Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Sirvydžio, Vytauto Masioko ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujinta pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. L. prašymą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. nutarimu L. L. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį nubausta už tai, kad 2012 m. rugpjūčio 28 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Mazda 6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), važiuodama atbuline eiga, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Honda Civic“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), apgadino abu eismo įvykyje dalyvavusius automobilius ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo. L. L. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta 100 Lt dydžio bauda, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 3500 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams; šias nuobaudas subendrinus (ATPK 33 straipsnis), paskirta 3500 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. nutarimas paliktas nepakeistas, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. L. atstovo advokato Rolando Gavėno apeliacinis skundas atmestas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. L. prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą, 2013 m. gegužės 22 d. nutartimi, vadovaudamasi ATPK 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 5 punktu, 302²¹ straipsnio 1, 4, 6 ir 8 dalimis, atnaujino administracinio teisės pažeidimo bylą ir sustabdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutarimo vykdymą iki prašymo išnagrinėjimo.

Dėl alternatyvaus prašymo, susijusio su nuobaudos paskyrimu, taikant ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, pareiškėja pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo principą; teisinga bei protinga laikoma tokia nuobauda, kuria gali būti pasiekti jos tikslai ir kuri, įvertinus pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei kitas aplinkybes, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011). Be to, pagal ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas leidžiama asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias ir kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-3-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013). Pareiškėja pažymi, kad ji neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nėra nustatyta jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, pažeidimas savo pobūdžiu nėra šiurkštus, sukeltas eismo įvykis yra mažareikšmis, eismo įvyko metu kitas automobilis apgadintas tik nežymiai. Dėl to pareiškėja mano, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį jai paskirta bauda, kurios dydis lygus sankcijos vidurkiui, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, kurio terminas didesnis nei sankcijoje numatytas minimalus, yra neproporcinga padaryto pažeidimo pavojingumui, neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų ir yra per griežta.

Atsiliepime teigiama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai administracinėn atsakomybėn patrauktos L. L. bylą išnagrinėjo išsamiai, objektyviai, atsižvelgdami į jos prašymus. Sprendimai byloje priimti ištyrus kiekvieną bylos įrodymą, apklausus proceso dalyvius, įvertinus surinktų įrodymų visumą, išsiaiškinus eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių apgadinimo aplinkybes bei išanalizavus ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sudėtis, Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, procesinių teisės normų ir administracinėn atsakomybėn patrauktos L. L. teisių nepažeidė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos administracinėn atsakomybėn patrauktos L. L. prašymas atnaujinti bylą atmestinas.

Pagal ATPK 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 5 punktą administracinių teisės pažeidimų bylų atnaujinimo pagrindas yra esant šioms sąlygoms: 1) padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, 2) jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto nutarimo ar nutarties priėmimui. ATPK 302²¹ straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad, nagrinėdamas atnaujintą administracinių teisės pažeidimų bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teismų priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas, patikrina teisės taikymo aspektu; be to, teismas yra saistomas byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių.

Kaip matyti iš prašymo turinio, esminius proceso ir materialiosios teisės pažeidimus administracinėn atsakomybėn patrauktoji L. L. pirmiausia sieja su tuo, kad sprendžiant jos atsakomybės pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį klausimą nebuvo nustatytas šio teisės pažeidimo sudėties subjektyvusis požymis – tiesioginė tyčia, neatskleistas tokios tyčios turinys. Šie pareiškėjos teiginiai prieštarauja bylos medžiagai ir ginčijamų teismų sprendimų turiniui.

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla, kai asmuo supranta, kad jis susijęs su eismo įvykiu (jį sukėlė) ir iš šio įvykio pasitraukia suvokdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, sąmoningai ignoruodamas pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės. Šių aplinkybių buvimas reiškia, kad asmuo nurodytą administracinį teisės pažeidimą padarė tyčia. Pažymėtina, kad vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymis.

