Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal L. L. atstovo advokato Rolando Galvėno apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutarimo, kuriuo L. L. nubausta pagal ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. - 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis ATPK 33 str., L. L. paskirta galutinė subendrinta nuobauda - 3500 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 6 mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. L. nubausta už tai, kad 2012-08-28, apie 23.00 val., Mėsinių g. 5, Vilniuje, vairuodama automobilį Mazda 6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama atbuline eiga nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Honda Civic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino abu automobilius, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau –KET) 132 punkto reikalavimus ir padarydama administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. Iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeidusi KET 232 punkto reikalavimus, tuo padarydama administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Apeliaciniame skunde L. L. atstovas advokatas Rolandas Galvėnas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutarimą ir L. L. atžvilgiu nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Nurodo, jog teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, netinkamai jas įvertino ir padarė nepagrįstas išvadas dėl jos kaltės. Teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi vien nukentėjusiojo I. K. bei liudytojo M. Ž. nenuosekliais parodymais.

Pažymi, jog byloje nėra neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad būtent L. L. apgadino I. K. priklausantį automobilį.

Anot apelianto, eismo įvykio schemoje greta automobilio, v/n (duomenys neskelbtini), pavaizduotas automobilis nėra įvardintas kaip Mazda 6 automobilis, priklausantis L. L.. Pažymi, jog, jeigu tai automobilis Mazda 6, tai jis pavaizduotas, kaip stovintis priekiu į aikštelės vidurį, kas prieštarauja nukentėjusiojo ir liudytojo parodymams, o jei automobilis Mazda 6 būtų važiavęs priekiu, kaip nurodyta schemoje, tai automobiliui Honda Civic, v/n (duomenys neskelbtini), apgadinimai tokioje vietoje, kaip parodyta, negalėjo būti padaryti. Be to, transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodoma, jog automobilio Honda įbrėžtos kairės pusės durys, o minėtoje schemoje – sugadinimai padaryti tik šio automobilio užpakalinei daliai, t.y. šiuose dokumentuose nurodyta sugadinimų lokalizacija akivaizdžiai nesutampa. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog eismo įvykio schemoje yra užfiksuota, kad automobilis Honda Civic, v/n (duomenys neskelbtini), stovėjo ne statmenai į bordiūrą, o įstrižai ir, būtent, užpakalinė automobilio dalis, kuri buvo apgadinta, buvo arčiau kito stovėjusio automobilio. Anot apelianto, eismo įvykio vietos schema nubraižyta ne tuo masteliu, nenurodyta, ar stovėjimo aikštelėje buvo horizontalus kelio ženklinimas, t.y. ji sudaryta, pažeidžiant Policijos patrulių veiklos instrukciją.

Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, nepagrįstai nebuvo apklaustas Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas, braižęs eismo įvykio schemą, kuris galimai būtų paaiškinęs minėtos schemos neatitikimus.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog nukentėjusiojo pateiktose nuotraukose užfiksuoti automobilio Honda apgadinimai skiriasi nuo apžiūros kelių policijoje metu nustatytų apgadinimų.

Nurodo, kad I. K. teismo posėdyje nurodė, jog buvo apgadintas jam priklausančio automobilio Honda kairys galinis sparnas ir šiek tiek galinės dešinės pusės durelės, nors minėtas automobilis galinių durelių neturi, o dešinė automobilio pusė yra priešingoje pusėje, nei įvyko menamas automobilių susidūrimas. Apelianto teigimu, nukentėjusiojo parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, kadangi jie prieštarauja sugadinimų lokalizacijai, eismo įvykio schemai bei transporto priemonės techninės apžiūros aktui. Be to, pažymi, jog automobilio Honda apžiūra kelių policijoje buvo atlikta, praėjus po įvykio 1,5 mėnesiui.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymus, neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai dėl jų buvimo vietos eismo įvykio metu yra prieštaringi, o būtent: I. K. pirminiame paaiškinime teigė, jog įvykio metu buvo nutolęs 30 m atstumu, tuo tarpu teismo posėdžiu metu nurodė, jog stovėjo gal 10 metrų atstumu nuo tos vietos. Be to, būdamas 30 metrų atstumu pastarasis negalėjo matyti, kas vairavo automobilį Mazda 6, juolab, kad stovėjimo aikštelė buvo neapšviesta. Taip pat minėto automobilio vairuotojos negalėjo matyti ir liudytojas M. Ž., kurį nuo stovėjimo aikštelės skyrė vešli 1,5 metro gyvatvorė.

