Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-517-198/2010 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR Teisingumo ministerijos, LR Generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus apygardos teismo, dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos teismas 2010-06-28 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų iš Lietuvos Valstybės A. B. 62,37 Lt turtinės žalos ir 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, kitą ieškovo A. B. ieškinio dalį atmetė. Teismas ieškovo argumentus, kad dėl policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų pažeista ieškovo teisė į veiksmingą teisinę gynybą baudžiamojoje byloje Nr. 2S-1-1960-99, pažeista teisė į teisingą baudžiamosios bylos Nr. 2S-1-1960-99 išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, pripažino pagrįstais. Teismas nurodė, kad nors baudžiamojoje byloje 2S-1-1960-99 galutinis sprendimas nepriimtas, akivaizdu, jog ši byla be perspektyvos, nes daugiau nei 10 metų nenustatytas nusikaltimą padaręs asmuo, iš kurio ieškovas turėtų teisę reikalauti jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos apeliacinis teismas 2011-10-04 sprendimu panaikino Panevėžio apygardos teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą ir ieškovo A. B. ieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog nėra pagrindo taikyti CK 6.272 straipsnį, numatantį atsakomybę už žalą, fiziniam asmeniui padarytą dėl neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų baudžiamojo proceso metu, kadangi pagal šį straipsnį teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie pagal baudžiamojo proceso kodekso normas priskiriami prie įtariamųjų, kaltinamųjų ar nuteistųjų, ir kurių atžvilgių buvo taikomos neteisėtos procesinės prievartos priemonės ar šie asmenys buvo neteisėtai nuteisti. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo pripažinti visų trijų civilinės atsakomybės sąlygų valstybės atsakomybei nustatyti buvimo. Pareigūnų atliktų veiksmų teismas nepripažino neteisėtais CK 6.246 straipsnio prasme A. B. atžvilgiu, nurodė, kad priežastinio ryšio tarp pareigūnų veiksmų ir A. B. atsiradusios turtinės žalos taip pat nėra. Nesant visų būtinų sąlygų civilinės atsakomybės valstybei taikymui bei A. B. neįrodžius patirtos neturtinės žalos, apeliacinės instancijos teismas ieškinį atmetė.

Pareiškėjas A. B. 2015-10-12 pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-517-198/2010 CPK 369-371 str. pagrindu ir panaikinti 2010-06-28 sprendimą bei 2011-10-04 ir 2012-01-11 nutartis bei priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti. Prašyme nurodoma, kad Kauno apylinkės prokuratūra 2015-07-10 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 25-1-1960-99, nustatydama, kad ikiteisminis tyrimas buvo tęsiamas nepagrįstai, kadangi 2007-12-29 jau buvo suėjęs 8 metų senaties terminas ir baudžiamasis procesas turėjo būti nutrauktas. Pareiškėjas nurodė, kad civilinės bylos Nr. 2-517-198/2010 nagrinėjimas turi būti atnaujintas CPK 366 str. 1 d. 2 d. pagrindu, kadangi paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Baudžiamoji byla Nr. 25-1-1960/99 tyčia organizuotai buvo neteisėtai ir nepagrįstai tęsiama ir vilkinama nuo 1999-12-29 iki 2015-07-10, taip pažeidžiant pareiškėjo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką ir dėl to pareiškėjui nepagrįstai ir neteisėtai 2010-06-28 sprendimu nebuvo atlyginta dėl to padaryta žala.

Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė LR Teisingumo ministerija atsiliepimu prašo teismą ieškinio netenkinti ir atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai nutarimo priėmimą traktuoja esant esmine naujai paaiškėjusia aplinkybe. Ši aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas gali būti nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, jau buvo žinoma bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Lietuvos apeliacinis teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, įvertino aplinkybę, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas užtruko daugiau kaip 10 metų, todėl pareiškėjo nurodoma aplinkybė neturi esminės reikšmės civilinei bylai. Baudžiamosios bylos nutraukimas niekaip nepakeitė ieškovo teisinės padėties, palyginus su tuo, kokia ji buvo nagrinėjant civilinę bylą Nr. 5-517-198/2010 Lietuvos apeliaciniame teisme. Ieškovo pateiktą prašymą atsakovės atstovė įvertino kaip norą pasibylinėti, o toks elgesys prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikai ir CPK nuostatoms, draudžiančioms piktnaudžiauti savo teisėmis.

Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė LR Generalinė prokuratūra atsiliepimu prašo A. B. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-517/2010 atmesti. Atsakovės atstovė pažymėjo, kad nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą priimtas jau išnagrinėjus civilinę bylą ir jis nėra teisiškai svarbus jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų pagrįstumui. Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas Panevėžio apygardos teismo 2010-06-28 sprendimą, įvertino aplinkybę apie užsitęsusį baudžiamosios bylos tyrimą. Procesas turėtų būti atnaujintas, jeigu dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą būtų galima pripažinti priimtą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu, tačiau 2015-07-15 nutarimas neatitinka naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių požymių ir neturi įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovas Vilniaus apygardos teismas atsiliepimu prašo netenkinti A. B. prašymo dėl proceso atnaujinimo ir atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-517-198/2010. Atsakovės atstovas nurodė, kad aplinkybė, jog ikiteisminis tyrimas gali būti nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, nėra naujai paaiškėjusi, kadangi turėjo būti žinoma tiek pareiškėjui, tiek bylą nagrinėjusiems teismams. Pateiktas nutarimas tėra naujas dokumentas, kurio nebuvo nagrinėjant civilinę bylą, tačiau to nepakanka proceso atnaujinimo pagrindui konstatuoti, nes įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai ir patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui.

Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovas Policijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu prašo pareiškėjo A. B. prašymą atnaujinti procesą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatitinka keturių kumuliatyvių, LAT praktikoje konstatuotų požymių, kuriuos turi atitikti naujai paaiškėjusiomis laikomos aplinkybės. Pareiškėjo prašyme nurodomos aplinkybės dėl proceso trukmės buvo žinomos civilinės bylos nagrinėjimo metu tiek pareiškėjui, tiek bylą nagrinėjusiems teismams, jos buvo nagrinėtos teismuose. Nei prašyme nurodytos aplinkybės, nei pateikti įrodymai nelaikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos ieškovui bylos nagrinėjimo metu. Be to, prašyme nurodytos aplinkybės neturi jokio ryšio su įsiteisėjusio sprendimo neteisingumu.

Prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-517-198/2010 netenkintinas (CPK 370 str. 3 d.).

Po bylos išnagrinėjimo ir sprendimo įsiteisėjimo gali atsirasti tokių aplinkybių, kurios kelia pagrįstų abejonių dėl priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo ir (ar) vykusio teismo proceso tinkamumo. Pareiškėjas atnaujinti procesą prašo CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, t. y. paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. A. B. kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę nurodo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2015-07-10 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 25-1-01960-99 suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, kuriame konstatuota, kad suėjęs 8 metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo už 1999-12-28 padarytą apysunkį nusikaltimą senaties terminas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal A. M. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-376/2005; 2008 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal V. P. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-598/2009; kt.).

Nagrinėjamu atveju nusikaltimas, dėl kurio A. B. kreipėsi į Kauno m. Žaliakalnio PK, padarytas 1999-12-28, baudžiamoji byla iškelta 1999-12-29. A. B. į teismą su ieškiniu, be kita ko prašydamas pripažinti, kad dėl atsakovės Lietuvos Respublikos policijos, prokuratūros, teismo pareigūnų veiksmų baudžiamojoje byloje Nr. 25-1-1960-99 yra sistemingai pažeidinėjamos jo (ieškovo) teisės į teisingą bylos ištyrimą ir išnagrinėjimą, į veiksmingą teisinės gynybos priemonių užtikrinimą ir vykdoma diskriminacija jo, ieškovo, atžvilgiu bei nebaudžiamai žalojama ir luošinama sveikata nuo 1993 metų ir dėl to priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 583,33 Lt turtinės ir 100 000 Lt patirtos fizinės ir moralinės žalos atlyginimą, pripažinti, kad atstovai Generalinė prokuratūra ir Policijos departamentas pažeidė ieškovo teisę į teisingą baudžiamosios bylos Nr. 25-1-1960-99 išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, kreipėsi 2005-07-22. Sutiktina su atsakovės atstovų atsiliepimuose nurodytais argumentais, kad visada egzistavo tikimybė, jog suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, ikiteisminis tyrimas bus nutrauktas, ir šią aplinkybę ieškovas turėjo žinoti. Be to, nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą suėjus senaties terminui buvo priimtas 2015-07-10, t. y. civilinę bylą Nr. 2-517-198/2010 jau išnagrinėjus abiejų instancijų teismuose, o šios bylos nagrinėjimo metu toks dokumentas ir aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas, neegzistavo.

Kaip buvo minėta, naujai paaiškėjusios aplinkybės turi turėti esminės reikšmės bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami civilinę bylą pagal A. B. ieškinį, pasisakė dėl užsitęsusio ikiteisminio tyrimo laikotarpio: Panevėžio apygardos teismas nurodė, kad „baudžiamoji byla tiriama daugiau nei 10 metų, nusikaltimą padaręs asmuo iki šiol nenustatytas“, o Lietuvos apeliacinis teismas, naikindamas Panevėžio apygardos sprendimą, pažymėjo, jog „nors policijos pareigūnai minėtoje baudžiamojoje byloje, atsižvelgiant į atliekamo ikiteisminio tyrimo trukmę, neveikė taip, kaip privalėjo veikti, tačiau priežastinio ryšio tarp pareigūnų veiksmų ir A. B. atsiradusios turtinės žalos nėra“. Taigi, šiuo atveju aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas užtruko itin ilgai, buvo įvertinta bylą nagrinėjant iš esmės abiejų instancijų teismų ir nėra naujai paaiškėjusi. Ji taip pat negali turėti esminės reikšmės civilinės bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, baigčiai, kadangi į ją jau atsižvelgta priimant sprendimą ieškovo ieškinį atmesti.

Vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis negali būti laikomos tos aplinkybės, kurios neatitinka bent vieno naujai paaiškėjusios aplinkybės požymio. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo pateiktas dokumentas - Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2015-07-10 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių, nes nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma anksčiau, jog ikiteisminis tyrimas gali būti nutrauktas suėjus senaties terminui, be to, aplinkybė dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo atsirado tik 2015-07-10, t. y. bylą jau išnagrinėjus, taip pat šis įrodymas neatitinka ir kito naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, t. y. jis neturi esminės reikšmės bylai.

Remdamasis nurodytais argumentais, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo A. B. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-517-198/2010 CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Netenkinti pareiškėjo A. B. prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-517-198/2010 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR Teisingumo ministerijos, LR Generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus apygardos teismo, dėl žalos atlyginimo.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą Panevėžio apygardos teisme.