Kauno apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio (toliau – Institucija) ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O‘o K‘o R‘o (O. K. R.) apeliacinius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo O‘o K‘o R‘o administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O‘as K‘as R‘as Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nubaustas subendrinta 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. O. K. R.‘as nubaustas už tai, kad 2016 m. balandžio 26 d., apie 16.50 val., (duomenys neskelbtini) pastato Nr. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, galine vairuojamo automobilio dalimi atsitrenkė į stovėjimui paliktą M. V. priklausančią transporto priemonę – automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ją apgadino. Padaręs 60 Eur turtinę žalą, kai nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nebuvo, nedelsdamas apie eismo įvykį nepranešė nei nukentėjusiajam, nei policijos pareigūnams ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė, tokiais veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 222 punktų reikalavimus. Jonavos rajono apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai yra pakankami O. K. R.‘o kaltei dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų pagrįsti, kaltės neneigė ir pats O. K. R.‘as. Taip pat teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą skyrė mažesnę, negu straipsnio sankcijoje numatyta minimali, nuobaudą. Apeliaciniame skunde Institucija prašo pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo dalį dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo ir O. K. R.‘ui už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą nuobaudą paskirti sankcijos ribose. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad pagal teismų praktiką ATPK 30¹ straipsnio taikymas turėtų būti siejamas su išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Šiuo atveju apylinkės teismas paskyrė švelnesnę nuobaudą, tačiau nutarime jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, kurios atitiktų protingumo ir teisingumo kriterijų turinį bei kurių pagrindu būtų galima daryti pagrįstą bei teisėtą išvadą apie administracinės nuobaudos, susijusios su specialiosios teisės atėmimu, per didelį griežtumą ar neadekvatumą padarytam pažeidimui, nenurodė.Skunde pažymima, kad O. K. R.‘as lengvabūdišku ir neatsakingu poelgiu sąmoningai padarė vieną sunkiausių administracinių teisės pažeidimų, už kurį numatyta itin griežta sankcija. Nors apylinkės teismo nutarime nurodoma, kad pažeidėjas dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, padaryta žala nedidelė (60 Eur), vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbinėje veikloje, į įvykio vietą grįžo po valandos, tokiu elgesiu įrodydamas mažesnį pavojingumą visuomenei, tačiau vien tik šios, ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos, atsakomybę lengvinančios aplinkybės pagrindu negalima daryti pagrįstos bei teisėtos išvados, kad administracinė nuobauda, numatyta straipsnio sankcijoje, yra per griežta ir neadekvati padarytam pažeidimui ir gali būti švelninama. Nesant ypatingų ir išskirtinių aplinkybių, nėra pagrindo vadovautis teisingumo bei protingumo kriterijais ir skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo O. K. R.‘as (toliau – apeliantas) apeliaciniame skunde prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo dalį, kuria jis buvo pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje nutraukti. Atsižvelgiant į tai, panaikinti nutarimo dalį dėl nuobaudų bendrinimo ir už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą skirti 28 Eur baudą. Teismui manant, kad nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo, taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir už šį pažeidimą neskirti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skunde apeliantas pažymi, kad viso proceso metu jis neneigė kliudęs kitą automobilį, paaiškino, kad iš įvykio vietos turėjo išvažiuoti dėl skubių darbo reikalų. Praėjus kiek daugiau, nei 30 min., grįžo į vietą, kavinėje klausė, gal kas žino, kieno automobilis stovėjo kieme, nes norėjo susitarti dėl žalos atlyginimo. Kavinės darbuotojai nurodė, kad jau buvo atvykę policijos pareigūnai. Tikrai negirdėjo, kad jam išvažiuojant būtų kas nors šaukę ir bandę jį sustabdyti. Jokios prasmės slėptis ar bėgti nebuvo. Apeliantas skunde nurodo, kad yra užsienio šalies – (duomenys neskelbtini) – pilietis, nemoka lietuvių kalbos, todėl teismo posėdžio