Apelianto teigimu, L. L. tiek policijos pareigūnams, tiek teisme laikėsi savo pozicijos, kad ji nekalta dėl šio eismo įvykio, todėl pripažintina, jog byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių, kad pastaroji padarė jai inkriminuojamus teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-24 nutarimą.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo ir liudytojo M. Ž. parodymais bei rašytine bylos medžiaga ir pagrįstai padarė išvadą, kad L. L. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

L. L. atstovo advokato Rolando Galvėno apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apylinkės teismas tinkamai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog L. L. padarė jai inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant E. P. šio pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo pasireiškia tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Pripažįstant asmenį kaltu minėto pažeidimo padarymu, būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos.

Nors pažeidėja L. L. kaltės dėl jai inkriminuoto teisės pažeidimo nepripažino, nurodydama, kad ji jokio automobilio nekliudė, tačiau jos kaltė, apgadinus kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, yra įrodyta nukentėjusiojo I. K., liudytojo M. Ž. parodymais, policijos pareigūno D. K. tarnybiniu pranešimu (b.l.3), pranešimu bendros pagalbos centrui (b.l. 11), transporto priemonės techninės apžiūros aktais (b.l. 18, 22), foto lentelėmis (b.l 19-21, 23-24), kita byloje esančia medžiaga.

Policijos pareigūnas vyr. patrulis D. K. tarnybiniame pranešime (b.l.3) nurodė, kad 2012-08-28, apie 23.20 val. iš VPK OVS gavo pranešimą apie tai, jog Mėsinių g. 5, Vilniuje automobilių stovėjimo aikštelėje pagadintas automobilis Honda Civic, v/n (duomenys neskelbtini), iš įvykio vietos pasišalino automobilis Mazda 6, v/n 751. Atvykus į įvykio vietą, kreipėsi I. K., kuris paaiškino, kad jo vairuojamą automobilį Honda paliko stovėti aikštelėje Mėsinių g. 5, o, sugrįždamas prie jo, išgirdo, jog jį kliudė atbuline eiga išvažiuojantis automobilis Mazda 6, v/n (duomenys neskelbtini) kurį vairavo apie 35 metų amžiaus moteris. Įvykį matė ir paaiškinimus davė M. Ž..

Kaip matyti iš nukentėjusiojo I. K. teismo posėdyje duotų parodymų, 2012-08-28, po 20.00 val. jis paliko savo automobilį Honda Civic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Mėsinių g. 5, Vilniuje, ir išėjo su draugais į kavinę. Apie 23.00 val., eidamas link savo automobilio girdėjo džeržgiantį garsą ir šalia automobilių aikštelės esančio baro lankytojas jam pasakė, kad perbraukė jo automobilį. Priėjęs pamatė administracinėn atsakomybėn trauktiną moterį, kuri vairavo automobilį Mazda 6, važiavo atbuline eiga, perbraukė jo automobilio šoną ir pasižiūrėjusi į jį bei jo automobilio apgadintą galinį sparną, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Liudytojas, matęs šį eismo įvykį, spėjo užsirašyti nuvažiuojančio automobilio valstybinius numerius, kuriuos jam padiktavo. Tuomet buvo iškviesta policija ir surašytas protokolas. Po kontakto buvo nubrauktas jo automobilio galinis sparnas ir šiek tiek dešinės pusės galinės durelės. Bamperis buvo įlenktas seniau, perkant automobilį. Padarytos žalos draudimas kol kas neatlygino. Nurodė, kad po įvykio 2012m. lapkričio 23d. skambino telefonu pažeidėjos vyras, kuris aiškinęs, kad gali būti ilgam atimtos teisės, prašęs atsisakyti savo parodymų; vairuojanti apie 20 metų ir dažnai važinėjanti. Iš esmės analogiškas eismo įvykio aplinkybes I. K. nurodė pirminiame paaiškinime (b.l. 9).