Byloje nustatyta, kad L. L. pažeidė Kelių eismo taisykles, sugadindama kito asmens turtą, t. y. sukėlė eismo įvykį (ATPK 127 straipsnio 2 dalis) ir, būdama susijusi su šiuo eismo įvykiu, iš jo vietos pasitraukė tyčia, pažeisdama Kelių eismo taisykles, taip padarydama ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą. Tai konstatavo tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai. Tai, kad L. L. važiuodama kliudė kitą (stovintį) automobilį ir, tai žinodama, pasitraukė iš įvykio vietos, patvirtinta nukentėjusiojo I. K., liudytojo M. Ž., mačiusių šį įvykį ir net girdėjusių automobilių susidūrimo (džeržgiantį) garsą, parodymais, taip pat transporto priemonių techninių apžiūrų aktais apie eismo įvykyje dalyvavusių automobilių sutampančius apgadinimus ir kt. bylos įrodymais. Šio eismo įvykio metu buvo subraižyti nukentėjusiojo I. K. automobilio „Honda Civic“ sparnas ir durelės. Nepaisant akivaizdaus automobilių susidūrimo (važiuodama atbuline eiga L. L. nubrėžė nukentėjusiojo automobilio šoną), eismo įvykio kaltininkė išvažiavo, nesiėmė nieko, kad įvykęs faktas būtų nustatyta tvarka užfiksuotas, o ir vėliau, aiškinantis šio įvykio, apie kurį nedelsiant buvo pranešta policijai (tai padarė ne pažeidėja), aplinkybes, L. L. vengė atsakomybės, nepadėjo nustatyti tiesos, neigė kliudžiusi nukentėjusiojo automobilį ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip nurodyta teismų sprendimuose, praėjus kuriam laikui po įvykio, į nukentėjusįjį I. K. kreipėsi (telefonu) L. L. sutuoktinis, kuris išreiškė susirūpinimą dėl galimo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir siūlė susitarti. Atsižvelgiant į bylos duomenimis atskleistas šioje byloje aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad teismai neatskleidė L. L. tyčios turinio ir padarė neteisingas išvadas dėl jos atsakomybės už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo ji susijusi, vietos. Pažymėtina ir tai, kad apeliacine tvarka L. L. atstovas, skųsdamas pirmosios instancijos teismo nutarimą ir prašydamas jį panaikinti, taip pat, kaip ir L. L. pateiktame prašyme dėl bylos atnaujinimo, ginčijo jos kaltę, teigė, kad L. L. nepadarė nei ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, nei 130 straipsnio 1 dalyje numatytų teisės pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal paduotą apeliacinį skundą, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarimo teisingumą. Iš naujo įvertinęs bylos įrodymus, apeliacinės instancijos teismas padarė argumentuotas išvadas dėl teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių buvimo, iš jų sprendė L. L. veiksmų kvalifikavimo klausimus. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas L. L. versiją, kaip neatitinkančią tikrovės ir paneigtą kitais bylos įrodymais, nutartyje nurodė, kad ji suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį ir, pasišalindama iš eismo įvykio vietos, tai darė tyčia (nes suprato, kad sukėlė eismo įvykį ir iš jo vietos sąmoningai išvažiavo, nepranešė policijai ir pan.), t. y. padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Pagal teismų sprendimuose nurodytas faktines įvykio aplinkybes teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad taikant šią materialinės teisės normą buvo padarytas esminis pažeidimas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismų praktikoje būna atvejų, kai pripažįstama, jog vairuojantieji transporto priemones ir kliudę kitus objektus nesuvokia sukėlę eismo įvykį (padarę Kelių eismo taisyklių pažeidimą), nes nepajutę kontakto, o susidūrimas ir dėl jo atsiradę padariniai nežymūs ir pan. Tokiais atvejais konstatuojama, kad asmens veikoje nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties. Nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės (iš jų – automobilio susidūrimo mechanizmas, kilusios pasekmės – nukentėjusiojo automobilio apgadinimo pobūdis, mastas) to konstatuoti neleidžia.

Prašyme administracinėn atsakomybėn patrauktoji L. L. teigia ir tai, kad nubausta už pažeidimą, kurio nepadarė, nes pirmosios instancijos teismo nutarimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog ji baudžiama pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį (nors aprašomojoje dalyje nurodyta, kad jos veiksmai atitinka ATPK 127 straipsnio 2 dalį), o apeliacinės instancijos teismas nors ir nurodė, kad tai yra rašymo klaida, bet jos neištaisė, be to, pažymėjo, kad apeliaciniame skunde šios klaidos klausimas nekeliamas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš bylos medžiagos matyti, jog administracinėn atsakomybėn L. L. patraukta pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Dėl šio pažeidimo jai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (jis įteiktas pažeidėjai). Tiek iš pirmosios, tiek iš apeliacinės instancijos teismų sprendimų, kuriuose aprašytos šio pažeidimo faktinės aplinkybės, matyti, kad L. L. pripažinta padariusi ir nubausta pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Dėl to apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, jog pirmosios instancijos teismo nutarimo rezoliucinėje dalyje įrašant ATPK 127 straipsnio 1 dalį, padaryta rašybos klaida nutarimo iš esmės nekeičia. Esant išdėstytoms aplinkybėms, priešingai nei mano pareiškėja, tokios rašybos klaidos pripažinti esminiu proceso ar materialiosios teisės pažeidimu, turėjusiu įtakos neteisėto nutarimo (ar nutarties) priėmimui, nėra pagrindo.

Be to, pareiškėja L. L. nurodo, kad jai taikytinos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos, nes už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą paskirta nuobauda yra per griežta.

Pagal ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Taigi administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama iš esmės tik išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Nagrinėjamoje byloje L. L. už jos padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, paskirta šio straipsnio sankcijoje numatyta bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Pažymėtina, kad L. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nurodytų ATPK 31 straipsnyje, nenustatyta, ji savo kaltę neigia. Tuo tarpu pareiškėjos nurodytose teismų praktikos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013 ir kt.) ATPK 30¹ straipsnis buvo taikytas administracinėn atsakomybėn patrauktiems asmenims, kurie nevengė atsakomybės, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, buvo pripažintos jų atsakomybę lengvinančios aplinkybės ar pan. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatyta aplinkybių visuma, suponuojanti L. L. neskirti ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą ir (ar) taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktosios atstovas apeliaciniu skundu ginčijo tik L. L. kaltės, jos padarytų administracinių teisės pažeidimų įrodytumo klausimus ir visai nekėlė klausimo dėl ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies taikymo ir paskirtų nuobaudų teisingumo.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai nepadarė esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, galėjusių turėti įtakos neteisėto nutarimo ir (ar) nutarties priėmimui, todėl pagrindų tenkinti L. L. prašymą nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302²¹ straipsnio 14 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti administracinėn atsakomybėn patrauktos L. L. prašymą atnaujinti bylą.