Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2S-323-856/2026 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03237-2026-5 Procesinio sprendimo kategorijos 3.1.4; 3.1.14.8.1; 3.3.2.5; 3.3.2.6.3; 3.3.2.7; 3.4.6.16.1. (S)

2026 m. balandžio 15 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų L. T. ir O. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. kovo 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų L. T. ir O. T. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai L. T. ir O. T. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami nenustatyti termino susitaikymui ir santuoką tarp pareiškėjų, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno rajono CM skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti bendru abiejų sutuoktinių sutikimu; patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį; po santuokos nutraukimo L. T. palikti santuokinę pavardę – T., O. T. palikti pavardę – T. Prašymui pagrįsti nurodė, kad nuo 2025 metų rugsėjo mėnesio nebetvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo. Mano, kad išsaugoti santuoką nebėra galimybių, tolesnis bendras gyvenimas yra neįmanomas. Šeima yra iširusi galutinai, todėl santuoką prašo nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Patvirtino, kad yra visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.51 straipsnyje nurodytos sąlygos, bei kad kreditoriai apie santuokos nutraukimą yra informuoti (CK 3.126 straipsnis).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2026 m. kovo 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų L. T. ir O. T. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Išaiškino pareiškėjams, kad sutuoktiniai dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu turi teisę kreiptis į bet kurį savo nuožiūra pasirinktą notarą.

3. Teismas pažymėjo, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigalioję CK ir susijusių teisės aktų pakeitimai numato, jog kai nėra ginčo tarp šalių, tam tikrus teisinius klausimus galima išspręsti kreipiantis į notarą. Pagal naująjį teisinį reglamentavimą, notarai sprendžia teisinius klausimus be teismo dalyvavimo nutraukiant santuoką ir tvirtinant gyvenimą skyrium sutuoktinių bendru sutikimu, kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų.

4. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad pareiškėjai bendrų nepilnamečių vaikų neturi, netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai prašyme nenurodė išskirtinių gyvenimo aplinkybių, dėl kurių kilo būtinybė realizuoti teisę nutraukti santuoką dar nesuėjus vienerių metų gyvenimo skyriumi terminui, ir kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo panaikinimo, arba įrodymų, kad jų apsisprendimas dėl santuokos nutraukimo yra akivaizdus dar nesuėjus didelei daliai minimalaus vienerių metų sutuoktinių gyvenimo skyriumi termino. Kadangi pareiškėjai atitiko kitą specialią CK 3.51 straipsnio 3 dalyje numatytą sąlygą – sutuoktiniai neturi bendrų nepilnamečių vaikų, teismas sprendė, kad savo esme pareiškėjų nurodytos faktinės aplinkybės atitinka CK 3.51 straipsnio 3 dalyje numatytas sąlygas santuokai nutraukti notarine tvarka, o pareiškimo pateikimas teismui leidžia spręsti apie pareiškėjų siekį išvengti santuokos nutraukimo notarine tvarka iš individualių paskatų.

5. Remiantis nurodytu, teismas pareiškėjų prašymą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK)137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 538 straipsnio 1 dalis).

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. kovo 2 d. nutartį ir šią bylą nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai neįvertino byloje pateiktų dokumentų ir bylos aplinkybių, neatsižvelgė į teisės normas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nurodė, kad bendro ūkio neveda bei negyvena santuokinio gyvenimo nuo rugsėjo mėnesio, tai yra mažiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, todėl pareiškėjai negali kreiptis dėl santuokos nutraukimo notarine tvarka. Įstatyme nėra imperatyviai nurodyto termino, koks laiko tarpas turėtų praeiti kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo.

6.2. Kreipiantis dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, įstatyme nėra imperatyviai numatyta įrodinėti išskirtinių gyvenimo aplinkybių, tačiau teismas bylos eigoje turi teisę paprašyti papildomų įrodymų, šalys turi teisę teikti paaiškinimus. Taip pat teismui vertinant dėl šalių gyvenimo skyrium laikotarpio ir manant, kad jis nėra pakankamas nutraukti santuoką, yra galimybė skirti susitaikymo laikotarpį, tačiau teismui nėra suteikiama teisė nepriimti dokumentų priėmimo stadijoje, kuomet jie iš esmės atitinka visus įstatymo reikalavimus.

6.3. Teismo cituojamoje Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-490-587/2023, kreipimosi į teismą metu iki vienerių metų gyvenimo skyriumi termino pabaigos buvo likusios tik dvi savaitės, kas visiškai neatitinka šios bylos situacijos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

9. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį (pareiškimą), netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais.

10. CK trečiosios knygos IV skyriaus nuostatos reglamentuoja santuokos nutraukimo pagrindus. Vienas iš jų yra santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. CK 3.51 straipsnis numato, kad santuoka sutuoktinių bendru sutikimu supaprastinto proceso tvarka, vadovaujantis CPK XXXV skyriuje įtvirtintais bylų nagrinėjimo ypatumais, gali būti nutraukiama tik esant numatytų sąlygų visumai, t. y. nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai, abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje. Vadovaujantis CK 3.51 straipsnio 3 dalies redakcija, įsigaliojusia nuo 2023 m. sausio 1 d. (2022 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XIV-1346, TAR, 2022, Nr. 2022-15441), kai yra CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, taip pat kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka. CPK 539 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai, kuriuos turi atitikti teismui teikiamas prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, tarp kurių, be kitų duomenų, turi egzistuoti visos CK 3.51 straipsnyje nustatytos sąlygos.

11. Taigi, šiuo metu galiojančioje CK 3.51 straipsnio redakcijoje nustatytas teisinis reglamentavimas, kai, esant šių sąlygų visumai: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau negu vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje; 4) sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir 5) sutuoktiniai neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka nutraukiama notarine tvarka. Nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų santuokos nutraukimui notarine tvarka, pareiškėjai turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

12. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami nutraukti jų santuoką bendru sutikimu bei patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškėjai nurodė, jog nepilnamečių vaikų neturi, o bendro ūkio nebetvarko ir santuokinio gyvenimo negyvena nuo 2025 m. rugsėjo mėnesio.

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjai teismui teiktame pareiškime nurodė, jog bendro ūkio netvarko mažiau nei vienerius metus, t. y. septynis mėnesius, daro išvadą, kad pareiškėjų prašymas neatitinka CK 3.51 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų, būtinų kreiptis į notarą dėl santuokos sudarymo įrašo panaikinimo, todėl pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjų pareiškimą ir nurodydamas, jog pareiškėjai dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu turi kreiptis į notarą, netinkamai aiškino ir taikė CK 3.51 straipsnio 3 dalies nuostatas. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjų prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimas perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

14. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir grąžinti pareiškimo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.