Liudytojas M. Ž. tiek pirminiame paaiškinime (b.l. 10), tiek teismo posėdyje nurodė, kad nukentėjusysis jam yra matytas, administracinėn atsakomybėn traukiamos moters nepažįsta. Vasarą jis dirbo bare, esančiame Mėsinių g. 3, Vilniuje. Vakare išėjęs į lauką parūkyti išgirdo garsą, kaip plastikas brėžtųsi į plastiką. Iš garso suprato, kad vienas automobilis trinasi į kitą automobilį. Pasižiūrėjęs pamatė, kaip moters vairuojamas automobilis, važiuodamas atbuline eiga, kliudė stovintį automobilį Honda bei, vairuotojui neišlipus bei nepasižiūrėjus kas atsitiko, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pamatęs nukentėjusįjį, priėjusį prie apibraižytos mašinos, jis pasakė jam nuvažiavusio automobilio valstybinius numerius, kuriuos spėjo įsidėmėti. Buvo iškviesta policija. Liudytojo teigimu, vairuotojas turintis vairavimo stažą, tikrai pajustų kliudęs kitą automobilį.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai, nei nurodyta apeliaciniame skunde, apylinkės teismas, priimdamas nutarimą, pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo I. K. ir liudytojo M. Ž. teismo posėdyje duotais parodymais, kadangi jų parodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems ir nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, kitiems byloje esantiems įrodymams bei vieni kitus papildo. Byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir nukentėjusįjį bei liudytoją sietų kokie nors asmeniniai santykiai, todėl abejoti jų parodymais bei paaiškinimuose nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo.

Iš L. L. teismo posėdyje duotų parodymų matyti, kad ji teigia jokio automobilio nekliudžiusi ir iš įvykio vietos nepasišalinusi. Tik atvykus į Kelių policiją, jai buvo paaiškinta, kad 2012-08-28 ji apgadino svetimą automobilį Mėsinių g., Vilniuje. Automobilių apžiūros metu Kelių policijoje ji pastebėjo savo automobilio Mazda 6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio sparno ir bamperio įbrėžimus iš keleivio pusės, prieš tai jų nebuvo mačiusi ir nežino, iš kur šie įbrėžimai atsirado, jokio susidūrimo garso ji negirdėjo. Protokole nurodytu laiku galimai ji buvo Mėsinių g., Vilniuje, bet tiksliai pasakyti negali.

Iš pranešimo bendros pagalbos centrui (b.l. 11) matyti, kad pranešimas apie eismo įvykį gautas 2012-08-28 23.18 val., pranešėjas nurodė, kad automobilių stovėjimo aikštelėje adresu Mėsinių g. 5, Vilniuje, aikštelėje automobilis Mazda 6, v/n (duomenys neskelbtini) apgadino automobilį Honda Civic, v/n (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš įvykio vietos link Vokiečių g. Pranešėjas laukia vietoje.

Iš eismo įvykio vietos schemos (b.l.4) matyti, kad užfiksuotas eismo įvykio vietoje buvusių automobilių, tame tarpe nukentėjusiojo automobilio Honda Civic, v/n (duomenys neskelbtini), išsidėstymas po eismo įvykio.

