- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-25
- Bylos Nr.
- 2-537/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Audronė Jarackaitė, Danutė Milašienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Grinbeta“
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alė Bukavinienė, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo likviduojamos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Betono technologijos“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 20 d. nutarties, kuria patvirtintas pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Grinbeta“ finansinis reikalavimas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Betono technologijos“ bankroto byloje Nr. B2-311-163/2013,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartimi iškelta UAB „Betono technologijos“ bankroto byla; bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Simpatija“ bei nustatytas 30 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminas kreditoriams pareikšti savo reikalavimus šiai įmonei; nutartis įsiteisėjo 2011 m. rugsėjo 8 d. Apygardos teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Betono technologijos“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, o 2012 m. sausio 24 d. nutartimi BUAB „Betono technologijos“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „Grinbeta“ 2013 m. gruodžio 5 d. kreipėsi į apygardos teismą su prašymu patvirtinti jo 432 491,03 Lt finansinį reikalavimą BUAB „Betono technologijos“ bankroto byloje (3, 4 b. l.). Nurodė, kad 2011 m. sausio 28 d. tarp jo ir atsakovo buvo sudaryta skolos padengimo turtu sutartis ir priėmimo – perdavimo aktas, pagal kuriuos atsakovas už 432 491,03 Lt skolą perdavė UAB „Grinbeta“ ilgalaikį kilnojamąjį turtą ir prekių atsargas, tačiau 2013 m. birželio 7 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-779/2013 buvo pripažinti negaliojančiais tarp šalių sudaryti skolos padengimo turtu sutartis ir priėmimo – perdavimo aktas bei pritaikyta restitucija, UAB „Betono technologijos“ naudai priteisiant perduotą kilnojamąjį turtą ir prekių atsargas natūra. Pareiškėjo teigimu, 2013 m. rugsėjo 19 d. jis perdavė atsakovo administratoriui kilnojamąjį turtą ir prekių atsargas natūra, kurių vertė 325 085,85 Lt, o 2013 m. rugsėjo 20 d. į atsakovo sąskaitą pervedė kompensaciją už natūra neišlikusį turtą, sudarančią 107 405,18 Lt; t. y. įvykdęs 2013 m. birželio 7 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą, pareiškėjas įgijo finansinį reikalavimą į BUAB „Betono technologijos“. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2013 m. spalio 28 d. raštu atsakovo administratorius atsisakė įrašyti jį į atsakovo kreditorių sąrašą, todėl pareiškėjas kreipėsi į teismą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gruodžio 11 d. nutartimi išskyrė į atskirą bylą pareiškėjo UAB „Grinbeta“ prašymą ir nutarė jį nagrinėti pridedant prie atsakovo BUAB „Betono technologijos“ bankroto bylos (2 b. l.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. sausio 20 d. nutartimi patvirtino UAB „Grinbeta“ 432 491,03 Lt finansinį reikalavimą UAB „Betono technologijos“ bankroto byloje (48 – 51 b. l.).
Teismas nurodė, kad pareiškėjas UAB „Grinbeta“ savo reikalavimą kildina iš 2011-01-27 skolos perleidimo sutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013-06-07 sprendimo, kurį įvykdęs 2013-09-19 ir 2013-09-20 turto priėmimo–perdavimo aktais grąžino atsakovui pagal 2011-01-28 skolos padengimo turtu sutartį ir perdavimo–priėmimo aktą kilnojamąjį turtą ir prekių atsargas, kurių vertė – 325 085,85 Lt, o už natūra neišlikusį kilnojamąjį turtą ir prekių atsargas pervedė 107 405,18 Lt kompensaciją.
Teismo teigimu, atsakovas UAB „Betono technologijos“ buvo skolingas UAB „Betono centras“ 432 491,03 Lt (PVM įskaičiuotas); 2011-01-27 tarp UAB „Betono centras“ ir UAB „Grinbeta“ buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria pradinis kreditorius UAB „Betono centras“ turimą reikalavimo teisę į UAB „Betono technologijos“ 432 491,03 Lt skolą atlygintinai perleido naujam kreditoriui UAB „Grinbeta“ (CK 6.101 str. 1 d.); šalys sudarė atlygintinę reikalavimo perleidimo sutartį, sutardamos, kad reikalavimo perleidimo kaina – 432 491,03 Lt (PVM įskaičiuotas), ją UAB „Grinbeta“ įsipareigoja sumokėti UAB „Betono centras“ iki 2011-12-31 (Sutarties 3 p.).
