eur) neturtinei žalai atlyginti.
Spendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusio teismo Šiaulių rūmus.