Priešingai nei nurodo apeliantas, iš eismo įvykio schemoje nurodytų duomenų galima nustatyti transporto priemonių išsidėstymą po eismo įvykio. Pažymėtina, jog, nors eismo įvykio schemoje nėra nurodytas automobilio, v/n (duomenys neskelbtini), markė bei neįvardintas kitas šalia stovintis automobilis, prie eismo įvykio schemos yra pateikti papildomi duomenys apie eismo įvykį, iš kurių matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadintos transporto priemonės: Honda Civic, v/n (duomenys neskelbtini), kuriam apgadintos priekinės kairės pusės durys bei užpakalinės kairės pusės sparnas, taip pat apgadintas automobilis Mazda 6, v/n (duomenys neskelbtini) kurio apgadinimai bei duomenys apie transporto vairuotoją nežinomi (b.l. 5).

Iš AB SEB lizingas pažymos (b.l. 14) matyti, jog transporto priemone Mazda 6, v/n (duomenys neskelbtini) priklausančia AB SEB lizingas, naudojasi L. L..

Iš 2012-10-04 transporto priemonės techninės apžiūros akto Nr. AV2-3528/934 matyti, kad, apžiūrėjus automobilį Mazda 6, v/n. (duomenys neskelbtini) jam nustatyti apgadinimai – įbrėžtas priekinio bamperio dešinys šonas, priekinis dešinės pusės sparnas (b.l. 18). Šie automobilio Mazda 6, v/n (duomenys neskelbtini) sugadinimai patvirtinti foto lentelėje Nr. AV2-3528/934 (b.l. 19).

Iš 2012-10-15 transporto priemonės techninės apžiūros akto Nr. AV2-3528/934 matyti, kad, apžiūrėjus automobilį Honda Civic, v/n. (duomenys neskelbtini), jam nustatyti apgadinimai - įbrėžtos kairės pusės durys (b.l. 22). Šie sugadinimai patvirtinti foto lentelėje Nr. AV2-3528/934 (b.l. 20).

Priešingai nei teigia apeliantas, sugretinus automobilius, jų apgadinimų aukštis ir mechanizmas sutampa (b.l. 23-24), t.y. nustatyta, jog automobilio Honda Civic apgadinta kairės pusės užpakalinė dalis, o automobilio Mazda 6 - priekinės dalies dešinioji pusė.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, L. L. tiek tyrimo metu, tiek teismo posėdyje išreikšta pozicija, kad kontakto tarp automobilių nebuvo, susidūrimo nepajuto, pirmos instancijos teismo pagrįstai atmesta, kaip paneigta byloje esančiais įrodymais. Pagal M. Ž. pranešimą ir jo nurodytus duomenis - kito automobilio spalvą, valstybinį numerį, kad automobilį vairavo moteris, policijos pareigūnai atliko visapusišką patikrinimą, t.y. nustatė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilio buvimo vietą, savininką bei asmenį, vairavusį automobilį eismo įvykio metu. Apžiūrėjus ir įvertinus abiejų automobilių apgadinimus bei juos sulyginus, konstatuota, kad kontaktas tarp jų buvo tokio pobūdžio, kaip nurodė M. Ž. ir I. K.. L. L. kaltę dėl šių pažeidimų įrodo nukentėjusiojo I. K. ir liudytojo M. Ž. parodymai, kad jie matė patį įvykį - kaip išvažiuodamas automobilis (juodas sedanas), v/n (duomenys neskelbtini) nubrėžė automobilio Honda šoną ir iš įvykio vietos pasišalino, šias aplinkybes pastarieji iš karto po įvykio nurodė atvykusiam policijos pareigūnui D. K., taip pat parašė rašytiniuose paaiškinimuose bei patvirtino apklausiami teismo posėdyje. Taip pat I. K. ir liudytojo M. Ž. parodymus dėl eismo įvykio eigos, mechanizmo patvirtina rašytinė bylos medžiaga, iš kurios matyti, kad, aiškinantis eismo įvykio aplinkybes, buvo apžiūrėti abu automobiliai, jų apgadinimai užfiksuoti, automobiliai buvo sugretinti, apgadinimų pobūdis ir aukštis sutapo, iš apgadinimų matyti, kad šie automobiliai apgadintomis vietomis kontaktavo tarpusavyje.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nei nukentėjusysis, nei liudytojas negalėjo matyti, kad automobilį Mazda 6 vairavo būtent L. L.. Šis skundo argumentas nepagrįstas, kadangi tiek nukentėjusysis I. K., tiek M. Ž. pirminiuose paaiškinimuose ir teismo posėdyje apibūdino vairuotojos išvaizdą bei amžių, be to, pati pažeidėja neneigė, kad protokole nurodytu laiku ji galėjo būti įvykio vietoje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog, kaip teismo posėdyje nurodė nukentėjusysis, po eismo įvykio su juo telefonu susisiekė L. L. vyras, kuris siūlė susitarti dėl padarytos žalos. Šių aplinkybių teismo posėdyje nepaneigė ir pati L. L. (b.l. 44).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas pagrįstai pasirėmė šiais įrodymais, kaip patvirtinančiais L. L. kaltę jai inkriminuotų pažeidimų padarymu.