Teismas pažymėjo, kad byloje esantys UAB „Grinbeta“ 2011-07-13, 2011-07-20, 2011-08-12 mokėjimo nurodymai bei UAB „Betono centras“ pateikti raštai patvirtina, kad pareiškėjas tinkamai ir laiku įvykdė savo prievolę dėl reikalavimo perleidimo kainos sumokėjimo pradiniam atsakovo kreditoriui UAB „Betono centras“ pagal 2011-01-27 reikalavimo perleidimo sutartį, ir tai patvirtina, kad pradinis atsakovo kreditorius UAB „Betono centras“ tinkamai perleido naujam kreditoriui UAB „Grinbeta“ turimą galiojančią reikalavimo teisę į atsakovo skolą, o naujas atsakovo kreditorius laiku ir tinkamai atsiskaitė su pradiniu kreditoriumi už reikalavimo teisės perleidimą, todėl įvyko kreditorių pasikeitimas pagal prievolę ir ieškovas perėmė visą pradinio kreditoriaus reikalavimo teisę į atsakovą.
Pasak teismo, 2011-01-28 pareiškėjas UAB „Grinbeta“ ir atsakovas UAB „Betono technologijos“ sudarė skolos padengimo turtu sutartį ir priėmimo–perdavimo aktą, pagal kuriuos UAB „Betono technologijos“ už 432 491,03 Lt skolą perdavė naujam kreditoriui UAB „Grinbeta“ ilgalaikį kilnojamąjį turtą ir prekių atsargas, tai patvirtina, kad atsakovas apie kreditorių pasikeitimą žinojo, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2013-06-07 sprendimu pripažino negaliojančiais 2011-01-28 skolos padengimo turtu sutartį ir perdavimo–priėmimo aktą ir taikė restituciją, įpareigojo UAB „Grinbeta“ grąžinti kilnojamąjį turtą ir prekių atsargas UAB „Betono technologijos“; UAB „Grinbeta“ įvykdė sprendimą ir 2013-09-19 bei 2013-09-20 turto priėmimo–perdavimo aktais grąžinto atsakovui UAB „Betono technologijos“ kilnojamąjį turtą ir prekių atsargas natūra, kurių vertė – 325 085,85 Lt, o už natūra neišlikusį kilnojamąjį turtą ir prekių atsargas pervedė 107 405,18 Lt kompensaciją. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai patvirtina, jog atsakovas nėra grąžinęs pareiškėjui 432 491,03 Lt skolos, kurią šis įgijo iš pradinio atsakovo kreditoriaus UAB „Betono centras“ pagal 2011-01-27 perleidimo sutartį, todėl pareiškėjas turi galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą; įrodymų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su UAB „Betono centras“, byloje nėra, o UAB „Betono centras“ nepareiškė finansinio reikalavimo atsakovui bankroto byloje; pareiškėjas, tinkamai įvykdęs 2011-01-27 reikalavimo perleidimo sutartį, iš pradinio atsakovo kreditoriaus perėmė visas reikalavimo teises į atsakovo 432 491,03 Lt skolą; 2011-01-27 perleidimo sutartis nėra nuginčyta, ji galioja.