metu turėjo būti užtikrinta galimybė naudotis vertėjo paslaugomis, tačiau joks vertėjas procese nedalyvavo. Pirmosios instancijos teismas tiesiog paprašė kartu atvykusios bendradarbės K. B. pavertėjauti, o jis pats tam neprieštaravo. K. B. neturi vertėjos statuso. Dabar apeliantas teigia supratęs, kad teisiniuose procesuose yra reikalingas preciziškas ir profesionalus vertimas, kad būtų užtikrintos asmenų teisės. Apelianto manymu, ATPK 253 straipsnio 2 dalies pažeidimas lėmė, kad teismas neišsiaiškino visų įvykio aplinkybių. Be to, apeliantui buvo sutrukdyta iškviesti liudytojus, kurie patvirtintų nurodytas aplinkybes, o tai lėmė, kad nutarime buvo netinkamai pritaikyta ATPK 130 straipsnio 1 dalis. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino to, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas yra padaromas tik tyčia, todėl visiškai nepasisakę dėl subjektyviosios šio pažeidimo pusės, netinkamai pritaikė teisės normą. Byloje nustatyta, kad automobiliui padaryta žala yra nežymi (60 Eur), pats apeliantas atvyko į kavinę, kad surastų nukentėjusį asmenį, tačiau jau buvo iškviesti policijos pareigūnai. Teismas nutarime nurodė, kad kaltininkas, susitvarkęs reikalus, po kurio laiko grįžo į įvykio vietą ir toks elgesys rodo mažesnį jo pavojingumą, tačiau teismas neįvertino šių aplinkybių apelianto subjektyviajai pusei. O. K. R.‘as yra užsienio valstybės pilietis ir šioje valstybėje pareigūnai nėra kviečiami į techninius eismo įvykius, o pats kaltininkas turi imtis veiksmų nukentėjusiajam surasti. Apeliantas taip ir pasielgė ir niekada nevengė atsakomybės už sukeltą eismo įvykį. Šios aplinkybės patvirtina, kad jis neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, o buvo sąžiningai įsitikinęs, kad susitvarkęs skubius reikalus, sugrįš ir suras nukentėjusį asmenį. Išvažiavimas iš įvykio vietos niekaip nesutrukdė įvykio tyrimui, nes buvo aišku, kad būtent apeliantas sukėlė eismo įvykį, dėl kurio savo kaltės jis neneigia. Skunde taip pat nurodoma, kad tokiu atveju, jei teismas manys, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymiai apelianto veiksmuose yra, yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs kai sukeltas eismo įvykis yra mažareikšmis, išvažiavimas iš eismo įvykio vietos neapsunkino įvykio tyrimo, nesutrukdė policijos pareigūnams išaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir nustatyti padarytus KET pažeidimus, pažeidėjas tą pačią dieną dėjo pastangas informuoti nukentėjusįjį. Tokiais atvejais teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali būti neskiriamas. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O‘o K‘o R‘o apeliaciniai skundai netenkinami.

Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymių jo veiksmuose. Apeliantas tvirtina, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl, nesant vieno iš administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių, administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį turėjo būti nutraukta. Institucija O. K. R.‘o veiksmų kvalifikavimo neginčija. Aukštesnysis teismas, dar kartą įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo argumentus ir pirmosios instancijos teismo nutarime padarytas išvadas, sprendžia, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymiai O. K. R.‘o veiksmuose nustatyti ir atskleisti tinkamai, teismo išvados motyvuotos ir pagrįstos visapusišku byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų vertinimu.ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinių teisės pažeidimų bylose dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymo yra pažymėjęs, kad tokio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį ir paties asmens elgesį po eismo įvykio. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad kontaktas tarp automobilių buvo pakankamai stiprus, tai patvirtina ir nuotraukose užfiksuoti automobiliams padaryti apgadinimai. Pats apeliantas taip pat neneigė, kad jis suprato kliudęs aikštelėje stovėjusią transporto priemonę. Nepaisant to, kad apeliantas suprato sukėlęs eismo įvykį, nesant nukentėjusio asmens, eismo įvykio vietoje jis nepasiliko, policijai apie sukeltą eismo įvykį taip pat nepranešė, iš įvykio vietos išvažiavo. Tokie O. K. R.‘o veiksmai pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertinti kaip atitinkantys tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymius. Apeliantas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, taip pat ir savo apeliaciniame skunde nurodė aplinkybes, pasak jo, pateisinančias pasitraukimą iš eismo įvykio vietos: buvo pavargęs, nevalgęs, turėjo skubių, su darbu susijusių, reikalų. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos ir pagrįstai nelaikytos šalinančiomis O. K. R.‘o administracinę atsakomybę. Įstatymas vienareikšmiškai įpareigoja asmenį, sukėlusį eismo įvykį ir įvykio vietoje nesant nukentėjusio asmens, pasilikti įvykio vietoje arba apie sukeltą eismo įvykį pranešti policijai. Šios pareigos O. K. R.‘as nevykdė ir jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, lėmusių pasišalinimą iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET, jis nenurodė. Priešingai, byloje esantys duomenys ir nustatytos aplinkybės patvirtina, kad O. K. R.‘as iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia. Tokią išvadą leidžia daryti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys iš karto po įvykio (po kontakto su kitu automobiliu nesustojo, iš karto išvažiavo, nepaliko savo duomenų, nesiėmė jokių priemonių, kad išsiaiškinti, ar nukentėjusio asmens nėra kavinėje, kurioje jis pats valgė), taip pat jo paaiškinimų turinys: O. K. R.‘as paaiškino, kad padarius tokį pažeidimą (duomenys neskelbtini), reikia pranešti nukentėjusiajam, o žalą atlygina draudimas. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad apeliantas aiškiai suvokė savo pareigą pasilikti įvykio vietoje, surasti nukentėjusį asmenį, tačiau šią pareigą sąmoningai ignoravo ir iš įvykio vietos pasišalino nesant jokių objektyvių priežasčių. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis nėra Lietuvos Respublikos pilietis ir jam nežinomas įstatyminis reglamentavimas, jo nuo atsakomybės neatleidžia. Atsakomybės taip pat nešalina ir nurodyta aplinkybė, kad jis neturėjo tikslo išvengti administracinės atsakomybės ar žalos atlyginimo, nes automobilis draustas, žąlą būtų atlyginusi draudimo kompanija. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje administracinių teisės pažeidimų bylose laikomasi nuostatos, kad vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-33/2013, 2AT-41/2014, 2AT-9-746/2015). Atsižvelgiant į paminėta, apelianto nurodytos aplinkybės savaime nepaneigia teismo išvados dėl jo tyčios, kuri buvo nustatyta pirmos instancijos teismo objektyviais ir patikimais bylos duomenimis. Apeliantas skunde nenurodė jokių naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ar kurių pirmosios instancijos teismas neįvertino. Teismo išvados dėl O. K. R.‘o kaltės padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje padarytą pažeidimą yra motyvuotos, pagrįstos ir su jomis skundą nagrinėjantis teismas sutinka. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis, susitvarkęs savo reikalus, grįžo į eismo įvykio vietą, šiuo konkrečiu atveju yra reikšmingos sprendžiant dėl administracinės nuobaudos, tačiau nėra šalinančios administracinę atsakomybę, kaip skunde nurodo apeliantas.

Dėl ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir už pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, O. K. R.‘ui skyrė mažesnę nuobaudą, negu straipsnio sankcijoje numatyta minimali – teisę vairuoti transporto priemones atėmė 1 metams. O. K. R.‘as skunde reiškia alternatyvų prašymą taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą iš viso neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Institucija skunde ginčija nutarimo dalį dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo ir prašo nuobaudą už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos skirti sankcijos ribose. Kaip matyti, apylinkės teismas, skirdamas nuobaudą už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyto pažeidimo padarymą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatavo, kad sankcijoje numatytas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šiuo konkrečiu atveju būtų aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, ir sprendė, kad ATPK 20 straipsnyje nustatytų tikslų galima pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad padarytas vienas iš grubiausių KET pažeidimų, už kurį įstatymų leidėjas yra numatęs itin griežtas nuobaudas, įvertinęs pažeidėjo asmenybę charakterizuojančių duomenų visumą (dirba, baustas administracine tvarka, neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nepateikta, dėl pažeidimo kaltės neneigė), pažeidėjo elgesį (nors iš įvykio vietos pasišalino, vėliau sugrįžo, teiravosi dėl apgadinto automobilio savininko, kviečiamas atvyko į policiją ir davė paaiškinimus), sprendė, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir skirti teisės vairuoti transporto priemonę trumpesniam, negu sankcijoje numatytam, terminui. Tačiau paminėtos aplinkybės, priešingai, negu skunde nurodo apeliantas, nėra pakankamos sprendimui iš viso neskirti administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – pagrįsti. Administracine nuobauda siekiama ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų, todėl vien tik pažeidėjo interesus tenkinančios nuobaudos skyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo, proporcingumo principams, neužtikrintų nuobaudos tikslų ir paskirties. Skundą nagrinėjantis teismas nepritaria Institucijos skundo motyvams, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti mažesnę nuobaudą, negu ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali, o teismo sprendimas skirti mažesnę nuobaudą neatitinka teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Institucija skunde nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai O. K. R.‘o atžvilgiu negali būti pasiekti švelnesnės nuobaudos taikymu. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, kaip jau minėta, yra vienas iš šiurkščiausių KET pažeidimų. Tačiau pagal tą patį ATPK straipsnį kvalifikuotas pažeidimas kiekvienu konkrečiu atveju skiriasi pagal savo padarymo aplinkybes, jį padariusį asmenį charakterizuojančius duomenis, padarytos žalos dydį, pažeidėjo elgesį ir kitas aplinkybes, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju pažeidimo pavojingumas skiriasi. ATPK 30¹ straipsnyje įtvirtintas reglamentavimas iš esmės yra siejamas su konstituciniu teisingumo principo praktiniu įgyvendinimu ir galimybe teismui administracinę nuobaudą individualizuoti pagal kiekvienoje konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Šioje byloje O. K. R.‘o padaryto pažeidimo pavojingumą mažina jo elgesys, padarytos žalos dydis (nežymi žala), prisipažinimas dėl sukelto eismo įvykio esminių aplinkybių, asmenybės charakteristika ir šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip išskirtines, sudarančias pagrindą skirti švelnesnę nuobaudą. Institucijos skunde nurodytos aplinkybės ir pateiktas vertinimas skundžiamame nutarime padarytų išvadų dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo nepaneigia.

Dėl kitų O. K. R.‘o skundo argumentų.

Apeliaciniame skunde O. K. R.‘as taip pat nurodo, kad nagrinėjant bylą apylinkės teisme nebuvo užtikrinta jo teisė turėti vertėją, taip pat nebuvo suteikta galimybė iškviesti liudytojus. Šie skundo argumentai nepagrįsti. Iš byloje esančio teismo posėdžio protokolo matyti, kad vertėjo paslaugas teikė K. B.. Ji buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingą ar žinomai neteisingą vertimą, priesaiką patvirtino savo parašu. Duomenų, kurie leistų manyti, kad K. B. netinkamai vykdė vertėjos pareigas, apeliantas skunde nenurodė. Be to, kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, K. B. vertėjavo ir administracinio teisės pažeidimo tyrimo metu, jokių priekaištų apeliantas jai neturėjo. Teismo posėdžio metu O. K. R.‘o buvo paklausta, ar jis pageidauja, kad dalyvautų gynėjas, tačiau gynėjo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo atsisakė. Įvertinus paminėta, tvirtinti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą buvo pažeistos, nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo sutikti, kad O. K. R.‘ui nebuvo suteikta galimybė kviesti liudytojus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo išaiškintos jo procesinės teisės, numatytos ATPK 272 straipsnyje. Savo teises jis suprato. Į teisėjos klausimą, ar asmuo turi prašymų dėl įrodymų tyrimo papildymo, šis atsakė, kad prašymų, papildymų neturi. Pažeidimų faktinės aplinkybės šioje byloje yra aiškios, O. K. R.‘as kaltės neneigė, todėl teismas, nesant abejonių dėl jo kaltės, neturėjo pareigos pats savo iniciatyva kviesti papildomus liudytojus ir juos apklausti dėl aplinkybių, kurios objektyviai nustatytos kitais byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir padarė pagrįstas išvadas dėl O. K. R.‘o kaltės. Nuobaudą individualizavo tinkamai pagal teisės aktų reikalavimus ir šioje konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymą argumentavo ir pagrindė. Keisti apylinkės teismo priimtą nutarimą skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302¹³ straipsniu,

nutaria:

palikti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O‘o K‘o R‘o (O. K. R.) apeliacinių skundų netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.