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismo posėdyje nebuvo apklaustas Institucijos atstovas ir dėl to neišaiškintos svarbios bylai aplinkybės. Šis skundo argumentas nepagrįstas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Institucija tinkamai buvo informuota apie teismo posėdžio vietą ir laiką, o neatvykus jos atstovui į 2013-01-03 teismo posėdį, proceso dalyviai, taip pat ir L. L., neprieštaravo, kad administracinio teisės pažeidimo byla būtų nagrinėjama, Institucijos atstovui nedalyvaujant (b.l. 33). Taip pat byloje nėra duomenų, kad proceso dalyviai būtų prašę iškviesti ir apklausti policijos pareigūną D. K. liudytoju. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą, procesinių pažeidimų nepadarė.

Taigi, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pažeidėjos kaltė be nukentėjusiojo ir liudytojo M. Ž. parodymų, yra įrodyta kita bylos medžiaga. Konstatuotina, kad L. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. - ji, vairuodama transporto priemonę, padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį svetimo turto apgadinimus, ir pasišalino iš įvykio vietos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal LR 130 str. 1 d. asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia. Surinktų įrodymų visuma leidžia teigti, kad L. L. suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį. Apeliantės paaiškinimus apie tai, kad ji nepajuto kontakto, kurio metu nei vienam eismo įvykyje dalyvavusiam automobiliui nepadaryti apgadinimai, dėl kurių galėjo atsirasti žala, apylinkės teismas pagrįstai atmetė, kadangi automobilių apžiūros metu nustatyti transporto priemonių apgadinimai yra akivaizdūs.

Atsakomybės taikymui pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės, būtina nustatyti, jog jis suvokė, sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, iš karto policijai apie eismo įvykį nepranešė. Šios aplinkybės nustatytos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetu. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, kad apylinkės teismas pažeidė Lietuvos Respublikos ATPK 248 str., 257 str., 284 str. 1 d. numatytas nuostatas.

Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-24 nutarimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog L. L. pripažinta kalta pagal ATPK 127 str. 1 d. Kaip matyti iš 2013-01-24 nutarimo, tiek jo nustatomojoje dalyje, tiek motyvuojamojoje dalyje, vertinant byloje surinktus įrodymus, teismas nustatė, jog L. L. veiksmai atitinka ATPK 127 str. 2 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, rezoliucinėje dalyje nurodant, jog L. L. pripažinta padarius administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 127 str. 1 d., padaryta apsirašymo klaida, kuri nutarimo iš esmės nekeičia. Apeliantas apeliaciniame skunde šios klaidos klausimo nekelia.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Sutinkamai su suformuota teisine praktika, padarius išvadą, jog skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, aukštesnysis teismas neprivalo analizuoti kiekvieno skundo argumento, neturinčio esminės reikšmės šiam sprendimui (Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-398/2009).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutarimą palikti nepakeistą ir L. L. atstovo advokato Rolando Galvėno apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.