Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1; 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.13; 3.3.2.5; 3.3.2.6.1.

2026 m. balandžio 14 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Daina Lisaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo P. U. ieškinį atsakovei E. K.-U. dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto pripažinimo bendra nuosavybe ir padalinimo bei pagal atsakovės E. K.-U. priešieškinį ieškovui P. U. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl kito sutuoktinio (ieškovo) kaltės, dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš ieškovo vaikams, dėl skyrium gyvenančio ieškovo ir vaikų bendravimo tvarkos nustatymo, dėl santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto turto padalinimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo P. U. (toliau – ir ieškovas, apeliantas) ieškinį atsakovei E. K.-U. (toliau – ir atsakovė) dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto pripažinimo bendra nuosavybe ir padalinimo bei pagal atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl kito sutuoktinio (ieškovo) kaltės, dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš ieškovo vaikams, dėl skyrium gyvenančio ieškovo ir vaikų bendravimo tvarkos nustatymo, dėl santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto turto padalinimo.

2. Atsakovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones:

2.1. Priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui U. U. po 446,61 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikimo dienos iki sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo ir įsiteisėjimo. Paskirti atsakovę nepilnamečiui vaikui priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Nustatyti, kad priteisto laikino išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

2.2. Priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui F. U. po 641,07 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikimo dienos iki sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo ir įsiteisėjimo. Paskirti atsakovę nepilnamečiui vaikui priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Nustatyti, kad priteisto laikino išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

2.3. Nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų U. U. ir F. U. gyvenamąją vietą kartu su motina (atsakove), galiojančią iki sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo ir įsiteisėjimo.

2.4. Nustatyti laikiną skyrium gyvenančio ieškovo ir nepilnamečių vaikų U. U. bei F. U. bendravimo tvarką, galiosiančią iki sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo ir įsiteisėjimo, pagal kurią:

2.4.1. Porinėmis savaitėmis ieškovas pasiima nepilnamečius vaikus savaitgaliui nuo penktadienio iki sekmadienio, t. y. penktadieniais pasiima nepilnamečius vaikus U. U. ir F. U. iš ugdymo įstaigos (pasibaigus užsiėmimams) arba iš vaikų gyvenamosios vietos, arba iš kitos šalių sutartos vietos 17:00 val., priklausomai nuo ugdymo įstaigos darbo laiko ir (ar) vaikų lankomų užsiėmimų pabaigos ir sugrąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 19:00 val.

2.4.2. Ieškovas pasiima nepilnamečius vaikus pirmadieniais ir ketvirtadieniais iš vaikų ugdymo įstaigos arba vaikų lankomų užsiėmimų vietos (pasibaigus užsiėmimams) ir sugrąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą tomis pačiomis dienomis 20:00 val.

2.4.3. Neporiniais metais kalendorines šventes, t. y. Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną vaikai U. U. ir F. U. sutinka su tėvu. Tėvas pasiima vaikus švenčių pirmąją dieną (gruodžio 24 d.) 10:00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) 10:00 val. sugrąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą. Neporiniais metais antrąją Šv. Kalėdų dieną vaikai sutinka su motina.

2.4.4. Poriniais metais kalendorines šventes, t. y. Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) vaikai U. U. ir F. U. sutinka su tėvu. Tėvas pasiima vaikus Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) 10:00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) 19:00 val. sugrąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą. Poriniais metais Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną vaikai sutinka su motina.

2.4.5. Poriniais metais kalendorines šventes, t. y. Šv. Velykų pirmąją ir antrąją dieną vaikai U. U. ir F. U. sutinka su tėvu. Tėvas pasiima vaikus Šv. Velykų pirmąją dieną 10:00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir Šv. Velykų antrąją dieną 17:00 val. sugrąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą.

2.4.6. Neporiniais metais kalendorines šventes, t. y. Šv. Velykų pirmąją ir antrąją dieną vaikai U. U. ir F. U. sutinka su motina.

2.4.7. Poriniais metais kalendorines šventes, t. y. Naujuosius metus (gruodžio 31 d. ir sausio 1 d.) vaikai U. U. ir F. U. sutinka su tėvu. Tėvas pasiima vaikus gruodžio 31 d. 17:00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir sausio 1 d. 17:00 val. sugrąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą.

2.4.8. Neporiniais metais kalendorines šventes, t. y. Naujuosius metus (gruodžio 31 d. ir sausio 1 d.) vaikai U. U. ir F. U. sutinka su motina.

2.4.9. Birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį (Tėvo dieną) vaikai U. U. ir F. U. sutinka su tėvu. Tėvas pasiima vaikus birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį 10:00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir tos pačios dienos 19:00 val. sugrąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą.

2.4.10. Kiekvienais kalendoriniais metais gegužės mėnesio pirmąjį sekmadienį (Motinos dieną) vaikai U. U. ir F. U. sutinka su motina.

2.4.11. Vaikų U. U. ir F. U. gimimo dienos šventę organizuoja abu tėvai, kurie abu turi teisę dalyvauti vaikų gimimo dienos šventėse.

2.4.12. Tėvai turi teisę atostogauti su vaikais po keturias savaites per metus, kurios gali būti skaidomos dalimis, ne trumpesnėmis nei 7 kalendorinės dienos. Apie numatomas atostogas P. U. ir E. K.-U. vienas kitą įspėja ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki atostogų pradžios. Kilus nesutarimams dėl šalių atostogų su vaikais laikotarpių, pirmenybe? teikiama tam iš tėvų, kuris pirmas informavo kitą tėvą apie savo atostogų datas.

2.4.13. Poriniais metais vaikų rudenio ir pavasario atostogas vaikai U. U. ir F. U. praleidžia su tėvu. Tėvas pasiima vaikus pirmąją atostogų dieną 10:00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir atostogų paskutinę dieną 19:00 val. sugrąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą. Neporiniais metais vaikų rudenio ir pavasario atostogas vaikai praleidžia su motina.

2.4.14. Neporiniais metais vaikų žiemos atostogas vaikai U. U. ir F. U. praleidžia su tėvu. Tėvas pasiima vaikus pirmąją atostogų dieną 10:00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir atostogų paskutinę dieną 19:00 val. sugrąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą. Poriniais metais vaikų žiemos atostogas vaikai praleidžia su motina.

2.4.15. Tėvas turi teisę su vaikais U. U. ir F. U. bendrauti nuotolinėmis ryšio priemonėmis – telefonu, vaizdo skambučiais ar pan.

2.4.16. Šios bendravimo tvarkos 2.4.3–2.4.8 punktuose (imtinai) numatyta bendravimo tvarka turi pirmenybę prieš šios bendravimo tvarkos 2.4.12–2.4.14 punktuose (imtinai) numatytą bendravimo tvarką.

2.4.17. Šios bendravimo tvarkos 2.4.11 punkte numatyta bendravimo tvarka turi pirmenybę prieš šios bendravimo tvarkos 2.4.1, 2.4.2, 2.4.12, 2.4.13 ir 2.4.14 punktuose numatytą bendravimo tvarką.

3. Prašyme nurodė, kad šalys turi du bendrus vaikus – U. U., kuriai šiuo metu yra 4 metai, ir F. U., kuriam šiuo metu yra 8 metai. Nuo 2024 m. kovo mėnesio ieškovas gyvena atskirai. Atsakovės teigimu, ieškovui palikus šeimą, jis mažamečiams vaikams neteikia reikiamo išlaikymo. Be to, ieškovas, nuo 2025 m. rugsėjo mėnesio, prieštaraujant atsakovei, sau patogiu metu pasiima vaikus po vaikų ugdymo/ užsiėmimų pabaigos ir vežasi juos pas save, su vaikais praleidžia apie pusę vaikų laisvo laiko. Atsakovės teigimu, ieškovo vienašališkai taikoma jo ir mažamečių vaikų bendravimo tvarka, kai vaikai pas jį praleidžia pusę laiko, neigiamai veikia vaikų psichologinę sveikatą ir emocinę būseną. Dėl tokio ieškovo elgesio mažamečiai vaikai jaučiasi atskirti nuo motinos, neturi stabilios namų aplinkos ir jaučiasi nesaugiai.

4. Ieškovas atsiliepime prašė atmesti atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad 2025 m. vasarą šalys naudojosi privalomąja mediacija, kurios metu buvo aptartas bendravimo tvarkos modelis, pagal kurį vaikai praleidžia po kelias dienas su kiekvienu iš tėvų. Šios aplinkybės paneigia atsakovės teiginius, kad ieškovas bendravimo tvarką vykdo vienašališkai. Atsakovės teiginiai, kad mažamečiai vaikai dėl tokios tvarkos pradėjo jaustis nesaugiai, pablogėjo jų emocinė ir psichologinė sveikata, yra emociniai ir deklaratyvūs. Ieškovas nevengia pareigos išlaikyti savo vaikus. Jiems praleidžiant pusę laiko su ieškovu, jis padengia visus tuo metu atsirandančius poreikius, įskaitant gydytojų paslaugas, vaistus, laisvalaikį, rūbus, avalynę, taip pat papildomai abiem vaikams skiria 500 Eur.

5. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) išvadoje nurodė, kad vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų jų interesus. Tarnyba taip pat mano, kad atsakovės siūloma bendravimo tvarka būtų pakankama ne tik palaikyti vaikų ir tėvo tarpusavio emocinius ryšius, bet ir tėvui dalyvauti vaikų auklėjime. Atsakovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka atitinka pagrindinius teismų praktikoje taikomus maksimalios bendravimo tvarkos kriterijus, yra konkreti, todėl vaikų interesams neprieštarautų. Dėl laikino išlaikymo priteisimo Tarnyba nurodė, kad prašymas priteisti laikiną išlaikymą yra pareikštas vaikų interesais, laikino išlaikymo dydis siejamas su individualiais vaikų poreikiais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. kovo 4 d. nutartimi iš dalies tenkino atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – priteisė iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui U. U. periodinėmis išmokomis po 400 Eur kas mėnesį nuo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikimo dienos (2026 m. vasario 6 d.) iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo, išlaikymą mokant iki einamojo mėnesio dešimtos dienos; priteisė iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui F. U. periodinėmis išmokomis po 450 Eur kas mėnesį nuo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikimo dienos (2026 m. vasario 6 d.) iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo, išlaikymą mokant iki einamojo mėnesio dešimtos dienos; paskyrė atsakovę nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; nurodė, kad priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; nustatė laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais U. U. ir F. U. tvarką, pagal kurią:

1) Porinėmis savaitėmis tėvas pasiima nepilnamečius vaikus U. U. ir F. U. savaitgaliui nuo penktadienio iki sekmadienio, t. y. penktadieniais pasiima nepilnamečius vaikus U. U. ir F. U. iš ugdymo įstaigos (pasibaigus užsiėmimams) arba iš vaikų gyvenamosios vietos, arba iš kitos šalių sutartos vietos 17:00 val., priklausomai nuo ugdymo įstaigos darbo laiko ir (ar) vaikų lankomų užsiėmimų pabaigos ir sugrąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 19:00 val.

2) Tėvas pasiima nepilnamečius vaikus U. U. ir F. U. pirmadieniais ir ketvirtadieniais iš vaikų ugdymo įstaigos arba vaikų lankomų užsiėmimų vietos (pasibaigus užsiėmimams) ir sugrąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą tomis pačiomis dienomis 20:00 val.

3) Neporiniais metais kalendorines šventes, t. y. Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną vaikai U. U. ir F. U. sutinka su tėvu. Tėvas pasiima vaikus švenčių pirmąją dieną (gruodžio 24 d.) 10:00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) 10:00 val. sugrąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą. Neporiniais metais antrąją Šv. Kalėdų dieną vaikai U. U. ir F. U. sutinka su motina.

4) Poriniais metais kalendorines šventes, t. y. Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) vaikai U. U. ir F. U. sutinka su tėvu. Tėvas pasiima vaikus Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) 10:00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) 19:00 val. sugrąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą. Poriniais metais Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną vaikai U. U. ir F. U. sutinka su motina.

5) Poriniais metais kalendorines šventes, t. y. Šv. Velykų pirmąją ir antrąją dieną vaikai U. U. ir F. U. sutinka su tėvu. Tėvas pasiima vaikus Šv. Velykų pirmąją dieną 10:00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir Šv. Velykų antrąją dieną 17:00 val. sugrąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą.

6) Neporiniais metais kalendorines šventes, t. y. Šv. Velykų pirmąją ir antrąją dieną vaikai U. U. ir F. U. sutinka su motina.

7) Poriniais metais kalendorines šventes, t. y. Naujuosius metus (gruodžio 31 d. ir sausio 1 d.) vaikai U. U. ir F. U. sutinka su tėvu. Tėvas pasiima vaikus gruodžio 31 d. 17:00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir sausio 1 d. 17:00 val. sugrąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą.

8) Neporiniais metais kalendorines šventes, t. y. Naujuosius metus (gruodžio 31 d. ir sausio 1 d.) vaikai U. U. ir F. U. sutinka su motina.

9) Birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį (Tėvo dieną) vaikai U. U. ir F. U. sutinka su tėvu. Tėvas pasiima vaikus birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį 10:00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir tos pačios dienos 19:00 val. sugrąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą.

10) Kiekvienais kalendoriniais metais gegužės mėnesio pirmąjį sekmadienį (Motinos dieną) vaikai U. U. ir F. U. sutinka su motina.

11) Vaikų U. U. ir F. U. gimimo dienos šventę organizuoja abu tėvai P. U. ir E. K.-U., abu tėvai turi teisę dalyvauti vaikų gimimo dienos šventėse.

12) Tėvas ir motina turi teisę atostogauti su vaikais U. U. ir F. U. po keturias savaites per metus, kurios gali būti skaidomos dalimis, ne trumpesnėmis nei 7 kalendorinės dienos. Apie numatomas atostogas P. U. ir E. K.-U. vienas kitą įspėja ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki atostogų pradžios. Kilus nesutarimams dėl šalių atostogų su vaikais laikotarpių, pirmenybe? teikiama tam iš tėvų, kuris pirmas informavo kitą tėvą apie savo atostogų datas.

13) Poriniais metais vaikų rudenio ir pavasario atostogas vaikai U. U. ir F. U. praleidžia su tėvu. Tėvas pasiima vaikus pirmąją atostogų dieną 10:00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir atostogų paskutinę dieną 19:00 val. sugrąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą. Neporiniais metais vaikų rudenio ir pavasario atostogas vaikai U. U. ir F. U. praleidžia su motina.

14) Neporiniais metais vaikų žiemos atostogas vaikai U. U. ir F. U. praleidžia su tėvu. Tėvas pasiima vaikus pirmąją atostogų dieną 10:00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir atostogų paskutinę dieną 19:00 val. sugrąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą. Poriniais metais vaikų žiemos atostogas vaikai U. U. ir F. U. praleidžia su motina.

15) Tėvas turi teisę su vaikais U. U. ir F. U. bendrauti nuotolinėmis ryšio priemonėmis – telefonu, vaizdo skambučiais ar pan.

16) Šios bendravimo tvarkos 3–8 punktuose (imtinai) numatyta bendravimo tvarka turi pirmenybę prieš šios bendravimo tvarkos 12–14 punktuose (imtinai) numatytą bendravimo tvarką.

17) Šios bendravimo tvarkos 11 punkte numatyta bendravimo tvarka turi pirmenybę prieš šios bendravimo tvarkos 1, 2, 12, 13 ir 14 punktuose numatytą bendravimo tvarką.

Kitoje dalyje atsakovės prašymą atmetė, nutartį leido vykdyti skubiai.

7. Teismas atmetė atsakovės prašymą dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo konstatuodamas, kad atsakovė neįrodė, jog nenustačius laikinos vaikų gyvenamosios vietos su motina, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų teisės.

8. Teismas nustatė, kad šalių santykiai yra gana įtempti, šalims nepavyksta geranoriškai susitarti dėl ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos, todėl tokiu atveju turi būti sprendžiama dėl laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Vertino, kad atsakovės siūloma nustatyti laikina tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka yra konkreti ir aiški, joje detaliai aptartos bendravimo su vaikais sąlygos, laikotarpiai ir jų trukmė, siūloma bendravimo tvarka yra orientuota į maksimalų laiko, kurį vaikai praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą, o tai atitinka kasacinio teismo praktikoje taikomus maksimalios bendravimo tvarkos kriterijus. Be to, atsakovės siūlomai laikinai tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkai pritarė ir išvadą byloje teikianti Tarnyba. Teismas, įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, Tarnybos išvadą, vaikų amžių, sprendė, kad atsakovės siūloma laikina ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka atitinka geriausius vaikų interesus, taip pat tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaikus principus, todėl tenkino atsakovės prašymą ir nustatė jos siūlomą laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.

9. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti atsakovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki teismo sprendimo nagrinėjamoje civilinėje byloje priėmimo. Teismas nustatė, kad atsakovė iki 2026 m. sausio 11 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos pajamos sudarė apie 6 400 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių); nuo 2026 m. sausio 12 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2026 m. sausio 12 d. iki 2026 m. sausio 31 d. sudarė 4 063,66 Eur (neatskaičius mokesčių). Ieškovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo pajamos sudaro apie 6 800 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių). Teismas pažymėjo, kad priteisus nepilnamečiams vaikams atsakovės prašomo dydžio laikiną išlaikymą (U. U. – 446,61 Eur, F. U. – 641,07 Eur), būtų iš esmės patenkinamas priešieškiniu reiškiamas reikalavimas, nors dėl jo pagrįstumo turi būti pasisakoma priimant galutinį teismo sprendimą. Teismas, atsižvelgęs į orientacinį minimalios mėnesinės algos kriterijų (846 Eur, atskaičius mokesčius), į valstybės mokamų išmokų vaikui dydį (129,50 Eur), turimus duomenimis apie šalių turtinę padėtį, įvertinęs byloje esančius duomenis apie vaikų poreikius, atsakovės prašymą tenkino iš dalies ir priteisė iš ieškovo laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis (U. U. – 400 Eur, F. U. – 450 Eur) nuo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikimo dienos (2026 m. vasario 6 d.) iki teismo sprendimo byloje priėmimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 4 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas nenustatė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnyje numatyto pagrindo – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau konstatavo ir skundžiamą nutartį grindė tuo, kad šalims nepavyksta geranoriškai susitarti dėl ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta. Nurodo, kad šalys bendravimo tvarką, pagrįstą 50/50 procentų vaikų laiko praleidimu su kiekvienu iš tėvų, vykdo nuo 2025 m. rugsėjo. Teismas priimdamas skundžiamą nutartį ne nustatė, o pakeitė bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, kuri buvo aiški ir vykdoma bendru šalių sutarimu. Byloje nėra duomenų, kad šalių sutarta ir vykdoma bendravimo tvarka prieštarautų vaikų interesams ir būtų pagrindas ją keisti. Ieškovas niekada neturėjo pastabų iš vaikų pedagogų ar sveikatos priežiūros specialistų dėl vaikų psichologinės sveikatos. Atsakovė taip pat nepateikė jokių tokius teiginius patvirtinančių duomenų. Pažymi, kad Vaiko teisių specialistai nenurodė, kad galiojanti bendravimo tvarka darytų žalą vaikų psichologinei sveikatai. Be to, šalių sūnus apklausiamas vaiko teisių specialistų nurodė, kad jam patinka toks bendravimas su tėvais po dvi dienas, pas abu jam patinka vienodai, o dukra nurodė, kad kartais jai labiau patinka pas mamą, kartais pas tėtį.

1.2. Ieškovas nevengia pareigos išlaikyti savo vaikus ir kategoriškai atmeta tokius atsakovės kaltinimus. Vaikams praleidžiant pusę laiko su juo, ieškovas padengia visus tuo metu atsirandančius poreikius, įskaitant gydytojų, odontologų, kirpyklos paslaugas, vaistus, laisvalaikį, rūbus, avalynę. Nepaisant šių išlaidų, papildomai skiria 500 Eur abiem vaikams, apmokėdamas sūnaus mokyklos sąskaitą, 130 Eur ir 370 Eur pervesdamas atsakovei į sąskaitą (sausio mėnesį 400 Eur).