Teismas pažymėjo, kad 2011-01-27 reikalavimo perleidimo sutartis dėl UAB „Betono technologijos“ 432 491,03 Lt skolos buvo sudaryta tarp dviejų įmonių: UAB „Betono centras“ ir UAB „Grinbeta“ iki atsakovo UAB „Betono technologijos“ bankroto bylos iškėlimo, todėl pareiškėjas reikalavimo teisę į atsakovo skolą įgijo iki bankroto bylos atsakovui iškėlimo, o ta aplinkybė, kad jis su buvusiu atsakovo kreditoriumi atsiskaitė po to, kai atsakovui buvo iškelta bankroto byla, neturi įtakos vykdant atsiskaitymus tarp įmonių, kurioms nėra iškelta bankroto byla ir jos nėra pripažintos bankrutuojančiomis, todėl atsakovas, nepagrįstai remdamasis Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 16 straipsniu, atsisako įrašyti pareiškėją į BUAB „Betono technologijos“ kreditorių sąrašą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas LUAB „Betono technologijos“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 20 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas UAB „Grinbeta“ finansinis reikalavimas atsakovo bankroto byloje, o pareiškėjo UAB „Grinbeta“ ieškinį atmesti (53, 54 b. l.). Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutarties dalį, turėjo pripažinti niekine 2011 m. sausio 27 d. sutartį dėl UAB „Betono centras“ reikalavimo atsakovui BUAB „Betono technologijos“ perleidimo pareiškėjui UAB „Grinbeta“, nes šios sutarties pagrindu ieškovas negalėjo įgyti teisės reikalauti jį įrašyti į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą su 432 491,03 Lt finansiniu reikalavimu. Apelianto teigimu, iki atsakovo bankroto bylos iškėlimo iš viešų Juridinių asmenų registro duomenų buvo aišku, kad UAB „Betono technologijos“ veikė nuostolingai, o perimdamas reikalavimą iš UAB „Betono centras“, UAB „Grinbeta“ turėjo matyti, kad už UAB „Betono centras“ atsakovui pateiktas prekes buvo vėluojama atsiskaityti daugiau kaip vienerius metus, todėl negalėjo nesuprasti, kad ieškovas yra aiškiai susidūręs su mokumo problemomis, juolab kad 2011 m. sausio 27 d. sutartyje dėl reikalavimo perleidimo buvo numatyta, kad visa reikalavimo teisės realizavimo rizika pereina UAB „Grinbeta“. Tai, kad UAB „Grinbeta“ žinojo apie atsakovo mokumo problemas, patvirtina aplinkybė, jog kitą dieną sudarė su atsakovu skolos padengimo turtu sutartį, t. y. modifikavo 2011 m. sausio 27 d. sutartį, pakeitęs piniginį reikalavimą į turtinį, o pagal įstatymą ir teismų praktiką negalima perleisti reikalavimo teisės, kurios negalima įgyvendinti dėl to, kad skolininkas tapo nemokiu dar iki teisės perleidimo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas UAB „Grinbeta“ prašo jį atmesti (56 – 58 b. l.). Nurodo, kad atsakovo atskirojo skundo argumentai dėl sandorio, iš kurio kreditorius kildina savo reikalavimą skolininkui, absoliutaus negaliojimo, nebuvo teikiami atsakovo, atstovaujamo bankroto administratoriaus, civilinę bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme; atsakovas netinkamai išaiškina CK 6.102 straipsnio 1 dalyje nurodytą „išieškojimo negalimumo“ sąlygą, kuri reiškia absoliutų perleidžiamo reikalavimo defektą, dėl kurio perleidžiamas reikalavimas tampa netinkamu prievolės objektu; įstatymų leidėjas nesieja reikalavimo perleidimo negalimumo CK 6.102 straipsnio 1 dalies prasme („negalimas išieškojimas“) su skolininko nemokumu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.).
ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punkte numatyta, kad bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius, remdamasis pareikštais reikalavimais, patikslintais pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šios įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus. Bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus tvirtina teismas, kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai galimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 26 str. 1 d.).
Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą, įmonės bankroto administratorius patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareiškia ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais; šiuo atveju laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos.
CK 6.101 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas (CK 6.102 str. 1 d.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal CK 6.102 straipsnio 1 dalies nuostatą galima perleisti tik tokį galiojantį reikalavimą, kurį anksčiau ar vėliau bus galima įgyvendinti, t. y. patenkinti; tik tokiu atveju, kai reikalavimo teisės objektyviai (ne santykinai) neįmanoma patenkinti, susitarimas dėl tokio reikalavimo perleidimo negalioja (CK 6.3 str. 4 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2012).
Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, aplinkybė, jog reikalavimo teisės perleidimo metu skolininkas yra nemokus, savaime nereiškia draudimo perleisti reikalavimo teisės į nemokų asmenį (ir į bankrutuojančią įmonę); be to, perleistas reikalavimas į bankrutuojančią įmonę gali būti patenkintas ir bankroto procese (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-751/2013).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad ex officio galima pripažinti sandorį negaliojančiu tada, kai yra akivaizdus jo negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų; jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių; tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas gali nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma; jeigu teismas, nesant šalies ieškinio reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu, pradėtų savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti sandorio, kuris nėra akivaizdžiai niekinis, negaliojimo klausimą, tirti su tuo susijusius įrodymus, būtų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2013).
Apygardos teismas teisingai konstatavo, kad pareiškėjas UAB „Grinbeta“ turi galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą ir pareiškė pagrįstą reikalavimą atsakovui.
Bylos duomenimis, pareiškėjo UAB „Grinbeta“ finansinis reikalavimas atsakovo BUAB „Bankroto technologijos“ bankroto byloje kildinamas iš 2011 m. sausio 27 d. Reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos tarp pareiškėjo UAB „Grinbeta“ ir kreditoriaus UAB „Betono centras“, kurioje nurodyta, kad jos pasirašymo dieną UAB „Betono technologijos“ yra skolingas kreditoriui UAB „Betono centras“ 432 491,03 Lt, bei kuria pradinis atsakovo kreditorius UAB „Betono centras“ už 432 491,03 Lt perleido naujajam kreditoriui UAB „Grinbeta“ visas jo reikalavimo teises į skolininko UAB „Betono technologijos“ skolą (toliau – Sutartis; 42 b. l.).
Pažymėtina, kad atsakovo bankroto administratorius neginčijo minėtos Sutarties teisėtumo, nagrinėjant pareiškėjo reikalavimą pirmosios instancijos teisme, o iš byloje esančio 2014 m. sausio 13 d. teismo posėdžio įrašo, pridėto prie nagrinėjamos bylos, matyti, kad atsakovas pripažino, jog Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dieną atsakovas buvo skolingas pareiškėjui 432 491,03 Lt.
Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju apygardos teismui nebuvo pagrindo savo iniciatyva (ex officio) pripažinti Reikalavimo perleidimo sutartį niekine ir negaliojančia atsakovo atskirajame skunde nurodytais argumentais, tarp jų, kad Sutarties sudarymo dieną atsakovas faktiškai buvo nemokus. Byloje nustatyta, kad minėta sutartis buvo atsakovo pradinio kreditoriaus UAB „Betono centras“ ir pareiškėjo UAB „Grinbeta“ susitarimo rezultatas dėl byloje neginčijamos atsakovo 432 491,03 Lt dydžio skolos kreditoriui UAB „Betono centras“. Apelianto nurodyta aplinkybė, jog reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dieną buvo atsakovo nemokumo požymių, nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėjas ir pradinis atsakovo kreditorius UAB „Betono centras“, neturėjo teisės susitarti dėl byloje neginčijamos atsakovo skolos pradiniam kreditoriui, kadangi minėtos Sutarties sudarymo dieną nebuvo galima vienareikšmiškai teigti, jog negalimas išieškojimas nurodytos atsakovo skolos kreditoriui UAB „Betono centras“ (CK 6.102 str. 1 d.).
Atkreiptinas dėmesys, kad net esant atsakovo nemokumo požymiams, pareiškėjas ir kreditorius UAB „Betono centras“ turėjo teisę sudaryti Reikalavimo perleidimo sutartį, kadangi, net konstatavus ieškovo nemokumą, bankroto byloje egzistuoja galimybė, jog naujojo atsakovo kreditoriaus perimtas iš pradinio kreditoriaus reikalavimas į bankrutuojančią įmonę bus patenkintas atsakovo bankroto procese (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-751/2013).
Byloje nepateikta įrodymų, kurie suponuotų išvadą apie akivaizdų Reikalavimo perleidimo sutarties negaliojimo pagrindą; tokių įrodymų apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 178 str., 306 str. 2 d., 314 str.).
Taigi apygardos teismas neturėjo pagrindo pripažinti Reikalavimo perleidimo sutarties negaliojančia ex officio (savo iniciatyva) bei pagrįstai patvirtino pareiškėjo finansinį reikalavimą atsakovo bankroto byloje (ĮBĮ 26 str. 1 d., CK 6.101 str. 1 d.; CPK 185 str.).
Dėl pasakyto nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartį.