Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-02-25 · Administracinė byla Nr. eI2-1269-764/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-02-25
Bylos Nr.
eI2-1269-764/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00717-2024-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Eglė Žulytė-Janulionienė, Gitana Butrimaitė, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
viešosios įstaigos „Radviliškio rajono paramos centras“
Atsakovas
Visuomenės informavimo etikos asociacijai
Trečiasis asmuo
K. R.
Administracinė byla Nr. eI2-1269-764/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00717-2024-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3
(S)REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 25 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Radviliškio rajono paramos centras“ skundą atsakovei Visuomenės informavimo etikos asociacijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui K. R. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja viešoji įstaiga „Radviliškio rajono paramos centras“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisijos (toliau – Komisija) 2024 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. EKS-02/24 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“ (toliau - Sprendimas); 2) priteisti iš Visuomenės informavimo etikos asociacijos bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškina, kad pareiškėja yra viešosios informacijos rengėja ir skleidėja, visuomenės informavimo priemonės – savaitraščio „Radviliškio kraštas“ leidėja. Savaitraštyje „Radviliškio kraštas“ 2023 m. rugsėjo 7-13 d.d. Nr. 36 (466) 2 psl. buvo išspausdinta publikacija: „Pirmieji valdančiųjų „didieji“ darbai“ (toliau – ir Publikacija), kurioje rašoma: „Kadangi Radviliškio rajono valdančioji koalicija „valstiečiai“, socdemai, „darbiečiai“, liberalai, „Vardan Lietuvos“, „žaliasis“ ir meras K. R. jau dirba daugiau kaip šimtą dienų, viešiname keletą jų padarytų darbelių. Sąrašas bus nuolat pildomas: 1. Padidino mokestį už darželius apie 50 proc. 2. Padidino valstybinės žemės nuomos mokestį 75 proc. 3. Koalicijos narys E. M., atstovavęs „Vardan Lietuvos“ partijai, nuteistas už žiaurų elgesį su gyvūnais, pašalintas iš tarybos. 4. Meras K. R. pagautas „Vynotekoje“ perkantis alkoholį už valdiškus pinigus. 5. Merui pavaldžioje įstaigoje „Radviliškio šiluma“ įdarbintas jo bendrapartietis, abejotinos reputacijos S. L.. Jis įdarbintas be jokios patirties šioje įmonėje ir už vicemero atlyginimą. 6. Uždarė Palonų daugiafunkcį centrą. Dešimt žmonių neteko darbo. 7. Paskyrė papildomas lėšas ŠRATC atliekų surinkimo aikštelių statybai, šios išlaidos anksčiau ar vėliau guls ant gyventojų pečių. 8. Eibariškių mikrorajone atrado gyvates ... Bus daugiau. Jūs taip pat galite papildyti šį sąrašą“. Publikacijos viršuje po antrašte „Pirmieji valdančiųjų „didieji“ darbai“ yra penkių vyrų, sudėjusių po vieną ranką į krūvą, fotonuotrauka, po kuria parašyta: „Mero K. R. sudaryta koalicija nesiliauja stebinti: nukankinę žvėrį, padidinę žemės mokestį, pabranginę darželius, apsipirkę alkoholio už valdiškus, net mieste atradę gyvates, tęsia savo veiklą“. Trečiasis suinteresuotas asmuo 2023 m. spalio 4 d. kreipėsi į Komisiją su skundu, kuriame skundėsi, esą savaitraščio „Radviliškio kraštas“ leidėjas pažeidė Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – ir Kodeksas) 3, 4, 20, 32 ir 53 str. str. Komisija Sprendimu nusprendė: Pripažinti, kad publikacijoje „Pirmieji valdančiųjų „didieji“ darbai („Radviliškio kraštas“, 2023-09-07) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 3 straipsnis, nustatantis, jog gerbdami žmogaus teisę gauti teisingą informaciją, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi skelbti tikslias, teisingas žinias bei įvairias nuomones, 20 straipsnis, nustatantis, jog neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje, ir 53 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi naudoti visuomenės informavimo priemonės savo privatiems reikalams spręsti bei asmeninėms sąskaitoms suvesti.“

Teigia, jog Komisijos Sprendimas naikintinas, kadangi pareiškėja nepažeidė nei Kodekso 3 str., nei 20 str., nei 53 str., nei kitų Kodekso straipsnių. Pareiškėjos, kuris yra Radviliškio rajono savivaldybės meras skundas vertintinas kaip žiniasklaidos (VšĮ RRPS yra savaitraščio „Radviliškio kraštas“ leidėjas ir interneto portalo valdytojas) persekiojimas už Trečiojo suinteresuoto asmens ir už Radviliškio rajono savivaldybės administracijos ir / ar Radviliškio rajono savivaldybės tarybos daugumos kritiką. Tokie trečiojo suinteresuoto asmens veiksmai pažeidžia LR Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) 9 str. nuostatą, kad kiekvienas asmuo turi teisę viešai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, taip pat pareigūnų veiklą. Lietuvos Respublikoje draudžiama persekioti už kritiką. Trečiojo suinteresuoto asmens, Radviliškio rajono savivaldybės ir / ar Radviliškio rajono savivaldybės administracijos vykdomas savaitraščio „Radviliškio kraštas“ ir interneto portalo persekiojimas už kritiką yra akivaizdus iš to, kad Komisija ir Žurnalistų etikos inspektorius kiekvieną mėnesį gauna vidutiniškai po kelis Trečiojo suinteresuoto asmens ir / ar Radviliškio rajono savivaldybės administracijos skundus. Skundžiama praktiškai viskas, kas paskelbiama savaitraštyje „Radviliškio kraštas“ ir / ar interneto portale. Trečiasis suinteresuotas asmuo savo skunde Komisijai kaip tariamai pažeidžiančius Kodeksą nurodė kelis Publikacijos fragmentus. Skunde skundžiamasi dėl įrašo po fotonuotrauka: „Mero K. R. sudaryta koalicija nesiliauja stebinti: nukankinę žvėrį, padidinę žemės mokestį, pabranginę darželius, apsipirkę alkoholio už valdiškus, net mieste atradę gyvates, tęsia savo veiklą“, ir, kaip nurodoma skunde: „Dėl nukankinto žvėries“; „Dėl alkoholio pirkimo už valdiškas lėšas“ ir „Dėl mieste atrastų gyvačių“. Tuo tarpu Komisija savo Sprendimo motyvuojamojoje dalyje pasisakė tik dėl teiginio „Meras K. R. pagautas „Vynotekoje“ perkantis alkoholį už valdiškus pinigus“. Atsižvelgiant į tai, kad Sprendimo esmė nurodyta Sprendimo motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyse, skundas teikiamas laikantis nuostatos, kad Kodekso pažeidimas konstatuotas tik dėl teiginio „Meras K. R. pagautas „Vynotekoje“ perkantis alkoholį už valdiškus pinigus“, o dėl kitų Publikacijos dalių Kodekso pažeidimai nenustatyti.

Nurodo, kad Komisija savo sprendimą pripažinti, kad pareiškėja pažeidė Kodekso 3 str. motyvavo tuo, kad teiginys „Meras K. R. pagautas „Vynotekoje“ perkantis alkoholį už valdiškus pinigus“ negali būti laikomas J. P. publikacijos „Meras alkoholį perka už mokesčių mokėtojų pinigus“ (radviliskiokrastas.lt, 2023-09-27) santrauka, kadangi nurodytoje publikacijoje buvo pasakojama ne apie patį Trečiąjį suinteresuotą asmenį, o apie tai, jog Trečiojo suinteresuoto asmens sekretorė buvo nufilmuota „Vynotekoje“ darbo metu perkanti alkoholį. Tokia Komisijos išvada nepagrįsta. Publikacijoje buvo pateiktos ankstesnių publikacijų antraštės, paantraštės ar antraščių, paantraščių santrumpos, todėl Publikacija neturėtų būti vertinama atsietai nuo ankstesnių publikacijų, kurių antraščių, paantraščių kompiliacija ir buvo pateikta Publikacijoje, t. y. turi būti vertinamas visas kontekstas, o ne viena kuri nors publikacija ar juo labiau jos dalis. Savaitraštyje „Radviliškio kraštas“ 2023 m. rugpjūčio 24 – 30 d.d. Nr. 34 (464) buvo paskelbta J. P. publikacija „Meras alkoholį perka už mokesčių mokėtojų pinigus“ (toliau – ir 2023 m. rugpjūčio 24 – 30 d.d. publikacija). Atkreiptinas dėmesys, kad Sprendime minima ne 2023 m. rugpjūčio 24 – 30 d.d. publikacija savaitraštyje „Radviliškio kraštas“, bet publikacija, kuri buvo paskelbta interneto svetainėje radviliskiokrastas.lt 2023 m. rugsėjo 27 d. (savaitraščio „Radviliškio kraštas“ publikacijos interneto svetainėje radviliskiokrastas.lt paprastai skelbiamos vėliau). 2023 m. rugpjūčio 24 – 30 d.d. publikacijoje aprašytas Radviliškio rajono žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose ir tarp savivaldybės gyventojų nuskambėjęs įvykis, kai socialiniame tinkle Facebook 2023 m. rugpjūčio 10 d. buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip Radviliškio rajono savivaldybės administracijos darbuotoja, kuri įvardinta Trečiojo suinteresuoto asmens sekretore E. A., darbo metu tarnybiniu automobilių atvyksta į specializuotą alkoholio prekybos parduotuvę „Vynoteka“, kurioje perka didelį kiekį alkoholinių gėrimų bei prašo išrašyti PVM sąskaitą-faktūrą. 2023 m. rugpjūčio 24-30 d.d. publikacijos paantraštė yra tokia: „2023 m. rugpjūčio 10 d. „Facebook socialinėje erdvėje pasirodė filmuota medžiaga, kaip mero K. R. sekretorė E. A. darbo metu, 10:48 val. atvykusi į „Vynoteką“ tarnybiniu automobilių, perka nemažą kiekį alkoholio. Įraše girdisi, kaip Savivaldybės darbuotoja prašo pardavėjos išrašyti sąskaitą, tad tampa visiškai aišku, kad alkoholis perkamas mero pavedimu arba merui“. Pareiškėjo skundo pagrįstumo kontekste pažymėtina, kad nei Trečiasis suinteresuotas asmuo, nei Radviliškio rajono savivaldybės administracija, nei kiti asmenys pretenzijų dėl 2023 m. rugpjūčio 24 – 30 d.d. publikacijos nereiškė.Trečiasis suinteresuotas asmuo ir / ar Radviliškio rajono savivaldybės a dministracija niekada neneigė, kad vaizdo įraše tikrai užfiksuota Radviliškio rajono savivaldybės administracijos darbuotoja E. A., kuri darbo metu (penktadienį, 10:48 val.) tarnybiniu automobiliu atvyko į „Vynoteką“, kurioje pirko savivaldybės reikmėms didelį kiekį alkoholinių gėrimų bei prašė savivaldybei išrašyti PVM sąskaitą-faktūrą. Radviliškio rajono savivaldybė šias aplinkybes patvirtino ir Pareiškėjai (dėl to pasisakoma žemiau šiame skunde), t. y. tai atitinka tikrovę.

Pažymi, jog ir skunde Komisijai pripažįstama, kad: „<...> „Vynotekoje“ buvo slapta nufilmuota alkoholinius gėrimus pirkusi Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus sekretorė E. A. ir šis vaizdo įrašas buvo paviešintas socialiniame tinkle „Facebook“. Taigi nekelia abejonių faktinė aplinkybė, kad Radviliškio rajono savivaldybės administracijos darbuotoja E. A. darbo metu (penktadienį, 10:48 val.) tarnybinių automobiliu atvyko į „Vynoteką“, pirko didelį kiekį alkoholinių gėrimų, prašė savivaldybei išrašyti PVM sąskaitą-faktūrą, t. y. alkoholis buvo perkamas už viešuosius finansus. Taip pat nebuvo paneigta, todėl laikytina, kad atitinka tikrovę aplinkybė, kad alkoholis buvo perkamas Trečiojo suinteresuoto asmens pavedimu ar Trečiajam suinteresuotam asmeniui. Todėl teiginys, kad „Meras K. R. pagautas „Vynotekoje“ perkantis alkoholį už valdiškus pinigus“, vertintinas kaip adekvatus susidariusiai situacijai. Ta aplinkybė, kad 2023 m. rugpjūčio 24 – 30 d.d. publikacija vadinasi „Meras alkoholį perka už mokesčių mokėtojų pinigus“, o Publikacijoje teiginys yra toks: „Meras K. R. pagautas „Vynotekoje“ perkantis alkoholį už valdiškus pinigus“ nėra esminė, kadangi jų esmė yra visiškai tokia pati. Žodžiais „Meras“ ir „Meras K. R.“ įvardijamas tas pats asmuo – Trečiasis suinteresuotas asmuo – Radviliškio rajono savivaldybės meras K. R.. Ir 2023 m. rugpjūčio 24 – 30 d.d. publikacijoje, ir Publikacijoje rašoma apie tai, kad už savivaldybės pinigus (žodžių junginiai „už mokesčių mokėtojų pinigus“ ir „už valdiškus pinigus“ iš esmės reiškia tą patį). Alkoholiniai gėrimai buvo perkami parduotuvėje „Vynoteka“.

Paaiškina, kad 2023 m. rugpjūčio 24 - 30 d.d. publikacijoje po koliažu su Trečiojo suinteresuoto asmens fotonuotrauka yra paantraštė „Meras nedrįso pats eiti nusipirkti ryte brendžio, tai pasiuntė sekretorę“. Taigi jau 2023 m. rugpjūčio 24 – 30 d. publikacijoje buvo nurodyta, kad alkoholį pirko ne Trečiasis suinteresuotas asmuo fiziškai, bet kad alkoholį darbo metu pirko savivaldybės administracijos darbuotoja. Kaip jau nurodyta, nei Trečiasis suinteresuotas asmuo, nei Radviliškio rajono savivaldybės administracija neneigė faktinių aplinkybių, kad Radviliškio rajono savivaldybės administracijos darbuotoja, darbo metu atvykusi tarnybiniu automobiliu, už savivaldybės lėšas pirko alkoholinius gėrimus. Komisija savo sprendimą pripažinti, kad Pareiškėja pažeidė Kodekso 20 str. motyvavo tuo, kad informacija, jog Trečiasis suinteresuotas asmuo buvo pagautas perkantis alkoholį už valdiškus pinigus, laikytina neigiama kritika, todėl Publikacijoje jam turėjo būti sudaryta galimybė paaiškinti faktus, patikslinti galimai netikslią arba paneigti galimai neteisingą informaciją, o jeigu Trečiasis suinteresuotas asmuo būtų atsisakęs pasinaudoti šia galimybe, apie tai privalu pranešti tame pačiame kūrinyje. Tokia Komisijos išvada nepagrįsta. Kaip jau nurodyta, savaitraštyje „Radviliškio kraštas“ 2023 m. rugpjūčio 24 – 30 d.d. buvo paskelbta publikacija „Meras alkoholį perka už mokesčių mokėtojų pinigus“. Rengiant šią publikaciją, savaitraščio „Radviliškio kraštas“ redakcija 2023 m. rugpjūčio 10 d., o po to pakartotinai 2023 m. rugpjūčio 11 d., kreipėsi į Radviliškio rajono savivaldybės merą K. R., inter alia prašydama atsakyti į klausimus: „Kodėl jūsų sekretorė E. A. pirko alkoholį ir kam darbo metu?“, į ką Radviliškio rajono savivaldybės mero patarėjas L. G. atsakė, kad: „Savivaldybės darbuotoja alkoholį pirko reprezentacinėms reikmėms. Nupirktos prekės buvo skirtos pasveikinti bendruomenes per miesteliuose vykstančias šventes, kaip dalis teikiamos dovanos“. Taigi Trečiasis suinteresuotas asmuo nepaneigė, kad savivaldybės administracijos darbuotoja E. A. darbo metu tarnybinių automobiliu atvyko į „Vynoteką“, už savivaldybės lėšas pirko didelį kiekį alkoholinių gėrimų ir kt.

Teigia, jog 2023 m. rugpjūčio 24 – 30 d.d. publikacijoje nurodyta, kad: „Savaitraščio „Radviliškio kraštas“ redakcija kreipėsi į merą, kad šis paaiškintų, kokios išgertuvės organizuojamos savivaldybėje ir kiek lėšų išleista svaigalams. <...> Tik pakartotinai uždavus klausimus apie mero sekretorės kelionę į „Vynoteką“ darbo metu pirkti alkoholio, K. R. padėjėjas teikėsi atsakyti atviriau: „Savivaldybės darbuotoja alkoholį pirko reprezentacinėms reikmėms“. Pažymėtina, kad skunde Komisijai pats Trečiasis suinteresuotas asmuo pripažįsta, kad: „<...> laikraščio „Radviliškio kraštas“ redakcija 2023-08-11 raštu kreipėsi į mane ir uždavė klausimus, susijusius su šiuo įvykiu“, nurodo ir net cituoja tiek savaitraščio „Radviliškio kraštas“ redakcijos kreipimąsi į Trečiąjį suinteresuotą asmenį, tiek Trečiojo suinteresuoto asmens patarėjo L. G. atsakymus redakcijai. Tai reiškia, kad Trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo sudaryta galimybė paaiškinti faktus, patikslinti galimai netikslią arba paneigti galimai neteisingą informaciją. Tai, kad Trečiasis suinteresuotas asmuo šia teise pasinaudojo ne asmeniškai, o per savo patarėją L. G., reikšmės neturi, kadangi toks buvo Trečiojo suinteresuoto asmens pasirinkimas.

Nurodo, kad Komisija savo sprendimą pripažinti, kad Pareiškėja pažeidė Kodekso 53 str. motyvavo tuo, kad Trečiasis suinteresuotas asmuo yra Radviliškio rajono savivaldybės meras ir atstovauja valdančiajai daugumai, o laikraščio „Radviliškio kraštas“ leidėjos Pareiškėjos direktorius bei už laikraščio turinį atsakingas asmuo G. L. atstovauja Radviliškio rajono savivaldybės tarybos opozicijai. Tokia Komisijos išvada nepagrįsta. Savaitraščio „Radviliškio kraštas“ leidėjas - Pareiškėja yra viešasis juridinis asmuo – viešoji įstaiga, daugiausia užsiimanti labdaros ir paramos teikimu. Trečiasis suinteresuotas asmuo Radviliškio rajono savivaldybės meru buvo išrinktas 2023 m. kovo 19 d., savivaldybėje yra vienas meras, G. L. dabartinės kadencijos Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nariu buvo išrinktas 2023 m. kovo 5 d. Pareiškėja jokių privačių reikalų su Trečiuoju suinteresuotu asmeniu neturi, todėl savaitraštyje „Radviliškio kraštas“ jokių privačių reikalų nesprendžia ir negali spręsti. Pareiškėja taip pat nesuvedinėja ir negali suvedinėti jokių asmeninių sąskaitų, kadangi, kaip jau nurodyta, Pareiškėja yra viešasis juridinis asmuo. Pažymėtina, kad Publikacijoje buvo rašoma apie viešųjų juridinių asmenų - Radviliškio rajono savivaldybės ir / ar Radviliškio rajono savivaldybės administracijos, taip pat apie Radviliškio rajono savivaldybės vadovo - Trečiojo suinteresuoto asmens - veiklą. Sprendime minimas G. L. nėra nei žurnalistas, nei savaitraščio „Radviliškio kraštas“ redaktorius, o yra viešojo juridinio asmens - VšĮ RRPC vadovas – direktorius. Juridinio asmens vadovas – direktorius ir savaitraščio redaktorius (žurnalistas) yra visiškai skirtingo statuso asmenys.

Pažymi, jog Sprendimas neatitinka tarptautinės ir nacionalinės teisės, reglamentuojančios žodžio laisvę, normų, nepagrįstai apriboja, o praktiškai atima iš žurnalistų galimybę kritikuoti savivaldybės vadovus ir tarnautojus. Savaitraštis „Radviliškio kraštas“ platinamas Radviliškio rajono savivaldybėje, t. y. tai yra vietinė spauda EŽTT praktikos ir VIĮ 2 d. 79 str. prasme. Publikacijoje buvo rašoma Radviliškio rajono savivaldybės bendruomenei aktualia tema apie Radviliškio rajono savivaldybės ir jos vadovo Trečiojo suinteresuoto asmens veiklą. Publikacijoje pasisakyta itin jautriu ir reikšmingu klausimu, susijusiu ne abstrakčiai su alkoholio vartojimu, bet su alkoholiu pirkimu už savivaldybės lėšas, t. y. už mokesčių mokėtojų pinigus. Be to, alkoholiniai gėrimai buvo perkami darbo metu (nors neabejotina, kad į Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus sekretorės darbo funkcijas neįeina savivaldybės aprūpinimas alkoholiniais gėrimais), be to, naudojant savivaldybės resursus, t. y. naudojant tarnybinį automobilį, degalus ir kt. Kaip jau nurodyta, Trečiasis suinteresuotas asmuo ir / ar Radviliškio rajono savivaldybės administracija neneigė faktinių aplinkybių, kad Radviliškio rajono savivaldybės administracijos darbuotoja darbo metu atvykusi tarnybiniu automobiliu už savivaldybės lėšas pirko alkoholinius gėrimus. Politikų naudojimasis tarnybine padėtimi, viešaisiais finansais savo poreikių tenkinimui kelia teisėtą ir pagrįstą visuomenės pasipiktinimą. Dar didesnį visuomenės pasipiktinimą kelia tai, kad šį kartą viešieji finansai buvo naudojami alkoholio pirkimui. Tai pripažįstama netgi Trečiojo suinteresuoto asmens skunde Komisijai: „Visuomenė itin neigiamai vertina politikų naudojimąsi tarnybine padėtimi ir svaigalų pirkimu už valdiškas lėšas <...>“. Šiuo atveju net neturi esminės reikšmės, ar už savivaldybės lėšas pirktus alkoholinius gėrimus gėrė pats Trečiasis suinteresuotas asmuo, ar, kaip nurodyta Trečiojo suinteresuoto asmens patarėjo atsakyme, alkoholiniai gėrimai buvo skirti „pasveikinti bendruomenes per miesteliuose vykstančias šventes, kaip dalis teikiamos dovanos“, kadangi yra daugybė etiškų būtų pasveikinti bendruomenes ar nusipelniusius bendruomenių narius, nei jų girdymas alkoholiu. Būtent tai, Pareiškėjo nuomone, pakerta visuomenės pasitikėjimą Trečiuoju suinteresuotu asmeniu kaip politiku ir kaip žmogumi, o ne objektyviai egzistuojančių faktų paviešinimas. Tačiau, kaip matyti iš skundo Komisijai, Trečiajam suinteresuotam asmeniui svarbu tik tai, kad ne jis fiziškai „Vynotekoje“ darbo metu pirko alkoholinius gėrimus, tačiau jis nemato nieko blogo tame, kad savivaldybės administracijos darbuotoja darbo metu atvykusi tarnybiniu automobiliu už savivaldybės lėšas pirko alkoholinius gėrimus, tarsi tai būtų savaime suprantamas ir Radviliškio rajono savivaldybėje įprastas ir priimtinas elgesio modelis. Šiame kontekste pažymėtina, kad net jeigu „Vynotekoje“ nupirkti alkoholiniai gėrimai buvo skirti „pasveikinti bendruomenes per miesteliuose vykstančias šventes, kaip dalis teikiamos dovanos“, tai šis alkoholis vis tiek buvo panaudotas Trečiojo suinteresuoto asmens interesais, jo reklamai, dovanas dovanojančio ir nemokamų alkoholinių gėrimų negailinčio savivaldybės vadovo įvaizdžio formavimui ir pan., kadangi bendruomenes įprastai sveikina (t. y. apdovanoja alkoholiniais gėrimais) būtent savivaldybės meras. Kadangi pareiškėja nepažeidė nei Kodekso 3, 20, 53 str. str. ar kitų Kodekso straipsnių, nei kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės normų, Sprendimas naikintinas.

Šalies argumentai

Pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose teigia, jog Inspektoriaus sprendimas Nr. SPR-83 reikšmingas skundo pagrįstumo kontekste, kadangi jis priimtas išnagrinėjus Trečiojo suinteresuoto asmens skundą dėl savaitraščio „Radviliškio kraštas“ 2023 m. rugsėjo 7-13 d.d. Nr. 36 (466) 2 psl. publikacijos „Pirmieji valdančiųjų „didieji“ darbai“, t. y. dėl tos pačios Publikacijos, dėl kurios priimtas šioje byloje ginčijamas atsakovės asociacijos Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisijos 2024 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. EKS-02/24„Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“. Visų pirma Inspektorius savo sprendimo 5 psl. pažymėjo, kad Trečiasis suinteresuotas asmuo yra Radviliškio rajono savivaldybės meras, taigi yra ex officio viešasis asmuo. Viešieji asmenys nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatūs asmenys, viešųjų asmenų garbės ir orumo gynimo ribos siauresnės, o jų atžvilgiu leistinos kritikos ribos atitinkamai platesnės negu privataus asmens atveju (EŽTT 2007 m. sausio 9 d. byloje Kwiecien v. Lenkija, peticijos Nr. 51744/99; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2015). Kiekvienas asmuo turi teisę viešai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, taip pat pareigūnų veiklą (VIĮ 9 straipsnis), iškelti jų darbo trūkumus. Kita vertus, kritikos teisė, nors yra sudėtinė saviraiškos laisvės dalis, ji taip pat nėra absoliuti. Minėta įstatymo nuostata aiškiai atskiria viešojo ir privataus asmens kritikos galimybes (leistinumą), pirmojo asmens atžvilgiu aiškiai išplėsdama jos ribas (ibidem). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad viešieji asmenys pagal įtvirtintą įstatymo nuostatą ir teismų praktiką nesinaudoja vienoda teisine pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011). Viešojo asmens kritika, kad ir kokia kandi ar griežta būtų, yra leistina. Tai reiškia, jog viešasis asmuo turėtų būti nuosaikesnis jo atžvilgiu reiškiamai kritikai, toleruoti neesminius jo atžvilgiu skelbiamos informacijos netikslumus, turi būti atsižvelgiama tik į žymius, esminius nukrypimus nuo tiesos. Inspektoriaus sprendime Nr. SPR-83 str. nurodoma (6-7 psl.), kad išanalizavus Publikaciją nustatyta, kad joje skelbiama informacija apie Radviliškio rajone naujai išrinktos koalicijos nuveiktus darbus, priimtus sprendimus, įvykius, betarpiškai susijusius su politikais bei jų veikla. Iš Publikacijos konteksto suprantama, jog jos tikslas – trumpai aptarti viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) manymu svarbiausius momentus, susijusius su įstatymų pasikeitimais, atkreipti dėmesį į Trečiojo suinteresuoto asmens suburtos koalicijos narių elgesį vykdant savo tiesiogines funkcijas bei paskatinti skaitytojus pateikti įžvalgas apie naujai išrinktos koalicijos darbus. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju skundžiamoje Publikacijoje informuojama apie viešąjį interesą tenkinančią situaciją – piliečiai turi teisę žinoti apie Trečiojo suinteresuoto asmens suburtos Radviliškio rajono savivaldybės koalicijos priimtus sprendimus, įvykdytus darbus, išrinktų į Tarybą politikų moralės aspektus bei požiūrį į Lietuvoje galiojančių įstatymų laikymąsi. Viešasis interesas paprastai yra susijęs su klausimais, kurie daro poveikį visuomenei tokia apimtimi, kad ji gali teisėtai jais domėtis, kurie traukia jos dėmesį ar kurie reikšmingai jai rūpi, ypač tuo, kad jie daro poveikį gyventojų gerovei ar bendruomenės gyvenimui. Taip pat yra su klausimais, dėl kurių gali kilti didelių prieštaravimų, kurie yra susiję su svarbiu socialiniu klausimu ar problema, apie kurią visuomenė turėtų interesą būti informuota (EŽTT 2017 m. birželio 27 d. (DK) sprendimas byloje Satakunnan Markkinapörssi Oy ir Satamedia Oy v. Suomija, peticijos Nr. 931/13). Inspektoriaus sprendime Nr. SPR-83 str. nurodoma (7-9 psl.), kad Trečiasis suinteresuotas asmuo neginčija paskleistos informacijos, jog alkoholis „Vynotekos“ parduotuvėje buvo pirktas, bei nurodo, jog jis skirtas reprezentacinėms reikmėms – dovanoms. Inspektoriaus sprendime Nr. SPR-83 str. pažymima (7 psl.) jog aplinkybes apie iš biudžeto lėšų („<...> už valdiškus pinigus“) pirktą alkoholį, pateikdamas atsakymus į viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) užduotus klausimus, netiesiogiai nurodė pats Trečiasis suinteresuotas asmuo („darbuotoja alkoholį pirko reprezentacinėms reikmėms“). Inspektoriaus sprendime Nr. SPR-83 str. nurodoma (7-8 psl.), jog atsižvelgtina į visas reikšmingas aplinkybes ir jų kontekstą, taip pat atsižvelgiant į Trečiojo suinteresuoto asmens statusą ir Publikacijos temą, įvertintinas ir viešajam asmeniui keliamas reikalavimas pakęsti ir toleruoti ne tik informacijos netikslumus, bet ir kur kas aštresnę kritiką, reiškiamą jo atžvilgiu, kuri privataus asmens atveju galėtų būti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas. Skelbiant informaciją apie viešąjį asmenį, prioritetas teikiamas visuomenės (viešajam) interesui. Vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimo „Dėl reprezentacinių išlaidų“ 1 dalimi, reprezentacinės išlaidos yra skiriamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Todėl vertinama, kad ginčo teiginyje nurodytos aplinkybės apie alkoholio pirkimą iš savivaldybės lėšų turi faktinį pagrindimą. Inspektoriaus sprendime Nr. SPR-83 str. pažymima (8 psl.) jog meras yra savivaldybės vykdomoji institucija, turinti savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus, atsakinga už įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir savivaldybės tarybos sprendimų tiesioginį įgyvendinimą, be to, meras tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės, savivaldybės tarybos, savo sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais (LR Vietos savivaldos įstatymo 3 str. 3 d., 25 str. 1 d.). Nagrinėjamoje situacijoje vertinant informaciją apie ginčo teiginyje nurodytą asmenį, perkantį alkoholį, viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) sugretino tikrovėje įvykusį įvykį (alkoholio pirkimą) su mero funkcijomis, t. y. politiko, kaip savivaldybės vadovo, atsakingo už savivaldybėje dirbančių darbuotojų tinkamą pareigų vykdymą, siekiant atkreipti skaitytojų dėmesį į savivaldybės valdžios priimtus sprendimus, išryškinant klausimą dėl reprezentacinių lėšų panaudojimo aplinkybių. Šiuo atveju negali būti paneigiama viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų) teisė pasirinkti būdus ar priemones, kurias panaudojant bus įgyvendinama saviraiškos laisvė – sarkazmą, perdėjimą, šaržavimą, įvykių sugretinimą, vaizdingus palyginimus (EŽTT 1976 m. gruodžio 7 d. sprendimas byloje Handyside v. Jungtinė Karalystė, peticijos Nr. 5493/72), (2011m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Kasabova v. Bulgaria, peticijos Nr. 22385/03). Viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) turi teisę nuspręsti, kokį metodą (būdą) naudoti informuojant visuomenę (EŽTT 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimas byloje Jersild v. Danija, Nr. 15890/89). Be to, nagrinėjamoje situacijoje atsižvelgiant į Pareiškėjo viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui) teiktus paaiškinimus suprantama, jog žinia turi faktinį pagrindą ir iš esmės atitinka tikrovę, kad gėrimai buvo pirkti reprezentacinėms reikmėms, o Trečiasis suinteresuotas asmuo, nurodydamas konkretų alkoholio pirkimo tikslą, žinojo viso įvykio aplinkybes. Todėl ginčo teiginyje panaudota formuluotė, kad būtent Trečiasis suinteresuotas asmuo pagautas perkantis alkoholį, o ne sekretorė, paskelbta siekiant paryškinti, perdėti mero atsakomybės lygį vadovaujant savivaldybei. Kartu pažymima, kad iš viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų) negalima reikalauti absoliutaus informacijos ar duomenų tikslumo, o tik galima reikalauti elgtis sąžiningai, t. y. sąmoningai neiškreipti ar nutylėti informacijos (EŽTT 2001 m. vasario 27 d. sprendimas Jerusalem v. Austrija, peticijos Nr. 26958/95; EŽTT 2004-12-17 sprendimas Cumpana ir Mazare v. Rumunija, peticijos Nr. 33348/96; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2009). Laikytina, kad nors Publikacijoje ir yra paskelbta netiksli informacija nurodant, kad „Meras K. R. pagautas“ perkantis alkoholį, o ne Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus sekretorė E. A., vis dėlto šis netikslumas Publikacijoje analizuojamos temos kontekste yra neesminis, nekeičiantis pagrindinio Publikacijų tikslo – informuoti visuomenę apie Trečiojo suinteresuoto asmens (savivaldybės vadovo) ir jo suburtos koalicijos nuveiktus darbus, savivaldybės lėšų naudojimo aspektus. Inspektoriaus sprendime Nr. SPR-83 str. konstatuojama (9 psl.), kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), paskelbdamas ginčijamą teiginį, nors ir su tam tikrais netikslumais (netiksliai nurodė reprezentacinėms reikmėms alkoholinius gėrimus pirkusį asmenį – merą K. R., o ne Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus sekretorę E. A., neperžengė teisės skleisti informaciją ribų. Taip pat pažymima, kad visuomenės informavimo priemonėje „Radviliškio kraštas“ skelbiama informacija apie alkoholio pirkimą iš Radviliškio rajono savivaldybei skirtų biudžetinių lėšų turi tikslą informuoti visuomenę ne tik apie valdžios priimtus sprendimus, bet ir apie biudžeto panaudojimą. Nagrinėjamoje situacijoje egzistuoja neabejotinas viešasis interesas žinoti apie politikų elgesį, priimtus sprendimus administruojant Radviliškio rajono savivaldybei reprezentacinėms reikmėms skirtas lėšas, visuomenei pateikti informaciją apie mero, atsakingo už Savivaldybės darbą bei sprendimų priėmimą jo kompetencijai priskirtais klausimais, darbuotojams pavestų užduočių atlikimą. Visuomenės informavimo priemonės atlieka svarbią funkciją informuodamos visuomenę apie jai svarbius, viešąjį interesą turinčius įvykius, todėl nagrinėjamu atveju tikslas buvo informuoti visuomenę apie viešajam asmeniui priskirtų įgaliojimų įgyvendinimą, savivaldybės administracijos darbuotojams deleguotus prašymus, biudžetinių lėšų panaudojimo aplinkybes, o ne pažeminti trečiąjį suinteresuotą asmenį, todėl šiuo atveju garbės ir orumo pažeidimas nekonstatuotinas. Inspektoriaus sprendime Nr. SPR-83 atkreipė dėmesį (15 psl.), kad VIĮ 22 str. 8 d. 1 p. nustatyta, jog nors viešosios informacijos rengėjai skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiškiems tikslams; viešoji informacija yra nesuderinama su žurnalistinėmis kampanijomis, rengiamomis pagal išankstinius nusistatymus ar tenkinant grupinius, politinius interesus; to paties straipsnio 2 p. įtvirtina nuostata, kad viešosios informacijos rengėjai privalo būti objektyvūs ir nešališki, pateikti kuo daugiau nuomonių ginčytinais politikos, ekonomikos ir kitais visuomenės gyvenimo klausimais, tačiau minėtos nuostatos nereiškia, kad kiekvienu atveju turi būti išklausytos ar pateiktos absoliučiai visos su nagrinėjama situacija susijusių asmenų nuomonės. Inspektoriaus sprendime Nr. SPR-83 pažymėta (15 psl.), kad viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) gali pasirinkti, kokį publikacijos stilių, minčių dėstymo būdą jie naudos rengdami publikaciją, koks bus jos tikslas ir turinys; Publikacijoje pateikiama pagrįstai visuomenę dominanti informacija apie naujos mero ir jo suburtos koalicijos darbus, priimtus sprendimus, įvykius, o skelbiama kritika nukreipta į Trečiąjį suinteresuotą asmenį, kaip viešąjį asmenį (merą) ir galimus veiklos trūkumus. Inspektoriaus sprendime Nr. SPR-83 toliau konstatuojama (15 psl.), kad ginčo Publikacija skirta mero, jo sudarytos koalicijos bei koalicijos narių trumpai veiklos apžvalgai, pateikiant informaciją papunkčiui, trumpai įvardinant darbų ir įvykių apibendrinimus, jų neišplėtojant, išreiškiant asmeninę viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) poziciją, nukreiptą į vietinės valdžios politinius pasirinkimus, vykdomus projektus, priimtus sprendimus, t. y. skelbiama išskirtinai su realiais faktais susijusi informacija, naudojant paryškinimus, situacijų sugretinimus, hiperbolizavimą, aštrią kritiką. Demokratinėje visuomenėje valdžios institucijos ir jos atstovai pateikia save ir savo veiklą iš esmės nuolatiniam tiriamajam žvilgsniui, todėl kiekvienas asmuo privalo turėti galimybę atkreipti dėmesį į situacijas, kurias laiko neteisėtomis, su sąlyga, kad veikiama gera valia. Konkrečiu atveju Publikacijos formatas apima lakonišką įvykių aptarimą, kuris gali būti viešosios diskusijos dalis, todėl formalus reikalavimas užtikrinti nuomonių įvairovę galėtų būti neproporcingas saviraiškos laisvės požiūriu. Atsižvelgiant į tai, VIĮ 16 ir 22 straipsnių nuostatų pažeidimas neįžvelgiamas.

Atsiliepimas

Atsakovė Komisija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad 2024 m. sausio 30 d. Komisija išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens Radviliškio rajono savivaldybės mero K. R. (toliau – Trečiasis asmuo) skundą dėl publikacijos „Pirmieji valdančiųjų „didieji“ darbai“ ir nustatė, jog Publikacijoje, be kita ko, buvo teigiama, jog „Meras K. R. pagautas „Vynotekoje” perkantis alkoholį už valdiškus pinigus“. Trečiojo asmens komentaras Publikacijoje pateiktas nebuvo, kaip ir nebuvo nurodyta, kodėl tai nėra padaryta. Komisijai pateiktame skunde Trečiasis asmuo nurodė, jog Publikacijos teiginys „Meras K. R. pagautas „Vynotekoje” perkantis alkoholį už valdiškus pinigus“ neatitinka tikrovės ir žemina jo garbę ir orumą. Jo teigimu, „Vynotekoje“ buvo slapta nufilmuota alkoholinius gėrimus pirkusi Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus sekretorė E. A. ir šis vaizdo įrašas buvo paviešintas socialiniame tinkle „Facebook“. Dar prieš pasirodant Publikacijai laikraščio „Radviliškio kraštas“ redakcija 2023 m. rugpjūčio 11 d. raštu kreipėsi į Trečiąjį asmenį ir uždavė klausimus, susijusius su šiuo įvykiu. Redakcijai buvo paaiškinta, kad savivaldybės darbuotoja alkoholį pirko reprezentacinėms reikmėms (nupirktos prekės buvo skirtos pasveikinti bendruomenes per miesteliuose vykstančias šventes, kaip dalis teikiamos dovanos), tačiau leidėjas tyčia paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją ir nepaviešino Trečiojo asmens atsakymo, t.y. nepateikė kritikuojamo asmens nuomonės. Skunde taip pat buvo pažymima, jog laikraštį „Radviliškio kraštas“ leidžia VšĮ „Radviliškio rajono paramos centras“, kurios direktoriumi pačioje laikraščio metrikoje yra nurodomas politikas, Lietuvos regionų partijos atstovas Radviliškio rajono savivaldybės taryboje G. L. Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos (VIRSIS) duomenimis, G. L.taip pat yra asmuo, atsakingas už laikraščio „Radviliškio kraštas“ turinį, o VšĮ „Radviliškio rajono paramos centras“ savininkė yra UAB „Ligelitas“, kurios akcininkas ir direktorius yra tas pats G. L., pastaraisiais metais konkuruojantis su Trečiuoju asmeniu savivaldos rinkimuose. Todėl, anot Trečiojo asmens, prasimanytų, tikrovės neatitinkančių žinių skleidimas yra vertintinas kaip konkuruojančio politiko siekis, naudojantis jo valdoma visuomenės informavimo priemone, spręsti savo privačius reikalus bei suvesti asmenines sąskaitas ir pažeminti politinius konkurentus. Komisijai pateiktuose paaiškinimuose pareiškėja nurodė, jog Publikacija – tik paviešintų straipsnių santrauka. Anot pareiškėjos, visuose straipsniuose buvo klausta Trečiojo asmens nuomonės ir ji buvo paviešinta, o Trečiasis asmuo šių straipsnių neskundė. Paaiškinimuose taip pat pažymima, jog Trečiasis asmuo savo atsakymuose į pareiškėjos pateiktus klausimus patvirtino, kad jo sekretorė darbo metu pirko alkoholį už mokesčių mokėtojų pinigus ir, kad šį alkoholį Trečiasis asmuo planuoja dovanoti bendruomenėms, nors tą dieną vyko vicemero V. K. jubiliejinis gimtadienis. Paaiškinimų prieduose buvo pateikta nuoroda į J. P. publikaciją „Meras alkoholį perka už mokesčių mokėtojų pinigus“ (radviliskiokrastas.lt, 2023-09-27) (toliau – J. P. publikacija), kurioje buvo pasakojama apie tai, jog Trečiojo asmens sekretorė buvo nufilmuota „Vynotekoje“ darbo metu perkanti alkoholį ir, be kita ko, pateiktas mero patarėjo L. G. paaiškinimas, kad jokios išgertuvės nėra organizuojamos, o alkoholį savivaldybės darbuotoja pirko reprezentacinėms reikmėms. Įvertinusi visas nurodytas aplinkybes, Komisija konstatavo, jog Publikacijoje paskelbtas teiginys „Meras K. R. pagautas „Vynotekoje” perkantis alkoholį už valdiškus pinigus“ sudaro skaitytojui įspūdį, jog Trečiasis asmuo pats asmeniškai „Vynotekoje“ pirko alkoholį už valdiškus pinigus ir buvo pastebėtas (pagautas) tai darant. Informacijos apie tai, kad Trečiasis asmuo būtų pastebėtas (pagautas) „Vynotekoje“ perkantis alkoholį už valdiškus pinigus, Komisija neturėjo, tokios informacijos nepateikė ir Pareiškėja. Todėl Komisija skundžiamu sprendimu pripažino, jog Publikacijoje buvo paskleista netiksli ir neteisinga informacija apie įvykį „Vynotekoje“ ir tuo buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – Kodeksas) 3 straipsnis, nustatantis, jog, gerbdami žmogaus teisę gauti teisingą informaciją, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi skelbti tikslias, teisingas žinias bei įvairias nuomones. Komisijos vertinimu, informacija apie tai, jog Trečiasis asmuo buvo pagautas perkantis alkoholį už valdiškus pinigus, laikytina neigiama Trečiojo asmens kritika. Pagal Kodekso 20 straipsnį neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje. Publikacijoje Trečiajam asmeniui nebuvo suteikta galimybė paaiškinti faktus, patikslinti galimai netikslią arba paneigti galimai neteisingą informaciją, kaip ir nebuvo nurodyta, kodėl tai nėra padaryta. Todėl Komisija pagrįstai ir teisėtai nusprendė, jog Publikacijoje buvo pažeisti Kodekso 20 straipsnio reikalavimai. Trečiasis asmuo yra Radviliškio rajono savivaldybės meras ir atstovauja valdančiajai daugumai Radviliškio rajono savivaldybėje, tuo tarpu laikraščio „Radviliškio kraštas“ leidėjos VšĮ „Radviliškio rajono paramos centras“ direktorius bei už šio laikraščio turinį atsakingas asmuo G. L. yra Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narys ir atstovauja opozicijai. Publikacija nėra pirmoji laikraščio „Radviliškio kraštas“ publikacija, kurioje neigiamai ir itin šališkai atsiliepiama apie G. L. politinius oponentus, nesuteikiant jiems galimybės pareikšti atsakomąją nuomonę (Komisijos 2023 m. sausio 24 d. sprendimas Nr. EKS-01/23, 2023 m. spalio 3 d. sprendimas Nr. EKS-06/23), todėl Komisija skundžiamu sprendimu, be kita ko, pripažino, jog Publikacijoje buvo pažeistas Kodekso 53 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi naudoti visuomenės informavimo priemonės savo privatiems reikalams spręsti bei asmeninėms sąskaitoms suvesti.

Teigia, jog nesutinka su pareiškėjos argumentais, jog Publikacijos ginčo teiginys „Meras K. R. pagautas „Vynotekoje” perkantis alkoholį už valdiškus pinigus“ negali būti laikomas J. P. publikacijos santrauka. Publikacijoje nėra nurodyta, kad joje pateiktos tik ankstesnių publikacijų antraštės ir (ar) jų santrumpos, kaip ir nepateikta jokios kitos papildomos informacijos, leidžiančios skaitytojui suprasti, kad Publikacijoje pateikta informacija turėtų būti vertinama anksčiau paskelbtų publikacijų kontekste. Todėl neabejotina, kad statistinis informacijos vartotojas, susipažinęs su Publikacijos ginčo teiginiu „Meras K. R. pagautas „Vynotekoje” perkantis alkoholį už valdiškus pinigus“, galėjo nuspręsti, kad šiuo konkrečiu atveju yra pateikta žinia apie tai, kad Trečiasis asmuo buvo pastebėtas (pagautas) asmeniškai perkantis alkoholį „Vynotekoje“ už valdiškus pinigus. Neapgrindžia ginčo teiginio ir tai, kad Trečiasis asmuo nereiškė pretenzijų dėl J. P. publikacijos, kadangi joje, skirtingai nei Publikacijoje, buvo pakankamai išsamiai aprašyta alkoholio pirkimo „Vynotekoje“ už savivaldybės lėšas istorija, aiškiai nurodyta, kad alkoholį pirko ne pats Trečiasis asmuo ir, be kita ko, pateikta Trečiojo asmens pozicija.

Nurodo, kad pareiškėja taip pat nesutinka su Komisijos sprendimu pripažinti Kodekso 20 straipsnio pažeidimą. Ji neginčija, kad Publikacijoje buvo paskleista neigiama Tračiojo asmens kritika, tačiau savo nesutikimą grindžia tuo, jog Trečiojo asmens pozicija buvo paskelbta J. P. publikacijoje ir jis nepaneigė, kad savivaldybės administracijos darbuotoja darbo metu tarnybiniu automobiliu atvyko į „Vynoteką“ ir už savivaldybės lėšas pirko didelį kiekį alkoholinių gėrimų. Šie pareiškėjos argumentai atmestini. Pirma, kaip jau buvo nurodyta anksčiau, J. P. publikacijoje, skirtingai nei Publikacijoje, buvo pakankamai išsamiai aprašyta alkoholio pirkimo „Vynotekoje“ istorija ir aiškiai nurodyta, kad alkoholį pirko ne pats Trečiasis asmuo, t.y. jis buvo kritikuojamas ne dėl to, kad pats asmeniškai pirko alkoholį už savivaldybės lėšas. Antra, Kodekso 20 straipsnis nustato ne kritikuojamo asmens teisę kreiptis į viešosios informacijos rengėją ar skleidėją dėl atsakomosios nuomonės paskelbimo, o besąlygišką viešosios informacijos rengėjo (žurnalisto) pareigą kreiptis į neigiamai kritikuojamą asmenį dėl atsakomosios nuomonės ir pateikti ją toje pačioje publikacijoje, kurioje jis yra kritikuojamas. Pažymėtina, jog pagal visuomenės informavimo etikos nuostatas viešosios informacijos rengėjo pareiga suteikti neigiamai kritikuojamam asmeniui galimybę atsakyti į kritiką nėra siejama nei su kritikuojamo asmens viešumu, nei su kritikos (skleidžiamos informacijos) pagrįstumu, nei su šios informacijos šaltiniu ir (ar) galimu kritikuojamo asmens garbės ir orumo pažeidimu. Vienintelė ir pakankama tokios pareigos atsiradimo sąlyga – kad apie asmenį paskleista informacija būtų laikytina neigiama šio asmens kritika. Nebejotina, kad viešosios informacijos rengėjas, suteikdamas kritikuojamam asmeniui atsakymo teisę, gali siekti ir daugiau tikslų – pateikti kuo daugiau įvairių nuomonių, visapusiškai nušviesti situaciją ar net galimai patikrinti surinktus (skelbiamus) faktus, tačiau Kodekso 20 straipsnis pirmiausiai yra skirtas kritikuojamo asmens teisei pasisakyti ir visuomenės teisei jį išgirsti užtikrinti. Publikacijoje nebuvo pateikta Trečiojo asmens nuomonė dėl jam išsakytos neigiamos kritikos, kaip ir nebuvo nurodyta, kodėl tai nėra padaryta, todėl darytina išvada, jog Komisija pagrįstai ir teisėtai pripažino Kodekso 20 straipsnio pažeidimą.

Pažymi, kad G. L. yra ne tik pareiškėjos vadovas ir jos savininkės UAB „Ligelitas“ vadovas ir akcininkas, bet ir Trečiojo asmens politinis oponentas Radviliškio rajono savivaldybėje, o VIRSIS duomenimis iki 2024 m. kovo 1 d. jis buvo ir vienintelis už laikraščio „Radviliškio kraštas“ turinį atsakingas asmuo. Kitaip sakant, G. L. yra asmuo, kuris ne tik gali būti laikomas šio laikraščio savininku, bet ir gali duoti privalomus nurodymus visiems „Radviliškio krašto“ redakcijos darbuotojams ir bent iki 2024 m. kovo 1 d. galėjo vienasmeniškai spręsti dėl šio laikraščio turinio, t.y. galėjo būti laikomas viešosios informacijos rengėju. Publikacija nėra pirmoji „Radviliškio krašto“ publikacija, kurioje neigiamai ir itin šališkai atsiliepiama apie G. L. politinius oponentus, nesuteikiant jiems galimybės pareikšti atsakomąją nuomonę (Komisijos 2023 m. sausio 24 d. sprendimas Nr. EKS-01/23, 2023 m. spalio 3 d. sprendimas Nr. EKS-06/23), todėl laikytina, jog Komisija pagrįstai ir teisėtai pripažino, jog Publikacijos pagalba buvo sprendžiami G. L. privatūs reikalai ir suvedinėjamos sąskaitos su jo politiniais oponentais, taip pažeidžiant Kodekso 53 straipsnio reikalavimus. Pažymėtina taip pat ir tai, jog Trečiojo asmens turimas viešojo asmens statusas nėra reikšmingas kvalifikuojant Kodekso 53 straipsnio pažeidimą, kadangi šiame Kodekso straipsnyje kalbama ne apie galimą asmens kritiką ir (ar) pakantumą jai, o apie netinkamą visuomenės informavimo priemonės panaudojimą savanaudiškais tikslais, menkinantį visuomenės pasitikėjimą žiniasklaida. Kaip papildomą argumentą pareiškėja nurodo, jog laikraštis „Radviliškio kraštas“ EŽTT praktikos ir Visuomenės informavimo įstatymo prasme laikytinas vietine spauda ir, jog Publikacijoje buvo rašoma Radviliškio rajono savivaldybės bendruomenei aktualia tema apie Radviliškio rajono savivaldybės ir jos vadovo veiklą, buvo pasisakyta itin jautriu ir reikšmingu klausimu, susijusiu ne abstrakčiai su alkoholio vartojimu, bet su alkoholio pirkimu už mokesčių mokėtojų pinigus. Pareiškėjos teigimu, politikų naudojimasis tarnybine padėtimi ir viešaisiais finansais savo poreikių tenkinimui kelia teisėtą ir pagrįstą visuomenės pasipiktinimą, o dar didesnį visuomenės pasipiktinimą kelia tai, kad viešieji finansai buvo naudojami alkoholio pirkimui. Asociacija sutinka su Pareiškėja, jog politikų naudojimasis tarnybine padėtimi, kaip ir naudojimasis viešaisiais finansais savo poreikių tenkinimui kelia teisėtą ir pagrįstą visuomenės pasipiktinimą ir, jog visuomenė turi teisę apie tokius įvykius žinoti, o žiniasklaida – pareigą juos nešališkai ir objektyviai nušviesti. Tačiau, kaip jau buvo nurodyta anksčiau, Publikacijoje buvo pateikta ne objektyvi ir teisinga informacija apie galimai netinkamą savivaldybės vadovo ir (ar) jo aplinkos žmonių elgesį, o tik sąmoningai iškreipta, neteisinga žinia apie tai, jog savivaldybės vadovas buvo užkluptas perkantis alkoholį už savivaldybės lėšas. Todėl šis Pareiškėjos argumentas taip pat atmestinas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo K. R. atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Komisijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo 2023 m. spalio 4 d. kreipėsi į Komisiją su skundu, kuriame skundėsi, esą savaitraščio „Radviliškio kraštas“ leidėjas pažeidė Kodekso 3, 4, 20, 32 ir 53 str. str. Komisija Sprendimu nusprendė: Pripažinti, kad publikacijoje „Pirmieji valdančiųjų „didieji“ darbai („Radviliškio kraštas“, 2023-09-07) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 3 straipsnis, nustatantis, jog gerbdami žmogaus teisę gauti teisingą informaciją, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi skelbti tikslias, teisingas žinias bei įvairias nuomones, 20 straipsnis, nustatantis, jog neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje, ir 53 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi naudoti visuomenės informavimo priemonės savo privatiems reikalams spręsti bei asmeninėms sąskaitoms suvesti.“

2024 m. sausio 30 d. Komisija išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens Radviliškio rajono savivaldybės mero K. R. skundą dėl Publikacijos „Pirmieji valdančiųjų „didieji“ darbai“ ir nustatė, jog Publikacijoje, be kita ko, buvo teigiama, jog „Meras K. R. pagautas „Vynotekoje” perkantis alkoholį už valdiškus pinigus“. Trečiojo asmens komentaras Publikacijoje pateiktas nebuvo, kaip ir nebuvo nurodyta, kodėl tai nėra padaryta. Įvertinusi visas nurodytas aplinkybes, Komisija konstatavo, jog Publikacijoje paskelbtas teiginys „Meras K. R. pagautas „Vynotekoje” perkantis alkoholį už valdiškus pinigus“ sudaro skaitytojui įspūdį, jog Trečiasis asmuo pats asmeniškai „Vynotekoje“ pirko alkoholį už valdiškus pinigus ir buvo pastebėtas (pagautas) tai darant. Informacijos apie tai, kad Trečiasis asmuo būtų pastebėtas (pagautas) „Vynotekoje“ perkantis alkoholį už valdiškus pinigus, Komisija neturėjo, tokios informacijos nepateikė ir pareiškėja. Todėl Komisija skundžiamu sprendimu pripažino, jog Publikacijoje buvo paskleista netiksli ir neteisinga informacija apie įvykį „Vynotekoje“ ir tuo buvo pažeistas Kodekso 3 straipsnis, nustatantis, jog, gerbdami žmogaus teisę gauti teisingą informaciją, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi skelbti tikslias, teisingas žinias bei įvairias nuomones. Komisijos vertinimu, informacija apie tai, jog Trečiasis asmuo buvo pagautas perkantis alkoholį už valdiškus pinigus, laikytina neigiama Trečiojo asmens kritika. Pagal Kodekso 20 straipsnį neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje. Publikacijoje Trečiajam asmeniui nebuvo suteikta galimybė paaiškinti faktus, patikslinti galimai netikslią arba paneigti galimai neteisingą informaciją, kaip ir nebuvo nurodyta, kodėl tai nėra padaryta. Todėl Komisija pagrįstai ir teisėtai nusprendė, jog Publikacijoje buvo pažeisti Kodekso 20 straipsnio reikalavimai. Trečiasis asmuo yra Radviliškio rajono savivaldybės meras ir atstovauja valdančiajai daugumai Radviliškio rajono savivaldybėje, tuo tarpu laikraščio „Radviliškio kraštas“ leidėjos VšĮ „Radviliškio rajono paramos centras“ direktorius bei už šio laikraščio turinį atsakingas asmuo G. L. yra Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narys ir atstovauja opozicijai. Publikacija nėra pirmoji laikraščio „Radviliškio kraštas“ publikacija, kurioje neigiamai ir itin šališkai atsiliepiama apie G. L. politinius oponentus, nesuteikiant jiems galimybės pareikšti atsakomąją nuomonę (Komisijos 2023 m. sausio 24 d. sprendimas Nr. EKS-01/23, 2023 m. spalio 3 d. sprendimas Nr. EKS-06/23)2, todėl Komisija skundžiamu sprendimu, be kita ko, pripažino, jog Publikacijoje buvo pažeistas Kodekso 53 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi naudoti visuomenės informavimo priemonės savo privatiems reikalams spręsti bei asmeninėms sąskaitoms suvesti.

Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydama jį panaikinti.

Pareiškėja skunde nurodė, jog nesutinka su Komisijos teiginiais, jog Publikacijos ginčo teiginys „Meras K. R. pagautas „Vynotekoje” perkantis alkoholį už valdiškus pinigus“ negali būti laikomas J. P. publikacijos santrauka. Nurodo, jog Publikacijoje buvo pateiktos ankstesnių [„Radviliškio krašto“] publikacijų antraštės ir paantraštės ar net šių antraščių ir paantraščių santrumpos, todėl Publikacija neturėtų būti vertinama atskirai nuo publikacijų, kurių antraščių kompiliacija ir buvo joje pateikta, t.y. turi būti vertinamas visas kontekstas, o ne viena kuri nors publikacija ar juo labiau jos dalis. Nei Trečiasis asmuo, nei kiti asmenys pretenzijų dėl J.P. publikacijos nereiškė, kaip ir nebuvo paneigta, kad alkoholis buvo perkamas Trečiajam asmeniui ar jo pavedimu, todėl, anot Pareiškėjos, teiginys, kad „Meras K. R. pagautas „Vynotekoje” perkantis alkoholį už valdiškus pinigus“, vertintinas kaip adekvatus susidariusiai situacijai. Skunde taip pat pažymima, kad J.P. publikacijoje po koliažu su Trečiojo asmens fotonuotrauka yra paantraštė „Meras nedrįso pats eiti nusipirkti ryte brendžio, tai pasiuntė sekretorę“, t.y. jau šioje publikacijoje buvo nurodyta, kad alkoholį pirko ne Trečiasis asmuo fiziškai, o savivaldybės administracijos darbuotoja.

Minėti pareiškėjos teiginiai yra atmestini kaip nepagrįsti, kadangi Publikacijoje nėra nurodyta, kad joje pateiktos tik ankstesnių publikacijų antraštės ir (ar) jų santrumpos, kaip ir nepateikta jokios kitos papildomos informacijos, leidžiančios skaitytojui suprasti, kad Publikacijoje pateikta informacija turėtų būti vertinama anksčiau paskelbtų publikacijų kontekste. Neapgrindžia ginčo teiginio ir tai, kad Trečiasis asmuo nereiškė pretenzijų dėl J. P. publikacijos, kadangi joje, skirtingai nei Publikacijoje, buvo pakankamai išsamiai aprašyta alkoholio pirkimo „Vynotekoje“ už savivaldybės lėšas istorija, aiškiai nurodyta, kad alkoholį pirko ne pats Trečiasis asmuo ir, be kita ko, pateikta Trečiojo asmens pozicija.

Pareiškėja pažymėjo, kad nesutinka su Komisijos sprendimu pripažinti Kodekso 20 straipsnio pažeidimą. Ji neginčija, kad Publikacijoje buvo paskleista neigiama Tračiojo asmens kritika, tačiau savo nesutikimą grindžia tuo, jog Trečiojo asmens pozicija buvo paskelbta J. P. publikacijoje ir jis nepaneigė, kad savivaldybės administracijos darbuotoja darbo metu tarnybiniu automobiliu atvyko į „Vynoteką“ ir už savivaldybės lėšas pirko didelį kiekį alkoholinių gėrimų.

Teismo vertinimu, J. P. publikacijoje, skirtingai nei Publikacijoje, buvo pakankamai išsamiai aprašyta alkoholio pirkimo „Vynotekoje“ istorija ir aiškiai nurodyta, kad alkoholį pirko ne pats Trečiasis asmuo, t.y. jis buvo kritikuojamas ne dėl to, kad pats asmeniškai pirko alkoholį už savivaldybės lėšas. Pažymėtina, jog pagal visuomenės informavimo etikos nuostatas viešosios informacijos rengėjo pareiga suteikti neigiamai kritikuojamam asmeniui galimybę atsakyti į kritiką nėra siejama nei su kritikuojamo asmens viešumu, nei su kritikos (skleidžiamos informacijos) pagrįstumu, nei su šios informacijos šaltiniu ir (ar) galimu kritikuojamo asmens garbės ir orumo pažeidimu. Vienintelė ir pakankama tokios pareigos atsiradimo sąlyga – kad apie asmenį paskleista informacija būtų laikytina neigiama šio asmens kritika. Nebejotina, kad viešosios informacijos rengėjas, suteikdamas kritikuojamam asmeniui atsakymo teisę, gali siekti ir daugiau tikslų – pateikti kuo daugiau įvairių nuomonių, visapusiškai nušviesti situaciją ar net galimai patikrinti surinktus (skelbiamus) faktus, tačiau Kodekso 20 straipsnis pirmiausiai yra skirtas kritikuojamo asmens teisei pasisakyti ir visuomenės teisei jį išgirsti užtikrinti. Publikacijoje nebuvo pateikta Trečiojo asmens nuomonė dėl jam išsakytos neigiamos kritikos, kaip ir nebuvo nurodyta, kodėl tai nėra padaryta, todėl darytina išvada, jog Komisija pagrįstai ir teisėtai pripažino Kodekso 20 straipsnio pažeidimą

Pareiškėja nurodė, jog ji yra viešasis juridinis asmuo, todėl jokių privačių reikalų su Trečiuoju asmeniu neturi, laikraštyje jų nesprendžia ir negali spręsti, kaip nesuvedinėja ir negali suvedinėti jokių asmeninių sąskaitų. G.L., anot pareiškėjos, nėra nei žurnalistas, nei laikraščio „Radviliškio kraštas“ redaktorius, tik VšĮ „Radviliškio rajono paramos centras“ vadovas – direktorius, o juridinio asmens vadovas – direktorius ir laikraščio redaktorius (žurnalistas) yra visiškai skirtingo statuso asmenys.

Teismas atmeta šiuos pareiškėjos teiginius, kadangi G. L. yra ne tik pareiškėjos vadovas ir jos savininkės UAB „Ligelitas“ vadovas ir akcininkas, bet ir Trečiojo asmens politinis oponentas Radviliškio rajono savivaldybėje, o VIRSIS duomenimis iki 2024 m. kovo 1 d. jis buvo ir vienintelis už laikraščio „Radviliškio kraštas“ turinį atsakingas asmuo. Kitaip sakant, G. L. yra asmuo, kuris ne tik gali būti laikomas šio laikraščio savininku, bet ir gali duoti privalomus nurodymus visiems „Radviliškio krašto“ redakcijos darbuotojams ir bent iki 2024 m. kovo 1 d. galėjo vienasmeniškai spręsti dėl šio laikraščio turinio, t.y. galėjo būti laikomas viešosios informacijos rengėju. Publikacija nėra pirmoji „Radviliškio krašto“ publikacija, kurioje neigiamai ir itin šališkai atsiliepiama apie G. L. politinius oponentus, nesuteikiant jiems galimybės pareikšti atsakomąją nuomonę (Komisijos 2023 m. sausio 24 d. sprendimas Nr. EKS-01/23, 2023 m. spalio 3 d. sprendimas Nr. EKS-06/23), todėl laikytina, jog Komisija pagrįstai ir teisėtai pripažino, jog Publikacijos pagalba buvo sprendžiami G. L. privatūs reikalai ir suvedinėjamos sąskaitos su jo politiniais oponentais, taip pažeidžiant Kodekso 53 straipsnio reikalavimus. Pažymėtina taip pat ir tai, jog Trečiojo asmens turimas viešojo asmens statusas nėra reikšmingas kvalifikuojant Kodekso 53 straipsnio pažeidimą, kadangi šiame Kodekso straipsnyje kalbama ne apie galimą asmens kritiką ir (ar) pakantumą jai, o apie netinkamą visuomenės informavimo priemonės panaudojimą savanaudiškais tikslais, menkinantį visuomenės pasitikėjimą žiniasklaida.

Pareiškėja skunde pažymėjo, kad laikraštis „Radviliškio kraštas“ EŽTT praktikos ir Visuomenės informavimo įstatymo prasme laikytinas vietine spauda ir, jog Publikacijoje buvo rašoma Radviliškio rajono savivaldybės bendruomenei aktualia tema apie Radviliškio rajono savivaldybės ir jos vadovo veiklą, buvo pasisakyta itin jautriu ir reikšmingu klausimu, susijusiu ne abstrakčiai su alkoholio vartojimu, bet su alkoholio pirkimu už mokesčių mokėtojų pinigus. Pareiškėjos teigimu, politikų naudojimasis tarnybine padėtimi ir viešaisiais finansais savo poreikių tenkinimui kelia teisėtą ir pagrįstą visuomenės pasipiktinimą, o dar didesnį visuomenės pasipiktinimą kelia tai, kad viešieji finansai buvo naudojami alkoholio pirkimui.

Teismas sutinka su Asociacijos teiginiais, jog politikų naudojimasis tarnybine padėtimi, kaip ir naudojimasis viešaisiais finansais savo poreikių tenkinimui kelia teisėtą ir pagrįstą visuomenės pasipiktinimą ir, jog visuomenė turi teisę apie tokius įvykius žinoti, o žiniasklaida – pareigą juos nešališkai ir objektyviai nušviesti. Tačiau, kaip jau buvo nurodyta anksčiau, Publikacijoje buvo pateikta ne objektyvi ir teisinga informacija apie galimai netinkamą savivaldybės vadovo ir (ar) jo aplinkos žmonių elgesį, o tik sąmoningai iškreipta, neteisinga žinia apie tai, jog savivaldybės vadovas buvo užkluptas perkantis alkoholį už savivaldybės lėšas. Todėl šis pareiškėjos argumentas taip pat atmestinas.

Pagal viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

Aiškindamas VAĮ (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnį (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies atitiktis), LVAT yra pažymėjęs, kad individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje A-520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012). Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.). Esminiais pažeidimais pripažįstami viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai priimtame akte tinkamai neindividualizuojamos teisės normos, apsiribojama vien tik nuorodomis į bendro pobūdžio teisės akto nuostatas pateikimu ir pan. (žr., pvz., 2012 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-1750/2012; 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-552-3114/2012; ir kt.).

Teisėjų kolegija nurodo, jog Sprendimas atitinka keliamus reikalavimus, nes jame buvo išdėstytos visos faktinės aplinkybės, teisės aktų nuostatos, kurios buvo susietos su faktinėmis aplinkybėmis. Sprendime nuosekliai ir aiškiai nurodyti teisės aktai ir jų normos, pagrindė, kas ir kada buvo nustatyta. Komisijos Sprendimas motyvuotas, teisėtas ir išsamus, Komisija naudodamasi suteikta diskrecija nepažeidė imperatyvių teisės normų, teisės principų, išlaikė viešojo administravimo subjekto pareigą pagrįsti savo priimamus sprendimus. Nagrinėjamu atveju Sprendimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės principams, kurių elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas, todėl naikinti Sprendimą nėra jokio teisėto pagrindo.

Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teisėjų kolegija jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas Sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas atmestas, jai patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos viešosios įstaigos „Radviliškio rajono paramos centras“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Gitana ButrimaitėEgidija PuzinskaitėEglė Žulytė-Janulionienė