1.3. Skundžiama nutartimi nustatyta nauja laikinoji bendravimo tvarka didina vaikų kasdienio gyvenimo chaosą ir nestabilumą, nes numato jų grąžinimą į atsakovės namus kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį vėlai vakare. Pažymi, kad tomis dienomis atsakovė iki 22 val. dalyvauja choro repeticijose, todėl vaikai būtų grąžinami ne pačiai motinai, o trečiajam asmeniui – močiutei. Toks vėlyvas vaikų perdavinėjimas, ypač grąžinant juos ne vienam iš tėvų, akivaizdžiai neatitinka vaikų interesų. Ieškovo teigimu, šioje bylos stadijoje keisti esamą ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, apribojant ją iki minimumo, nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Be to, atsakovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės sutampa su jos pateikto priešieškinio reikalavimais. Taikant tokias priemones bylos proceso pradžioje, gali būti pažeistas teisingumo ir šalių lygiateisiškumo principas, nes faktiškai patenkinus atsakovės reikalavimą, būtų pakeista nusistovėjusi bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka ir tokiu atveju atsakovė įgytų tam tikrą pranašumą.

1.4. Laikinoji bendravimo tvarka ne tik neužtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymo, bet gali jį apsunkinti. Taikant šią tvarką būtų ardomas vaikų nusistovėjęs ryšys su ieškovu ir jo dalyvavimas vaikų kasdienėje priešmokyklinėje bei mokyklinėje rutinoje. Tokiu būdu laikinosios apsaugos priemonės faktiškai keistų esamą vaikų gyvenimo modelį ir silpnintų jų kasdienį ryšį su tėvu, kas vėliau galėtų apsunkinti ar net padaryti problemišką galutinio teismo sprendimo, kuriuo galėtų būti nustatyta platesnė bendravimo tvarka, realų įvykdymą.

1.5. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta nei realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kaip tai numatyta CPK 144 straipsnio 1 dalyje, nei sutuoktinio ar nepilnamečių vaikų interesų pažeidimo, kaip tai numatyta CK 3.65 straipsnio 1 dalyje. Priešingai, skundžiama laikinoji bendravimo tvarka ne užtikrina, o apsunkina galimo galutinio teismo sprendimo įvykdymą ir prieštarauja pačiai laikinųjų apsaugos priemonių paskirčiai šeimos bylose.

11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė prašo netenkinti atskirojo skundo, palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 4 d. nutartį, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Priešingai nei nurodo ieškovas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuoja ne tik CPK 144 straipsnio 1 dalis, bet ir CK 3.65 straipsnis. Teismas teisėtai ir pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iš ieškovo nepilnamečių vaikų naudai priteisė laikiną išlaikymą, kurio suma yra stabili ir privalo būti mokama periodiškai kiekvieną mėnesį.

2.2. Priešingai nei nurodo ieškovas, atsakovė su juo nėra susitarusi dėl ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos, pagal kurią vaikai pusę viso savo laiko praleidžia/ gyvena pas ieškovą, o likusią pusę laiko gyvena pas atsakovę. Šią bendravimo tvarką ieškovas pradėjo taikyti vienašališkai nuo 2025 m. rugsėjo mėnesio, pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos, parsiveždamas pas save ir atsakovei negrąžindamas. Teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką. Taip pat Tarnyba išvadoje nurodė, jog atsakovės siūloma tvarka neprieštarautų vaikų interesams.

2.3. Priešingai nei nurodo ieškovas, teismas nutartimi ne pakeitė skyriumi gyvenančio ieškovo ir mažamečių vaikų bendravimo tvarką, o nustatė skyriumi gyvenančio ieškovo ir mažamečių vaikų bendravimo tvarką, kuri atitinka jų interesus bei suteikia teisę ieškovui pilnavertiškai, maksimaliai bendrauti su vaikais, dalyvauti jų ugdyme ir auklėjime.

2.4. Ieškovas klaidina teismą, nurodydamas, neva pirmadieniais ir ketvirtadieniais vaikai po bendravimo su ieškovu į gyvenamąją vietą turi būti pristatomi 22 val. Teismo nutartyje yra numatyta, kad ieškovas pasiima nepilnamečius vaikus pirmadieniais ir ketvirtadieniais iš vaikų ugdymo įstaigos arba vaikų lankomų užsiėmimų vietos (pasibaigus užsiėmimams) ir sugrąžina juos į vaikų gyvenamąją vietą tomis pačiomis dienomis 20:00 val. Taigi, pagal teismo nutartimi nustatytą bendravimo tvarką, ieškovas vaikus į namus po bendravimo darbo dienomis turi pristatyti 20 val.

2.5. Ieškovas klaidina teismą, nurodydamas, neva priimta nutartimi yra keičiama šalių sutarta bendravimo tvarka, kuri tariamai yra nusistovėjusi. Teismas priimta nutartimi, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nepakeitė jokios bendravimo tvarkos, nes dėl jos šalys nebuvo susitarę.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

13. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkinus atsakovės prašymą buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina skyrium gyvenančio ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, iš ieškovo vaikams priteistas laikinas išlaikymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, nustatė, kad juo apeliantas prašo panaikinti visą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 4 d. nutartį, tačiau iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad apeliantas iš esmės ginčija nutarties dalį, kuria nustatyta laikina jo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka. Nors atskirajame skunde trumpai užsimenama apie ieškovo teikiamą išlaikymą vaikams, tačiau šių savo teiginių apeliantas neišplėtoja, nepasisako, kad teismo priteistas laikinas išlaikymas vaikams yra per didelis ar nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad apeliantas konkrečiai nenurodė, kuo skundžiamos nutarties dalis dėl priteisto laikino išlaikymo yra nepagrįsta, dėl jos plačiau nepasisako ir šią nutarties dalį palieka nepakeistą. Toliau nutartyje apeliacinės instancijos teismas vertins atskirojo skundo argumentus, susijusius su teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos pagrįstumu/ nepagrįstumu.

15. Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikino ginčo objekto apsaugos mechanizmo bei galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, taikymo pagrindų įstatyminiam reglamentavimui skirta CPK 144 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos tuomet, jei jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Todėl teismas, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo (nes tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo).

16. Siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais, gali būti taikoma laikinoji apsaugos priemonė – laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktas, CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Ši laikinoji apsaugos priemonė yra skirta apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais ir taip laikinai sureguliuoti situaciją, kol šeimos santykių srityje kilęs ginčas bus išspręstas iš esmės.

17. Pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką, ieškovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja porinėmis savaitėmis savaitgaliais nuo penktadienio iki sekmadienio, taip pat kiekvieną savaitę pirmadieniais ir ketvirtadieniais. Nustatyta bendravimo tvarka ir kalendorinių švenčių dienomis (Kūčios, Kalėdos, Velykos, Naujieji metai, Motinos diena, Tėvo diena), per vaikų gimtadienius, atostogų metu, numatytas bendravimas nuotolinėmis ryšio priemonėmis.

18. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka. Atskirajame skunde teigia, kad šalys bendravimo tvarką, pagrįstą 50/50 procentų vaikų laiko praleidimu su kiekvienu iš tėvų, vykdo nuo 2025 m. rugsėjo, todėl teismas priimdamas skundžiamą nutartį ne nustatė, o pakeitė bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, kuri buvo aiški ir vykdoma bendru šalių sutarimu. Apelianto teigimu, taikant teismo nustatytą bendravimo tvarką būtų ardomas vaikų nusistovėjęs ryšys su ieškovu ir jo dalyvavimas vaikų kasdienėje priešmokyklinėje bei mokyklinėje rutinoje. Šiuo atveju nėra nustatyta nei realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kaip tai numatyta CPK 144 straipsnio 1 dalyje, nei sutuoktinio ar nepilnamečių vaikų interesų pažeidimo, kaip tai numatyta CK 3.65 straipsnio 1 dalyje. Priešingai, skundžiama laikinoji bendravimo tvarka ne užtikrina, o apsunkina galimo galutinio teismo sprendimo įvykdymą.

19. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais. Priešingai apelianto teiginiams, susitarimo dėl bendravimo su vaikais tvarkos tarp šalių nėra. Atsakovė neigia ieškovo teiginius, kad su ieškovu būtų susitarusi dėl jo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos, pagal kurią vaikai pusę viso savo laiko praleidžia/ gyvena pas ieškovą, o likusią pusę laiko gyvena pas atsakovę. Atsakovė prašyme nurodė, kad ieškovas savavališkai, jam patogiu metu, pasiima vaikus pas save. Dėl to tarp šalių kyla ginčai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad šalims nepavykstant geranoriškai susitarti dėl ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, turi būti sprendžiama dėl laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Įvertinus nustatytos laikinos bendravimo tvarkos turinį, atskirus jos punktus, darytina išvada, kad ji yra aiški, lengvai vykdoma, ieškovui suteikianti teisę visapusiškai leisti laiką su savo vaikais, dalyvauti jų auklėjime ir gyvenime, taip pat atitinkanti nepilnamečių vaikų interesus, kadangi jie turės galimybę bendrauti su abiem tėvais tiek savaitgaliais, tiek per šventes ar atostogas. Svarbu akcentuoti, kad šiai bendravimo tvarkai pritarė ir išvadą byloje teikianti Tarnyba. Atsiliepime dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Tarnyba nurodė, kad atsakovės siūloma bendravimo tvarka atitiktų vaikų interesus.

20. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad atsakovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės sutampa su pateikto priešieškinio reikalavimais ir taikant tokias priemones bylos proceso pradžioje, gali būti pažeistas teisingumo ir šalių lygiateisiškumo principas, nes faktiškai patenkinus atsakovės reikalavimą, būtų pakeista nusistovėjusi bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka ir tokiu atveju atsakovė įgytų tam tikrą pranašumą. Anksčiau nutartyje konstatuota, kad susitarimo dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos tarp šalių nėra. Vadinasi, nėra ir nusistovėjusios bendravimo tvarkos. Pažymėtina, kad nors priešieškiniu reiškiami reikalavimai sutampa su atsakovės prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nėra pagrindo teigti apie šalių lygiateisiškumo principo pažeidimą, kadangi teismas nevertina ir nepasisako iš esmės dėl priešieškinio reikalavimo. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra tik laikinai sureguliuojamas ginčas tarp šalių. Nagrinėjamu atveju kylant tarp šalių nesutarimams dėl ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, akivaizdu, kad yra pažeidžiami teisėti vaikų interesai bendrauti su abiem tėvais, todėl tokiu būdu, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančio ieškovo bendravimo tvarką, kurioje būtų nurodyti konkretūs laikotarpiai kada ieškovas, o kada atsakovė bendrauja su vaikais. Minėta, kad pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką ieškovas iš esmės maksimaliai gali dalyvauti vaikų gyvenime, neprarandant su jais turimo ryšio. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad pasikeitus aplinkybėms, jis gali reikšti prašymą pirmosios instancijos teismui dėl nustatytos laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo.

21. Apibendrindamas išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias procesinės ir materialinės teisės normas, savo procesinį sprendimą grindė atsižvelgęs į šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, į Tarnybos nuomonę ir padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovės siūloma laikina ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka atitinka geriausius vaikų interesus, taip pat tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaikus principus. Atsižvelgiant į nurodytą, atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai galutiniam ginčo sprendimo rezultatui įtakos neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011; kt.).

23. Pagal bendrąją taisyklę šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

24. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti iš ieškovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pateikti rašytiniai įrodymai (2026 m. kovo 26 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. SA-835 ir 2026 m. kovo 26 d. bankinis mokėjimo pervedimas) patvirtina, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą buvo patirtos 850 Eur bylinėjimosi išlaidos.

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y., kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo, nes dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018 ir kt.).

26. Atsakovės prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų šioje proceso stadijoje nesprendžiamas, nes šalių byloje patirtų išlaidų paskirstymo klausimas turės būti išspręstas galutiniame teismo sprendime dėl ginčo esmės, priklausomai nuo bylos procesinės baigties.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 4 d. nutartį.

Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.